Šį vakarą jautriausias paramą gaunančių žmonių istorijas pasakos TV laidų vedėja, nuomonės formuotoja Indrė Kavaliauskaitė ir ištikimasis „Maisto banko“ bičiulis, LNK žinių vedėjas Rolandas Vilkončius. Prie jų prisijungs ir prisiminti opią maisto švaistymo problemą šmaikščiai kvies aktorius Giedrius Savickas. Viena didžiausių koncerto intrigų – penktadienį LNK projekte „Kaukės“ pasirodžiusios „Maisto banko“ simbolio Obuolio kaukės atidengimas. Praėjusį sekmadienį viena šalies įžymybių uždainavo po Obuolio kostiumu ir po vedėjų bei komisijos spėjimų liko neatidengta – atradimo dovana palikta „PasiDalink“ koncerto žiūrovams.

LNK archyvo nuotr.

„Manęs draugės klausia, kaip aš nepravirkstu per tokį jautrų „Maisto banko“ renginį, greičiausiai atsakymas slypi tame, kad visas ašaras išlieju dieną prieš, skaitydama scenarijų ar žiūrėdama jau nufilmuotas istorijas. Šį kartą perskaičiau istoriją apie vaiką, kuris Kalėdoms svajoja apie mišrainę. Tiesiog pasileido ašaros upeliais. Įsijunkite, ir, jei negaila, paaukokite „Maisto bankui“, jie tikrai daro nesuvokiamai didelį darbą kasdien“, – renginio išvakarėse žiūrėti koncertą savo socialinių tinklų sekėjus kvietė vakaro vedėja I. Kavaliauskaitė.

Šį kartą perskaičiau istoriją apie vaiką, kuris Kalėdoms svajoja apie mišrainę. Tiesiog pasileido ašaros upeliais.

 

Generalinio renginio rėmėjo „Swedbank“ socialinių iniciatyvų vadovas Ernestas Ramonas kviesdamas dalintis prisiminė ir ne mažiau svarbią ekologinę „Maisto banko“ misijos dalį: „Tai viena tvariausių organizacijų Lietuvoje, kuri dirba tam, kad būtų sumažintas maisto paliekamas pėdsakas aplinkai, o kartu įkvepia savanoriauti bei spręsti maisto švaistymo problemą. Nedaugelis žinome, jog per metus Lietuvoje prarandama apie 400 tūkst. tonų maisto, kurio didžioji dalis išvaistoma būtent namuose. Reikėtų nepamiršti, jog išmetamas maistas – tai ne tik plonesnės mūsų piniginės, bet ir gamtos išteklių švaistymas. Keisdami požiūrį į maistą, mes keičiame savo apsipirkimo planavimo įpročius, o tuo pačiu daugiau dėmesio skiriame aplinkosaugos ir klimato krizės iššūkiams. Tad kiekvieną kviečiu neišvaistyti, padėti gelbėti maistą ir juo pasidalinti.“

Dalintis, palaikyti ir aukoti viso paramos vakaro metu kvies garsiausi populiariosios ir alternatyvios muzikos atlikėjai – Monique, Saulius Urbonavičius-Samas, FC Baceball, Alanas Chošnau, Rūta Mur, Jurijus Veklenko, Jevgenija Redko duetuose su Inga Jankauskaite ir Roku Yan, Petunija ir Lilas. Geriausių savo dainų popuri atliks Natalija Bunkė, skambės grupių „69 Danguje”, „Biplan“, „Baltos varnos“ dainos. Tiesiai iš šiltosios Ispanijos paplūdimio į „Maisto banko“ paramos koncertą atvyks ir drauge su Gamka dainą „Viskas puiku“ sudainuos scenos diva – Jazzu.

Lietuvoje skurdo riziką patiria ir maisto stygių jaučia kas penktas žmogus. Tarp jų senjorai, vienišos mamos, neįgalieji, nelaimių ištikti asmenys. Kiekvienas jų svajoja apie sotesnį ir šviesesnį rytojų. Padėkite „Maisto bankui“ ištiesti šiems žmonėms pagalbos ranką. Tel. 1343 (auka 5 eurai), tel. 1413 (auka 10 eurų).

Žinoma nuomonės formuotoja ir renginių vedėja neslėpė, kad apie dalyvavimą projekte niekada negalvojo. Tačiau kai sulaukė projekto režisierės Gintarės Nemanytės-Lungienės skambučio ir pasiūlymo, jai buvo labai gera nuotaika, dėl to davė teigiamą atsakymą: „Galvoju, kad visai nemoku dainuoti ir kai buvau pati komisijoje, visada sakydavau labai griežtai, kad aš čia nedalyvaučiau už jokius pinigus. Tiesiog būna tokių dienų, kai jautiesi labai pakylėta ir pasiryžti štai tokioms avantiūroms net negalvodamas. Tiesą sakant, maniau, kad mane pirmoje laidoje išmes, o štai net aštuonias savaites išbuvau.“

I. Kavaliauskaitė neslėpė, kad sunkiausia užduotimi jai tapo melavimas artimiems žmonėms: „Mano kolegės, su kuriomis dirbu, jau galvoja, kad man kažkas negerai, nes visada rasdavau keisčiausių pasiteisinimų kodėl negaliu būti kažkur. Man buvo be galo sunku. Nežinau, kaip kitiems pavyksta ir koks jų receptas, nes apgaudinėti komisiją ir žiūrovus yra viena, bet artimieji ir šeima visai kas kita. Man nepatiko. Įsivaizduokit, kiek aš dar prieš filmavimą turėjau įdėti darbo, sudėlioti visus vaikų grafikus, viską ir dar apgalvoti tai, kad tie mano melai, sakomi visiems, neišaiškėtų. Be proto sudėtinga. O pats projektas man visada labai patiko ir džiaugiuosi, kad teko patirti, ką reiškia būti po kauke.“

Nepaisant to, garsi moteris prisipažino, kad smagu buvo vedžioti už nosies savo labai gerą draugą, komisijos narį, dizainerį Robertą Kalinkiną: „Manęs jis buvo paprašęs užvežti kelis daiktus į jo studiją. Tai aš specialiai jam pasakiau, kad būsiu laisvesnė būtent tą dieną, kai yra filmavimai, ir pati nuvažiavau ir nuvežiau viską, nes norėjau, jog kolegės jam pasakytų, kad aš pati buvau ir neįtartų, kad esu ten pat kur ir jis, tik pasislėpusi po Širdies kauke.“

Nors Indrė dažnai matoma viešumoje, visgi moteris nėra įvairių šou ar laidų dalyvė. Todėl po dalyvavimo „Kaukėse“ drąsiai sakė: „Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai dalyvauju projektuose. Tiesiog, kai paskambina ir sako – Indrute, ar būsi Širdimi? Negi gali atsisakyti? Ištirpo ta mano širdis.“

– Pasirodo, televizijos žvaigždžių kasdienybė tokia pati kaip mūsų – eilinių TV žiūrovų, „TV dienos“ skaitytojų?

