Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis patvirtino, kad ilgai buvo svarstoma, kam pritaikyti globos namų "Rytas" patalpas, nes beveik visi čia buvę vaikai jau gyvena savivaldybės nupirktuose butuose.

Galiausiai pirmo aukšto erdves perėmė greta veikianti "Gilijos" pradinė mokykla.

Veikiausiai mokykla perims ir antrąjį bei trečiąjį aukštus, kai iš patalpų visiškai išsikels globos namų administracija ir likę globotiniai, – jie netrukus turėtų persikraustyti į naujai savivaldybės nupirktą šeimynos būstą Kalvos gatvėje.

"Na, o ketvirtąjį aukštą ketinama atiduoti Vaikų laisvalaikio centrui. Tačiau kol kas ši beveik šešių su puse šimto kvadratinių metrų erdvė tapo laikinais vaikų darželiais, kol remontuojamos jų patalpos, nes rekonstrukcijos vyksta ne vienoje įstaigoje. Toks perkėlimas yra laikinas sprendimas", – teigė E.Simokaitis.

Visai neseniai globos namų "Rytas" ketvirtajame aukšte veikė darželis "Klevelis", dabar čia įsikels "Svirpliukas".

Sausio pradžioje Turto valdymo skyrius gavo Švietimo skyriaus raštą, kuriuo informuojama, kad vasario 1 d. lopšeliui-darželiui "Svirpliukas" yra reikalingos patalpos, esančios Klaipėdos vaikų globos namų "Rytas" (Taikos pr. 68) ketvirtame aukšte.

Patalpos yra reikalingos ugdymo procesui užtikrinti iki lopšelio-darželio "Svirpliukas" pastato Liepų g. 43A renovacijos darbų pabaigos.

Sprendimu liko nepatenkintas

Klaipėdos vaikų globos namuose gyvenę trys vienos šeimos broliai buvo perkelti į bendruomeninius namus bute, tačiau po dviejų mėnesių netikėtai buvo išskirti.

Vyresnysis labai pasipiktino tokiu globos namų vadovybės sprendimu, nes taip elgtis esą draudžia įstatymas.

"Kai kraustė į butą, sakė, kad brolių negalima išskirti, bet mes pagyvenome tik du mėnesius. Aišku, buvo visko, mes ir parėkaudavome, ir lakstydavome po butą. Reikalavo, kad nusiramintume. Paskui išgirdau, kad ruošiasi iš mūsų namų kitur iškelti vidurinįjį brolį. Vaiko teisių specialistai turėjo būti už mus, bet jie mūsų nepalaikė. Dabar likau tik aš su mažuoju broliu", – piktinosi vaikinas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jaunuolis greitai bus pilnametis, jis mokosi vienoje Klaipėdos profesinėje mokykloje ir netrukus persikels į mokyklos bendrabutį, vaikinas tikėjosi, kad su mažiausiu broliuku liks kitas brolis, o dabar paaiškėjo, kad jie gyvens atskirai.

"Nenoriu aš jo vieno palikti, nenoriu, kad jį skriaustų. Galvojau, kai aš išeisiu, liks kitas brolis, galės apsaugoti mažąjį, bet, pasirodo, jog visi buvo nusistatę prieš mus. Dabar laukiu, kol grįš iš užsienio vyresnioji sesė, tada bandysime kažkaip spręsti tuos reikalus. Eisiu iki galo, negaliu taip visko palikti", – tikino vaikinas.

Kai kraustė į butą, sakė, kad brolių negalima išskirti, bet mes pagyvenome tik du mėnesius.

Darė blogą įtaką

Globos namų "Rytas" direktorė Regina Milašienė patvirtino, kad pasitaiko, kai vienos šeimos vaikai išskirstomi po kitas šeimynas.

"Būna, kad vienas brolis į globos namus pakliūva anksčiau, kitas – vėliau, ir nėra vietos tose šeimynose. Kitas atvejis, kai broliai tarpusavyje nesutaria", – dėstė direktorė.

