Už šią emisiją bus mokamos 2,125 proc. metinės palūkanos, pranešė Finansų ministerija.

„Keičiantis centrinių bankų politikai ir įsibėgėjant palūkanų normų kilimui, naudojamės proga užsitikrinti finansavimą palankiomis sąlygomis. Lietuva investuotojams pasiūlė jiems patraukliausią dešimties metų trukmę ir tikimės šią emisiją dar ne kartą pasiūlyti ir vidaus rinkos aukcionuose“, – pranešime sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

Emisijos platinimo metu užfiksuotas 60 bazinių punktų rizikos priedas virš vidutinės apsikeitimo sandorių palūkanų normos. 2020 metais, platinant tokios pat trukmės emisiją, šis priedas buvo lygus 90 punktų. Tai reiškia, kad investuotojai Lietuvos kredito riziką vertina palankiau nei prieš dvejus metus, teigia ministerija.  

Euroobligacijos išplatintos 2,272 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,698 proc. jų nominaliosios vertės. Jos bus apmokamos birželio 1 dieną, o išperkamos 2032 metų birželio 1-ąją.

Emisijos platintojais buvo pasirinkti „Barclays“ ir „BNP Paribas“ bankai.

Emisijos lėšomis bus finansuojamas šių metų skolinimosi poreikis, siekiant sušvelninti dėl karo Ukrainoje išaugusios infliacijos pasekmes, socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms bei „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrai, taip pat ES lėšomis finansuojamiems infrastruktūros projektams.

Finansų ministerija šią savaitę išpirks 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją, išleistą prieš 10-11 metų.

Finansų ministerijos duomenimis, 1 mlrd. eurų emisija bus išpirkta vasario 10 dieną. Ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė BNS sakė, jog operacija įvyks antradienį arba trečiadienį.

Pasak jos, daugiau konkrečios informacijos - išperkama suma su palūkanomis ir kita - bus pateikta po to, kai emisija bus išpirkta.

Vyriausybė 2005 metų vasarį išplatino 600 mln. eurų obligacijų emisiją, o 2006 metais ją papildė dar 400 mln. eurų. Emisija buvo išleista už 3,75 proc. metų palūkanas, pirmosios emisijos pelningumas siekė 3,779 proc., o antrosios - 3,746 proc. Tuo metu tai buvo žemiausia palūkanų norma per visą Lietuvos skolinimosi užsienio kapitalo rinkose istoriją.

Obligacijoms grąžinti bus naudojama pernai spalį Vyriausybės išleista euroobligacijų emisija - jos vertė siekė 1,5 mlrd. eurų. Tada buvo išplatintos 10-ies ir 20-ies metų emisijos po 750 mln. eurų, jų palūkanų norma siekė 1,25 ir 2,125 proc., o pelningumas yra atitinkamai 1,366 proc. ir 2,158 proc.

Lietuvos Vyriausybė tarptautinėse rinkose ketvirtadienį pradėjo platinti dvi euroobligacijų emisijas - ketinama skolintis 10-čiai ir 20-čiai metų. Kokia bus emisijų apimtis kol kas neaišku.

Banko "Finasta" nuosavų investicijų valdytojas Tomas Varenbergas BNS sakė, kad prognozuojamos 10 metų trukmės obligacijų palūkanos yra apie 1,3 proc., o 20 metų trukmės - apie 2,15 procento. Abi emisijos denominuotos eurais.

"Už obligacijas siūloma rizikos premija yra mažiausia nuo krizės laikų. Emisijų dydžiai, aišku, priklausys nuo paklausos ir susidomėjimo. Jei jis bus didelis, obligacijų palūkanos gali dar pasikoreguoti žemyn", - BNS teigė T.Varenbergas.

Tai pirmas kartas, kai Lietuva tarptautinėse rinkose iš karto platina dvi obligacijų emisijas, taip pat pirmą kartą bandoma skolintis 20 metų. Iki šiol didžiausia obligacijų trukmė buvo 11 metų.

