Lietuvos verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas sako, kad įprastai tokio vertinimo sulaukia privačios bendrovės, kurių vertė viršija milijardą JAV dolerių, tačiau jų akcijomis pradėjus prekiauti biržoje jos praranda šį titulą. 

„Aiškaus kriterijaus nėra, labai neformaliai – tai visos privačios, pabrėžiu, privačios kompanijos, pasiekusios apie vieną milijardą vertės, yra sąlyginai vadinamos „unicornais“. Kai jie tampa listinguojami, kotiruojasi biržoje, tai techniškai taip nevadinami, nes ir „Google“, ir „Facebook“ dėl to jau seniai taip nevadinami“, – BNS trečiadienį sakė I. Laursas.

Aiškaus kriterijaus nėra, labai neformaliai – tai visos privačios, pabrėžiu, privačios kompanijos, pasiekusios apie vieną milijardą vertės, yra sąlyginai vadinamos „unicornais“. 

Komunikacijos agentūros „More“ vadovas Erikas Murinas teigia, jog „Baltic Classifieds Group“ negalima vadinti „vienaragiu“, nes įmonė listinguojama Londono biržoje, be to, jos vertė nesiekia milijardo nei eurais, nei JAV doleriais, nei  svarais sterlingų.

„Pagrindiniai požymiai yra du: tai nėra privati kompanija, antra, tai nėra kompanija, kurios vertė siekia milijardą eurų ar dolerių ar svarų sterlingų, nes ji yra listinguojama Londono biržoje“, – BNS trečiadienį sakė E. Murinas.

Kita vertus, vieša prekyba akcijomis parodė tikrąją „Baltic Classifieds Group“ vertę, sako I. Laursas.

„Kadangi jie ką tik išėjo į biržą, išėjimas labai dažnai yra kortų atvėrimas visuomenei, nes iki tol kompanijos renkasi viešai nepublikuoti pajamų ir kitų duomenų, nes tai paprasčiausia komercinė paslaptis. Netiesiogiai išvedžiojimai vertinimo – investicijos ir panašiai, bandoma jomis spekuliuoti, jos yra ypatingai pritemptos, nes tikrieji finansai nepublikuojami“, – sakė I. Laursas.

Anot jo, Lietuvoje gali būti daugiau tokios vertės bendrovių, apie kurias šiuo metu nėra žinoma.

„Manyčiau, kad dar ne vieną ir ne dvi tokias turime, bet nežinome, nes kol kompanija nėra įvertinta per biržą, iki tol iš esmės bet kokie spėliojimai yra nuomonė, ne daugiau. Nes nei pelnas, nei pajamingumas, nei apyvarta nėra indikacija“, – sakė I. Laursas.

Jo teigimu, „vienaragio“ terminas yra labai neapibrėžtas.

„Privačios kompanijos pasirenka neatskleisti, visuomenei belieka spekuliuoti, dėl to tas terminas „unicornas“ yra ypatingai neapibrėžtas, jis tiesiog nurodo, kad tai stambi privati kompanija“, – sakė I. Laursas.

E. Murinas taip pat sutinka – „Baltic Classifieds Group“ atvejis įrodo, jog nėra aiškių kriterijų, kuriais remiantis bendrovę būtų galima vadinti vienaragiu.

„Šiuo atveju atrodo kaip kažkoks kompleksas, kad kažkas kitas mums turi pasakyti, nes patys to padaryti negalime. Kodėl BCG mes nevadinome vienaragiu anksčiau ir tik dabar, kai paskelbė „Dealroom“, tą darome? Be to, pagal jų apibrėžimą mes galime pritempti ir „Ignitį“. Tai turime arba du, arba keturis vienaragius. Nežinau, ar turėtume taip mėtytis ir leisti tai nurodyti kažkam iš šono“, – kalbėjo E. Murinas.

Jo teigimu, trečiasis „vienaragis“ po dvejų metų paskelbtas tik todėl, kad agentūra „Dealroom“ taip ją įvertino pagal savo kriterijų – įmonės vertę pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) metu, tačiau tokiu atveju šio titulo nusipelno ir valstybės valdoma „Ignitis grupė“. 

„Dealroom“ ją vienaragiu įvardijo todėl, kad IPO 2021 metais jų vertė viršijo milijardą. Tuomet kyla klausimas – kodėl taip nevertinamas „Ignitis“, kurio IPO vertė buvo 1,67 mlrd. eurų, tai taip pat yra pakankamai jauna kompanija pagal tuos vertinimus“, – teigė E. Murinas.

Vis dėlto jis pripažino, kad „Dealroom“ yra patikima organizacija, kurios argumentais neabejojama – agentūra pasaulyje yra vertinama kaip patikimas šaltinis, o rengdama Lietuvos startuolių ekosistemos apžvalgą ji dirbo su organizacijomis, kurių kompetencija taip pat neabejojama – startuolių ekosistemos plėtrą skatinančia agentūra „Startup Lithuania“ ar rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“.

„Tai patikimas šaltinis, iš esmės tai pasaulyje žinoma organizacija, kuria remiasi daugybė užsienio didžiųjų portalų. Tik ne visai aiškūs jų vertinimo kriterijai“, – sakė E. Murinas.

Nėra vieno metodo, kaip vertinti.

