„Kalnas nuo 2018 metų turi įdiegtą visą stebėsenos sistemą. Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė.

Anot jos, muziejus rezerve laiko 0,5 mln. eurų skubiems kalno gelbėjimo darbams.

Pernai baigta tvarkyti kalno aikštelė, kad lietaus vanduo nebegalėtų skverbtis į kalno vidų.

„Tai ir buvo viena iš pagrindinių kalno problemų: kai lietus lydavo, vanduo skverbėsi į kalną, per vidurį kalno jis kaudavosi, o paskui eidavo per kraštus ir šlaitai slinko. Dabar esame uždėję nauja danga visą aikštelę“, – teigė R. Kačkutė.

Imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų muziejui neleidžia besitęsiantis ginčas su įmone „Hidoreterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus.

Pasak R. Kačkutės, „Hidroterros“ atstovai teigia, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tvirtina, kad daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.

Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome.

„Iki vasaros diskutavome, kokių leidimų reikia. (...) Buvome pasiryžę nubraukti 120 tūkst. eurų delspinigių su sąlyga, kad bus gauti visi leidimai, bet „Hidroterra“ ėjo kitu keliu, jie mus padavė į teismą už 400 tūkst. eurų neišmokėjimą, kurių nepervedėme, nes negavome to, ką pirkome pagal sutartį, – visų leidimų“, – aiškino Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.

„Ekspertai nesutaria, kokių leidimų reikia šiuo atveju, mes esame įkaitai šioje vietoje“, – tvirtino R. Kačkutė.

Jos teigimu, muziejus planuoja skelbti naują konkursą, kad kita įmonė galėtų baigti Gedimino kalno tvarkymo darbų projektą ir gauti reikiamus leidimus.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius teigė, kad be teismo sprendimo situacijos sprendimas nepajudės iš vietos, todėl vylėsi, jog teismas skubos tvarka išnagrinės ginčą.

Statybos inspekcijos viršininkės Eglės Kuklierienės teigimu, dabartiniai teisės aktai nenumato, jog paveldosaugos objektuose šalinant avarinę situaciją statybos darbai galėtų būti traktuojami kaip tvarkybos. Pasak jos, Aplinkos ir Kultūros ministerijos jau svarsto, kokių pakeitimų reikia, kad ateityje nekiltų panašių situacijų.

Bendrovė „Hidroterra“ teigia, kad Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kuriai netaikomas Statybos įstatymas.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.

Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje.

Ir renka mokestį, ir iškeldina

Pagal dabar galiojančią sutartį su miesto savivaldybe, "Klaipėdos butai" apskaičiuoja ir renka gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, vykdo prevencinį darbą su nuomininkais, organizuoja ir išieško nesumokėtą nuomos mokestį, iškeldina nemokius nuomininkus iš butų.

Sudariusi patikėjimo teisės sutartį su "Klaipėdos butais", savivaldybė perduotų įstaigai administruoti ir gyvenamųjų patalpų techninės būklės užtikrinimą, ko lig šiol ši įstaiga nedarė.

Kadangi paslaugų sutarties terminas baigiasi 2022 m. sausio 1-ąją, esą būtina priimti sprendimą dėl tolesnio savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugos teikimo.

Nenori rizikuoti konkursuose

Dėl šios priežasties buvo svarstoma galimybė keisti "Klaipėdos butų" juridinę formą į biudžetinę įstaigą arba savivaldybės įmonę.

Tačiau įstaigos juridinės formos pakeitimas užimtų daug laiko, o ir ją pakeitus išliktų būtinybė vykdyti viešąjį pirkimą dėl paslaugos pirkimo.

Tuomet atsirastų didelė rizika dėl įstaigos tolesnės veiklos vykdymo, jeigu ji nelaimėtų viešojo pirkimo.

Esą kiltų nemaža rizika ir dėl gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugos kokybės, jeigu pirkimą laimėtų kitas juridinis asmuo.

Teigiama, kad ši paslauga yra labai specifinė, tenka nuolat bendrauti tiek su socialinio būsto, tiek su įprastos nuomos sąlygomis besinuomojančiais asmenimis.

"Klaipėdos butai" šiuo metu administruoja 1 381 nuomos sutartį.

Todėl savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų perdavimas pagal turto patikėjimo sutartį būtų optimaliausia alternatyva.

Administravimas pabrangs

Sudarius patikėjimo teisės sutartį, "Klaipėdos butų" paslaugos pabrangtų.

