Nors žinoma, kad reguliari fizinė veikla ilgina gyvenimą, žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime nagrinėjama intensyvaus vaikščiojimo vos porą dienų per savaitę nauda sveikatai.

Tyrimo metu Kioto universiteto ir Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai analizavo 3 100 suaugusių amerikiečių duomenis.

Nustatyta, jog tiems, kas vieną ar dvi dienas per savaitę nueidavo po 8 000 ar daugiau žingsnių, tikimybė mirti per ateinančius 10 metų buvo 14,9 proc. mažesnė nei tiems, kas niekada nepasiekdavo šios ribos.

Tų, kas po 8 000 ar daugiau žingsnių nueidavo tris–septynias dienas per savaitę, mirtingumo rizika buvo dar mažesnė – 16,5 procento.

Toks žingsnių skaičius vieną ar dvi dienas per savaitę pasirodė naudingesnis 65 metų ir vyresnių dalyvių sveikatai.

„Dienų per savaitę, kai nueinama po 8 000 žingsnių ar daugiau, skaičius buvo susijęs su mažesne mirtingumo dėl visų priežasčių ir mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – rašo tyrėjai.

„Šios išvados rodo, kad vaikščiojimas vos porą dienų per savaitę gali būti labai naudingas sveikatai“, – sakoma straipsnyje.

Tyrimo metu mokslininkai skaičiavo 3 100 dalyvių kasdien nueinamų žingsnių skaičių 2005–2006 metais, o po 10 metų išnagrinėjo jų mirtingumo duomenis.

632 dalyviai po 8 000 žingsnių ar daugiau nenueidavo nė karto per savaitę, 532 tiek nueidavo vieną ar dvi dienas per savaitę, o 1 937 dalyviai – nuo trijų iki septynių dienų per savaitę.

Klinikos „Mayo Clinic“ duomenimis, vidutinis amerikietis per dieną nueina 3 000–4 000 žingsnių. Teigiama, kad reguliarus vaikščiojimas gali sumažinti širdies ligų, nutukimo, diabeto, aukšto kraujospūdžio ir depresijos riziką.

Dėmesys – vaikams ir jaunimui

Ypač daug veiklų – kursų, užsiėmimų ir mokymų – gyventojams siūlo Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Čia dirbantys specialistai ne tik skatina sveikatą palaikančią ir stiprinančią elgseną visuomenėje, tačiau organizuoja ir sveikatos stiprinimo prevencijos programas.

„Visi žinome, kad sveikus įpročius lengviausia diegti vaikystėje. Biuro specialistai ne tik moko ir skatina mokyklose diegti sveikos mitybos principus, vykdo traumų ir sužalojimų prevencines programas, bet ir pačius pedagogus moko atpažinti psichikos sveikatos problemas ir didinti savo kompetencijas“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

Neseniai biuras pristatė ataskaitą apie mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklę, kurios rezultatai nedžiugina.

„Pasirodo, ne visi tėvai dar žino, kad galima pasinaudoti nemokama vaikų dantų silantavimo programa. Vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais. Ši paslauga apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kviečiu sekti informaciją, nes netrukus turėtų būti paskelbta registracija į burnos higienos mokymus“, – atkreipė dėmesį V.Butkus.

Biuras sėkmingai vykdo ir kitas jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugų programas. Jaunuoliai gali konsultuotis sveikos mitybos, lytinio švietimo klausimais. Nereguliariai vartojančius psichoaktyvias medžiagas ar jomis eksperimentuojančius jaunuolius socialiniai pedagogai, sveikatos specialistai gali siųsti į konsultacijas, kurių tikslas – motyvuoti jauną žmogų keisti savo elgesį, paskatinti suabejoti jau turimomis žiniomis, susijusiomis su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, žala bei pasekmėmis. Jaunuoliams yra suteikiama galimybė būti išklausytiems, suprastiems, diskutuoti bendraamžių rate, suaugusiajam moderuojant šią veiklą.

