„Mūsų labdaros ir paramos fondas daugiausia remia gabius ir talentingus vaikus, bet kartais pildo ir svajones“, – perduodama dovanas kalbėjo A. Makūnienė.

Zitai iš Rokų seniūnijos fondo direktorė įteikė masažinį čiužinį, kuris, tikimasi, padės šeimos nariams nusiraminti ir stiprinti emocinę sveikatą.

Fondas taip pat įgyvendino Ričardo iš Taurakiemio seniūnijos ir Andriaus iš Garliavos seniūnijos svajones. Vyrai, susipažinę Samariečių daugiafunkciame centre, tapo gerais bičiuliais ir drauge svajojo lankyti baseiną. Jiems įteikti baseino abonementai.

Susitikimo metu buvo išpildyta ir jauno vaikino Rimvydo iš Taurakiemio seniūnijos svajonė – bilietai į krepšinio varžybas Žalgirio arenoje.

Velykinės gerumo akcijos metu iš viso įgyvendinta per 20 įvairiausių Kauno rajone gyvenančių ir sunkiau finansiškai besiverčiančių šeimų svajonės. Tikimasi, kad ši Verslių moterų klubo iniciatyva taps tradicine ir pradžiugins dar daugiau žmonių.

Vaiko raidos klinikos įkūrėja Dovilė Čepulinskaitė pati augina negalią turinčią mergaitę.

Tačiau, kaip teigia, ji niekada neprarado vilties tuos pustrečių metų, per kuriuos su mažąja dukrele aplankė daugiau nei 20 reabilitacijos centrų užsienyje ir Lietuvoje.

Dukros liga ir įgyta patirtis įkvėpė įkurti centrą Lietuvoje, kuriame būtų taikomos visos metodikos, kurios jos mergaitei padėjo vėl vaikščioti ir džiaugtis gyvenimu.

„Kai sulaukėme skambučio iš Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos dailės mokytojos Tatjanos Uporovos ir, kai ji pasiūlė organizuoti piešinių konkursą „Neprarask Vilties“, iškart sutikome. Todėl nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems prie akcijos moksleiviams ir mokytojams ir linkime nestokoti idėjų bei entuziazmo“, – kalbėjo D.Čepulinskaitė.

Iš pradžių buvo planuota organizuoti renginį kaip piešinių konkursą, bet vėliau rungimosi principo atsisakyta.

Šioje akcijoje visi dalyviai yra nugalėtojai, nes, dalyvaudami, moksleiviai daro gailestingumo darbus, tampa tolerantiškesni negalią turintiems vaikams ir jaunimui.

Siekis: viliamasi, kad šie kūriniai pasitarnaus kilniam tikslui – taps meno terapijos priemonėmis ir padės mažųjų pacientų reabilitacijai. T. Uporovos nuotr.

Gerumo akcija sulaukė didelio susidomėjimo. Prie jos prisijungė ne tik švietimo, bet ir verslo, kultūros bei žiniasklaidos sektorių atstovai, paramos fondai.

Gerumo akcija sulaukė didelio susidomėjimo. Prie jos prisijungė ne tik švietimo, bet ir verslo, kultūros bei žiniasklaidos sektorių atstovai, paramos fondai.

Dalyviais užsiregistravo 43 ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos: progimnazijos ir gimnazijos, pagrindinės, sanatorinės, meno bei dailės mokyklos, kūrybinės ir dizaino studijos, reabilitacijos, vaikų dienos bei laisvalaikio centrai.

Uostamiestį parodoje reprezentuoja „Žaliakalnio“ gimnazija, "Litorinos" mokykla, „Ąžuolyno“ gimnazija, P.Mašioto ir M.Gorkio progimnazijos, "Baltijos" gimnazija, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija, Karalienės Luizės jaunimo centro Dizaino studija „Kukutis“, "Vitės" progimnazija, vaikų laisvalaikio centro klubas „Draugystė“.

Virtuali piešinių paroda bus eksponuojama feisbuko paskyrose.

Visi jaunųjų klaipėdiečių piešiniai bus perduoti Kauno „Vaiko raidos klinikai“ ir papuoš jos patalpas.