I. Laursas tokio vertinimo neišskiria, nes: „Nėra vieno metodo, kaip vertinti“.

Apie tai, kad Lietuva turi tris „vienaragius“, tarp kurių yra ir „Baltic Classifieds Group“, remdamasi „Dealroom“ parengta 2022 metų Lietuvos startuolių ekosistemos apžvalga, trečiadienį taip pat pranešė Inovacijų agentūra.

Pranešama, kad „Dealroom“ parengtą apžvalgą inicijavo „Startup Lithuania“, „Practica Capital“, „Triniti Jurex“, „Go Vilnius“.

Savo svetainėje 2021 metų kovą paskelbtame įraše „Dealroom“ nurodo, jog „vienaragiams“ priskiria nuo 1990 metų įkurtas technologijų įmones, kurių vertė arba kaina viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Portalas „vienaragiams“ taip pat priskiria startuolius, kurių pirminio viešojo akcijų siūlymo (IPO) kaina buvo mažesnė nei 1 mlrd. JAV dolerių, tačiau vėliau jos „peržengė stebuklingą (1 mlrd. JAV dolerių – BNS) ribą“.

Lietuvoje „vienaragio“ statusą taip pat turi drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ bei kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“.

Trečiadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jis teigė, kad aukštos pridėtinės vertės ekonomikai kurti privalu skatinti inovacijas bei diegti naujas technologijas, o visų jų aprėpti Lietuvai nepavyks, todėl šaliai būtina turėti „specializaciją“.

„Lietuvai reikia pasirinkti specializaciją: negali vienodai būti tinkamas visoms inovacijoms. Prieš kurį laiką kalbėjome, kad Lietuva yra finansų šalis. Vėlgi, paėmus šitą zoną, iš tikrųjų yra nemažai ir politinės valios, ar mes linkę kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, kompetencijas“, – teigė I. Laursas.

Anot jo, inovatyviam verslui nepakanka vadovautis standartinėmis, Europos Sąjungos numatytomis nuostatomis.

Lietuvai reikia pasirinkti specializaciją: negali vienodai būti tinkamas visoms inovacijoms.

„Norint būti sistemiškai patogiam, inovatyviam verslui, nepakanka taikyti tas „bendrąsias“ Briuselio taisykles, kurios padengia viską ir yra apie nieką – palieka daug vadinamųjų pilkųjų zonų“, – pabrėžė verslininkas.

Todėl, verslininko įsitikinimu, nesiorientuojant į vieną ar daugiausia kelias inovatyvias sritis, aukštos pridėtinės vertės investicijų Lietuva nesulauks.

„Nepasirinkus labai siauros specializacijos, neparuošus ne daugiau nei keleto sričių, kurios yra ypatingai palankios ar tam tikroms finansinėms, ar technologinėms, ar kažkokioms kitoms sritims, tikėtis pasaulinio dėmesio – kad atvažiavę užsieniečiai suras tinkamą vietą investicijoms – būtų naivu. Į tai tiesiog būtina įdėti pastangas“, – kalbėjo jis.

Kartu jis akcentavo, kad potencialūs investuotojai Lietuvos nepasirenka dėl perteklinių biurokratinių procedūrų.

„Nemažai pavyzdžių, kai didelio kapitalo užsienio atstovai čia yra atvažiavę ir susidūrę su ta biurokratija“, – teigė I. Laursas, pridūręs, jog dėl to Lietuva jau galimai neteko „šimtų milijonų“ užsienio investicijų.

„Vien mano žiniomis, šimtai milijonų eurų, dolerių likę už borto dėl to, kad biurokratinės taisyklės (...) privedė prie to, kad interesantai fiziškai negali Lietuvoje sėkmingai investuoti“, – pažymėjo verslininkas.

ELTA primena, kad G. Nausėda, trečiadienį susitikęs su verslo atstovais, aptarė šalies ekonomikos augimo spartinimą, verslo potencialą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, aptartos aktualios ekonominės diplomatijos priemonės.

Šalies vadovas pažymėjo, kad atšiauri išorinė aplinka kelia iššūkių tiek visuomenei, tiek verslui. Valstybės institucijų ekonomikos prognozės rodo lėtesnį investicijų augimą, palyginti su tuo, kas prognozuota metų pradžioje.

Norite uždirbti daug pinigų ir jaustis savimi patenkintas? Šį šeštadienį 17.30 val. „Bus visko“ laidoje per LNK – interviu su vienu turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos žmonių Ilja Laursu, kuris yra tarsi vaikštanti enciklopedija ir savęs tobulinimo programa, per ilgus metus suradęs tūkstančius būdų, kaip ne tik  uždirbti visų išsvajotą milijoną, tačiau ir gyventi taip, kad kasdien galėtum ramiai miegoti po devynias valandas, turėtum laiko sportui ir saviems malonumams.

Viena iš jo sėkmės priežasčių – kitoks požiūris į stresą: „Manau, kad yra ypatingai sveika stresuoti. Organizmas nėra pajėgus nuolat jausti laimę. Jei gamta būtų davusi mechanizmą žmogui patekti į nirvanos būseną, ir jis būtų netyčia ją atradęs, ką tada žmogus turėtų daryti toliau? Tiesiog sėdėtų, bėgtų seilės ir jis jaustųsi laimingas. Nieko nesiektų, nes kam tada kažką veikti“.  

