-
Galimybių pasu birželio pradžioje galės naudotis beveik 1,5 mln. gyventojų 8
Ministerijos skaičiavimais, birželio pradžioje beveik 1,5 mln. gyventojų jau galės naudotis galimybių pasu be testavimo.
Kokioms veikloms galios?
Turėdami galimybių pasą žmonės galės valgyti restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų viduje, taip pat galima bus dalyvauti viduje vyksiančiuose renginiuose. Šiuo atveju turės būti užpildyta iki 75 proc. sėdimų vietų, o dalyvių skaičius turės siekti iki 500 žmonių. Galimybių pasas leis pramogauti dalyje laisvalaikio organizavimo vietų. Tai – biliardo, boulingo klubai, pabėgimo kambariai, stalo žaidimų klubai.
Taip pat galima bus dalyvauti lauke vykstančiuose renginiuose iki 2000 žmonių. Renginių organizatoriai privalės užtikrinti bilietų prekybą internetu internetu ir (ar) dalyvių registraciją. Renginių metu visi dalyviai, vyresni nei 6 metų, privalės dėvėti kaukes. Galimybių pasas atvers ir kitas įvairias laisvalaikio pramogas lauke (pvz. pasiplaukiojimas pramoginiais laivais), lošimo namų salonų, sporto klubų, pirčių, baseinų duris neribojant lankytojų skaičiaus. Naktinių klubų veikla kol kas lieka draudžiama.
Galimybių pasas taip pat panaikins asmeninėse šventėse dalyvaujančių žmonių skaičiaus ribojimus tuo atveju, jeigu jos organizuojamos išnuomotose tam pritaikytose patalpose, kaip pavyzdžiui kaimo turizmo sodybos. Turint galimybių pasą, apgyvendinimo įstaigose viename kambaryje bus galima apgyvendinti ne tik tos pačios šeimos narius.
Patikrinti galiojimą – specialiame tinklalapyje
Galimybių pasui patikrinti sukurtas interneto puslapis, kuriame vieną kartą prisijungus bus galima nuskaityti galimybių paso QR kodą telefonu ar planšete. Nuskaičius gautą QR kodą tikrintojas ekrane matys žalią arba raudoną spalvą (jeigu galimybių pasas galioja, – žalią, jeigu ne, – raudoną). Galimybių pasui patikrinti nereikia jokių papildomų dokumentų ar išrašų – tikrinantieji gali papildomai paprašyti tik asmens tapatybės dokumento, kad įsitikintų, jog galimybių pasą pateikė tas asmuo, kuriam jis ir priklauso, o ne, pvz., to asmens draugas.
Galios ir spausdinti dokumentai
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu tikrintojai turi pripažinti ir spausdintus dokumentus: Lietuvos piliečiams – spausdintą galimybių pasą, o turistams – kitų šalių išduotus vakcinaciją liudijančius dokumentus. Asmenims iki 16 metų, norintiems naudotis švelnesnėmis karantino sąlygomis, pakaks pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Galimybių paso galiojimas
Jei iki galimybių paso galiojimo pabaigos likę mažai laiko – valanda ar pusvalandis, bet tikrinimo metu galimybių pasas dar galiojantis, tokie asmenys gali naudotis paslaugomis net ir pasigaus testo galiojimui, pavyzdžiui likti renginyje iki renginio pabaigos. Ta pati taisyklė galioja ir asmeninėms šventėms.
Reikalavimai viešojo maitinimo įstaigoms
Numatyta, kad restoranų ir kavinių viduje prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus vienos šeimos ir vieno namų ūkio narius. Tarp skirtingų stalų sėdintys lankytojai vienas nuo kito turi būti nutolę ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu, o jei yra pertvaros – užtenka 1 metro atstumo. Visi reikalavimai viešojo maitinimo įstaigoms aptarnaujat asmenis su Galimybių pasu skelbiami čia.
Atsakomybė
Už tai, kad visi asmenys turi galimybių pasą, atsako paslaugas suteikiantys asmenys: jei tai restoranas – atsako jo savininkas, jei renginys – renginio organizatorius. Patalpų nuomos ar subnuomos asmeninėms šventėms atveju (vestuvėms ir pan.) turėtų būti sudaryta nuomos sutartis, kurioje atsakomybė numatyta šventės organizatoriui. Jei nuomos sutarties nėra, už tai, kad visi asmenys turės galimybių pasą, bus atsakingas patalpų savininkas.
Atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus dėl galimybių paso galima rasti čia, informacija bus nuolat pildoma.
-
Galimybės smulkiems verslininkams: Skuodo gyventojus mokys sėkmingam verslui reikalingų įgūdžių
Projektas tik startavo, o nauda matoma jau dabar
Jo metu bus suteikiami visi verslo pradmenys: dalyvių laukia konsultacijos, metodinė pagalba, rinkodaros pamokos.
„Man visa tai pasirodė labai naudinga – šiandien yra didelė informacijos gausa, tad galima pasimesti, kur tiksliai jos ieškoti, kuris šaltinis yra patikimas. O čia žinai, kad būsi informuotas teisingai ir nukreipiamas teisinga linkme“, – sakė projekto dalyvė.
S.Staniūtė atskleidė, kad jau kurį laiką svajojo pradėti verslauti – pažiūrėti, kaip jai tai sekasi. Sugalvojus, kad Skuode trūksta inovatyvių pramogų, technologijų, pašnekovė nusprendė įsigyti virtualios realybės akinius ir pabandyti mieste teikti visiškai naują paslaugą.
„Šiuo metu karantinas viską apriboja. Veiklą vykdome tik nuo liepos mėnesio, tad kol kas teko mažokai dirbti. Kol viskas buvo šiek tiek laisviau, galėjome pasižiūrėti, kaip sekasi, ko trūksta, kur dar galime pasitempti. Karantiną išnaudojame, kad būtume stipresni, įrengiame patalpas – jose yra vieni stacionarūs akiniai, dveji nešiojami. Su akiniais gali žaisti trys žmonės. Patalpose turime įvairių papildomų žaidimų, atrakcijų. Kol nebuvo apribojimų, važiuodavome ir į šventes, ir į šeimų, draugų pasibuvimus“, – dalijosi ji.
Daug kas gali pagaminti daiktą ar sugalvoti idėją, tačiau pati didžiausia problema savarankiškai dirbantiems ar verslui – gebėjimas parduoti. Šį įgūdį ugdome per mokymus, konsultacijas.
S.Staniūtė teigė savo paslaugą reklamavusi mažai, tačiau sulaukusi nemažo susidomėjimo. Vis dėlto pašnekovė įsitikinusi – dalyvavimas projekte padės verslui dar labiau sustiprėti. Nors projektas dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jau prasidėjo pirmieji nuotoliniai elektroninės prekybos ir rinkodaros mokymai, o iš jo parsinešti įspūdžiai – tik geriausi.
„Noriu pasidžiaugti asmeniu, kuris suteikė informaciją mokymuose – matėsi, jog kalbėta ne vien tam, kad būtų kalbama. Jautėsi pastiprinimas, paskatinimas daryti plačiau, daugiau. Gal kam nors mokymai buvo ir visai naujovė, o gal kas buvo šiek tiek su ta informacija susipažinę anksčiau, tačiau ji buvo labai praktinė ir naudinga. Dabar informacija yra pagrindas ir versle, ir kitose srityse. Ją gauti ir mokėti ją skelbti, pristatyti save yra ypač svarbu. Be to, didelis pliusas – nemokamas dalyvavimas. Kurdamas verslą galvoji apie investicijas, o reikia tiek reklamos, tiek mokymų, tiek įrangos ir t. t. Tad kai gauni nemokamai, tai padeda“, – džiaugėsi pašnekovė.
Projekto metu stengiamasi dėl žmogaus
Be S. Staniūtės, projekte dalyvauja dar 11 smulkių Skuodo miesto verslininkų: automobilių plovimo-salonų valymo, drabužių mezgimo, spaudos ant marškinėlių, tatuiruočių, treniruočių ir paslaugas teikiančios įmonės ar asmenys.
Skuodo miesto vietos veiklos grupės pirmininkės ir projekto vadovės Onos Malūkienės teigimu, šiame projekte buvo laukiama bet kokios srities verslo atstovų. Svarbiausios sąlygos – jame gali dalyvauti patys smulkiausi verslai ar net individualią veiklą vykdantys asmenys, o veikla negali būti vykdoma ilgiau nei dvejus metus. Kitaip tariant, projektas skirtas jauniems verslams.