Vytautas Butkus. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Konsultuoja psichologai, vyksta sporto užsiėmimai

Nepamirštami ir vyresnio amžiaus gyventojai bei senjorai. Teikiamos asmeninės psichologo konsultacijos, galima registruotis konsultacijoms sveikos mitybos klausimais. Nuolat vykdoma registracija į programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Užsiėmimai pradedami, kai susirenka 10 asmenų grupė.

Kretingalėje, Priekulėje vyksta fizinio aktyvumo užsiėmimai gyventojams iki 64 metų amžiaus, o sausį bus formuojamos naujos grupės 65 metų amžiaus ir vyresniems gyventojams. Taip pat jau lapkritį bus skelbiama registracija į plaukimo mokymus.

„Dar metų pradžioje savivaldybė ir Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl projekto „Klaipėdos rajono savivaldybės psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas“ įgyvendinimo. Taip Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras tapo gerovės konsultantų paslaugų teikimo koordinaciniu centru. Rajone jau dirba du gerovės konsultantai, kurie padeda gyventojams, patiriantiems pirmuosius nerimo, depresijos sindromus“, – sakė direktoriaus pavaduotojas.

Norisi pasidžiaugti itin aktyviomis rajono mokyklomis, bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros įstaigomis, kurios taip pat rūpinasi gyventojų sveikata.

Užimtumu rūpinasi ir gyventojai

Gyventojų sveikata, finansiškai padedant savivaldybei, rūpinasi ir bendruomenės.

„Norisi pasidžiaugti itin aktyviomis rajono mokyklomis, bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros įstaigomis, kurios taip pat rūpinasi gyventojų sveikata. Kasmet savivaldybė skelbia visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų konkursą. Šios programos pagrindinė paskirtis – įgyvendinant įvairias sveikatinimo priemones bei kuriant saugią aplinką, gerinti savivaldybės gyventojų sveikatą. Šiemet paraiškų sulaukėme kaip niekada daug ir finansavimą paskirstėme 19-kai įvairių projektų“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Butkus.

Finansuotos įvairios veiklos – nuo sporto renginių iki vaikams skirtų stovyklų, sveikos mitybos skatinimo ir netradicinių muzikinių terapijų. Projektams įgyvendinti paskirstyta beveik 63 tūkst. eurų.

Prevencinės programos

Visos šalies mastu vykdomos ir penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, krūties vėžio prevencinė programa, prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

Viskas priklauso nuo tėvų

„Dabartinė situacija verčia sunerimti, – konstatuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Deimantė Kavaliauskienė. – Naujausi moksliniai tyrimai rodo – pastaraisiais dešimtmečiais vaikų ir paauglių laisvalaikio pobūdis labai keičiasi, jie tampa fiziškai pasyvesni. 2020 m. duomenimis, tik 13,6 proc. Lietuvos vaikų buvo fiziškai aktyvūs po pamokų, t.y. ne mažiau nei 60 min. užsiėmė vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla.“

Dažnas savo aplinkoje pastebime, kad net neretai ir vos vaikščioti pradėję mažyliai pratinami prie pasyvios veiklos. Jiems leidžiama žiūrėti animacinius filmukus, žaisti kompiuterinius žaidimus, daugiau laiko skirti stalo ir intelektiniams žaidimams, skaityti knygas. Žinoma, protinė veikla labai svarbi, tačiau nederėtų numoti ranka į kasdienį judėjimą.

