Pasak ministrės, tam reikia ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet opozicijos paramos.

Papildomų pinigų krašto apsaugai reikia siekiant įvesti visuotinį šaukimą, priimti Vokietijos brigadą ir sukurti kariuomenėje diviziją, tačiau didžiausi finansavimo poreikiai kils ne kitais, o 2026 metais.

„Svarbiausia sutarti dėl poreikio. Kadangi poreikis mūsų visų pripažįstamas, kad reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...), tai konkretus būdas jau yra atskirų diskusijų klausimas“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.

„Reikalingas platus politinis sutarimas, tam reikalingas pritarimas ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet norėtųsi ir opozicijos, kadangi poreikis išliks dešimtmečiams“, – pridūrė ji.

Ministrė pabrėžė, kad skaičiuojama, kad papildomai krašto apsaugai iki 2030 metų kasmet reikėtų vidutiniškai 0,7 proc. BVP, arba apie 600-700 mln. eurų.

G. Skaistės teigimu, papildomo finansavimo poreikis kitąmet dar neaugs „taip sparčiai“, tačiau ji linkusi sprendimų dėl to neatidėti.

Reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...)

 

„Žvelgiant į kitus metus, poreikiai neauga taip sparčiai ateinančiais metais, jie labiausiai iškyla 2026, 2027, 2028 metais, kai tie poreikiai didžiausi ir kartais siekiantys papildomai net ir milijardą eurų virš dabartinės linijos“, – sakė ji.

„Sutarimas reikalingas, galima jį priimti ir dalimis, ir šiek tiek vėliau, tačiau jaučiam atsakomybę, kad tie sprendimai anksčiau ar vėliau ateis ir juos priimti reikia. Jei priimtume sprendimus iki liepos 1 dienos, 2025 metų biudžete galėtume turėti stabilų finansavimą“, – pabrėžė ministrė.

Ji pastebėjo, kad ekonomika taip sparčiai nebeauga, kaip anksčiau, ir jei situacija išliks nepakitusi, kitų metų biudžetas bus gana įtemptas.

„Aš būčiau už tai, kad ieškotume sutarimo dabar“, – sakė G. Skaistė.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir pirmadienį valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

Jeigu einamaisiais metais krašto apsaugos finansavimo poreikis būtų didesnis nei 3 proc., valdantieji siūlo papildomai skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.

Krašto apsaugos ministerijos 2024 metams patvirtinti asignavimai siekia 2,1 mlrd. eurų arba 2,75 proc. BVP, iš jų – 134,8 mln. eurų šiemet baigiančio galioti laikinojo solidarumo įnašo lėšos.

„Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.  BVP, priimant tam tikrus pajamų sprendimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.

„Kitai daliai, kintamajam finansavimui, kur poreikis svyruoja iki 2030 metų nuo 100 iki 450 mln. eurų per metus, skirtingais metais skirtingas poreikis, šitas poreikis yra virš 3 proc. BVP. Siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešojoje erdvėje, tame tarpe ir paramos teikimą“, – pridūrė ji.

Pasak G. Skaistės, kai kuriais metais gynybai reikės skirti daugiau nei 3 proc. BVP, trūkstamų lėšų bus galima gauti skolinantis ar įgyvendinant vadinamąją „gynybos prenumeratos“ idėją.

Pasak ministrės, pastarajai idėjai įgyvendinti keisti įstatymų nereikia, pakanka tik sudaryti patogią platformą, kur būtų galima daryti periodinius ar vienkartinius mokėjimus.

Tuo metu kalbėdama apie skolinimąsi, ministrė pažymėjo, kad norint turėti didesnį lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia keisti konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.

Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP.

 

„Fiskalinė drausmė ir nacionalinė fiskalinė drausmė nuo kitų metų grįžta į Lietuvą, todėl norint turėti tam tikrą lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia pakeisti ir numatyti tam tikrą papildomą lankstumą konstituciniame įstatyme, kuriam reikalingas gana platus sutarimas Seime, daugiau negu šiaip paprasta Seimo narių dauguma“, – sakė G. Skaistė.

