„16.15 val. dar netamsu, o šviesos jau įjungtos. Nutariau pažiūrėti, kas darosi ryte. O reikalai tokie – šviesu jau 8.15 val., o apšvietimo stulpai plieskia iki 8.50 val. Įdomu, kas galėtų paaiškinti, kodėl šitaip daroma?“ – klausė į „Karštą telefoną“ paskambinusi klaipėdietė.

Bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ Gatvių infrastruktūros departamento direktorius Dainius Petrauskas paaiškino, kada išjungiamas ir įjungiamas apšvietimas mieste.

„Kiekvieną dieną įjungimas ir išjungimas skiriasi maždaug apie penkias minutes. Tai yra nustatoma pagal apšviestumo lygį. Pas mus yra liuksometrai, tad pagal juos žiūrime, kada įjungti, kada išjungti“, – teigė specialistas.

Tai yra nustatoma pagal apšviestumo lygį.

Tam įtakos turi ir oro sąlygos, pavyzdžiui, jeigu yra apsiniaukę, lyja, žibintai šviečia ilgiau, jeigu ne – trumpiau.

„Liuksometrai yra pas mus teritorijoje ir dar turime valdymo spintas, jos turi savo liuksometrus, tad žiūrime pagal juos. Šiaip visą miesto apšvietimą valdo dispečeris. Kažkada esu daręs apie tai ataskaitą, apšvietimas mieste ilgiausiai yra veikęs 17 valandų“, – pasakojo D. Petrauskas.

Kadangi ilgės dienos, bendras apšvietimo laikas trumpės. Anot D. Petrausko, birželį apšvietimas būna įjungtas tik apie keturias valandas per parą.

Skundų iš klaipėdiečių dėl apšvietimo „Klaipėdos paslaugos“ irgi kartais sulaukia.

„Bet dažniausiai paaiškiname žmonėms. Sausio pradžioje gal pusę valandos vėliau įjungėme ir anksčiau išjungėme apšvietimą dėl elektros kainų šuolio. Bet šiaip dažnų nusiskundimų dėl šitų dalykų negauname“, – sakė pašnekovas.

Ankstesnę dieną interneto paslaugų milžinė „Amazon“ perspėjo „Parler“ valdančią bendrovę, kad ji nebegalės naudotis „Amazon“ serveriais, nes neužtikrina tinkamos priežiūros dėl socialiniame tinkle skelbiamo smurtą propaguojančio turinio.

Interneto ryšio stebėsenos tinklalapis „Down For Everyone Or Just Me“ nurodė, kad „Parler“ išsijungė tuojau po vidurnakčio JAV Vakarų pakrantės (10 val. Lietuvos laiku), todėl galima manyti, kad platformos savininkai nesugebėjo rasti naujo prieglobos partnerio.

„Parler“ pastarosiomis savaitėmis labai išpopuliarėjo ir tapo daugiausiai parsiunčiama nemokama programėle „Apple“ parduotuvėje, daug didesnei platformai „Twitter“ užblokavus JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą dėl jo vaidmens praėjusią savaitę JAV Kapitolijuje įsiplieskusiose riaušėse.

Platformoje žaibiškai plito trečiadienį Vašingtone įvykdytai atakai pritariančių vartotojų žinutės, taip pat raginimai rengti naujas demonstracijas, todėl „Google“ penktadienį pašalino „Parler“ iš savo programėlių parduotuvės. Šeštadienį tokį patį žingsnį žengė ir „Apple“.

Vėliau „Amazon“ patvirtino, kad laikinai neteiks platformai savo debesijos paslaugų, nes ji leido plisti „grasinimams griebtis smurto“.

Laiške „Parler“ savininkams interneto milžinė pažymėjo, kad paslaugų teikimas bus nutrauktas sekmadienį 11 val. 59 min. vietos (pirmadienį 9 val. 59 min. Lietuvos) laiku.

Šeštadienį savo „Parler“ žinučių pliūpsnyje vykdomasis direktorius Johnas Matze patvirtino, kad tinklapis bus išjungtas kitą dieną, ir apkaltino IT milžines paskelbus „karą žodžio laisvei“.

„Jie NENUGALĖS! Esame paskutinė pasaulio viltis dėl žodžio laisvės ir laisvos informacijos“, – pareiškė jis.

„Parler“ neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti komentarų.

Šis nuo 2018 metų veikiantis socialinis tinklas yra panašus į „Twitter“.

Savo pirmomis dienomis platforma pritraukė minią ultrakonservatorių ir net ultradešiniųjų pažiūrų vvartotojų.

Tačiau dabar ja naudojasi ir daugelis nuosaikesnių respublikonų veikėjų.

„Fox News“ žvaigždė vedėjas Seanas Hannity „Parler“ turi 7,6 mln., o jo kolega Tuckeris Carlsonas – 4,4 mln. sekėjų.

Paskyrą turi ir tokie išrinkti pareigūnai kaip respublikonas Kongreso narys Devinas Nunesas bei jo bendrapartietė Pietų Dakotos gubernatorė Kristi Noem.

Manoma, kad D. Trumpas neturi „Parler“ paskyros.

„Parler“ pastarojo meto spartų augimą nulėmė praėjusią savaitę Vašingtone pratrūkęs smurtas, naujiems vartotojams, pasipiktinusiems „Twitter“ sprendimu užblokuoti D. Trumpo paskyrą, raginant rengti naujus protestus.

Jau ištrintoje žinutėje, paskelbtoje prezidentą palaikančiam teisininkui Linui Woodui galimai priklausančioje paskyroje, buvo raginama sušaudyti viceprezidentą Mike'ą Pence'ą. Amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad Slaptoji tarnyba inicijavo tyrimą dėl tokių grasinimų.