Y. Lapidas premjero postą perėmė penktadienį, žlugus Izraelio koalicinei vyriausybei. Šalis lapkritį planuoja naujus rinkimus – jau penktus per mažiau nei ketverius metus.

Pirmasis išbandymas naujojo lyderio laukė jau kitą dieną, kai Libano šiitų kovotojų grupuotė „Hizbollah“ paleido tris dronus dujų telkinio rytinėje Viduržemio jūros dalyje link.

Izraelis teigė, kad dronus, kurie nebuvo ginkluoti, numušė naikintuvas ir iš karinio laivo paleistos raketos, jiems artėjant prie dujų telkinio.

Prieš išvykdamas iš Tel Avivo Y. Lapidas sakė, kad iškels šį klausimą per pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Žinoma, taip pat aptarsime, kas neseniai nutiko prie Libano krantų, – sakė Y. Lapidas. – Buvo atakų prieš Izraelio dujų gavybos platformas. Izraelis netoleruos tokio pobūdžio atakų prieš jo suverenumą.“

Libanas atmeta Izraelio pareiškimus, kad Karišo dujų telkinys yra jo teritoriniuose vandenyse.

2020 metais Libanas ir Izraelis atnaujino derybas dėl jūrų sienos, bet pagal Izraelio ir ankstesnius Jungtinių Tautų žemėlapius Karišo telkinys patenka į Izraelio vandenis, o ne į ginčijamą teritoriją, dėl kurios vyksta derybos.

JAV remiamos derybos įstrigo dėl Beiruto tvirtinimo, kad reikia keisti JT derybose naudotą žemėlapį.

Per dvišales derybas Paryžiuje bus kalbama ir apie „Hizbollah“ rėmėjus Irane, Izraeliui griežtai priešinantis tarptautinėms pastangoms atgaivinti branduolinį susitarimą su Iranu.

„Svarbu, kad mūsų pozicija nepritarti šiam susitarimui būtų išgirsta“, – antradienį sakė Y. Lapidas.

Izraelio pareigūnai nuogąstauja, kad sušvelninus sankcijas Iranui – mainais į jo branduolinės programos apribojimus – Teheranas galėtų didinti finansavimą „Hizbollah“ ir palestiniečių kovotojų judėjimui „Hamas“.

„Nuo 2012 metų „Hizbollah“ visoje Europoje įrengė amonio nitrato slėptuves, gabendama pirmosios pagalbos rinkinius, kurių ledo paketuose buvo šios medžiagos“, – pareiškė JAV kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas (Neitanas Seilsas).

„Tokių slėptuvių buvo rasta daugelyje šalių, įskaitant JK, Graikiją, Prancūziją, Italiją ir daugybę kitų“, – pabrėžė jis, remiantis penktadienį naujienų agentūrai AFP atsiųsta konferencijos stenograma.

„Taip pat galiu atskleisti, kad Prancūzijoje, Graikijoje ir Italijoje buvo atrasta arba sunaikinta didelių amonio nitrato slėptuvių... Ir, kaip visi mes matėme per sprogimą Beiruto uoste, amonio nitratas yra tikrai pavojinga medžiaga“, – nurodė koordinatorius.

„Jis gali nulemti masinį naikinimą, kai naudojamas kaip sprogmuo. Štai kodėl JAV paragino atlikti išsamų, atvirą, skaidrų ir nuodugnų tyrimą dėl sprogimo Beirute“, – pridūrė jis.

Per rugpjūčio 4 dieną nugriaudėjusį sprogimą Libano sostinėje žuvo daugiau nei 190 žmonių, tūkstančiai žmonių buvo sužeisti, o didelės miesto teritorijos buvo nuniokotos.

Judėjimas „Hizbollah“, kurį JAV laiko teroristine grupuote, daro įtaką uosto veiklai, AFP patvirtino keli šaltiniai.

Beiruto uoste sprogo 3 000 tonų amonio nitrato – cheminio junginio, dažniausiai naudojamo kaip trąšos. Ši medžiaga buvo laikoma daugelį metų uosto sandėlyje.