"Labai įdomu bus stebėti, kaip seksis platinti dvidešimtiems metų obligacijas. Tai kažkas naujo, palūkanos yra mažos ir būtų labai puiku, jei pavyktų pritraukti bent jau 500 mln. eurų", - sakė T.Valenbergas.

Pasak "DNB Markets" įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovo Mindaugo Matulaičio, Lietuvos bandymas platinti 20 metų trukmės emisiją yra drąsus ir gana agresyvus žingsnis, nes pastaruoju metu pirminėje rinkoje tokios trukmės obligacijos buvo prieinamos tik aukščiausią reitingą turinčioms euro zonos valstybėms.

"Šiuo požiūriu Lietuvos komanda ir emisiją organizuojantys bankai, vykdydami "road show" (prisistatymą investuotojams - BNS), elgėsi labai apdairiai ir nuovokiai, nes surinko investuotojų nuomonę apie galimą susidomėjimą itin ilgo termino emisijai ir jeigu tokią paskelbė, matyt, to intereso yra pakankamai. Bet kuriuo atveju 20 metų emisiją laikyčiau labiau eksperimentine, siekiant pailginti Lietuvos (skolinimosi -BNS) kreivę ir pozicionuoti Lietuvą tarp kitų pripažintų euro zonos suverenų", - BNSsakė M.Matulaitis.

Jis taip pat prognozavo, kad 20 metų trukmės emisija neviršys 500 mln. eurų.

Lietuva tarptautinėse rinkose skolinasi, ruošdamasi kitų metų vasarį išpirkti 1 mlrd. eurų obligacijų emisiją. Obligacijų platinimo tarpininkais pasirinkti "Barclays", "BNP Paribas" ir HSBC bankai.

Paskutinį kartą tarptautinėse rinkose Lietuva skolinosi pernai spalį - tuomet išleista 1 mlrd. eurų vertės 12 metų trukmės emisiją, kurios metų palūkanos yra 2,125 proc. Tuomet buvo pasamdyti užsienio bankai "J.P.Morgan", HSBC ir "Societe Generale".

Tarptautinė reitingų agentūra "Moodys" Lietuvai yra suteikusi reitingą A3, o "Standard & Poor's" ir "Fitch" - reitingą A-.

Ukrainos didžiausi privatūs kreditoriai trečiadienį tvirtai gynė savo atsisakymą nurašyti dalį Kijevo skolų, nors toks žingsnis galėtų apsaugoti nuo bankroto šią neturtingą, bet strategiškai svarbią valstybę.

Keturių JAV investicijų milžinių grupė, kontroliuojanti beveik du trečdalius iš 15,3 mlrd. dolerių (13,6 mlrd. eurų) skolų, kurias Kijevas siūlo nurašyti, neigė, kad per griežtai elgiasi su Vakarų šalių sąjungininke Ukraina, taip pat prislėgta karo su prorusiškais separatistais rytiniame pramonės regione.

Kijevas argumentuoja, kad investuotojai pirko Ukrainos euroobligacijas, išleistas ankstesnės Rusijai palankios vyriausybės, todėl dabar turi prisiimti dalį kainos dėl praeitais metais įvykusio sukilimo prieš korupcija susitepusį režimą.

Siūloma Ukrainos skolų restruktūrizacija leistų Kijevui palūkanas mokėti vėliau, o jų suma sumažėtų. Kijevas taip pat nori, kad būtų sumažinta originalių obligacijų vertė, o dėl tokio žingsnio skolintojai galėtų susigrąžinti tik apie 40 centų nuo kiekvieno investuoto dolerio.

Siūlomą „apkarpymą“ specialiai įkurtas obligacijų valdytojų komitetas iš principo vertina labai neigiamai.

„Apkarpymas siunčia klaidingą signalą pasaulio kapitalo rinkoms, kai Ukraina mažiausiai gali sau leisti, kad nuo jos nusigręžtų“, – rašoma skolintojų laiške, kurį paskelbė dienraštis „Financial Times“.

Ši grupė visiškai neminėjo savo ankstesnio reikalavimo, kad Kijevas pasinaudotų išsekusiomis centrinio banko atsargomis, kad galėtų atlikti pribrendusius mokėjimus.

