Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose gyventojai šių metų sausio pabaigoje laikė 22,3 mlrd. eurų indėlių (1,3 mlrd. daugiau), iš jų 15,3 mlrd. eurų einamųjų (2 mlrd. eurų mažiau) ir 6,9 mlrd. eurų terminuotųjų (3,3 mlrd. eurų daugiau).

Didžiausią pastarųjų dalį – 5,4 mlrd. eurų – sudarė indėliai iki vienerių metų trukmės.

Be to, pastebima, jog per metus rekordiškai pakilo už indėlius siūlomos palūkanų normos – šių metų sausį, palyginti su 2023 metų tuo pačiu mėnesiu, vidutinės metinės palūkanos už gyventojų indėlius padidėjo nuo 1,05 iki 3,58 proc.

Metinės palūkanos už indėlius nuo 1 iki 2 metų trukmės per metus pakilo nuo 1,35 iki 4,07 proc.

Šiuo metu bankai už terminuotąjį vienerių metų trukmės indėlį siūlo nuo 2 iki 4,15, kredito unijos – nuo 0,9 iki 4,4 proc. metinių palūkanų. Kaip alternatyva indėliams yra 1 metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštai, už juos siūloma 3,3 proc. metinių palūkanų.

„Ilgą laikotarpį nematėme tokio indelių didėjimo tempo. Ypač pastaraisiais mėnesiais paspartėjo“, – teigė LB ekonomistas Daumantas Skinkys.

LB skelbia, kad nuo balandžio iki gegužės gyventojų terminuotųjų indėlių bendra vertė išaugo 580 mln. eurų. Tiek daug per mėnesį indeliai buvo paaugę tik prieš 19 metų, o nuo vasario terminuotųjų indėlių portfelis jau ūgtelėjo milijardu.

„Per paskutinį pusmetį buvo sudaryta 14 600 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių ir tai yra 1,9 karto daugiau negu prieš metus“, – skaičiavo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovas Martynas Dabulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Grąža iš indėlių išaugo, todėl žmonės tikriausiai ir yra linkę daugiau taupyti tokiu būdu“, – to priežastis svarstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Nuo metų pradžios už terminuotuosius indėlius mokamos palūkanos padidėjo mažiausiai tris kartus. Bankuose šiuo metu galima gauti iki 4,1 proc. metines palūkanas, o kredito unijose – iki 4,4 proc.

Į bankus ir unijas atnešami ne nauji pinigai, žmonės perkelia santaupas iš banko sąskaitų į terminuotuosius indėlius. Vien per gegužę einamosiose sąskaitose pinigų sumažėjo 450 mln.

Grąža iš indėlių išaugo, todėl žmonės tikriausiai ir yra linkę daugiau taupyti tokiu būdu.

„Gyventojai naudoja iš einamųjų sąskaitų lėšas terminuotiesiems indėliams, taip, tai yra iš esmės tie patys pinigai“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

Terminuotųjų indėlių palūkanos vis dar neatsveria už būsto paskolas mokamų palūkanų ir kone keturis kartus didesnės infliacijos, tačiau, ekspertas sako, kaupti apsimoka.

„Tai yra saugi investicija. Ką tikriausiai svarbu paminėti: kad dabartinės infliacijos kontekste, – taip, aukšta infliacija po truputį slopsta, – bet tiesiog laikyti grynuosius pinigus ir negauti jokios grąžos tikriausiai yra blogiausia opcija“, – mano LLRI ekspertas.

Ar už kaupimą terimuotuose indėliuose bankai ir unijos mokės daugiau, sako, priklausys nuo Europos Centrinio Banko (ECB) – ar šis dar kels bazines palūkanų normas.

„Tikėtina, kad dar šiek tiek bus to kilimo, bet prognozuoti niekas, net ir pats ECB, negalėtų, nes labai priklausys nuo ekonominės situacijos“, – sakė LBA prezidentė.

„Gali būti, kad tos palūkanos dar nepasiekė piko, tačiau drastiškai stipriai augti neturėtų“, – taip mano LCKU atstovas.

Pagal trukmę populiariausi vienų metų trukmės indėliai. Vien juose bendra pinigų vertė siekia 3,5 mlrd. eurų. Tačiau unijos pastebi ir naujas tendencijas. „Žmonės pradėjo dėti ir trumpesnių periodų indėlius“, – teigė M. Dabulis.

Finansų įstaigose gyventojai laiko 21 mlrd. eurų, iš jų 5 mlrd. – terminuotuose indėliuose.