Šios istorijos trys broliukai – du paaugliai ir vienas mažametis – globos namuose "Rytas" buvo apgyvendinti iš "Smiltelės" vaikų namų.

"Atvykę iš "Smiltelės" jie pradžioje gyveno kartu, paskui buvo apgyvendinti atskirai dėl tarpusavio nesutarimų. Mes manėme, kad situacija keisis bendruomeniniuose namuose, ir vėl apgyvendinome juos kartu, bet paaiškėjo, kad toks sprendimas buvo neteisingas. Todėl vienas brolis buvo iškeltas kitur. Broliai tarpusavyje labai konfliktuoja. Blogą įtaką darė mažajam", – tikino R.Milašienė.

Giminystės ryšys – ne motyvas?

Pasak direktorės, buvo skubiai sukviestas posėdis, kuriame dalyvavo Vaiko teisių apsaugos specialistai, globos namų atstovai, Probacijos tarnybos (vienas brolis buvo nusikaltęs ir yra pareigūnų stebimas) bei savivaldybės specialistai.

"Brolių vienintelis motyvas, kodėl jie nori gyventi kartu, yra giminystės ryšys, tačiau, kad tarp jų būtų nuoširdūs, draugiški santykiai, to nėra. Jie netgi kenkėjiški vienas kito atžvilgiu. Todėl nusprendėme, kad mažasis nekentėtų, brolį, kuris darė didžiausią įtaką, perkelti į kitą šeimyną. Ten jam tikrai blogiau nėra, kiek žinome, jis yra patenkintas. Tačiau teisybės ieško vyriausias brolis, kuris reikalauja, kad jie visi būtų kartu. Bet tas sprendimas yra priimtas ne mūsų vienų", – kalbėjo R.Milašienė.

Teigiama, kad vidurinysis brolis nuteikia mažąjį neklausyti, neiti į mokyklą, neruošti pamokų.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai ne kartą su jais bendravo ir esą paaiškino, kad toks išskyrimas yra būtinas, tačiau jie juk lieka viename mieste, gali bendrauti kiek nori ir kada nori.

"Jie bendrauja kasdien, tačiau kartu gyventi jie negali. Su jais intensyviai dirba mūsų psichologas. Apmaudu, kad tėvai su jais nebendrauja, gyvena Vokietijoje. Globos namuose augo 10 tos poros vaikų. Šiuo metu liko trys jauniausieji, kiti jau suaugę", – teigė R.Milašienė.

Vaikams stinga vietos?

Vakar vyko uostamiesčio tarybos kolegijos posėdis, kurio metu buvo iškeltas klausimas, kas turėtų būti įkurdintas ištuštėjusiose patalpose.

Klaipėdos "Gilijos" pradinė mokykla dabartinių vaikų globos namų "Rytas" mokomajame korpuse veikia nuo 1995-ųjų.

Šiemet mokykloje mokėsi daugiau nei 600 vaikų, veikė 27 klasės.

Spėjama, kad, pradėjus įgyvendinti privalomą pradinį ugdymą nuo šešerių metų, klasių ir mokinių skaičius gali išaugti.

Pernai liepą miesto taryba nutarė mokyklos reikmėms perduoti  632 kv. m ploto pirmąjį globos namų "Rytas" aukštą.

Netrukus pastate ėmė plušėti darbininkai.

Naujose erdvėse prasidėjo remonto darbai, buvo atnaujinta valgykla, vestibiulyje atliekamas kapitalinis remontas: išgriautos senos rūbinės, vietoj kurių atsiras daiktams skirtos spintelės, atnaujinama grindų danga, pakeisti radiatoriai, įrengtos pakabinamos lubos, taip pat – mokinių poilsio zonos.

Siekiant užtikrinti sklandų moksleivių ugdymą ateityje, siūloma mokyklos žinion perleisti ir antrąjį pastato aukštą.

