„Taikymasis į nekaltus žmones ir humanitarinės pagalbos veikėjus yra nepriimtinas, o plačiai paplitę kariuomenės žiaurumai prieš Birmos žmones pabrėžia, kad būtina skubiai patraukti jos narius atsakomybėn“, - sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pavartodamas ankstesnį Mianmaro pavadinimą.

„Tarptautinė bendrija turi labiau stengtis, kad... Birmoje nesikartotų žiaurūs nusikaltimai, taip pat ir nutraukdama ginklų bei dvejopos paskirties technologijų pardavimą kariuomenei“, – pridūrė jis.

„Gelbėkit vaikus“ antradienį patvirtino, kad tarp mažiausiai 35 žmonių, penktadienį nužudytų Mianmaro rytuose, yra du dingusiais laikyti jos darbuotojai.

Šeštadienį, pirmąją Kalėdų dieną, socialinėje žiniasklaidoje pasirodė dviejų išdegusių sunkvežimių ir lengvojo automobilio su apdegusiais palaikais viduje nuotraukų. Skelbiama, kad nuotraukos padarytos rytinėje Kajų valstijoje Hpruso miestelyje.

Chuntai priešiški vietos kovotojai ir viena stebėjimo grupė dėl šio išpuolio apkaltino chuntos pajėgas. Išpuolis įvykdytas po susirėmimų su disidentais šiame rajone.

Mianmare nuo vasario, kai buvo įvykdytas karinis perversmas, viešpatauja chaosas. Saugumo pajėgoms slopinant protestus žuvo daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių, nurodo viena vietos stebėjimo grupė.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės perversmo lyderiams yra paskelbusios virtinę sankcijų. Be kita ko, Vakarai turi nustatę ribojimų ginklų tiekimui Mianmaro kariuomenei, kuri prieš perversmą susidūrė su kaltinimais dėl nusikaltimų žmoniškumui dėl žiaurios kampanijos prieš rohinjų mažumą.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja birželį balsavo už tai, kad būtų užkirstas kelias ginklų gabenimui į Mianmarą, tačiau ši priemonė buvo simbolinė, nes jos nepriėmė įtakingesnė Saugumo Taryba.

Kinija ir Rusija, turinčios veto teisę JT Saugumo Taryboje, taip pat Indija yra pagrindinės ginklų tiekėjos Mianmarui.

ES esą davė Turkijai užtektinai laiko nutraukti provokacijas rytinėje Viduržemio jūros dalyje. „Turkija šiuo šansu nepasinaudojo“, - pabrėžė atstovas.

ES šalys Graikija ir Kipras kaltina Turkiją ieškant dujų tose jūrinėse teritorijose, kuriose, remiantis tarptautine jūrų teise, gavybą gali vykdyti tik jos. Turkija argumentuoja, kad nepasirašė Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos ir kad žvalgomos zonos priklauso Turkijos kontinentiniam šelfui.

ES griežtai kritikuoja Turkijos veiksmus Viduržemio jūroje ir ne kartą pagrasino šaliai sankcijomis.

„JT Saugumo Taryba atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Šiandien ji neįstengė atlikti savo pagrindinės misijos, - sakoma M. Pompeo pareiškime. – JT Saugumo Taryba atmetė racionalią rezoliuciją dėl 13 metų taikomo ginklų embargo Iranui pratęsimo, suteikdama pasauliniam terorizmo rėmėjui galimybę parduoti ir pirkti įprastinę ginkluotę be JT apribojimų pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį“. Valstybės sekretorius pavadino JT Saugumo Tarybos veiksmus „nedovanotinais“.

„Atmesti tiesioginiai daugelio Artimųjų Rytų šalių raginimai pratęsti embargą. Arabų valstybės ir Izraelis tvirtai rėmė embargo pratęsimą“, - teigė M. Pompeo.

„Jungtinės Valstijos niekada nepaliks savo draugų, kurie daugiau tikėjosi iš JT Saugumo Tarybos. Mes toliau dirbsime, kad Iranas negalėtų laisvai pirkti ir parduoti ginklų, kurie kelia grėsmę Europai, Artimiesiems Rytams ir kitiems regionams“, - sakoma pareiškime.

Pagal Bendro išsamaus veiksmų plano dėl Irano branduolinės programos sąlygas, ginklų tiekimo Iranui apribojimų galiojimas baigiasi 2020 metų spalio 18 d. Rezoliucijos projekte JAV siūlė pratęsti ginklų embargą, „kol Saugumo Taryba nepriims priešingo sprendimo“.

Balsavimas vyko raštu, kadangi JT būstinėje dėl koronaviruso plitimo taikomi apribojimai.

Draudimas parduoti Iranui nebranduolinę ginkluotę baigsis spalio 18 dieną. Jungtinės Valstijos grasino mėginti spaudimu priversti grąžinti JT sankcijas, jeigu jos nebūtų pratęstos.