Manau, kad yra ypatingai sveika stresuoti. Organizmas nėra pajėgus nuolat jausti laimę.

Ilja atvirai papasakos apie savo finansines duobes, kuomet jo šiandien itin gerai vertinama įmonė vos neatsidūrė ties bankroto riba, prisimins skaudžias vos prie bankroto neprivedusias vagystes ir gebėjimą visada išbristi iš balos. Taip pat, atskleis Pietų Korėjoje nutikusią istoriją, kuomet norint pasirašyti itin svarbų kontraktą teko nugalėti ir savo protą:

„Korėjiečiai turi tokią savybę, kad visi svarbūs sprendimai priimami išimtinai tik Korėjoje. Vykdamas ten, gavau patarimą, jog reikia pasisamdyti vietinį patarėją. Jo tikslas buvo pravesti kultūrinę programą, nes to nepadarius mažai tikėtina, jog mums pasisektų gauti korėjiečių nuolankumą ir pasitikėjimą. Dalis to buvo nacionalinis valgis – gyvi jūros kirminai. Jų buvo visa lėkštė! Specifika tame, kad kirminus reikia valgyti gyvus, o svarbiausia – jausti, kaip jie ten vartaliojasi skrandyje, – sako Ilja. – Tada prarijau ir kirminus, ir užduotį. Ir supratau, kad galima įveikti viską.“

Vyras atvirauja: nesvarbu, kokie gyvenime būtų sunkumai, svarbiausia žinoti būdą, kaip su jais susitvarkyti. Tuomet išsivaduosite iš bereikalingo streso. Tokių būdų jis žino ne vieną.

Vyras yra išprotėjęs dėl laiko taupymo ir efektyvaus jo panaudojimo, vieną iš geros savijautos priežasčių įvardina sportą. Todėl tuo metu, kai darbo reikalais kalba telefonu, eina ant savo kabinete esančio bėgimo takelio.

Be sporto ir efektyvaus laiko leidimo kaip vieną iš gerų emocijų atsiradimo priežastį jis vadina gebėjimą priimti aplinką. O tam, kad suprastų tam tikrus jam nesuprantamus dalykus, dažnai naudojasi mokslininkų paaiškinimais. Moksliškai jis aiškina ne tik kelių erelių elgesį, bet ir kai kurių žmonų norą puikuotis brangiais daiktais ir etiketėmis.  

Kodėl Ilja pateisina žmones, per dvi vietas statančius savo automobilį parkavimo aikštelėje? Ką jam gyvenime davė vaikystėje patirta programa, vadinama šoko terapijos vardu? Ir ką vyras sako apie pinigus?

„Kitaip, nei žmonės mano, mūsų gyvenimai pasikeis labai greitai. Jau po 5 metų žmones vežios savaime vairuojantys automobiliai arba, pavyzdžiui, iš oro uosto į miesto centrą keleivius greitai, saugiai ir pigiai pristatys skraidantys dronai. Neabejoju, kad ilgainiui patiems žmonėms vairuoti nebebus leidžiama, nes tai yra mažiau saugu, nei leisti šį darbą atlikti technologijoms”, – LRT laidos „Gyvenimas” kūrėjams sakė I. Laursas.

Pirmąją mobiliųjų aplikacijų parduotuvę įkūrusio verslininko darbo galėtų pavydėti visi technologijų gerbėjai – 42-ejų investuotojas važinėja po tarptautines parodas ir stengiasi įžvelgti, kurios technologijos ateityje neatpažįstamai pakeis mūsų visų gyvenimą. Tai – ne tik be galo įdomu, bet ir pelninga.

Verslo leidiniai skelbia, kad jis jau uždirbo per 20 milijonų eurų, patenka į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą ir yra vienas įtakingiausių mūsų šalies verslininkų. Iljos nuopelnai įvertinti ir užsienyje – 2009-aisiais jis pateko tarp 40 įtakingiausiųjų mobiliųjų komunikacijų rinkoje, kitąmet Vašingtone paskelbtas Baltijos šalių metų verslininku, o dar po metų lietuviui įteiktas metų vadovo apdovanojimas už nepriekaištingą darbą vadovaujant kompanijai ne bet kur, o aukštųjų technologijų Meka vadinamame Silicio slėnyje.

Jau po 5 metų žmones vežios savaime vairuojantys automobiliai arba, pavyzdžiui, iš oro uosto į miesto centrą keleivius greitai, saugiai ir pigiai pristatys skraidantys dronai.

Šlovė ir pinigai I. Laurso neišpaikino. Kaip ir anksčiau, jis netaško pinigų vėjais ir nesipuikuoja prabangiais pirkiniais. Nuosavų namų neturi, nes dėl darbų, o taip pat ir dėl neramaus būdo daugiau nei pusę laiko praleidžia kelionėse. Be to, investuoti į nekilnojamąjį turtą – neracionalu. Užtat ant darbo stalo – naujausi kompiuteriai kiti įrenginiai, reikalingi sekti viso pasaulio technologijų naujienas.

