-
L. Kalpokaitė apie naująsias technologijas: išmokti niekada nevėlu 1
Karantiną L. Kalpokaitė leido sodyboje kaime, kaip pati sako, atjungta nuo tiesioginio bendravimo su žmonėmis, bet neatjungta nuo pasaulio dėl interneto. „Technologijos šiuolaikinėje visuomenėje gyvenančiam žmogui būtinos, nori to ar ne. Be technologijų žmogus daug ką atliktų žymiai lėčiau, be to, kaip parodė karantinas, kartais be jų tam tikrus dalykus nuveikti būtų net nelabai įmanoma“, – teigia aktorė.
V. Pauliukaitis sako karantino metu pats susidūręs su keletu pavyzdžių, kada žmonės dėl nesinaudojimo inovacijomis atsidūrė nepavydėtinose situacijose. „Pavyzdžiui, stovi prie geležinkelio stoties močiutė ir verkia. Klausiu, kas nutiko, o ji, pasirodo, negali nusipirkti traukinio bilieto, nes turi tik grynuosius pinigus, o mokėjimai galimi tik banko kortelėmis. Įsivaizduokite, kaip jaustis žmogui, kuris nei tos kortelės turi, nei apskritai su visomis vykstančiomis pažangomis nėra susipažinęs“, – pasakoja režisierius ir nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus šalies gyventojams rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ ambasadorius.
Iki karantino su projektu po Lietuvą važinėjusiam pašnekovui teko sutikti nemažai žmonių, ypatingai vyresnio amžiaus, kurie į skaitmeninio raštingumo mokymus žiūrėjo skeptiškai, ir sakė, kad jiems to nereikia. V. Pauliukaitis tikisi, kad jų požiūrį karantinas pakeitė ir leido suvokti, kad skaitmeniniai įgūdžiai būtini.
Ir mokėjimams už paslaugas, ir bendravimui
V. Pauliukaitis sako karantino metu prie kompiuterio sėdėjęs tiek, kiek gal net nenorėtų, bet to reikėjo ir darbui, ir kitoms veikloms. „Dėsčiau Vilniaus universitete ir su studentais bendravau nuotoliniu būdu. Aš labai džiaugiuosi, kad internetą valdau ir galiu viską atlikti neišeidamas iš namų, nes išeidavau retai, tik pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru. Man žinios padėjo ir mokant sąskaitas, ir bendraujant, ir užsiregistruojant pas gydytoją, ir sužinant pakeistus autobusų tvarkaraščius“, – teigia pašnekovas.
L. Kalpokaitė pasakoja, kad kadangi internetas yra ir namuose, ir sodyboje, ir telefone, ji galėjo puikiai atlikti visus darbus. „Ir televiziją internete žiūriu, ir elektroninius mokėjimus už paslaugas atlieku, ir bendrauju. Naudojuosi ir e. bankininkyste, o grynuosius pinigus prisimenu tik kai kitos išeities nėra. Karantino metu iš viso grynųjų pinigų nemačiau ir rankose neturėjau tris mėnesius. Būdavo, sūnus nuperka produktus, atveža, prie durų pastato, o aš jam pervedu pinigus“, – pasakoja žinoma aktorė.
Karantinas visiškai nenutraukė aktorės kūrybinės veiklos. Teatro spektaklių anonsus, socialines reklamas, kitus įrašus ji atlikdavo pati savo telefonu. „Prisijungiau prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ iniciatyvos ir sekiau pasaką, tai tos pasakos įrašą irgi pasidariau išmaniuoju telefonu savo sodyboje. Visus reikalingus įrašus dariau su savo dviejų metų „senuku“ telefonu. Jei nepavykdavo – kartodavau dar ir dar sykį, kol rezultatu likdavau patenkinta. Dirbau ir operatoriumi, ir režisieriumi, ir apšvietėju“, – šypsosi ponia Larisa.
Per karantiną ji pradėjo naudoti programėles „WhatsApp“ ir „Skype“, o ateityje, kai perskaitys visas eilės laukiančias popierines knygas, ketina įsigyti elektroninių knygų skaityklę. Aktorė juokiasi tik kompiuterinių žaidimų liga neserganti ir maisto į namus neužsisakinėjanti, nes mėgsta gaminti pati.
