– Iš tiesų, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, situacija šiuo metu yra tokia, kad visuomenės senėjimas sąlygoja pokyčius tame, jog darbdaviai kiek įmanoma labiau ir ilgiau stengiasi išlaikyti darbuotojus savo įmonėse. Tai jeigu mes anksčiau kalbėdavome, kad ieškoma su darbo patirtimi, amžius geriausiai iki 30 m., tai šiandien to nebėra. Nors nuogąstavimas, kad vyresnio amžiaus žmogus sudėtingiau prisitaikys įmonėje vis dar liko.

– Tai kaip iš tikrųjų yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jeigu jūs sakote, kad visoje bendrijoje darbdaviai stengiasi kuo ilgiau išsaugoti savo darbuotojus? Bet gal, jeigu tai yra kažkokia pažangi, ekonomiškai stipri šalis, ten tokių problemų nėra?

– Turiu pasakyti, kad senosios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Austrija, Danija, Švedija, ši problema nėra tokia ryški, nes šios šalys jau kurį laiką siekia, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus darbo rinkoje. Mokymosi visą gyvenimą kultūra yra absoliučiai kitame lygyje šiose šalyse ir žmonės ilgiau išlaiko savo kompetencijas, o taip pat siekia tobulinti ir įgyti naujas. Todėl šios šalys susiduria su mažiau problemų, turėdamos ir išlaikydamos vyresnio amžiaus darbuotojus.

– Pakalbėkime dabar apie Lietuvą. Kaip tie vyresni žmonės, galbūt net sulaukę pensinio amžiaus, patys noriai darbinasi ir ieško kažkokių galimybių prisidurti prie pensijos?

– Nori ir darbinasi. Tačiau visuomenės nuomonėje galiojantys stereotipai vis dėlto sąlygoja, kad šie žmonės ieško darbo žymiai žemesnėje kvalifikacinėje plotmėje negu galėtų. Aš nebesugebėsiu, aš ne toks greitas, ne taip moku dirbti su technologijomis – tai dažniau vis dėlto yra nuostatos negu realybė. Ir keisti šias nuostatas šiuo metu yra pagrindinė Lietuvos užduotis. Nes vyresnio amžiaus žmonės tikrai yra pajėgūs duoti valstybei ir ekonomikai žymiai daugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet tada kokius darbus jiems tenka dirbti, jeigu jūs sakote, kad jie, besidarbindami, iš karto taikosi į kažkokį žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą?

– Na, netgi buvę inžinieriai ar aukštesniosios grandies vadovai neretai ieško darbo tiesiog prekybos centruose, statybose, valymo darbai yra populiarūs, slaugos sektoriuje, bet taip pat žemesnės kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Neretai net Užimtumo tarnybos konsultantai dirbą eilę dienų tam, kad paskatintų žmogų visgi ieškoti adekvataus darbo savo kvalifikacijai. Ir jeigu tai pavyksta, tai yra laimėjimas tiek įmonės, tiek žmogaus. Nes šie žmonės yra lojalūs, gebantys ir besimokantys. Mes turime pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus žmonės net ir programavimo mokymo programas pabaigę sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje.

– Bet ar nėra taip, kad vyresni darbuotojai gauna mažesnius atlyginimus, ypač jei jie jau yra pensinio amžiaus? O tokiu atveju verslininkai nemenkai sutaupo.

– Ne, tokios tendencijos nestebime. Verslininkai netaupo atlygio sąskaita, nes darbuotojų reikia. Ir jeigu darbuotojas turi reikiamos kompetencijos, jam visada bus mokamas adekvatus rinkos darbo užmokestis.

– O kaip vyresniems darbuotojams sekasi sutarti su jaunesniais?

– Čia dar yra vienas mitas, kurį turėtume paneigti. Nes pirminėje stadijoje labai dažnai yra tas nuogąstavimas, kad nesutars, kad mūsų įmonės profilis yra kitoks. Bet iš tiesų realybė yra priešinga – šie žmonės ir sutaria, ir atranda bendrą kalbą.

– Bet jeigu Lietuvoje ir toliau prastės demografinė situacija, ar nereiškia, kad lietuviai, net ir sulaukę pensinio amžiaus, negalės eiti ilsėtis ir teks dirbti iki mirties?

– Neturėčiau pasakyti „teks“. Bet situacija keičiasi dramatiškai ir žymiai daugiau žmonių išeina iš darbo rinkos negu ateina į ją. Todėl mes turime pamąstyti apie tas kertines kompetencijas, kurios yra įvardijamos ir kurių reikės nuolat, taip pat tobulinti savo profesines kompetencijas ir neužsibūti savo kvalifikacijos ir kompetencijų lygmenyje, kad galėtume išlikti ir prisitaikyti. Ir kol nesame pensinio amžiaus, tai atrodo labai paprasta ir atrodo, kad dar spėsiu, bet išties laikas ir technologiniai pokyčiai vyksta labai sparčiai. Ir laikas yra negailestingas šioje situacijoje. Todėl turime galvoti ir manau, kad taip, mes turėsime dirbti ilgiau.