Viliamasi, kad šie kūriniai pasitarnaus kilniam tikslui – taps meno terapijos priemonėmis ir padės mažųjų pacientų reabilitacijai.

„Čia su manimi kalbasi“

Gydytoja psichiatrė, Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros vedėja, socialinių mokslų daktarė Jūratė Sučylaitė pastebi, kad nereikalingumo jausmas žudo daug žmonių, o ypač tuos, kurie gyvena vieni. „Biblioteka, siūlydama paskaityti knygą ir dalyvauti edukacinėse veiklose, padidina žmogaus savivertę, skatina savirealizaciją ir sukuria vienas kitą palaikančių žmonių bendruomenę“, – šiuolaikinės bibliotekos vaidmenį apibūdino mokslininkė.

Vieniši žmonės, atėję į biblioteką, elgiasi kiek kitaip – neskuba, ieško šiltesnio žodžio ar žvilgsnio, jiems ypač svarbus ryšys su bibliotekininku. Todėl kai kurie klaipėdiečiai biblioteką įvardija kone savo antraisiais namais, į kuriuos visada gali užsukti.

„Nežinau, kur dar galėčiau paprašyti pagalbos, pasikalbėti, kai vienai tampa ypač sunku“, – pasakojo senjorė Marytė Razmienė. Moteris nesustodama vardijo situacijas, kai prireikė pagalbos ir ją surado bibliotekoje: komunalinių mokesčių mokėjimas internetu, registracija pas gydytoją, įtartina žinutė telefone, artimo žmogaus netektis, apatija ir nereikalingumo jausmas.

Reziumė: „Knyga yra nepaprastas įvykis ir ištikimas draugas, kuris lydi mane visą gyvenimą“, – teigė aktorė E.Jackaitė. (E. Jackaitės asmeninio archyvo nuotr.)

Paklausta, kodėl užuovėjos ieško būtent bibliotekoje, moteris atsakė: „Čia su manimi kalbasi. Ne formaliai, o šiltai, žmogiškai. Bibliotekoje galiu surasti bendraminčių, dalyvauti klubų veikloje, pabūti draugiškoje aplinkoje.“

Problemų sprendimo vieta

Istorijų, kai žmonėms prireikia ne tik paguodos, bet ir realios pagalbos, pasitaiko neretai. Praėjusią vasarą į biblioteką atėjusi moteris verkdama vos galėjo ištarti žodį – dingo vienintelis jos šeimos narys – šuo. Moteriai patarta pasidairyti gyvūnų prieglaudų socialinių tinklų paskyrose, gal tarp priklydusių gyvūnų yra įkelta ir jos augintinio nuotrauka. Tik ką daryti, jei neturi kompiuterio, išmaniojo telefono, nesinaudoji internetu? Bibliotekininkai neliko abejingi ir vienoje prieglaudų augintinį surado.

Kita istorija atskleidžia, koks svarbus yra bendradarbiavimas ir neskubėjimas nuvertinti žmogų pagal pirmą įspūdį. Pagyvenusi moteris, turinti klausos negalią, daugybę kartų buvo atstumta kaip neadekvatus žmogus. Dėl bibliotekos savanorio, IT specialisto, kantrybės ir geranoriškumo moteris pagaliau galėjo mokytis. Pajutusi, kad čia ją išgirsta, užsukdavo kasdien ir užduodavo galybę klausimų. Pamokų rezultatas – susikurtas tinklaraštis. Gražiausia šios istorijos dalis – moters pasakyti žodžiai: „Jei tave atstumia šimtas žmonių, būtinai atsiranda šimtas pirmasis, kuris išklauso ir išgirsta.“

Solidu: I.Kanto viešosios bibliotekos skaitytojai J.Urvakienei šiais metais sukaks 87-eri. (Loretos Liutkutės nuotr.)