Tą planą praeitą penktadienį griežtai kritikavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), ir atrodo, kad dabar jo nebėra pasirenkamų galimybių sąraše.

„Financial Times“ praeitą savaitę argumentavo, kad obligacijų savininkai „turi moralinę pareigą sutikti su restruktūrizacija, kuri sumažintų Ukrainos skolas iki tvaraus lygmens“.

Šie laikraščio komentarai buvo paskelbti įstrigus deryboms dėl priemonių, kurios Kijevui galėtų leisti sutaupyti lėšų per ateinančius ketverius metus. Artėjant galutiniam terminui liepos pradžioje, abi derybų pusės lieka tvirtai įsikibusios savo pozicijų.

Kijevas grasina atsisakyti mokėti už skolų aptarnavimą, jeigu nebus rastas joks sprendinys iki to laiko, kai TVF apsispręs, ar tęsti 17,5 mlrd. dolerių Ukrainos finansinio gelbėjimo programą per savo valdybos posėdį, kuris turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis.

TVF iš pradžių perspėjo, kad jam būtų sudėtinga pervesti tolesnę tos skolinimo programos išmoką – 1,7 mlrd. dolerių – kurios Ukraina laukia nuo praeitų metų pabaigos, jeigu nebūtų pasiektas susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo.

Tačiau Ch.Lagarde ir jos pavaduotojas vėliau pasiuntė signalą, kad TVF toliau finansuos Ukrainą, jeigu šalis vykdys sutartas griežto taupymo ir restruktūrizavimo priemones.

TVF lėšos sudaro pagrindinę dalį didesniame 40 mlrd. dolerių finansinio gelbėjimo pakete, kurį sudaro atskirų šalių vyriausybių pagalba, taip pat skolų grąžinimo kalendoriaus pertvarkymo planas.

Tikėtasi, kad Kijevas trečiadienį sumokės 39 mln. dolerių palūkanų už euroobligacijas, nes toks žingsnis leistų tęsti derybas dėl restruktūrizavimo.

Tačiau oficialus pranešimas, ar tie pinigai buvo pervesti skolintojams, veikiausiai bus paskelbtas tik ketvirtadienį.

JAV greitojo maitinimo restoranų tinklas „McDonald's“ prieš išleisdamas didžiausią savo istorijoje euroobligacijų emisiją pradėjo derybas su galimais investuotojais.

Pasak informuotų agentūros „Bloomberg“ šaltinių, bendra emisijos vertė sieks 2 mlrd. eurų. Dalis skolinių įsipareigojimų bus išpirkta po ketverių su puse metų. Taip pat bus išplatintos 7 ir 12 metų trukmės euroobligacijos. Planų išleisti ir 20 metų trukmės euroobligacijų buvo atsisakyta.

Platinimu rūpinasi bankai „Goldman Sachs“, „JPMorgan Chase“, „Morgan Stanley“ ir „Bank of America“.

Euro zonoje vyraujant mažoms skolinimosi kainoms, JAV įmonės aktyviai platina eurais denominuotas obligacijas.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, nuo metų pradžios JAV įmonės pardavė euroobligacijų už rekordinius 49,8 mlrd. eurų. Ši suma yra daugiau kaip dukart didesnė negu tuo pat laikotarpiu metais anksčiau (22,5 mlrd. eurų).

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2014 metų pabaigoje sudarė 53 mlrd. 771,4 mln. litų arba 42,9 proc. 2014 metų BVP (125 mlrd. 295 mln. litų).

Valstybės skola po apsidraudimo nuo valiutų kursų svyravimo (t.y. skolos rodiklis, kurį Europos Komisija naudoja lygindama visų Europos Sąjungos šalių skolą ir vertindama atitikimą Mastrichto skolos kriterijui) 2014 metų pabaigoje faktiškai buvo 2 mlrd. 230,3 mln. litų mažesnė ir sudarė 51 mlrd. 541,1 mln. litų (į šią sumą įskaičiuoti ir 3,45 mlrd. litų, kurie buvo iš anksto pasiskolinti euroobligacijų emisijai 2015 m. sausį išpirkti) arba 41,1 proc. BVP.