Apie užsieniečius Lietuvos darbo rinkoje LNK žurnalistė kalbėjosi su Užimtumo tarnybos vadove Inga Balnanosiene.

– „Kas dešimtas“, tai reiškia, kad daugiau nei 4 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai daug ar mažai, kalbant apie darbo rinką ir joje esančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus?

– Visų pirma, reikėtų pakalbėti apie tai, kad visoje Europoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų stygius yra didžiulis. Šiandien Europos Sąjungos valstybės konkuruoja ne tik tarpusavyje dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, bet daugiau dabar konkuruojama ir dėl trečiųjų šalių piliečių. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 5 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tačiau priimti jų galėtume net kelis kartus daugiau, nes poreikis, iš tiesų, yra žymiai didesnis.

– Apie kokių sričių specialistus kalbame?

– Apie informacinių technologijų (IT) specialistus, inžinierius, vidutinės kvalifikacijos darbuotojus, dirbančius gamybos vadovais, gamybos operatoriais, medikus, slaugytojus, mokytojus bei dėstytojus aukštosiose mokyklose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Atvykę darbuotojai sudaro konkurenciją Lietuvos darbuotojams?

– Taip. Bet darbuotojų stygius yra toks, kad kiekvienas lietuvis, turintis paklausią darbo rinkoje profesiją, aukštąjį išsilavinimą, yra ne konkurentas atvykstančiam žmogui. Vis dėlto įmonėms yra patrauklesnis gimtąja kalba kalbantis, žinantis procesus žmogus. Darbdaviai ne iš gero gyvenimo renkasi trečiosios šalies gyventoją. Užtrunka migracijos procedūros, apmokymai. Reikia kalbėti ir apie žmonių savijautą, integraciją atvykus į šalį. Nes būtina integruotis ne tik į darbo rinką, bet ir į visuomenę. Galima paneigti ir mitą apie atlyginimus. Atvykę žmonės gauna tokį patį atlyginimą, kokį gauna ir Lietuvos gyventojas. Tai reglamentuota teisės aktais, stebima, prižiūrima. Jeigu atvyksta aukštos kvalifikacijos darbuotojas, nustatyta, kad jam turi būti mokamas ne mažesnis nei 1,5 vidutinio atlyginimo šalyje tuo metu esantis darbo užmokestis.

– Bet atvykę užsieniečiai galbūt yra patogesni darbdaviui: jie lankstesni, nori greičiau uždirbti, gali dirbti už mažesnę algą? Ar toks konkurencingumas nekerta per lietuviškas algas?

 Šiuo metu darbo rinkoje situacija yra tokia, kad renkasi žmogus, nebe darbdavys. 

– Jei kalbėtume apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, šiuo metu darbo rinkoje situacija yra tokia, kad renkasi žmogus, nebe darbdavys. Ta situacija vis dar išlieka, nepaisant geopolitinės situacijos, energetinių sutrikimų. Darbuotojo pozicija šiuo metu yra stipresnė negu darbdavio. Todėl negalima kalbėti apie tai, kad užsienietis yra patogesnis. Taip, tiesos yra tame, kad atvykstantis žmogus atvyksta užsidirbti, padaryti darbą, įgyvendinti projektą. Tačiau jei atvyksta gydytojas  ar universiteto dėstytojas, jis lygiai taip pat dirba nuolat, kaip ir Lietuvos gyventojas. Ir mūsų įmonės, ir darbdaviai sako, kad ir kolektyvui pritapti prie atvykusio žmogaus yra kiek sudėtingiau negu kad prie įprasto mentaliteto.

– Kokiomis sąlygomis jie čia dirba arba yra įdarbinami? Pusmečiui, metams, visam laikui?

– Labai įvairiai. Darbuotojai gali dirbti ir ilgesnį laiką, jų darbo trukmę matome iki dvejų metų.

– Su visu šituo srautu atvyksta ir darbuotojai, kurie nedirba legaliai. Ar įmanoma suskaičiuoti, kiek yra tokių?

