Emma Coronel birželį pripažino savo kaltę pagal tris kaltinamuosius punktus: dėl kokaino, heroino, metamfetamino ir marihuanos kontrabandos į JAV, pinigų plovimo ir JAV sankcijų J. Guzmanui pažeidimo. 32-ejų moteris, turinti ir JAV, ir Meksikos pilietybę, vasario 22 dieną buvo sulaikyta Vašingtono oro uoste.

Prokuratūra taip pat kaltino ją padėjus sutuoktiniui 2015 metais pabėgti iš kalėjimo Meksikoje. E. Coronel „Sinaloa“ kartelio veikloje dalyvavo 2011-2017 metais.

„El Chapo“ maždaug 25 metus vadovavo galingam ir žiauriam karteliui. Šiuo metu jis sėdi griežto režimo kalėjime JAV Kolorado valstijoje. Niujorko teismas 2019 metų liepą skyrė jam kalėjimo iki gyvos galvos plius 30 metų laisvės atėmimo bausmę – E. Coronel tada stebėjo teismo posėdį. Viename didžiausių JAV istorijoje narkotikų procese teismas šiandien 64-erių J. Guzmaną pripažino kaltu pagal visus dešimt kaltinamųjų punktų, įskaitant dalyvavimą nusikalstamos organizacijos veikloje, kokaino ir heroino gamybą bei platinimą užsienyje, taip pat pinigų plovimą ir šaunamojo ginklo naudojimą.

Pasak prokuroro Richardo Donoghue, Jungtinės Valstijos teisėtai „reikalauja priteisti visą turtą, kurį kaltinamasis įgijo iš su narkotikų prekyba susijusių lėšų“.

Remiantis narkotikų kainomis juodojoje rinkoje, per 25 metus J. Guzmano vadovaujamas Sinaloa kartelis pardavė narkotikų Jungtinėse Valstijose už beveik 13 mlrd. dolerių. Didžiausią parduotų narkotikų dalį sudarė kokainas (11,8 mlrd. dolerių), taip pat – marihuana (846 mln.) ir heroinas (11 mln.).

Toliau gauti pinigai būdavo išplaunami ir jais būdavo finansuojama kartelio veikla ir asmeninių J. Guzmano ir jo patikėtinių „lėktuvų, povandeninių laivų ir kitų transporto priemonių“ įsigijimas.

„Nebūtina įrodyti, kad kaltinamasis gali sumokėti šią sumą pinigų, reikia tik įrodyti, kad tokią pinigų sumą kaltinamasis galėjo pasisavinti“, – sakoma prokurorų ieškinyje.

Tuo tarpu J. Guzmano advokatas Jeffrey'is Lichtmanas tvirtino, kad šis ieškinys yra tiesiog „akademinis uždavinys“, nes prokurorai esą niekada nerado nė dolerio iš tų 12,7 milijardo, kuriuos galėjo pasisavinti „El Chapo“.

J. Guzmanas buvo pripažintas kaltu šių metų vasarį dėl prekybos šimtais tonų kokaino, heroino, metamfetamino ir marihuanos. Jis taip pat nuteistas už pinigų plovimą ir neteisėtą ginklų laikymą.

Buvęs J. Guzmano bendras Neūžaugos teisme atskleidė, kad 1990-aisiais, kai Sinaloa kartelis buvo pačiame jėgų žydėjime, jo lyderis po pasaulį keliavo 4 asmeniniais lėktuvais, turėjo rūmus Akapulke ir privatų zoologijos sodą Gvadalacharoje.

Paskutinės instancijos teismas J. Guzmanui nuosprendį skelbs liepos 17 d. Manoma, kad narkotikų baronas sulauks kalėjimo iki gyvos galvos.

Niujorke prisiekusieji priėmė sprendimą po šešias dienas trukusio svarstymo. J. Guzmano teismo procesas truko tris mėnesius.

61 metų nuteistajam gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė. J. Guzmanas buvo kaltinamas per ketvirtį amžiaus į Jungtines Valstijas neteisėtai įvežęs 155 tonas kokaino ir kitų narkotikų.

Prisiekusieji pripažino J. Guzmano kaltę dėl visų 10 jam iškeltų kaltinimų, įskaitant pinigų plovimą ir neteisėtą ginklų laikymą. Bausmė jam bus paskirta birželio 25 dieną.

Prokurorai ne vienus metus rengė bylą J. Guzmanui, kuris Jungtinėms Valstijoms buvo išduotas 2017 metais, po dviejų pabėgimų iš kalėjimo Meksikoje. Pirmą kartą jis pabėgo pasislėpęs skalbinių vežimėlyje, o antrą – tuneliu, iškastu iki dušo kabinos jo kalėjimo kameroje.

Federaliniai prokurorai per tris mėnesius apklausė daugiau kaip 50 liudininkų, kurie papasakojo, kaip J. Guzmano vadovautas Sinaloa kartelis uždirbo milijardus dolerių už gabenamą kokainą, heroiną, metamfetaminą ir marihuaną.