„Ar mūsų nebijote?“

Pirmą kartą I.Kanto viešojoje bibliotekoje apsilankę psichikos negalią turintys žmonės klausė: „Ar mūsų nebijote?“ Šie klausimai atspindi, su kokiu visuomenės požiūriu jiems nuolat tenka susidurti. Kai kurie prisipažino, kad bijo palikti namų erdvę, nes jaučiasi nesaugūs, pažeidžiami. Prireikė nemažai grupinių apsilankymų, kol dalis jų išdrįso užsukti pavieniui – paskaityti, pabūti ar tiesiog eidami pro šalį pasisveikinti.

Pasak neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ socialinės darbuotojos Vilmos Petrauskės, šiuolaikinės bibliotekos vaidmuo itin svarbus žmonių su negalia socializacijai. „Bibliotekos paslaugų įvairovė tampa vis prieinamesnė neįgaliesiems, – kalbėjo V.Petrauskė. – Bendradarbiavimas ir projektinė veikla su I.Kanto biblioteka suteikia galimybę turiningai paįvairinti centro jaunuolių užimtumą, padeda ugdyti žmonių su negalia kūrybiškumą, skatina bendravimą, meninius ir socialinius įgūdžius. Džiugu matyti jaunuolių šypsenas.“

Nepaprastas įvykis – knyga

„Skaitydama knygą išgyvenu pačius įvairiausius jausmus, per akimirką galiu atsidurti kituose pasauliuose, ir man tai taip patinka! – teigė aktorė Eglė Jackaitė. – Knyga įtraukia, pasimiršti, patiri nuotykį, išgyveni kartu su knygos herojais meilę, liūdesį, džiugesį ir tai, ko realiame gyvenime net nesvajojai patirti. Bibliotekoje – didžiulis įvairiausių knygų pasirinkimas, būna, kad net liūdesys aplanko, kai suvokiu, kad neįmanoma man jų tiek daug perskaityti. O norėtųsi! Knyga yra nepaprastas įvykis ir ištikimas draugas, kuris lydi mane visą gyvenimą.“

Netrukus 87 metų gimtadienį švęsianti jaunatviška ir teatrališka I.Kanto viešosios bibliotekos ilgametė skaitytoja Jadvyga Urvakienė knygas pamilo nuo ankstyvos vaikystės.

Įžvalga: V.Petrauskės teigimu, šiuolaikinės bibliotekos vaidmuo itin svarbus žmonių su negalia integracijai bendruomenėje. (Vilmos Petrauskės asmeninio archyvo nuotr.)

„Per knygas pažinau visą pasaulį, – pasakojo J.Urvakienė. – Įsivaizdavau tai, kas knygose buvo rašoma. Nors gyvenime mačiau daug ir tikrų vaizdų – esu nemažai keliavusi, tačiau knygos sukūrė mano pasaulėžiūrą.“ Moteris apgailestavo, kad karantino metu labai trūksta kuriančių ir kūryba besidominčių klaipėdiečių susitikimų, kurie gelbėjo nuo vienatvės, leido susitikti su bendraminčiais, pasidalyti kūryba, pajuokauti.

Vertingiausia dovana – gerumas

Kai užklumpa sunkumai, liga, artimo netektis, žmogus dažniausiai pasijunta vienišas su jį ištikusia bėda. Tuomet labiausiai reikia atjautos ir pagalbos. Viena tokių pagalbos apraiškų – bibliotekos organizuota gerumo akcija, kurios metu klaipėdiečiai aukojo Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui, subūrė bendraminčius ir paskatino dalytis gerumu.

Kartu: kūrybiškos popietės akimirka su viešosios įstaigos „Likimo laiptai“ nariais. (Algimanto Jarukaičio nuotr.)

Akcijos metu buvo rodomi prasmingi režisierės Dalios Kanclerytės filmai „Trokštu gyventi“, „Pakūta mano meilė“ ir „Sugrįžimas“. Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė, Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė ir brolis Bernardas Belickas atvėrė neeilinę patirtį ir išgyvenimus atsidūrus akistatoje su mirtimi. „Žmonėms reikia apie tai kalbėtis, – po vieno renginio pripažino ponia Sigita. – Mano vyras sunkiai sirgo onkologine liga, slaugiau jį šešerius metus. Tai buvo beprotiškai sunkus laikas. Nors šiandien ligoniams įstengiu paaukoti vos keletą eurų, bet darau tai su džiaugsmu. Jei laikysimės kartu, bus lengviau.“ Pasak režisierės D.Kanclerytės, tokie susitikimai kviečia į susitaikymą, atsigręžti į gėrį ir į savo artimą, moko priimti kančią ir patikėti, kad ji nesulaužo žmogaus, bet, priešingai, padeda dvasiškai augti ir tobulėti.

