Kaip antradienį paskelbė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, galimi nusikaltimai buvo atskleisti glaudžiai bendradarbiaujant su Airijos Nacionalinės policijos Narkotikų ir Organizuoto nusikalstamumo biuro GARDA (angl. Garda National Drugs & Organised Crime Bureau from the National Police) bei Jungtinės Karalystės Nacionalinės nusikaltimų tyrimo agentūros (angl. National Crime Agency) pareigūnais.

Tyrimo metu gauta duomenų, kad Lietuvos pilietis N. K. subūrė organizuotą grupę asmenų, jai vadovaudamas organizavo ir sistemingai vykdė narkotikų kontrabandą ir platinimą labai dideliais kiekiais.

Gautais duomenimis, kontrabandai vykdyti ir kvaišalams slėpti organizuota grupė naudojo įvairias transporto priemones: krovininius vilkikus ir jų priekabas, mikroautobusus, lengvuosius automobilius ir juose profesionaliai įrengtas slėptuves. Siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio ir atsakomybės, grupuotė laikėsi griežtos konspiracijos.

Vykdydami šį stambų tyrimą, dar 2021 ir 2022 metais Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai inicijavo ir, bendradarbiaudami su Prancūzijos teisėsaugos pareigūnais, įvykdė dvi tarptautines sulaikymo operacijas.

Per jas iš neteisėtos apyvartos buvo paimti 196 kilogramai kokaino, jie buvo paslėpti vilkikuose įrengtose slėptuvėse.

Kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač su pavojingiausiomis jo formomis, yra viena iš prioritetinių Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos sričių, kuriai yra skiriamas ypatingas dėmesys.

Didmeninė konfiskuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vertė neteisėtoje rinkoje siekia 4 mln. 875 tūkst. eurų. Dėl šių nusikalstamų veikų, Prancūzijoje buvo pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis tiesioginiai kontrabandos vykdytojai – krovininių vilkikų vairuotojai: Lietuvos pilietis J. V. ir Latvijos pilietis J. V.

„Lietuvos pareigūnai toliau tęsė intensyvius tyrimo veiksmus siekdami nustatyti šios organizuotos nusikalstamos grupuotės, vykdžiusios sunkius ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, organizatorius, ir jų  pastangos buvo vainikuotos sėkme“, – rašoma policijos pranešime.

Šiemet sausio mėnesį vienu metu Lietuvoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo surengtos sulaikymo operacijos. Per jas Lietuvoje buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai, tarp jų –  galimas organizuotos nusikalstamos grupės lyderis ir organizatorius.

Užsienio šalyse sulaikyti dar trys Lietuvos piliečiai, galimai priklausę minėtai organizuotai grupei, organizavę ir vykdę narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą ir platinimą: Airijoje buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai, Jungtinėje Karalystėje – vienas lietuvis.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Airijos Respublikos Nacionalinės policijos Narkotikų ir Organizuoto nusikalstamumo biuro GARDA pareigūnai įtariamųjų gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, automobiliuose Airijoje ir Lietuvoje atliko aštuonias kratas.

Per jas buvo rasta ir paimta 64,7 tūkst. eurų grynųjų pinigų, skirtingų rūšių narkotikų ir trys automobiliai. Jų bendra vertė viršija 200 tūkst. eurų.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numato laivės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, o už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 18 metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

„Kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač su pavojingiausiomis jo formomis, yra viena iš prioritetinių Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos sričių, kuriai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Atliktas plataus masto tyrimas yra vienas iš sėkmingo ir glaudaus tarpinstitucinio bei tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant užkardyti ir neutralizuoti Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančias pavojingas organizuotas nusikalstamas grupuotes, pavyzdžių“, – pranešime teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Du pagrindiniai organizatoriai buvo sulaikyti Latvijoje ir Portugalijoje, o dar trylika įtariamųjų – Kipre, sakoma Europos policijos agentūros pranešime.

Nusikalstamas tinklas prisidėjo prie nelegalios migracijos į ES sudarant fiktyvias santuokas.

Organizatoriai „sudarė sąlygas ne ES piliečiams gauti trečiųjų šalių leidimus gyventi, kuriais jie vėliau naudojosi keliaudami į kitas Europos šalis“, nurodė Europolas.

Įtariama, kad grupuotė verbuodavo Latvijos ir Portugalijos pilietes, ir padėdavo joms nuvykti į Kiprą, kur moterys sudarydavo sutartas santuokas su trečiųjų šalių piliečiais, teigė Europolas.