I. K.: Na, ir kokios mes žvaigždės... Tiesiog ketvirtus metus su Simonu esame populiaraus muzikinio projekto „Muzikinė kaukė“ vedėjai. Jau vienuolika metų vedu TV laidas ir įvairius renginius. Tą patį, manau, daro ir Simonas, tik jis dar dirba Valstybiniame jaunimo teatre.

S. S.: Kai pasakau žmonėms, kad esu aktorius, daugiau nelabai ir reikia aiškinti. Šiais laikais aktoriai daro viską: garsina filmus, reklamas; filmuojasi serialuose ir visur, kur tik pakviečia; veda renginius. Žodžiu, esu beveik žmogus-orkestras – bent jau penkių žmonių orkestrėlis tai tikrai.

– Kaip atsidūrėte „Muzikinėje kaukėje“?

S. S.: Tikrai ne per lovą, o per pažintis (juokiasi). Su „Muzikinės kaukės“ režisiere Gintare kadaise lankėme vieną dramos būrelį. Kartkartėmis ji vis paskambindavo man ir pasiūlydavo dalyvauti „Muzikinėje kaukėje“. Kadangi nebuvau pačios geriausios nuomonės apie savo balsą, vis atsisakydavau.

I. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr. 

Prieš ketverius metus vėl sulaukiau jos skambučio. Jau puoliau kurti planus, kodėl ir vėl negalėsiu dalyvauti projekte, bet tąkart Gintarė man pasiūlė apsvarstyti laidos vedėjo amplua. Kalbant atvirai, tik tapęs Indrės partneriu scenoje, pamažu ėmiau gilintis į šią be galo patrauklią pramogų sritį.

– Kodėl taip abejojote savo balsu? Negi per stojamuosius į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją nereikėjo dainuoti?

S. S.: Reikėjo. Jei gerai pamenu, dainavau grupės „Antis“ dainą „Nuo Vilniaus lig Kauno“, nes tik tą vieną ir buvau paruošęs. Pradėjus aktorines studijas su dainavimu nepasisekė – kažkodėl pirmą pusmetį mus mokė vos ne operinio dainavimo (gal kito dėstytojo nerado?) ir aiškino, kaip iš kažkur giliai išgauti operinį balsą. Paskui kas pusę metų  būdavo vis kitokia dainavimo disciplina: ansamblinis dainavimas,  dainavimas su mikrofonu ar liaudies dainų su Zita Kelmickaite. Tada jau buvo kur kas smagiau.

– Gyvenime visi turime kaukių. Kartais taip prie jų priprantame, kad nė patys nebežinome, kur kaukė, o kur tikrasis aš...

I. K.: Klausiate, ar dažnai gyvenime būnu su kauke? Manau, kad ir kokiu ypatingu žmogumi bandytum apsimesti, galiausiai vis tiek liksi savimi. Todėl kaukę užsidėti trumpam laikui įmanoma, bet tie žmonės, kurie su jomis praleidžia visą gyvenimą, manau, kenčia. Jei nori jaustis laimingas, vis tiek turi būti savimi.

Kaukę užsidėti trumpam laikui įmanoma, bet tie žmonės, kurie su jomis praleidžia visą gyvenimą, manau, kenčia.

– Jei reikėtų prisiminti pačią pirmąją jūsų darželio ar mokyklos laikų kaukę – karnavalinį kostiumą?

I. K: Prisimenu, kad kažkada buvau labai simpatiška kirmėlytė. Mama visuomet pasirūpindavo, kad mano karnavaliniai kostiumai būtų įspūdingi ir teiktų daug džiaugsmo. Kadangi dabar pati esu mama, natūralu, kad kaukes gaminu ir savo vaikams. (Indrė augina 6-erių Mariją Barborą ir 4-erių Aleksandrą – aut. past.) Anksčiau jų reikėdavo tik Užgavėnėms, tačiau dabar tų švenčių, kuriose privalu kuo nors persirengti, nuolat daugėja: yra ir atskiros Kostiumų dienos, ir Helovinas. Jei dar vyksta koks spektakliukas mokykloje, tai atrodo, kad ypatingesnė diena Marijai Barborai būna, kai galima ateiti apsirengus bet kaip (juokiasi).

S. Storpirščio asmeninio archyvo nuotr. 

S. S.: Oi (giliai atsidūsta)... Darželį aš tik iš nuotraukų atsimenu. Atrodo,  mama buvo aprengusi mane nykštuku. Mokykloje tikrai švęsdavome Užgavėnes, tai ten tradiciškai žiemą iš kiemo vydavome kaip čigonai, raganos ar velniai. Penkiamečiam sūnui Emiliui (dar auginame Vincentą, kuriam greitai bus pusantrų) darželyje irgi dažnai prireikia kaukių. Per praėjusias Kalėdas jis užsimanė būti Batuotu Katinu. Nupirkome tokį rudą kombinezoną, kurį paskui su žmona paturbinome – prisiuvome katino ausis ir uodegą.

– Gal trumpai primintumėte mūsų skaitytojams šio sezono laidos dalyvius ir „Muzikinės kaukės“ taisykles?

I. K.: Čia gyvai dainuoja žymūs, talentingi žmonės iš visos Lietuvos. Kiekvieną sezoną – vis kiti. Dešimt dalyvių burtais gauna užduotį – įsikūnyti į kokį nors garsų Lietuvos ar pasaulio atlikėją. Per savaitę tenka išmokti dainuoti, judėti scenoje būtent taip, kaip tą daro minėtas atlikėjas. Dar svarbu, kad pasirodymas nevirstų parodijų šou. Šį sezoną mūsų laidoje dalyvauja Norbertas, atlikėja Aistė Pilvelytė, Simona Nainė, dainininkas Žygimantas Gečas, Milda Andrijauskaitė-Bakanauskienė, dabar jau žinoma ir sceniniu slapyvardžiu MAIMO, ir kt.

