Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO), „nesaugumas verčia vis daugiau žmonių palikti sostinę ir ieškoti prieglobsčio provincijose, rizikuojant keliauti gaujų kontroliuojamais keliais“.

TMO renka duomenis sostinės autobusų stotyse ir pažymi, kad jos duomenys gali būti neišsamūs, kai kuriems žmonėms nepraeinant pro patikros punktus arba paprasčiausiai neįskaičiavus kai kurių asmenų.

Haityje gaujų smurtas ypač suintensyvėjo vasario pabaigoje, kai buvo siekiama nuversti ministrą pirmininką Arielį Henry (Arielį Anri), praėjusią mėnesį paskelbusį, kad atsistatydins ir sudarys sąlygas suformuoti laikinąją vyriausybę.

Tačiau vėluojant šiam procesui šią skurdžią Karibų jūros regiono šalį vis dar krečia smurtas, skurdas, maisto ir vaistų trūkumas.

Didžioji dalis (58 proc.) išvykusiųjų iš Port o Prenso keliavo į pietinį Haičio regioną, kuriame jau gyvena daugiau kaip 116 tūkst. perkeltųjų asmenų, teigė TMO.

Pasak TMO, beveik du trečdaliai šių žmonių jau buvo priversti palikti savo namus prieš pabėgdami iš sostinės.

„Provincijose nėra pakankamai infrastruktūros, o priimančiosios bendruomenės neturi užtektinai išteklių, kad galėtų susidoroti su šiais masiniais perkeltųjų asmenų srautais iš sostinės“, – pareiškime įspėjo TMO.

Haitį jau dešimtmečius krečia didžiulis skurdas, smurtas, politinis nestabilumas ir pasikartojančios stichinės nelaimės, įskaitant 2010 metais įvykusį žemės drebėjimą, per kurį, JT duomenimis, žuvo apie 220 tūkst. žmonių.

Dabar šalis laukia, kol bus suformuota pereinamojo laikotarpio valdančioji taryba, kuri sudarytų sąlygas naujiems rinkimams ir naujai vyriausybei.

Tačiau ši institucija dar nėra oficialiai suformuota, nes dėl politinių partijų nesutarimų vis atidėliojama.

UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell (Ketrin Rasel) pranešime spaudai teigė, kad sunkus ūminis neprievalgis kelia tiesioginę grėsmę daugiau kaip 125 tūkst. šalies vaikų gyvybei.

„Smurto ir nestabilumo Haityje pasekmės yra kur kas didesnės nei paties smurto pavojus, – sakė C.  Russell. – Dėl šios situacijos kyla vaikų sveikatos ir mitybos krizė, kuri gali kainuoti daugybės vaikų gyvybes.“

Apie penki milijonai žmonių – beveik pusė šalies gyventojų – dėl smurto, susijusio su gaujomis, padažnėjimo kenčia nuo didelio maisto trūkumo, sakoma kovą paskelbtoje JT Integruotos aprūpinimo maistu etapų klasifikacijos (IPC) ataskaitoje.

„Tūkstančiai vaikų atsidūrė ant ribos, o gyvybę gelbstinčios prekės būtų pristatytos, jei smurtas liautųsi, o keliai ir ligoninės būtų atidaryti“, – teigė C. Russell.

Ji pridūrė, kad Haičio gyventojams skubiai reikia elementaraus saugumo, kad būtų galima teikti gyvybę gelbstinčias paslaugas ir kad humanitarinės pagalbos darbuotojai galėtų pasiekti vaikus ir šeimas.

UNICEF, remdamasi IPC duomenimis, nurodė, kad tebesitęsianti saugumo krizė apribojo pagalbos tiekimą ir susilpnino Haičio sveikatos priežiūros sistemą, „keldama tiesioginę grėsmę daugiau kaip 125 tūkst. vaikų gyvybei, kuriems gresia [sunkus ūminis neprievalgis]".

Agentūra paragino į Haičio gatves sugrąžinti įstatymus ir tvarką, kad būtų apsaugotos šalies mokyklos, ligoninės ir humanitarinės erdvės.