„Įtariamieji, daugiausia Indijos, Pakistano ir Portugalijos piliečiai, pasirūpindavo visa logistika, įskaitant skrydžio bilietų pirkimą ir pasų bei kitų reikiamų dokumentų gavimą“, – sakė Europolas.

Pasak agentūros, nusikalstamas tinklas „taip pat buvo įsitraukęs į prekybą žmonėmis ir pinigų plovimo veiklą“.

Fiktyvios santuokos ceremonijos vykdavo Larnakos ir Nikosijos rotušėse.

Kipre sulaikytus įtariamuosius Larnakos apygardos teismas nurodė areštuoti iki vasario 7 dienos.

Užsienyje sulaikytų įtariamųjų ekstradicijos į Kiprą procedūra jau pradėta.

Kaip trečiadienį pranešė Kauno apskrities policija, vienas iš sulaikytųjų nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau slapstėsi nuo jos vykdymo. Tyrimo metu nustatytos patalpos Vilniuje, kuriose jis slapstėsi.

Sulaikymo operacijų metu taip pat buvo išimtas labai didelis kiekis galimai sintetinių narkotinių medžiagų.

Anot policijos, įtariama, kad grupuotės nariai buvo pasiskirstę įvairiais vaidmenimis. Keturi iš penkių įtariamųjų – gerai žinomi policijos pareigūnams, anksčiau teisti už panašią nusikalstamą veiką: disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei nusikaltimus nuosavybei.

Kauno apskrities pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl šešių nusikalstamų veikų. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 15 metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokurorai.

„Teismas, nagrinėdamas teikimą pažymėjo, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto jo elgesio. Tuo tarpu nuteistojo R. S. elgesyje vis dar stebimi nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas taip pabrėžė, jog nuteistasis, kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, savo kaltę kategoriškai neigia, nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių.

2018 metais paskelbtu nuosprendžiu jis buvo nuteistas kalėti 12 metų dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo.

Šioje byloje dėl dalyvavimo organizuoto nusikalstamumo veikloje buvo nuteisti ir kiti 22 grupuotės nariai.

Bylos duomenimis, asmenys nuteisti už tai, kad 2008-2012 metais Vilniuje apvogė daugiau kaip 70 butų ir namų, taip pat dėl to, jog prievartavo turtą ir apgaule užvaldė asmenų, kurie neteisėtai disponavo akcizinėmis prekėmis, turtą.

Tarp nukentėjusiųjų – žymus Lietuvos futbolininkas Edgaras Jankauskas, taip pat tuometinės Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Renatas Juntonenas – iš jo namų buvo pagrobtas ginklas.

Buvo vagiama kompiuterinė, buitinė technika, alkoholiniai gėrimai, ginklai. Kai kurie nukentėjusieji net nebuvo pranešę policijai apie vagystes.

Dalis įtariamųjų buvo sulaikyti 2012 metų sausį, kai vyko pagrobti Vilniuje žinomo „Belmonto“ restorano savininką, ketindami naudoti prieš jį fizinį smurtą bei prievartauti iš jo didelės vertės turto.

Grupuotę teisėsaugos pareigūnai vadino „Mokesčių inspekcija“ – nuo jos narių nukentėdavo nelegalia veikla užsiimantys asmenys: kontrabandinių cigarečių gabentojai, mokesčius slepiantys verslininkai ir pan.

Nuteistasis dar nėra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir negalima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo bausmės atlikimo metu būtų efektyvus.

Nukentėję asmenys bijodavo kreiptis pagalbos į pareigūnus – taip būtų išaiškėjusi jų nelegali veikla.

Nuosprendžiu buvo įrodyta, kad R. Simonaitis vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, prižiūrėjo vidinių elgesio taisyklių ir drausmės laikymąsi.

Jis taip pat sprendė konfliktus su kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, rinko informaciją apie didelėmis pinigų sumomis, vertingomis prekėmis ir akcizais neapmokestintomis cigaretėmis disponuojančius asmenis, sistemino ją, rengė pats ir patvirtindavo kitų susivienijimo narių jau parengtus nusikalstamos veiklos planus, rūpinosi ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ir kitokių techninių priemonių įgijimu ir saugojimu, rinko ir kaupė lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis.

„Tai, kad nuteistasis vis dar yra linkęs savo nusikalstamą elgesį minimalizuoti, perkeldamas atsakomybę, tiesiog netinkamai susiklosčiusioms aplinkybėms, leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis dar nėra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir negalima spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo bausmės atlikimo metu būtų efektyvus“, – mano teismas.