Šiuo metu savivaldybės mokėjimai "Klaipėdos butams" per mėnesį sudaro 16 tūkst. eurų be PVM, per metus – 193,3 tūkst. eurų be PVM.

Sudarius turto patikėjimo sutartį, savivaldybės mokėjimai "Klaipėdos butams" sudarytų 21,6 tūkst. eurų be PVM per mėnesį ir 258,7 tūkst. eurų be PVM per metus.

Paslaugų pabrangimas esą susijęs su numatomų teikti paslaugų kiekių ir apimčių padidėsiančiomis sąnaudomis, kurios išaugs dėl darbo krūvio, dėl to didės darbo užmokestis ir socialinio draudimo sąnaudos.

Šiais metais "Klaipėdos butų" vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 1 436 eurus, o 2022 m. padidėtų iki 1 561 euro.

Statistikos departamento skelbiamas viešojo sektoriaus 2021 m. II ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokestis – 1 668 eurai.

Dėl "Klaipėdos butų" sutarties pakeitimo artimiausiame tarybos posėdyje turėtų apsispręsti miesto politikai.

Šio projekto rengėjai pabrėžia, kad gyventojams, kurie nuomoja savivaldybės gyvenamąsias patalpas, nuomos mokestis dėl šių aplinkybių nesikeis.

Palengvinimai bankams

"Džiaugiamės, kad iš esmės sutampa mūsų ir TVF ekspertų vertinimai tiek dėl trumpojo laikotarpio atsako į pandemiją, tiek ir dėl struktūrinių Lietuvos iššūkių bei būdų juos spręsti. Sutarėme, kad šiuo metu itin svarbu tęsti palaikančią fiskalinę politiką, padedant šalies ekonomikai atsistoti ant kojų, o siekiant geresnės viešųjų paslaugų kokybės – nuo švietimo iki sveikatos apsaugos – gyventojams ir viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie neribotų ūkio augimo", – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak TVF atstovų, Lietuvos banko atlaisvintas anticiklinio kapitalo reikalavimas bankams padėjo palaikyti ūkio kreditavimo apimtis neužtikrintumo akivaizdoje. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, COVID-19 sustabdžius dalį ekonomikos, spėjome laiku įjungti reikiamus svertus, pavyzdžiui, sušvelninti reikalavimus kapitalui.

Planuojame tų projektų, kurie buvo finansuojami iš praėjusios finansinės perspektyvos, nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę.

"Dėl to šiandien, kai pandeminė situacija ir toliau išlieka menkai prognozuojama, šalyje galime matyti stabiliai veikiantį, stiprų ir likvidų bankinį sektorių. Siekiant spartinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą, toliau būtina užtikrinti tvarų ir sklandų skolinimą bei susitelkti į tai, kad tolesnė parama būtų tikslingai skiriama struktūrinėms reformoms, kuriančioms pridėtinę vertę", – aiškino V.Vasiliauskas.

Diskusijų su TVF metu finansų ministrė G.Skaistė atkreipė dėmesį, kad vienas kertinių jos ir Vyriausybės, prioritetų – mokesčių sistemos teisingumo didinimas, siekiant sumažinti socialinę nelygybę ir kovoti su skurdu. Taip pat akcentuota, kad ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento lėšas numatoma skirti struktūrinėms reformoms įgyvendinti, o atslūgus pandemijos bangai bus palaipsniui grįžtama prie fiskalinių rezervų atkūrimo.

Gaivinimas keisis

Tačiau Vyriausybė pradėjo peržiūrėti ankstesnio ministrų kabineto patvirtintą ūkiui gaivinti skirtą 5,8 mlrd. eurų Ateities ekonomikos DNR planą. Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Pasak ministrės G.Skaistės, iš plano norima eliminuoti 2014–2020 m. ES paramos lėšas.

"Šiuo antru žingsniu planuojame tuos projektus, kurie buvo finansuojami iš praėjusios finansinės perspektyvos, jų nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę, nes visi galvoja, kad tas vadinamasis DNR planas yra papildomas finansavimo šaltinis, nors taip nėra, – sakė G.Skaistė. – Tai yra tiesiog projektų sąrašas, finansuojamas iš keturių skirtingų punktų. Tai dekonstruojame pagal finansavimo šaltinius, kad būtų tiesiog ir visuomenei aišku, ir mums patiems, ką dar galima keisti."