Bendra terminuotųjų indėlių suma kovo pabaigoje buvo apie 4 mlrd. eurų, iš jų didžiausią dalį – 2,75 mlrd. eurų – sudarė indėliai iki vienerių metų trukmės: jų per kovą padaugėjo 142 mln. eurų (5,5 proc.).

Kovą Lietuvos finansų įstaigose gyventojai laikė 21,184 mlrd. eurų – 6,4 proc. daugiau nei prieš metus (19,92 mlrd. eurų),  iš jų – 17,024 mlrd. eurų einamosiose sąskaitose.

Už terminuotą 6 mėnesių indėlį bankai dabar siūlo 1–3 proc., už 12 ir 24 mėnesių – 2,5–3,75 proc. metinių palūkanų, kredito unijos – atitinkamai 0–3 proc., 0,7–3,8 proc., 0,9–3,75 proc.  

Tarp bankų didžiausias – 3 proc. metų palūkanas už 6 mėnesių indėlį siūlo Šiaulių ir Medicinos bankai, tarp kredito unijų – 3 proc. – Vilniaus kredito unija, už 12 mėnesių – Šiaulių ir Medicinos bankai (3,75 proc.) ir Kauno kredito unija (3,8 proc.), o už 24 mėnesių – Šiaulių ir Medicinos bankai (po 3,75 proc.) bei Vilniaus kredito unija (3,75 proc.).

Tarp didžiausių šalies bankų didžiausias palūkanas už 6 mėnesių indėlį siūlo Šiaulių bankas (3 proc.), toliau seka SEB, „Luminor“ ir Swedbank (po 2,5 proc.), už 12 mėnesių – Šiaulių bankas (3,75 proc.), SEB ir „Luminor“ – po 3,5 proc., Swedbank – 3 proc., o už 24 mėnesių – taip pat Šiaulių bankas (3,75 proc.), o likę – po 2,5 proc.

Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį.

Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais. Tai  lėmė išskirtinės aplinkybės, kurių anksčiau euro zonoje nėra buvę – staigus palūkanų normų augimas esant pertekliniam likvidumui, teigia LB.

Centrinio banko turimi preliminarūs pirmųjų 2023 metų mėnesių rezultatai rodo, kad bankų palūkanų pajamos ir pelnas toliau reikšmingai auga.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžė, jog visi bankai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų likvidumo atsargos yra „daugiau negu pakankamos“. Jis taip pat teigė, jog nepaisant neapibrėžtumo, šalies bankų sistema išlieka saugi.

Lietuvos bankų sektorius turi tvirtus šarvus, o tai labai svarbu įveikiant iššūkius, kurių šiais laikais apstu – nuo Rusijos karo Ukrainoje poveikio ekonomikai veiksnių iki aktyvių priemonių kovai su sukčiavimu.

„Globali aplinka tiek ekonomine, tiek geopolitine prasme buvo pilna sukrėtimų, kurių iš anksto numatyti nebuvo galima, vis tik net ir šitame išskirtiniame, audringame kontekste, Lietuvos bankų sistema pademonstravo išskirtinį gebėjimą atremti šiuos iššūkius“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Anot jo, nepaisant sudėtingesnės ekonominės aplinkos, tiek namų ūkių, tiek verslo kreditavimas pernai didėjo, o konkurencija stiprėjo.

Pasak LB, sektoriuje pernai įvyko svarbių struktūrinių pokyčių, o vienas svarbiausių – „Revolut“ grupės įmonių pertvarka, bankai atlaikė iššūkius, skatino ekonomiką paskolomis gyventojams ir verslui, o vadinamųjų blogų paskolų dalis istoriškai buvo mažiausia.

„Lietuvos bankų sektorius turi tvirtus šarvus, o tai labai svarbu įveikiant iššūkius, kurių šiais laikais apstu – nuo Rusijos karo Ukrainoje poveikio ekonomikai veiksnių iki aktyvių priemonių kovai su sukčiavimu. Be to, šalies bankai vis aktyviau veikia tarptautinėje erdvėje, ypač kalbant apie mokėjimo paslaugas, todėl vis didėja kokybės reikalavimai“, – pranešime sakė  G. Šimkus.

Bankų turtas per metus išaugo 33,2 proc. (14,2 mlrd. eurų) iki 57,1 mlrd. eurų, o tai lėmė „Revolut“ grupės įmonių konsolidavimas. Eliminavus šį veiksnį, bankų turtas per metus padidėjo 11,5 proc. (4,8 mlrd. eurų).

