„Užtenka pažvelgti į 2023-iųjų žmogaus teisių iššūkius, kad sužinotume, ką turime daryti kitaip 2024-aisiais“, – teigiama žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) metinėje pasaulio apžvalgos ataskaitoje.

Ginkluotų konfliktų, pradedant Izraelio ir „Hamas“ karu, padaugėjo, todėl svarbiausia, kaip vyriausybės į juos reaguoja, spaudos konferencijoje sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos vykdomoji direktorė Tirana Hassan (Tirana Hasan) ir pridūrė, kad „reikia baigti taikyti dvigubus standartus.“

Kaip pavyzdį ji nurodė, kad daugelis vyriausybių greitai ir pagrįstai pasmerkė palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ žudynes ir žiaurumus, kai ši grupuotė spalio 7 dieną surengė masinę ataką prieš pietų Izraelį, nužudė mažiausiai 1,1 tūkst. žmonių ir paėmė dešimtis įkaitų.

Naujausiais „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per daugiau nei tris mėnesius trunkantį „Hamas“ ir Izraelio karą žuvo daugiau nei 23 350 žmonių, daugiausia civilių, o ištisi rajonai virto griuvėsiais.

„Tačiau daugelis vyriausybių, pasmerkusių „Hamas“ karo nusikaltimus, į Izraelio vyriausybės įvykdytus karo nusikaltimus reagavo santūriai“, – sakė T. Hassan.

„Siunčia pavojingą žinią“

Pasak jos, toks selektyvus pasipiktinimas siunčia pavojingą žinią, kad kai kurių žmonių gyvybės yra svarbesnės už kitų, ir pakerta tarptautinių taisyklių, ginančių kiekvieno žmogaus teises, teisėtumą.

HRW pagyrė Pietų Afriką už tai, kad ji siekia, jog Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) priimtų sprendimą dėl to, ar Izraelis Gazos Ruože vykdo genocidą.

Byla TTT pradėta nagrinėti ketvirtadienį. Pasak T. Hassan, kitos šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, turėtų paremti Pietų Afrikos veiksmus „ir užtikrinti, kad Izraelis vykdytų teismo sprendimą“.

HRW ataskaitoje teigiama, kad kompromisai žmogaus teisių srityje dėl politikos taip pat akivaizdūs. Joje minimas daugelio vyriausybių nesugebėjimas garsiai kalbėti apie Kinijos valdžios vykdomas represijas ir pilietinės visuomenės, interneto ir žiniasklaidos kontrolę.

„Kinų pareigūnų vykdomas milijono uigūrų ir kitų tiurkų musulmonų persekiojimas ir savavališkas sulaikymas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, – sakoma pranešime. – Vis dėlto daugelis vyriausybių, kaip ir dauguma musulmoniškų šalių, tyli.“

JAV ir ES ignoruoja savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje

Ataskaitoje teigiama, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga ignoruoja savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir ieško politiškai naudingų sprendimų.

„JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nerodė didelio noro patraukti atsakomybėn žmogaus teisių pažeidėjus, kurie yra svarbūs jo vidaus darbotvarkei arba laikomi atsvara Kinijai“, – sakoma pranešime.

„Tokios JAV sąjungininkės kaip Saudo Arabija, Indija ir Egiptas masiškai pažeidinėja savo žmonių teises, tačiau jos nesusidūrė su kliūtimis, norėdamos sustiprinti savo ryšius su JAV“, – teigiama ataskaitoje.

„Vietnamas, Filipinai, Indija ir kitos šalys, kurias JAV nori matyti kaip atsvaras Kinijai, buvo pagerbtos Baltuosiuose rūmuose, neatsižvelgiant į jų žmogaus teisių pažeidimus namuose“, – priduriama joje.

Be to, HRW teigė, kad ES apeina savo žmogaus teisių įsipareigojimus prieglobsčio prašytojams ir migrantams, „ypač iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, sudarydama susitarimus su piktnaudžiaujančiomis vyriausybėmis, pavyzdžiui, Libija, Turkija ir Tunisu, kad migrantai liktų už Europos bloko ribų“.

„Žmonės, kurių teisės pažeidžiamos, vis dar pasiryžę kovoti“

HRW ypač sunerimusi dėl kelių nacionalinių lyderių. Ataskaitoje teigiama, kad Indijos premjero Narendros Modi (Narendros Modžio) valdymo laikotarpiu demokratija pakrypo autokratijos link, Tuniso prezidentas Kaisas Saiedas (Kaisas Sajedas) susilpnino teismų sistemą, o Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele (Najibas Bukelė) naudojo masinį sulaikymą kaip tariamą kovos su nusikalstamumu sprendimą.