– Nelegaliai dirbančių suskaičiuoti tikrai neįmanoma. Vien dėl to, kad šalyje turime šešėlinę ekonomiką ir ją turime taip pat vertinti. Neturime faktų, kad aukštos kvalifikacijos žmonės atvykę dirbtų nelegaliai. Bet tikrai pasitaiko nusiskundimų ar kreipimųsi, kuomet žmogus tiesiog gal nesuprato darbo sutartyje kažkokio įrašo, gal jo lūkesčiai darbdavio atžvilgiu buvo kiek kiti. Mes tuos nesutarimus sprendžiame pasitelkdami ir kitas institucijas, kurios prižiūri šitą sritį.

– Ar daug nusiskundimų sulaukiate?

– Aukštos kvalifikacijos darbuotojų – pavieniai atvejai. Žemesnės kvalifikacijos – daugiau nusiskundimų.

– Ką rodo šie duomenys?

– Skaičiai rodo tai, kad išduodamų dokumentų skaičius atvykstantiems dirbti į Lietuvą yra toks pat, kaip ir priešpandeminiu laikotarpiu. Sektoriai atsigauna, vėl juntamas darbo jėgos stygius. Mes negalime turėti darbo jėgos tiek, kiek reikia Lietuvoje, todėl atsivežame trečiųjų šalių piliečius, o jų šių metų pirmąjį ketvirtį atvyko beveik 2700. Jeigu palygintume su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, augimas yra 1,6 karto. Tad darbo jėga Lietuvoje vėl yra laukiama.

– Kaip vyksta leidimų išdavimas trečiųjų šalių piliečiams ir kokių šalių tai yra gyventojai?

– Trečiųjų šalių piliečiai – tie, kurie atvyksta ne iš ES valstybių, kuriems negalioja Šengeno ir laisvo asmenų judėjimo darbine prasme taisyklės. Tai yra visos kitos šalys, kurios nepriklauso šiam blokui. Atvyksta žmonės dažniausiai iš Baltarusijos, Ukrainos, Egipto, Tuniso, taip pat iš Kinijos atvyksta dirbti virtuvėse ar kinų restoranuose.

– Kaip vyksta leidimų išdavimas? Ką Jūs svarstote?

– Visų pirma, įmonė turi atsivežti kvalifikuotą darbo jėgą, kurios negali rasti Lietuvoje. Skelbiama laisva darbo vieta, įmonė patvirtina, kad užsienyje susirado pilietį, kuris atitinka darbo pasiūlymą. Tuomet įmonė patvirtina, kad atsivežamas užsienietis turi reikalingą kvalifikaciją bei reikalaujamą darbo patirtį. Ir tada kreipiamasi į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti išdavimo.

– Įmonė turi pateikti daugybę dokumentų, tiesa?

– Įmonė Užimtumo tarnybai turi pateikti tik vieną dokumentą. Tačiau taip pat įmonė turi įsitikinti, kad žmogus turi reikiamą kvalifikaciją, jog nebūtų taip, kad reikia atsivežti inžinierių, o nėra žinoma, ar žmogus turi aukštąjį išsilavinimą arba inžinieriaus kvalifikaciją. Galiausiai atsivežus jį paaiškėtų, kad žmogus – netinkamas. Tada prasidėtų sunkumai. Ne tiek įmonei, nes ji tiesiog nutraukia procedūras ir kreipiasi dėl kito žmogaus, kiek pačiam žmogui, nes jis turi gauti vizą, atvykti, susimokėti už bilietus, kelionę. Vėliau tuo pagrindu jam yra išduodama arba darbo viza, arba laikinas leidimas gyventi šalyje. Žmogus įsipareigoja įsidarbinti ir dirbti, todėl mes turime atsakingai pasižiūrėti ir atsivežti tik tuos darbuotojus, kurių kvalifikaciją patikriname.

Sektoriai atsigauna, vėl juntamas darbo jėgos stygius.

– Išduota maždaug 1200 leidimų. Kokiuose Lietuvos miestuose šie žmonės dirbs?

– Jau keletą metų vyrauja tendencija, jog įmonės iš visos Lietuvos atsiveža trūkstamą darbo jėgą. Net ir mažos įmonės miesteliuose. Tačiau dominuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionai. Šiauliuose, žinoma, darbuotojus atsiveža gamybos ir transporto įmonės. Vilniuje dominuoja paslaugos: inžinerija, informacinės technologijos, svetingumo sektorius, maisto pramonė. Kaune ir Klaipėdoje dominuoja gamybos įmonės. Ypač svarbus mūsų uostas, į jį taip pat atvyksta dirbti trečiųjų šalių piliečiai. Mums trūksta laivų ir korpusų remontininkų, laivybos inžinierių.

– Kokios yra kitos specialybės? Matau, kad iš 1200 asmenų tik 80 žmonių yra gavę leidimus dirbti aukštos kvalifikacijos darbus. Ar Lietuva neatsiveža aukštos kvalifikacijos darbuotojų?

