„Aš tiesiog kalbėjau telefonu balkone, septintame aukšte, atskrido širšė ir kalė man į ranką. Aš jos net nemačiau, nebaidžiau, netrankiau, nesivijau. Tas jų piktumas tikrai suaktyvėjęs šiais metais“, – apie savo neįprastą susidūrimą su širše pasakojo „69 danguje“ grupės narė Ingrida Martinkėnaitė.

Žinoma atlikėja įgėlimams alergiška. Vienas toks susidūrimas su širše vos nesibaigė nelaime.

„Mane labai sualergizavo, man buvo sunku kvėpuoti, visa ištinau, prireikė ir gydytojų pagalbos – tai buvo labai nemaloni situacija. Dėl to šią vasarą aš labai bijojau tų širšių“, – sakė atlikėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Alergiškiems žmonėms po įgėlimo patartina skubiai kreiptis į medikus, turėti antialerginių vaistų. Vis dėlto, greita reakcija susidūrus su širšėmis svarbi visiems. Ne kartą sugeltiems žmonėms gali nukristi spaudimas, sutrikti kvėpavimas.

„Geriausia yra įgėlimo vietą šaldyti, stengtis netrinti, nes tai gali labiau paskirstyti nuodus ir tada ilgiau skaudės, labiau niežės ir bus ilgesnis gijimo periodas“, – patarė vidaus ligų gydytoja Božena Markevič.

Akistata su širšėmis neretai įvyksta prie stalo, nes dažniausiai jas traukia saldūs patiekalai ir gėrimai.

„Pavojingiausia, kuomet yra išgeriama, nes net ir nealergiškiems žmonės įgėlimas į gomurį ar liežuvį gali sukelti mirtį“, – perspėjo gydytoja.

Rugpjūtis ir rugsėjo pradžia širšėms yra aktyviausi. Šiemet iškvietimų – kur kas daugiau.

„Mes šių metų liepos mėnesį turėjome septynis kartus daugiau iškvietimų nei praeitais. Rugpjūtis dar nesibaigė, bet irgi turime dvigubai daugiau nei praeitų metų rugpjūtį. Manau, šilti orai daro įtaką greitesniam jų kolonijų augimą“, – pastebėjo „Definzos“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.

„Natūraliai dauguma Lietuvos širšių gyvena medžių uoksuose, lizdus daro uoksuose, o tų uoksų nelabai likę, nes sanitarinių kirtimų metu tokie medžiai yra iškertami. Tai, kaip ir paukščiams mes kabiname lizdus, taip širšės irgi apsigyvena arba lizduose, arba mūsų pastatuose. Rezultatas tas, kad miške tų širšių yra mažiau negu mūsų gyvenvietėse“, – aiškino Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkas daktaras Eduardas Budrys.

Tačiau tragedijų kol kas pavyko išvengti.

„Ačiū Dievui, kol kas dar negirdėjome, kad būtų labai skausmingų, bent jau mūsų klinikoje nepasitaikė. Nes praeitais ar užpraeitais metais pasitaikė tokių atvejų, kai žmogus nuo bičių, širšių arba vapsvų įgėlimo tiesiog mirė“, – pasidžiaugė pagerėjusia situacija gydytoja B. Markevič.

Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta.

Ekspertai akcentuoja, kad su širšėmis galima susigyventi.

„Tiesiog jos negelia, jos gelia prispaustos. Jeigu jūs ją bandysite ją griebti ar ji bus paskendusi alaus skardinėje ir jūs gerdami suspausite ją lūpomis, tuomet ji įgels. Arba prie lizdo, kur ji gina savo šeimą ir vaikus“, – pasakojo E. Budrys.

Pasiryžusiems patiems iškraustyti širšes iš namų siūloma nemosikuoti – širšės labai jautrios staigiems judesiams.

„Priėjus kažkur per 2–2,5 m prie lizdo reikia kvėpuoti po savimi, nepūsti joms savo nevalytų dantų kvapo, tai gali joms nepatikti, ir, jeigu ramiai elgsimės, galime su jomis ir selfių pasidaryti“, – šmaikštavo mokslininkas.

„Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta. Tačiau jei įdienoja, jau saulė aukščiau, prasideda jų skraidymas, geriau pačiam nelįsti“, – patarė „Dezinfa“ vadovas.

Ką mėgsta vabzdžiai

Statistikos duomenimis, kasmet vabzdžių įgeltų ir dėl to į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių skaičius artėja prie 10 tūkst. Per vienus metus tokių ligonių padaugėjo trečdaliu.

Medikai daro prielaidą, kad daugumai įgeltų žmonių galbūt išsivystė alerginė reakcija, antraip į gydymo įstaigas paprastai nesikreipiama.

"Kad ir kaip būtų, susidūrimas su vabzdžiais įgauna naują rizikos laipsnį ir žmonės turėtų į tai kreipti daugiau dėmesio nei liaudiškos priemonės niežėjimui sumažinti",  ̶  sako asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Vabzdžius vasarą vilioja kūno kvapas, ryškūs drabužiai, saldūs gėrimai ar maisto produktai, o prie vandens telkinių skraidantys upiniai mašalai mėgsta drėgną odą. Kai kuriuos vabzdžius galima suerzinti staigiais judesiais, kai bandoma juos nuvyti ir intensyviai mosuojama rankomis.