M. Pompeo sakė, kad Jungtinės Valstijos seniai laukiamą rezoliucijos projektą pateiks ateinančią savaitę. Jis pridūrė esąs susirūpinęs dėl ženklų, kad Kinija jau ruošiasi pradėti tiekti ginkluotę Iranui.

„Esama šalių, besirikiuojančių eilėje [parduoti] ginklų, destabilizuosiančių Vidurio Rytus, sukelsiančių pavojų Izraeliui, Europai, taip pat Amerikiečių gyvybėms“, – žurnalistams sakė M. Pompeo.

„Neketiname leisti, kad tai nutiktų. Taigi, naudosime kiekvieną savo arsenale turimą diplomatinę priemonę“, – pabrėžė jis.

Saugumo Tarybos nuolatinės narės Rusija ir Kinija turi veto teisę. Abi šios šalys nori, kad embargas Iranui būtų užbaigtas, kaip numatyta 2015 metų rezoliucijoje.

Šia rezoliucija buvo pritarta daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, sudarytam vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai). Jo įpėdinis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išvedė Jungtines Valstijas iš tos sutarties, pareiškęs, kad ją sudaryti buvo klaida.

Tačiau M. Pompeo pateikė abejotiną argumentą, kad Jungtinės Valstijos tebėra sutarties „dalyvės“, nes jos yra paminėtos 2015 metų rezoliucijoje, todėl gali priversti grąžinti sankcijas, jeigu nuspręs, kad Iranas pažeidžia susitarimo sąlygas.

JAV diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į Irano paramą Jemene veikiantiems husių sukilėliams, atakuojamiems Vašingtono sąjungininkės Saudo Arabijos, ir sakė, kad tai yra ginklų kontrolės pažeidimo pavyzdys.

Net ir JAV sąjungininkės Europoje skeptiškai vertino Vašingtono galimybes priversti tęsti sankcijas ir perspėjo, kad toks bandymas gali delegitimizuoti Saugumo Tarybą.

„Saugumo Taryba privalo pratęsti ginklų embargą Iranui, kad užkirstų kelią tolesniems konfliktams regione. Joks rimtas asmuo negali tikėti, kad Iranas bet kokį gautą ginklą naudos taikiais tikslais“, – per spaudos konferenciją teigė M. Pompeo.

JAV siekia, kad būtų pratęstas draudimas parduoti Iranui įprastinius ginklus, kurio galiojimo terminas baigiasi ateinantį spalį.

Draudimas turi būti atšauktas pagal JTST 2231-ąją rezoliuciją, kuri yra 2015 metais sudaryto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos dalis.

„Rusija ir Kinija privalo prisidėti prie pasaulinio konsensuso dėl Irano elgesio“, – žurnalistams sakė K. Craft.

JAV taip pat perdavė šį dokumentą susipažinti Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir JT Saugumo Tarybai gegužę pirmininkavusios Estijos atstovams.

K. Craft pridūrė, kad netrukus rezoliucijos projektas bus pateiktas visoms 15 JT Saugumo Tarybos narėms.

„Gana greitai išplatinsime jį visoms 15 [narių]. Stengiamės dirbti labai atsargiai, labai detaliai“, – pabrėžė ji.

2015 metų liepą priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija draudžia tiekti šiitiškai respublikai sunkiuosius ginklus iki 2020 metų spalio 18 dienos, o raketų sistemas – iki 2023 metų. Embargo galiojimo laikas nurodytas ir Bendrame išsamių veiksmų plane (JCPOA) – istoriniame daugiašaliame susitarime dėl Teherano branduolinės programos.

Iš JCPOA pasitraukęs Vašingtonas siekia pratęsti embargą priėmus atitinkamą JT rezoliuciją. Anksčiau amerikiečių specialusis atstovas Iranui Brianas Hookas (Brajenas Hukas) pareiškė, kad jo šalis visais įmanomais būdais stengsis pratęsti šį draudimą, net jei Saugumo Taryba vetuos atitinkamą rezoliucijos projektą.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) kiek anksčiau pranešė, kad Vašingtonas parengė planą, kaip užkirsti kelią ginklų tiekimui į Iraną iš Rusijos ir Kinijos, kai spalį baigsis ginklų embargas.

Per uždarą posėdį, kurio reikalavo Rusija, ES atstovai paaiškino balandžio 1-ąją pradėtą Bendrijos karinių jūrų pajėgų misiją, kuria siekiama užtikrinti Libijai paskelbtą ginklų embargą, prasidėjusį balandžio 1 dieną.

Blokas priminė „Europos valstybių įsipareigojimą gerbti (ginklų ir naftos) embargus“, „laikantis griežtų Saugumo Tarybos rezoliucijų taisyklių“, pranešė vienas diplomatas.