– Jei kada nors patys taptumėte „Muzikinės kaukės“ dalyviais, kokio atlikėjo amplua labiausiai norėtumėte išbandyti?

S. S.: Manau, kad ieškočiau ryškių variantų, į kuriuos įsikūnyti man padėtų aktorinė patirtis. Galbūt labiau mėginčiau nustebinti ne balsu, o judesiu. Norėčiau pradėti nuo vyriško įsikūnijimo, bet pagal laidos taisykles vieną kartą turėčiau tapti ir moterimi. Ar tai būtų pirmas kartas? Tikrai ne. Kažkada spektaklyje pagal Kakės Makės knygas su kolega Šarūnu vaidinome džiazuojančias močiutes.

S. Storpirščio asmeninio archyvo nuotr. 

– Smagu, kad dešimt atlikėjų savo įsikūnijimus į popžvaigždes tęsia visus metus – niekas neiškrinta ir niekas nepralaimi. Metų pabaigoje trys geriausi, surinkę daugiausia komisijos balų, patenka į finalą, o ten jau už savo favoritą balsuoja žiūrovai.

I. K.: Būtent. Užtai dalyviai tampa viena draugiška komanda. Čia nėra jokios piktdžiugos, jei kam prasčiau pasisekė, tik nuoširdus rūpinimasis vienas kitu.

S. S.: Šitoks laidos formatas labai suartina visus laidos dalyvius. Tačiau finale vis tiek nugalėtojas lieka vienas: kažkas juk turi pralaimėti.

– Kaip patys gyvenime taikotės su pralaimėjimais ir kaip šito meno mokote savo vaikus?

S. S.: Grįžtant prie aktoriaus profesijos, pralaimėjimas yra mūsų duona kasdienė. Juk jei eini į dešimt atrankų, devynias iš jų tikrai pralaimi. Nori nenori, prie to turi priprasti ir augintis storą odą. Išties labai nemėgstu pralaimėti. Matau, kad sūnui, kai užaugs, irgi dėl to bus problemų, nes visada nori būti pirmas. Tada aš jam kantriai aiškinu, kad namuose tėtis gali nusileisti, bet gyvenime taip nebus, juk kiti irgi norės laimėti. Sunkiai kol kas mums sekasi: Emilis toks azartiškas...

I. K.: Kadangi ilgą laiką buvau profesionali sportinių šokių šokėja, natūralu, kad pralaimėti išmokau ten: juk visada būti geriausia negali. Manau, kad būtent tada ištreniravau savo reakciją į pralaimėjimą. Jei nepasisekė – išmokau nelikti su tuo jausmu, o kitą dieną treniruotis dar smarkiau. Visai kas kita yra su vaikais. Šiuo metu man norisi, kad jie labai stipriai nesureikšmintų nieko – nei laimėjimo, nei pralaimėjimo. Žaisdama su saviškiais stalo žaidimus net įvedžiau naują taisyklę, kad laimintysis gali turėti dovanojimo šansą, t. y. jis gali kirsti, bet gali to nedaryti, arba gali padovanoti savo laimėtą tašką kitam žaidimo dalyviui. Nežinau, kas iš to bus, bet žaidimą baigiame smagiai, be jokios konkurencijos.

– Pasibaigus pandemijai, Lietuvoje vėl vyksta daugybė renginių, kuriems reikalingi vedėjai. Ar nejaučiate šiame darbe konkurencijos – kolegų alsavimo į nugaras?

I. K.: Renginius vedu ne tik Lietuvoje, bet ir skraidau į užsienį. Dažnai užsakovai vienaip ar kitaip vis tiek būna susiję su Lietuva. Ką manau apie konkurenciją? Mano galva, lengva užimti tam tikras šou rinkos verslo pozicijas, bet kur kas sunkiau jas išlaikyti. Visą laiką privalai būti geros nuotaikos, sekti renginių pulsą ir daryti savo darbą kažkiek geriau už kitus. Aš per daug dažnai mėgstu kartoti vieną frazę iš „Alisos Stebuklų šalyje“, kad kartais reikia pasiutusiai greitai bėgti vien tam, jog liktum toje pačioje vietoje. Jeigu nori kur nors nueiti, reikia bėgti dvigubai greičiau. Taip ir darau.

I. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr. 

– Gal pasidalytumėte savo sėkmės receptais?

I. K.: Vieno sėkmės recepto nėra. Čia kaip virtuvėje: visos turime receptų knygas, bet galiausiai kiekviena pagaminame patiekalą pagal savo skonį, arba, kaip sakoma, iš akies. Renginių srityje kiekvienas vedėjas irgi turi atrasti savo receptą ir dar pridėti iš akies. Vienam tai bus atvirumas, kitam – komiškumas, trečiam – skandalai, o aš stengiuosi nuoširdžiai domėtis ir rūpintis žmonėmis, kurie dalyvauja mano renginiuose ar mano vedamose laidose. Man iš tiesų nuoširdžiai rūpi kiekvienas renginio svečias. Nieko nedarau mašinaliai, nes žmonės tai labai greitai pajunta. Aišku, būna, kad nuo visko pavargsti. Tuomet turi stabtelėti, nuvažiuoti prie ežero ar į kokį SPA, pabūti su savimi, įsikrauti, o paskui ir vėl kurti žmonėms šventę.

– Ar „Alisa Stebuklų šalyje“ – jūsų mėgstamiausia knyga? Kiek citatų iš jos turite?

I. K.: Pataikėte. Tikrai daug. Man išvis labai patinka citatos. Tai darė mano mama, tai darau ir aš. Matau, kad ir Marija, skaitydama mano geros draugės Rimantės Kulvinskytės knygą, daro lygiai tą patį – išsirašo gražias mintis, o paskui skaito jas klasiokams. Matyt, toks jau mūsų šeimos moterų bruožas.

Finale vis tiek nugalėtojas lieka vienas: kažkas juk turi pralaimėti.