Pasak jos, siūloma įvertinti ir įvarius politinių partijų siūlymus, tarp kurių – išleisti tam tikras gynybos obligacijas ar gynybos lakštus. Ministrės vertinimu, tai būtų galima daryti pritaikant Vyriausybės taupymo lakštų sistemą.

„Tam įstatymų keisti nereikia, skolintumėmės ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, diskusijai pateiktas klausimas dėl palūkanų normų, kurias būtų galima taikyti tokiems vertybiniams popieriams.

„Nuskambėjo pasiūlymai, kad būtų galima skolintis už mažesnius kaštus nei yra tarptautinėse rinkose, tai laukiam socialinių partnerių pozicijų ir įvertinę tai galėtume pasiūlyti tam tikrus Vyriausybės vertybinius popierius“, – sakė G. Skaistė.

Keturi variantai, norint surinkti papildomus 400 mln. eurų

Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip surinkti papildomus 400 mln. eurų krašto apsaugos finansavimui. Ministrė pabrėžė, kad šie sprendimai yra būtini.

Pagal pirmąjį variantą siūlomai iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.

Tai ir socialinių išmokų indeksavimas, pensijų indeksavimas, mokytojų padidinto darbo užmokesčio tęsimas kitąmet ir liūto dalis ateinančių metų pajamų yra jau paskirstyta tiems sprendimams, kurie jau įstatymais priimti.

 

Priėmus pakeitimus, būtų galima papildomai surinkti 270 mln. eurų, o padidinus pelno mokestį nuo 15 iki 16 proc. – beveik 400 mln. eurų.

Pagal antrąjį variantą, kuris parengtas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymų pagrindu, siūloma 1 proc. punktu didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tai, anot G. Skaistės, generuotų beveik 300 mln. eurų papildomų pajamų.

Trečiuoju siūlymu kalbama apie 2 punktais iki 17 proc. pelno mokesčio bazinio tarifo padidinimą – tai generuotų 244 mln. eurų pajamų, taip pat apie lengvatinio pelno mokesčio tarifo siaurinimą mažoms įmonėms. Šiuo metu joms galioja 5 proc. lengvatinis tarifas – ministerija siūlytų jį padidinti 5 punktais iki 10 proc., tai papildomai generuotų 36 mln. eurų.

Be to, šildymo PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas papildomai generuotų 70 mln. eurų.

„Ir papildomos dalys iš dabartinio mokesčių paketo, kuris pateiktas Seime – specialių pelno mokesčių režimų atsisakymo draudimo ir sveikatos sektoriams sprendinys ir verslo liudijimų pasiūlymų, kurie buvo pateikti Seimui, generuotų bendroje sumoje 400 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Pagal ketvirtąjį variantą siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis. Ministrė pabrėžė, kad pastaraisiais metais savivaldybių pajamos augo dukart sparčiau nei valstybės biudžeto pajamos, todėl manoma, kad savivaldybės dalinai galėtų prisidėti.

„Siūlymas būtų turėti tam tikrą saugumo dedamąją, kuri būtų taikoma koreguojant savivaldybėms paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tai galėtų generuoti apie 150 mln. eurų pajamų“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, tokiu atveju nereikėtų koreguoti GPM tarifo, kuris taikomas žmonėms, tiesiog paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų būtų kitoks. Taip pat šiame variante siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 procentų.

Ministrė pabrėžė, kad atsispiriant nuo šių metų biudžeto deficito, kuris sieks 3 proc. BVP, įvertinus galimas papildomas pajamas 2025 metais pagal šiuo metu prognozuojamus ekonominius rodiklius bei poreikius, kurie jau dabar užprogramuoti įstatymuose, papildomi sprendimai norint finansuoti krašto apsaugą yra būtini.

„Matom, kad mes jau šiandien be papildomų krašto apsaugos finansavimo poreikių netelpam į Mastrichto kriterijų, todėl papildomi sprendimai norint finansuoti krašto apsaugą yra būtini“, – sakė G. Skaistė.