Nevalia numoti ranka

Vietinis patinimas ir paraudimas yra normali reakcija į odos sudirginimą. Tai pajutus reikia kuo skubiau kreiptis į medikus.

Labai sunki organizmo reakcija į įgėlimą arba, kitaip tariant, anafilaksinis šokas Lietuvoje kasmet pasireiškia daugiau kaip 200 žmonių. Dėl to gali ištikti mirtis, todėl įgėlus vabzdžiui reikia būti budriems ir neignoruoti patiriamų negalavimų.

"Apmaudu dėl labai liūdnų įvykių. Darbo metu žmogus pasijuto blogai. Medikams prasitarė, kad jam įgėlė bitė. Įgėlimas buvo mirtinas, medikams išgelbėti žmogaus gyvybės nepavyko. Tokie atvejai nėra dažni, bet jie rodo,  kad į vabzdžių įgėlimus neturėtume numoti ranka",  ̶  perspėja A.Žilėnas.

Specialisto teigimu, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad 200 anafilaksinį šoką dėl vabzdžių įgėlimų visoje šalyje patiriančių žmonių nėra daug, tačiau kiekvienas toks atvejis yra tikrai sunkus ir kelia realią grėsmę gyvybei.

Silpnumas, kraujospūdžio kritimas, dusulio priepuolis, viduriavimas, karščiavimas, dilgėlinis bėrimas, kūno tinimas yra alerginės reakcijos požymiai.

Mosikavimas širšes erzina

A.Žilėnas pataria, kad tuo atveju, jei dėl vabzdžio įgėlimo jau teko vykti į gydymo įstaigą, su medikais būtina pasikonsultuoti, kokių medikamentų dėl visa ko reikia turėti su savimi gamtoje ir nerizikuoti sveikata bei gyvybe, nes alerginės reakcijos kartais vystosi žaibiškai ir mirtis gali ištikti per pusvalandį.

Būtina žinoti, kad kiekviena vabzdžių rūšis palieka skirtingą pėdsaką ant odos. Tarkime, uodo įgėlimas labai aiškiai juntamas ir jis odoje paliks rausvą kauburėlį, kuris netrukus pradės labai niežėti. Bitės ar kamanės įgėlimo vietoje atsiranda nedidelė raudona dėmelė su baltu taškeliu viduje. Mosikavimas rankomis ir bandymas nuvyti širšes ir bites labai erzina, todėl, jei jos skraido aplink, patartina elgtis ramiai.

Įkandus sparvai, oda parausta, kartais gali bėgti kraujas. Šie kraujasiurbiai skraido pažeme, todėl dažnai gelia būtent į kojas.

Priešingai nei bitės, vapsvos ir širšės, gali gelti net keletą kartų, nes jos geluonio odoje nepalieka. Įgėlimo vietoje oda parausta 5–10 cm apskritimo diametru.

Kartais lemia minutės

Lietuvoje itin paplitusių erkių įsisiurbimas yra nejuntamas, tačiau ant odos po kurio laiko galima pastebėti didžiulius raudonus ratilus. Jie gali būti pirmieji ryškūs Laimo ligos simptomai. Nuo jos skiepai neapsaugo, jie skirti tik užsikrėtimo erkiniu encefalitu prevencijai.

"Suprantant situacijos rimtumą, nereikia 100 proc. pasitikėti repelentais ar vien tik liaudiškomis priemonėmis, o įgėlus vabzdžiui tą vietą raminti trinant svogūno laišku. Eidami į gamtą, kartu su maistu ir gėrimais įsimeskite į krepšį ir antihistamininių priemonių. Juk pasitaiko, kad, įgėlus vabzdžiui, tampa svarbi kiekviena minutė. Artimuosius taip pat stebėkite atidžiai ir būkite pasiruošę reaguoti operatyviai", – pataria A.Žilėnas.

Jis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę ir pataria iškylaujant gamtoje nelaikyti atidarytų tamsaus stiklo ar plastmasės butelių ir skardinių, nes patekusių į juos vabzdžių galime nepamatyti.

"Vabzdžiai lengvai susivilioja saldžiu kvapu ir gali įskristi ar įropoti į skardinę ar įkristi į tamsų butelį pro jo kakliuką. Nepamatę įlėkusio vabzdžio, galime lengvai gėrimą išgerti kartu su juo, o tada padariniai sunkiai prognozuojami. Sutinus gerkloms gyvybei gali iškilti didelis pavojus. Norėdami išvengti skaudžių padarinių, poilsiaudami gamtoje stenkitės gėrimą įsipilti į permatomą stiklinę",  ̶  pažymi ekspertas.

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų.

1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai

Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos. Šių kraujasiurbių įkandimus lydi skausmas, niežėjimas ir patinimas.Didžiausi kraują siurbiančių skrajūnų būriai sutinkami netoli vandens telkinių.

Kraujasiurbiai kiaušinėlius deda stovinčiame ar lėtai tekančiame vandenyje, drėgnose miško vietose, tarp akmenų upėse. Todėl festivalių stovyklautojams rekomenduojama palapines statyti kuo toliau nuo vandens – uodų, mašalų ir sparvų veisyklos.