Bendras bankų paskolų portfelis pernai padidėjo 15,5 proc. (3,5 mlrd. eurų) iki beveik 26 mlrd. eurų. Didžiausią jo dalį (52,8 proc.) sudarė paskolos gyventojams – jos išaugo 13,6 proc. (1,6 mlrd. eurų) iki 13,7 mlrd. eurų, būsto paskolų portfelis padidėjo 12 proc. (1,7 mlrd. eurų) iki 11 mlrd. eurų, o vartojimo paskolų – 36,6 proc. iki 1,5 mlrd. eurų.

Skolinimas verslui (41,5 proc. viso paskolų portfelio) pernai išaugo 16,7 proc. (1,5 mlrd. eurų) iki 10,8 mlrd. eurų, o daugiausia – nekilnojamojo turto (beveik 0,5 mlrd. eurų), energetikos bei prekybos (po daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms.

Paskolų verslui vidutinė palūkanų norma vidutiniškai sudarė 3,5 proc. (šių metų vasarį – 5,4 proc.), banko marža – 2,96 proc. (2,72 proc.), būsto paskolų – atitinkamai 2,8 proc. (4,9 proc.) ir 1,98 proc. (1,8 proc.). Per metus abiem atvejais bendra paskolų kaina dėl didėjusios kintamosios dalies (dažniausiai – 6 mėnesių Euribor) dydžio augo, o bankų marža šiek tiek mažėjo.

Nepaisant iššūkių ir aplinkos neapibrėžtumo dauguma paskolų kokybės rodiklių išliko geri. Neveiksnių paskolų dalis verslo paskolų portfelyje iš esmės nepasikeitė ir sudarė 1,48 proc. (145,8 mln. eurų), gyventojų – sumažėjo 5,57 proc. iki 0,84 proc. viso šių paskolų portfelio (114,8 mln. eurų).

Eliminavus „Revolut“ grupės įtaką, indėlių augimas pernai siekė 10,9 proc. (beveik 3,8 mlrd. eurų): gyventojų indėliai išaugo 4,3 proc. (0,9 mlrd. eurų), iš jų beveik 83 proc. laikomi einamosiose sąskaitose, už jas nemokamos palūkanos.

Šiuo metu Lietuvoje yra 19 finansų sektoriaus dalyvių: 6 bankai, 7 specializuoti bankai, 6 užsienio bankų filialai.

„Yra ir tokių, kurie nusipirko kaip investiciją, ketina nuomoti“, – sakė „Capital“ brokerė Patricija Burbulaitė-Jankauskienė.

Kad lietuviai būstą perka ne sau, o investavimui, nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi vis dažniau. Spėja, kad galbūt NT suprantamesnis už kriptovaliutas ar vertybinius popierius.

„Su NT viskas aišku: atėjau, apžiūrėjau, pačiupinėjau, žinau, ką su juo darysiu, kaip valdysiu. Ar nuomosiu, ar pats gyvensiu“, – komentavo „Capital“ brokerė.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi brokeriai nesistebi, kad INVL surinkti duomenys rodo, jog būtent investicija į NT atnešė daugiausiai naudos.

„NT praėjusiais metais vienareikšmiškai buvo geriausia investicija, nes brango pats NT, taip pat papildomos naudos davė iš nuomos gautos pajamos“, – teigė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Tačiau dalis bankų įsitikinę, kad būstą lyginti su investicija – neteisinga.

„Jei perki būstą sau gyventi, galbūt tie kainų pasvyravimai nėra tokie reikšmingi ar svarbūs“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

 

„Didelei daliai gyventojų rūpi ne tiek investicinė grąža, kiek būtinybė turėti nuosavą būstą. Nes nenori mokėti nuomos įmokų. Ir praėjusieji metai tą daryti leido“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ileikytė.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

Be to, bankai pastebi, kad NT sandorių apskritai mažėja, nes ne visi šiuo metu gali sau leisti nusipirkti namus.

„Akivaizdu, kad ta rinka dar yra inertiška, bet matome, kad ji yra mažėjanti. Paskutiniai sandorių skaičiai yra mažiausi per pastaruosius dvejus metus“, – komentavo „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.  

„Daugiausiai lemia, matyt, didėjančios palūkanų normos, kurios atitinkamai reiškia ir didesnes palūkanų įmokas ir galbūt didesnę finansinę būsto naštą“, – pastebėjo D. Poderys.