Pasak ministrės, ankstesniame DNR plane buvo numatyti keturi finansavimo šaltiniai: buvusi ES finansinė perspektyva, būsimoji finansinė perspektyva, valstybės biudžetas (tiek praėjusių, tiek šių metų), ir vadinamoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Recovery and Resilience Facility, RRF): "Tai, kas buvo planuojama finansuoti iš būsimosios ES perspektyvos ar iš valstybės biudžeto tam, kad paspartintume projektų įgyvendinimą. Tai peržiūrėsime, kurie iš jų reikalingi įgyvendinti, ir bus įtraukti į šitą tęstinį tokį pereinamąjį laikotarpį. O visi kiti tiesiog bus peržiūrėti ir integruoti į biudžeto eilutes pagal plėtros programas ir jų veiksmus ir įgyvendinami bendra tvarka, kaip ir būdavo iki šiol."

Skolintis bus galima

Iš kur lėšos? Bus skolinamasi. Juo labiau kad kreditavimo sąlygos nepablogėjo. Tarptautinė kredito reitingų agentūra "Fitch Ratings" dar kartą patvirtino 2020 m. sausį Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą.

"Kredito reitingas yra į ateitį orientuotas rodiklis. Šiuo sudėtingu ir itin neapibrėžtu laikotarpiu aukštas Lietuvos kredito reitingas atspindi pasitikėjimą vykdoma valstybės politika. Tai rodo, kad priimame tinkamus sprendimus, tiek valdydami koronaviruso pandemiją, tiek ir ilgainiui siekdami atgaivinti šalies ekonomiką", – teigia finansų ministrė G.Skaistė.

Agentūros ekspertų sprendimą dėl Lietuvos reitingo lėmė stipri institucinė sąranga ir patikima politinė sistema, palaikoma narystės ES. Nors Lietuva yra atvira ekonomika, tačiau pandemijos poveikis jai yra santykinai nedidelis dėl mažos turizmo sektoriaus dalies. Taip pat teigiamą poveikį šalies ekonomikai turi ir makroekonominis subalansuotumas. Stabili perspektyva atspindi įsitikinimą, kad valdžios institucijos laikysis strategijos, užtikrinančios ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

"Fitch Ratings" Lietuvos kredito reitingus pastarąjį kartą buvo pagerinę 2020 m. sausį, kai ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo pakeltas iš A- į A.

Kita tarptautinė kredito reitingų agentūra "Standard & Poor’s" Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A+ (stabili perspektyva), "Moody‘s" – A3 (teigiama perspektyva), "DBRS Morningstar" – A (stabili perspektyva).

Reitingų agentūra "Scope Ratings" taip pat paskelbė, kad pakelia Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš A- į A (stabili perspektyva).

Susitarimo šalims nepavyksta pasiekti jau aštuonis mėnesius.

Britų derybininkas Davidas Frostas (Deividas Frostas) po dviejų dienų pertraukos, kuri buvo padaryta po savaitę trukusių bevaisių naktinių derybų Londone, atvyko į Briuselį toliau derėtis su ES atstovu Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė).

„Labai sunkiai dirbame, kad pasiektume susitarimą. Pažiūrėsime, kas įvyks per šiandienines derybas“, – žurnalistams Briuselio traukinių stotyje sakė atvykęs D. Frostas.

Vienas ES pareigūnas sakė, kad derybininkai vėliau sekmadienį susitiks ES būstinėje ir kad derybos gali užtrukti iki vėlumos.

Tuo tarpu skelbiama, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Johnsonas) sieks Europos lyderių paramos po šeštadienį įvykusio telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Po šio pokalbio buvo pareikšta, kad šalių nuomonės svarbiais klausimais vis dar smarkiai skiriasi.

Britų premjeras ir EK pirmininkė vėl turėtų pasikalbėti pirmadienio vakarą, o tuomet ketvirtadienį Briuselyje turėtų susirinkti 27 ES šalių lyderiai. Dviejų dienų viršūnių susitikimą, kurio metu bus tariamasi dėl Bendrijos biudžeto, ir vėl temdys nerimas dėl „Brexito“.

Po savo telefoninio pokalbio B. Johnsonas ir U. Von der Leyen išplatino optimizmu netrykštantį bendrą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad vis dar nesutariama dėl žvejybos teisių, sąžiningos prekybos taisyklų ir mechanizmo, kuris užtikrintų bet kokio pasiekto susitarimo įgyvendinimą.

„Suprasdami šių nesutarimų rimtumą sutarėme, kad mūsų derybininkų komandos turėtų imtis tolesnių pastangų ir įvertinti, ar juos galima išspręsti, – sakoma jų pareiškime.