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurią tiriant išaiškintos 52 nusikalstamos veikos – sukčiavimai, plėšimai, neteisėtas elektroninės priemonės įgijimas ir panaudojimas, policijos pareigūno vardo pasisavinimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas ir kt. Nuteisti šeši organizuotoje grupėje veikę 24–40 metų asmenys, penki realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Nusikaltimų darymo metu laisvės atėmimo bausmes atliekantiems 40 ir 34 metų vyrams teismas skyrė subendrintas 13 metų 4 mėnesių bei 13 su puse metų laisvės atėmimo bausmes.

45 metų kaltinamajam skirta 13 metų nelaisvės. 29-erių ir 25-erių metų vyrai už grotų privalės praleisti po penkerius metus, o moteriai teismas skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant vietoj intensyvios priežiūros dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismas tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už bendrą 81,5 tūkstančių eurų sumą. Teismas paliko galioti kaltinamiesiems paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į ne mažiau kaip 40 tūkstančių eurų vertės turtą.

Viliojo žmonių pinigus

Tyrimas buvo pradėtas 2019 metų sausį, kai į Palangos policijos pareigūnus kreipėsi 65-erių moteris, nukentėjusi nuo sukčių. Ji nurodė, kad jai į namus paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė policijos pareigūnu, aiškino, kad neva per inkasavimą banke buvo aptikta daug padirbtų pinigų, todėl reikia patikrinti moters namuose turimus pinigus, ar jie esantys tikri.

Į nukentėjusiosios namus atėjęs nepažįstamas asmuo apgaulės būdu išviliojo 700 eurų ir pasišalino. Iš viso per 2019 metus kaltinamieji įvykdė septynias panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Palangoje, Tauragėje ir Plungėje. Jas tęsė ir 2020 metais, įvykdydami dar tiek pat nusikalstamų veikų Tauragėje, Plungėje, Kėdainiuose bei Kėdainių, Skuodo ir Kretingos rajonuose.

Bylos duomenimis, 2020 metų sausį į Tauragės pareigūnus kreipėsi 83-ejų metų moteris, nukentėjusi panašiomis aplinkybėmis. Atėjęs nepažįstamas vyras apgaulės būdu tąkart pasisavino 600 eurų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas konstatavo, kad, skambindami galimoms aukoms, nuteistieji prisistatydavo ne tik policijos pareigūnais, bet ir elektros tinklų darbuotojais. Salantuose gyvenanti 90-mečių sutuoktinių pora buvo įtikinta, kad senoliai už elektros energiją yra atsiskaitę neva padirbtais pinigais, todėl reikia patikrinti visus namuose laikomus pinigus. Atvykęs nepažįstamas vyras pareiškėjams į akis papurškė ašarinių dujų, pagrobė 31 tūkstantį eurų ir pasišalino.

Teismas konstatavo, kad du iš kaltinamųjų, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, skambindavo nukentėjusiesiems, prisistatydavo įvairių įstaigų darbuotojais, įtikindavo, kad namuose laikomi pinigai gali būti padirbti ir kad juos būtina patikrinti. Kiti nuteistieji eidavo į pareiškėjų namus ir išviliodavo ar pagrobdavo įvairias pinigų sumas.

Nustatyta, kad prie nusikalstamų veikų prisidėjo ir 35 metų moteris, kuriai buvo perduodama dalis iš nusikalstamų veikų gautų pinigų. Moteris pinigus pervesdavo tiek organizuotos grupės organizatoriui, tiek pastarojo nurodytiems asmenims. Skaičiuojama, kad bendra nukentėjusių žmonių patirta žala siekia beveik 78 tūkstančius eurų.

Sunki įžanga

Priežasčių, kodėl ši į laukinį dešimtąjį dešimtmetį sugrąžinusi byla taip sunkiai girgžda, – ne viena.

Pirmiausia turto prievartavimu ir poveikiu nukentėjusiajam kaltinamiems Edvinui Trimailovui, Nazarijui Puidai, Mantui Nauroniui, Tadui Kolesinskui, Karoliui Budriui ir jų advokatams pavyko nušalinti ikiteisminiam tyrimui vadovavusią prokurorę.

Vėliau susidurta su kita teisiamųjų ir jų advokatų užgaida, kad bylos nagrinėjimas vyktų gyvai, o ne nuotoliniu būdu, t. y., kad jie būtų vienoje patalpoje su nukentėjusiuoju. Neatmetama, kad siekiant nušauti vienu šūviu du zuikius – ir toliau daryti jam psichologinį poveikį bei pasinaudoti proga paskelbtos pandemijos fone vilkinti šį teismo procesą. O šio trukmė, kaip jau buvo „Agurkinių“ lyderių atveju, turės įtakos ir skiriant mažesnę bausmę už gresiančią.