Kaip gerą metų įvykį HRW paminėjo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotus arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaiko teisių apsaugos kontrolierei dėl karo nusikaltimų, susijusių su neteisėtu ukrainiečių vaikų perkėlimu į Rusijos okupuotas teritorijas ir jų deportavimu į Rusiją.

Pernai Pakistano pareigūnai „grasinimais, piktnaudžiavimu ir sulaikymu privertė teisinio statuso neturinčius afganistaniečius grįžti“ į Afganistaną, kurį dabar valdo Talibanas, net pabėgėliams bei prieglobsčio prašytojams nepadarydami išimčių, teigiama metinėje ataskaitoje.

Nuo tada, kai Islamabadas pradėjo represijas, teigdamas, kad jos nukreiptos prieš nelegaliai Pakistane gyvenančius užsieniečius, beveik pusė milijono afganų grįžo atgal arba buvo išsiųsti iš šalies.

T. Hassan taip pat atkreipė dėmesį į judėjimą už santuokų lygybę tokiose šalyse kaip Nepalas, ir ypač į Afganistano mergaičių ir moterų ryžtingą sprendimą išeiti į gatves, kad pasipriešintų Talibano draudimams dirbti ir mokytis. Ji pasidžiaugė, kad afganistanietės rado alternatyvių būdų mokytis.

„Jei žmonės, kurių žmogaus teisės pažeidžiamos, vis dar pasiryžę kovoti, tuomet žmogaus teisės yra svarbios“, – sakė ji.

„Izraelio vyriausybė naudoja civilių vertimą badauti kaip kariavimo metodą okupuotame Gazos Ruože, o tai yra karo nusikaltimas“, – ataskaitoje pareiškė Niujorke įsikūrusi organizacija.

„Izraelio pajėgos sąmoningai blokuoja vandens, maisto ir degalų pristatymą, tyčia trukdo teikti humanitarinę pagalbą, naikina žemės ūkio paskirties žemės plotus ir užkerta civilių gyventojų prieigą prie objektų, būtinų jų išgyvenimui“, – pridūrė HRW.

Izraelio vyriausybė į tai sureagavo pareikšdama, kad HRW yra „antisemitinė ir antiizraelietiška organizacija“.

Izraelio vyriausybė naudoja civilių vertimą badauti kaip kariavimo metodą okupuotame Gazos Ruože, o tai yra karo nusikaltimas.

„Human Rights Watch“... nepasmerkė atakos prieš Izraelio piliečius ir spalio 7-osios žudynių ir neturi jokio moralinio pagrindo kalbėti apie tai, kas vyksta Gazoje, jei jie nekreipia dėmesio į izraeliečių kančias ir jų žmogaus teises“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lioras Haiatas.

Karą išprovokavo spalio 7-ąją „Hamas“ smogikų surengti išpuoliai prieš Izraelį, per kuriuos, atnaujintais izraeliečių duomenimis, žuvo 1 tūkst. 139 žmonės ir buvo pagrobta apie 250 įkaitų. Reaguodamas į šias atakas, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir inicijavo sausumos ir oro kampaniją, kuri smogikų valdomame Gazos Ruože, anot tenykštės Sveikatos ministerijos, iki šiol pareikalavo daugiau kaip 18,8 tūkst. gyvybių.

Dėl intensyvaus bombardavimo ir kautynių buvo perkelta dauguma Gazos Ruožo gyventojų, o žmonės išgyvena degalų, maisto, vandens ir vaistų stygių.

Penktadienį Izraelis leido „laikinai“ pristatyti pagalbą į Gazos Ruožą per savo Kerem Šalomo perėją.

Sekmadienį per ją į Gazos Ruožą įvažiavo humanitarinės pagalbos vilkstinė – pirmoji nuo Izraelio uždegtos žalios šviesos, nurodė vienas Egipto Raudonojo Pusmėnulio pareigūnas.

Grupė teigė, kad nuo 2 400 iki 2 700 afganistaniečių, evakuotų į JAE po to, kai 2021-ųjų rugpjūtį Talibanas perėmė valdžią Kabule, ir laukdami kol bus perkelti kitur, tebėra savavališkai laikomi laikinuose pabėgėlių būstuose. Juose jų judėjimo laisvė yra ribota, o galimybė kreiptis į teisininkus – menka.