Viskas įmanoma

Jungtinė Karalystė iš ES oficialiai išstojo sausį, praėjus beveik ketveriems metams po „Brexito“ referendumo, smarkiai suskaldžiusio šalį, ir dviem mėnesiams po to, kai B. Johnsonas laimėjo rinkimus girdamasis, kad „Brexito“ susitarimas jau paruoštas.

Pereinamuoju laikotarpiu iki šių metų pabaigos Britanija toliau laikosi daugumos ES taisyklių, abiem šalims stengiantis susitarti dėl būsimų ryšių.

„Tai labai sudėtinga situacija, nėra prasmės neigti, – televizijai „Sky News“ sakė JK aplinkos ministras George'as Eustice'as (Džordžas Justisas). – Ir toliau dirbsime dėl šių derybų, kol nebebus prasmės toliau to daryti.“

Jeigu susitarimo nepavyks pasiekti ir ratifikuoti iki gruodžio 31 dienos, abi šalys sugrįš prie prekybos vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sąlygomis, o tai paveiktų prekybą ir verslą abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse, ypač – Britanijoje. PPO sąlygos reikštų nepageidaujamą tarifų ir kvotų sugrįžimą po beveik penkis dešimtmečius vykdytos ekonominės ir politinės integracijos.

B. Johnsonas tvirtino, kad Britanija „galingai suklestės“, kad ir kokia būtų šių derybų baigtis. Vis dėlto jam gresia rimti politiniai ir ekonominiai padariniai, jeigu susitarimo nepavyktų sudaryti.

„Jeigu dabar nesusitarsime, matau labai rimtų tarptautinių pasekmių, ... nes tarp mūsų su Europa kiltų ekonominis karas, kuris mums labai brangiai kainuotų“, – „Sky News“ sakė buvęs Britanijos leiboristų vyriausybės vadovas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas).

ES vyriausybės stulbinamai vieningai palaikė M. Barnier per keblų „Brexito“ procesą, bet pastaruoju metu pradėjo ryškėti vidaus nesutarimai.

Prancūzija penktadienį pagrasino vetuoti bet kokią sutartį, jeigu nebus patenkinti Paryžiaus reikalavimai užtikrinti sąžiningą prekybą ir prieigą prie JK žvejybos plotų.

„Mes žinome, kad šimtaprocentinių galimybių žvejoti JK jūrinėje zonoje nebėra, – leidiniui „Le Journal du Dimanche“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas). – Tačiau mums reikia ilgalaikių galimybių. Britai negali turėti visų galimybių dalyvauti mūsų ES bendrojoje rinkoje ir neįsileisti žvejoti.“

Ankstų pirmadienio rytą M. Barnier informuos bloko valstybių narių atstovus. Kai kurios šalys kaip ir Prancūzija nerimauja, kad ES galėtų per daug nusileisti, ypač kalbant apie sąžiningos prekybos taisykles.

„Viskas įmanoma“, – agentūrai AFP sakė, vienas apie derybų eigą informuotas šaltinis ES.

Pirmoji ES

EK uždegė žalią šviesą Pagalbos verslui fondo steigimui Lietuvoje. Tai pirmoji ES patvirtinta schema pagal išplėstą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuri valstybėms suteikia galimybes rekapitalizuoti sunkumų dėl COVID-19 protrūkio patiriančias įmones. Intensyvios derybos dėl šios priemonės patvirtinimo vyko pusantro mėnesio.

"Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Kuriamo Paramos verslui fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvos įmonėms, kurių veiklos sutrikimas ar nutraukimas gali sukelti grandininę reakciją ir turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių padarinių", – belaukiant Briuselio pritarimo aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.

Fondo investicinio portfelio planuojamas dydis – 1 mlrd. eurų, iš kurių iš valstybės biudžeto Fondui skirta 100 mln. eurų pradinio įnašo ir planuojama suteikti iki 400 mln. eurų dydžio valstybės garantiją ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie išleidžiami lėšoms į Fondą pritraukti. Likusi dalis – privatūs ir (ar) instituciniai koinvestuotojai.

Kad Fondas pradėtų veiklą kuo greičiau, rengiami ir priimami reikiami teisės aktai, vyksta įmonių steigimo procesas. Pradinės investicijos iš valstybės jau yra suplanuotos, bus siekiama kuo greičiau pritraukti ir privačių investuotojų lėšas. Fondas investuotų tik į tas įmones, kurios patyrė finansinių sunkumų dėl COVID-19 ir neturi galimybių pasiskolinti ar gauti finansavimo iš rinkos.