Nereikia tik tol, kol nepradedi naudotis
L. Kalpokaitė sako supratusi, kad be interneto ir technologijų išsiversti jau nebesugebėtų, bet jai suprantama ir vyresnių žmonių dažnai jaučiama kompiuterių baimė.
„Taip, skaitmeninių technologijų „perkandimas“ reikalauja protinių pastangų, man irgi kartais reikia susikaupti, nes jau esu nebe „jauniklė“. Bet tai ir visa paslaptis – susikaupti ir galvoje „užfiksuoti“ žinias. Ir bijoti nereikia nieko, ir niekada nebūna per vėlu. Juk jei devyniasdešimtmečiai šoka su parašiutu, pildydami savo svajones, tai kodėl negali 60-70 metų žmogus atsisėsti ir išmokti naudotis kompiuteriu?“, – retoriškai klausia aktorė.
Jos teigimu, žmonių pasakymas, kad jiems nebereikia, irgi susijęs ir su baime, ir su nežinojimu, kaip tai gali būti naudinga. „Tas „nebereikia“ būna tik tol, kol nesinaudoji. Tada eini į paštą mokėti mokesčių, stovi eilėje. Gal kitiems tai patinka, įdomu su kažkuo belaukiant pašnekėti, suprantu ir tai. Bet aš ir laiko neturiu, ir man stovėti eilėse yra kančia, todėl komunalinius mokesčius moku internetu. Tiesiog atsisėdi ir pervedi pinigus, sugaišdamas tam vos pusvalandį“, – pasakoja L. Kalpokaitė.
Aktorė mano, kad interneto naudojimas praplėstų vyresnių žmonių požiūrį į daugelį dalykų. Jei vyresnis žmogus išeitų pasivaikščioti ir pašnekėtų su kaimynais bendraamžiais, o po to panaršytų internete ir pabendrautų su žmonėmis iš viso pasaulio, jis kitaip – atviriau, laisviau – pasaulį priimtų.
Karantino pamokas išmokti turime visi
Ponia Larisa sako, kad ji gana vėlai pradėjo naudotis kompiuteriu ir juokiasi, kad iš pradžių išmoko spausdinti vienu pirštu, po to dviem, dabar jau daugiau pirštų įdarbinta. Iš pradžių ji teigia bijodavusi, kad gali ko nors nesuprasti ar sugadinti. Nuo baimės išgydžiusį patarimą pašnekovė išgirdo iš sūnaus. „Jis pasakė: jei kažko išsigandai, tiesiog išjunk kompiuterį, ir nieko nesugadinsi, patikėk“, – šypsosi aktorė.
Moteris teigia suprantanti, kad ne visi gali įpirkti kompiuterius, bet juos pakeisti gali išmanieji telefonai su pigiausiais interneto planais. Internetas naudingas visiems. Vieniems jis palengvina gyvenimą tokiu metu kaip karantinas ar pakliuvus į situacijas, kai išeiti iš namų tiesiog negali, nes, pavyzdžiui, susilaužai koją, o kitiems, jos teigimu, jis atstoja visą bendravimą. „Facebook“ drauguose turiu tokį žmogų. Jam kiek daugiau nei 40 metų, jis paralyžiuotas iki pusės, nes jaunystėje nesėkmingai šoko į upę. Jis per internetą bendrauja su visu pasauliu, turi aibę draugų, yra subūręs foto mėgėjų grupę. Jis negali nuvažiuoti ir pamatyti tų žmonių, bet gali su jais bendrauti internetu ir yra be galo optimistiškas ir pozityvus žmogus“, – pasakoja L. Kalpokaitė.
Gyvenimo tempo ir naujovių dažniausiai stengiasi nepriimti ir į jas nesigilinti vyresni žmonės, mano V. Pauliukaitis, tačiau jam yra tekę sutikti ir trisdešimtmečių, kurie nemoka naudotis skaitmeninėmis technologijomis. „Pamenu trejetą tolimųjų reisų vairuotojų, kurie prisipažino, kad nėra raštingi skaitmeniniame pasaulyje, tačiau padėtį stengėsi taisyti, užsiregistravo į mokymus ir grįžę iš kelionių mokėsi. Nes suprato, kad anksčiau ar vėliau vis tiek reikės“, – pasakoja „Prisijungusios Lietuvos“ ambasadorius.