S. S.: Aš savo vyresnėlį Emilį po truputį pratinu prie savo vaikystės klasikos. Skaitau jam Astridos Lindgren „Emilį iš Lionebergos“. Ši knyga man taip patiko, kad net sūnų pavadinau pagrindinio jos herojaus vardu. Tik keista, kad sūnui lig šiol nerūpi mano vaikystės kultinė knyga apie Mikę Pūkuotuką, nors ten daug tokios smagios filosofijos.

Bandžiau skaityti jam Antoine de Saint-Exupery „Mažąjį princą“, bet turbūt dar per anksti. Pastebėjau, kad jis mieliau renkasi knygeles su užduotėlėmis. Namuose turime visą kalną knygų, iš kurio jis pats kasdien atsineša tą, kurios norėtų klausytis.

– Ar jūs patys, vesdami renginius ir augindami vaikus, dar turite laiko kada kokią knygą paskaityti?

I. K: Anksčiau labai skaitydavau romanus, ypač per atostogas kur nors šiltuose kraštuose ar skrisdama lėktuvu. Dabar, kai auga du maži vaikai, tokie pasisėdėjimai su knyga darosi sunkiai įgyvendinami. Šiuo metu, jei tik randu laisvą minutę, labiau mėgstu motyvacines, psichologines knygas.

S. S.: Aš irgi retai skaitau. Apskritai savo malonumui laiko turiu mažai. Nebent reikia ruoštis kokiam naujam projektui ar vaidmeniui pagal kokią nors knygą. Girdėjau, kad Indrė labai mėgsta išsirašyti citatas. Aš darau truputį kitaip. Jei skaitau popierinę knygą, šalia visuomet laikau pieštuką ir lipnių spalvotų popieriukų, kuriuos lipdau prie patikusių puslapių, o geras mintis pasibraukiu.

– Galbūt Indrė skaito knygas ir apie pilotavimą: juk turi piloto licenciją?

I. K: Na, buvo laikas per karantiną, kai studijavau ir norėjau gauti privataus piloto licenciją. Teko skaityti, ruoštis, mokytis – man labai patiko. Deja, pilotuoti lėktuvą – ne tas pats, kas važiuoti dviračiu ar automobiliu, kur išmokai, sėdai ir kada nori, tada ir važiuoji. Čia reikia nuolatinės praktikos, nes jei tik nesurinksi reikiamo skaičiaus skraidymo valandų, teks viską pradėti nuo pradžių. Kadangi šiuo metu per daug laiko neturiu, manau, kad prie pilotavimo dar sugrįšiu ateityje.

S. S.: Indrės hobis – pilotuoti lėktuvą, o mano – kolekcionuoti geriausias filmų scenas. Tarkim, pasižiūri filmą ir susiradęs internete labiausiai patikusią sceną kur nors ją išsisaugai. Kartais tikrai labai sunku gerame filme surasti tą vieną vienintelę sceną, kuri tave išvertė iš kojų. Ar kartais jas peržiūriu? Kai kurias. Visas žiūrėsiu turbūt tik tada, kai išeisiu į pensiją (juokiasi). Bus įdomu prisiminti, kas jaunam patiko.

– Į populiarų „Muzikinės kaukės“ žaidimą įsitraukusi visa Lietuva. Šeimos serga už savo favoritus. Galbūt ir jūs esate labai azartiški žmonės?

S. S: Į lošimo įstaigas nesu ėjęs, problemų dėl to neturiu, bet šiaip, manau, esu tikrai azartiškas. Kartais net žmona mane turi stabdyti, nes nepasiduodu savo sūnui. Sakau: tegul jis mokosi žaisti! Kartais, kai mes su juo įsižaidžiame kortelėmis, man tarsi kažkoks siutas užeina – turiu žūtbūt laimėti. Gal noriu sugriauti tas šiltnamio sienas, kurias mes jam su žmona namuose sukuriame? Tuomet ji juokiasi, kad aš su penkiamečiu bandau lygintis.

I. Kavaliauskaitės asmeninio archyvo nuotr. 

I. K: Aš irgi esu labai azartiška dalyvaudama žaidimuose, sporto varžybose, konkursuose ar protmūšiuose, bet štai eiti į kazino visai nemėgstu. Per daug sunkiai dirbu, kad uždirbtus pinigus lengva ranka patikėčiau tik sėkmei ir galiausiai juos prarasčiau. Sykį, viešint Las Vegase, mane įkalbėjo nusipirkti žetonų už 50 dolerių. Dar iki šiol man jų be galo gaila. Tai buvo beprasmiškiausiai išleisti pinigai per visą mano gyvenimą.

– Savo feisbuko paskyroje Indrė rašo: „Gyvenime neišmokau vieno – nesišypsoti.“ Ar su šypsena gyventi lengviau?

Šypsenai man nereikia kaukės. Dažniau ją deduosi, kai turiu pabūti supykusi mama ar nepatenkinta klientė.

I. K.: Nei taip, nei ne. Tiesiog kiekvienas kažką atsinešame į šį pasaulį savo. Man jame lengviau gyventi, kai žinau, kad galiu šypsotis ir pozityviai priimti visas situacijas, ieškoti jose pirmiausiai gerų dalykų. Šypsenai man nereikia kaukės. Dažniau ją deduosi, kai turiu pabūti supykusi mama ar nepatenkinta klientė.

S. S.: Šiuo metu viena didžiausių mano problemų – nebemoku džiaugtis, nes per daug įsisukau į darbus ir kartais pats save dėl to kaltinu. Juk varau, varau, varau… Gaunu vieną pasiūlymą, paskui – kitą ir net neturiu laiko, kada sustoti ir jais pasidžiaugti, padėkoti, kad gyvenime man taip pasisekė. Tačiau tikrai vertinu, ką turiu, ir tikrai nespjaunu Dievui į veidą, nes matau, kiek kolegų šiuo metu vargsta dėl darbų. Atrodo, jei pasidžiaugsiu, galiu staiga viską prarasti. Tai nuleidžiu galvą ir dirbu toliau.

– Ko iš visos širdies palinkėtumėte šio sezono „Muzikinės kaukės“ dalyviams?

