Parlamento vadovė mini ir galimus Konstitucijos pakeitimus.

„Kviesiu frakcijų seniūnus, kad aptartume ne tik galimus kosmetinius pakeitimus, kuriuos galėtų ir Etikos komisija pasiūlyti, bet kaip iš esmės galėtume keisti tvarką. Aš matyčiau kelis variantus, per įstatymų pakeitimus ar svarstyti Konstitucijos keitimą, atsisakant parlamentinių išlaidų tvarkos“, – trečiadienį per Seimo valdybos posėdį informavo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė, kad Seimo frakcijoms reikia rasti sprendimą, kaip užtikrint, kad ateityje nebūtų „sąlygų paslysti su šia tvarka“.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma savo ruožtu sakė, jog Konstitucijos keitimas, atsisakant joje įrašytų parlamentinei veiklai skirtų išlaidų, vietoje to pakeliant Seimo narių atlyginimus, būtų „geras variantas“, tačiau tam tikrų sprendimų reikia ir dabar.

„Manau, geras variantas, jei būtų frakcijų pritarimas pakeisti Konstituciją, palikti Seimo nariams atlyginimą ir viskas, jokių parlamentinių išlaidų su atsiskaitymais, bet akivaizdu, kad, jei ir tvarkingai judėsime su pataisomis, galios tik kitai kadencijai, vis dėlto yra klausimų šiek tiek susitvarkyti su dabartiniu aprašu, jį papildant“, – sakė J. Razma.

Manau, geras variantas, jei būtų frakcijų pritarimas pakeisti Konstituciją, palikti Seimo nariams atlyginimą ir viskas, jokių parlamentinių išlaidų su atsiskaitymais (...)

 

Visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kurio metu pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Seimo frakcijų seniūnų susitikimas pas V. Čmilytę-Nielsen jos darbotvarkėje numatytas 15.30 valandą.

Valdančiųjų atstovai praėjusį trečiadienį pateikė siūlymą A. Stončaičiui nusišalinti nuo pareigų, kol nebus atsakyta į klausimus dėl galimų jo ryšių su teisėsaugai žinomais asmenimis. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas atstovas trauktis atsisakė.

Naujienų portalas „15min“ praėjusią savaitę pranešė, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta.

„15min“ skelbė, kad dalis informacijos apie A. Stončaitį susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.

Poligrafo naudojimo įstatymas numato, kad jeigu asmens tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsisakymas tikrintis poligrafu paprastai turi neigiamos įtakos žvalgybos tarnyboms sprendžiant dėl asmenų patikimumo.

Apie tai jis informavo ketvirtadienį iš Seimo tribūnos, pristatydamas kitos savaitės Seimo darbotvarkę.

Seimo narei Agnei Širinskienei  pasiteiravus, kada Seimo pirmininkas ketina teikti kandidatus į KT teisėjus, V. Pranckietis atsakė, kad laukia pasiūlymų iš frakcijų, taip pat ir iš „valstiečių“ frakcijos.

„Kadangi Seimas atsisakė trijų kandidatų iš karto, deriname su Prezidentu, kad teiktume vienu metu. Aš galiu teikti ir vienas, bet labai norėčiau gauti frakcijų pasiūlymus, taip pat ir iš jūsų frakcijos“, – A. Širinskienei atsakė V. Pranckietis, informuodamas apie būsimą susitikimą su frakcijų seniūnais.

Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų, primena ELTA.

Seimo pirmininkas siūlė Ingridos Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjos pareigas. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė Algio Norkūno bei Giedrės Lastauskienės kandidatūras. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkes. Parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į AT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.