Pirmą kartą L. Gadeikis Tarybos pirmininku buvo išrinktas 2018 metais. LRT tarybos posėdyje išrinkta ir pirmininko pavaduotoja Irena Vaišvilaitė, pranešė LRT.

L. Gadeikį į LRT tarybos narius 2016-aisiais yra paskyręs Seimas. Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas.

LRT taryboje šiuo metu dirba Seimo deleguoti atstovai – Liudvikas Gadeikis, Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Raimondas Savickas, Vytautas Petras Plečkaitis, Prezidento deleguoti atstovai – Giedrė Švedienė, Norbertas Černiauskas, Tomas Balžekas, Mindaugas Jurkynas bei visuomeninių organizacijų deleguoti atstovai – Irena Vaišvilaitė, Jonas Staselis, Darijus Beinoravičius, Eugenijus Valatka.

Prie LRT tarybos veikia Audito ir rizikos valdymo, Pirkimų ir investicijų politikos bei Turinio komitetai, kuriuos steigia LRT taryba bei skiria šių komitetų pirmininkus.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį vaizdo skambučiu kalbėjosi su buvusiais Lietuvos nuolatiniais atstovais prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), ambasadoriais prof. dr. Irena Vaišvilaite ir dr. Arūnu Gelūnu.

Ambasadoriai pristatė prezidentui, kaip Lietuvos rūpinimasis UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis atrodo iš tarptautinės perspektyvos.

Remdamiesi diplomatine patirtimi, I. Vaišvilaitė ir A. Gelūnas išdėstė šalies vadovui savo nuomonę, kokia yra Lietuvos narystės šioje tarptautinėje organizacijoje svarba ir vertė, buvo kalbėta kodėl Lietuvai, kandidatuojančiai į UNESCO Vykdomąją tarybą, verta dalyvauti jos veikloje, kokios yra svarbiausios problemos, įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją Lietuvoje. Buvo aptarti itin aktualūs pasaulio paveldo vertybių Lietuvoje valdymo klausimai - pabrėžta, kad iki šiol nėra parengti Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos valdymo planai, akcentuota, kad yra būtinas aktyvesnis savivaldybių ir ministerijų įsitraukimas, skiriant daugiau dėmesio šių objektų viešinimui.

I. Vaišvilaitė buvo ambasadorė prie UNESCO 2017-2019 m., o A. Gelūnas 2012-2016 metais.

2020-ieji Lietuvoje buvo paskelbti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Lietuvos Respublika į UNESCO įstojo 1991 m. spalio 7 d., tad šiemet minėsime įstojimo 30 m. jubiliejų, o kitąmet - prisijungimo prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 30-mečio sukaktį.

Vasario 11 d. prezidentas inicijuoja nuotolinį kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?", kuriame atsakingų valstybinių institucijų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovai ir ekspertai aptars Lietuvos įsipareigojimus įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatas ir ją integruojant į nacionalinę teisę, numatys prioritetus bei konkrečias priemones problemoms kompleksiškai spręsti.

„Kol kas mes turime vieną naują narį paskirtą. Nauji nariai pradės dirbti gegužės 20 dieną, kiek aš atsimenu“, – BNS antradienį sakė tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.

Artimiausiu metu deleguoti atstovus į LRT tarybą turėtų ir Lietuvos švietimo taryba ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

„Dar šitų dviejų neturime“, – teigė LRT tarybos pirmininkas, pridurdamas, kad kandidatūras galima pateikti iki gegužės 19 dienos.

I. Vaišvilaitė 2012-2017 metais ėjo ambasadorės prie Šventojo Sosto pareigas, taip pat buvo ambasadorė prie UNESCO. Anksčiau ji yra ėjusi prezidento Valdo Adamkaus patarėjos pareigas, dirbo Laisvosios Europos radijo redaktore Prahoje, Vatikano radijo redaktore Romoje.

D. Beinoravičius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas, anksčiau jis yra buvęs prezidento atstovu Seime ir Vyriausybėje, dirbęs V. Adamkaus patarėju, nuo 2017 metų iki 2018 metų spalio ėjo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas.

Tarp kandidatų – D. Kuolys ir E. Valatka

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė BNS teigė, kad šiuo metu iškeltos dvi kandidatūros – kultūros istoriko Dariaus Kuolio ir Kauno technologijos universiteto rektoriaus Eugenijaus Valatkos.

„Taryba vakar išklausė abiejų kandidatų prisistatymus ir yra priimtas sprendimas balsuoti elektroniniu būdu, tas turėtų įvykti šią savaitę“, – sakė Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

Jos teigimu, D. Kuolio kandidatūrą kėlė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vilija Salienė ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Algirdas Kęstutis Rimkus.