Pasak I. Laurso, pinigai jam – galimybė imtis naujų iššūkių, domėtis ir investuoti į ateitį, kuri neišvengiamai vieną dieną pasibels į mūsų duris. „Turiu draugą Stanfordo universiteto profesorių, kuris dirba su naujausiais išradimais. Jis prisipažino, kad yra kompiuteris, kurio mąstymo žmonės nebesupranta. Neseniai jis įveikė paskutinį intelektinį žaidimą, kuriame žmogus dar sugebėdavo prieš jį laimėti. Pats sužaidė prieš save du milijonus partijų, sukūrė strategiją, kurios niekas nesugeba suprasti, ir laimėjo“, – pasakojo Ilja, neabejojantis, kad ateis laikas, kai ir valstybes valdys ne emocijų vedini žmonės, o kompiuteriai.

Vis dėlto yra kompiuteriams nepavaldžių dalykų, kurių  I. Laursas nė už ką nenorėtų atsisakyti. Kas tai – vieno sėkmingiausių Lietuvos verslininkų pasakojime jau šį vakarą, 19.30 val. LRT laidoje „Gyvenimas”. Vedėjas Edvardas Žičkus.

Anot I. Laurso, didžiausios problemos vystant inovacijas Lietuvoje, kad švietimo sistema atitrūkusi nuo verslo, orientuota į akademinius, o ne ekonominius pasiekimus. Tarp sprendimo priėmimo lyderių verslininkas įžvelgia ryškų verslumo motyvacijos ir inciatyvos trūkumą. Reguliavimas konservatyvus ir nesuderinamas su verslumu, mokslo bendradarbiavimo su verslu teisinės bazės - nėra.

Dėl šių priežasčių akademinių pasiekimų Lietuvoje tiesiog nesugebama paversti ekonomine nauda, teigė I. Laursas.

Dar viena svarbi problema - investicijų dydis. Pasaulyje per pastaruosius 50 metų, įdarbinus technologijas, padarytas didžiulis šuolis kuriant gerovę, pažymėjo I. Laursas. Kitas klausimas, kaip ta gerove sugebama pasinaudoti, kaip ji paskirstoma.

Netikiu iš kirvio išverdama koše.

„Netikiu iš kirvio išverdama koše. Netikiu, kad iš nieko puode galima kažką sukurti. Tad kiek mes investuojame į gerovę ir inovacijas? Lyderis šioje srityje yra Japonija, po to - Amerika. Lietuva, atsižvelgiant į procentines proporcijas, nuo jų atsilieka daugiau nei dešimt kartų. Tai įrodymas, kad jeigu nedarysime dramatiškų pokyčių, būsime neįdomūs pasaulyje. Mažai moka - blogai dirbam, blogai dirbam - mažai moka. Ir taip gyvenam metų metus“, - kalbėjo I. Laursas.

Pasak investuotojo, jeigu neinvestuojama į inovacijas, gerovės didėjimo tikėtis neįmanoma.

„Reikia investuoti į mokslą, universitetus“, - perspėjo verslininkas.

Apskritai, turint omenyje, kad žmogus yra konservatyvi būtybė ir labai nemėgsta keistis, I. Laursas pabrėžė, kad vertina Lietuvoje vis dėlto jau padarytą pažangą, formuojamą inovacijų politiką.

ELTA primena, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje ketvirtadienį pagerbiami per pastarąjį šimtmetį padaryti reikšmingi lietuvių išradimai. Joje aptariama ir dabartinė Lietuvos inovacijų padėtis bei galimybės jas skatinti ateityje. Konferencija skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

„Renkantis karjerą šiose „karštose“ srityse, aplanko malonus pojūtis viduje, nes jauti, kad gali kažką pakeisti pasaulyje, o ne renkiesi tą kelią, kuriuo žmonės ėjo jau kelis šimtų metų. Taip pat, konkurencingumas yra aukštesnis, nes galima konkuruoti tokiame pačiame arba net aukštesniame lygmenyje su verslo senbuviais“, – KTU vykusioje paskaitoje studentams kalbėjo I. Laursas.

Vienas žinomiausių verslininkų Lietuvoje ir pasaulyje, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas bei vienas iš 25 Europos technologijų lyderių pagal „Wall Street Journal“ Ilja Laursas vasario 2 d. KTU „Santakos“ slėnyje studentams skaitė paskaitą „Kaip studijų projektą paversti startuoliu?“.

Patarimas – domėtis viskuo ir daug dirbti

Auditoriją iki paskutinės vietos užpildžiusiems studentams I. Laursas sakė: „Proto, disciplinos, informacijos paieškos ir pritaikymo, komunikacijos treniruotė, kuri vyksta Universitete, yra labai reikalinga tolimesniame žmogaus gyvenime ir karjeroje. Žinios bet kokioje veikloje sudaro tik keletą procentų, o visa kita yra motyvacija, komunikacija, įdirbis ir t.t.“

„Neseniai skaičiau labai įdomią knygą, – pradėjo pasakoti verslininkas. – Viena tos knygos tezių teigė, jog žmogus paprastai elgiasi labai neracionaliai, paskirstydamas „svorį“ tarp sprendimo „Ką daryti?“, nesvarbu, kur – gyvenime, karjeroje ar šiais metais, su vykdomuoju režimu, kada tu iš tikrųjų kažko imiesi ir darai.“

Universitete apsilankęs vienas garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų priminė studentams mokslininkų išvadas, kurios sako, jog planavimui to, ką ir kodėl darai, t.y. „investavimui“ į supratimą, optimalu skirti 15 proc. savo laiko, 5 proc. turėtų būti skirti nuolatiniam savęs patikrinimui, ar iš tiesų tai, ką darai, veda prie tikslo, o likusieji 80 proc. yra darbas, darbas, darbas.