2014 m. pabaigoje konsoliduota centrinės valdžios skola sudarė 50 mlrd. 148,4 mln. litų, konsoliduota vietos valdžios skola - 2 mlrd. 288,1 mln. litų ir konsoliduota socialinės apsaugos fondų skola - 1 mlrd. 335 mln. litų.

2014 m. pabaigoje vidaus skola sudarė 14 mlrd. 194,3 mln. litų arba 26,4 proc. visos valstybės skolos. Užsienio skola sudarė 39 mlrd. 577,1 mln. litų arba 73,6 proc. visos valstybės skolos.

95,5 proc. visos valstybės skolos (51 mlrd. 345,6 mln. litų) sudarė ilgalaikė skola, 4,5 proc. (2 mlrd. 425,8 mln. litų) - trumpalaikė skola.

Didžiąją valstybės skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai - 43 mlrd. 133 mln. litų, tuo tarpu paskolos siekė 9 mlrd. 595,4 mln. litų, taupymo lakštai sudarė 1 mlrd. 043 mln. litų.

Praėjusiais metais kredito reitingų agentūros "Fitch" ir "Standard &Poor's" pagerino Lietuvos kredito reitingus, o "Moody's" pagerino kredito reitingo perspektyvą.

2014 m. spalio 22 d. Lietuva tarptautinės finansų rinkose išleido dvylikos metų trukmės 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo ne tik pigiausia (2,125 proc. metinių palūkanų), bet ir ilgiausia pagal trukmę bei didžiausia vienu kartu euro rinkoje išleista emisija per visą šalies skolinimosi istoriją. Šios emisijos lėšomis 2015 metų sausį buvo išpirkta tris kartus brangesnė (buvo mokamos 6,750 proc. metinės palūkanos) 2009 m. spalio 15 d. išleista 1,5 mlrd. JAV dolerių euroobligacijų emisija.

Tarptautinėms finansų rinkoms spėliojant, kada Lietuva galėtų išleisti naują euroobligacijų emisiją, Lietuvos analitikai sako, kad bent jau pirmąjį šių metų ketvirtį jos galima nesitikėti.

„Labai netikėčiau, kad artimiausiu metu tas (euroobligacijų emisija - BNS) būtų. (...) Taip nutiko, kad praėjusių metų pabaigoje išleido vieną euroobligacijų emisiją, o šių metų pradžioje išpirko (1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją - BNS). Tad dabar tas tvarkaraštis labai atviras - kai bus poreikis, tai bus leidžiama, bet nemanau, kad dabar“, - BNS sakė banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas Tomas Varenbergas.

Anot jo, Lietuvos sprendimui platinti euroobligacijas įtakos turės ir Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbta kiekybinio skatinimo programa.

„Nuo kovo (ECB - BNS) pradės tas obligacijas supirkinėti ir sakyčiau, kad galbūt pirmąjį ketvirtį dar nieko nebus. Pažiūrės, kaip viskas sekėsi ir tada galbūt“, - svarstė T.Varenbergas.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Lietuva 2015 metais planuoja išplatinti iki 1,5 mlrd. eurų vertės euroobligacijų, tačiau tikslaus platinimo laiko dar nėra. Anot jo, taip pat neaiški ir galima obligacijų trukmė: „Trukmė bus pasirinkta atsižvelgiant į tuometinę padėtį rinkoje.“

Finansų ministerijos atstovė Teresė Staniulytė BNS sakė, kad dar nepasirinkti bankai, kurie tarpininkaus platinant obligacijas.

Lietuva tarptautinėse rinkose paskutinį kartą skolinosi 2014 metų spalį, kai išplatino 12 metų trukmės obligacijų už 1 mlrd. eurų. Šių metų sausio 15 dieną Vyriausybė išpirko 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją.

Paprastai Lietuva euroobligacijų emisijas platina sausio-vasario mėnesiais, o metų pabaigoje emisijos leidžiamos, kai reikia išpirkti ankstesnes emisijas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ Lietuvai yra suteikusi reitingą Baa1, o „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ – reitingą A-.