„Vaikų fizinis aktyvumas susijęs su kaulų ir raumenų sistemos vystymusi, todėl itin svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti fizines ypatybes – greitumą, jėgą, ištvermę, lankstumą, vikrumą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Ikimokyklinukams geriausiai tinka aktyvūs ir įtraukiantys žaidimai, pavyzdžiui, estafetės, žaidimai su kamuoliu, stovėjimas ant vienos kojos, šokinėjimas. Mokyklinio amžiaus vaikai neretai jau patys renkasi, kokia fizine veikla nori užsiimti, todėl šalia važinėjimosi dviračiu, paspirtuku ar riedučiais turėtų atsirasti ir sporto būreliai: krepšinis, futbolas, gimnastika“, – pasakoja kineziterapeutė.

Pasak specialistės, vaikų aktyvumas stipriai susijęs su tėvų auklėjimu ir formuojamais įpročiais. Neverta tikėtis, kad vaikai noriai leis laiką gryname ore, jeigu patys mieliau renkatės minkštą sofą ir televizoriaus pultelį. Stebėdami tėvus, vaikai pamažu susiformuoja įpročius ir požiūrį į fizinį aktyvumą.

„Tėvai turėtų labiau įsitraukti į vaikų pomėgius ar turėti bendrą veiklą ir rutiną, – ragina kineziterapeutė. – Pavyzdžiui, ryte visa šeima gali skirti 10 minučių mankštai, drauge vedžioti augintinį, savaitgaliais leistis į žygius, bėgioti, važinėtis dviračiais.“

Vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla kasdien turėtų trukti ilgiau nei 60 min. Per savaitę tai turėtų sudaryti ne mažiau nei 300 min.

Fizinei veiklai – ne mažiau valandos

Fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, stiprina plaučių funkciją, kaulus ir raumenis, mažina stresą, gerina miego kokybę. Dėl padidėjusio deguonies aprūpinimo vaikai neretai tampa atsparesni infekcinėms ligoms, gerėja mokslo pasiekimai, didėja susikaupimas ir ilgėja protinio darbo trukmė.

D. Kavaliauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla kasdien turėtų trukti ilgiau nei 60 min. Per savaitę tai turėtų sudaryti ne mažiau nei 300 min. – toks laikas yra minimaliausia rekomendacija mokyklinio amžiaus vaikams. Lavinant fizinį pajėgumą sportuoti reikėtų nuo 3 iki 6 kartų per savaitę. Tai priklauso nuo treniruotės trukmės ir intensyvumo – kuo intensyvesnė treniruotė ir kuo ji ilgiau trunka, tuo mažesnis gali būti krūvio dažnumas. Ikimokyklinukams fizinė veikla turėtų susidėti iš žemo ar vidutinio intensyvumo žaidimų – per dieną ji turėtų trukti apie tris valandas ir daugiau“, – rekomenduoja specialistė.

Sporto būrelių pasiūla yra išties didelė, todėl pirmiausia tėvams rekomenduojama pasikalbėti su atžalomis ir išsiaiškinti jų norus. Svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai negali suprasti sudėtingų taisyklių, jiems dažnai trūksta dėmesio, įgūdžių ir koordinavimo, reikalingo sportui. Nors dar nėra pasiruošę intensyviems būreliams, jie yra smalsūs, daug kuo domisi, todėl rekomenduojama į konkretų užsiėmimą vesti tik pačiam vaikui pareiškus norą. Stenkitės jo neapkrauti ir palikti laiko aktyviems žaidimams, poilsiui.

Mokyklinio amžiaus vaikai jau patys nori spręsti, kokį užsiėmimą lankyti, todėl renkant sporto būrelį būtina atsižvelgti į vaiko norus ir fizinius gebėjimus. Rekomenduojama išlaikyti įvairumą ir sudaryti visas sąlygas geram fiziniam aktyvumui palaikyti.

Pasirinkimas: mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikyje šalia važinėjimosi dviračiu, paspirtuku ar riedučiais turėtų atsirasti ir sporto būrelių / Freepik.com nuotr.

Kineziterapeutė D.Kavaliauskienė primena, kad šalia tradicinių sporto veiklų – krepšinio, kovos menų, važinėjimo dviračiu ar paspirtuku – nevertėtų pamiršti ir kitų. Galima netgi kartu su vaiku išbandyti žygius pėsčiomis, slidinėjimą, plaukimą, irklavimą, tinklinį ar šokius.