Haitį smurtas krečia nuo vasario pabaigos, kai šalies gaujos, reikalaudamos ministro pirmininko Arielio Henry (Arielio Anri) atsistatydinimo, surengė koordinuotą puolimą, užpuolė kalėjimą ir paleido tūkstančius kalinių.

Anksčiau šį mėnesį A. Henry sutiko atsistatydinti, kai bus suformuota laikinoji vyriausybė – šis procesas tebevyksta, o jo metu Haičio politikai nesutaria.

Vietos gyventojai agentūrai AFP sakė nežinantys mirčių aplinkybių, tačiau teigė, kad Laboule ir Thomassino rajonuose Petion-Ville‘io priemiestyje nuo aušros siautėjo, jų teigimu, ginkluoti nusikaltėliai.

Liudininkai pasakojo, kad gaujų nariai šioje vietovėje užpuolė banką, degalinę ir gyvenamuosius namus. Po pietų Petion-Ville‘yje toliau aidėjo šūviai.

„Jie atvažiavo dėvėdami balaklavas, automobiliais, motociklais, su savo greitosios pagalbos automobiliu, tada ėmė žudyti Petion-Ville‘io gyventojus“, – sakė vietos gyventojas Vincentas Jeanas Robertas.

„Aš buvau ant motociklo, kai jie atvažiavo ir pradėjo šaudyti“, – AFP pasakojo taksi motociklo vairuotojas, vardu Cadetas, pridūręs: „Mes nežinome, ar tai buvo banditai, ar policija.“ Jis įtarė, kad aukomis tapo tie, kurie vėlai vakare buvo išėję iš namų „ieškoti ko nors pavalgyti savo vaikams“.

Pirmadienio rytą smurto sūkuryje vienas teisėjas vos liko gyvas per išpuolį prieš jo namus, AFP sakė jo giminaitis.

Haityje jau tris savaites vyksta gaujų sukilimas, kurį rengia gerai ginkluotos grupuotės, teigiančios, kad nori nuversti ministrą pirmininką Arielį Henry. Praėjusią savaitę A. Henry sutiko atsistatydinti, kad būtų sudaryta laikinoji vyriausybė, nes tai padaryti spaudė kaimyninės Karibų jūros regiono šalys, įskaitant regioninę organizaciją CARICOM, ir JAV.

Padėtis išlieka baisi, ir nors Vašingtonas pirmadienį išreiškė viltį, kad pereinamojo laikotarpio šalies valdymo institucija, įsteigta prieš savaitę vykusiame susitikime dėl krizės, gali būti pasirengusi „jau šiandien“, iki vakaro nieko nebuvo paskelbta.

„Kaip suprantu, Haičio suinteresuotos pusės yra labai arti sprendimo dėl to, kas gali tapti nariais, ir tebevyksta aktyvios diskusijos su CARICOM lyderiais dėl Pereinamojo laikotarpio prezidentinės tarybos sudėties“, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

„Tikime, kad šios tarybos paskelbimas padės sudaryti sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams ir Daugianacionalinės saugumo paramos misijos dislokavimui“, – sakė jis, turėdamas omenyje JT remiamas ir Kenijos vadovaujamas pajėgas, kurių tikslas – užtikrinti stabilumą Haityje.

„Dėl precedento neturinčio gaujų smurto lygio smarkiai išaugo humanitarinės pagalbos poreikiai visoje šalyje, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari (Balasas Uivaris). – Šis finansavimas padės humanitarinės pagalbos partneriams patenkinti neatidėliotinus gyventojų poreikius.“

Haičio ministras pirmininkas Arielis Henry (Arielis Anri) antradienį sutiko atsistatydinti, siekiant sustabdyti smurtą, dėl kurio sutriko viešosios paslaugos, daugybė žmonių liko be pastogės, o gatvėse mėtosi lavonai.