Tačiau teismas nebuvo linkęs pasiduoti spaudimui dėl nukentėjusiojo tiesioginio dalyvavimo posėdžiuose. Ir šis antradienį vėl jungėsi prie šio teismo proceso nuotoliniu būdu – iš savo vilkiko kabinos, nes šiuo metu yra komandiruotėje užsienyje. Tačiau vėl sulaukė nuožmaus ir teisiamųjų, ir jų advokatų pasipriešinimo.

Teisiamieji vienas per kitą šaukė, kad jis prisijungė prie posėdžio važiuodamas. Vienas iš advokatų replikavo, kad dar, neduok Dieve, padarys avariją.

Galiausiai bylą nagrinėjantis teisėjas Algirdas Remeika, spaudžiamas kaltinamųjų advokatų, įkalbėjo nukentėjusįjį, po mėnesio grįžus iš komandiruotės, atvykti į teismo posėdį  gyvai, prižadėjus jam, kad galės duoti parodymus iš specialios patalpos, nesusitikdamas su kaltinamaisiais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šou tęsiasi

A.Remeika šią bylą perėmė iš anksčiau ją nagrinėjusios kolegės, tapusios Apeliacinio teismo teisėja. Tačiau jam nepavyko atversti jos iš naujo beveik dešimt mėnesių, nes prasidėjo nesibaigiančios teisiamųjų arba jų advokatų ligos. Dalis tiek vienų, tiek kitų net buvo nubausti 500 eurų baudomis, kai, vienam advokatui susirgus kovidu, teismo posėdyje nepasirodė nei dalis apie tai sužinojusių jo kolegų, nei jų ginamieji. Nors iš tikrųjų, kokios galėjo būti šį teismo procesą vilkinančių jo dalyvių ligos, įrodo situacija su vienu iš teisiamųjų K.Budriu, dėl kurio deklaruotos ligos neįvyko šios bylos posėdis praėjusią savaitę.

Antradienio posėdyje teisėjui paprašius K.Budrio pateikti praėjusio posėdžio praleidimą pateisinančią medikų pažymą, šis atsakė, kad jos negavo, nes esą, kai kreipėsi į šeimos kliniką, jam buvo pareikšta, kad jis privalėjo pasirodyti vos susirgęs kovidu, bet, anot K.Budrio, tada jis dėl aukštos temperatūros net negalėjo pakilti iš lovos.

Teisėjui po tokio K.Budrio pasiteisinimo pasiteiravus naujojo šios bylos prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus, ką jis siūlo, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, prokuroras atsakė, kad neprašo K.Budrio bausti, nes iš viešosios erdvės žino, kad patekti pas medikus kartais sunku. Ir teisėjas apsiribojo tik K.Budrio įspėjimu.

Tačiau tai buvo jau po kito cirko, susijusio su antradienio posėdžiu. Kaltinamieji jame pasirodė paskutinę akimirką ir dengdami veidus vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis. Gal tai – tik sutapimas, tačiau prieš tai teismo salę – po to, kai joje pasirodė žiniasklaida, trumpam buvo palikęs vienas iš advokatų, galėjęs apie tai perspėti teisiamuosius. O šie, išskyrus K.Budrį, minėtas kaukes  nusiėmė vos buvo išjungti žiniasklaidos fotoobjektyvai.

Tiesa, vienas iš teisiamųjų – N.Puida dar surengė ir kontrataką. Pirmiausia – įeidamas į teismo posėdžių salę filmavo savo mobiliuoju telefonu visus joje esančius. O, prasidėjus teismo posėdžiui, ir toliau, sėdėdamas pirmoje eilėje, leido sau naudoti tokį patį psichologinį spaudimą posėdį konspektuojančiai žurnalistei. Viena iš proceso dalyvių po posėdžio prisipažino tai mačiusi. Atrodo, kad buvo tokių ir daugiau, tačiau N.Puidai niekas taip elgtis nesutrukdė, nors teismo posėdžio metu draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu ir fotografuoti.

Įžūlumas: N.Puida filmavo teismo dalyvius ir per posėdį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Seni vilkai

34-erių N.Puidai, antradienį prisistačiusiam Kauno apygardos teismui profesionaliu pokerio žaidėju, tai jau ne pirma akistata su Temide. O šioje byloje jį gina net du advokatai – Diana Višinskienė bei buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka, dar prieš dešimtmetį pats kovojęs su nusikalstamų grupuočių atstovais.