Izraelio kariuomenė vėlai pirmadienį pranešė smogusi taikiniams Sirijoje, kai kovotojai pamėgino padėti sprogmenų Izraelio kontroliuojamų Golano Aukštumų teritorijoje. Manoma, kad per Izraelio smūgį buvo nukauti keturi įtariamieji.

B.  Netanyahu, antradienį aplankęs vieną kariuomenės bazę, sakė, kad Izraelis nedvejodamas imtųsi tolesnių veiksmų.

„Smogėme vienai kuopelei ir dabar smogiame koordinatoriams. Darysime viską, ką reikia, kad apsigintume. Siūlau jiems visiems, įskaitant „Hizbollah“, tai apsvarstyti“, – kalbėjo premjeras.

Pastarieji incidentai įvyko padidėjus įtampai Izraelio šiauriniame pakraštyje po neseniai žydų valstybės aviacijos surengto smūgio, per kurį Sirijoje žuvo vienas „Hizbollah“ kovotojas. Libaniečių judėjimas pagrasino už tai atkeršyti.

Po to aviacijos smūgio Izraelio kontroliuojamose Golano Aukštumose buvo smogta sprogstamaisiais užtaisais, paleistais iš Sirijos teritorijos. Izraelis atsakė smūgiais Sirijos kariuomenės pozicijoms, taip pat sustiprino savo pajėgas šiame regione.

Praeitą savaitę Izraelis taip pat pranešė užkirtęs kelią „Hizbollah“ kovotojų mėginimui prasiskverbti į šalies teritoriją iš Libano. Šis incidentas išprovokavo vieną smarkiausių susišaudymų palei neramią Izraelio ir Libano sieną nuo 2006 metų karo tarp žydų valstybės ir šiitų judėjimo.

Izraelis laiko „Hizbollah“ keliančiu betarpišką grėsmę. 2006 metais per mėnesį trukusį konfliktą „Hizbollah“ sugebėjo paralyžiuoti izraeliečių pajėgas ir sukaupė dar didesnės kovinės patirties padėdamas Sirijos vyriausybei per jau ilgiau kaip dešimtmetį šią šalį krečiantį pilietinį karą.

Vokietijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad uždraudžia visą Irano remiamos Libano šiitų sukarintos grupės „Hizbollah“ veiklą savo šalies teritorijoje, bei pavadino šį judėjimą „šiitų teroristine organizacija“.

Šis draudimas yra „politinis sprendimas, kuris atspindi Vokietijos pasidavimą Amerikos valiai ir kuriuo siekiama įtikti Izraeliui“, sakė H. Nasrallah.

„Kai sakome, kad nesame aktyvūs Vokietijoje, esame 100-u procentų sąžiningi“, – sakė jis per televizijos transliuotą kalbą.

Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) „šiandien uždraudė [judėjimo] veiklą“ Vokietijoje, ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ informavo jo atstovas. Pranešime nurodoma, kad visoje šalyje keliose vietose vyksta reidai.

Dešimtys policininkų ir specialiųjų pajėgų narių anksti ryte įsiveržė į mečetes ir asociacijų, susijusių su „Hizbollah“, biurus Brėmene, Berlyne, Dortmunde ir Miunsteryje, pranešė Vokietijos žinaisklaida.

„Net ir krizės laikais laikomasi įstatymo viršenybės“, – parašė H. Seehoferio atstovas.

Nors „Hizbollah“ Vokietijoje oficialiai nėra, saugumo pajėgos mano, kad jo nariai naudojasi šia šalimi kaip saugiu prieglobsčiu ir vieta lėšoms rinkti, taip pat pasitelkiant nusikalstamą veiklą.

Kaip ir Europos Sąjunga, Vokietija iki šiol draudė tik „Hizbollah“ karinį sparną, bet toleravo jo politinį sparną.

JAV ir Izraelis seniai laiko „Hizbollah“ teroristine grupuote ir ragino sąjungininkes pasekti jų pavyzdžiu.

Jungtinė Karalystė „Hizbollah“ politinį sparną uždraudė pernai, kriminalizuodama narystę šiame šiitų judėjime ir kvietimus jį remti.

Sprendimas buvo priimtas kilus pasipiktinimui dėl „Hizbollah“ vėliavos, kurioje pavaizduotas Kalašnikovo automatas, demonstravimo per vieną propalestinietišką demonstraciją Londone.