„Vos saulei nusileidus į medžioklę išsiruošia uodų patelės – jas labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, kvepalų, higienos priemonių kvapai. Sparvos dažniau sutinkamos miškingose vietovėse. Prie žmogaus jos priskrenda nezvimbdamos, puola dideliais būriais ir gelia taip, kad net po įkandimo ima tekėti kraujas. Po daugybinių kraujasiurbių įkandimų gali net sukilti temperatūra, sutrikti kvėpavimas, pakisti pulsas“, – įmonės vadovė Margarita Kutkaitė.

2. Šiukšliadėžėse puotauja musės

Po masinių renginių ar stovyklavimo gamtoje neretas skundžiasi sutrikusia žarnyno veikla neįtardamas, kad negalavimų priežastis – musė.

„Musės dažniausiai zuja aplink šiukšliadėžes, kuriose gausu įvairaus maisto. Šie vabzdžiai platina parazitinių kirmėlių kiaušinėlius, dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, tuberkuliozės, poliomelito ir kt. ligų sukėlėjus. Gyventojai vis dar linkę nekreipti dėmesio į šias zvimbiančias skraiduoles – pabaido ranka ir tiek, o vėliau kenčia nuo skrandžio skausmų, viduriavimo, vėmimo ir kt.“, – pasakoja M. Kutkaitė.

Ant mėsos, duonos, daržovių ar kitų produktų nutūpusi musė atryja suvalgytą maistą ir vėl jį suvartoja, palikdama milijonus mikroorganizmų, padėdama šimtus kiaušinėlių, iš kurių nepraėjus nė porai valandų išsirita lervos.

Laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama šiukšles laikyti sandariai užrištuose maišuose, pastatyti toliau nuo stovyklavietės. Maistas turėtų būti laikomas uždaruose induose – uždengti lėkštute nepakanka, kadangi maistą užuodusi musė sugebės rasti plyšį.

3. Gėrimai ir saldumynai – širšių desertas

Kol festivalio metu linksminamasi, užkandžiaujama, progos pasmaguriauti nepraleidžia ir širšės.

„Į nesandariai uždarytus indelius su uogomis, vaisiais, sausainiais neretai įskrenda širšės ir ima puotauti. Sudrumstę širšių ramybę, galite būti skaudžiai sugelti. Širšė gali gelti ne kartą, įkandimai skausmingi, iššaukiantys patinimus, niežėjimą, alergiškiems žmonėms – sunkią anafilaksinę reakciją, pavojingą gyvybei. Dažnai pasitaiko atvejų, kai širšė praryjama geriant saldžius gaivinamuosius ar alkoholinius gėrimus. Tokie atvejai pavojingi net ir nealergiškam žmogui, nes vietinės reakcijos metu patinimas užblokuoja kvėpavimo takus“, – tikina M. Kutkaitė.

Ekspertė pataria būti apdairiems ir sėdantis ant žolės, vaikštant mišku, susiruošus miegoti palapinėje – įsibrovus į širšių, širšuolų teritoriją įgėlimai neišvengiami.

4. Aukštoje pievoje tyko erkės

Trumpalaikei apsaugai nuo vabzdžių kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja naudoti vaistinėse ar prekybose centruose pardavinėjamas purškiamas ar tepamas atbaidomąsias medžiagas, spirales, žvakes ir kt. Deja, apsisaugoti nuo erkių labai sunku, kadangi valstybės lygmeniu nėra atliekamas šių vabzdžių naikinimas, o legalios cheminės medžiagos, kuria būtų galima purkšti pievas, miškus ir taip naikinti erkes, nėra.

„Lietuvoje nėra registruota cheminių medžiagų, kuriomis galima mažinti erkių populiaciją. Erkės tyko aukštoje žolėje, miškingose vietose. Siekiant sumažinti riziką, festivalių organizatoriams rekomenduojama pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją, nuolat pjauti žolę, prieš renginius cheminėmis medžiagomis, atbaidančiomis vabzdžius, išpurkšti pavėsines. Festivalių dalyviams reikėtų išsitepti ar išsipurkšti repelentais, juos naudoti pagal gamintojo instrukcijas. Įsisiurbus erkei, ją reikia nedelsiant ištraukti ir mažiausiai dvi savaites stebėti savo sveikatą“, – pataria M. Kutkaitė.

Daugiabučių ir individualių namų gyventojai vis dar skundžiasi vapsvų ir širšių puolimu – dabar jos ėmė veržtis net į namus. Biologas Liutauras Grigaliūnas komentuoja, jog tokia padėtis yra visiškai natūrali.

„Dabar yra metas, kai šių geliančių vabzdžių kolonijos yra didžiausios, mūsų namuose, ant stalo, gausu obuolių, kriaušių, arbūzų ar kitų skanėstų, kuriuos taip pat mėgsta ir širšės. Vabzdžius traukia ir paliktų saldžių gėrimų ar alaus likučiai stiklinėse. Štai todėl šių vabzdžių gausu ir žmonių namuose. Žinoma, į namus įskridusius vabzdžius patariame atsargiai išvyti laukan, kadangi galime nepastebėję pagriebti vaisių ar kitą skanėstą, kuriuo jau vaišinasi vabzdys“, – perspėja biologas.

UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė gyventojams, nuolat patiriantiems širšių išpuolius, pataria imtis tinkamų priemonių ir nerizikuoti savo sveikata.

„Jei pro langą per dieną įskrenda ne viena širšė, tikėtina, kad netoliese yra širšių lizdas. Siekiant išvengti nuolatinės kovos su šiais vabzdžiais ir baimės būti sugeltam, rekomenduojama kreiptis į ekspertus, kurie ras lizdą ir jį sunaikins“, – pataria vadovė.

Ekspertė perspėja patiems nejudinti vapsvų ar širšuolų lizdų, nekrapštyti plyšių, į kuriuos lenda vabzdžiai – toks elgesys tik dar labiau juos įerzins. Net ir nealergiškiems žmonėms širšės yra pavojingos – įgėlus į kaklą, liežuvį gali sutrikti kvėpavimo sistema. Vabzdžių įkandimams alergiškas žmogus nuo įgėlimų gali net mirti.

Širšės, vapsvos niekada nedžiugino žmonių. Šią vasarą jos itin suaktyvėjo.

Per šių metų liepą Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikai teikė pagalbą 29 vabzdžių sugeltiems kauniečiams. Vien praėjusią savaitę tokių buvo 7.

Dažniausiai kauniečiai kreipėsi dėl įgėlimų galvos ar veido srityse. Anot Irenos Dabulskienės, stoties slaugos padalinio vadovės, tokie įgėlimai yra patys pavojingiausi. Skausmingiausiai gelia širšės.

Pažeistą vietą ne tik suskausta, parausta, bet kartais atsiranda rimtesnių alerginių reakcijų: ima dusinti, tinti. Tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus. 

Išvengti širšių, bičių ir vapsvų įkandimų yra sunku, bet įmanoma: reikia plauti kūną, ypač rankas, kad vabzdžiai nejaustų sklindančio saldaus ar kitokio kvapo. Taip pat vengti lizdų, nevalgyti gamtoje vaisių, ypač arbūzų, nes būtent privilioja smagures širšes ir kitus vabzdžius.

Mirtinų vabzdžių įgėlimų tiek šią vasarą, tiek praeitą Kaune nebuvo užfiksuota.

Bičių, vapsvų ar širšių įgėlimas gali būti mirtinas. Vasarą tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t.t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, sąlyginai galima juos suskirstyti į dvi kategorijas – nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, musės, blakės, utėlės.

Koks skirtumas tarp įkandimo ir įgėlimo?

Skirtumą lemia įkandimo ar įgėlimo kilmė. Nuodingi nariuotakojai atakuoja gindamiesi, geluonies pagalba suleisdami skausmingus nuodus. Nenuodingi vabzdžiai kanda ir dažniausiai suleidžia seiles su antikoaguliantais (medžiagomis, stabdančiomis kraujo krešėjimą) tam, kad galėtų misti mūsų krauju. Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairios odos sudirginimo reakcijos, tačiau tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas.

Kai bitė įgelia, ji palieka geluonį su nuodų maišeliu. Nuodai toliau skiriasi iš maišelio, kol šis neištuštėja arba kol nepašalinamas geluonis. Bitė, palikusi savo geluonį, žūsta. Tuo tarpu vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, taigi gali gelti pakartotinai.

Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas dar ir tuo, kad geldami jie išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi, įgėlus širšei ar bitei reikia pasišalinti kuo toliau nuo įvykio vietos.

Jei nežinote, ar esate alergiškas vabzdžių įkandimams, galite kreiptis į gydytoją alergologą-imunologą ir išsitirti.

Vietinės ir išplitusios reakcijos

Nuodingi įgėlimai visada labai skausmingi, juos lydi paraudimas ir patinimas. Tai vadinama vietinė reakcija. Jautresniems žmonėms gali išryškėti išplitusios arba “viso kūno” reakcijos, kurioms būdingas išplitęs ryškus paraudimas ir patinimas, gali atsirasti dilgėlinė apie įkandimo vietą. Šios išplitusios reakcijos gali progresuoti ir sukelti tokius negalavimus, kaip viso kūno dilgėlinė, bendras silpnumas, dezorientacija, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas), gimdos spazmai, šlapimo ir išmatų nelaikymas, dusulys, kosulys, kraujospūdžio kritimas, mieguistumas, apalpimas ir kt.

Nors nenuodingi nariuotakojai yra sąlyginai mažiau pavojingi (jų įkandimas daug rečiau sukelia alergines reakcijas, kurios gali baigtis mirtimi), tačiau jie platina tokias ligas, kaip dėmėtoji šiltinė, maliarija ir kt.

Apsauga

Kadangi vabzdžiai kanda ir gelia, yra du apsisaugojimo būdai: vengti susidūrimo su jais ir naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias medžiagas. Repelentai naudojamos individualiai žmogaus apsaugai. Jais padengiama žmogaus oda, rūbai, lovos ar užuolaidos. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Efektyviausiai veikia nuo 15 min. iki 10 val. (dažniausiai vidutiniškai 4-6 val.). Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo repelento rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo repelentui.