Kartu su N.Puida teisiamas 35-erių M.Nauronis, prisistatęs teismui kaip vienos Kauno bendrovės, gaminančios žaliuzes, roletus ir pan., projektų vadovu, yra teistas daugiausia kartų – tris. Vienas iš jo teistumų – už pasikėsinimą nužudyti du žmones. Tai buvo asmenys, su kuriais jo draugai konfliktavo viename Draugystės gatvės bare. Laimė, medikams šių jaunų vyrų, tada sunkiai subadytų peiliais, gyvybes išgelbėti pavyko.

Ar tau gyventi nusibodo?

Per nuožmias Kauno nusikalstamų grupuočių kovas  yra nukentėjęs ir pats M.Nauronis. Per ginkluotą akistatą su kamuoliniais, įvykusią 2010-ųjų žiemą Šilainiuose, Šarkuvos gatvėje, jis neteko akies. Tačiau dėl M.Nauronio ir dar dviejų agurkinių sužalojimo vėliau teistas „Kamuolinių“ atstovas buvo išteisintas dėl būtinosios ginties. Jis teisinosi buvęs priverstas šaudyti, nes buvo užpultas su draugu dešimteriopai gausesnių agurkinių pajėgų.

Kitas šios bylos kaltinamasis – 33-ejų E.Trimailovas, prisistatęs teismui buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovu, turi reikalų su teisėsauga nuo nepilnametystės. Būdamas šešiolikos, jis užsiundė ant tuomet Kauno „Žalgiryje“ žaidusio kito nepilnamečio savo kovinės veislės mišrūną, kurio įkandimų ir nagų pėdsakų tada konstatuota ir užpulto dvimetrinio septyniolikmečio galvoje, ir nugaroje, ir rankose. Manoma, kad krepšininką bandyta apiplėšti.

Apetitas vis augo

Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, N.Puida su E.Trimailovu buvo suimti. Tačiau vėliau ši griežčiausia kardomoji priemonė jiems buvo pakeista į švelnesnę – intensyvią priežiūrą su apykoje, kuri galiausiai pakeista į dar švelnesnę.

Į šią bylą sugulę įvykiai prasidėjo 2019-ųjų spalį. Tada prie vienos Eigulių mikrorajono kavinės iš A.B., kuris šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, naudojant psichologinę prievartą ir grasinant pavartoti smurtą, šios bylos teisiamieji, remiantis kaltinamuoju aktu, reikalavo 2 tūkst. eurų K.Budrio naudai.

Agresyviausiai nusiteikęs buvo M.Nauronis, grasinęs A.B., kad šis „bus sulaužytas“ ir „jokio palauk nebus“.

Įdirbis: M.Nauronis liko ištikimas klasikinėms agurkinių tradicijoms – kaip įmanoma dengti veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Viskas baigėsi tuo, kad A.B. buvo N.Puidos įsisodintas į automobilį, pavežėtas iki savo namų ir net į šiuos palydėtas. Tada N.Puida iš A.B. jau pareikalavo 3 tūkst. eurų – už tai, kad esą jį išgelbėjo. Paskui, palydėjus A.B. iki namų, – ir jo 13 tūkst. eurų vertės išperkamosios nuomos būdu įsigyto automobilio „BMW X5“ raktelių. Juos išsireikalavęs, N.Puida naudojosi minėtu BMW daugiau kaip mėnesį.

Be to, per tą laiką vėl atvykęs pas A.B., N.Puida reikalavo, kad šis nupirktų jam ir daugiau kaip 3 tūkst. eurų vertės televizorių. A.B. atsisakius vykdyti šį reikalavimą, ir toliau atakavo jį SMS žinutėmis. Kol po kelių savaičių buvo sulaikytas policijos Vilijampolėje – jau minėtame reketuojamojo automobilyje.

N.Puida kaltinamas didelės vertės – daugiau kaip 19 tūkst. eurų turto prievartavimu.

Antra serija - skandalingesnė

E.Trimailovas kaltinamas dalyvavęs ne tik jau minėtuose prie kavinės prasidėjusiuose įvykiuose, bet ir darant psichologinį poveikį nukentėjusiajam, kad šis pakeistų parodymus, duotus teisėsaugininkams.

Pozicija: E.Trimailovas, kaip ir kiti teisiamieji, neprisipažįsta nei reketavęs A.B., nei daręs šiam poveikį, kad pakeistų parodymus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Antroji spaudimo A.B. serija, kuri buvo dar nuožmesnė, prasidėjo 2020-ųjų vasaros pabaigoje.