D. Kuolys yra ir politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas. Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė teigė, kad dokumentuose šio fakto kandidatas į LRT tarybos narius nėra nurodęs.

„Šito aš nenurodžiau, nes tai savaime suprantama. Šiuo atveju, nuo politinės partijos reikalų aš atsiribojęs“, – BNS sakė D. Kuolys.

Jis taip pat pridūrė, kad dar nėra nusprendęs su partija dalyvauti rudenį vyksiančiuose rinkimuose, tačiau tam galiojančios tvarkos neprieštarauja.

Tuo metu E. Valatkos kandidatūrą siūlė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Alvija Černiauskaitė ir pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Lietuvos švietimo tarybos deleguota atstovė šiuo metu yra Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos – poetas Kornelijus Platelis.

K. Platelis šiuo metu vadovauja Lietuvos meno kūrėjų asociacijai ir BNS teigė, kad dar nėra iškeltų kandidatūrų į LRT tarybos narius.

LRT taryboje taip pat dirba Seimo deleguoti atstovai žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, dailininkas Raimondas Savickas, diplomatas Vytautas Petras Plečkaitis, pirmininkas žurnalistas Liudvikas Gadeikis.

Prezidento deleguoti atstovai – ekonomistė Giedrė Švedienė, istorikas Norbertas Černiauskas, teisininkė Giedrė Lastauskienė, verslininkas Tomas Balžekas. G. Lastauskienę buvo svarstoma skirti ir į Konstitucinio Teismo teisėjas, tačiau Seimas praėjusį antradienį per slaptą balsavimą ją atmetė.

LRT taryba yra aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, turintis atstovauti visuomenės interesams. Taryba sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

Lietuvos nuolatinė atstovė ambasadorė Irena Vaišvilaitė trisdešimt vienos valstybės vardu pareiškė susirūpinimą dėl vis blogėjančios padėties Kryme.

Ambasadorė, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, pabrėžė prie pareiškimo prisijungusių UNESCO narių paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui bei paragino Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Pareiškime pažymima, kad prie jo prisijungusios šalys nepripažįsta rugsėjo 8 dienos Rusijos organizuotų „rinkimų“ Krymo pusiasalyje.

Taip pat primintas šią vasarą įvykęs incidentas, kai Rusija per Pasaulio paveldo komiteto sesiją platino leidinį, kuriame klaidingai buvo tvirtinama, esą UNESCO saugomas Ukrainos paveldas Kryme priklauso Rusijai. „Toks bandymas manipuliuoti informacija nusižengia UNESCO principams“, – pažymėjo Lietuvos nuolatinė atstovė.

Pasak pareiškimo, nerimą kelia nuolat blogėjanti padėtis, kurią sukelia Rusijos agresija Krymo pusiasalyje. Pareikštas susirūpinimas dėl žiniasklaidos laisvės, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumo, prieigos prie religijos institucijų. Ambasadorė taip pat pabrėžė Krymo totorių, ukrainiečių ir visų etninių ir religinių bendruomenių teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą, tradicijas, švietimą ir tapatybę.

Bendrame pareiškime, kaip teigiama URM pranešime, pabrėžtas raginimas, kad Rusija nedelsdama suteiktų laisvę visiems savavališkai ar neteisėtai sulaikytiems Ukrainos piliečiams, kurie vis dar laikomi įkalinti Krymo pusiasalyje ir jį nelegaliai aneksavusioje Rusijoje.

UNESCO Vykdomoji taryba 2014 metais nutarė stebėti padėtį okupuotame Kryme, todėl šios organizacijos bendruomenė du kartus per metus įvertina informaciją apie padėtį šioje Ukrainos dalyje, apžvelgdama UNESCO veiklos sritis. Organizacijos sekretoriatas tiesiogiai ir drauge su kitomis bendradarbiaujančiomis organizacijomis renka informaciją apie padėtį Kryme, konsultuojasi su Ukrainos institucijomis.

Prie bendro pareiškimo dėl padėties Kryme prisijungė Airija, Albanija, Andora, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Islandija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Juodkalnija, Kanada, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Rumunija, Sakartvelas, Slovėnija, Suomija, Švedija, Turkija, Vokietija.

Ambasadorė I. Vaišvilaitė perskaitė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė prisijungusių šalių paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui bei paragino Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų.

„Vertindami UNESCO kompetencijos klausimus, esame ir toliau rimtai susirūpinę dėl nuolat prastėjančios padėties, kurią sukėlė Rusijos agresija Krymo pusiasalyje. Ypač nerimą kelia intensyvi ir sisteminė represijų politika, nukreipta prieš žiniasklaidos laisvę, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumą, prieigą prie religijos institucijų. Mums taip pat neramu dėl vykdomos švietimo, mokslo ir kultūros institucijų militarizacijos“, - pažymėjo Lietuvos nuolatinė atstovė.