Tačiau bendrovės INVL analitikas tikina, kad tikrąsias karo Ukrainoje pasekmes pajausime tik šiemet. Tad dabar pirkti būstą rizikų daugiau.

„Jei prisimintume 2007–2008 metų krizę, tai tuomet, nors debesys tvenkėsi, NT kainos vis dar kilo“, – sakė V. Rūkas. 

Vis dėlto bankininkai prognozuoja, kad NT užleis vietą kitoms investicijoms – obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams.  

Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs.

 

„Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs“, – sakė D. Burdaitis.

Netgi pastebima, kad lietuviai jau dabar atsigręžia į tam tikras alternatyvas.

„Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo. Tai rodo vis didesnį visuomenės finansinį išprusimą, kad domimasi ir kitomis investicijomis“, – konstatavo G. Ileikytė. 

Vis dėlto investicijų specialistas patarė investuoti ne tik į mūrus, bet pinigus paskirstyti keliose srityse.

„Jeigu investicijos yra išskaidytos į šiuo atveju, mūsų skaičiavimu, keturias turto klases, tai bendras rezultatas svyruoja pakankamai nedaug ir duoda stabilią, gerą grąžą“, – patarimą davė V. Rūkas. 

Anot investicijų ekspertų, Lietuvoje galima išskirti keturias pagrindines investicijas: NT, obligacijas, indėlius ir akcijas. Be investicijų į būstą, 2021-aisiais būtent akcijos davė didžiausią grąžą.

„Europos Centrinis Bankas laikė mažas palūkanas ir jos buvo nulinės, todėl gyventojai rinkosi turėti ne terminuotus indėlius, o vienadienius. (...) Dabar, kai palūkanos kyla dėl ECB sprendimų, mes skatiname naudotis ta galimybe – rinktis terminuotus indėlius“, –  trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo LB Finansinio stabilumo departamento direktorius.

„87 proc. visų indėlių dabar yra einamojoje sąskaitoje, neterminuoti“, – pridūrė J. Markevičius.

Jis pripažįsta, kad indėlių palūkanos didinamos skirtingai. 

„Va, čia ir yra problema – matome, kad tie bankai, kurie turi didesnį likvidumo perteklių, nėra suinteresuoti didinti palūkanų (už indėlius – BNS) normą. Pas mažesnius (bankus – BNS) kyla“, – aiškino LB atstovas. 

LB vadovas Gediminas Šimkus šią savaitę sakė, kad bankai dabar turi 11 mlrd. eurų daugiau rezidentų indėlių nei paskolų, o šį perteklių laiko daugiausiai centriniame banke už tai gaudami atlygį. Anot LB vadovo, neįprastai didelis likvidumas sparčiai augant pagrindinėms palūkanų normoms sudaro netipines aplinkybes, lemiančias neplanuotą grąžą kai kuriems bankams. 

„Matome tendenciją, kad klientai linkę perkelti savo lėšas į terminuotuosius indėlius. Na, jei žiūrėti nuo metų pradžios, indėlių portfelis banke yra paaugęs bent 3 proc.“, – sakė Šiaulių banko Taupymo ir investavimo projektų grupės vadovė Aušrinė Vilimavičiūtė. 

Už terminuotuosius indėlius dauguma komercinių bankų moka ir vieno procento nesiekiančias palūkanas. Euro zonoje šis vidurkis didesnis – 1,2 proc. Lietuvoje didesnes palūkanas gali pasiūlyti vos du mažesni bankai.

„Paskutinis pokytis „Swedbanke“ įvyko sausio pabaigoje. Šiuo metu už terminuotus indėlius, kurie banke išlaikomi 12 mėnesių, mokamos 0,8 proc. palūkanos“, – teigė „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

„Esame priėmę sprendimą nuo vasario 6 dienos pakelti palūkanų normas. Už populiariausią vienų metų trukmės terminuotą indėlį siūlysime beveik 2 proc. palūkanas“, – konstatavo A. Vilimavičiūtė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas teigė, kad vidutinės palūkanos už terminuotuosius indėlius per pusmetį padidėjo trigubai, bet jos vis tiek per mažos.

„Terminuotųjų indėlių palūkanų augimas iš tikrųjų atsilieka. Ir tokia situacija, kokia susidariusi dabar, nėra normali“, – konstatavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Pritarė ir finansų ekspertė. Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnai pernai, karo metais, augo įspūdingai – 50 ir daugiau proc. Pelną žėrė ir būsto paskolos, už kurias lietuviai moka didžiausias palūkanas euro zonoje. Tačiau uždirbtu pelnu su indėlininkais bankai pasidalinti neskuba.

Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki.

„Didieji bankai tikrai nėra dosnūs, mokėdami gyventojams ar verslams už jų indėlius. Priežastis paprasta – tiesiog tų indėlių bankuose yra labai daug. Jeigu gali nemokėti, jeigu tie pinigai ir taip yra, ką tu darai?! Tiesiog nemoki“, – sakė  finansų ekspertė.

Lietuvos bankas jau vertina nenorą dalintis pelnu ir artimiausiu metu žada pasiūlyti, ką daryti.

„Kol kas nenorėčiau labai išsamiai kalbėti apie tai, bet mes matome, kad dabartinė situacija, kuomet likvidumo perteklius, susikaupęs didžiuosiuose bankuose, Lietuvoje neleidžia tinkamai persiduoti  indėlių palūkanų normoms, iš tikrųjų yra išskirtinė ir ją reikia atliepti“, – teigė J. Markevičius. 

Ekonomistas kelti palūkanas indėlininkams neskubėtų, nes greitai bankų pelnai gali susitraukti.

„Jeigu mes matysime antrąjį šių metų pusmetį tam tikrą ekonomikos kritimą, tai reiškia, kad bankų ir paskolų kokybė, ir finansiniai rezultatai po truputį pradės blogėti. Neatmesčiau varianto, kad dalis bankų pradės po truputėlį formuoti ir didesnius atidėjimus paskoloms“, – savo nuomonę išsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Didžiausias indėlių palūkanas šiuo metu siūlo kredito unijos. Jose kaupiantys gali tikėtis kone keturis kartus didesnių palūkanų. Tai reiškia, kad 10 tūkst. indėliui kaupiantysis banke per metus uždirbtų 80 eurų, o kaupiant unijoje – 300 eurų.

„Kredito unijos tradiciškai nemoka dividendų, tai pelno dalybų kitokia forma – tiesiog aukštesnės indėlių palūkanos, kad būtų nauda nariams, kurie dalyvauja kredito unijoje“, – sakė ekspertas.

Tiesa, indėliuose laikomus pinigus valgo ir mokesčiai. 500 eurų per metus viršijančios palūkanos dar ir apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Finansų ekspertas pataria pagalvoti, ar neapsimoka vietoje indėlių investuoti į finansinį raštingumą.

„Yra tikrai labai daug įrankių, kur gali žmonės patys skolinti pinigus už 10–12 proc. Yra tokios agentūros, kurias prižiūri Lietuvos bankas. Ir žmonės, investuodami kad ir 100 eurų, gali turėti nekilnojamojo turto užstatą“, – patarimų nešykštėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

Daugiausiai už indėlius mokama Estijoje, JAV,  Norvegijoje ir Vokietijoje.

LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą.

„Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo. Visa tai rodo, kad įmonių skolinimasis yra spartaus augimo stadijoje“, – teigia LB.

Be to, namų ūkiai ir toliau sparčiai skolinasi tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui – būsto paskolų portfelis per metus augo 12 proc., o didesnis nei 10 proc. augimas stebimas nuo 2021 metų antrojo ketvirčio.

„Spartus namų ūkių skolinimasis vyksta kartu su dar spartesniu būsto kainų augimu – 19 proc. per metus, o šie procesai vienas kitą sustiprina“, – teigia LB.

Anot LB, spartus skolinimasis disbalansų kol kas nekuria, bet dėl skolinimo namų ūkiams ir įmonių tarpusavio skolinimo bendras kreditavimas artėja link jų formavimosi ribos.

Be to, dėl spartesnio importo nei eksporto augimo didėja einamosios sąskaitos deficitas, todėl auga šalies poreikis skolintis. Kita vertus, bankai ir kitos paskolų įmonės nėra priklausomos nuo išorės finansavimo, nes paskolų ir indėlių santykis, nors ir paaugo, tebėra istoriškai žemas – 81 procentas.

LB teigimu, riboti disbalansai yra stebimi tik būsto kainose – jos yra šiek tiek pervertintos.

Kaip sakė posėdžiui pirmininkavęs iš komiteto pirmininko posto atsistatydinęs Mykolas Majauskas, įstatymų pataisos liberalizuos unijų veiklą ir padidins konkurenciją bankų sektoriuje. 