Svarbus šiuolaikinės bibliotekos vaidmuo – ne tik suburti bendruomenę, prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo, bet ir skatinti toleranciją, supratimą, kad kiekvienas bendruomenės narys – lygiavertis.

„Aš į pikta linkintį ar užgauliojantį žvelgiu kaip į nuskriaustąjį – su užuojauta, – teigė judėjimo negalią turintis Darius. – Tokie žmonės labiau neįgalūs nei aš, nes aš žinau savo negalią, o jie – ne.“

Beveik dešimtmetį prieš kiekvienas Velykas ir Kalėdas L.Vitkevičienė organizuodavo moksleivių gerumo akcijas.

Vaikai gamindavo savo darbelius, kuriuos parduodavo mugėje, o gautos lėšos būdavo skiriamos Klaipėdos kūdikių namams.

Pernai užgriuvusi pandemija tradicijas kiek pakeitė, tačiau klaipėdietė nusiteikusi jas atgaivinti. Žinoma, kiek tai leis esamos aplinkybės.

„Visiems norėčiau priminti, kaip gera būti geriems. Taigi, artėjant šventiniam laikotarpiui, kviečiu visus moksleivius ir visas Klaipėdos ugdymo įstaigas dalyvauti velykinėje gerumo akcijoje. Gaila, kad karantinas šią iniciatyvą buvo laikinai pristabdęs, tačiau bandome judėti iš naujo. Be abejo, renginio formatas bus kitoks, pritaikytas prie šių dienų situacijos, tačiau mintis ir idėja – ta pati“, – kalbėjo L.Vitkevičienė.

Šį kartą gerumo akcija vyks nuo balandžio 1 iki balandžio 7 d. Klaipėdos prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie centrinio įėjimo.

Moksleivių, deja, nebus, tačiau visi jų darbai bus eksponuojami velykinėje parodoje.

Visos gerumo akcijos metu „Akropolio“ svečiai ar lankytojai galės įsigyti kokį nors moksleivio darbelį.

Kadangi šiuo metu vaikai patys negali prekiauti savo darbais, tai bent jau tokiu būdu jų kūriniai atsidurs žmonių namuose ir primins, kad gerumu dalytis paprasta.

Gerumo akcijoje kviečiami dalyvauti visi 1–12 klasių moksleiviai.

Surinktos lėšos bus perduotos Klaipėdos kūdikių namams.

Beveik dešimtmetį prieš kiekvienas Velykas ir Kalėdas L.Vitkevičienė organizuodavo moksleivių gerumo akcijas.

Vaikai gamindavo savo darbelius, kuriuos parduodavo mugėje, o gautos lėšos būdavo skiriamos Klaipėdos kūdikių namams.

Pernai užgriuvusi pandemija tradicijas kiek pakeitė, tačiau klaipėdietė nusiteikusi jas atgaivinti. Žinoma, kiek tai leis esamos aplinkybės.

„Visiems norėčiau priminti, kaip gera būti geriems. Taigi, artėjant šventiniam laikotarpiui, kviečiu visus moksleivius ir visas Klaipėdos ugdymo įstaigas dalyvauti velykinėje gerumo akcijoje. Gaila, kad karantinas šią iniciatyvą buvo laikinai pristabdęs, tačiau bandome judėti iš naujo. Be abejo, renginio formatas bus kitoks, pritaikytas prie šių dienų situacijos, tačiau mintis ir idėja – ta pati“, – kalbėjo L.Vitkevičienė.

Šį kartą gerumo akcija vyks nuo balandžio 1 iki balandžio 7 d. Klaipėdos prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie centrinio įėjimo.

Moksleivių, deja, nebus, tačiau visi jų darbai bus eksponuojami velykinėje parodoje.