Naujose erdvėse – daugiau veiklų

Šiose erdvėse turėtų atsirasti dvi pradinės klasės, muzikos kabinetas, mat atskiro jo mokykloje nėra.

Taip pat būtų galima įrengti kabinetus, kuriuose vyktų anglų kalbos pamokos, veiktų kalbų mokymo centras, būtų vedami dorinio ugdymo užsiėmimai.

Nors šiemet "Gilijos" pradinei mokyklai iš Švietimo informacinių technologijų centro perduota 15 kompiuterių, mokiniai jais naudotis neturi galimybės.

Mokykloje trūksta kabineto, kur galėtų vykti informacinių technologijų pamokos.

Padaugėjus erdvės, atsirastų ir bandymų-eksperimentų kabinetas patyriminėms veikloms organizuoti, būtų įrengti švietimo pagalbos specialistų kabinetai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, nėra abejonių, kad šios erdvės švietimo reikmėms reikalingos ir bus suteiktos.

Daugiau veiklos jaunimui

Daugiau nei pusseptinto šimto kv. m ploto patalpos trečiajame aukšte taip pat neliktų tuščios.

Svarstoma, kad tikslinga būtų jas perduoti naudotis Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centrui, kuris šiuo metu veikia Puodžių gatvėje.

Į centro siūlomas veiklas yra įsitraukę apie 800 vaikų, tačiau norinčiųjų prisijungti yra daugiau.

Dėl patalpų trūkumo kasmet į užsiėmimus nepatenka per 100 vaikų.

Globos namų trečiojo aukšto patalpose būtų įrengtos meno, edukacinės studijos, archyvas, mokytojų kambarys, rūbinė, parodų bei ekspozicijų erdvės, keramikos klasė.

Vienu aukštu aukščiau galėtų veikti ir Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras.

Jaunimui būtų sudarytos sąlygos užsiimti patinkančia veikla po pamokų, lankyti atviras vaikų erdves, vykdyti bendrus projektus su šioje miesto dalyje veikiančiomis kitomis švietimo įstaigomis.

"Dėl ketvirtojo aukšto dar galutinai neapsispręsta. Taip pat galvojama, ar nevertėtų dalį ploto atiduoti Jūrų kadetų mokyklos bendrabučiui. Tiesa, kol kas tokio poreikio nėra. Kadangi pastatas mums dar neperduotas, negalime teikti šio klausimo tarybai. Dar turime laiko apsvarstyti, apskaičiuoti lėšas, kurios būtų reikalingos remontui", – kalbėjo L.Prižgintienė.

Šeštadienį po pietų Taikos prospekto ir Kauno gatvių sankryžoje, į šviesoforą atrėmę kažkokį plakatą, du tvarkingi jaunuoliai lietuviškai kalbino praeivius, prašydami paaukoti pinigų vaikų globos namams "Rytas".

Vaikinai bent kiek susidomėjusiems tiesė į priekį rankas, kuriose laikė po kartoninę dėžutę, į kurias geradariai turėjo įdėti pinigų.

Žmonės tuos vaikinus apeidavo ratu, vengė kontakto ir nesiryžo aukoti.

Kilo klausimas, kodėl šitie jaunuoliai ten elgetauja ir ar tai apskritai yra legalu?

Globos namų "Rytas" direktorė Regina Milašienė patvirtino, jog apie šią iniciatyvą žino.

Patikino, kad yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su mokinių mokomąja bendrove "Kitaip". Esą tokiu būdu moksleiviai mokomi ekonomikos pagrindų.

"Kokia jie veikla užsiima, reikėtų skambinti į mokyklą ir ten teirautis. O mes turime su jais bendradarbiavimo sutartį. Yra vykdomas kažkoks projektas mokykloje. Jie turi išduotą leidimą, kad gali užsiimti tokia veikla. Pagal sutartį mūsų vaikai prisideda, pagamina rankdarbius, o tie kiti moksleiviai pardavinėja. Ir už tai dalį pajamų jie skiria mūsų vaikų namams. Jie nieko nepardavinėjo? Jie prašė tik pinigų globos namams paremti?" – stebėjosi R.Milašienė.