– Taip sakyti tikrai negalima. Į Lietuvą atvyksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ypač inžinerinėje pramonėje, aviacijos bei informacinių technologijų sektoriuose, tačiau jiems yra supaprastintos procedūros. Jeigu jų atlyginimas yra didesnis ir jeigu tai yra ypač aukšta kvalifikacija, jie atvyksta be jokių ribojimų, prašyti leidimo nereikia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai Užimtumo tarnybos statistikoje neatsispindi, tiesa?

– Matomai tie 80 žmonių yra aukštos kvalifikacijos specialistai: teisininkai, ekonomistai, bet jų atlygis nėra tas nustatytas, atitinkantis ypač aukštos kvalifikacijos darbo jėgos apibrėžimą.

– Ar šioje statistikoje yra ir žmonės, bėgantys nuo karo iš Ukrainos?

– Ne, šitiems žmonėms procedūros yra visiškai supaprastintos. Jie įsidarbina be jokių leidimų, tiesiog atvykę su pasais. Jau nuo pirmosios registracijos Migracijos departamente dienos, tai yra fakto patvirtinimo, kad jie atvyko į Lietuvą, Ukrainos piliečiai gali įsidarbinti visiškai įprasta tvarka lygiai tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos žmonės.

Verslo atstovai institucijų iniciatyvą sveikina ir žada suteikti visas sąlygas jiems įsidarbinti.

Kaip Eltai sakė UŽT direktorė Inga Balnanosienė, tarnyba, kartu su Vidaus reikalų ministerija ir MD atsisakė įprastų migracijos procedūrų ir leidimų dirbti išdavimo tvarkos dėl Rusijos karinės invazijos iš tėvynės bėgantiems ukrainiečiams.

Iškart, be papildomų dokumentų galės dirbti Ukrainos piliečiai, turintys asmens ar kitą kelionės dokumentą, turintys Šengeno, humanitarinę vizą ar laikiną leidimą gyventi, taip pat besinaudojantys beviziu režimu. Žmonės be dokumentų, skubos tvarka suteikus vizą Lietuvoje likti dėl humanitarinių priežasčių, taip pat galės dalyvauti darbo rinkoje. Jiems bus suteikiamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kol sprendžiamas jų teisinės padėties klausimas.

„Be jokių papildomų trikdžių UŽT yra pasirengusi integruoti tuos žmones Lietuvoje“, – teigė I. Balnanosienė. Naujoji tvarka galios tik Ukrainos piliečiams – asmenys iš kitų trečiųjų šalių ir toliau bus aptarnaujami įprastine tvarka.

Be jokių papildomų trikdžių UŽT yra pasirengusi integruoti tuos žmones Lietuvoje.

Pasak UŽT vadovės, verslas bendradarbiauja aktyviai ir yra pasiryžęs suteikti galimybę karą namuose palikusiems ukrainiečiams dirbti. Kaip tarnyba jau skelbė, iniciatyvą įdarbinti ukrainiečius išreiškė tokios įmonės kaip „Utenos Biovela–Utenos mėsa“, „Amber Food“, „Pieno žvaigždės“ ir kt. Kad yra pasirengęs įdarbinti Ukrainos žmones antradienį pranešė ir prekybos tinklas „Iki“.

„Susitelkimas visų visuomenės grupių, tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus yra labai jaučiamas ir verslas yra atviras įdarbinimui atvykstančių žmonių. Šiandien turime keliasdešimt įmonių visoje Lietuvoje atverti darbo vietas atvykstantiems iš Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo ji.

Kadangi Ukraina neleidžia išvykti 18–60 metų vyrams, didžiąją dalį atvykstančiųjų sudaro moterys ir vaikai. Anot I. Balnanosienės, todėl daugiausia darbo vietų bus siūloma aptarnavimo, apgyvendinimo ir kituose paslaugų sektoriuose.

„Didžiausias dėmesys skiriamas būtent šios tikslinės grupės darbo vietų pasiūlymui – darbas svetingumo, paslaugų sektoriuose. Tačiau turime tikrai ne vieną dešimtį pasiūlymų ir logistikos, statybos, gamybos, inžinerinės pramonės srityse“, – paaiškino I. Balnanosienė.

Verslas suteiks visas sąlygas dirbti

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pasidžiaugė sprendimu taikyti lankstesnes migracijos ir įsidarbinimo taisykles, kurios, anot jo, Lietuvoje yra labai sudėtingos.

„Žinome, kad turime bendrai gan griežtą reguliavimą, susijusį su hibridine ataka iš Baltarusijos. Dabar sakome, kad tie žmonės nepakliūtų po biurokratiniu volu ir matome, kad institucijos jau žaibiškai reaguoja“, – Eltai sakė A. Romanovskis.