A. Henry pasitraukimo pareikalavo didžiąją sostinės Port o Prenso dalį kontroliuojančios gaujos, surengusios nemažai išpuolių prieš policijos nuovadas, kalėjimus ir kitą infrastruktūrą.

Kenija antradienį pranešė, kad nutraukia planus siųsti šalies policiją į smurto draskomą Haitį pagal Jungtinių Tautų remiamą tarptautinę misiją, taip suduodama smūgį tarptautinėms pastangoms stabilizuoti padėtį šalyje.

Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino skubiai dislokuoti tarptautinę saugumo paramos misiją į šią Karibų jūros regiono šalį, teigdamas, kad gaujų smurto, per kurį taip pat buvo sužeisti 692 žmonės, aukų skaičius yra stulbinantis.

„Tikrovė tokia, kad dabartinėmis aplinkybėmis nėra jokios realios alternatyvos gyvybėms apsaugoti“, – sakė jis pareiškime, kuriame paragino imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam Haičio panirimui į chaosą.

„Mums tiesiog senka laikas“, – teigė jis.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JT Saugumo Taryba ruošėsi trečiadienį surengti skubų posėdį dėl padėties Haityje, kur plėšikaujančios gaujos grasina kruvinu pilietiniu karu, jei neatsistatydins laikinasis ministras pirmininkas Arielis Henry (Arielis Anri).

Praėjusį ketvirtadienį ginkluotos grupuotės, kontroliuojančios daugybę šalies teritorijų, paskelbė apie koordinuotas pastangas nušalinti A. Henry, o nuo to laiko buvo atakuojama Port o Prenso oro uostas, kalėjimai, policijos nuovados ir kiti strateginiai objektai.

Galingas gaujos lyderis Jimmy Cherizier (Džimis Šerizjė), pravarde „Barbecue“, antradienį perspėjo, kad jei ministras pirmininkas neatsistatydins, dabartinis chaosas virs pilietiniu karu ir genocidu.

Jungtinės Valstijos paragino smurto nuniokoto Haičio premjerą paspartinti politines permainas ir surengti rinkimus.

„Raginame jį paspartinti perėjimą prie įgaliotos ir įtraukios valdymo struktūros, kuri skubiai padėtų šaliai pasirengti daugianacionalinei saugumo paramos misijai, kuri spręstų saugumo situaciją ir sudarytų sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

M. Milleris teigė, kad JAV ir Karibų jūros regiono šalių blokas CARICOM norėjo, kad A. Henry „padarytų nuolaidų Haičio žmonių labui“.

Tačiau jis pridūrė: „Mes neraginame jo atsistatydinti ir nespaudžiame jo atsistatydinti“.

Atsistatydinimas – pagrindinis įtakingo gaujos lyderio J. Cherizier reikalavimas.

Nuo 2021 metų, kai buvo nužudytas prezidentas Jovenelis Moise'as (Žovenelis Moizas), A. Henry turėjo atsistatydinti vasarį, bet vietoj to susitarė su opozicija dėl valdžios pasidalijimo, kol bus surengti nauji rinkimai.

V. Turkas atkreipė dėmesį į praėjusį savaitgalį įvykusį masinį pabėgimą iš kalėjimo, kurį Haičio pareigūnai apibūdino kaip mirtiną grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anot jo, šiuo metu žinoma, kad pabėgo daugiau kaip 4,5 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir garsių gaujų narių.

Per gaujos išpuolį Haičio sostinės kalėjime žuvo keliolika žmonių, o keli tūkstančiai kalinių pabėgo, sekmadienį buvo pranešęs naujienų agentūros AFP žurnalistas ir viena nevyriausybinė organizacija.

Po išpuolio Haičio vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir komendanto valandą.

„Ši situacija yra daugiau nei nepakeliama Haičio žmonėms“, – sakė V. Turkas.

JT Žmogaus teisių biuras pareiškė esąs susirūpinęs, kad smurtas Haityje tampa nekontroliuojamas.