Pasak direktorės, mokinių mokomoji bendrovė "Kitaip" į globos namų "Rytas" sąskaitą nuo praeitų metų rugsėjo pervedė 40 eurų.

Ši mokinių mokomoji bendrovė yra įsteigta Klaipėdos "Aitvaro" gimnazijoje. Tai patvirtino mokyklos vadovė Irina Fiodorova.

Direktorė irgi tikino, kad moksleiviai per keramikos pamokas gamina darbelius, juos parduoda ir taip remia vaikų namus.

O prašinėti pinigų iš praeivių, nieko jiems nesiūlant, esą šios mokinių mokomosios bendrovės nuostatuose nėra numatyta.

Tačiau sunku pasakyti, ar tie vaikinai išties buvo iš tos konkrečios mokyklos, ar kažkokie apsišaukėliai.

"Toks projektas mūsų mokykloje tikrai yra, tačiau rinkti pinigus iš praeivių mokiniai negalėtų jokiu atveju", – tvirtino I.Fiodorova ir pažadėjo atlikti vidinį tyrimą.

Abu prieš maždaug mėnesį įsigyti būstai yra per 100 kv. m ploto.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė teigė, kad globos namų auklėtiniai negalės iš karto persikelti į naujus namus.

Butai bus remontuojami. Numatoma, kad tai truks porą mėnesių. Laiko reikės ir rangovui, kuris atliks darbus išrinkti, ir remontui.

"Manome, kad iki Naujųjų arba šiek tiek po jų vaikai jau galės įsikurti sutvarkytuose butuose", – planavo direktorė.

Uostamiesčio savivaldybė jau yra perdavusi vieną butą globos namams "Rytas". Įstaigos auklėtiniai jame gyvena jau beveik metus.

A.Daujotienė pasakojo, kad vaikams sąlygos augti bute yra kur kas geresnės nei įstaigoje.

"Gyvena mažesniame būryje, mažiau triukšmo, supa tikrų namų aplinka. Grįžę iš mokyklos vaikai gali leisti laiką savo kambariuose", – privalumus vardijo direktorė.

Globos namų auklėtiniams persikeliant į butus, baimintasi gyventojų reakcijos. Tačiau A.Daujotienė tvirtino, kad jokių nusiskundimų nesulaukta.

"Laiptinėje, kur gyvena globos namų auklėtiniai, tėra keli butai. Visi sugyvena. Vaikai prisideda prie laiptinės priežiūros", – pastebėjo direktorė.

Kitais metais planuojama pirkti dar vieną ar du butus, kur taip pat įsikurs globos namų auklėtiniai.

Pirmajame bute, kurį Klaipėdos miesto savivaldybė nupirko už 135 tūkst. eurų, aštuoni vaikai iš globos namų „Rytas“ gyvena jau mėnesį. Vaikai yra įsikūrę 120 kvadratinių metrų ploto būste nedideliame daugiabutyje, čia juos pasikeisdami prižiūri du socialiniai darbuotojai ir keturi padėjėjai. Tokį vaikų perkėlimą iš didelių globos įstaigų į namelius ar butus reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintos normos, globos namai „Rytas“ yra įtraukti į pertvarkai atrinktų įstaigų sąrašą. Vaikus įkurdinant bendruomenėje siekiama, kad jų gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į tikros šeimos kasdienybę: vaikai dalyvauja ir gaminant valgį, ir tvarkant namus, ir einant apsipirkti, ir kitoje kiekvienai šeimai įprastoje veikloje, mokosi bendrauti su kaimynais.