Nejudantis vaikas = sergantis vaikas

Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus, netinkamai sėdi mokydamiesi ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į galimų sveikatos sutrikimų padidėjusios rizikos grupę.

Per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia augančio organizmo funkcijas, atsiranda tingumas, abejingumas, gresia didesnis kūno svoris ar nutukimas, bloga laikysena, kaulų ir raumenų sistemos problemos.

„Padidinus vaikų fizinės veiklos intensyvumą, dažnumą ir trukmę, didėja ir nauda sveikatai. Nepamirškite įvertinti fizinių savybių ir sveikatos būklės, nes, parinkus pernelyg sudėtingą veiklą, neatitinkančią raidos, ar esant per aukštiems mokytojų ir tėvų reikalavimams, galima neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet psichinę vaiko būklę, – sako Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė. – Rinkdami sporto būrelį, pasidomėkite trenerio ar specialisto kompetencija ne tik vykdyti veiklą, bet ir dirbti su vaikais, juos fiziškai rengti. Sužinokite daugiau ir apie pasirinktą sporto šaką – taip pavyks išvengti nesklandumų netinkamai parinkus vaikui fizinę veiklą.“

Apskritai ir sportuoja, mankštinasi, ir kita aktyvia fizine veikla dažniau užsiima jauni vaikinai ir vyrai (15-26 m.), įgiję aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys didmiesčių gyventojai.

Trečdalis (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nesportuoja niekada. Nesportuojančiųjų ar nesimankštinančiųjų dalis, palyginti su 2017 m., sumažėjo 5 proc. (nuo 39 proc. iki 34 proc.).

42 proc. apklaustųjų nurodė sportuoją ar darą mankštą dažnai, t. y. bent kartą per savaitę. 9 proc. Lietuvos žmonių sportuoja 5 kartus per savaitę ar net dažniau. Lyginant sportavimo ar mankštinimosi dažnumą su 2017 m. atlikto tyrimo rezultatais, padaugėjo bent kartą per savaitę sportuojančių žmonių – nuo 39 proc. iki 42 proc.

Dauguma (85 proc.) respondentų nurodė užsiimą kita fizine veikla, pvz., važiuoja dviračiu, dirba sode, kieme, daug vaikšto ir pan. Dauguma (61 proc.) apklaustųjų aktyvia fizine veikla užsiima dažnai, t. y. bent kartą per savaitę. 19 proc. tai daro 5 kartus per savaitę ir dažniau, o 26 proc. žmonių – vieną ar du kartus per savaitę. Retai aktyvia fizine veikla užsiima ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų. Tik 14 proc. gyventojų tokia fizine veikla išvis neužsiima.

Apskritai dažniau aktyvia fizine veikla užsiima aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai.

Asociatyvi / T. Raginos nuotr.

Lyginant su 2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų, užsiimančių aktyvia fizine veikla 3-4 kartus per savaitę, padaugėjo nuo 13 proc. iki 16 proc.

Sportuoja ar mankštinasi ir dar užsiima kita aktyvia fizine veikla 6 iš 10 (61 proc.) Lietuvos gyventojų. 24 proc. užsiima tik aktyvia fizine veikla, bet nesportuoja. 3 proc. – tik sportuoja. 12 proc. nei sportuoja, nei užsiima aktyvia fizine veikla.

Per tyrimą buvo apklausti 3019 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 75 metų amžiaus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didelį dėmesį skiria fiziniam aktyvumui skatinti. Šiemet priimtame naujame Sporto įstatyme įtvirtintas nuoseklus finansavimo augimas bendruomenių fizinio aktyvumo, sveikatinimo projektams: planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, sporto projektams įgyvendinti 2019 metais skiriami 2 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, 2020 metais – 2,5, dar po metų – 3.