Paklaustas, ką darytų kitaip, jeigu šiandien tebebūtų studentas, entrepreneris patikino, kad pilną mėnesį, o ne 5 minutes, vieną paskaitą ar vieną mėnesį, skirtų bandymams surasti informacijos apie absoliučiai viską, bendraudamas su žmonėmis, naršydamas internete, įvertindamas vieną kitą karjeros galimybę, asmenines vertybes.

„Taigi, jei metuose yra 12 mėnesių, 2 iš jų turi būti skirti veiklos planavimui, įvertinimui ir patikrinimui, o likusieji 10 – darbui“, – teigė I. Laursas.

Sėkmė šypsosi nebijantiems rizikuoti

Verslininko teigimu, dabartiniai startuoliai „veikia“, esant dvejoms žmogaus savybėms: tolerancijai rizikai ir supratimui.

I. Laurso įsitikinimu, pirmoji yra įgimta: „Šiandien jau yra atrastas DRD4-7R genas (angl. Wanderlust gene), sukeliantis norą rizikuoti, ištirti naujas pasaulio vietas, kurti idėjas. Šį geną turintys 20 proc. žmonių populiacijos jaučia vidinį poreikį nuolat ieškoti, daryti, kažką naujo, jų negąsdina rizika.“

Visgi dauguma žmonių šio geno neturi ir jaučiasi komfortabiliau, turėdami prognozuojamą ateitį, o bet kokia rizika, kurią tenka prisiimti, sukelia neigiamas emocijas.

Grįždamas prie antrosios savybės – supratimo – I. Laursas sako, jog sugalvoti idėją ir turėti vadovavimo savybių nepakanka geram startuoliui sukurti – reikia kasdienio ir sunkaus darbo. Jo teigimu, norint turėti pradinį atskaitos tašką, reikia įdėti bent tūkstantį darbo valandų.

„Apibendrinant, tik tolerancija rizikai ir supratimas, o ne lyderystė, kvalifikacijos, idėjos, turi didžiausią reikšmę šiandienos startuoliams, nes jų veikimas yra paremtas nuolatinių rizikų prisiėmimu: nuo finansinių, iki asmeninių, iki verslo ir t.t.“, – vardijo I. Laursas.

Finansinėse technologijose lenkia JAV

„Nextury Ventures“ įkūrėjo teigimu, dominuojantis sėkmingų technologinių Lietuvos startuolių modelis šiandien – prototipo sukūrimas, išbandymas ir veiklos vykdymas nacionaliniu mastu, nes taip yra greičiau, ženkliai pigiau ir dėl mažos rinkos – daug lengviau.

Verslininko teigimu, finansinių technologijų srityje Lietuva yra ypač pažengusi ir JAV lenkia 10-15 metų.

„Atsiradus sėkmės „simptomams“, optimaliausias daugumos technologinių startuolių (angl. tech startups) pasirinkimas – plėsti veiklą užsienyje. Pagrindiniai tos plėtros centrai šiandien yra Silicio slėnis JAV, Londonas, Berlynas, Amsterdamas, kai kurie Skandinavijos miestai“, – sakė I. Laursas, pažymėdamas, kad sėkmė yra ekosistemos, o ne vieno žmogaus ar vienos kompanijos produktas.

Anot pašnekovo, po 5-10 metų, ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos mastu, bus palankios sąlygos atsirasti startuoliams, veikiantiems finansinių technologijų, sporto technologijų, dirbtinio intelekto, robotikos, virtualios ir išplėstos realybės srityse.

Noras kompensuoja žinių trūkumą

„Nextury Ventures“ pradėjus bendradarbiauti su KTU, ne viena komanda, su kuria dirba fondas, sėkmingai vysto savo startuolius. I. Laurso teigimu, darbo su pradedančiosiomis įmonėmis spektras – platus: nuo nusistovėjusių ir toli pažengusių startuolių iki darbo su individais.

„Beveik trečdalis tų, kurie kreipiasi į „Nextury Ventures“, konkrečių idėjų neturi, tačiau tai neužkerta kelio bendram darbui. Šiuo metu priimame apie 100 paraiškų per savaitę, – sakė I. Laursas. – Visgi, už idėją žmonės yra daug svarbesni. Motyvuotiems asmenims stengiamės padėti visapusiškai: nuo pagalbos, suburiant komandą, strategijos kūrimo, finansinių investicijų.“

I. Laursas pabrėžė, kad vienas atskaitos taškas, formuojant savo startuolį, yra noras sukurti kažką savo. Tačiau tik 20 proc. žmonių yra iš tiesų pasiryžę vardan to sunkiai dirbti: „Didelis noras gali kompensuoti bet kokį žinių trukumą, padėti įveikti problemas, su kuriomis teks susidurti ateityje.“

Verslininko nuomone, jeigu į turimą verslo idėją žmogus nepasiruošęs investuoti bent jau savo pastangų, tada kitos jo savybės ar susidariusios aplinkybės tampa visiškai nebesvarbiomis.