S. S.: Drąsos. Ir kuo greičiau suprasti, kad jų laukia tik dvylika laidų, kurios labai greitai baigsis. Kaip laidos vedėjas, matau, kad vieni čia atsipalaiduoja antroje laidoje, kiti – tik devintoje. Todėl visiems naujojo sezono dalyviams linkėčiau atsipalaiduoti kuo greičiau ir spėti pajausti šiame žaidime kuo daugiau malonumo. Negalvokite, ką apie jus pamanys kiti. Tiesiog spjaukite ir darykite taip, kaip norisi jums. Visada likite ištikimi sau!

I. K.: Linkiu pasimėgauti galimybe užsidėti kaukę ir nepamiršti jos palikti scenoje. Grįžkite namo su šypsenomis, bet be kaukių!

„Muzikinė kaukė“ – šeštadienį 19.30 val. per BTV

„Šie metai – pirmieji, kai išmokau šiek tiek atsignybti laiko tik sau ir pabūti viena. Stengiuosi dėl to nekaltinti savęs, bet, neslėpsiu, kur nors pabuvus viena, tikrai pagalvoju, kad vis dėlto reikėjo kartu imti ir vaikus. Nesu iš tų mamų, kuri galvotų, kad aukoja savo gyvenimą dėl vaikų, kad atidavė viską tik vaikams. Man tai yra natūralus noras ir buvimas su vaikais – džiaugsmas.  Vaikai mano gyvenimo nepakeitė, jie tik dar labiau jį užpildė“, – nuoširdžiai kalba garsi moteris.

Indrė priduria, kad buvo toks laikas kai nė sekundės nebuvo atskirai nuo savo vaikų. Dabar, kai vaikai paaugo, atėjo metas kai galima šiek tiek atsipalaiduoti. Tiesa, Indrė neslepia kartais galvojanti, kad dienos labai trumpos. Tačiau visus savo darbus stengiasi dėlioti pagal vaikų ritmą. „Keliuosi anksčiau už vaikus, kad galėčiau ramiai išgerti kavos ir pasiruošti dienos maratonui. Tada vežu vaikus į darželį ir prasideda bėgimas, lėkimas. Mano diena baigiasi penktą valandą vakaro, kad galėčiau pati pasiimti vaikus iš darželio“, – sako ji.

TV laidų vedėja priduria, kad pagalbos kartais tenka paprašyti mamos. Tačiau net grįžusi vėlai po darbų, Indrė visada atsineša vaikus į savo lovą, kad rytą sutiktų visi trys.

„Mūsų su vaikais bendravimas kartais primena suaugusiųjų pokalbius. Vakare susėdam ir pasikalbam, ką kiekvienas nuveikėm per dieną. Jie man pasakoja, ką veikė darželyje ir jiems visada įdomu pamatyti, ką dirbo mama. Todėl aš neįsivaizduoju, ką reikėtų pasakyti, jei tektų slėptis po kauke. Turbūt tai būtų sunkiausia“, – staiga mintimis keliomis savaitėmis atgal sugrįžta Indrė. Kuomet LNK televizijos projekte kaukė buvo nuimta taip pat dviejų vaikų mamai, garsiai TV laidų vedėjai ir žurnalistei Rūtai Mikelkevičiūtei.

„Viena yra padainuoti „Kaukėse“. O nematoma projekto dalis – pasislėpti. Slėptis ne tik nuo komisijos ir televizijos žiūrovų, bet ir nuo savo šeimos narių. Čia didžiausią įspūdį man padaro mamos, kurios ir taip žongliruoja savo pareigomis, kaip kokios cirko artistės. Tad labiausiai noriu išgirsti jų istorijas, kaip joms pavyko pasislėpti nuo šeimos. Manau, vaikai  šią paslaptį gali išsiaiškinti greičiausiai“, – šypsosi garsi mama.

„Esu girdėjusi, kaip Rūta sakė, jog neįmanoma suderinti motinystės ir karjeros. Aš suprantu, ką ji norėjo pasakyti, juk kažkas vis tiek nukenčia. Bet aš ją matau kaip labai stiprią moterį, mokančią  išspausti geriausia, ką gali iš kiekvienos situacijos, kurioje yra ir pasiekti maksimumą“, – susižavėjimo dirbančiomis mamomis neslepia Indrė.

„Šis projektas yra nuostabus. Jeigu jame sutinka dalyvauti žmonės, kurių kiekviena diena suskaičiuota sekundžių tikslumu. Tad nebežinau, ko dar galiu tikėtis toliau šiame sezone! Po pirmųjų laidų gavau šimtus žinučių su žmonių spėjimais ir supratau, kad iš tiesų ramiai stebėti prie televizijos ekranų, išnagrinėti kiekvieną užuominą galbūt yra kiek paprasčiau, nei spėti filmavimų metu. Bet iš žinučių kiekio labiausiai džiugina matyti, kaip stipriai į kaukių žaidimą įsitraukusi visa Lietuva“, – džiaugiasi Indrė.

Šį sekmadienį, 19.30val., LNK televizijos žiūrovai laidoje  „Kaukės“  išvys visas dešimt įspūdingų kaukių. 

„Man patinka puoštis, neslėpsiu. Neturiu vieno stiliaus, o mėgstu išbandyti įvairius derinius ir gyvenu spalvingą gyvenimą. Televizija – puiki vieta eksperimentuoti su skirtingais įvaizdžiais ir deriniais“, – garsi moteris neslepia, kad antrajam sezonui ruošėsi itin atsakingai.

Maža to, Indrė juokiasi, kad nebesuskaičiuoja, kiek suknelių teko pasimatuoti ruošiantis filmavimams.

„Esu dėkinga stilistams ir visai komandai bei savo artimiems bičiuliams, kad padėjo įgyvendinti viską, apie ką svajojau. Man patinka atrasti naujus kūrėjus, ypač Lietuvos, ir parodyti juos plačiai auditorijai. Buvo ir taip, kad išsvajota suknelė atvyko tiesiai į filmavimą, ją geras bičiulis atsiuntė su kurjeriu, kad tik viską suspėtume! Žinoma, gerai atrodyti padėjo ir mano seni draugai. Pamenu, viename salone vis žiūrėdavau į vieną suknelę ir, kaip tyčia, niekaip nepavykdavo jos gauti. Smagu, kad būtent laidos „Kaukės“ viename iš filmavimų man pavyko ja pasipuošti“, – džiaugėsi Indrė.