Sporto rėmimo fondas šiemet sulaukė rekordinio skaičiaus – iš viso net 1383 paraiškų sporto veikloms organizuoti, iš jų fizinio aktyvumo skatinimo projektams – 445. Projektams finansuoti 2019 m. skiriama 13,2 mln. Eur.

Didinamas kūno kultūros pamokų skaičius. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui patvirtinus ateinančių dviejų mokslo metų bendruosius ugdymo planus, kūno kultūrai skiriamos 3 privalomos pamokos vietoj buvusių 2, jas numatyta įvesti palaipsniui: pradedant nuo 6 klasės, kitoms klasėms kasmet bus pridedama po 1 pamoką.

Birželį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir sveikatos apsaugos ministro bendru įsakymu patvirtintame naujos redakcijos Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos apraše mokykloms sudaroma daugiau sąlygų aktyviau diegti fizinio aktyvumo veiklas. Pvz., mokykla, kuri pasitvirtina „aktyvios mokyklos" statusą, gali ieškoti ir pasiūlyti įvairių formų aktyvių užsiėmimų ne tik po pamokų, bet ir prieš pamokas ar per pamokas, gali išskirtinį dėmesį sutelkti į fizinio ugdymo pamokų kokybę, taikyti modernius ir mokiniams patrauklius ugdymo metodus, plėsti judėjimo būrelių pasiūlą ir kt.

Specialistai sako, kad nusprendus aktyviai sportuoti svarbu viskas – žmogaus nusiteikimas, atstumas iki treniruočių vietos, taisyklingai atliekami pratimai, režimas, rašoma pranešime spaudai. Kaip viską suderinti? Prieš naujo sporto klubo  „People Fitness“ atidarymą trenerė Julija Beperščiūtė dalijasi patarimais, kurių turėtų laikytis žmonės, pasiryžę į sporto salę žengti pirmą kartą.

Užsibrėžkite tikslą

„Noras numesti svorio – nėra savaime tikslas“, – sako trenerė J. Beperščiūtė. Pasak jos, pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kodėl noriu numesti svorio, kiek noriu numesti, per kokį laiko tarpą ir ką esu pasiryžęs dėl to padaryti.

Jei pačiam konkretų tikslą išsikelti per sunku, specialistė pataria pasikonsultuoti su treneriu ir kartu suformuluoti užduotis. „Nesiblaškykite, tik pasiekę vieną tikslą, kelkite kitą“, – pataria trenerė.

Išsirinkite patogią vietą

Ryte prieš darbą arba vakare po darbų tikrai tingisi traukti į sporto salę kitame miesto gale, todėl geriau pasirinkti tokią vietą, kurią galėsite lengvai pasiekti pėsčiomis. Pavyzdžiui, netoli namų, darbo ar rajone, kuris patenka į jūsų kasdieninį maršrutą.

„Jeigu rimtai apsisprendėte sportuoti klube, tikėtina, jame lankysitės dažnai, todėl verčiau nesusikurti papildomų priežasčių praleisti treniruotės. Taupykite brangų laiką, užsirašykite į patogioje jums vietoje esantį sporto klubą“, – sako J. Beperščiūtė.

Įvertinkite paslaugų spektrą

Trenerė pastebi, kad žmonės, kurie pasiryžta lankytis sporto klube, iš pradžių nori išbandyti kuo daugiau siūlomų paslaugų – treniruoklių salę, aerobiką, pilateso ar jogos pamokas. Tačiau specialistė pataria neskubėti ir nebandyti aprėpti visko.

Nepulkite stačia galva – treniruokitės reguliariai, bet ne kasdien. Leiskite organizmui atsistatyti po fizinio krūvio.