Visos gerumo akcijos metu „Akropolio“ svečiai ar lankytojai galės įsigyti kokį nors moksleivio darbelį.

Kadangi šiuo metu vaikai patys negali prekiauti savo darbais, tai bent jau tokiu būdu jų kūriniai atsidurs žmonių namuose ir primins, kad gerumu dalytis paprasta.

Gerumo akcijoje kviečiami dalyvauti visi 1–12 klasių moksleiviai.

Surinktos lėšos bus perduotos Klaipėdos kūdikių namams.

JALFA asociacijos nariai jau kelintą rudenį kviečia Kauno mokyklas ir privačias įstaigas surengti „Pyragų dieną“ bei akcijos metu paaukotas lėšas skirti Lietuvos vaikams, kurie šiuo metu sunkiai serga. Dalijimosi gerumu iniciatyvą su užsidegimu skleidžia draugiškiems Lietuvos ir Japonijos santykiams neabejingi žmonės bei socialiai atsakingos ir jautrios bendruomenės.

„Jau 13 metų JALFA organizuoja įvairių Japonijos menininkų labdaros koncertus Lietuvoje, kurių metu visas surinktas aukas skiria „Rugutei“ ir sergantiems Lietuvos vaikams. Nuostabūs žmonės Tokijuje aktyviai dirba“, – džiaugėsi Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorės Linos Viršilienė.

Šį rudenį noru padėti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams užsidegė net 14 Kauno miesto mokyklų ir keli vaikų darželiai, visą šią savaitę kvietę kepti pyragus ir surengę „Pyragų dienas“. Mokiniai su savo šeimų nariais kepė skanėstus namuose, mokyklose ir darželiuose kvietė jais vaišintis paaukojant „Rugutei“. Prie šios iniciatyvos tradiciškai prisijungė Č.Sugiharos muziejaus darbuotojų kolektyvas ir salonas „Jaukūs namai“, kiti privatūs rėmėjai.

„Pasižiūriu į savo kieme besisukančius Palankaus vėjo malūnėlius ir prisimenu „Rugutę", – tokia buvo vieno bičiulio reakcija į prašymą paremti. Džiugu, kad šį kartą apie paramą reikėjo tik priminti. Pervedę lėšas į „Rugutės“ sąskaitą, man pasakydavo, kad jau atliko malonią pareigą. Labai džiugina, kad jungiasi privatūs asmenys bei įmonės", – sakė salono „Jaukūs namai“ vadovė Asta Kavaliauskaitė.

Nuostabūs žmonės Tokijuje aktyviai dirba.

„Rugutės“ fondas ir JALFA nuoširdžiai dėkoja Kauno darželiams „Rokutis“ ir „Vyturėlis“, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijai, Kauno Dainavos progimnazijai, Kauno Panemunės pradinei mokyklai, Kauno Rokų gimnazijai, Kauno Milikonių progimnazijai, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrui, Kauno technikos profesinio mokymo centrui, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjui, Generolo Povilo Plechavičiaus Kadetų licėjui, Kauno švento Kazimiero progimnazijai, Kauno Bernardo Brazdžionio progimnazijai, Kauno Žaliakalnio progimnazijai, Kauno A. Stulginskio mokyklai, Kauno Varpelio pradinei mokyklai, Kauno katalikiškai Juozo Urbšio pagrindinei mokyklai, Kauno Palemono gimnazijai, Kauno Prano Mašioto pradinei mokyklai už nuoširdžia paramą ir pyragais kvepiančias iniciatyvas.

„Jau 13 metų JALFA organizuoja įvairių Japonijos menininkų labdaros koncertus Lietuvoje, kurių metu visas surinktas aukas skiria „Rugutei“ ir sergantiems Lietuvos vaikams. „Japonų noras padėti sergantiems Lietuvos vaikams daugiau nei prieš 10 metų kilo po režisieriaus Arūno Matelio dokumentinio filmo „Prieš parskrendant į žemę“ pasaulinės premjeros Japonijoje. Nuostabūs žmonės Tokijuje aktyviai dirba, kad surinktų paramą „Rugutės“ labdaros ir paramos fondui“, – džiaugėsi L.Viršilienė.