LVK vadovas patikino, kad verslas visiškai padės atvykusiems asmenims rasti darbą, kad jie savarankiškai užsitikrintų sau pajamas, dėl ko mažiau valstybės kaštų reikėtų jiems išlaikyti.

„Be abejonės, sudarysime visas galimybes kaip darbdaviai, kad jie galėtų bent laikinai būti darbo rinkoje, galėtų save išlaikyti ir nebūtų našta visuomenei. Pabėgėliams patiems yra tragedija, bet tuo pačiu čia yra ir tam tikra našta visuomenei“,– sakė A. Romanovskis.

Vis tik jis pabrėžė, kad verslas neketina pasinaudoti situacija saviems ekonominiams interesams ir darbuotojų trūkumo problemoms spręsti.

„Dabar, manau, pirminis tikslas žmonėms, kurie dėl humanitarinių dalykų atvažiuoja, kad laikinai turėtų normalų statusą, jaustųsi saugūs ir galėtų užsitikrinti sau tam tikrą veiklą, kad turėtų iš ko gyventi ir netaptų mūsų visuomenei našta“, – teigė A. Romanovskis.

„Tai neturi būti kažkoks dalykas, kad kažkas pasinaudoja ir išsisprendžia ekonomines problemas. Visi galvoja apie žmones ir kaip jiems padėti“, – pridūrė jis.

Viena didžiausių pagalbos priemonių verslo atstovas įvardijo būtent sudaromas galimybes ukrainiečiams dirbti ir užsidirbti.

„Yra toks pasakymas, berods, žydų išmintis: didžiausia labdara yra ne pinigai, o galimybė suteikti žmogui darbą, kad jis pats galėtų oriai dirbti ir save išlaikyti. Manyčiau, kad čia būtų didžiausia parama jiems, jei mes galėtume juos priimti ir duoti, išlaikant jų orumą, galimybę dirbti ir save išlaikyti“, – apibendrino LVK prezidentas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas savo ruožtu priminė, kad darbdaviai jau seniai tariasi su politikais, kaip palengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių migracijos procedūras – apie tai nuo gruodžio buvo diskutuojama Vyriausybės atstovų vadovaujamoje darbo grupėje.

Jis sutiko, kad dabar galiojanti įdarbinimo tvarka neatitinka Lietuvos darbo rinkos padėties, o pačioje darbo grupėje sprendimai buvo priimami pernelyg vangiai. Be to, pasak darbdavių atstovo, šiuo metu trečiųjų šalių piliečiai neretai komandiruojami į Lietuvą iš Lenkijos, kurioje ir yra įdarbinti. Pietinėje Lietuvos kaimynėje užsieniečių įdarbinimo procedūros yra paprastesnės ir trumpesnės, iš ten į komandiruotes atvykdavo ir daug ukrainiečių.

„Visada sakėme, kad ukrainiečiai kaip žmonės yra mentališkai mums artimi ir yra labai reikalingi. Ir mes akcentavome tą dalyką: kodėl ukrainiečiai turi važiuoti per Lenkijos įdarbinimo agentūras, kai galėtų tiesiai į Lietuvą“, – teigė D. Arlauskas.

„Ilgą laiką bandėme įtikinti politikus, kad jūs teisiškai sudarykite sąlygas, kad mūsų įdarbinimo agentūros galėtų komandiruoti į Lietuvos įmones. Aš manau, kad šitas toks dalykas labai skaudus, liūdnas, bet jis aktyvuos šitos problemos sprendimą, kad greičiau būtų galima integruoti į Lietuvos darbo rinką“, – svarstė LDK prezidentas.

Jis, be kita ko, atkreipė dėmesį, esą lieka neaišku, ar darbdaviai tarp atvykusių žmonių ras reikiamų darbuotojų. Pašnekovo teigimu, Lietuvos darbdaviams šiuo metu reikia įvairių specialybių, pavyzdžiui, statybos, transporto, paslaugų sektoriaus profesionalų.

„Nežinome dabar, kokie tie bus pabėgėliai. Ar užtenka kokios bus kvalifikacijos, kurios bus reikalingos darbo rinkai“, – svarstė D. Arlauskas, kartu pažymėjęs, kad taip pat kol kas neaišku, kokiomis sąlygomis juos bus galima įdarbinti.

„Dar nežinome, kokį jie turės statusą ir kokie bus reikalavimai, nes jeigu tie patys bus reikalavimai, kaip yra dabar, kad atlyginimai ne mažesni nei sektoriaus vidurkis, o jo kvalifikacija neatitiks... Čia yra dar daug klausimų, į kuriuos dar nėra atsakymų“, – teigė D. Arlauskas.