„Iš viso per šiuos metus Klaipėdoje yra numatyta nupirkti 3 butus, kiekviename jų gyvens po 8 vaikus, tad iš globos namų „Rytas“ išsikraustys 24 auklėtiniai. Tačiau siekdama atsisakyti didelių institucinių globos namų Klaipėda ne tik perka butus, kartu plėtojamas ir socialinių globėjų tinklas. Praėjusią savaitę miesto taryba patvirtino tvarkos aprašą, kuriame apibrėžiamos socialinių globėjų teisės, pareigos, atranka, išmokų dydžiai. Tikimės, kad tai taps nauju postūmiu klaipėdiečiams priimti į savo namus be tėvų globos likusius vaikus“, – sakė pirmajame bute įsikūrusius vaikus aplankęs miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Socialinis globėjas – tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui bus pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Socialiniams globėjams bus skiriama 285 eurų išmoka už vieną globojamą vaiką per mėnesį,  jei vaikas turės negalią, išmokos dydis sieks 475 eurus.

Taip pat numatytos 400 eurų dydžio išmokos gyvenimo sąlygoms vaikui sukurti bei 190 eurų dydžio išmokos vaiko laukimo laikotarpiu. Socialiniams globėjams priklausys ir vaikui išlaikyti skirta 152 eurų dydžio vaiko globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Socialinio globėjo šeimoje gali būti apgyvendinama iki 3 vaikų, jei vaikai iš vienos šeimos, vaikų skaičius neribojamas.

Klaipėdiečiai, norintys tapti socialiniais globėjais, kviečiami kreiptis į Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą.

Šiuo metu Klaipėdos miesto vaikų globos namuose gyvena 107 vaikai, netekę tėvų globos, Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose – 20 vaikų iš Klaipėdos miesto.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė paaiškino, kad šiuo metu atliekamos pirkimų procedūros.

„Dabar perkame vieną butą. Kitais metais žadame įsigyti dar du“, – teigė A.Daujotienė.

Kol kas nėra tiksliai žinoma nei kiek butas galėtų kainuoti, nei kurioje miesto vietoje jis bus.

Nurodoma, kad ketinama pirkti apie 120 kv. metrų butą. Norima rasti tokią gyvenamąją erdvę, kuri būtų patogioje vietoje, vaikai lengvai galėtų pasiekti mokyklas.

„Tai gali būti butas, namas ar kotedžas. Svarbiausias rodiklis – kvadratūra ir, žinoma, kad nebūtų miesto pakraštyje“, – dėstė A.Daujotienė.

Pašnekovės teigimu, yra numatyta ir daugiau reikalavimų, tačiau, kol vyksta pirkimo procedūros, smulkmenos dar neviešinamos.

Anot departamento direktorės, šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kada butas bus nupirktas.

Tai priklausys, kaip sklandžiai vyks viešųjų pirkimų procedūros. Tikimasi, kad pirmąjį butą pavyks įsigyti dar per šiuos metus.

Kol kas neprognozuojama ir tai, ar ateityje reikės pirkti daugiau butų, kuriuose bus įkurdinti vaikų namų gyventojai. Žadama stebėti, kaip seksis įgyvendinti vaikų globos namų pertvarką.

A.Daujotienė pastebėjo, kad sprendimas pirkti butus, atstosiančius mažus vaikų globos namus, priimtas atsižvelgus į valstybės politiką mažinti vaikų globos namus.

„Ir mūsų vaikų globos namai „Rytas“ yra įtraukti į valstybinį pertvarkos planą. Siekiama, jog dideli globos namai virstų į mažus globos namus“, – paaiškino direktorė.

Rytas globos namuose prasidėjo šventiškai: atvažiavo būrys JAV karinio laivo „USS Donald Cook“ įgulos nariai, šios šalies ambasadorės pavaduotojas Howardas Solomonas, miesto meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės darbuotojai.

„Ryto“ auklėtinių draugystė su amerikiečiais prasidėjo 2000-aisiais. Beveik kasmet atvykstantys aplankyti globos namų auklėtinių šios šalies kariškiai bei ambasados atstovai kaskart pasirūpina dovanomis.