Ir šiemet su JALFA į Lietuvą atvyko moterų choras iš Japonijos „Sendai“, prie kurio koncertinės programos prisijungė Vilniaus mišrus choras „Sonoros“ bei Kauno LSMU akademinis choras „Neris“. „Todėl visi kauniečiai, kurie neabejingi chorinei muzikai ir nori paaukoti „Rugutės“ globojamiems sergantiems vaikams, kviečiami šį sekmadienį, lapkričio 10 d. 15 val. į labdaros koncertą Kauno šv. Jurgio bažnyčioje. Susitikime ir visi kartu padarytume gerą darbą!“ – kvietė J.Dobkevičiaus progimnazijos vadovė.

Tokiu būdu mūsų šalyje jau nudžiuginti keli šimtai mažųjų. Šventiniu laikotarpiu planuojama aplankyti ir daugiau jų, tad donorai kviečiami prisiminti apie šį mažą, bet didelę prasmę turintį poelgį.

Dovana, kurios sulaukia ne kasdien

Nors ne vienam iš mūsų išvyka į kino teatrą atrodo kasdienė pramoga, daliai Lietuvos vaikų tai yra retenybė, suteikianti didelį džiaugsmą. Kraujo donorų dovanų, t. y. kino bilietų, sulaukę Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus mažieji į kino teatrą ėjo net kelis kartus. Šio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė sako, kad tokia išvyka ir pati filmų peržiūra vaikams buvo labai didelis ir džiaugsmingas siurprizas.

„Retai matome taip spindinčias vaikų akis ir kiek buvo džiugaus spygavimo, sužinojus, kad visi keliausime į kiną. Pas mus ateinantys vaikai savo namuose ne visada gauna šilto ir sotaus maisto, vieni dėl nepriežiūros, kiti todėl, kad šeimos labai sunkiai verčiasi. Nors ir norėtų vaikams suteikti viską, kas geriausia, ne visi tėvai tai gali padaryti. Tad ką jau kalbėti apie pramogas ir linksmybes... Vaikai to sulaukia labai retai“, – sako I. Zabulionytė.

Savo linkėjimus ir padėkas kraujo donorams perdavė ir patys vaikai. Po kelionės į kiną nugirstomis jų mintimis pasidalijo „Lietuvos Caritas“ atstovai. Jei vieniems patiko tai, kad filme buvo daug smagių ir prajuokinusių epizodų, kiti sakė, kad smagiausiai buvo tai, jog į kiną ėjo su draugais, o ir pats filmas buvo apie draugystę.

Gerumo akcija – donorų iniciatyva

Akcija „Aš dalinuosi gerumu“ gimė iš pačių donorų iniciatyvos. Didelė jų dalis sako, kad kraujo aukoja todėl, kad žino, jog tokiu būdu padeda kitam. Taip pat po donorystės procedūros apima pakylėjantis jausmas. O sužinoję, kad už dovanojamą kraują gautą kino bilietą gali perduoti sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams, dalis donorų tuo noriai pasinaudoja. Po pirmojo akcijos etapo „Lietuvos Caritas“, „Gelbėkit vaikus“ ir Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriui buvo perdovanota daugiau kaip 300 bilietų.

Donorai, su kuriais nuolat bendraujame, prisipažįsta, kad paaukoti kraujo prieš ar per šv. Kalėdas yra dvigubai geras jausmas.

NKC atkreipia dėmesį, kad dar galima dalyvauti ir antrajame akcijos etape, kuris vyks iki pat švenčių. Viskas, ką reikia padaryti donorui, tai prieš kraujo paėmimo procedūrą arba po jos NKC darbuotojui pranešti, kad simbolinę dovanėlę norėtų paskirti vaikams.

„Pastarieji keleri metai parodė, kad mūsų visuomenės sąmoningumas, požiūris į pagalbą kitam yra išties brandus. Vis daugiau žmonių jungiasi prie neatlygintinos kraujo donorystės akcijų, o už tai jiems priklausančių simbolinių dovanėlių atsisako ir paskiria jas vaikams. Tikime, kad ši akcija nebus vienadienė ir išaugs į gražią tradiciją“, – sako laikinoji NKC vadovė Ignė Klangauskienė.