Naujoji euro zonos narė Lietuva tarptautinėse finansų rinkose šiemet skolinsis 1,5 mlrd. eurų, o pasiskolinti gali pavykti dvigubai pigiau nei Jungtinėms Valstijoms, sako ekonomistai. Svarstoma, kad surinkti visą reikalingą sumą bus bandoma per vieną arba du kartus, o skolinamasi bus arba jau netrukus, arba rudenį, rašo "Verslo žinios".

"Tikėtina, kad Lietuvai pavyks pasiskolinti už mažesnes nei 1 proc. palūkanas, o tai yra maždaug dvigubai pigiau, nei dabar tokiam laikotarpiui skolinasi Jungtinės Valstijos", - sakė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė manantis, kad Lietuva šiemet tarptautinėse rinkose ryšis platinti naują 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją.

Penktadienį JAV vyriausybės 10 metų trukmės obligacijų metinis pajamingumas antrinėje rinkoje sudarė apie 1,999 proc. Lietuvos 2024 metais išperkamų euroobligacijų metinis pajamingumas praėjusios savaitės pabaigoje svyravo apie 1,16 proc., prieš 5 mėnesius jis buvo apie 2,27 procento.

DNB banko finansų makleris Justas Kučinskas teigia, kad vertinant ilgalaikę perspektyvą, Lietuvai yra palanku dabar platinti obligacijas.

"Metas, jei vertinti praeitos savaitės antros pusės Įvykius, kai visos priemonės pigo, iš pirmo žvilgsnio, gal ir neatrodo labai geras. Bet jei žiūrėsime į ilgesnę, kelių mėnesių perspektyva metas yra geras, nes palūkanos vis dar išlieka pasiekusios rekordines žemumas", - "Verslo žinioms" sakė J.Kučinskas.

Jis spėjo, kad obligacijas Lietuva išplatins iki gruodžio vidurio, nes po šios datos rinkoje likvidumas ir naujų vertybinių popierių paklausa sumažėja:"Prisimenant, ką kalbėjo pats mūsų ministras, obligacijos turėtų būti eurais. Spėčiau, kad terminas bus apie 10 metų, nes paprasčiausiai bus pildoma šių metų sausi išplatinta ir 2024 metais išperkama euroobligacijų emisija. Dabar jos dydis 05 mlrd. eurų. Tikėtina, kad ji bus papildyta iki 1 mlrd. eurų".

DNB bankas, DNB, ekonomistas, Justas Kučinskas

Iš Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi kalbų darosi akivaizdu, jog jis nenori vertybinių popierių supirkinėti taip, kaip tai darė kiti centriniai bankai, pavyzdžiui, JAV centrinis bankas (FED), sako "Nordea" banko padalinio "Nordea Markets" vyresnysis vadybininkas Rūtenis Šukevičius.

"Kai obligacijas supirkinėjo FED, jo atstovai sakė, kad pirks kone bet ką ir kiek tik reikės. Tačiau ECB nori būti politiškai atsargus ir nustatė įvairių kriterijų, ką pirks, - tai bus obligacijos, grįstos vartotojiškomis paskolomis, kredito kortelių įsipareigojimais, automobilių lizingo sutartimis ir panašiai. Darosi aišku, kad Draghi per tuos supirkimus nenori finansuoti euro zonos vyriausybių ir antrinėje rinkoje pirkti jų obligacijų, kaip kad buvo JAV", - "Verslo žinioms" teigė R. Šukevičius, anot kurio, nors ECB nenori atvirai įvardinti, kad realiai spausdins pinigus, jis tą ir darys, tik atsargesne forma, nei tai darė FED.

"Nordea" atstovo teigimu, pastarasis ECB sprendimas siunčia kelias žinutes: žmogui, turinčiam paskolą, tendencijos yra palankios, nes panašu, kad žemo lygio palūkanas ECB laikys dar ilgai. Smukęs euras esą gerai bus eksportuotojams, vežantiems produkciją už euro zonos ribų.