„Per pusantro milijardo eurų jau šiandien yra užprogramuota, tai beveik 2 proc. BVP sprendimams, kurie užprogramuoti įstatymuose. Tai ir socialinių išmokų indeksavimas, pensijų indeksavimas, mokytojų padidinto darbo užmokesčio tęsimas kitąmet ir liūto dalis ateinančių metų pajamų yra jau paskirstyta tiems sprendimams, kurie jau įstatymais priimti“, – sakė ji.

G. Skaistė tikisi, kad išgirdus socialinių parnerių pastabas, prie klausimo būtų galima grįžti per artimiausias kelias savaites.

Be to, tikimasi, kad biudžeto lėšos bus naudojamos efektyviau, dalį nepanaudotų pinigų įstaigos galės perkelti į kitus metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog trejų metų biudžetų išlaidos bus planuojamos pagal šalies finansines galimybes, kartu bus įvertinama sprendimų įtaka ne tik pirmų, bet ir likusių dvejų metų išlaidoms.

„Institucijos bus užtikrintos dėl finansavimo tęstinumo vidutiniu laikotarpiu, o tai reikš efektyvesnį ir nuoseklesnį viešosios politikos įgyvendinimą. Bus formuojama tvaresnė šalies fiskalinė politika“, – pranešime sakė G. Skaistė. 

Tikimasi, kad, sumažės ir metų pabaigos išlaidavimo problema. Šiuo metu įstaigos, nespėjusios panaudoti lėšų, metų pabaigoje stengiasi maksimaliai jas panaudoti, dėl to nukenčia efektyvumas.

„Įstatymo pakeitimuose numatoma galimybė tam tikromis sąlygomis metų pabaigoje likusias nepanaudotas lėšas perkelti į kitus biudžetinius metus“, – teigė ministrė.

Iki šiol biudžeto išlaidos buvo tvirtinamos vieneriems metams, o vėlesnių dvejų metų pajamos ir išlaidos yra tik indikatyvūs.

Biudžeto sandaros įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimai įsigalios rengiant 2025–2027 metų biudžeto projektą.

Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą.

„Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų. Man atrodo, Vyriausybė įvertino visus Seimo išsakytus poreikius, atsižvelgė į papildomas galimybes įvertinama, kiek tų galimybių apskritai biudžetas turi“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

„Pasiekėm limitą, 3 proc. biudžeto deficitas, Mastrichto kriterijus yra pasiektas, todėl išnaudotos visos galimybės, kurios buvo“, – pridūrė ji.

Pasiekėm limitą, 3 proc. biudžeto deficitas, Mastrichto kriterijus yra pasiektas, todėl išnaudotos visos galimybės, kurios buvo.

 

Ministrės vertinimu, jei bus papildomų sutaupymų ar pajamų, tai matysis tik 2024 metų pabaigoje.

Pasak G. Skaistės, iš keliams biudžete numatytų papildomų 157 mln. eurų, iš jų 40 mln. eurų – iš didėsiančių pajamų už vinjetes, o 117 mln. eurų – Europos Sąjungos parama, paimama iš vėlesnių šios ES finansinės perspektyvos metų.   

„Ten (ES finansinėje perspektyvoje – BNS) nėra metais sudėliota. Yra aštuonmetė perspektyva ir bendras krepšelis, iš kurio gali projektus įgyvendinti anksčiau ar vėliau. Tiesiog yra spartinamas projektų įgyvendinimas. Manome, kad kelininkai gali įsisavinti šias lėšas ir paspartės finansavimas konkretiems projektams“, – teigė G. Skaistė.

Skelbta, kad ši ES parama bus skirta daugiausia „Via Baltica“ magistralės nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstrukcijos projektui, o papildomos lėšos iš vinječių  – kelio Vilnius-Utena atnaujinimui. 

„Konkretiems projektams įgyvendinti tos lėšos, kurios yra suplanuotos, jos bus įgyvendintos šiek tiek sparčiau“, – kalbėjo finansų  ministrė.   

Pasak G. Skaistės, iš viso keliams 2024 metais numatoma 872 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Dabar projektas bus teikiamas Seimui.