Prieš šventes prašo susitelkti

NKC atstovų teigimu, artėjančios didžiosios metų šventės yra laikas, kai kraujo donorų prašoma ypatingai susitelkti. Šie metai apskritai išskirtiniai, nes pasiėmę keletą laisvų dienų žmonės per šventes iš viso galės turėti net vienuolika laisvadienių. Tai reiškia, kad kraujo atsargų gali smarkiai ir staiga sumažėti, nes didelė dalis donorų išvyks iš miestų, lankys artimuosius, atostogaus.

„Donorai, su kuriais nuolat bendraujame, prisipažįsta, kad paaukoti kraujo prieš ar per šv. Kalėdas yra dvigubai geras jausmas. Kai kurie tokiu būdu netgi įprasmina didžiąsias metų šventes, kiti sako, kad baigiantis metams nori suspėti padaryti dar vieną gerą darbą. Būna, kad donorai ateina kraujo padovanoti su šeimos

nariais ar draugais, nes kartu tai daryti yra maloniau. Visiems donorams norime padėkoti ir pasakyti, kad ypač svarbu, jog donorystės misijos neužmirštate minėdami šventes“, – atkreipia dėmesį I. Klangauskienė.

Šiai minčiai pritaria ir Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė I. Zabulionytė. Jos manymu, visų rūšių donorystė, dalijimasis turi neįkainojamą reikšmę. Moteris pasakoja, kad visai neseniai viena „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus savanorė patyrė skausmingą likimo smūgį, neteko dukters. Tačiau net ir labai sunkią akimirką pagalvojo apie organų donorystę. I. Zabulionytės manymu, nėra didesnės dovanos kitam žmogui už padovanotą sveikatą ir gyvybę.

Visi esami ir prie kraujo donorystės norintys prisidėti donorai kviečiami atvykti į NKC padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Taip pat gruodžio 27–28 d. Vilniuje Žolyno g. 34 ir prekybos centre CUP (Upės g. 9) vyks jau tradicinėmis tapusios Draugų dienos, kurių metu donorai raginami kartu atsivesti savo antrąsias puses, šeimos narius ar bičiulius ir kartu padaryti kilnų darbą.

Nusprendusiems duoti kraujo, su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, būti sočiai pavalgius, pailsėjus, išgėrus daugiau, nei įprastai, vandens.

Norėjo ne striukės

Kasmet visoje Lietuvoje vykstanti kalėdinė socialinė akcija "Vaikų svajonės" jos dalyvę privertė suabejoti, ar čia tikrai pildomi vargingose šeimose gyvenančių vaikų norai?

Klaipėdietė nutarė viešai pasidalyti savo patirtimi.

"Kaip ir dažnam lietuviui, taip ir man, artėjant didžiosioms metų šventėms, norisi padėti kitiems ir užsidirbti karmos taškų. Sesuo ne kartą padovanojo vaikams gražesnes šventes pildydama vaikų svajones, kadangi patys turime du mažamečius berniukus, nusprendžiau prisidėti ir įgyvendinti aštuonmetės mergaitės svajonę projekte "Vaikų svajonės". Gaila, pirmoji patirtis nebuvo tokia maloni, kokios tikėjausi", – apmaudavo moteris.

Uostamiestyje gyvenančios mergaitės svajonė buvo labai praktiška – vaikas norėjo striukės.

Toks pirkinys moteriai atrodė veikiau būtinybė nei svajonė, todėl, gavusi mamos kontaktus iš socialinės darbuotojos, nusprendė nedelsiant pati tą striukę padovanoti. Ir būtų tai padariusi, jei ne pribloškiantis mamos abejingumas. Po daugybės skambučių ir nemalonių pokalbių paaiškėjo, kad drabužiai šeimai nė nereikalingi.

Pildo tėvų svajones?

Iš pradžių aiškinusi, kad visą lapkritį bus užsiėmusi, galiausiai mergaitės mama pareiškė, jog jos vaikas turi ką apsirengti. Ir apskritai labiau norėjo žaislų, o ne striukės.