Šį kartą vaikams padovanota žaidimų aikštelės įranga. Globos namų direktorė R.Milašienė tikino, jog apie svajojo tai labai seniai, bet nedrąsiai. Kartą panašaus JAV kariškių vizito metu paklausta, kas labiausiai pradžiugintų auklėtinius direktorė užsiminė, jog mažiausiems ir neįgaliems vaikams labai trūksta lauko žaidimų.

„Šventė pavyko fantastiškai. Kelerius metus iš eilės su kariais susitikdavome, vaikai su jais pažaisdavo, svečiai padažydavo, pavalydavo ir tiek. Dovana be galo nudžiugino vaikus. Gavome medines laipynes ir pripučiamą pilį, kurią vaikų džiaugsmui pripūsime geru oru ir per šventes, – džiaugėsi R.Milašienė. – Vaikai patyrė labai daug bendravimo džiaugsmo, mūsų auklėtiniai sulaukia daug svečių, tad yra įpratę atvirai ir nuoširdžiai bendrauti. Nemažai vaikų moka kalbėti angliškai.“

Berniukai džiaugėsi galėdami pasivaržyti su JAV jūrininkais krepšinio aikštelėje. Paklusti, kas laimėjo, nė vienos komandos nariai negalėjo atsakyti į šį klausimą. Ne rezultatas buvo svarbu, smagiausiai buvo drauge žaisti.

Svečiai džiugino nuoširdžiu bendravimu, vos užgrojus muzikai, nesiragindami šoko. Juos ypač sudomino paroda, kurioje nuotraukomis ir aprašymais pasakojama apie vaikų globos namų ir JAV ambasados bei kariškių draugystę.

„Užsiminėme ir apie kitas savo svajones. Nors jos nėra labai pigios, svečiai pažadėjo paieškoti būdų jas įgyvendinti. Kiekvienam svečiui atsisveikindami padovanojome nuotraukas iš tą pačią dieną vykusios šventės“, – pasakojo R.Milašienė.

Internete išplatintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šuns pavadėliu prie tvoros pririštas vaikas, kuris loja ir šokinėja keturpėsčias. Tai pašiurpino Lietuvos žmones ir privertė nerimauti, ar mažametis nėra kankinamas.

Įraše matomas vaikas loja ir elgiasi, kaip šuo bei yra pririštas pavadėliu. Girdimas ir suaugusios moters balsas, kuri aiškina, kad toks yra šio berniuko elgesio stilius. Sutrikęs vaikinas, filmuojantis neįtikėtiną vaizdą, klausinėjo vaikų globos namų darbuotojos, ar tai yra normalu.

Uostamiesčio „Ryto“ globos namų direktorė Regina Milašienė paaiškino, kad šioje įstaigoje auga 14 vaikų, turinčių įvairias negalios formas.

Praeivio užfiksuotas berniukas yra nesveikos psichikos, jo manija – šunys. Kai tik jis išgirsta lojant šunį, pats pasiriša pavadį ir loja, lyg pats taptų keturkoju.

Pasak R.Milašienės, vaiko kambarys pilnas pliušinių šuniukų, jo nedomina niekas kitas, išskyrus šunis.

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė patikino seniai žinanti apie šiuose globos namuose augančius neįgalius vaikus ir konkrečiai apie įraše užfiksuotą berniuką. Abejonių, ar jis tinkamai prižiūrimas, tarnybos vadovė neturi. Juk ir iš įrašo akivaizdu, kad šalia keistai besielgiančio vaiko buvo suaugusi įstaigos darbuotoja.

„Vaiko teisės buvo pažeistos, kai jį nufilmavęs žmogus įrašą įkėlė į viešą internetinę erdvę. Jeigu tam žmogui kilo abejonių, galėjo tą įrašą parodyti globos namų vadovei, jei nepasitiki ja, galėjo kreiptis į mūsų įstaigą ar policiją. Bet viešinti nesveiką mažametį kategoriškai negalima. Tas žmogus turėtų, kaip galima greičiau panaikinti įrašą. Už panašius dalykus gresia baudžiamoji atsakomybė“, – komentavo G.Aurylienė.