Vokietijoje nusiteikimas taip pat ėmė keistis ir šalies parlamentas gruodį priėmė rezoliuciją, kuria visiškai uždraudė judėjimui veikti Vokietijos teritorijoje.

Ketvirtadienio draudimas, be kitų dalykų, reiškia, kad judėjimo šalininkams nebebus leidžiama per demonstracijas Vokietijoje nešti „Hizbollah“ vėliavų.

„Hizbollah“, kuris Sirijos pilietiniame kare remia prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą), Izraelis laiko Irano įgaliotiniu, siekiančiu išplėsti Teherano karines galimybes pasiekti žydų valstybės šiaurinę sieną.

Izraelio karo lėktuvai per pastaruosius kelerius metus Sirijoje įvykdė šimtus aviacijos smūgių taikiniams, kuriuos izraeliečiai vadina Irano ir „Hizbollah“ objektais.

„Hizbollah“ buvo įkurtas 1982 metais per Libano pilietinį karą. Dabar tai didelė politinė partija, drauge su savo sąjungininkais turinti daugumą šalies parlamente.

Izraelis ir „Hizbollah“ taip pat kariavo 2006 metais.

„Jis prieš kelis mėnesius sakė: „Negrįšiu iš Sirijos, kol tapsiu kankiniu arba parsinešiu pergalės vėliavą.“

Jis yra vyriausiasis vadas Mustafa Badreddine'as. Ir jis šiandien sugrįžo kaip kankinys“, – sakoma šio šiitų judėjimo pranešime, kurį paskelbė televizija „al Manar“.

Tuo tarpu Beiruto televizija „al Mayadeen“, palaikanti glaudžius ryšius su „Hizbollah“, nurodė, kad M.Badreddine'as žuvo per Izraelio aviacijos smūgį.

M.Badreddine'as tapo šios sukarintos grupuotės pajėgų vadu 2008 metais, kai jo pirmtakas Imadas Mughniyeh (Imadas Mugnija) buvo nužudytas per sprogdinimą Sirijos sostinėje Damaske.

Izraelis anksčiau yra nukovęs šio judėjimo svarbių vadų.

M.Badreddine'as buvo vienas iš penkių „Hizbollah“ veikėjų, kurie buvo kaltinami buvusio Libano premjero Rafico Hariri (Rafiko Haririo) nužudymu.

Persijos įlankos monarchijos trečiadienį paskelbė Libano „Hizbollah“ teroristine grupuote, padidėjus to regiono priešpriešai su šiuo šiitų judėjimu, kurio kovotojai padeda Sirijos režimo pajėgoms.

Šešios Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) narės ėmėsi veiksmų prieš „Hizbollah“ dėl „šios sukarintos grupės, verbuojančios jaunuolius (Persijos įlankos šalyse) teroro aktams vykdyti, priešiškų veiksmų“, sakoma GCC generalinio sekretoriaus Abdullatifo al Zayani (Abdullatifo Zajanio) pareiškime.

„Hizbollah“ remia šiitiškas Iranas, kuris yra pagrindinis Saudo Arabijos priešininkas regione. Abiejų šalių, kurios palaiko skirtingas konfliktų Sirijoje ir Jemene puses, santykiai šiemet dar labiau pašlijo.

Rijadas nutraukė diplomatinius ryšius su Teheranu, kai demonstrantai nuniokojo Saudo Arabijos ambasadą ir konsulatą Irane, reaguodami į sunitiškos monarchijos įvykdytą vieno iškilaus šiitų dvasininko egzekuciją.

Sunitų dominuojamą GCC sudaro Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudos Arabija ir Jungtiniai Arabų Emiratai.

Keturios Rusijos sparnuotosios raketos, paleistos į taikinius Sirijoje, nukrito Irane, ketvirtadienį pranešė vienas JAV pareigūnas, kai Damasko režimo pajėgos, palaikomos sukarintos Libano šiitų organizacijos „Hizbollah“ tęsė „didžiulį puolimą“ prieš sukilėlius karo krečiamos šalies vakaruose.