„Projektą orientavome į pagalbą parduodant. Norime parodyti įvairius pardavimo būdus. Daug kas gali pagaminti daiktą ar sugalvoti idėją, tačiau pati didžiausia problema savarankiškai dirbantiems ar verslui – gebėjimas parduoti. Šį įgūdį ugdome per mokymus, konsultacijas. Mokome ir internetinės prekybos pagrindų – kartu su verslininkais kursime internetinę parduotuvę, mokysime, kaip reikia pristatyti savo prekes, padėsime pasiruošti mugėms“, – apie projekto veiklas pasakojo O. Malūkienė.
Be to, dalyviai bus mokomi, kaip teisingai nusistatyti savo paslaugos ar prekės kainą. Dvejus metus truksiančio projekto metu įvairias paskaitas skaitys savo sričių profesionalai – lektoriai, padės ir savanoriai.
„Elektroninės prekybos ir rinkodaros pagrindų mokymai truks 8 valandas, o paskui dalyviai gaus individualias konsultacijas. Vieni savanoriai padės kurti prekių maketų dizainus, mokys, padės aprašyti prekes ir paslaugas. Kiti padės organizuoti renginius, reklamines kampanijas, susitikimus su kitais verslininkais, pagelbės rengiant pranešimus spaudai ir straipsnius. Viena savanorė studijuoja dailės akademijoje, kita yra literatūros pakraipos studentė“, – sakė projekto vadovė.
Nors pagrindiniai projekto privalumai yra suteikiami mokymai, informacija, S.Staniūtė įžvelgė ir dar vieną naudą.
„Šio projekto metu stengiamasi dėl žmogaus, jo verslo, norima, kad jis siektų savo tikslų. Padėti stengiamasi labai praktiškai – nuo reklamos, fotografavimo iki mažiausių smulkmenų. Be to, bus sukurtas interneto puslapis, kuriame bus surašytos projekte dalyvaujančių verslų paslaugos, reklamuojamos prekės. Jeigu tokį puslapį reikėtų pasidaryti kiekvienam atskirai, būtų pasiekiama kur kas mažiau žmonių. O dabar vienoje vietoje bus galima rasti, ką galime veikti Skuodo mieste“, – džiaugėsi ji.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.
-
Tyrimas: Lietuvoje migrantams kyla daugiau kliūčių nei galimybių
Kita vertus, lyginant su ankstesniais MIPEX 2015 tyrimo rezultatais, bendras Lietuvos vertinimas pakilo keturiais taškais. Tuo tarpu kitų tyrime dalyvavusių šalių vertinimas vidutiniškai kilo tik dviem taškais. Tokios išvados daromos nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrime „Migrantų integracijos politikos indeksas“ (MIPEX 2020).
Pirmadienį, minint Tarptautinę tolerancijos dieną, pristatomi tyrimo rezultatai, vertinantys nacionalinę integracijos politiką Lietuvoje. Renginio metu taip pat bus pristatomos Lietuvos visuomenės nuostatų tyrimo išvados įvairių etninių ir socialinių grupių atžvilgiu.
Tai, kad visuomenės nuostatos įvairių migrantų grupių atžvilgiu yra labiau neigiamos, nei teigiamos, atskleidžia ir 2020 m. rudenį atliktos visuomenės nuostatų apklausos rezultatai. Tyrimo duomenimis, 69 proc. gyventojų mano, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje, 62 proc. įvardijo, kad pabėgėliai gali sukelti socialinius neramumus šalyje. Be to, du trečdaliai (66 proc.) respondentų mano, kad dauguma pabėgėlių, atvykstančių į Lietuvą, yra ekonominiai (darbo) migrantai.
Kita vertus, beveik 7 iš 10 (68 proc.) šalies gyventojų pritartų, kad Lietuva priimtų gyventi Baltarusijos piliečius, atvykstančius į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Beveik pusė (48 proc.) respondentų pritaria, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių integracijai.