„Atrišamos galimybės kredito unijoms veikti panašiai kaip bankams: teikti finansines paslaugas, tai šiuo atveju finansinės nuomos, lizingo paslaugas, panaikinami tam tikri apribojimai dėl skolinimo terminų ir užstato“, – teigė jis.

Finansų ministerijos Finansų rinkos politikos departamento atstovė Akvilė Kalantaitė pabrėžė, kad unijoms būtų leidžiama teikti daugiau paslaugų, pavyzdžiui, leisti elektroninius pinigus, teikti finansinio tarpininkavimo paslaugas visiems gyventojams ar įmonėms, o ne tik savo nariams, taip pat priimti indėlius iš visų potencialių klientų, joms būtų leista skolinti ilgiau nei penkeriems metams.

Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis teigė, kad kredito unijos dabar yra labiau sustiprėjusios.

„Labiau pasitikime šita sistema (finansinių paslaugų sektoriumi – BNS), yra sustiprėjusi, veikia patikimiau ir galime padaryti atlaisvinimus, kurie didintų konkurenciją su kitais rinkos dalyviais“, – teigė A. Raišutis atsakydamas į M. Majausko klausimą, kodėl konkurenciją didinantys sprendimai nebuvo priimti anksčiau.

Komitetas trečiadienį apsvarstė Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisas.

Jomis Lietuvos bankui siūloma leisti bankroto atveju perleisti banko ar kredito įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus kitai įstaigai, jei Indėlių draudimo fondui tai būtų finansiškai naudingiau nei išmokėti indėlių draudimo išmokas. Šios išmokos galėtų būti mokamos tiesiogiai per bankrutuojančią įstaigą, naudojantis jos likvidžiu turtu.

Valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ ketinama pertvarkyti į viešąją įstaigą, atsakingą už indėlių draudimą ir Indėlių draudimo fondo administravimą.  

„Gyventojai kol kas taupo tikrai nepakankamai. Matome, kad gyventojų taupymo norma yra tik 4 proc. – ES vidurkis yra 3 kartus didesnis (12 proc.). Ypač kalbant apie investicijos į finansines priemones, vertybinius popierius, fondus, Lietuvoje investicijos sudaro tik 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis yra gerokai didesnis (31 proc.)“, – Mokesčių darbo grupės posėdyje trečiadienį teigė E. Čipkutė.

Tuo tarpu kalbėdama apie verslus Lietuvoje, ji pažymėjo, kad šiems vis dar trūksta alternatyvių finansavimo šaltinių.

„Neturime aktyvios kapitalo rinkos. (...) Tai turi nemažai pasekmių, ir viena pagrindinių yra tai, kad įmonės turi mažesnes galimybes prieiti prie alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo metu vis dar dominuoja bankinis finansavimas. Vis dėlto manome, kad mūsų verslui būtų geriau turėti kuo daugiau alternatyvų finansuoti savo veiklą“, – kalbėjo ji.

E. Čipkutė taip pat akcentavo, kad nebėra prasminga taupyti lėšas pasitelkus indėlius.

„Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę maždaug prieš 15 metų. (...) Po praeitos krizės įžengėme į žemos palūkanų normos erą ir šiuo metu taupyti ar kaupti tokia forma nėra prasminga. Infliacija „valgo“ gyventojų santaupas, kai jos yra bankuose“, – sakė ji.

„Palūkanų norma nuo 2015 m. praktiškai yra 0 proc., o infliacija vidutiniškai 2 proc. Koks bus pandemijos efektas – dėl didelio likvidumo rinkoje galime tikėtis, kad infliacija didės. Tad gyventojų santaupos, kurias sukaupė, ypač pandeminiu laikotarpi, dėl to tirps. Juolab kad ir mūsų indėlių kiekis sistemoje didėjo. (...) Bet kaip rodo ir Lietuvos banko apklausos, vis dėlto žmonės laiko santaupas daugiausia indėliuose, o tai nėra taupymas“, – akcentavo E. Čipkutė.

Tuo tarpu Finansų ministerijos siūlymus skatinti gyventojus investuoti į sutelktinio finansavimo platformas E. Čipkutė vertino atsargiai.

„Kalbant apie pasiūlymus dėl sutelktinio finansavimo platformos – galime apie tai diskutuoti, bet vis dėlto tai yra gana rizikingi produktai, dar nėra pakankamai informacijos apie juos. Jeigu norėtume plačiajai visuomenei, ne profesionaliems investuotojams, siūlyti jas, reikėtų taikyti atitinkamas apsaugos investuotojams priemones“, – tikino ji.