„Kalbant apie PVM surinkimo lėtėjimą, tai turbūt yra neigiama rizika (kad PVM surinkimo planas nebus įvykdytas  – BNS), bet tuo pačiu yra sprendimai, pasiūlyti su darbo užmokesčio didinimu, kurie, natūralu, įtakos ir vidutinio darbo užmokesčio augimą bendrai rinkoje, tai tokiu atveju pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), iš socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų būtų didesnės ir įtakotų pozityviai pajamas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Skaistė.

„Diskreciniai sprendimai (neapmokestinamųjų pajamų didinimas – BNS) dėl pajamų, jie yra didesni negu kad sprendimai, kurie mažina valstybės biudžeto pajamas“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, be to, kitąmet daugiau pajamų įplauks iš bankų solidarumo mokesčio, alkoholio ir tabako bei „žaliųjų“ akcizų.

Ministrė pabrėžė, kad sprendimas nebepratęsti PVM lengvatos maitinimo sektoriui taip pat leis surinkti daugiau pajamų.

LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Vaidotas Tuzikas sakė, kad pajamų iš PVM planas 2024 metais gali būti neįvykdytas. 

„Turime tam tikrų pastebėjimų dėl PVM plano. Mūsų vertinimu, yra rizika, kad pajamų iš PVM planas gali būti pilnai ir neįvykdytas 2024 metais“, – komitete sakė jis.

Mūsų vertinimu, yra rizika, kad pajamų iš PVM planas gali būti pilnai ir neįvykdytas 2024 metais.

 

2024 metų biudžeto projektas numato, kad pajamos iš PVM padidės maždaug 11 proc., tuo metu mokestinė bazė augs perpus lėčiau – 6 procentais. V. Tuziko teigimu, skirtumas tarp planuojamų pajamų ir mokesčio bazės sieks 296 mln. eurų.

Pasak jo, kitais metais nustojus galioti PVM lengvatai restoranams, sporto renginiams ir atlikėjams, papildomai bus surinkta 140 mln. eurų, o likusius maždaug 160 mln. eurų planuojama gauti „iš palankios PVM permokos ir nepriemokos dinamikos“, nors, anot jo, pastaraisiais metais PVM nepriemoka nebemažėja.

V. Tuziko teigimu, antras svarbus veiksnys – finansinių sunkumų turinčių įmonių daugėja, todėl gali mažėti verslo mokami  mokesčiai.

„Tai, kiek įmonių nurodo, kad patiria finansinių sunkumų, tai tokių įmonių dalis pastaruoju metu yra didžiausia per dešimtmetį. Tai gali turėti įtakos įmonių gebėjimui vykdyti mokestinius įsipareigojimus“, – komitete sakė V. Tuzikas.

Iš PVM kitąmet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų planuojamų biudžeto pajamų.

Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad PVM atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 proc. punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM. 

„Siekiame, kad mūsų šalies bankų sektoriuje atsirastų papildomų žaidėjų, nes jis yra labai koncentruotas. Manau, kad tai gera verslo galimybė, turime įvairių privataus sektoriaus dalyvių susidomėjimą, tačiau bet kokiu atveju tai yra jų asmeninis sprendimas“, – penktadienį žurnalistams sakė finansų ministrė.

„Manau, kad tai gali įvykti, nes susidomėjimas tikrai yra, bet rezultatas nėra toks greitas, nes tam reikia laiko“, – pridūrė ji.

Bendroje spaudos konferencijoje su vokiečių finansų ministru Christianu Lindneru (Kristianu Lindneru) G. Skaistė pabrėžė, kad Lietuvoje savo galimybes įsisteigti svarsto įvairūs bankai iš skirtingų šalių, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją.

Savo ruožtu Ch. Lindneris teigė neturintis informacijos, ar Vokietijos bankai planuoja veiklą Lietuvoje. Jis teigė, kad tai „privataus sektoriaus sprendimas“, o Vokietijos vyriausybė tam „nekelia jokių kliūčių“.

„Remiame Europos bendrąją rinką, kurioje veikia Vokietijos bankai“, – sakė Vokietijos ministras.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar su Vokietijos brigada į Lietuvą galėtų ateiti ir šios šalies bankai.

Lietuvos bankas (LB) rugsėjo pabaigoje skelbė, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas, tačiau konkretaus banko neįvardino.