Buvusiai sportinių šokių šokėjai ir BTV laidos „Muzikinė kaukė“ vedėjai muzika gyvenime labai svarbi. Tačiau ji neslepia, kad vis dėlto pati užsidėti kaukę ir dainuoti ant scenos kol kas nedrįstų.

„Savo dainavimo galimybes vertinu labai adekvačiai. Nemoku dainuoti ir bijau, kad, jeigu man tektų tapti šio nuostabaus šou dalyve, būčiau akimirksniu demaskuota. Išgirsti mane dainuojančią galima tik automobilyje“, – juokiasi moteris ir priduria, kad nė vieno savo ryto neįsivaizduoja be „Coldplay“ dainos „Magic“.

„Ši daina man yra geros dienos garantas. Rytais jos klausydama kartoju sau, kad diena bus stebuklinga ir, žinokite, tai veikia!“ – sako Indrė.

„Mes patys viską susikuriame savo galvoje. Todėl žmonės kas dieną turėtų susikurti sau šventę. Mano mėgstamiausias posakis yra: mes kuriame teigdami, o ne neigdami“, – atskleidžia Indrė.

„Visada visiems sakau, kad reikia pastebėti kas gražu ir patinka, ir džiaugtis mažais dalykais kiekvieną dieną. Aš labai džiaugiuosi, kad man suteikta galimybė antrus metus iš eilės būti šiame projekte. Man tai yra didelė dovana. Visada visiems sakau, kad visi: prodiuseriai, apšvietėjai, operatoriai, kostiumų dailininkai ir galų gale žmonės, kurie slepiasi po kaukėmis, yra stebukladariai. Būtent šios komandos dėka yra sukuriama šventė kiekvienuose namuose“, – džiaugsmo neslepia projekto komisijos narė.

Nors šiame projekte visi yra pasirašę itin griežtas konfidencialumo sutartis ir negali net artimiausiems šeimos nariams atskleisti nė menkiausios šou detalės, Indrė sako galinti šiek tiek praskleisti paslapties šydą. „Jau prasidėjo pirmieji filmavimai. Ir žinote, kas sunkiausia? Tylėti ir saugoti visas paslaptis iki žiemos. Dar viena įdomi detalė, kad šiais metais būtent žiūrovai nuspręs, kas laimės projektą. Todėl laukiu nesulaukiu pabaigos. Įdomu, ar komisijos ir žiūrovų simpatijos sutaps.“

Maža to, I. Kavaliauskaitė prisipažįsta: „Mano didžiausia klaida, kad smegenyse turėjau užsidėjusi blokus. Iš karto atmečiau kai kuriuos žinomus žmones, nes maniau, jog jie neturi laiko arba niekada nesutiktų dalyvauti šiame šou. Tai yra didžiausia klaida. Vos pamačiusi, kas slepiasi po pirmosiomis kaukėmis, likau be žado. Ne veltui ši laida yra tokia populiari, nes čia sutinka dalyvauti ryškiausios Lietuvos žvaigždės.“

LNK projektas „Kaukės“ praėjusiais metais buvo labai populiarus. Didžiausia intriga čia – atspėti, koks garsus mūsų šalies žmogus slepiasi po kauke. Būtent šis smagus žaidimas nepaliko abejingų, o nuotaikingos spėlionės – kas slepiasi po kauke – skambėjo visur. Todėl šį sezoną išvysite naujas, dar įspūdingesnes kaukes, po kuriomis savo veidus slėps žinomiausi šalies žmonės.

Naujas „Kaukių“ sezonas – jau nuo rugsėjo 12 dienos, sekmadieniais, per LNK.

Draugystė ir improvizacija

Išskirtiniai atlikėjai daug metų projekte "Muzikinė kaukė" negalėdavo dalyvauti dėl didelio koncertinio užimtumo. Pagal tarptautinį formatą "Your Face Sounds Me Familiar" filmuojamame naujajame sezone pasirodys Vokietijoje gyvenantis Maksas Melmanas iš grupės "Biplan", dainininkas Egidijus Sipavičius, režisierius, choreografas ir atlikėjas Gytis Ivanauskas, dainininkė Katažina Zvonkuvienė, aktorė Toma Vaškevičiūtė, dainininkė Ieva Zasimauskaitė, prodiuseris ir dainininkas Dovydas Laukys, aktorius Rokas Petrauskas, operos solistė Ieva Barbora Juozapaitytė ir KK2 laidų vedėja Justė Žičkutė.

Prie senbuvių komisijos narių – režisieriaus Vytenio Pauliukaičio, dainininkės Ingos Valinskienės ir radijo laidų vedėjos Livijos Gradauskienės – prisijungia muzikos prodiuseris Leonas Somovas.

Kiekvieną sezoną "Muzikinė kaukė" stebina dalyvių sugebėjimais įsikūnyti į įvairiausius personažus, atlikėjus ir garantuoja geros nuotaikos transliaciją. "Šio projekto bomba, manau, visada buvo ir bus žmonės, kurie verčiasi per galvą, įlenda į kito kūną, perteikia balsą. Bus tokių pasirodymų, kuriuose nebus įmanoma atpažinti, kas įsikūnijo", – apie tai, kas laukia šį sezoną, užsimena S.Storpirštis.

Čia gimsta ne tik puikus šou, bet ir nuoširdžios draugystės. Pasak laidos vedėjo, vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl taip nutinka, slypi "Muzikinės kaukės" taisyklėse: niekas projekto metu neiškrenta. "Išeina į šitą kelionę dešimt žmonių, ir baigia ją tiek pat. O kitas dalykas – puiki komanda, kuri padeda jaustis atsipalaidavus ir žiūrėti į viską kaip į žaidimą", – sako S.Storpirštis.

Aktorius kartu su Indre Kavaliauskaite laidą veda jau antrą sezoną. Jis atviras – smagu dirbti projekte, kuriame daug improvizacijos, prisitaikymo galimybės, bendravimo. "Džiugu, kad manimi pasitiki ir leidžia toliau semtis patirties, o aš stengiuosi atsipalaiduoti ir padėti dalyviams jaustis jaukiau. Vedėjas šitame projekte yra kaip laidininkas tarp komisijos ir dalyvių-personažų", – įsitikinęs jis.

Šio projekto bomba, manau, visada buvo ir bus žmonės, kurie verčiasi per galvą, įlenda į kito kūną, perteikia balsą.