Antradienio Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota apie 200 atvykusių ukrainiečių. Anot ministerijos, Lietuvos savivaldybės yra pasiruošusios priimti apie 11 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, o Lietuvos piliečiai apgyvendinimą galėtų suteikti dar 23 tūkst. jų.

Iš šių asmenų nereikalaujama pateikti kelionės dokumentų, sveikatos draudimo ir kitų dokumentų, kurie suteikia teisę jiems atvykti ir būti Lietuvoje. Pabėgėliams iš Ukrainos bus užtikrinama teisė gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

MD praėjusią savaitę taip pat pranešė, kad dabar Lietuvoje esantiems Ukrainos piliečiams, kurių nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galiojimas baigiasi, iškart bus pritaikytas 90 dienų bevizis režimas. Kaip skelbia departamentas, šiuo metu nebus sprendžiama dėl ukrainiečių grąžinimo ar išsiuntimo, o Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai, dėl kurių priimti sprendimai grąžinti juos į užsienio valstybę, gali likti Lietuvoje.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras teigia, kad pabėgėliai iš Ukrainos registruojasi Lenkijoje, kur pirmiausiai patenka, tačiau šalis gali būti nepajėgi priimti didelį srautą žmonių.

Verslo ir profesinių sąjungų konfederacijų vadovai sako, kad dėl ukrainiečių atvykimo pirmiausia sprendžiami humanitariniai klausimai, o darbuotojų trūkumo ir įsivežimo iš trečiųjų šalių problema turėtų būti atidedama į šalį.

„Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

„Natūralu, nes žmonės ką tik pradėjo atvykti į šalį, tariau ryte Alytuje jau buvo 30 žmonių, kurie savivaldybės suteikta pagalba pradėjo naudotis. Esame susisiekę ir su savivaldybe ir laukiame, kaip tie žmonės migruos toliau, į kurią savivaldybę“, – kalbėjo I. Balnanosienė.

„Vilniuje turime dvi pirmąsias moteris, kurios atvyko keliomis dienomis anksčiau praėjusią savaitę, jos spėjo atvykti su šeimomis, ir mes dirbame jų integracijos į darbo rinką kryptimis“, – sakė ji.

Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms.

I. Balnanosienė taip pat sakė, jog tarnyba jau atvėrė savo svetainę ir pagrindinę informaciją ukrainiečių kalba.

Pasak tarnybos vadovės, Lietuva palengvino sąlygas įsidarbinti ukrainiečiams: žmonės, atvykę su pasu arba galiojančiu kelionės dokumentu gali dirbti iš karto, o neturintiems tokių dokumentų Migracijos departamentas per 72 val. įsipareigoja išduoti vizas humanitariniu pagrindu, ir jie gali dirbti.

„Kvalifikacijos elementai šiuo atveju tampa nebesvarbūs, nes šitie žmonės darbinasi lygiagrečiai kaip Lietuvos piliečiai“, – sakė tarnybos vadovė

„Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas sako, kad Lietuva nėra tarp prioritetinių šalių, į kurią norėtų bėgti ukrainiečiai, todėl didelio jų antplūdžio nereikia tikėtis.

„Vežėjai patys savo iniciatyva, autobusų įmonės siuntė į Ukrainos pasienį autobusus, kad vežtų pabėgėlius. Didžiam mūsų nusivylimui, Lietuva yra paskutinė eilėje, į kurią jie važiuos“, – posėdyje sakė A. Telmentas.

„Pas mane dirba apie 130 Ukrainos piliečių, vairuotojų. Iš jų aštuonios šeimos išvažiavo, viena į Olandiją, kitos į Lenkiją.  Žmonės, kurie dirbo Lietuvoje, puikiai moka skaičiuoti, pragyvenimo lygis yra aukštas, su Lenkija negalime lygintis darbo pasiūla. (...) Galime vilčių daug nepuoselėti, kad čia mus užgrius kažkas“, – kalbėjo jis.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad pabėgėliai iš Ukrainos registruojasi Lenkijoje, nes į ją pirmiausiai patenka, tačiau tikėtina, kad Lenkija nebus pajėgi priimti didžiulius srautus žmonių.

„Šiuo atveju sienos su Ukraina neturim, šitie žmonės registruojasi Lenkijoje. Ar ji susitvarkys su visu antplūdžiu, tikėtina, kad ne. Kaip anksčiau pati Lenkija priešinosi kvotų sistemai ir pabėgėlių paskirstymui, tikėtina, kad šį kartą ji sakys, kad Europa, prisidėkite, ir Lietuva čia yra pasiruošusi“, – kalbėjo jis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, kad dėl ukrainiečių atvykimo sprendžiami humanitariniai klausimai, o ne Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos problemos.