Pirmiausia jam teko susidurti gatvėje su dviem nenustatytais asmenimis, siejamasis su teisiamaisiais. Šie asmenys prie vienos Eigulių pėsčiųjų perėjos, apie 9 val. ryto, A.B. pareiškė, kad jis „nori pasodinti gerus žmones“, nors turi seserį ir mamą. „Ar tau gyventi nusibodo?“ – klausė tada A.B. minėti asmenys. Tos pačios dienos pavakarę šį pokalbį su juo vienoje Eigulių užkandinėje, remiantis kaltinamuoju aktu, jau pratęsė E.Trimailovas. Tiesa, jau visai kitu tonu – siūlydamas atlygį už pakeistus parodymus ir A.B., ir jo advokatui.

Po kelių dienų, pakvietęs A.B. į degalinę, E.Trimailovas, remiantis kaltinamuoju aktu, padavė jam 1 tūkst. eurų – kaip visų jį reketavusiųjų atlygį. Bent taip A.B. teigė supratęs, už ką šie pinigai.

„Dar 500 gausi, kai važiuosime pas tavo advokatą“, – teigė tada A.B. E.Trimailovas. Ir iš tikrųjų dar po kelių dienų vėl atvyko pas A.B. ir padavė popieriaus lapą – su esą N.Puidos advokatės surašytu tekstu, kurį reikės išmokti pakeliui pas savo advokatą. Į šio kontorą Kauno centre jie nuvyko abu. Kai ant jos šeimininko V.M., skirto A.B. valstybės, stalo buvo padėti pinigai, o A.B. pasakė pakeliui mintinai išmoktą tekstą, kontoros savininkas užrašė, kad jo atstovaujamas nukentėjusysis atsisako ankstesnių savo parodymų.

Dažnai gaujų atstovų bylose sutinkamas advokatas V.M., kurį „Kauno diena“ kalbino už poros savaičių po šių įvykių, tikino nematęs, kad ant jo stalo tada buvo padėti kokie nors pinigai. „Gal buvau tuo metu išėjęs iš kabineto?“ – gūžčiojo pečiais V.M.

Tačiau perduodant bylą teismui, nepaisant to, kad A.B. pakeitė parodymus, kaltinamajame akte liko ir pirminiuose įtarimuose E.Trimailovui buvęs A.B. atvežtas tekstas, ir jųdviejų vizitas pas advokatą V.M. Tačiau nei šis, nei esą tekstą surašiusi N.Puidos advokatė, „Kauno dienos“ duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo. Kodėl, nurašyta ikiteisminio tyrimo paslaptims.

Jiems pareikštų kaltinimų prievartavus turtą ir darius poveikį nukentėjusiajam nepripažįsta ir nė vienas iš teisiamųjų.

Šioje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 metų gegužės 2 dieną priimto nuosprendžio buvo pateikta penkiolika apeliacinių skundų. Nuosprendį skundė ir prokuroras, ir dalis nuteistųjų.

Ilgą laiką Vilniuje veikusio „Smauglių“ nusikalstamo susivienijimo narių taikinyje buvo ne tik nuo valstybės mokesčius slepiantys, bet ir itin turtingi verslininkai.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, dalį asmenų pripažindamas kaltais ir dalį išteisindamas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl asmenų pripažinimo kaltais liko nepakeista ir netenkinti nuteistųjų prašymai juos išteisinti, taip pat netenkintas ir prokuroro skundas dėl dviejų išteisintųjų pripažinimo kaltais.

Apygardos teismo nuosprendis pakeistas, sumažinant nuteistiesiems paskirtas bausmes. Bausmės nuteistiesiems sumažintos dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir šio proceso metu nuteistiesiems taikytų įvairių procesinių prievartos priemonių bei kitokių suvaržymų – suėmimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir pan.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad baudžiamasis procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme truko apie 10 metų.

Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta penkerius metus, o apeliacinės instancijos teisme – kiek daugiau nei trejus metus. Tokiam ilgam procesui apeliacinės instancijos teisme tik nedidelę įtaką turėjo nuteistųjų ar jų gynėjų neatvykimas į teismo posėdžius.