Anot kito diplomato, Rusija yra vienintelė Saugumo Tarybos narė, išreiškusi susirūpinimą dėl planų pratęsti įgaliojimus vykdyti operaciją „Irini“, kai jie pasibaigs birželio 10 dieną. Per šią operaciją ES šalių kariniai laivai gali vykdyti inspekcijas atviroje jūroje.

Balsavimas dėl Berlyne parengto įgaliojimų pratęsimo teksto numatytas birželio 9 dieną.

Maskva neigia pareiškimus, kad ji tiekia ginklus ir samdinių karius Libijos maršalui Khalifai Haftarui (Chalifui Haftarui).

Rusijos misija pabrėžė, kad „Irini“ turi atitikti ją apibrėžiančią rezoliuciją. Maskva tai pat reikalauja, kad atnaujinti įgaliojimai vykdyti šią operaciją būtų „nešališki“ ir kad būtų „užkirstas kelias disbalansui“.

„Atidžiai stebėsime, kaip vykdoma ši operacija, kad nustatytume, ar jos veikimo pobūdis turi tapti naujo Saugumo Tarybos mandato dalyku“, – sakė Rusijos atstovai.

„Irini“ yra įtraukta į esamą rezoliuciją, laukiame jos pratęsimo“, – sakė Vokietijos ambasadorius prie JT Christophas Heusgenas (Kristofas Hoisgenas). Pasak jo, ši operacija yra labai svarbi pastangų neleisti tiekti ginkluotės Libijai dalis.

„Tikime, kad ši nauja operacija tėra ankstesnės operacijos įpėdinė“, – sakė Prancūzijos ambasadorius prie JT Nicolas de Rivier (Nikola de Rivjė), lygindamas „Irini“ su ES misija „Sophia“, turėjusia sumažinti Europą jūra bandančių pasiekti pabėgėlių srautą.

„Ji veikia pagal tuos pačius įgaliojimus“, – sakė jis.

Anot diplomatų, prieš 10 dienų Prancūzijos laivo perimtas naftos tanklaivis prie Tobruko krantų buvo antradienio posėdžio pagrindinė pokalbių tema.

Su Gabono vėliava plaukiojantis tanklaivis „Jal Laxmi“ plaukė priimti kelių milijonų dolerių vertės naftos krovinio, bet laivas nebuvo gavęs leidimo iš Tripolyje įsikūrusios Libijos nacionalinės naftos korporacijos, AFP naujienų agentūrai sakė vienas specialistas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Tanklaivio savininkui ir draudikui sužinojus apie galimas sankcijas, laivas Tobruke neprisišvartavo, pridūrė specialistas.

„JT palankiai vertina Prancūzijos veiksmus ir visas pastangas išlaikyti JT naftos embargą“, – JT praėjusią savaitę pranešė apie Prancūzijos įsitraukimą.

Pasak vieno diplomato, nelegalių naftos siuntų stabdymas yra mažesnis „Irini“ misijos prioritetas nei neteisėtų ginklų kontrolė. Nuo balandžio pradžios Europos laivai patikrino apie 50 kitų laivų prie Libijos krantų.

„JT valstybės narės ir JT ekspertų grupė ėmėsi daugelio suderintų pastangų susisiekti su visomis įmonėmis ir šalimis, susijusiomis su šiuo dabartiniu reikalu dėl „Jal Laxmi“ , kad perspėtų visas suinteresuotas šalis prieš imantis tolesnių veiksmų“, – sakė JT atstovas spaudai Farhanas Haqas (Farhanas Hakas). Jis priminė, kad Libijoje teisę parduoti arba pirkti naftą turi tik nacionalinė naftos korporacija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras tepasakė, jog šalies karinis laivas „sąveikavo“ su tanklaiviu.

„Kaip pažymėjote, šių metų spalio 18 dieną Rusija galės pardavinėti Iranui įrangą. Ji dirba šiuo klausimu. Kinija galės pardavinėti tankus Iranui... Turime planą, kuris, mūsų nuomone, gali sėkmingai užkirsti tam kelią“, – nurodė M. Pompeo per analitinio centro „American Enterprise Institute“ tinklalaidę. Plano detalių jis neatskleidė.

Anot sekretoriaus, Vašingtonas mano, jog būtų pavojinga leisti Iranui įgyti galimybę apsiginkluoti ir nusipirkti iš Rusijos modernių ginkluotės sistemų.

2015 metų liepą priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija draudžia tiekti šiitiškai respublikai sunkiuosius ginklus iki 2020 metų spalio 18 dienos, o raketų sistemas – iki 2023 metų. Embargo galiojimo laikas nurodytas ir Bendrame išsamių veiksmų plane (JCPOA) – istoriniame daugiašaliame susitarime dėl Teherano branduolinės programos.