"Šiuo metu pasakyti, kad Lietuva yra itin patraukli investuotojams nebūtų galima. Tai liečia nelankstų darbo reguliavimą ir kitus nelanksčius įstatymus. Labai daug biurokratinių perteklinių reikalavimų", - interviu Žinių radijui pirmadienį sakė I.Laursas.

Anot jo, didžiausios pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintojos "Coca-Cola" sprendimą uždaryti gamyklą Lietuvoje galėjo lemti nepriimtas liberalesnis Darbo kodeksas.

"Tai yra stiprus indikatorius, kad kažkas vis dėlto netvarkoje mūsų šalies lygmenyje, palyginus su Europos lygiu, nes bendrovė pabėgo į Lenkiją. Tai kaimyninė šalis. Be abejo darbo kodeksas yra viena iš sudedamųjų dalių. Sunku pasakyti, ar tai darbo kodekso įtaka, ar "Coca-Cola" konsoliduoja savo gamybą, o reikia pripažinti Lenkija yra daug didesnė šalis. Logistiškai koncentruoti verslą tenais matyčiau daug priežasčių", - kalbėjo I.Laursas.

Jo teigimu, dabar svarbiausia Vyriausybei užduotis - tobulinti teisinę bazę.

"Pirmas dalykas, statyti teisinę valstybę. Kur visoms įmonėms yra vienodos žaidimo taisyklės. Antras dalykas, ekonomikos paskatinimui būtinas tam tikras liberalizacijos laipsnis. Mes norime pastatyti tokią pat gerovę kaip Skandinavijoje, bet pamirštame, kad prieš kažką skirstant, reikia sukurti gerovę. Dalinti to, ko nesame uždirbę, dar per anksti", - tvirtino I.Laursas.

Šiemet apie pasitraukimą iš Lietuvos be "Coca-Colos" dar pranešė Sūdytų užkandžių gamintojos "Intersnack Group" valdoma traškučių gamybos įmonė "Estrella Baltics" ir Norvegijos kapitalo "Orkla" grupės Lietuvos padažų ir kečupų gamybos bendrovė "Suslavičius- Felix".

Svarbus įvertinimas Lietuvai

„Įgudęs daugelio įmonių vadovas, nuo 1999 m. įkūręs daugiau kaip 10 sėkmingų verslo projektų, Europos metų vadovas, Pasaulio ekonomikos forume 2011 m. vadintas technologijų pionieriumi...“, – taip „Nordic Business Report“ aprašoma I. Laurso veikla.

„Visuomet džiugu, kai įvertinama profesinė veikla, tačiau, mano nuomone, pusė tokio įvertinimo skiriama ne tiek asmenybei, kiek šaliai. Tikrai žinau, kad tiek verslo, tiek politiniuose lygmenyse vyrauja nuomonė, kad reikia integruoti Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją, Estiją į vieningą bendruomenę, nes esame pasirinkę integraciją į Šiaurės Europą, Vakarus. Tad kai atsiranda galimybė pagerbti tų šalių atstovą, palankiau žiūrima ir į kandidatus“, teigia „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas I. Laursas.

„Šiaurės Europos verslo dvidešimtuke ir trys estai. Pasak I. Laurs, tradiciškai Estija pirmauja Pabaltijo regionuose visuose sektoriuose. Istoriškai ši šalis triskart mažesnė gyventojų kiekiu nei Lietuva, o tai reiškia, kad gali būti daug greitesnė ir lankstesnė. Mano nuomone, mes kitos išeities neturime – tik vytis Estiją“, –  komentavo  Ilja Laurs ir pridūrė, kad artimiausi planai – plėsti startuolių veiklą. „Nextury Ventures“ jau investavo į 15 kompanijų, tiesa, kol kas dar ne visos skelbiamos viešai. „Džiugu matyti, kad pirmieji startuoliai jau savarankiškesni ir sėkmingai plečia veiklą. Trečdalis kompanijų jau veikia Silicio slėnyje bei kitose užsienio šalyse – Londone, Japonijoje, tad yra nemažai progreso“, – kalba I. Laursas.

Pagal kokius kriterijus vertinami nominantai?

Pagrindiniai kriterijai „Nordic Business Report“ vertinant galimus kandidatus buvo poveikis pramonei ir visuomenei, idėjų originalumas ir praktiškumas, pasiekti rezultatai, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė bei tarptautinė svarba. Sudarant sąrašą papildomai buvo atsižvelgiama ir į ateities potencialą. Pirmiausia nacionalinės komisijos pateikė kandidatų sąrašus, o tuomet buvo pradėti vertinti nominantai iš visų devynių šalių. Sąrašas atspindi komisijos nuomonę, kaip šiemet įmonių vadovams ir kitiems verslo lyderiams pavyko savo idėjas paversti veiksmais ir taip formuoti savo bendruomenę.