„Esminės priežastys, lėmusios tokį ilgą apeliacinį procesą, buvo objektyvios ir iš esmės nepriklausė nei nuo proceso dalyvių, nei nuo teismo veiksmų (teisėjų kolegijos sudėtis buvo pakeista du kartus, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos), tačiau beveik dešimties metų baudžiamosios bylos proceso trukmė yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, taikyti teisingumo principą ir priimti sprendimą skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Šią grupuotę teisėsaugos pareigūnai buvo pavadinę „Mokesčių inspekcija“. Nuo jos narių nukentėdavo nelegalia veikla užsiimantys asmenys – kontrabandinių cigarečių gabentojai, mokesčius slepiantys verslininkai ir kt.

Nuo nusikaltėlių nukentėję asmenys baiminosi kreiptis pagalbos į pareigūnus, nes taip būtų išaiškėjusi jų nelegali veikla. Pagrindiniu grupuotės lyderiu buvo laikomas vilnietis Ričardas Simonaitis, pravarde Proška, kurį prokuroras teismo prašė įkalinti devyniolikai metų. Teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitiems susivienijimo nariams skirtos švelnesnės bausmės – nuo 2 iki 7 metų laisvės atėmimo. Šios bausmės yra gerokai švelnesnės nei siūlė skirti prokuroras – teismas pažymėjo, kad šioje byloje pernelyg ilgai užsitęsė teisminis nagrinėjimas ne dėl kaltinamųjų kaltės.

Dalis kaltinamųjų išvengė baudžiamosios atsakomybės, nes buvo išteisinti, o kitiems buvo nutraukta byla dėl to, kad suėjo senaties terminas baudžiamajai atsakomybei.

Vienas nukentėjusiųjų šioje byloje – buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas. Jam priklausantis butas sostinės Antakalnio mikrorajone buvo apvogtas dar 2009 metų sausį.

Nuo grupuotės nukentėjo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Renatas Juntonenas, dviejų advokatų šeimos.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacine tvarka nagrinėjamą baudžiamąją bylą sudarė apie 100 tomų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra 300 lapų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Tyrimo duomenimis, 2020 metų birželį visi šeši kaltinamieji, galimai veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių nesutarimų siekė atkeršyti dviem asmenims ir pasikėsino sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Įtariama, kad trokšdami keršto jie savo aukų ieškojo automobiliu važinėdami po Klaipėdos miestą. Surinkta duomenų, kad kaltinamieji galiausiai surado nukentėjusiuosius ir juos užpuolė. Tąkart užpultiems jaunuoliams pavyko pasipriešinti ir užpuolikai buvo priversti bėgti iš nusikaltimo vietos. Tačiau tyrimo metu surinktų duomenų visuma atskleidė, kad kaltinamieji galimai tęsė savo nusikalstamą planą ir po kelių valandų antrą kartą suorganizavo susitikimą su tais pačiais klaipėdiečiais. Tyrimo duomenimis, kaltinamieji į antrą susitikimą su savimi galimai atsigabeno ir ginklų – mačetę, kirvį, peilį bei kt. Kaltinamiesiems nepavyko įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, nes policijos pareigūnams operatyviai sureagavus į gautą informaciją apie rengiamą užpuolimą, kaltinamieji buvo sulaikyti, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad du šios bendrininkų grupės nariai dar 2019 metų spalį Klaipėdoje kirviu bei šaunamuoju ginklu galimai užpuolė ir apiplėšė kitą asmenį. Nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei padaryta 260 eurų turtinė žala. Manoma, kad šį nusikaltimą kaltinamieji galėjo įvykdyti kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai atskirti.

Tyrimo metu kaltinamųjų namuose buvo atliktos kratos. Vieno jų bute rasta 414 vnt. neteisėtai laikomų šaudmenų ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų (kanapių, bromazepamo). Kito kaltinamojo namuose rasta 96 vienetai šaudmenų, neteisėtai laikomi nešaunamieji ginklai – kastetas ir peilis-kastetas bei nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių. Trečiasis kaltinamasis savo namuose neteisėtai laikė beveik 19 gramų kokaino.

Byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Generalinė prokuratūra primena, kad Baudžiamasis kodeksas tam, kas dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Už apiplėšimą panaudojus šaunamąjį ginklą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, asmenys gali būti baudžiami laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Tas, kas neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaudmenų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, o už neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą – bauda arba areštu. Asmenys, neteisėtai laikę narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, griežčiausiai baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tie, kas neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiami viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Asmenys kaltinami ir dėl neteisėtos farmacinės veiklos vykdymo, neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, sukčiavimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, pinigų plovimo, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo.

Manoma, kad nusikaltimus asmenys vykdė apie dvejus metus.