„Susirėmimai tarp gaujų tampa vis žiauresni ir dažnesni, nes jos stengiasi išplėsti savo teritorinę kontrolę sostinėje ir kituose regionuose, kėsindamosi į žmones, gyvenančius varžovų kontroliuojamose teritorijose“, – sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovė Marta Hurtado.

Šiais metais iki kovo 15 dienos „531 žmogus žuvo, 300 buvo sužeisti ir 277 pagrobti per su gaujomis susijusius incidentus, kurie daugiausia vyko sostinėje Port o Prense“, sakė ji žurnalistams Ženevoje.

Vien per pirmąsias dvi kovo savaites per gaujų susirėmimus žuvo mažiausiai 208 žmonės, 164 buvo sužeisti ir 101 pagrobtas, sakė M. Hurtado.

„Dauguma aukų žuvo arba buvo sužeisti snaiperių, kurie, kaip pranešama, atsitiktinai šaudė į žmones jų namuose arba gatvėse“, – pridūrė ji.

Užfiksuota atvejų, kai į mokinius ir mokytojus pataikė paklydusios kulkos, netoli mokyklų padaugėjo tėvų ir mokinių pagrobimų, todėl daugelis mokyklų buvo priverstos užsidaryti.

N. Hurtado teigė, kad, nesant saugios mokyklos aplinkos, „daug vaikų buvo prievarta užverbuoti ginkluotų gaujų“.

Tūkstančiai perkeltųjų asmenų

Nuo 2021 metų liepos, kai buvo nužudytas prezidentas Jovenelis Moise'as (Žovenelis Moizas), Haityje, skurdžiausioje Amerikų valstybėje, gilėja politinė ir ekonominė krizė, o gaujos dabar kontroliuoja daugiau nei pusę šalies teritorijos.

Dėl nuolatinio nestabilumo ir smurto smarkiai išaugo produktų kainos, todėl pusė gyventojų neturi pakankamai maisto, sakė M. Hurtado.

Ji pridūrė, kad mažiausiai 160 000 žmonių buvo perkelti ir gyvena nesaugiomis sąlygomis, o ketvirtadalis jų gyvena laikinose gyvenvietėse, kuriose ribotos galimybės naudotis pagrindinėmis sanitarinėmis sąlygomis.

„Seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites gaujos taip pat naudoja siekdamos terorizuoti, pavergti ir bausti gyventojus, – sakė M. Hurtado. – Gaujos naudoja seksualinį smurtą prieš pagrobtas mergaites, kad priverstų šeimas sumokėti išpirką.“

JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) paragino Haičio valdžios institucijas nedelsiant spręsti saugumo padėties problemas, stiprinant policiją ir reformuojant teismų sistemą.

„Siekiant nutraukti smurto, korupcijos ir nebaudžiamumo ciklą, visi atsakingi asmenys, įskaitant tuos, kurie teikia paramą ir finansavimą gaujoms, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami laikantis teisinės valstybės principų“, – sakė M. Hurtado.

„Taip pat raginame tarptautinę bendruomenę skubiai apsvarstyti galimybę dislokuoti specializuotas paramos pajėgas“, – pridūrė ji.

Šis siūlymas buvo pateiktas Saugumo Tarybos nariams svarstant galimybę atnaujinti JT politinę misiją Haityje, kurios galiojimas baigsis penktadienį.

Neturtingą Karibų valstybę yra apėmusi sumaištis ir besiplečiantis gaujų smurtas. Haityje stinga degalų ir brangsta maisto produktai.

Rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, numatomos asmeninės sankcijos, apimančios draudimą atvykti į kitas šalis ir turto įšaldymą.

Kinija pastaraisiais metais vis aktyviau įsitraukdavo JT sprendžiant su Haičiu susijusius klausimus. Viena iš priežasčių – kad Port o Prensas yra oficialiai pripažinęs Taivaną, autonominę demokratinę salą, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Diplomatinius santykius su Kinija palaikančios šalys paprastai vengia oficialių ryšių su Taivanu.