Pasak Finansų ministerijos, vidutinės ir didelės įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies sutrikimai ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams. Neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarydami žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

1 mlrd. eurų – verslui

"Idėja Lietuvoje sukurti tokį fondą gimė dar kovą, gerokai iki EK priimto sprendimo. Derinant schemą, kartu su EK atstovais apsvarstėme aibę tokio fondo veiklos modelių ir mokėmės drauge. Svarbiausia, kad pasiektas susitarimas suteikia finansavimosi galimybes Lietuvos verslui, kuris šiuo metu palankiomis sąlygomis jo negauna rinkose. Džiugu ir dėl to, kad mūsų nueitas kelias pramynė takus kitoms ES narėms greičiau įgyvendinti analogiškus procesus mokantis iš mūsų patirties", – teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

"Šis Lietuvos fondas siekia atlaisvinti iki 1 mlrd. eurų likvidumo ir kapitalo paramą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms šalies įmonėms, palengvindamas jų galimybes gauti finansavimą šiuo sudėtingu periodu, – taip komentavo už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager. – Tai pirmoji mūsų patvirtinta schema, kuria įmonėms bus suteikta kapitalo parama pagal laikinąją valstybės paramos sistemą. Schema užtikrina, kad valstybei būtų pakankamai atlyginama už mokesčių mokėtojų prisiimtą riziką, jog valstybė būtų skatinama kuo greičiau atsisakyti paramos ir kad parama būtų teikiama su tam tikromis sąlygomis, įskaitant draudimą mokėti dividendus, priemokas ir kitas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones."

Siekiama, kad Pagalbos verslui fondas veiklą pradėtų dar birželio mėnesį. Finansinę paramą iš fondo galės gauti vidutinės ir didelės įmonės, kurios patyrė sunkumų dėl pandemijos padarinių ir kurių veiklos nutraukimas gali turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių padarinių. Fondas finansavimą teiks remdamasis EK patvirtintos Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos principais.

Pagalba įmonėms bus teikiama paskolų, skolos vertybinių popierių, investicijų į nuosavybę ar mišriųjų kapitalo priemonių forma. Toks pagalbos mechanizmas, tikimasi, skatins pagalbos siekiančias įmones leisti skolos vertybinius popierius ir taip prisidės prie kapitalo rinkos ilgalaikės plėtros Lietuvoje.

Idėja Lietuvoje sukurti tokį fondą gimė dar kovą, gerokai iki EK priimto sprendimo.

Kuriant ir steigiant fondą, dalyvauja Ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministerijos, jų įkurtos bendrovės investuos į fondą ir jį valdys. Beje, ir Lietuvos bankas aktyviai įsitrauks į fondo valdymą, siekiant garantuoti tvarią veiklą ilguoju laikotarpiu ir užtikrinti nepriklausomus jo valdymo bei investicinius sprendimus.

Pasak Lietuvos banko, jo ekspertų komanda atliko esminį vaidmenį ir sėkmingai derantis su EK dėl valstybės pagalbos teikimo schemos.

Gavus EK leidimą prasidės kandidatų atranka į fondą valdančios įmonės valdybą, kuri kartu atliks ir investicinio komiteto funkcijas. Fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija. Nepriklausomi valdybos nariai bus atsakingi už fondo investicinio portfelio sudarymą ir valdymą, investicinių ir kitų rizikų vertinimą. Taip pat bus atrenkami nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai ir fondą valdančios įmonės vadovas. Kandidatus atrinks nepriklausomi konsultantai.

Pokrizinės rekomendacijos

Praėjusią savaitę EK paskelbė rekomendacijas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Kadangi šių metų kontekstas ypatingas – COVID-19 pandemija, rekomendacijose daugiausiai dėmesio skirta kovai su pandemija ir atsigavimui po jos.

EK rekomenduoja imtis visų reikalingų veiksmų kovai su pandemija, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto išlygą, leidžiančią padidinti valstybės skolinimąsi ir išlaidas. Nepaisant to, pažymima, kad, ekonominei krizei atslūgus, reikės rūpintis skolos tvarumo užtikrinimu, kartu nepamirštant ir investicijų.

Rekomendacijose siūloma mažinti neigiamą krizės poveikį užimtumui, didinant aktyvios darbo rinkos politikos finansavimą, taip pat užtikrinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą ir plėtrą bei gerinti mokesčių ir išmokų sistemą, siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo.