Išbando ir save

S.Storpirštis ne tik veda laidą, bet ir kartkartėmis savaip prisijungia prie dalyvių. "Šio projekto režisierė turbūt girdėjo daugiausia mano bandymų įsikūnyti, nes kol vyksta pasirodymas scenoje, aš dažnai dainuoju kartu, bandau pasitikrinti, ar man pavyktų įsikūnyti į tą personažą. Gerai, kad man niekas už tai nerašo balų", – juokiasi jis.

"Prieš pradėdamas vesti šią laidą, kelis kartus buvau gavęs pasiūlymą dalyvauti projekte, bet neišdrįsau. Žiūrėdamas iš šalies vis pagalvoju: šitą galėčiau pamėginti įkūnyti, gal šitą, šito – niekaip… Dalyvauju savo galvoje", – dalijasi aktorius.

S.Storpirštis sako, kad pribloškiantį įsikūnijimą garantuoja visuma: ir balso atitikimas, ir sugebėjimas pajusti bei tiksliai atvaizduoti personažą. "Dėl vienų ar kitų priežasčių daugumos įkūnijamų personažų gyvų pasirodymų niekada nepamatysime. Tikrai pribloškiantis pasirodymas būna tada, kai sėdi ir nieko nebenori, o ir nebereikia sakyti – atrodo, originalas atlieka savo kūrinį prieš tavo akis", – pasakoja "Muzikinės kaukės" vedėjas.

Kaukės – kasdienybė

Šiandien kaukės lydi ir kasdieniame gyvenime. S.Storpirštis neslepia, kad prisijaukinti medicininę, nuo koronaviruso saugančią kaukę sekasi blogai. "Laikausi taisyklių, nepiktnaudžiauju, bet kartais jautiesi kaip su antsnukiu. Norisi pabėgti į mišką ir pakvėpuoti grynu oru", – atsiveria jis.

Ne tik medicininės kaukės yra žmonijos kasdienybės dalis, pastebi aktorius. Įvairios kaukės egzistavo įvairiais laikais. "Dauguma turi kaukių, ir aš – tikrai ne išimtis. Mano darbas toks, kad jis dažnai padiktuoja, kokią kaukę turėčiau užsidėti. Tai profesijos dalis, pripranti jas keisti, svarbu rasti laiko pabūti visai be kaukės", – sako S.Storpirštis.

Neseniai aktorius su šeima patraukė gyventi į sodo namelį, kuris netikėtai nušvietė gyvenimą kiek kitokiomis spalvomis. "Repetuoju teatre, filmuojuosi seriale. Kasdien sportuoju, deja, tik kasdamas sniegą. Išsikėlę gyventi į sodo namelį negalime atsidžiaugti pirma ypatinga žiema. Daug vaikštinėjame trise ir džiaugiamės, kai nereikia niekur iš čia važiuoti", – apie kasdienybės džiaugsmus pasakoja S.Storpirštis.

Šį sezoną „Muzikinėje kaukėje“ dalyvauti sutiko išskirtiniai atlikėjai, kurie daug metų projekte negalėdavo dalyvauti dėl didelio koncertinio užimtumo. Naujajame, jau devintajame šou sezone, filmuojamame pagal tarptautinį formatą „Your Face Sounds Me Familiar“, pasirodys Vokietijoje gyvenantis Maksas Melmanas iš grupės „Biplan“, dainininkas Egidijus Sipavičius, režisierius, choreografas ir atlikėjas Gytis Ivanauskas, dainininkė Katažina Zvonkuvienė, aktorė Toma Vaškevičiūtė, dainininkė Ieva Zasimauskaitė, prodiuseris ir dainininkas Dovydas Laukys, aktorius Rokas Petrauskas, operos solistė Ieva Barbora Juozapaitytė ir „KK2“ laidų vedėja Justė Žičkutė.

„Labai laukiau naujo „Muzikinės kaukės“ sezono, šis projektas yra ypatingas tuo, kad visada susirenka išskirtiniai dalyviai, kurie ne tik ruošia įsimintinus pasirodymus, bet ir susibičiuliauja! O šiemet sąstatas tikrai įspūdingas! Ar įsivaizduojate, kaip nerealu matyti legendinį Egidijų Sipavičių įkūnijantį ryškiausius Lietuvos ir pasaulio atlikėjus? Arba prancūziškai dainuojančią Katažiną? Patikėkit, laukia nerealus sezonas!“ – intriguoja laidos vedėja Indrė Kavaliauskaitė.

Prie senbuvių komisijos narių – režisieriaus Vytenio Pauliukaičio, dainininkės Ingos Valinskienės ir radijo laidų vedėjos Livijos Gradauskienės – prisijungia muzikos prodiuseris Leonas Somovas.

„Labai džiaugiuosi prisijungęs prie „Muzikinės kaukės“ komisijos. Man labai patinka šis projektas, patinka mintis, kad dalyviai stengiasi įkūnyti ir kuo tiksliau atkartoti atlikėjus. Kartais gali pasijusti lyg iš tiesų sėdėtum pasaulinio lygio žvaigždžių koncerte, pamatyti juos iš arti. Tai yra aukštas lygis ir labai profesionalūs dalyviai“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinasi L. Somovas.

Projektą ves žavus duetas – I. Kavaliauskaitė ir Simonas Storpirštis. Su Naujaisiais metais LNK žiūrovus sveikins ir projekto komisijos nariai, ir dalyviai.

Naujametis vakaras LNK televizijoje prasidės 20 val. šventinė transliacija „Naujieji su LNK kanalų šeima“, kurią ves Vedėjas Rolandas Mackevičius. Lygiai 00.00 val. prasidės „Muzikinė kaukė. Šventinė puota“ su naujausiais, ryškiausiais, dar niekur nerodytais naujo „Muzikinės kaukės“ sezono pasirodymais. Po „Muzikinės kaukės“ bus transliuojama Monique ir Justino Jaručio muzikinė dvikova „Red Bull Soundclash“. Po koncerto atlikėją Monique bus dar galima išvysti ir lietuviškoje komedijoje „Aš žvaigždė“ su Mantu Stonkumi pagrindiniame vaidmenyje.