Jis sako, kad dabar pats metas suskubti ir užsiregistruoti į mokymus artimiausioje bibliotekoje. „Reikia sukrusti ir nebijoti to, kad kažko nemoki ar nesuprasi. Meskime žemėn tuos kompleksus! „Nuvokime“ laiko nuo sodų ir daržų ir pasimokykime. Pasiruoškime iš anksto visokioms į karantiną panašioms situacijoms, kai būsime priversti ir vėl likti namuose. Tikiu, kad bus daugiau norinčių išmokti. Ir tikiu, kad išmoks. Tik reikia mažiau kreipti dėmesio į savo amžių“, – ragina V. Pauliukaitis.
Apie galimybę mokytis artimiausioje bibliotekoje teiraukitės telefonu 8 620 20 961 arba internete.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
-
Technologijos vonioje: nuo 3D išspausdintų maišytuvų iki išmanios telefono lentynėlės 2
Vonios kambarys – vieta pailsėti ir atgauti jėgas
„Vonios kambarys tampa vis labiau atsipalaidavimo, poilsio kambariu – tarsi namų rekreacijos centru, kuriam nesvetimi minkšti baldai, multifunkcinis apšvietimas, augalai, natūralios jaukios medžiagos. Be to, vonios kambaryje stiprėja individualumo vaidmuo, ekologiniai sprendimai, renkantis medieną, odą, natūralų akmenį. Technologiniai sprendimai atlieka vis svarbesnį vaidmenį tiek apšviečiant patalpą, tiek dušo sistemose ar maišytuvuose, tiek ir integruotame veidrodžių apšvietime bei valdyme“, – sako interjero dizaino srityje dirbanti architektė Rūta Jurevičienė.
Pasak interjero dizainerės, lietuviai kuo toliau, tuo labiau stengiasi eiti koja kojon ar bent jau priartėti prie pasaulinių interjero tendencijų, domisi technologinėmis naujovėmis, nevengia kreiptis į interjero dizainerius. Nemažai šalies gyventojų patys susiranda naudingos informacijos, kurios šiuo metu tikrai gausu internete.
Interjero dizainerė Elena Rudzinskaitė įvardijo, kas pavyzdiniame šių metų vonios kambaryje lieka patikrinta klasika, o kas – nauja ir inovatyvu.
2019 metų vonios kambarys: nuo klasikos iki futurizmo
1. Vonios dydis – kokio tik užsigeisite. Gamintojai vis labiau stengiasi suteikti pirkėjui galimybę pasirinkti norimą vonios dydį – vartotojas gali prisitaikyti vonią pagal savo vonios kambario aplinkybes.
2. Spalvota vonia: kodėl gi ne? Baltos vonios – jau nebe vienintelis pasirinkimas. Dizaineriai kartu su gamintojais siūlo vonias su dažytais kraštais bei įvairių spalvų akmens masės vonias. Sykiu išlieka klasikinė tendencija – ovalinė vonia: ši forma yra pati ergonomiškiausia.
„Laufen“ vonios baldų ir keramikos kolekcijos / Gamintojo nuotr.
3. Dušo kabinų profiliai: baltą keičia juoda. Juodų profilių naudojimo tendencija buvo stebima ir pernai. Dušo kabinų ir sienelių profiliai dažomi juoda matine spalva. Dušo kabina taip pat gali tapti vonios kambario interjero akcentu, renkantis industrinio stiliaus įrėminimą.
4. Vis lengvesnės formos. Nebe nauja kryptis, tik nauji ir nuoseklūs tolimesni žingsniai. Gamintojai ir toliau stengiasi pateikti rinkai vizualiai kuo lengvesnes dušo kabinas – profiliai tampa vis labiau minimalistiniai, gaminamos berėmės konstrukcijos, įgilinti lankstai. Gaminamos dušo kabinos, kurių sienelių bėgeliai paslėpti viršuje, o ne apačioje, kaip iki šiol buvo įprasta.