Efektyviausi repelentai yra tie, kurių sudėtyje yra DEET (n,n-diethyl-meta-toluamidas). Tačiau repelentai efektyvūs tik prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) – piktų nuodingų, geliančių vabzdžių (mašalų,skruzdžių, širšių, bičių ) jie neatbaido.

Gaminamos ir kitos priemonės, naudojamos ir patalpų apsaugai: insekticidus garinančios spiralės (dažnai naudojami piretroidai), elektriniai insekticidų garintojai, ultragarsą ar ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos.

Lauke patartina naudoti prieš uodus skirtas žvakes. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, kurios degant pasklinda aplinkoje ir atbaido uodus.

Kaip išvengti susidūrimo su geliančiais nariuotakojais?

Širšės paprastai sugelia žmones, kai pajudinamas jų lizdas. Kai kurių širšių rūšių atstovės lizdus daro žemėje, urveliuose, tad jas galima netyčia sutrikdyti ravint ar kasant. Kitų rūšių širšės lizdus daro medžių uoksuose, inkiluose, palėpėse ar pastatų plyšiuose. Širšių lizdai per vasarą didėja. Kuo lizdas didesnis ir kuo karštesnė diena, tuo aktyviau širšės gina lizdą. Todėl didžiausia tikimybė būti užpultam – vasaros pabaigoje, kai karšta, o lizdai – jau dideli.

Keletas patarimų, kaip išvengti susidūrimo su nepageidaujamais vabzdžiais

• Vykdami į gamtą, nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų ir tonikų.

• Nesipuoškite blizgančiais papuošalais.

• Venkite ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių rūbų – šviesūs vienspalviai rūbai vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs.

• Kontroliuokite kvapus išvykos į gamtą metu (maisto produktams ir gėrimams rekomenduotinos, sandariai uždaromos talpos).

• Nepalikite atvirų talpų (ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių ir kt.) su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bitės, vapsvos ar kiti geliantys vabzdžiai.

• Išardykite ar perkelkite kitur vapsvų ar širšių lizdus, esančius Jūsų namo teritorijoje.

• Atvirus langus ir duris užsandarinkite tinkleliu.

• Gamtoje pastebėjus širšių ar vapsvų lizdą, nedarykite staigių judesių, nes jie gąsdina ir erzina šiuos vabzdžius. Nekvėpuoti į lizdo pusę. Iškvepiamas šiltas oras irgi sukelia jų agresiją.

• Jeigu netyčia lizdą sujudinote ir širšės jus užpuolė, nusisukite nuo lizdo, kepure, marškinių apykakle ar rankomis pridenkite veidą. Susilenkite, kad atrodytumėte mažesnis, ir sparčiai žingsniuokite tolyn.

• Nemojuokite rankomis. Taip dar labiau patrauksite lizdą ginančių vabzdžių dėmesį. Visi vabzdžiai geriau mato judančius daiktus.

• Širšes, o ypač medunešes bites, erzina prakaito ir plaukų, vilnos kvapas.


Pirmoji pagalba įgėlus

Pirmiausia, reikia ištraukti geluonį, po to patartina nusiimti žiedus ir apyrankes (jei vabzdys įgėlė į plaštaką), dezinfekuoti įgėlimo vietą. Dažniausi nusiskundimai – skausmas, patinimas ir niežėjimas. Tokios “naminės” priemonės, kaip sodos, acto, citrinos sulčių, sutrinto pelyno, gysločio ar svogūno košelės kompresai gali kiek palengvinti minėtus negalavimus. Medikai tokiu atveju siūlo ant pažeistos vietos dėti ledą, įsuktą į audinį, ir laikyti ne ilgiau kaip 15 min., naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, antihistamininius ir priešuždegiminius preparatus, tepalus su kortikosteroidais. Žmonės, žinantys, kad yra alergiški bičių, vapsvų, širšių įkandimams, turėtų turėti švirkštą su adrenalinu.

Pirmoji pagalba įkandus

Dažniausias nusiskundimas įkandus nenuodingam nariuotakojui – niežėjimas. Šiuo atveju efektyviausi tepalai su antihistamininiais preparatais ir anestetikais. Tepalas su kortikosteroidais veikia lėčiau, bet jo veikimo efektas ilgesnis.

Kaip ištraukti geluonį?

Paimkite buką peilį ir stipriai prispauskite prie odos visai šalia įstrigusio geluonies. Nuolat stipriai spausdami, gremžkite peiliu odos paviršių kartu su geluonimi. Tokia procedūra pašalins geluonį, išvengiant nuodų injekcijos, kas atsitinka traukiant geluonį pinceto ar pirštų pagalba.

Kada kreiptis į gydytoją?

Net vienas įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei, jei žmogus alergiškas bičių, vapsvų ar širšių nuodams. Tuomet gali vystytis anafilaksinis šokas: žmogus suglemba, gali sutrikti sąmonė, smarkiai krinta kraujo spaudimas, gresia mirtis. Bičių ir širšių nuodų cheminė sudėtis skiriasi, todėl žmogui, kuris nėra jautrus širšių nuodams, gali būti pavojingas bitės įgėlimas, ir atvirkščiai.

Bet kurios išplitusios reakcijos atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Būtina kreiptis tuomet, kai po vabzdžio įgėlimo atsirado išbėrimų, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms minutėms ar valandai po įgėlimo.