Jungtinėse Tautose Pekinas griežtai kritikuodavo Haitį, nors ir neigia bet kokį ryšį tarp savo pozicijos ir Taivano klausimo.

Vienas Kinijos diplomatinis šaltinis sakė AFP, kad sankcijomis būtina spausti Haičio politinę valdžią imtis veiksmų ir patraukti atsakomybėn atsakinguosius už smurtą.

„Padėtis Haityje negalėtų būti blogesnė. Mums čia vedant derybas Port o Prense didėja gaujų smurtas“, – sakė Kinijos misijos prie JT atstovė.

„Prieš nusikalstamas gaujas nukreiptas ginklų embargas yra mažiausia, ką Taryba turėtų padaryti, atsakydama į šią pribloškiančią situaciją“, – pridūrė ji.

Jungtinės Valstijos nėra nusistačiusios prieš tokias sankcijas, bet jos turi būti tinkamai pritaikytos, sakė vienas amerikiečių diplomatas, prašęs neviešinti jo vardo.

Pasak jo, nebūtų prasmės skalbti ginklų embargą nesant sankcijų komiteto arba JT ekspertų grupės, galinčios jį prižiūrėti. Šaltinis pridūrė, kad diskutuojant šia tema reikalinga tolesnė informacija apie siūlomas sankcijas asmenims.

Visa tai „reikalautų daugiau darbo“, sakė šaltinis.

Port o Prense šią savaitę siaučiant gaujų smurtui per kelias dienas buvo nužudyti mažiausiai 89 žmonės. Pagalbos agentūros sakė, kad padėtis regione tapo per daug pavojinga, kad jame būtų galima lankytis.

Didžiulis skurdas ir išplitęs smurtas verčia daugelį haitiečių bėgti į Dominikos Respubliką, su kuria Haitis turi sieną, arba į Jungtines Valstijas.

Saugumo Taryba diskutuoja, ar JT specialiąją politinę misiją Haityje (BINUH) reikėtų pratęsti iki 2023 metų.

Šis balsavimas turėjo įvykti trečiadienį, bet Tarybos narėms svarstant Kinijos pasiūlymą jis gali būti atidėtas iki penktadienio.

Naujausias smurto protrūkis, paaštrintas sparčiai augančių maisto kainų ir degalų stygiaus, smarkiai pablogino saugumo padėtį šiame mieste.

Neramumai prasidėjo liepos 7 dieną nuo susirėmimų tarp dviejų konkuruojančių grupuočių Sitė Solėjuje – skurdžiame ir tankiai apgyvendintame Port o Prenso rajone.

„Mažiausiai 89 žmonės žuvo, dar 16 dingo“, – sakoma organizacijos „National Human Rights Defense Network“ pareiškime, priduriant, kad 74 žmonės buvo sužaloti šaunamaisiais ginklais ar peiliais.

Tarptautinėms humanitarinėms grupėms sunkiai sekasi į paveiktas vietoves pristatyti būtiniausių maisto atsargų, taip pat suteikti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems.

Trečiadienį pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) vietos misijos vadovas Mumuza Muhindo (Mumuza Muhindas) paragino visus susirėmimų dalyvius leisti medikams saugiai patekti į Brukliną – smurto labiausiai paveiktą Sitė Solėjaus dalį.

M. Muhindo pranešė, kad jo kolegos pastebėjo apdegusių ir pūvančių lavonų palei kelią, vedantį į šį mikrorajoną.

„Tai tikras mūšio laukas, – sakė aktyvistas. – Neįmanoma apskaičiuoti, kiek žmonių buvo nužudyti.“

Nuo balandžio 24-osios iki gegužės pradžios „buvo nužudyti mažiausiai 148 žmonės“, tarp jų septyni banditai, kuriems egzekucijas įvykdė jų lyderis, po tyrimo Port o Prenso šiauriniuose rajonuose, kur vyksta gaujų karas, paskelbė Nacionalinis žmogaus teisių gynimo tinklas (RNDDH).