LB duomenimis, šiuo metu Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turi 13 bankų, be to, veikia šeši užsienio bankų filialai.

„Ir iš paraiškų skaičiaus, ir iš susirinkusiųjų aktyvumo matyti – Kaunas domisi finansavimo galimybėmis, nori ir gali jomis pasinaudoti. Lėšų yra daugiau nei per praėjusį programavimo periodą. Lietuva yra suskirstyta į du regionus, tad Kaunas čia gali pasigirti strateginiu pranašumu kaip turintis daug mokslo ir verslo įstaigų“, – atkreipė dėmesį finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kvietimų pretenduoti į ES finansavimą srautas yra nuolatinis. Per visą šį programavimo laikotarpį konkurencingam verslui skirta apie 1,5 mlrd. eurų.

„Į juos sėkmingai pretenduoja ir verslas, ir mokslo įstaigos“, – patikslino ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Regimanto Zakšensko nuotr.

ES finansavimo 2021–2027 m. galimybėmis ir perspektyvomis dalijosi G. Skaistė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė ir patys verslininkai.

Aktualu: renginyje „ES finansavimas: investuok į verslo augimą Kauno apskrityje“ aptarti einamieji klausimai, dalytasi pasiekimais ir problemomis. Regimanto Zakšensko nuotr.

Renginio, vykusio verslo centre BLC, metu aptartos ir tokios temos kaip investicijos į e. komerciją, produkto žinomumo didinimas, finansinės galimybės eksporto plėtrai, darbuotojų ugdymo potencialas. Pristatyti nauji kvietimai inovatyviems, tvariems produktams kurti, moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir t. t.

Po pietų ministrė įsitraukė į diskusiją apie saulės elektrinių įrengimą ant viešųjų pastatų. Šiam susitikimui Kauno „Vyturio“ gimnazija pasirinkta neatsitiktinai – ant jos stogo jau metai kaip sėkmingai veikia saulės elektrinė. Savo patirtimi šioje srityje pasidalijo ir Kauno mokyklos-darželio „Rūtelė“ vadovai, Lietuvos saulės energetikos asociacijos atstovas.

Pavakarę aptartas Europos ekonominės erdvės ir „Norway Grants“ finansuotas projektas „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“, skirtas vietinių gyventojų įsitraukimui kuriant Kauno Šančių rajono teritorijos viziją. Projekto metu įgyvendinta virš 70 pilietinį aktyvumą ir partnerystes skatinančių veiklų, inicijuotų pačių gyventojų ir kitų aktyvistų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Į šią diskusiją su ministre G. Skaiste įsitraukė Šančių bendruomenės atstovai, projekto partnerio Kauno technologijos universiteto profesorius Kęstutis Zaleckis, Norvegijos ambasadoriaus pavaduotojas Eirikas Lybergas Bergene‘as.

„Tuomet buvo matoma, kad gali būti ir geresnis (valdžios sektoriaus – BNS) balansas, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministrė. – Šiuo atveju matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas, ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje.“

„Todėl tikėtis, kad kažkaip reikšmingai geriau atrodys valdžios sektoriaus balansas metų gale, yra pakankamai sudėtinga“, – pridūrė ji.

Taip ministrė kalbėjo Prezidentūrai ir daliai parlamentarų kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte pasigendant lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Jei išties norima tvariai finansuoti krašto apsaugos papildomą plėtrą, reikėtų numatyti ir tvarius pajamų šaltinius.

 

Šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant Mastrichto kriterijų, tai yra neviršijant nustatytos biudžeto deficito ribos. Tokia galimybė nustatyta ir šių metų biudžeto įstatyme.

Savo ruožtu G. Skaistė siūlo ieškoti kitų būdų didinti krašto apsaugos finansavimą.

„Jei išties norima tvariai finansuoti krašto apsaugos papildomą plėtrą, reikėtų numatyti ir tvarius pajamų šaltinius“, – kalbėjo ji.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį.

Finansų ministrės teigimu, apie tai kalbėta ir pasirašant partijų susitarimą dėl gynybos, tačiau tuomet sutarimo rasti nepavyko.