Dvidešimtuke galima rasti Petterį Stordaleną, Norvegijos viešbučių ir nekilnojamojo turto magnatą, kurio turtą 2012 m. žurnalas „Forbes“ įvertino 1,2 milijardo JAV dolerių, Risto Siilasmaa, Suomijos, korporacijos „F-Secure“ įkūrėją ir pirmininką, kuriam labiausiai rūpėjo ne asmeninė finansinė nauda, o žmogiškosios vertybės, Danielį Eką – vieną iš „Spotify“ steigėjų ir generalinį direktorių, Taavi Kotką, Estijos elektroninės gyvenamosios vietos programos kūrėją ir informacinių technologijų direktorių, Kristo Käärmann, ir Taavet Hinrikus – „TransferWise“ įkūrėjus, Linda Liukas – programinės įrangos programuotoją ir kodavimo ambasadorę iš Suomijos, kuri išgarsėjo surinkusi didžiausią pinigų sumą knygai vaikams visuomeninio finansavimo platformoje „Kickstarter“ – maždaug 380 000 JAV dolerių, ir kitus žinomus verslo atstovus.

– Australų verslininkas pateikė įrodymų, kad būtent jis yra tikrasis bitkoinų kūrėjas. Kaip jūs sureagavote į šią žinią?

– Labai teigiamai, nes, mano galva, tai yra įrodymas, kad ta valiuta, kuri ilgą laika buvo siejama su mistinėmis savybėmis, vertinama kontraversiškai, iš tikrųjų jau išeina į paviršių, tam tikra prasme legalizuojasi. Manau, tai yra labai geras signalas tiek bitkoinų bendruomenei, tiek visam pasauliui.

– Esate bitkoinų šalininkas. Kodėl?

– Nevisai teisinga taip sakyti. Esu sąlygiškas šalininkas. Tiesiog kaip verslininkas vertinu visiškai naują verslo sritį. Kaip bet kokia nauja technologija ji neša su savimi  gerąsias ir blogąsias savybes. Juk ir internetą galime naudoti informacijai skleisti, bet teroristai gali vienas kitam laišką parašyti. Negalime pasisakyti visiškai besąlygiškai už bitkoinus, bet manau, kad atėjo laikas tiek visuomenei, tiek finansų institucijoms suprasti, kas tai yra, investuoti į supratimą, reguliavimą, tinkamą naudojimą.

– Socialiniame tinkle „Facebook“ rašėte, kad Lietuva pasaulyje yra penketuke tarp tų šalių, kurios palankiausios bitkoinų technologijų vystymui. Kodėl?

– Yra labai daug faktorių. Ne paslaptis, kad mūsų finansinės informacinės technologijos labai pažengusios pasauliniame kontekste. Tai rodo tokių žaidėjų, kaip „Barclays“, žingsniai. [...] Įtakos taip pat turi tai, kad esame maža šalis. Tai reiškia, kad galime gana greitai įvesti pakeitimų, labai kruopščiai ir atidžiai žiūrėti, ar nebus nuokrypių, įvedus kokią nors sistemą, naują reguliavimą ar tokį naują mechanizmą, kaip valiuta. Visa tai galima daryti lanksčiau, lengviau.

Be abejo, galime pasigirti ir tuo, kad turime techniškai pažangią visuomenę. Be to, egzistuoja ir toks paprastas faktas, kad internetiniuose pirkimuose apie 70 proc. mokėjimų atliekama bankiniais pavedimais. [...] Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje mažoji dalis operacijų atliekama pavedimais, didžioji dalis – kreditinėmis kortelėmis, kurios yra nesaugios, nepatogios. Tai tikrai rodo, kad ne tik infrastruktūros specialistų dalis, bet ir vartotojų pažangumas yra gana aukštas. Tikrai manau, kad mes turime daug šansų pasirinkti finansines technologijas kaip proveržio sritį.

– Mes turime šansų, bet ar Lietuva šiuos šansus išnaudoja? Kaip apskritai žiūrima į naujas finansines technologijas?

– Per praėjusį forumą apie tai buvo šnekama. Ne paslaptis, kad prieš keletą savaičių Lietuvoje įvyko didžiausias Europoje bitkoinų forumas, konferencija. Sulaukėme daug svečių ne tik iš Lietuvos valdžios, verslo, bet ir tarptautinės bendruomenės. [...] Tikrai apie tai buvo daug kalbama.

Prieš kelerius metus teko girdėtų [Europos] Centrinio Banko įspėjimų, kad bitkoinai yra sritis, kurioje reikia atsargumo. Šiandien šią poziciją pakeitė atsargus, bet pozityvus vertinimas. [...] Matyti Centrinio banko noras investuoti į supratimą (nebūtinai palaikymą, nes apie tai dar anksti kalbėti), nes tai jau yra reiškinys, kurį sunkiai galime ignoruoti. Jis egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar šalys, bankai to nori, ar nenori.

Manau, tokia pozicija Lietuvą talpina į demokratiškų šalių rinkinuką. Bitkoinų atveju pasireiškia labai ryški koreliacija – kuo demokratiškesnė šalis, tuo geriau ir labiau palaikomas bitkoinas. Tokiose šalyse, kaip Rusija, banaliai taikomi draudimai ir pažadai sodinti į kalėjimą už bitkoinų panaudojimą. Tikrai smagu girdėti, kad investuojama į priešingybę.