JAE savo ruožtu teigė, kad kartu su JAV kolegomis stengiasi užbaigti perkėlimo procesą, tačiau paneigė pranešimus apie itin prastas gyvenimo sąlygas.

„Emyratų valdžios institucijos daugiau kaip 15 mėnesių tūkstančius Afganistano prieglobsčio prašytojų laiko užrakintus ankštomis ir apgailėtinomis sąlygomis, nesuteikdamos jokios vilties, kad jų bylose bus pasiekta pažangos“, – sakė žmogaus teisių padėtį JAE stebinti HRW tyrėja Joey Shea (Džoji Ši), ragindama nedelsiant juos paleisti.

Vienas organizacijos kalbintas prieglobsčio prašytojas teigė, kad „stovykla visiškai prilygsta kalėjimui“.

Jungtinių Valstijų prašymu JAE sutiko laikinai priimti afganistaniečius, kol jie bus perkelti kitur, naujienų agentūrai AFP sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Emyratų pareigūnas.

Anot jo, „JAE toliau bendradarbiauja su JAV ambasada tvarkant keliautojų dokumentus ir palaiko ryšius su JAV kolegomis, siekdami laiku perkelti likusius evakuotus asmenis“.

„Suprantame, kad kilo nusivylimas, ir tai užtruko ilgiau nei planuota“, – pridūrė jis.

Pareigūnas atmetė HRW kaltinimus dėl blogų sąlygų laikinojoje stovykloje ir teigė, kad valdžios institucijos užtikrina „aukštos kokybės apgyvendinimo, sanitarijos, sveikatos priežiūros, klinikines, konsultavimo, švietimo ir maitinimo paslaugas“.

Tačiau, pasak HRW, sulaikyti afganistaniečiai kenčia gyvendami kalėjimo sąlygomis – be judėjimo laisvės ir visą parą stebimi. Grupė nurodė, kad šioje stovykloje žmonės patiria „psichinės sveikatos krizę“ ir pridūrė, kad sužinojo bent apie vieną bandymą nusižudyti.

„Vyriausybės neturėtų ignoruoti sukrečiančios šių afganų, paliktų nežinioje JAE, padėties, – sakė J. Shea. – Ypač JAV vyriausybė, kuri koordinavo 2021-ųjų evakuaciją ir su kuria daugelis evakuotų asmenų dirbo prieš Talibanui užgrobiant valdžią, turėtų nedelsdama imtis veiksmų ir įsikišti.“

Elgesys su migrantais, Turkijoje turinčiais laikiną apsaugą, yra tarptautinės teisės pažeidimas, savo ataskaitoje teigia Niujorke įsikūrusi „Human Rights Watch“ (HRW).

Turkijos vyriausybė anksčiau yra atmetusi kaltinimus dėl prievartinio pabėgėlių sugrąžinimo į Siriją.

Turkijoje yra didžiausia pasaulyje pabėgėlių populiacija, o didžiausią jos dalį sudaro 3,6 mln. sirų, pabėgusių nuo dešimtmetį trunkančio karo jų šalyje.

Kaip nurodo HRW, deportuoti sirai tyrėjams sakė, kad Turkijos pareigūnai areštavo juos jų namuose, darbovietėse ar gatvėse. Jie buvo laikomi prastomis sąlygomis, daugelis buvo sumušti, prieš juos smurtauta, jie versti pasirašyti dokumentus dėl „savanoriško“ sugrįžimo į Siriją.

Vėliau šie sirai, surakinti antrankiais, buvo nuvežti prie Sirijos sienos – kelionė galėdavo trukti iki 21 valandos – ir grasinant ginklu išvaryti į Siriją.

„Pažeisdami tarptautinę teisę Turkijos pareigūnai sulaikė šimtus sirų pabėgėlių, net suaugusiųjų nelydimų vaikų, ir privertė juos sugrįžti į Šiaurės Siriją“, – sakė HRW tyrėja Nadia Hardman.

Teisinis negrąžinimo principas, kurio Ankara turi laikytis pagal tarptautines sutartis, draudžia sugrąžinti žmogų į vietą, kur jam gresia realus persekiojimo, kankinimo pavojus ar pavojus gyvybei. Jungtinių Tautų tyrimų Sirijoje komisija praėjusį mėnesį pakartotinai deklaravo, kad Sirija nėra saugi sugrįžtantiems žmonėms.