Ypač nerimą kelia intensyvi ir sisteminė represijų politika, nukreipta prieš žiniasklaidos laisvę, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumą, prieigą prie religijos institucijų.

Ambasadorė taip pat pabrėžė Krymo totorių, ukrainiečių ir visų etninių ir religinių bendruomenių teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą, tradicijas, švietimą ir tapatybę. Bendrame pareiškime pakartotas raginimas, kad Rusija nedelsiant suteiktų laisvę Ukrainos kino kūrėjui ir rašytojui, Europos Parlamento Sacharovo premijos už minties laisvę laureatui Olehui Sencovui ir kad iš įkalinimo įstaigos būtų paleistas Krymo totorių aktyvistas Edemas Bekirovas bei kiti Ukrainos piliečiai, savavališkai ar neteisėtai sulaikyti nelegaliai aneksuotame Krymo pusiasalyje ir Rusijoje.

Susitikime siekta apžvelgti informaciją apie tai, ar Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste laikomasi principų, kuriuos puoselėja UNESCO. Jame dalyvavo UNESCO vadovybė, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, „Amnesty International“, Jungtinių Tautų aukštojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos atstovai bei UNESCO valstybių narių diplomatai.

UNESCO Vykdomoji taryba 2014 metais nutarė stebėti padėtį okupuotame Kryme. UNESCO bendruomenė du kartus per metus įvertina pokyčius, susijusius su UNESCO veiklos sritimis. Organizacijos sekretoriatas drauge su kitomis bendradarbiaujančiomis organizacijomis renka informaciją apie padėtį Kryme, konsultuojasi su Ukrainos institucijomis.

„Mes ir toliau esame susirūpinę blogėjančia padėtimi UNESCO veiklos srityse, ypač dėl rimtų žiniasklaidos laisvės apribojimų, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumo, esamos karo padėties poveikio kultūros ir švietimo institucijoms Kryme“, - pažymėjo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Irena Vaišvilaitė, perskaičiusi trisdešimties šalių vardu pasirašytą pareiškimą.

Paraginusi nedelsiant išlaisvinti visus Krymo pusiasalyje bei Rusijoje savavališkai ir neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius, Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO pabrėžė, kad pareiškimo autoriai jungiasi prie tarptautinių raginimų tučtuojau suteikti laisvę Ukrainos kino kūrėjui ir rašytojui Olehui Sencovui.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, pareiškime taip pat pakartota parama Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenumui, Rusija paraginta laikytis tarptautinių įsipareigojimų.

UNESCO Vykdomoji taryba 2014 metais nutarė, kad bus stebima padėtis okupuotame Kryme. Nuo tada UNESCO bendruomenė du kartus per metus įvertina poslinkius šioje Ukrainos dalyje, susijusius su UNESCO veiklos sritimis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, I.Vaišvilaitė atkreipė UNESCO vadovės dėmesį, kad dabartinis geopolitinis kontekstas reikalauja aktyvesnių tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinant žurnalistų saugumą ir įveikiant su tuo susijusius iššūkius, pirmiausia kovojant su propaganda.

I.Vaišvilaitė nuo 2012 metų ėjo ambasadorės prie Šventojo Sosto pareigas. Anksčiau ji buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėja, dirbo Laisvosios Europos radijo redaktore Prahoje, Vatikano radijo redaktore Romoje.

Buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas pernai rudenį išrinktas Seimo nariu. Nuo to laiko atstovybė neturėjo nuolatinio atstovo.

Užsienio reikalų ministerija siūlo, kad ji pareigas pradėtų eiti birželio 30 dieną.

I. Vaišvilaitės kandidatūrai dar turi pritarti Vyriausybė, galutinį sprendimą priimti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

I. Vaišvilaitė nuo 2012 metų eina ambasadorės prie Šventojo Sosto pareigas. Anksčiau ji yra ėjusi prezidento Valdo Adamkaus patarėjos pareigas, dirbo Laisvosios Europos radijo redaktore Prahoje, Vatikano radijo redaktore Romoje.

Buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas pernai rudenį išrinktas Seimo nariu. Nuo to laiko atstovybė neturi nuolatinio atstovo.

Vyriausybė trečiadienį nutarė siūlyti prezidentei ambasadorę atšaukti iš minėtų pareigų nuo birželio 29 dienos.

I.Vaišvilaitė ambasadore prie Šventojo Sosto paskirta 2012 metais, Maltos ordinui – 2013-aisiais.

Ambasadorius skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.