„Aš negaliu patikėti, kad jūs buvote po šia kauke! Mes visi įpratę jus matyti visai kitame amplua, net negalvojau, kad mokate dainuoti!“ – iš nuostabos net priklups naujametinio vakaro vedėjas Rolandas Mackevičius.

Kas slepiasi po kaukėmis, spėlios ne tik R. Mackevičius, bet ir komisija. Tik naujametę naktį ji bus išskirtinė: šį kartą prie brolių Lavrinovičių ir Livijos Gradauskienės Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė prisijungs su savo vaikais. Indrė su savo atžalomis pasirodymus stebės jaukiai įsitaisiusi namuose. Šeiminėje aplinkoje netrūks šokių ir karštų diskusijų.

„Man būtų didžiausias Naujųjų metų stebuklas, jei po šia kauke dainuotų „Nuo...Iki...“ laidos vedėja Giedrė Talmantienė“, – juokaus Indrė.

„Ne, mama, čia Donatas“, – tvirtins Indrės dukra Marija, scenoje išvydusi vieną mylimiausių savo „Kaukių“ personažų ir spėjusi, kad po ja slepiasi Donatas Montvydas.

Vakaro metu šventinius sveikinimus sakys ir LNK kanalų šeimos laidų vedėjai, ir žinomi kanalo bičiuliai. O slapčiausiais projekto „Kaukės“ užkulisiais ir dar negirdėtomis istorijomis dalinsis šou nugalėtoja Rūta Ščiogolevaitė ir jos bičiulė Indrė Stonkuvienė.

„Sėdžiu sekmadienį ir pypsi telefonas. Žiūriu, visi mane socialiniuose tinkluose žymi prie Vienaragio, galvoja, kad ten aš. Projektą žiūrėjom su Vidu ir keliais draugais, visi atsisuka į mane, sako, nemeluok, ten tikrai tu, tik mums nesakysi!“ – juoksis I. Stonkuvienė, kuri viso projekto metu buvo įtariama besislepianti po Vienaragio kauke. „Mes daugiau nei dešimtmetį draugaujam, kartu švenčiam šventes, nenuostabu, kad esam perėmusios viena kitos manierų“, – atviraus R. Ščiogolevaitė.

Savo istorijomis dalinsis ir Pelėda Toma Vaškevičiūtė kartu su bičiuliu Gyčiu Ivanausku, „Rimtų reikalų“ žvaigždė Panda Josifas Baliukevič, Lapė Inga Stumbrienė su vyru Aivaru, Banano Simo Jasaičio žmona Oksana Pikul-Jasaitienė. Šventinę naktį žiūrovų laukia daug siurprizų, negirdėtų istorijų ir muzikos.

Šventinė transliacija „Naujieji su LNK kanalų šeima“ – jau rytoj, gruodžio 31-ąją, nuo 20 val.

„Kai išgirdau savo eurovizinio kūrinio pirmuosius akordus bei ant scenos pamačiau dainuojantį Vienaragį, ištiko lengvas šokas. Tokios stipraus savo kūrinio atlikimo net sapnuose neregėjau, bet dabar jau žinau, kad stebuklų gyvenime vis dar pasitaiko. Ir ypač „Kaukėse“. Tiesa, kas slypi po tuo kostiumu, bent jau kol kas, neturiu nė menkiausio supratimo“, – apie didžiausią nuostabą sukėlusį pasirodymą pasakojo LNK muzikinio šou „Kaukės“ narys Vaidotas Valiukevičius, grupės „The Roop“ vokalistas.

„Mane labiausiai intriguoja naujoji dalyvė Pelėda. Jos kostiumas yra ir gražus, ir tiesiog tobulai viską paslepiantis: figūrą, ūgį, net lytį. Iki galo taip ir nesupratau – vyras ten ar moteris. Be to, labai sunkiai atpažįstamas ir šio personažo balsas. Su kitais komisijos nariais jokio vieningo atsakymo taip ir neradome. Variantai svyruoja nuo Gyčio Ivanausko iki Egidijaus Dragūno ant aukštakulnių. Ir... kai pamačiau Boružėlę, vos nenusikandau liežuvio iš nuostabos. Beprotiško grožio suknelė. Tam, kas slepiasi po šia kauke, labai pasisekė“, – apie sau labiausiai patikusius dalyvius „Kaukėse“ pasakojo dizaineris Aleksandras Pogrebnojus.

„Aš turiu tokių įtarimų, kad tarp dalyvių gali būti net du Juozai – pirmoje laidoje kilo įtarimų dėl Erlicko, o dabar mačiau ir aiškiai girdėjau mums dainuojantį dizainerį Statkevičių. Esu garantuota, kad jis slepiasi po debesėlio kauke. Patys netrukus galėsite įsitikinti – ten tikrai jo balsas. Arba ne. Na, turiu prisipažinti, kad su mano nuomone sutiko toli gražu ne visi komisijos nariai“, – apie tai, kaip sekėsi spėlioti viename paslaptingiausių projektų „Kaukės“ pasakojo radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė.

Uoliausiai į klausimą atsakinėti, kas po kauke, ėmėsi LNK muzikiniame šou teisę studijavusi I. Kavaliauskaitė. Po pirmosios laidos moteris išsiuntinėjo žinutes visiems savo draugams, kurie, jos manymu, galėtų dalyvauti šiame projekte. „Daug kam po praėjusios laidos nedaviau miegoti. Naktį pasiėmusi telefoną parašiau aktoriui Dominykui Vaitiekūnui žinutę: „Labas, ar tu šakotis?“. Jis atrašo: „Žinok, kartais šakotis, kartais cepelinas.“ Nuo tokio produktyvaus pokalbio aiškiau tikrai nepasidarė. Panašiai pabendravau su dar keletu artimų savo draugų. Kai kurių tiesiai klausiau – klausyk, ar kartais tu ne Monstras?“ – apie tai, kokių priemonių ėmėsi tam, kad išsiaiškintų kas dalyvauja paslaptingiausiame metų projekte, pasakojo I. Kavaliauskaitė.

Ar po debesėlio kauke iš tikrųjų Juozas Statkevičius? Dėl kurio personažo kilo aršiausios diskusijos tarp komisijos narių? Kuri kaukė bus nuimta? Visi atsakymai – paslaptingiausiame metų šou „Kaukės“ sekmadienį, 19.30 val., per LNK.