Manoma, kad tos „paklydusios“ raketos buvo trečiadienį paleistos kartu su kitomis iš Rusijos karo laivų Kaspijos jūroje, Maskvai jau devynias dienas bombarduojant Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) priešininkus.

Rusija atmetė tuos pareiškimus, sakydama, kad visos raketos pasiekė numatytus taikinius, o Gynybos ministerija savo tinklalapyje paskelbė žemėlapį, rodantį, kad 26 raketos praskriejo virš Irano ir Irako bei smogė Sirijoje. Teheranas pranešimų apie neva jo teritorijoje nukritusias raketas nekomentavo.

„Bet kuris profesionalas žino, kad per tokias operacijas visada užfiksuojame taikinį prieš smūgį ir po jo. Visos mūsų sparnuotosios raketos smogė savo taikiniams“, – sakoma Gynybos ministerijos atstovo generolo Igorio Konašenkovo pranešime.

Kitas JAV pareigūnas sakė, kad Irane neva nukritusios raketos buvo sparnuotosios raketos „Kalibr NK“, kurias Rusija „pirmąsyk panaudojo kovinėje aplinkoje“.

Atsisakė patvirtinti arba paneigti

Iranas penktadienį atsisakė patvirtinti arba paneigti vieno JAV pareigūno pareiškimą.

„Mes nepatvirtiname“ šios informacijos, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Afkham Marzieh (Afcham Marzija), kai buvo paprašyta pakomentuoti tuos pranešimus.

Vienas JAV pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad tos raketos nukrito Irane. 

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pasveikino žydus su Roš Hašanos švente – judėjų Naujaisiais metais.

Anksti pirmadienį H.Rouhani „Twitter“ paskyroje buvo paskelbta žinutė: „Tegul mūsų bendros abraomiškos šaknys padidina pagarbą ir atneša taiką bei bendrą supratimą. Šana tova.“

To komentaro nebuvo H.Rouhani paskyroje persų kalba. Irano lyderiais panašų „Twitter“ sveikinimą Roš Hašana proga 2013 metais – tuojau po to, kai atėjo į valdžią.

Žydai Irane gyvena jau beveik 3 000 metų; ta šalis tebėra tūkstančių vietos žydų namai.

Tačiau Iranas nepripažįsta Izraelio Valstybės ir palaiko antiizraelietiškas kovotojų grupuotes, tokias kaip palestiniečių „Hamas“ ir Libano šiitų „Hizbollah“.

Vakarai ir arabų valstybės vylėsi greitai pamatyti jį istorijos sąšlavyne, tačiau Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) jau penktuosius jo šalį niokojančio karo metus pasitinka dar tvirčiau savo rankose laikydamas valdžios vairą.

Susirūpinimas dėl džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ įsitvirtinimo Sirijoje bei Irake reiškia, kad B.al Assado nušalinimo nebėra tarp tarptautinių prioritetų.

„B.al Assadas pagerino savo pozicijas tarptautinėje arenoje. JAV, Europos Sąjunga ir kiti veikėjai jau nebereikalauja skubaus jo pasitraukimo“, – sakė Vokiečių tarptautinių ir saugumo reikalų instituto direktorius Volkeris Perthesas (Folkeris Pertesas).

Per ketverius metus nuo 2011-ųjų kovo, kai kilo konfliktas, jau nusinešęs daugiau nei 210 tūkst. gyvybių, B.al Assado pajėgoms pavyko sustabdyti Vakarų remiamus sukilėlius ir džihadistus, siekiančius nuversti jo režimą.

Nors žmogaus teisių organizacijos vis dar reguliariai apkaltina B.al Assado režimą be atrankos žudant savo žmones, siunčiant sraigtasparnius mėtyti sprogmenų prikrautų statinių, dabar jau netgi Sirijos opozicija nebereikalauja jo atsistatydinimo kaip išankstinės sąlygos taikos deryboms.

„Pareiškimai, skambantys JAV ir ES valstybių sostinėse rodo tiesioginį ar netiesioginį B.al Assado prezidentavimo de facto pripažinimą ir tai, jog ieškoma tam tikros formos nacionalinės vienybės koalicijos, kurioje būtų ir B.al Assadas, ir nedžihadistinė opozicija“, – sakė V.Perthesas.