Jei po vabzdžio įkandimo yra tik vietinės reakcijos, profesinės pagalbos dažniausiai neprireikia. Tačiau jei vietinė reakcija pasireiškia stipriu patinimu ir skausmu, trikdančiu darbingumą ir miegą, vertėtų kreiptis pagalbos į medikus.

Jei įgeltąjį ištiko anafilaksinis šokas:

• kuo greičiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112 ar kitais greitosios medicinos pagalbos numeriais. Tiksliai nurodykite nelaimingo atsitikimo vietą – taip greičiau sulauksite pagalbos. Neskubėkite padėti ragelio, nes dispečeris patars, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, kol atvyks medikai;

• vabzdžių sukandžiotą žmogų paguldykite į jam patogią padėtį ir pakelkite kojas aukščiau (tai padeda, jei nukentėjusiajam labai silpna, mirga akyse ar žmogus alpsta), arba pusiau pasodinkite (taip lengviau kvėpuoti, jei žmogus dūsta). Jokiu būdu neverskite jo vaikščioti ar stotis – tai gali sukelti staigią mirtį;

• jei žmogus neteko sąmonės (nustojo bendrauti, neatsako, nereaguoja), patikrinkite kvėpavimą ir pulsą, šiems nesant - pradėkite gaivinti.

Bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidūrimo su nariuotakoju pakilo kūno temperatūra, atsirado galvos skausmai ar kiti bendro negalavimo požymiai, įkandimo vietoje atsirado besiplečiantis paraudimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris suteiks profesionalią pagalbą.

Širšes suerzina keletas dalykų

Kad širšės neužpultų, pirmiausia Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslo darbuotojas E.Budrys patarė būti atidiems – žiūrėti po kojomis, laiku pastebėti prie lizdo skraidančias širšes.

Pastebėjus lizdą, nedaryti staigių judesių, nes jie gąsdina ir erzina šiuos vabzdžius. Nekvėpuoti į lizdo pusę. Iškvepiamas šiltas oras irgi sukelia jų agresiją.

Jeigu netyčia lizdą sujudinote ir širšės jus užpuolė, nusisukite nuo lizdo, kepure, marškinių apykakle ar rankomis pridenkite veidą. Susilenkite, kad atrodytumėte mažesnis, ir sparčiai žingsniuokite tolyn.

Nemojuokite rankomis. Taip dar labiau patrauksite lizdą ginančių vabzdžių dėmesį. Visi vabzdžiai geriau mato judančius daiktus.
Širšes, o ypač medunešes bites, erzina prakaito ir plaukų, vilnos kvapas.

Ankstyvas gana šiltas pavasaris paskatino širšių ir vapsvų aktyvumą. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, per pastarąsias savaites gauta per 10 iškvietimų dėl šių dūzgiančių vabzdžių. Biologas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad tai tik širšių sezono pradžia.

„Šiuo metu vapsvų  ir širšių peržiemojusios motinėlės  ieško vietų įsirengti naujus lizdus.  Vasarą jau ten būriuosis tūkstančiai geliančių vabzdžių“, – apie prognozes kalba biologas.

Geliantys vabzdžiai mėgsta palangių, stogų, sienų plyšius

Kenkėjų kontrolės ekspertas, paklaustas, kokios širšių mėgstamiausios vietos, pastebi, kad dažnai širšės lizdus kuria sienų, palangių, stogų plyšiuose, palėpėse, pastogėse.

„Viena kaunietė skundėsi girdinti dūzgimą namo antrame aukšte ir vis kovojanti su į kambarį įskrendančiomis širšėmis. Moteris labiausiai nerimavo dėl namiškių ir augintinių, bijojo, kad jų nesugeltų. Kai atvykome, radome širšes, lindinčias giliai po namo stogu“, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Pašnekovas pasakoja, kad lizduose, kuriuos vapsvos sulipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių, gyvena motinėlė, darbininkės ir lervos. Pradžioje motinėlė deda kiaušinius ir viena maitina lervas sugautais ir susmulkintais vabzdžiais. Iš lervų išsivysčiusios širšės, nevaisingos darbininkės, toliau rūpinasi lizdo statyba ir lervų priežiūra.

Gyventojai patys bando naikinti lizdus

Specialistė Margarita Kutkaitė pastebi, kad vis dar egzistuoja problema, jog gyventojai patys imasi iniciatyvos ir širšes naikina patys. Tokia iniciatyva neretai baigiasi labai skausmingai.

„Gyventojams trūksta žinių, kaip reikėtų elgtis su šiais neretai žmogaus gyvybei pavojingais vabzdžiais. Jokiu būdu negalima judinti jų lizdo, kol širšės yra aktyvios, t. y. dienos metu. Nerekomenduotina ant jų purkšti įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, nes jų poveikis yra trumpalaikis ir dažnai tik suerzina vabzdžius, taip pat baidyti ar kitaip bandyti jas vyti iš teritorijos. Širšės tik labiau įsiutinamos“, – perspėja M. Kutkaitė.

Vadovė nerekomenduoja užsandarinti lizdo angos, kadangi juose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Be to, lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad žmonės, bandantys patys nukabinti lizdus, privalo dėvėti specialią aprangą.

Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patinimo.