„Mes galime turėti daug gerų (pasiūlymų – BNS), bet jei politinio lauko dalyviai nesutaria dėl sunkesnių sprendimų, ne tik deklaratyviai įvardinti norą kažką padaryti, bet ir prisiimti atsakomybę už to sprendimo priėmimą, palaukim, kol ta atsakomybė atsiras“, – teigė G. Skaistė.

Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.

– Na, Ukrainos finansavimo poreikiai ateinantiems metams yra apie 42 mlrd. eurų. Juos turėtų susidėti daugelis tarptautinių partnerių, iš jų didžiausi – Europos Sąjunga ir JAV. Tai, tarkim, 2023 m. ES skyrė 18 mlrd. eurų. Ukraina prašo panašios paramos ir 2024 m. Kol kas Europos komisija yra pasiūliusi 50 mlrd. eurų instrumentą ketveriems metams. Tai turbūt priklausys ir nuo to paskirstymo, kuriems metams daugiau lėšų gali būti numatyta. Bet, iš principo, man atrodo, susitarimas yra pasiūlytas ir tikimės, kad iki metų pabaigos tikrai sutarimą tarp šalių narių pavyks surasti.

– Vis dėlto, viskas nusikels iki gruodžio mėnesio, kada ES viršūnių susitikime jau bus galutinai nuspręsta dėl tos perspektyvos. Ar jūs iš pokalbių su kitais finansų ministrais jau suprantate, kurios šalys bus tos, kurios nenorės skirti tokių didelių pinigų Ukrainai?

– Na, turbūt, kadangi yra pasiūlyta tam instrumente ne tik Ukraina, bet ir dar keletas papildomų aspektų – dėl inovacijų fondo skatinimo, dėl migrantų politikos – tai labiau diskusijos vyksta dėl tų kitų elementų. Ukraina yra visų bendrai sutariamas prioritetas, galbūt Vengrija turi šiek tiek skeptiškesnę nuomonę. Bet visgi tikiuosi, kad gruodžio mėnesį pavyks sutarimą rasti platų tarp visų šalių narių, nes keičiant ES biudžetą, reikalingas sutarimas tarp visų ES narių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Slovakija gali būti tarp tų valstybių – ten neseniai keitėsi valdžia, tapo daug labiau prorusiška ar bent labiau skeptiška Ukrainai, negu buvo iki šiol.

– Na, priklausys turbūt ir nuo sutarimo grafiko, nes valdžia kaip ir pasikeičia po rinkimų, tačiau demokratiniam procesui įvykti, išsirinkti naują vyriausybę, ją patvirtinti turbūt taip pat reikia laiko. Tai dabartinė vyriausybė kol kas vis dar turi įgaliojimus ir tikėsimės, kad pavyks sprendimą priimti artimiausiu metu.

– Bet kas bus, jei šalys nesusitars ir reikės vis tiek skirti pinigus Ukrainai? Štai, premjerė sako, kad Lietuvai reikės į biudžetą įmokėti ir savo įrašą ir jis nebus mažas. Ir Lietuva jau yra atsidėjusi kitų metų biudžete 223 mln. eurų tam įnašui Ukrainai. Tai yra daug pinigų, kur jūs juos radote?

– Ta suma, kuri yra numatyta Lietuvos biudžete ne visa yra skiriama tiesiogiai Ukrainai, didžioji dalis šių lėšų yra skiriama Ukrainos karo pabėgėliams, kurie šiuo metu yra Lietuvoje. Tai žvelgiant į tas sumas, kurios buvo reikalingos švietimo, socialinėms ir sveikatos paslaugoms teikti 2023 m., atitinkamai tos lėšos yra įdėtos ir 2024 m. Tuo tarpu tiesiogiai Ukrainos paramai reikia 70 mln. eurų, bent jau toks kol kas yra Europos komisijos pasiūlymas. Tai tas lėšas esame numatę ir kol kas telpame į tą biudžeto deficitą 2,9, koks yra nustatytas kaip maksimalus galimas ES pagal Mastrichto kriterijus.