Organizacija, kuri pasmerkė su „neįtikimu žiaurumu“ vykdomas „žudynes“, sakė, kad žmonės žudomi kulkomis ir peiliais, o kai kurie buvo sudeginti gyvi „padegtuose jų namuose“ ar „gatvėse, panaudojant padangas“.

„Dauguma nužudytų moterų ir mergaičių prieš tai buvo išžagintos“, – sakoma organizacijos pareiškime.

RNDDH nurodė žinanti apie vieną bendrą kapą su 30 lavonų, užkastų vienos iš gaujų. Prieš tai šie lavonai buvo palikti per karštį pūti gatvėse. Kitus lavonus žudikai sumetė į šulinius ar išvietes.

Jungtinės Tautos praėjusį penktadienį paskelbė sužinojusios apie mažiausiai 75 civilių, įskaitant moteris ir vaikus, nužudymą per šį smurto protrūkį.

Mažiausiai 9 tūkst. smurto apimtų rajonų gyventojų paliko savo namus ir prisiglaudė pas giminaičius ar laikinose prieglaudose, tokiose kaip bažnyčios ir mokyklos.

Nors smurtas pastarosiomis dienomis kiek aprimo, dauguma pabėgusių žmonių dar negrįžta į savo namus.

Ištisus dešimtmečius ginkluotos gaujos siautėja skurdžiausiuose Port o Prenso rajonuose, bet pastaraisiais metais jos labai sustiprino savo įtaką sostinėje ir visoje šalyje; dėl to smarkiai išaugo nužudymų ir pagrobimų skaičius.

Per daugiau kaip dvi savaites nuo vėliausio smurto protrūkio pradžios Haičio vyriausybė dėl jo nepateikė jokio komentaro, nors sostinė praktiškai gyvena apsiausties sąlygomis – keliais neįmanoma saugiai išvykti į kitas šalies vietas.

„Pas mus plūsta šimtai tūkstančių žmonių iš Haičio. Haitis turi didžiulę problemą dėl AIDS“, – ketvirtadienį interviu televizijai „Fox News“ sakė D. Trumpas.

„Daugelis tų žmonių tikriausiai serga AIDS. Jie atvyksta į mūsų šalį, o mes nieko dėl to nedarome, leidžiame visiems atvykti, – kalbėjo eksprezidentas. – Tai tarsi linkėjimas numirti mūsų šaliai.“

Pasaulio banko duomenimis, per pastaruosius 15 metų ŽIV paplitimas Haityje nuolat mažėjo. Šiuo metu paplitimo lygis 15–49 metų gyventojų grupėje siekia 1,9 procento.

Haičio ambasada Vašingtone pasmerkė „rasistinį ir nepagrįstą Donaldo J. Trumpo pareiškimą apie haitiečius migrantus ir apskritai apie Haičio gyventojus“.

„Šiais bjauriais komentarais tesiekiama pasėti neapykantą ir nesantaiką imigrantų atžvilgiu“, – teigiama išvakarėse paskelbtame pareiškime.

Rugsėjį prie JAV sienos atvykus daugiau kaip 30 tūkst. migrantų, daugiausia haitiečių, amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija sulaukė kritikos lavinos iš oponentų respublikonų.

Jie kaltina valstybės vadovą sukėlus šį antplūdį sprendimu sušvelninti griežtą imigracijos politiką, vykdytą jo pirmtako D. Trumpo.

Per pastarąsias savaites JAV migracijos tarnybos užsakytais reisais deportavo į tėvynę daugiau kaip 7,5 tūkst. haitiečių migrantų; iš jų penktadalis yra vaikai.

Reaguodama į D. Trumpo komentarus Haičio ambasada pareiškė, kad „civilizuoti žmonės... neturėtų likti abejingi šiam haitiečių šmeižimui, už kurį jau šimtą kartą atsakingas buvęs prezidentas Trumpas“.

Per 2018 metų sausį įvykusį privatų susitikimą D. Trumpas Haitį ir kelias Afrikos valstybes apibūdino kaip „sušiktas šalis“ (angl. shithole countries).