„Gerai, kad ruošiamės dėl ukrainiečių, turime sutarti, kad nesinaudojame situacija, kad norime išspręsti savo ekonominę situaciją su darbuotojais. Mes visi sprendžiame humanitarinį klausimą ir jei jie neateis, reiškia, jie susitvarkė, viskas gerai“, – sakė A. Romanovskis.

„Mes darome visas prielaidas, kad jeigu jie staiga ateitų, nes turime labai nedaug laiko, kuris praėjo, tai būtume pasiruošę jų atėjimui ir iš humanitarinių tikslų jie galėtų čia gerai ir saugiai jaustis. Čia ne apie ekonomiką kalbame“, – pridūrė jis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat sakė, kad darbuotojų trūkumo ir įsivežimo iš trečiųjų šalių problema Lietuvoje turėtų būti kol kas atidedama į šalį, o sprendžiama humanitarinė pagalba ukrainiečiams.

„Tie maži skaičiai, kuriuos įvardino Užimtumo tarnybos vadovė, jie yra tik pradžia, jie didės mūsų visų bendrų pastangų dėka ir žmonės turi būti integruojami į darbo rinką“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.

Nuo Rusijos karinio įsiveržimo pradžios Ukrainoje daugiau nei 660 tūkst. žmonių pabėgo iš šalies, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Anot Ingos Balnanosienės, šiuo metu daug darbo vietų neužimama, persikvalifikavimas vyksta lėtai ne dėl teisinių priežasčių.

„Teisinė bazė yra sudėliota taip, kad perkvalifikavimo sistema tikrai gali veikti. Tačiau dėl darbo organizavimo principų mes nuotoliniu būdu neparengsime suvirintojų, neparengsime gamybos operatoriaus“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Anot jos, šiuo metu darbo rinkoje labai trūksta slaugytojų, jų padėjėjų ar logistikos specialistų, tačiau šiuos darbus gali dirbti ne visi.

„Tam reikia ir profesinio pasirengimo. Tai reiškia, kad persikvalifikavimo procesai turi įsijungti, tačiau nuotoliniu būdu paruošti yra ne visai įmanoma, nes yra praktinis mokymas, kuris sudaro didžiąją dalį profesinio mokymo“, – sakė ji.

Be to, Užimtumo tarnybos vadovė atkreipė dėmesį, kad smarkiai suvaržius kai kurias veiklas, darbo rinka tapo homogeniška.

„Tai nėra labai sveika darbo rinka, nes ir kvalifikuoti, ir nekvalifikuoti darbuotojai ieškomi tam tikruose sektoriuose, kurie veikia. Natūralu, kad tie, kurie sustabdyti, neorganizuoja darbuotojų atrankų, o Lietuvoje sukuria gana didelę pridėtinę vertę“, – sakė I. Balnanosienė.

„Išėjus iš šitų sektorių susirasti darbą be papildomos kvalifikacijos ir perkvalifikavimo yra labai, labai sudėtinga“, – pridūrė ji.

Pernai, po pirmojo karantino įvedimo, Lietuvoje ėmė augti nedarbas. Pavasario pabaigoje pradėjus karantino ribojimus laisvinti, darbdaviai ėmė registruoti daugiau naujų darbo vietų, tačiau nedarbas šalyje, net ir karantiną atšaukus, toliau augo, kol šių metų pradžioje perkopė 16 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo pandemijos pradžios.

Kai kurie ekonomistai teigė, kad oficialų nedarbą augina ir pernai vasarą pradėta mokėti darbo paieškos išmoka, kuri, anot jų, augino bedarbių gretas, bet neveikė kaip reali paskata dirbti.

Savo ruožtu tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis rugsėjį atkreipė dėmesį, kad nors dėl šios išmokos atsirado daugiau oficialių bedarbių, lygiagrečiai mažėjo socialinių pašalpų gavėjų gretos.

„Nepaisant pandemijos, užimtųjų skaičius išliko ganėtinai didelis ir, matyt, tos priemonės, kurios buvo skirtos suvaldyti situaciją darbo rinkoje, savo pasiekė, nes užimtųjų skaičius, palyginti su kitomis ES šalimis, kito daugiau mažiau panašiai – mažėjo, bet išliko ganėtinai stabilus, išskyrus Graikiją, Ispaniją, Italiją, Portugaliją, kur užimtųjų skaičius mažėjo daugiau, palyginti su bendru ES vidurkiu“, – Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitete trečiadienį sakė I. Balnanosienė.

Jos teigimu, didžiausia dalis užimtųjų išlieka paslaugų, statybos ir pramonės sektoriuose.

Pasak I. Balnanosienės, registruotas nedarbas šiuo metu siekia 15,7 proc., tačiau tam įtakos turi sezoniškumas.