– Bet dabar visoj Europoj yra įvairių svarstymų, nes ekonomika neišgyvena pačių geriausių laikų, ir to nebus dar ir kitais metais. Ir kai šalims reikia skirti pinigus, atsiranda įvairių svarstymų. Ir vienas iš svarstymų yra, kad gal reikėtų paimti tuos pinigus, kurie yra nusavinti iš Rusijos centrinio banko arba iš Rusijos rezervų. Beveik dveji metai prabėgo nuo karo pradžios ir nėra dar sprendimo, kaip tuos pinigus panaudoti, kaip paimti, bet kodėl?

Ukrainos finansavimo poreikiai ateinantiems metams yra apie 42 mlrd. eurų.

– Lietuva iš tiesų buvo tarp tų šalių, kurios sakė, kad reikia panaudoti užšaldytus Rusijos pinigus Ukrainos atstatymui ir reikmėms. Tai toms pozicijos tikrai neišsižadam. Vilties duoda paskutinis G7 šalių sutarimas ir paskelbtas jų dokumentas, kuris sako, kad turime apžiūrėti visas galimybes panaudoti tas lėšas, ypač tą pasiūlymą, kurį pateikė Europos komisija dėl pelno nuo šių užšaldytų lėšų panaudojimo. Turbūt tai yra lengvesnis būdas susitarti kol kas. Kadangi yra ne mažos lėšos užšaldytos, jos taip pat generuoja palūkanas, pelną. Tam, kad būtų galima panaudoti tą pelną Ukrainos atstatymui, šiuo metu siūlomus tam tikras pridėtinio pelno indėlio mokestis, kurį pasiūlė Europos komisija ir G7 šalys yra sutarusios tą modelį išnagrinėti ir galbūt priimti bendrą sprendimą. Tai galėtų būti pirmas žingsnis. Tačiau bet kokiu atvejų mūsų pozicija visada buvo, kad Rusija turi sumokėti už savo padarytus nusikaltimus ir kol nebus sumokėta už Ukrainai padarytą žalą, tol užšaldytos lėšos neturėtų būti grąžintos Rusijai

G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.

„Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija. Mes pirmiausia kalbamės su nacionaliniais politikais tam, kad būtų galima priimti tokį sprendimą, kuris tinka šiai politinei daugumai“, – BNS trečiadienį sakė finansų ministrė.

Ministrė pakartojo, kad Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų. 

Norėdama gauti „įšaldytus“ 26 mln. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, Vyriausybė iki spalio 28 dienos EK praneš apie Seimo jau priimtus akcizų ir aplinkos taršos mokesčių pakeitimus bei Seimui pateiktą NT įstatymo pataisų projektą. 

„Rodiklis yra mokesčių įstatymų pateikimas. Tik Europos Komisija gali patvirtinti, ar užtenka, ar neužtenka. Mes tuos duomenis teikiame, argumentus skaičiuojame ir pateikinėjame Europos Komisijai einamuoju laikotarpiu. Manau, per artimiausius kelis mėnesius turėsime atsakymą“, – BNS sakė G. Skaistė.

Tuo metu įstatymų įsigaliojimas, G. Skaistės teigimu, yra „kiti mokestiniai rodikliai, už kuriuos taip pat reikės atsiskaityti“.

„Tikiu, kad mes su koalicijos partneriais rasime tam tikrą kompromisą ir sprendimai vienokie ar kitokie bus priimti ir mes už juos atsiskaitysime tada, kada ateis laikas. Šiuo metu tokio poreikio dar nėra“, – BNS sakė ministrė.

Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

 

G. Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu 26 mln. eurų.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė anksčiau BNS teigė, jog šimtų milijonų eurų paramos Lietuva ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT mokesčio įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis bei kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami.

Prezidentas Gitanas Nausėda šį mėnesį Vilniuje susitikęs su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu pareiškė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų.  Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas.

EK vicepirmininko teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.

Vieną iš pirmojo ES paramos paketo – „žaliųjų“ akcizų įstatymą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, kurios Seimui jau pateiktos, tačiau kelia daug diskusijų ir gali būti keičiamos. Jei EK teigiamai įvertins dokumentą dėl pastarojo įstatymo, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.

Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) – 542,3 mln. eurų. Pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių.

Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – šį rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų. Su šiuo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių.

Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.