„Išsirinkę sporto klubą, įvertinkite jo paslaugų spektrą – ar tikrai jums reikia visko, kas siūloma? Gal atvirkščiai, jūsų kūno sudėjimui, ištvermei, užsibrėžtiems tikslams tiks tik viena sporto rūšis. Juolab, kad nuo paslaugų dydžio priklausys ir narystės kaina“, – teigia J. Beperščiūtė.

Pasirinkite asmeninį trenerį

Pradedantysis sportininkas – kaip pirmokas mokykloje. Jam būtinas mokytojas, kuris padėtų stiprius pagrindus ir išmokytų taisyklingos judesių technikos. Nesvarbu, keliant svarmenį, minant dviratį ar atliekant jogos pratimą.

„Sportuojantys individualiai ne visada moka taisyklingai atlikti judesius, todėl rizikuoja persitempti, susižeisti ar mažų mažiausiai nepasiekti norimų rezultatų“, – teigia trenerė.

Tačiau jeigu visgi nusprendėte sportuoti patys ar nutarėte pradėti nuo grupinių užsiėmimų, pasakykite apie tai treneriui, atidžiai klausykitės nurodymų, drąsiai užduokite klausimus.

Nepersistenkite, laikykitės režimo

Pernelyg dažnos treniruotės ir jas lydintis pervargimas – viena iš pagrindinių pradedančiųjų sportuoti klaidų. Kaip jos išvengti?

„Nepulkite stačia galva – treniruokitės reguliariai, bet ne kasdien. Leiskite organizmui atsistatyti po fizinio krūvio. Kaitaliokite treniruočių pobūdį ir intensyvumą. Nepamirškite sveikai maitintis ir, žinoma, būtinai išsimiegokite“, – patarimais dalijasi J. Beperščiūtė.

Jei esate pradedantysis, rekomenduojama sportuoti 3 kartus per savaitę, tačiau jokiu būdu ne tris dienas iš eilės. Vėliau, jei norite, kas mėnesį pridėkite po 1 papildomą treniruotę per savaitę. Be to, svarbu treniruotis kuo įvairiau.

Pasak trenerės, režimas – raktas į sportinius pasiekimus. Tačiau nepersistenkite. Jeigu praleidote treniruotę, nebandykite jos kompensuoti.

Kalba ne apie sportą

Fizinis aktyvumas dažnai maišomas su sportu ir tik užsiimantys tam tikra sporto šaka save priskiria prie aktyvių žmonių. PSO fizinį aktyvumą apibrėžia kaip bet kokį kūno judėjimą, kurį sukelia raumenys ir kuriam reikia energijos sąnaudų. Tai ne tik sportas, bet ir mankšta ar tokios veiklos, kaip žaidimai, vaikščiojimas, sodininkavimas, namų ruošos darbai, šokiai. Net ėjimas ar važiavimas dviračiu į darbą yra naudingi sveikatai.

Paskutiniai duomenys rodo, kad per mažai juda ne tik suaugę, bet ir vaikai - net 81 proc. besimokančių paauglių nėra pakankamai aktyvūs. Gaila, bet moterys ir mergaitės fiziniu aktyvumu atsilieka visose amžiaus grupėse.

„Kol žmogus pats asmeniškai su tuo nesusiduria, tol jam tai atrodo tolima statistika, tačiau kai paaugliui vaikui dėl skoliozės reikia montuoti metalą, laikantį stuburą, tai tampa šeimos tragedija. Pasižvalgius po mokyklinius suolus tokių būsimų tragedijų skaičius tik auga“, - teigia Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.

2,5 valandos per savaitę

Dažnai fizinis aktyvumas siejamas su nutukimu: jei nejudėsi, tai sustorėsi. Iš tiesų nutukimas yra tik viena mažiausių problemų, su kuria susiduriama vien dėl to, kad per dažnai gulinėjama ant sofos. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina širdies ligų, diabeto, insulto, hipertenzijos, įvairių tipų vėžio (įskaitant krūties ir gaubtinės žarnos), depresijos susirgimus. Tai padeda išlaikyti kūno svorį ir leidžia pasijusti energingesniems.