Tyrimų rezultatai bus pristatomi lapkričio 16 d. virtualaus renginio metu, kuris nuo 13.00 val. bus transliuojamas organizacijos feisbuko paskyroje.
-
Trisdešimties patirčių programa: Klaipėdos universitetas skatina veiklų įvairovę
Spalio 5-ąją Klaipėdos universiteto 30-mečio minėjimu LR Seime startavusi 30-ies patirčių programa užsiregistravusiems savanoriams leido pasijusti tikrais archeologais ir drauge su profesionalais iš Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto padirbėti pačiame uostamiesčio centre vykstančiuose Švento Jono bažnyčios kasinėjimuose. Savanorius priėmė, instruktavo ir pusdienį su jais drauge ranka rankon dirbo tyrimų vadovė dr. Raimonda Nabažaitė su komanda.
Visus savo draugus dabar raginu dalyvauti ir patirti. Pati dar labai norėčiau asistuoti delfinų treneriams, o žiemą su ornitologais vykti stebėti paukščių.
Po pirmojo susidūrimo su profesionalia archeologija savanoriai neslėpė gerų emocijų.
„Nežinau, ar gyvenime dar nutiks taip, jog mane, paprastą žmogų, kas nors įleis į archeologinių kasinėjimų vietą, kad turėsiu galimybę pasidarbuoti ne tik kastuvu, bet ir šepetėliu, savo rankomis pačiupinėti jau iškastus radinius. Mane, kaip klaipėdietę, ši patirtis labai praturtino, juolab kad archeologė Raimonda papasakojo ir apie šios vietos istoriją, apie planus atstatyti bažnyčią“, – savo įspūdžiais dalijosi vieną iš pirmųjų patirčių išbandžiusi buvusi KU studentė, dabar verslininkė Lina Gedminienė.
Kvietimą dalyvauti Klaipėdos universiteto 30-ies patirčių programoje ji netyčia pastebėjo „Facebook“ sraute.
„Ten radau dar daug įdomių dalykų. Visus savo draugus dabar raginu dalyvauti ir patirti. Pati dar labai norėčiau asistuoti delfinų treneriams, o žiemą su ornitologais vykti stebėti paukščių. Stebiu registracijos datas, vėl bandysiu laimę“, – entuziastingai pasakoja L. Gedminienė.
30-ies patirčių programoje Universiteto bendruomenė pateikia didelę veiklų, vykdomų aukštojoje mokykloje arba drauge su partneriais, įvairovę: nuo Advento vainikų pynimo dirbtuvių Botanikos sode iki galimybės tapti KU burlaivio „Brabander“ įgulos nariu, sudalyvauti kurėnų regatoje ar stažuotis viename iš šešių Europos universiteto „EU-CONEXUS“ partnerių – Lietuvos, Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos, Kroatijos ar Rumunijos universitetų.
Artimiausiu metu vyksianti patirtis, į kurią jau registruojasi pretendentai – galimybė tapti legendinės Klaipėdos universiteto šokių grupės „Leader Dance“ nariu. Atrinktiesiems bus suteikta galimybė treniruotis kartu su merginų komanda ir drauge pasirodyti per krepšinio rungtynes.
Klaipėdos universiteto nuotr.
„Visuomenei dovanojame patirtis, kurios nėra paprastai prieinamos. Taip norime parodyti, kokia įdomi ir įvairialypė yra Universiteto veikla, kaip plačiai po visą kraštą, po daugybę sričių sklinda Alma Mater įtaka. Mūsų mokslininkus aptiksi lietuviškųjų elektrinių autobusų gamyboje, jie dirba su neįgalių vaikų terapijos projektais Delfinariume, jie stebi paukščius, jūros ekologinius ir biologinius rodiklius, jie skleidžia naujoves kraštovaizdžio specialistams, jų ištyrinėtose vietose kils nauji miestų statiniai. Visa tai ir dar daugiau yra tris dešimtmečius kurtas Universiteto gyvenimas, o jubiliejiniai metai yra puiki proga tuo pasidalinti su visuomene“, – sako Klaipėdos universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Petrauskienė.
30-ies patirčių programa tęsis visus jubiliejinius metus. Smalsūs ir naujų patyrimų ieškantys žmonės ją ras tinklapyje www.ku.lt/30.