– Kiek apskritai apyvartoje šiuo metu yra bitkoinų?

– Labai grubiais vertinimais galima sakyti, kad tai yra 15 mlrd. dolerių vertės ekonomika. Tokia bitkoinų apyvarta, bet, be abejo, kursas labai svyruoja. Jis gali kone dvigubėti per metus.

– Kokios vertės šiuo metu apytiksliai yra vienas bitkoinas?

– Dabar vienas bitkoinas kainuoja apie 400 dolerių. Be abejo, ši vertė labai svyruoja. Sunku pasakyti, ar ji didės, ar mažės. Vis dėlto bitkoino vertė nėra spekuliacinis instrumentas, kurio šiandien reikia pripirkti ir laukti, kol jis išaugs. Jo vertė yra visiškai kitoje technologijoje, kurią nuo tradicinių pinigų skiria Centrinio Banko, reguliavimo nebuvimas, tikrai ribotas kiekis. Tai yra vertė.

– Kiek pats turite bitkoinų?

– Nenaudoju bitkoinų. Juos naudoju tik eksperimentams ar prototipams tikrinti, bet buityje kol kas nenaudoju. Manau, kad galutiniam vartotojui tai dar nėra paruoštas produktas. Kol kas tai tėra kūrimo procesas, [...] nes kol kas tikrai negalima pasakyti, kad tai toks pats lengvas vartojimo produktas kaip kreditinė kortelė ar banko pavedimas.

– Ši nauja finansų sistema, ko gero, vieną didžiausių įtakų ir padarytų būtent bankams. Ar nesustiprės pasipriešinimas iš jų pusės dėl naujos finansinės technologijos?

– Matot, bet kokia nauja technologija priveda prie tam tikro pasipriešinimo. Ne paslaptis, kad „Uber“, laikomas vienu naujesnių, įdomesnių verslo modelių, labai sunkiai skverbėsi į pasaulį. Pasaulio reakcija – nuo visiško uždraudimo iki nepalaikymo.

Lietuvoje taip pat yra jėgų, kurios priešinasi. Mano galva, taip visada buvo ir visada bus. Tai tiesiog neatsiejama kaina bet kokio progreso, nes nauja technologija visada pakeičia kažką, ką žmonės daro kitaip. Jie gal pripratę tai daryti kitaip, todėl priešinasi naujovėms. Be to, inovacijos panaikina darbo vietas.

Būtų naivu tikėtis, kad viskas vyktų švelniai ir niekas nesipriešintų. Mano galva, laisvoje ekonomikoje, rinkos ekonomikoje galiausiai savo pinigine ar savo paslaugų tiekėjo pasirinkimu prabalsuos, koks mechanizmas, instrumentai, prekės, produktai jam tinka geriau.

– Ar galėtumėte nusakyti, kokios yra tendencijos, kaip vystysis ateityje šis atsiskaitymo būdas?

– Prognozių begalė. Tai gali būti labai ribinis produktas, uždraustas daugelyje šalių, pusiau legalus, kaip tie lengvieji narkotikai – kai kur leidžiama, kai kur draudžiama. Tai pesimistinė prognozė. Optimistinė – filosofų mokyklos atstovai, kurie sako, kad po 50 metų bitkoinas taps dominuojančia pasaulio valiuta, išstums eurą ir dolerį. Visuomenei tai atneš labai didelį gėrį, nes panaikins bet kokios valstybės, šalies teisę spausdinti pinigus.

Istorija rodo, kad labai dažnai šalys neteisingai panaudoja savo teisę, finansuodamos deficitus ir karus. Jos prispausdina daugiau pinigų, nes, kai tas sprendimas, kiek pinigų cirkuliuoja, kokiomis sąlygomis, koncentruojasi vienoje valdžioje, tai yra per didelė pagunda tai panaudoti savo tikslams, kurie prieštarauja visuomenės tikslams.

Prognozių spektras labai didelis. Manau, kad artimiausią dešimtmetį tai liks verslo instrumentu. [...] Manau, kad verslas ištrauks daug daugiau iš tų technologijų. Kol kas tai nėra vartotojiškas produktas, bet neatmetu galimybės, kad dar mūsų amžiuje tai gali tapti pilnaverte valiuta kaip ir kitos, kurias naudojame.

"Sutikčiau gatvėje - nepažinčiau", - taip į vieno garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų Ilja Laurso išvaizdą reagavo jo bičiuliai, socialiniame tinkle išvydę naujausią jo nuotrauką.

Šiemet 40-metį švęsiantis mobiliųjų aplikacijų bendrovės "GetJar įkūrėjas" akivaizdžiai pakoregavo savo svorį ir dabar atrodo dar patrauklesnis bei jaunesnis.

"Panašu, kad pakeistas gyvenimo būdas, ir tai daro puikią įtaką", - komentavo jo feisbuko profilio sekėjai. Kiti pastebėjo, kad ir akyse atsiradusią gyvenimišką patirtį bei gilumą.

Nuotrauką gyrė, paspausdami mygtuką "Patinka", ir žinomi žmonės, tarp kurių - aktorius, šokėjas ir choreografas Gytis Ivanauskas, dainininkė ir vizažistė Oksana Pikul-Jasaitienė, žurnalistė Rasa Tapinienė ir kt.