Kilus sunkiai ekonominei krizei, požiūris į pabėgėlius Turkijoje pasikeitė į blogąją pusę, būta išpuolių prieš sirų namus ir kompanijas.

Artėjant rinkimams, vyriausybė siekia sugrąžinti daugiau pabėgėlių į Turkijos kariuomenės kontroliuojamus Šiaurės Sirijos rajonus.

Anksčiau šį mėnesį vienas turkų pareigūnas sakė, kad savanoriškai jau sugrįžo beveik 527 tūkst. sirų. Gegužę skelbdamas apie namų statybos projektą Sirijos šiaurės vakariniame Idlibo regione, turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sakė, kad tai paskatins 1 mln. pabėgėlių sugrįžti iš Turkijos.

R. T. Erdoganas neseniai užsiminė apie politikos Sirijos atžvilgiu pasikeitimą ir galimybę derėtis su sirų prezidentu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu). Sirijos opozicijos grupes remianti Ankara anksčiau reikalaudavo B. al Assado nušalinimo. Daug Turkijoje gyvenančių sirų nuogąstauja, kad šiltėjantys Ankaros ir Damasko santykiai galėtų nulemti didesnį spaudimą jiems grįžti.

„Nors Turkija suteikė laikiną apsaugą 3,6 mln. sirų pabėgėlių, dabar atrodo, kad Turkija bando paversti Šiaurės Siriją pabėgėlių sąvartynu“, – sakė N. Hardman.

HRW nuo vasario iki rugpjūčio apklausė 37 sirų vyrus ir du berniukus, taip pat į Siriją deportuotų žmonių giminaičius.

Visi į Siriją sugrąžinti žmonės sakė, kad buvo deportuoti drauge su dešimtimis ar šimtais kitų ir buvo priversti pasirašyti savanoriškos repatriacijos susitarimus. Vienas 26 metų vyras iš Sirijos šiaurėje esančio Alepo miesto sakė, jog turkų pareigūnas jam pagrasino, kad tie, kas mėgins vėl patekti į Turkiją, bus nušauti.

N. Hardman teigimu, Europos Sąjunga turėtų sustabdyti savo finansavimą migracijos sulaikymui ir sienų kontrolei, kol vyksta prievartinės deportacijos. Pagal 2016 metų susitarimą, ES skyrė 6 mlrd. eurų pagalbos Turkijai, kad ji sumažintų migrantų srautą į Europą.

HRW nurodė, kad tokių atvejų užfiksuota Černihive, Charkive ir Kyjive. „Šie atvejai prilygsta nenusakomam, tyčiniam žiaurumui ir smurtui prieš Ukrainos civilius“, – teigė HRW Europos ir Vidurio Azijos padalinio vadovas Hughas Williamsonas ir pridūrė, kad jie turi būti tiriami kaip karo nusikaltimai.

Pasak H. Williamsono, tarp jų – vienas pakartotinio išprievartavimo atvejis, du egzekucijos atvejai ir dar keli neteisėto smurto ir grasinimų civiliams atvejai. „Kariai taip pat susiję su civilių turto plėšimu, įskaitant maistą, rūbus ir malkas. Tai įvykdę žmonės atsakingi už karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

HRW vadovas Kennethas Rothas apkaltino J. Bolsonarą, kad šis uždegė žalią šviesą policijai be pagrindo pasitelkti mirtiną jėgą. K. Rothas teigė, jog J. Bolsonaras trukdo kovoti su kankinimais.

Brazilijos prezidentas taip pat buvo apkaltintas aplinkosaugos aktyvistų užsipuolimu, neteisėto miškų kirtimo Amazonėje skatinimu. Per pastaruosius mėnesius Amazonės regione įsiplieskus didžiuliams miškų gaisrams, žmonės visame pasaulyje buvo pasipiktinę J. Bolsonaro neveiksnumu šiuo klausimu.

Matome, kad prezidentas J. Bolsonaras savo retorika ir politiniais sprendimais kėsinasi į pamatines žmogaus teises.

„Matome, kad prezidentas J. Bolsonaras savo retorika ir politiniais sprendimais kėsinasi į pamatines žmogaus teises“, – San Paule AFP reporteriams teigė K. Rothas.