PSO rekomenduoja vaikams ir jaunuoliams nuo 5 iki 17 metų per dieną mažiausiai 60 minučių užsiimti fizine veikla.

18-64 metų žmonėms reikia bent 150 minučių vidutiniškai aktyvios veiklos arba 75 minučių aukšto intensyvumo veiklos.

Vyresniems nei 65 metų senjorams yra tos pačios rekomendacijos kaip suaugusiems, tik būtina pasitarti su gydytoju dėl sveikatos būklės. Vyresniems žmonėms ypač svarbu daryti pusiausvyrą gerinančius pratimus. Tris ir daugiau kartų per savaitę atliekami balansą gerinantys užsiėmimai sumažina griuvimo ir lūžių tikimybę.

Galima įvertinti testais

Lietuvoje fizinį aktyvumą skatina prieš 27 metus įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga. Kasmet rengiamas „Euro Fit“ finalinis konkursas (anksčiau vadinęsis „Lietuvos sveikuolis“), kuriame įvairaus amžiaus žmonės gali ne tik sužinoti savo fizinio kūno būklę pagal „Euro Fit“ vertinimo skalę, bet ir pasivaržyti tarpusavyje. Nugalėtojams skirtingo amžiaus grupėse įteikiamos LR prezidento taurės.

„Nepaprastai džiugu, kai 86 metų senjoras nepamiršta paklausti, ar jo svarbiausias konkurentas, bendraamžis iš kito rajono, irgi dalyvaus konkurse. Juk pernai jis liko antroje vietoje, tad metas revanšui!“, - juokiasi S. Kriaučiūnienė.

Renginyje ypač laukiamos šeimos su vaikais - „Euro Fit“ testus atlieka vaikai nuo 12 metų. „Euro Fit“ vyks Kaune, Lengvosios atletikos manieže, lapkričio 19 dieną nuo 10 val. Šventėje laukia ne tik testai, bet ir šiaurietiško ėjimo pamokos, Dainiaus Kepenio, Lukrecijos Augustaitytės ir S. Kriaučiūnienės paskaitos.

Daugiau informacijos ir paraišką registracijai rasite sveikuoliai.lt.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šokio pedagogikos studijų studentė Greta Leitonaitė savo bakalauro darbe tyrė paauglių nuovargio mažinimą, kuriant šokio kompoziciją „Miražas“.

Gretos bakalauro darbo tyrimo pasirinkimo priežastis – noras padėti mokykloje besimokantiems paaugliams., rašoma pranešime spaudai.

„Bendrojo ir neformalaus ugdymo įstaigose, atliekant pedagogines praktikas, dažnai susidurdavau su paaugliais, kurie jaučia nuovargį ir pati, būdama paauglė, sunkiai kovojau su juo. Man buvo labai įdomu ir aktualu išsiaiškinti, kaip mažinti šią nepageidaujamą organizmo būseną šokio veikloje, kuri nukreipta į rezultato siekimą, o ne į ugdymo procesą. Kūriau šokio kompoziciją, kurioje išreiškiama šiandieninės visuomenės žmonių skubėjimo ir išsekimo idėja, sumaniau, kad savo šokio kompozicijoje bandysiu perteikti žiūrovams žmogaus kasdieninį skubėjimą, jį sulyginsiu su dykumoje atsidūrusiu žmogumi, kuris bėga link miražo (optinis atmosferos reiškinys, gamtos fenomenas, kai matomi už akiračio esantys daiktai). Šokio idėją pasirinkau atsižvelgdama į kolektyvo paauglių organizmo būseną – nuovargį ir į asmeninį norą kurti šokį tema, kuri metaforiškai skambėtų: „žmonės yra pasiklydę savo asmeninėje dykumoje“,  – pasakoja Greta.