Kažkokia rusva, lanksti adata, karštą vasaros dieną (visai kaip šiandien) mėginanti pasikasti po ledo kubeliais. Nieko panašaus. Tai – uodo geluonis, pasirinktos aukos audiniuose ieškantis kraujo kapiliarų. Uodo įkandimo procesą pro mikroskopą pirmąsyk pavyko nufilmuoti Pastero instituto (Prancūzija) mokslininkai, informuoja "National Geographic".

Valerie Choumet su kolegomis stebėjo, kaip maliarinis uodas nutupia ir įkanda anestetikais užmigdytai pelei. Vaizdo siužete užfiksuoti beprecedenčiai kadrai, kaip iš labai arti atrodo uodo įkandimo ir kraujo siurbimo procesas.

Pirmiausia dėmesį atkreipia neįtikėtinas uodo "snapo" lankstumas – geluonis lankstosi į visas puses, įvairiausiais kampais, ieško kelio tarp ląstelių ir labiau primena ne adatą, o straubliuką. Jis leidžia uodui reikalus susitvarkyti kuo mažesniu bandymų skaičiumi, nors pasiurbti kraujo iš pirmo karto pavyksta toli gražu ne kiekvienąsyk (dažnai prireikia kelių bandymų ir keleto minučių laiko).

"Buvau visiškai nustebintas to, ką išvydau šiame siužete, - emocijomis dalijasi uodus tyrinėjantis Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos tyrėjas Džeimsas Loganas (James Logan). – Buvau skaitęs, kad geluonies dalys yra lanksčios, mobilios, tačiau pamatyti, kaip jos veikia tikrovėje, buvo nuostabu. Uodo geluonis – tarsi lanksti ir visiškai kontroliuojama adata. Vabzdžių kūno stebuklai nepaliauja stebinę!"

Kita įdomybė ir netikėtumas – uodo geluonies struktūra. Žiūrint į uodą be mikroskopo, atrodo, kad jo geluonis yra vientisas. Tačiau pro mikroskopą matyti, kad tai – sudėtingas padargas, išsišakojantis į šešis kanalėlius: keturi atstoja stabilizavimo funkciją atliekančius vabzdžio žandikaulius (žiauturus), o centre – didelė adata, sudaryta iš dviejų lygiagrečių vamzdelių. Jais žemyn švirkščiamos seilės ir siurbiamas kraujas.

Kai uodas savo sudėtingu instrumentu pagaliau suranda kraujo tinkamą kapiliarą, prasideda puota, kuri trunka vidutiniškai apie 4 minutes. Uodas siurbia taip smarkiai, kad kraujo kapiliarai net subliūkšta, o kai kurie įplyšta ir kraujas išsilieja į supančius audinius. Taip nutikus, uodas kartais pasinaudoja aplinkybėmis ir siurbia kraują tiesiai iš jo paties sutverto kraujo baseinėlio.

Kai uodas užsikrėtęs maliariją platinančiais parazitais "Plasmodium", kraujo kapiliarų jis ieško ilgiau. Kodėl – neaišku. Galbūt parazitas turi įtakos uodo nervų sistemai ar kaip nors kitaip veikia vabzdžio kraujosiurbos sistemą. Šiaip ar taip, infekuotas uodas būna atkaklesnis ir kraujo ieško agresyviau, o tai padidina šansus, kad maliariją sukeliantis parazitas pateks į uodo aukos organizmą.

V. Choumet tyrėjų komanda pastebėjo, kad po įkandimo praėjus daugeliui valandų, parazitai "Plasmodium" įkandimo vietoje būriavosi ten, kur likę daugiau uodo seilių. Uodui seilės pradeda skirtis išsyk, kai tik jis smeigia savo geluonį į audinius, nors kapiliaro gali būti ir neradęs. Seilėse yra medžiagų, kurios stabdo kraujagyslių veržimąsi, kraujo krešėjimą, apsaugo nuo uždegimo. Seilės pro mikroskopą matomos kaip maži burbuliukai aplink geluonį. Net kai uodas nustoja siurbti kraują, seilių lieka žemesniuose odos sluoksniuose. Kartu lieka ir maliarijos sukėlėjų.

Pirmajame vaizdo įraše  -Uodo geluonies sistema;
antrajame - Kaip uodo geluonis randa kraujo kapiliarą

Vasarą pavojai mūsų tyko ne tik vandens telkiniuose, bet grėsmę gyvybei kelia įvairiausi vabzdžiai, nuo kurių įgėlimo galima ir numirti.

Portalui kaunodiena.lt pakalbinus Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoją, alergologę Jūratę Staikūnienę paaiškėjo, kad kasmet Kaune nuo širšių, vapsvų ar bičių įgėlimo miršta bent vienas žmogus, kuris yra alergiškas jų įgėlimams.

–Kokių vabzdžių įgėlimai, kurie gyvena Lietuvoje, yra pavojingi žmogaus sveikatai?

–Vasaros metu reikėtų saugotis širšių, vapsvų ir bičių, kurios po žiemos miego atbunda šiltuoju metų laiku. Šie vabzdžiai įgelti gali ne tik būnant gamtoje, lauke, bet ir namie. Kamanės taip pat gali įgelti. Jos yra labai taikios, kad jos įgeltų reikia labai jas išerzinti, tačiau įgėlimo pasekmės bus tokios pačios kaip ir nuo kitų vabzdžių.