K. Roth’as komentarus išsakė po Brazilijoje pirmą kartą rengto HRW valdybos posėdžio. Jis suorganizuotas siekiant „parodyti susirūpinimą“ ir brazilams padėti kovoje „prieš žmogaus teises nukreiptą politiką“. Pirmo apsilankymo Brazilijoje metu HRW valdybos nariai susitiko su Kongreso vadovu ir užsienio reikalų ministru Ernestu Araujo. Tačiau nei J. Bolsonaras, nei jo vyriausybės nariai nepriėmė HRW kvietimo susitikti akis į akį.

J. Bolsonaras griežtai pliekia savo oponentus ir kritikus Brazilijoje ir už jos ribų, neretai pasitelkdamas vulgarius žodžius, siekdamas juos įžeisti.

Rugsėjo pradžioje Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Michelle Bachelet išreiškė susirūpinimą dėl „demokratinės erdvės Brazilijoje susiaurėjimo“.

K. Rothas perspėjo, kad Brazilijos demokratijai, nors ir stipriai, gresia politinis mūšis dėl šalies „sielos“. Neaišku, kokia bus šio mūšio baigtis, sakė K. Rothas, pabrėžęs, jog Brazilija yra „kelyje į renkamąją diktatūrą“.

„Vien faktas, kad buvo išrinktas, prezidento nepakelia aukščiau teisės principų“, – sakė K. Rothas.

Amerikiečių leidėjui buvo 96 metai. Jo sūnus Peteris (Piteris) laikraščiui patvirtino, kad jis mirė ligoninėje Niujorke.

Vadovaudamas „Random House“, kuri dabar yra „Penguin Random House“ dalis, R. Bernsteinas leido tokių autorių, kaip amerikiečiai Toni Morrison (Toni Morison), „Dr Seussas“ („Dr. Sjuzas“) ir Gore'as Vidalas (Goras Vidalas), sovietų disidentai Andrejus Sacharovas ir Jelena Boner, čekų disidentas Vaclavas Havelas, knygas.

Jam 1966–1990 metais vadovaujant, kompanija tapo viena didžiausių plačiajai visuomenei skirtų knygų leidyklų, jos pajamos išaugo nuo 40 mln. dolerių (35,7 mln. eurų) iki 850 mln. dolerių (759 mln. eurų) per metus, nurodo „The New York Times“.

2009 metais R. Bernsteinas, kuris yra žydas, atsigręžė prieš HRW ir apkaltino šią žmogaus teisių gynimo organizaciją, kurią 1978-aisiais pats padėjo įkurti, nusistatymu prieš Izraelį.

Jis sakė, kad HRW pasmerkė „daug daugiau“ žmogaus teisių pažeidimų Izraelyje nei kitose Artimųjų Rytų šalyse, kurias valdo „autoritariški režimai su pasibaisėtinomis žmogaus teisių istorijomis“.

„Kai 1998-aisiais pasitraukiau, „Human Rights Watch“ veikė 70 šalių, daugiausia – uždarose visuomenėse, – tuomet „The New York Times“ rašė R. Bernsteinas. – Dabar ši organizacija vis dažniau atmeta svarbų skirtumą tarp atvirų ir uždarų visuomenių.“

„Human Rights Watch“ šiuos pareiškimus atmetė.

„Robertas Bernsteinas išties buvo principų žmogus, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė žurnalo „Washington Examiner“ vykdomasis redaktorius Sethas Mandelis (Setas Mandelis). – Įkūrė „Human Rights Watch“, o po dviejų dešimtmečių viešai stojo prieš ją, kai ji visai nukrypo nuo savo misijos ir tapo totalitarizmo įrankiu prieš Izraelį.“

R. Bernsteinas buvo vedęs ir su žmona Helen turėjo tris sūnus – Peterį (Piterį), Tomą ir Williamą (Viljamą). Jis taip pat turėjo seserį Barbarą Rosenberg, 10 vaikaičių ir keturis provaikaičius.

2016 metais buvo išleisti jo memuarai „Kalbant laisvai: mano gyvenimas leidybos ir žmogaus teisių sferose“ (Speaking Freely: My Life in Publishing and Human Rights), parašyti drauge su Dougu Merlino (Dagu Merlinu).

Yale'io (Jeilio) ir Niujorko universitetai turi jo vardo žmogaus teisių stipendijas.

2011 metais, būdamas 88-erių, R. Bernsteinas įkūrė naują grupę „Advancing Human Rights“, kuriai pirmininkavo.