Paaugliai labiausiai pavargsta mokykloje: mokytojai pernelyg spaudžia gerai mokytis, gąsdina artėjančiais atsiskaitymais bei egzaminais ir reikalauja atlikti sudėtingas užduotis per itin trumpą laiką.

Jaunoji tyrėja įvardina šiuolaikines paauglių nuovargio priežastis. „Paaugliai labiausiai pavargsta mokykloje: mokytojai pernelyg spaudžia gerai mokytis, gąsdina artėjančiais atsiskaitymais bei egzaminais ir reikalauja atlikti sudėtingas užduotis per itin trumpą laiką. Mokykloje jie didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami suole ir dirbdami protinį darbą, jų smegenys dažniausiai yra apkraunamos, o kaulų ir raumenų sistema patiria didžiulį statinį krūvį. Dėl šios priežasties, moksleiviams yra gyvybiškai reikalinga fizinė veikla“, – teigia Greta.

Mažinti nuovargį padeda skirtingi mokymo metodai – kūrybinė, improvizacinė šokio veikla pavieniui, porose ir grupėse, kvėpavimo, atsipalaidavimo, jogos pratimai ir bėgimas (aktyvaus poilsio arba fizinės veiklos forma). Kaip tai padeda sumažinti nuovargį? „Labai įvairiai. Vienose užduotyse (kūrybinės bei kontaktinės improvizacijos užduotys) didelis dėmesys skiriamas bendravimui ir bendradarbiavimui tarpusavyje, todėl nebejaučiamas nuovargis. Kitose užduotyse (kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai) stengiamasi „įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus” ir pan.“, – sako mergina.

Improvizacinė ir kūrybinė šokio veikla kuria ir formuoja kiekvieno mokinio asmenybę. „Kūrybinė šokio veikla padeda atrasti naujų šokio judesių, stiprinti kolektyvo narių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, didina pasitikėjimą savimi bei vidinę motyvaciją. Improvizacinė šokio veikla leidžia įžvelgti paauglių unikalumą, savitumą, išskirtinumą, skatina paauglių teigiamą savęs vertinimą, padeda atskleisti šiuolaikinio šokio gebėjimus, geriau pažinti save (paaugliui svarbu suvokti savo individualybę) ir išeiti iš savo komforto zonos“, – pasakoja Greta.

Šiuo metu Greta dirba Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, šiuolaikinio šokio kolektyvo vadove (neformalaus švietimo mokytoja). Ateityje mergina ketina plėsti savo praktines (tobulinti šiuolaikinio šokio gebėjimus) bei teorines (įvairūs pedagoginiai seminarai, konferencijos) žinias, stažuotis užsienyje, atsakingai bei kruopščiai  gilintis į šiuolaikinio šokio kompozicijų kūrimo ypatumus.

„Žinojome, kad sportas padeda įveikti depresijos simptomus, bet pirmą kartą galime patvirtinti, kad fizinis aktyvumas taip pat gali ateityje padėti išvengti depresijos“, – sako tyrimo autorius dr. Samuelis Harvey iš Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto.

Mokslininkai tyrė 34 tūkst. suaugusių norvegų fizinį aktyvumą ir depresijos simptomus nuo 1984 iki 1997 m. Tyrėjai klausė dalyvių apie fizinio aktyvumo intensyvumą ir depresijos simptomus. Mokslininkai atrado, kad žmonės, kurie niekada nesitreniravo, 44 proc. padidino depresijos riziką, palyginus su tais, kurie liejo prakaitą sporto salėje bent 1 ar 2 valandas per savaitę. Tačiau jokio ryšio tarp treniruočių intensyvumo ir nerimo simptomų neaptikta, rašo livescience.com.

Tyrimo išvados rodo, kad vos 1 valanda fizinio aktyvumo kiekvieną savaitę gali 12 proc. sumažinti tikimybę išgirsti depresijos diagnozę.