Rudosios skruzdėlės taip pat gali sukelti mirtiną alerginę reakciją. Tačiau per mano 15 metų darbo patirtį negirdėjau, kad Lietuvoje nuo skruzdžių sugėlimo būtų miręs bent vienas žmogus.

Visi kiti vabzdžiai, gyvenantys Lietuvoje, žmonių gyvybei pavojaus nekelia.

–Ar visiems žmonėms yra pavojingi vabzdžių sugėlimai?

–Ne kiekvienas žmogus yra alergiškas širšių, vapsvų ar bičių įgėlimams. Po bet tokio įkandimo nemalonių pojūčių pajaučia kiekvienas žmogus, parausta oda, atsiranda niežulys. Tai yra normali reakcija į vabzdžių paskleistus nuodus. Reikėtų skubiai išgerti vaistų nuo alergijos, kad niežėjimas kuo greičiau praeitų.

–Kodėl jų įkandimai yra pavojingi alergijas turintiems žmonėms?

– Vabzdžiai suleidžia savo nuodus, kurie iš karto patenka į kraują, todėl reakcija įvyksta labai greitai, jeigu žmogus yra alergiškas. Įgėlimo vieta iš karto pradeda tinti, niežėti.

Nuo įkandimo įsialergizuoja visas kūnas, atsiranda bėrimai, parausta visas kūnas, ant kūno atsiranda į šlapias pūsles panašios dėmės. Sutinsta vokai, lūpos, rankos, kojos, netgi gerklė, todėl žmogui sunku kvėpuoti, ryti seiles, netgi kalbėti pasidaro be galo sunku.

Jeigu žmogus nesulaukia pagalbos, jam pradeda svaigti galva, išpila karštis, vėliau žmogus nualpsta – įvyksta anafilaktinis šokas. Vieniems žmonėms gali reikėtų tik 15 minučių, kitiems ir pusvalandžio – per šį laikotarpį nesuteikus tinkamos pagalbos žmogus gali ir numirti.

–Ką patartumėte alergiškiems žmonėms, jeigu būnant gamtoje įgėlė vabzdys?

–Žinoma, iš karto reikia skambinti medikams. Žmonės, kurie tikrai žino, jog yra alergiški, turėtų pasikonsultuoti su alergologu, kurie gali jiems iš anksto padėti, išrašyti vaistų – adrenalino. Jeigu žmogui netikėtai įgelia širšė, jis šali susileisti adrenalino ampulę. Šie vaistai žmogui išgelbėja gyvybę, kol atvyksta gydytojai.

Noriu perspėti, kad adrenalinas nėra šiaip sau paprasti vaistai, kuriuos galima nusipirkti vaistinėje. Juos išrašyti gali tik gydytojas, žinodamas, jog žmogus yra alergiškas.

–Ar alergiją šių vabzdžių įgėlimams galima nugalėti, bent kiek pristabdyti?

– Žmonės dažnai vengia alergologų, nes galvoja, kad jeigu jau turi alergiją, niekas jiems negali padėti. Jie klysta – pagalba tikrai yra.

Alergiškiems žmonės yra taikoma alergenų imunoterapija. Mes padedame sumažinti alergiją skirdami kelis metus alergenų preparatus. Tokios terapijos Kauno klinikose yra taikomos jau keturis metus. Šio gydymo efektyvumas yra 95 proc.

–Ar šįmet Kaune nuo šių vabzdžių įgėlimo mirė nors vienas žmogus?

–Mano žiniomis, šįmet nuo vabzdžių įgėlimo Kaune dar nemirė ne vienas žmogus. Pernai buvo vienas atvejis. Jaunas žmogus būdamas namuose norėjo apsiauti šlepetę, o joje buvo vabzdys, kuris įgėlė į pėdą. Šis pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad įkandimo galime sulaukti ir sėdėdami namuose. Vyras iš karto atsidūrė reanimacijoje, deja, gydytojas nepavyko išgelbėti jo gyvybės.

–Kiek tradiciškai per mėnesį pas jus patenka pacientų dėl vabzdžių įgėlimo?

–Vamzdžių sukandžiotų žmonių kiekvieną vasarą sulaukiame panašaus kiekio. Per mėnesį į mus kreipiasi apie 10 pacientų.

–Kaip patartumėte vasarą apsisaugoti nuo širšių, bičių ar vapsvų?

–Visų pirma, nereikėtų artintis prie vabzdžių lizdo ir jų erzinti.

Vasaros metu žmonės gamtoje labai dažnai geria saldžius gėrimus, alų, o šie skysčiai itin vilioja širšes, bitės, vapsvas, kurios įkrenta į skystį. Jeigu žmogus paragauja gėrimo, kuriame plaukioja vabzdys – įgėlimas į liežuvį ar gomurį garantuotas. Tokiu atveju net ir žmogus, kuris yra nealergiškas įgėlimams, tikrai atsidurs ligoninėje. Juk ištins burna, todėl žmogui gali tapti sunku kvėpuoti, gali grėsti pavojus gyvybei. Todėl būdami gamtoje atidžiai apžiūrėkite gėrimus, prieš juos vartodami.