Niujorke įsikūrusi organizacija yra paskelbusi kritiškų ataskaitų apie Izraelio okupuotas palestiniečių teritorijas. Prieš kelis mėnesius ji kreipėsi dėl vizos savo Izraelio ir Palestinos reikalus stebinčiam direktoriui, JAV piliečiui Omarui Shakirui (Omarui Šakirui).

Vasario 20 dieną Izraelio pareigūnai pranešė, kad tas prašymas buvo atmestas, nes HRW yra „netikra žmogaus teisių grupė“, pranešime nurodė organizacija.

Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Emmanuelis Nahshonas (Emanuelis Nahšonas) naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad buvo priimtas toks sprendimas.

Pasak jo, HRW „nuolat demonstravo, kad ji yra iš esmės prieš izraeliečius šališkai nusiteikusi organizacija, kurios darbotvarkė aiškiai priešiška“.

Visgi E.Nahshonas pridūrė, kad ši grupė nebuvo uždrausta, ir kad jos izraeliečiams bei palestiniečiams darbuotojams bus leidžiama dirbti Izraelyje ir rengti ataskaitas.

„Visgi kodėl turėtume duoti darbo vizas žmonėms, kurių vienintelis tikslas – suteršti mūsų vardą ir mus pulti?“ – klausė jis.

Dabartinė Izraelio vyriausybė, laikoma dešiniausia per visą šalies istoriją, buvo kaltinama darant spaudimą tarptautinėms ir vietos žmogaus teisių organizacijoms.

„Esame tikrai šokiruoti“, – sakė O.Shakiras, komentuodamas Izraelio sprendimą.

„Dirbame 90 pasaulio šalių. Daug vyriausybių nemėgsta mūsų labai gerai ištirtų rezultatų, tačiau jų reakcija nesustabdys žinių skleidimo“, – sakė jis AFP.

Praėjusiais metais HRW paskelbė ataskaitą „Occupation Inc.“, kurioje išsamiai nagrinėjama, kaip tarptautinės ir Izraelio kompanijos, veikiančios Izraelio okupuotame Vakarų Krante esančiose nausėdijose prisidėjo prie žmogaus teisių pažeidimų.

„Nausėdijų verslas neišvengiamai prisideda prie Izraelio politikos, kuri atima nuosavybės teisę (iš palestiniečių) ir diskriminuoja palestiniečius, gaudamas pelno iš Izraelio palestiniečių žemės vagystės ir kitų šaltinių“, – rašoma Arvindo Ganesano ataskaitoje.

„Jokio apetito teisėms“

Tarptautinė teisė numato, kad visos nausėdijos yra nelegalios, ir smarkiai trukdo įsivyrauti taikai, nes jos statomos žemėse, kurias palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės teritorija.

HRW taip pat aktyviai ragino Vakarų Krante įsikūrusius izraeliečių futbolo klubus pašalinti iš Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA).

„Buvome šokiruoti, kad jie (Izraelio pareigūnai) nesugebėjo atskirti tikros kritikos ir propagandos“, – teigė O.Shakiras.

Jis prisipažino, kad prieš prisijungdamas prie HRW jis dalyvaudavo palestiniečių palaikymo kampanijose.

Vis dėlto, pasak O.Shakiro, Izraelio pareigūnai HRW sakė, kad vizų draudimas taikomas ne tik jam, bet ir kitiems užsieniečiams organizacijos nariams.

E.Nahshonas sakė, kad kitos nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Amnesty International“, bus vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju.

Praėjusiais metais Izraelio parlamentas išleido prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo šalies NVO, gaunančios didžiąją savo biudžeto dalį iš užsienio kompanijų, įpareigotos deklaruoti tai oficialiose ataskaitose.

Pats įstatymas konkrečiai nepaminėjo kairiojo sparno organizacijų, tačiau jis yra taikytinas apie 25 NVO.

Tuo tarpu dešiniojo sparno NVO – pavyzdžiui tos, kurios remia Izraelio kuriamas nausėdijas – dažniausiai priklauso nuo privačių asmenų paramos, taigi minėtas teisės aktas joms netaikomas.

Prieš okupaciją kovojančios Izraelio žmogaus teisių organizacijos „B'Tselem“ darbuotojas Roy Yellinas (Rojus Jelinas) sakė manantis, kad vyriausybė bando paversti ją „atpirkimo ožiu“.