Toks vargingai gyvenančios šeimos "kuklumas" moters noro daryti gerus darbus nepalaužė, ji nutarė išpildyti kito vaiko svajonę.

Nekalbu jau apie susidariusį įspūdį, jog pastaroji šeima gyvena geriau nei mūsiškė.

"Kreipiausi į socialinę darbuotoją, kuriai, paaiškinusi situaciją, mandagiai pasakiau, kad privalau atsisakyti šios "svajonės" ir noriu pasirinkti kitą. Būtent savo konkrečiu atveju padariau išvadas, kad pastangos padaryti gerą darbą sukėlė labiau neigiamų emocijų. Nekalbu jau apie susidariusį įspūdį, jog pastaroji šeima gyvena geriau nei mūsiškė ir pastangos, skiriant pačių taupomus pinigus tam, kad padėtume dar sunkiau už save gyvenantiesiems, liko neįvertintos. Ką jau kalbėti apie patį vaiką, kurio svajonė yra ne jo, o pasipūtusios mamos. O kiek dar tokių šeimų yra šio projekto sąraše, niekas nežino", – svarstė klaipėdietė.

Prašo ir pasiturintieji

Nors "Vaikų svajonės" idėja graži, organizatoriai neslėpė, būna visko.

"Tokių nutikimų, kad ir kaip gaila, pasitaiko, bet jie – labai reti. Šiemet tai pirmas toks atvejis, atkeliavęs iki mūsų. Iš 13 tūkst. svajonių viena – turbūt nėra daug. Tokios šeimos tikrai neturėtų dalyvauti mūsų projekte, kalbamės su socialiniais darbuotojais, kad jie jas ištrintų. Vis dėlto klaidų kartkartėmis būna", – sakė vienas projekto "Vaikų svajonės" organizatorių Julius Gregorauskas.

Jis prisiminė kitą pernai įvykusi nemalonų incidentą – atvažiavę įteikti dovanos aukotojai pamatė, kad šeima verčiasi kone geriau už juos pačius.

"Šeima gyveno neblogai įrengtame name, iš socialinių darbuotojų sužinojome, kad tų pinigų tikrai turi, lyg ir užsidirba užsienyje. Tačiau vis tiek yra įtrauka į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl kitokių problemų, susijusių su smurtu, narkotikais. Paprašėme tos šeimos daugiau neįtraukti į projektą, nes mes orientuojamės į skurdžiose šeimose gyvenančius vaikus", – aiškino J.Gregorauskas.

Gerai tai, kad mes turime teisę pasakyti "ne", jei manome, kad šeima neturėtų dalyvauti.

"Gerai tai, kad mes turime teisę pasakyti "ne", jei manome, kad šeima neturėtų dalyvauti", – pridūrė pašnekovas.

Teigiama, kad devintus metus iš eilės vykstantis projektas "Vaikų svajonės" šiemet susilaukė didelio norinčiųjų padėti sunkiai gyvenantiems vaikams susidomėjimo. Likus mažiau nei mėnesiui iki Kalėdų, jau pasirinktos pildyti beveik visos – apie 13 tūkst. vaikų svajonių.

Vaikai daugiausia prašo sportinių aprangų, žieminių batų, striukių, kombinezonų, taip pat – žaislų: konstruktorių, pulteliais valdomų mašinėlių, lėlių.

"Vaikai yra vaikai. Mūsų tikslas yra padaryti kalėdinę staigmeną. Suprantame, kad nupirkę batus problemos neišspręsime", – kalbėjo vienas organizatorių.

Norintieji gali įteikti kalėdinę dovaną patys, susisiekę su tos savivaldybės socialiniu darbuotoju (Klaipėdos miesto socialinės paramos centras), arba nusiųsti ją per kurjerių tarnybą nemokamai.

Pinigų žmonės aukoti negali.

"Jau daug metų esame labai griežti šiuo klausimu. Tiek dėl skaidrumo, tiek dėl paties svajonės pildytojo įsitraukimo", – aiškino J.Gregorauskas.