„Kalbant apie registruotą nedarbą, lapkričio 1 dieną jis buvo 14,9 proc. Šiandien turime 15,7 proc., bet įtakos turi sezoniniai darbai, žiema ir kad dalis darbų nutraukiama. Tai bendrosios tendencijos. Rudenį visą laiką darbo rinkoje pastebimas (užimtųjų – ELTA) sumažėjimas ir registracijos Užimtumo tarnyboje šuolis“, – nurodė tarnybos vadovė.

Ji nurodė, kad bedarbio statusą turi 256 tūkst. žmonių.

„Pandemija lemia nedarbo augimą didžiuosiuose miestuose ir čia aišku, kad reikia kalbėti apie tai, jog didžioji dalis užimtųjų buvo tuose sektoriuose, kurie nukentėjo pakankamai stipriai – maitinimo, apgyvendinimo ir turizmo sektoriuose. Vilniuje, Kaune nedarbas yra išaugęs labiausiai“, – sakė I. Balnanosienė.

Tuo metu Klaipėdoje nedarbas augo mažiau.

„Taip yra dėl to, kad pridėtinę vertę šiam regionui ir užimtųjų dinamikai turi baldų pramonė, laivų, inžinerinė pramonė, ir šitas regionas visą laiką išsiskyrė labai aukštu užimtųjų lygiu“, – nurodė tarnybos vadovė.

Kalbėdama apie mažesnes teritorijas, kur buvo registruota daugiausia darbo neturinčių žmonių, ji išskyrė Lazdijus, Rokiškio ir Kalvarijos savivaldybes.

Tuo metu Pakruojyje stebėtos teigiamos tendencijos.

„Klaipėdoje, Pakruojyje nesumažėjo užimtųjų ir registracija neaugo. Pasidomėjau, kas įvyko, – Pakruojyje yra labai daug savarankiškai dirbančių žmonių, bet jie sugebėjo greitai atsitiesti ir vėl tęsti savo veiklą“, – sakė I. Balnanosienė.

„Kalbant apie besiregistruojančių skaičių, šiandien turime nedarbo lygį 10,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų ir tikrai jau daug metų neturėjome tokios situacijos“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė I. Balnanosienė.

Anot jos, dažniausiai karantino laikotarpiu sulaukiama netekusiųjų darbo iš paslaugų, maisto gamybos įmonių.

„Dažniausiai paslaugų įmonės, maisto gamybos įmonės, restoranų veikla užsiimančios įmonės, kuriose dirba šie žmonės ir kurie dėl paskelbto karantino negali tęsti darbinių santykių“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, vasarį nedarbo lygis šalyje siekė 9,4 proc.

12 tūkst. individualią veiklą vykdančių asmenų prašo išmokų

I. Balnanosienė sako, kad, paskutiniais duomenimis, iš individualią veiklą vykdančių gyventojų gauta 12 tūkst. prašymų skirti 257 dydžio išmoką.

Prašymus šie gyventojai gali teikti nuo balandžio 5 dienos.

„Šio ryto duomenimis, esame gavę 12 tūkst. Vyrauja įvairios verslo formos ir įvairūs segmentai“, – antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė I. Balnanosienė.

Įmonės, išleidžiančios darbuotojus į prastovas, nuo šios dienos taip pat gali prašyti paramos dėl subsidijos.

„Paskutiniais duomenimis, esame gavę 78 darbdavių prašymus, ir į prastovas išleistų darbuotojų skaičius yra apie 600. Tai yra dažniausiai paslaugų įmonės, dominuoja mažos ir smulkios verslo įmonės“, – sakė ji.

„Kodėl ši gyventojų grupė – dėl to, kad nemaža dalis individualią veiklą vykdančių gyventojų yra pasiėmę nedarbingumo pažymėjimus dėl tos priežasties, kad vaikai negali lankyti mokyklos ar darželių. Norint gauti šitą išmoką, reikia pateikti pajamų deklaraciją už 2019 metus“, – sakė E. Janušienė.

„Visiems kitiems deklaravimo vartus atversime balandžio 22 dieną“, – sakė ji.

I. Balnanosienė laimėjo konkursą, jos kadencija truks iki 2025 metų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

L. Valalytė tarnybai vadovaus iki kovo 9 dienos, o iki balandžio 7-osios laikinai šias pareigas eis Finansų, teisės ir pirkimų departamento vadovas Arūnas Marma.

Tarnybos vadovo konkurse dalyvavo dešimt pretendentų.

Vadybos ir verslo administravimo išsilavinimą įgijusi I. Balnanosienė anksčiau dirbo Kauno teritorinės darbo biržoje.