Taip pat rekomenduojama remti verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio bei orientuoto į eksportą, likvidumą. Paankstinti brandžias viešąsias investicijas ir skatinti privačias. Teikti prioritetą investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę ekonomikos transformacijas. Skatinti technologines inovacijas smulkiosiose ir vidutinėse įmonėse.

Finansų ministerijos parengtame ir praėjusią savaitę paskelbtame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane (ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plano projektą) išskirti penki prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos.

Šią savaitę po pateikimo pritarta pataisoms, kurios leistų priverstinėje emigracijoje veikiantiems universitetams nustatyti specialius studijų krypčių vertinimo kriterijus.

Taip pat tokiems universitetams būtų galima nustatyti ir atskiras leidimo vykdyti studijas suteikimo ar panaikinimo procedūras.

Už šias pataisas po pateikimo vienbalsiai pasisakė 106 Seimo nariai. Projektas toliau bus svarstomas Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

„Įstatymo projektu bū­tų su­da­ry­tos ge­res­nės są­ly­gos veik­ti ne­vals­ty­bi­niams uni­ver­si­te­tams Lie­tu­vo­je, tiems, ku­rie yra pri­vers­ti­nė­je emig­ra­ci­jo­je, eg­zi­ly­je“, – pristatydamas projektą sakė Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Anot jo, veikiant priverstinėj emigracijoje gali būti sudėtinga ati­tik­ti Lie­tu­vos vals­ty­bi­nėms aukš­to­sioms mo­kyk­loms ke­lia­mus reikalavimus.

„Tai, su­pran­ta­ma, ne­ap­ima ko­ky­bi­nių da­ly­kų, bet yra daug įvai­riau­sių ki­tų da­ly­kų: infrastruktūrinių, valdymo dalykų, tam tikrų programų savybių“, – sakė komiteto pirmininkas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad teikiamas projektas „yra pa­vyz­dys, kai ir kairė, ir de­ši­nė dir­ba kar­tu, siek­da­mos išlaikyti at­ei­tį Bal­ta­ru­si­jo­je“.

Pataisas parengė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša, opozicijos parlamentarai Andrius Kubilius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Gelūnas.

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) neigiamą EHU įvertinimą paskelbė gruodžio pabaigoje. Ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.

Kaip pažymėjo SKVC, toks įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams.

EHU nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai.

Universitetas taip pat paskelbė pateikęs Švietimo ir mokslo ministerijai oficialų pasiūlymą dėl susitarimo, leisiančio baltarusių universitetui tęsti veiklą Vilniuje.

Premjeras Saulius Skvernelis tuomet sakė, kad neigiamo ekspertų vertinimo sulaukęs EHU su senu leidimu galės veikti iki 2019 metų liepos.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.

Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.

Jos numato, kad Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras priverstinėje emigracijoje veikiantiems universitetams galėtų nustatyti specialius studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo kriterijus, leidimo vykdyti studijas suteikimo ar panaikinimo procedūras.

Šias pataisas registravo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša, parlamentarai Andrius Kubilius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Gelūnas.

„Turime suvokti, kad tai išskirtinis atvejis, iš nedemokratinės šalies pasitraukęs universitetas egzilyje, ir tam tikros išskirtinės sąlygos, įvertinus neordinarinę situaciją, gali būti numatytos. Aš manau, kad turi būti duotas antras šansas EHU“, – BNS sakė vienas projekto iniciatorių A. Gelūnas.

Pataisų aiškinamajame rašte pažymima, kad „nevalstybinės aukštosios mokyklos, kurios savo kilmės valstybėse buvo priverstos nutraukti veiklą dėl politinių priežasčių, susiduria su sunkumais prisiderinant prie Lietuvos institucijų keliamų reikalavimų“.

„Dėl to iškyla grėsmė studentų interesams, Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui ir šalies prestižui“, – sako iniciatoriai.

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) neigiamą šios aukštosios mokyklos įvertinimą paskelbė gruodžio pabaigoje. Ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.

Kaip pažymi SKVC, toks įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. 2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams.

EHU nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai.

Universitetas taip pat paskelbė pateikęs Švietimo ir mokslo ministerijai oficialų pasiūlymą dėl susitarimo, leisiančio baltarusių universitetui tęsti veiklą Vilniuje.

Premjeras Saulius Skvernelis tuomet sakė, kad neigiamo ekspertų vertinimo sulaukęs EHU su senu leidimu galės veikti iki 2019 metų liepos.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.

Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.