„Tai pastarųjų metų neliberalios bangos dalis, kuri mėgina pavaizduoti kritikus valstybės priešais“, – sakė jis AFP.

Garsiajame Niujorko dangoraižyje „Empire State Building“ įsikūrusi HRW neretai susipyksta su kai kurių pasaulio valstybių vyriausybėmis.

2011-aisiais Uzbekistano vyriausybė uždarė HRW biurą Taškente, o 2008-aisiais viena šios organizacijos delegacijų buvo išvaryta iš Venesuelos.

„Menkai tepalaikome santykius su Šiaurės Korėja, Sudanu, Uzbekistanu, Kuba ir Venesuela, kurios neturi jokio apetito žmogaus teisėms“, – sakė O.Shakiras.

„Priėmęs šį sprendimą, prie šio sąrašo prisijungia ir Izraelis“, – pridūrė jis.

Šis ženklas laikomas protesto prieš žmogaus teisių pažeidimus, esą vykdomus Etiopijos vyriausybės, simboliu.

Tamiru Demisse’as (Tamirus Demisas), sekmadienį laimėjęs Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių sidabro medalį vyrų 1,5 km bėgimo rungtyje, pakartojo kito Etiopijos bėgiko Feyisos Lilesos (Fejisos Lilesos), praėjusį mėnesį Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse laimėjusio sidabrą vyrų maratono rungtyje, protesto gestą.

Šis ženklas – virš galvos sukryžiuotos rankos – simbolizuoja atvirą nepaklusnumą Etiopijos režimui, griežtai malšinančiam protestus prieš vyriausybę, prasidėjusius šalies Oromo regione praėjusių metų lapkritį.

Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, nuo lapkričio Etiopijos saugumo pajėgos nužudė daugiau nei 400 protestų dalyvių.

Tačiau Tarptautinis parolimpinis komitetas griežtai papeikė 22 metų T.Damisse’ą, kad žaidynėse padarė politinį pareiškimą.

„Jam labai aiškiai buvo pasakyta, kad politiniai pareiškimai yra visiškai (uždrausti)... parolimpinėse žaidynėse, lygiai kaip ir olimpinėse. Jam buvo paaiškinta, kad tai negali pasikartoti“, – sakė komiteto prezidentas Philipas Cravenas (Filipas Kreivenas).

Olimpinis atletas F.Lilesa šį protesto gestą parodė dukart: pirmą kartą –kirsdamas finišo liniją, o vėliau – ant apdovanojimų pakylos. Jis sakė, kad baiminasi, jog grįžus namo jo gyvybei grėstų pavojus.

Etiopijos valdžia tvirtino jo nebausianti, bet sportininkas iš olimpiados negrįžo namo kartu su savo šalies komanda.

Pranešta, kad jis gali prašytis politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.

Sportininko agentas Federico Rosa (Federikas Rosa) naujienų agentūrai AFP sakė: „Nemanau, kad jis kada nors (grįš į Etiopiją).“

Etiopijoje, kurios vyriausybė laikoma labiausiai represine Afrikoje, antivyriausybiniai protestai prasidėjo centrinėje Oromijos srityje ir išplito iki Amharos regiono šalies šiaurėje.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) nurodė, kad Sirijos vyriausybės pajėgos ir Rusijos aviacija pastarąsias kelias savaites per savo atakas kasdien naudodavo kasetines bombas.

Pirmadienį paskelbtoje HRW ataskaitoje sakoma, kad tarptautine konvencija uždrausti kasetiniai sprogmenys nuo sausio 26 dienos buvo panaudoti per mažiausiai 14 atakų penkiose provincijose.

HRW sako, kad per tas atakas žuvo bent 37 civiliai, tarp jų šešios moterys ir devyni vaikai, o dar dešimtys buvo sužeisti.

Organizacija nurodė, kad Tarptautinės Sirijos palaikymo grupės narės, kurios ketvirtadienį susitiks Vokietijoje, „turėtų laikyti savo svarbiausiu prioritetu civilių apsaugą ir beatodairiškų atakų, įskaitant tas, per kurias naudojami kasetiniai sprogmenys, nutraukimą“.

Tarptautinei Sirijos palaikymo grupei priklauso 17-a valstybių, kurios stengiasi pasiekti, kad būtų užbaigtas tą šalį krečiantis konfliktas, nuo 2011 metų kovo nusinešęs jau mažiausiai 250 tūkst. žmonių gyvybių.