Iš JCPOA pasitraukęs Vašingtonas siekia pratęsti embargą priėmus atitinkamą JT rezoliuciją. Anksčiau amerikiečių specialusis atstovas Iranui Brianas Hookas (Brajenas Hukas) pareiškė, kad jo šalis visais įmanomais būdais stengsis pratęsti šį draudimą, net jei Saugumo Taryba vetuos atitinkamą rezoliucijos projektą.

Šiuo metu Romoje įsikūrusi operacija IRINI turės sustabdyti ginklų tiekimą į Libiją, kur Jungtinių Tautų (JT) pripažįstama Tripolio vyriausybė yra puldinėjama generolo Khalifos Haftaro pajėgų.

Jūrinė misija prasidėjo pirmadienį, tą dieną patruliavo Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas „Jean Bart“ bei Liuksemburgo žvalgybinis lėktuvas.

„Tai parodo, kad ES ryžtingai siekia taikos Libijoje, net ir tuo laikotarpiu, kai narės valstybės kovoja su koronaviruso pandemija“, – pranešime teigė J. Borrellis.

Sausį Berlyne rengtos Libijos taikos konferencijos metu pasaulio valstybių lyderiai pritarė JT sprendimui imtis ginklų į Libiją embargo.

Misijos pradžia buvo atidėta beveik mėnesiui, Italijai ir Graikijai nesutariant dėl vadovavimo. ES priėmė sprendimą, kad operacijoms vadovaus abi šios šalys, kas šešis mėnesius besikeisdamos rotacijos būdu.

Jungtinės Valstijos ieško būdų užsitikrinti, kad būtų pratęstas spalį baigiantis galioti draudimas parduoti Iranui įprastinių ginklų. Draudimas turi būti atšauktas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2231-ąją rezoliuciją, kuria buvo patvirtintas 2015 metų tarptautinis susitarimas, apribojęs Irano branduolinę programą.   

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš šio susitarimo, vadinamo Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ir sugrąžino šiitiškai respublikai griežtas sankcijas. 

„Amerika padarė labai kvailą klaidą, pasitraukdama iš susitarimo“, – sakė Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) per vyriausybės posėdį, kurį transliavo televizija.

„Jungtinėms Valstijoms būtų išmintinga grįžti į JCPOA,..  tačiau tie, kas šiandien vadovauja, niekada neįgis tokios išminties“, – pridūrė jis.

H. Rouhani sakė, kad embargo atšaukimas yra „neatskiriamas“ branduolinės sutarties elementas. 

„Jeigu jis (embargas) bus grąžintas,.. jie gerai žino, kokios sunkios pasekmės ir koks istorinis pralaimėjimas jų lauktų padarius tokią klaidą“, – kalbėjo prezidentas.   

H. Rouhani plačiau apie pasekmes nekalbėjo, tačiau nurodė, kad jos minimos laiške, kuris anksčiau buvo išsiųstas kitoms sutarties dalyvėms – Jungtinei Karalystei, Kinijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Rusijai.  

Vašingtonui pasitraukus iš branduolinės sutarties, Teheranas nustojo vykdyti dalį pagal ją prisiimtų įsipareigojimų, kaltindamas Europą, kad ši nesistengia išgelbėti JCPOA. 

Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani (Ali Šamchanis) sekmadienį įspėjo, kad susitarimas galutinai žlugs, jei ginklų embargas bus pratęstas. 

Teheranas jau anksčiau yra grasinęs, kad pasitrauks iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, jeigu šaliai bus grąžintos JT sankcijos.

Vašingtonas sako, kad vadovaudamasis JT Saugumo Tarybos 2231-osios rezoliucijos išaiškinimu pasitelks teisinį argumentą, kad Amerika tebėra branduolinio susitarimo „dalyvė“, nors atsisakė šio pakto, ir galės pratęsti ginklų embargą Teheranui arba pasiekti, kad šaliai vėl būtų įvestos dar griežtesnės sankcijos.   

Iranas savo ruožtu kaltina Jungtines Valstijas, kad jos pažeidė Saugumo Tarybos rezoliuciją, kai 2018-aisiais pasitraukė iš sutarties.

„Jokio JCPOA Amerikai nebėra“, – sakė H. Rouhani. 

Jis pridūrė, kad Jungtinėms Valstijoms, „kaip ir kai kurioms kitoms šalims, derėtų žinoti, kad Iranas jokiu būdu nesutiks su 2231-osios rezoliucijos pažeidimu“, ir pabrėžė, kad embargo panaikinimas yra „neatimama Irano teisė“.   

Pasak H. Rouhani, ginklus, kuriuos nusipirks, Iranas naudos „ne ugniai kurstyti“, o „liepsnoms užgesinti“, užkirsdamas kelią konfliktams.