5. Praustuvai: grakščiau ir arčiau natūralumo. Vyrauja išgaubtos, organiškos formos, daugėja plonabriaunės keramikos kolekcijų.
6. Daugiau spalvų. Dizaineriai siūlo į vonios interjerą įtraukti daugiau spalvų: spalvotas, dekoratyvines plyteles, spalvoto stiklo pertvaras, spalvotus maišytuvus, vonias, unitazus ir praustuvus.
„Laufen“ keramika ir „Leelo“ veidrodėlis su jutikliniu valdymu / Gamintojo nuotr.
7. Klasika, tik modernesnė. Pastaruosius keletą metų gamintojai kaip susitarę stūmė iš rinkos klasiką primenančias kolekcijas, tačiau dabar ir vėl gręžiasi klasikos kryptimi. Pavyzdžiui, garsus vonios funkcinės keramikos gamintojas „Laufen“ šiais metais ISH parodoje pristatė modernios klasikos kolekciją „The new classic“ – šiuolaikinės elegancijos pavyzdį.
8. Rankšluosčių džiovintuvai: paslėpta tapatybė. Ieškodami šios įrangos šiuolaikiniame vonios kambaryje galime jos netgi nematyti. Vadinamieji vonios „gyvatukai“ ar radiatoriai šiemet kaip niekada bando slėptis už ypač meniškų, dekoratyvių arba funkcionalių formų, visiškai nebeprimenančių senų įprastų rankšluosčių džiovintuvų.
9. Maišytuvai ir dušo įranga: meniškesnis dizainas, daugiau spalvų. Nors juoda spalva vis dar tebėra ant bangos, labai populiarėja modernios spalvingesnės kolekcijos. Ypač mėgstami šiuo metu brushed bronze („šveistos bronzos“) ir net aukso spalvos maišytuvai. Duše vietoje įprastos dušo galvutės siūlomos futuristinės formos: didžiuliai diskai, neįprastų formų ar originaliai į sieną integruotos sistemos, kartais turinčios dar ir lentynėlės funkciją.
„Laufen“ vonios baldų ir keramikos kolekcijos / Gamintojo nuotr.
10. Technologijų progreso atspindžiai. Vonios kambarys tampa gera vieta modernioms ir inovatyvioms technologijoms. Pavyzdžiui, vonios įrangos ir aksesuarų gamintojas „Keuco“ šiemet pristatė minimalistines, iš vieno lakšto pagamintas lentynėles su integruotais stiklo valytuvais bei tualeto popieriaus laikiklį su lentynėle telefonui. „Duravit“ pristatė itin originalią maišytuvų, išspausdintų 3D technologija, kolekciją. „Grohe“ sukūrė naują maišytuvų su LED temperatūros ekranais kolekciją – ši technologija leis visada žinoti tikslią bėgančio vandens temperatūrą, o sykiu džiugins ir modernus maišytuvo siluetas.
Multifunkcinis apšvietimas ir aksesuarų vaidmenys
„Naujausios technologijos neaplenkia ir vonios kambario apšvietimo sprendimų. Vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi dizainerių siūlomą multifunkcinį apšvietimą vonios kambaryje, siekiama sukurti jaukią aplinką įvairiems poreikiams. Naujausias šios srities žodis – veidrodžių LED apšvietimas su jutikliniu valdymu“, – sako interjero dizaino srityje dirbanti architektė R. Jurevičienė.
Ji taip pat primena, kad labai svarbu nenuvertinti vonios aksesuarų, nes jie atlieka ne tik konkrečią funkciją, bet ir suteikia vonios kambariui išbaigtumo. Anot interjero dizainerės, šių metų tendencijos yra dvi: organiškai į vonios interjero stilistiką įsiliejantys ir neatkreipiantys į save dėmesio aksesuarai arba kaip tik – vonios kambario stiliaus išskirtinumą ir originalumą pabrėžiantys, spalva ar forma išsiskiriantys aksesuarai. „Aksesuarai – vienas lengviausiai keičiamų elementų vonios kambaryje, todėl šioje srityje galima ir paeksperimentuoti“, – sako architektė.