Tyrimo duomenimis, organizuotos grupės nariai iš Kinijos įsigydavo įvairias medžiagas, skirtas anaboliniams steroidams, žmogaus augimo hormonams ir vaistams gaminti, taip pat šioms medžiagoms gaminti skirtą įrangą ir priemones, skirtas išpilstyti, sudėti, supakuoti jau pagamintiems produktams.

Prekes į Lietuvą jie atsigabendavo naudodamiesi siuntų gabenimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, specialiai užmaskuodami šių prekių pavadinimus, vengdami muitinės kontrolės. Vilniaus mieste ir rajone specialiai tam tikslui įrengtose laboratorijose ir gamybinėse patalpose iš kontrabandos būdu atsigabentų medžiagų, įtariama, organizuotos grupės nariai gamino anabolinius steroidus, žmogaus augimo hormonus ir psichotropinius vaistus. Pasak prokuroro, buvo sukurtas ir medžiagų platinimo tinklas.

Tyrimui vadovavusio Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, kaltinamieji, siekdami, jog jų pagamintų produktų pakuotės nesiskirtų nuo originalių prekių, manoma, specialiai tam tikslui maketuodavo arba įsigydavo sumaketuotas su išgalvotais anabolinių steroidų pavadinimais dėžutes. Pakuotės su klastotais anaboliniais steroidais buvo labai panašios į originalių maisto papildų ar anabolinių steroidų ir žmogaus augimo hormonų originalias gamyklines pakuotes užsienyje.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji iš savo veiklos ne mažiau nei 40 tūkst. eurų gavo nusikalstamu būdu ir toliau naudojo – reinvestuodavo nusikalstamoje schemoje.

Kaltinamieji veikė ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabanda vyko per kurjerius, gabenančius krovinius iš Nyderlandų, Ispanijos ir Vokietijos į Lietuvą, taipogi iš Lietuvos į Rusiją.

Dešimčiai asmenų pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, neteisėto laisvės atėmimo ir nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis.

„Ši baudžiamoji byla, kurioje atskleista pavojingiausia organizuoto nusikalstamumo veika – nusikalstamas susivienijimas, yra sėkmingo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų bendradarbiavimo rezultatas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad grupė asmenų buvo susivieniję bendrai daryti įvairias skirtingo sunkumo nusikalstamas veikas: kontrabanda gabenti narkotines bei psichotropines medžiagas, disponuoti šiomis medžiagomis ir jas neteisėtai platinti.

Grupuotės jauniausiam nariui dabar yra 23 metai, o vyriausiajam – 61 metai.

Ji veikė 2017-2019 metais, jos nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, laikėsi itin griežtos konspiracijos, grupuotė buvo gerai apsirūpinusi transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais.

2019 metų liepos pabaigoje vienas grupuotės vilkikas buvo sulaikytas Prancūzijoje krovinių terminale, kai gabeno daugiau nei 15 kilogramų kokaino iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę.

Jungtinės Karalystės pareigūnai narkotikus rado paslėptus vandens filtrų dėžėse.

Taip pat grupuotei iš Ispanijos į Lietuvą nepavyko pervežti labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio: daugiau kaip pusę kilogramo kokaino miltelių ir 158 kilogramų ekstazio tablečių.

Šį vilkiką su kvaišalais 2019 metų spalį sulaikė Kauno teritorinės muitinės pareigūnai.

Tyrimas atskleidė, kad nusikalstamam susivienijimui vadovavo R. S., kuris nurodydavo surasti galimus narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojus bei skirdavo grupuotės nariams kitas užduotis.

Tyrimo metu surinkti duomenys taip pat atskleidė, kad R. S. galbūt organizavo neteisėtą laisvės atėmimą, nurodydamas pagrobti grupuotės vilkiko vairuotoją.

Vykdydami nurodymą kiti grupuotės nariai pagrobtajam užmovė maišą ant galvos, o rankas surišo lipnia juosta. Pagrobtas asmuo buvo nuvežtas į grupuotės žinioje buvusį garažą ir kurį laiką ten laikomas.

Penki įtariamieji dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo prisipažino visiškai, vienas asmuo prisipažino iš dalies, kiti savo kaltę neigia arba neišreiškia jokios savo pozicijos.

„Didžiuojuosi Kauno Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnais, nes jie būdami darbo vietose Lietuvoje, Kaune, ne tik išaiškino nusikaltimus, įvykdytus užsienyje – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kurių neatskleidė užsienio kolegos, bet ir demaskavo visą narkotikų gabenimo kelią – nuo jų pakrovimo Nyderlanduose iki išgabenimo į Rusijos Federaciją. Pagarba ir padėka kolegoms", – teigia Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje įstatymas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.