Dažnai Damaske besilankantis Europos diplomatas, pageidavęs likti neįvardytas, sakė, kad ES valstybės laikosi skirtingo požiūrio, kaip elgtis su žmogumi, kurį dar praėjusį mėnesį Prancūzijos vyriausybės vadovas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) pavadino „skerdiku“.

„Be Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Danijos, atmetančių bet kokį B.al Assado vaidmenį ateities Sirijoje, daug Europos šalių galvoja, kad po ketverių metų tokia pozicija yra nepagrįsta“, – sakė diplomatas.

Pasak jo, kai kurios šalys, tokios kaip Švedija, Austrija, Ispanija, Čekija ir Lenkija neįžvelgia naudos pastangose izoliuoti B.al Assadą ir nori švelnesnės Europos pozicijos.
„Bet jos per silpnos, kad jų balsas būtų išgirstas“, – pažymėjo diplomatas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) neseniai aiškiai išdėstė kintantį Vakarų šalių požiūrį į Sirijos lyderį.

B.al Assadas „prarado bet kokį legitimumą“, pabrėžė jis.

„Tačiau neturime didesnio prioriteto negu išardyti ir nugalėti „Daesh“, – pridūrė J.Kerry, pavartodamas IS arabišką akronimą.

B.al Assadas beveik 15 metų besitęsiančio savo valdymo pradžioje trumpai buvo laikomas reformų šalininkų, bet vėliau tapo tarptautinės bendruomenės atstumtuoju dėl kruvinų represijų prieš antivyriausybinius protestus, prasidėjusius 2011 metais.

Kita vertus, Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura (Stafanas de Mistura) neseniai supykdė sukilėlius, pareiškęs, kad prezidentas yra Sirijos problemos „sprendinio dalis“.

„Sirijos režimas, ypač jo vadovas, tarptautinės bendruomenės laikomas pašnekovu – net jeigu Vakarų ir arabų šalys bei Turkija su juo oficialiai nesikalba“, – sakė Ženevos aukštųjų studijų instituto tyrėjas Souhailas Belhadjas (Suhailas Belhadžas), knygos „Bašaro Sirija: autoritarinio režimo anatomija“ (Bashar's Syria: Anatomy of an Authoritarian Regime) autorius.

Diplomatijos langas

B.al Assadas, kurio pajėgos iš pradžių nukentėjo nuo sukilėlių puolimo, vėliau sugebėjo atkurti karinę pusiausvyrą ir netgi atsikovoti kai kurias teritorijas. Prie to reikšmingai prisidėjo Libano sukarinto šiitų judėjimo „Hizbollah“ kovotojai ir Irano revoliucinės gvardijos kariai.

Spaudimą džihadistams taip pat didino JAV vadovaujamos koalicijos aviacijos smūgiai.

Šiuo metu režimas kontroliuoja 40 proc. Sirijos teritorijos, kurioje susitelkę 60 proc. gyventojų.

Vyriausybė kontroliuoja beveik visus didžiuosius Sirijos miestus, išskyrus ar Raką, kurią IS yra paskelbusi savo sostine, ir antrąjį didžiausią miestą Alepą.
Tačiau šis karas toli gražu nesibaigė.

„Sirijos režimas aiškiai jaučia esantis pranašesnis, vertinant pagal karinę padėtį“, – sakė Teksase įsikūrusio Trejybės universiteto Artimųjų Rytų istorijos profesorius Davidas Leschas (Deividas Lešas), knygos „Sirija: Asadų dinastijos nuopuolis“ (Syria: The Fall of the House of Assad) autorius.

„Kita vertus, manau, kad kai kurie režimo elementai pripažįsta, kad anksčiau, o ne vėliau bus pasiektas ekonomikos horizontas, mažėjant darbininkų, lėšų ir išteklių – ypač kai jo du stipriausi sąjungininkai, Iranas ir Rusija, išgyvena sunkų ekonomikos laikotarpį“, – pridūrė jis.

B.al Assadui atsivėręs „galimybių langas“ ateinančiais mėnesiais surengti derybas – prieš artėjančius 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, kai Vašingtono lankstumas Damasko atžvilgiu pradės mažėti, nurodė D.Leschas.