Gausybė liudininkų

Byloje parodymus davė J. Guzmano žmona buvusi grožio karalienė ir gausybė jo meilužių, bendrininkų, samdinių ir varžovų.

Praėjusį mėnesį sakydamas savo baigiamąją kalbą kaltinamojo advokatas Jeffrey Lichtmanas (Džefris Lichtmanas) paprašė prisiekusiųjų nepriimti sprendimo remiantis „šlamštiškais“ vyriausybės liudininkų parodymais.

Teisininkas tvirtino, kad J. Guzmanas tėra „atpirkimo ožys“, o tikrasis kaltininkas, atsakingas už narkotikų kontrabandą, buvo kitas „El Chapo“ bylos atsakovas, tebesislapstantis Ismaelis Zambada (Ismaelis Sambada), pravarde „El Mayo“.

„Mayo ištisus dešimtmečius buvo didžiausias Meksikos narkotikų kontrabandininkas. Jis niekuomet nebuvo suimtas. Jis sumokėjo šimtus milijonų dolerių, kad liktų laisvėje“, – tada sakė J. Lichtmanas.

Vyriausybė savo ruožtu kreipėsi į prisiekusiuosius prašydama neleisti J. Guzmanui pasprukti, taip užsimindama apie du jo pabėgimus iš kalėjimo.

„Neleiskite jam išvengti atsakomybės. Tegul jis atsako už savo nusikaltimus. Pripažinkite jį kaltu dėl visų kaltinimų“, – savo baigiamojoje kalboje sakė JAV prokuroro pavaduotoja Andrea Goldbarg (Andrėja Goldbarg).

Kol buvo svarstoma J. Guzmano byla, prokurorai pristatė 56 liudininkus ir gausybę įrodymų, įskaitant „El Chapo“ pokalbių su bendrininkais įrašus ir informatorių slapta surinktą medžiagą.

Kaltinamojo advokatai savo ruožtu iškvietė tik vieną liudininką, Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentą, turėjusį priversti nepasitikėti vienu J. Guzmano kokaino tiekėju, teisme liudijusiu prieš „El Chapo“.

Pagrindinė J. Guzmano gynybos strategija buvo kelti abejones dėl su pareigūnais bendradarbiauti sutikusių liudininkų – buvusių „El Chapo“ sekretorių, pilotų, kokaino tiekėjų, vadybininko, buhalterio ir net buvusios meilužės.

Dauguma tų asmenų atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl jie tikėjosi, kad bendradarbiavimas su prokurorais leis sutrumpinti jų kalinimo trukmę.

„Šie liudininkai ne tik prisipažino melavę kiekvieną savo gyvenimų – niekingų, savanaudiškų gyvenimų – dieną; jie melavo jums ir teismo salėje“, – tvirtino J. Lichtmanas.

Narkotikų barono ekstradicija įvyko Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijos išvakarėse.

J.Guzmanas vadovauja Sinaloa narkotikų karteliui, kuris kaltinamas dėl daugybės itin žiaurių nusikaltimų ne vieną dešimtmetį Meksikoje vykstančiame narkotikų kare ir tuo, kad atgabeno į Jungtines Valstijas tonas narkotikų.

Narkomafijos bosą atskraidinęs lėktuvas nusileido Long Ailando MacArthuro (Makarturo) oro uoste Aislipe, Niujorko valstijoje, pranešė Teisingumo departamentas.

Žiniasklaida pranešė, kad „El Chapo“ penktadienį turėtų stoti prieš federalinį teismą Brukline.

J.Guzmano ekstradicija užbaigė Holivudo scenarijaus vertą katės ir pelės žaidimą tarp Meksikos pareigūnų ir narkomafijos boso, sugebėjusio dukart pasprukti iš kalėjimo.

Dėl savo sumanumo „El Chapo“ virto tikra Meksikos nusikalstamo pasaulio legenda ir yra liaupsinamas narkotikų kartelių vadeivoms skirtose folkmuzikos baladėse, vadinamose „narcocorridos“.

59 metų J.Guzmanas įnirtingai priešinosi savo ekstradicijai nuo tada, kai prieš beveik metus buvo sučiuptas gimtojoje Sinaloa valstijoje po savo antro stulbinamo pabėgimo iš kalėjimo.

Prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Nietas) anksčiau atsisakė išduoti šį narkotikų baroną, tačiau po paskutinio jo pabėgimo 2015 metų liepą pakeitė savo poziciją.

J.Guzmano Amerikoje laukia šeši kaltinamieji aktai skirtingose valstijose, tarp jų Niujorke.

Bruklino federalinis prokuroras Robertas Capersas (Robertas Keipersas) 10 val. (17 val. Lietuvos laiku) rengia spaudos konferenciją, kurioje paskelbs apie J.Guzmano ekstradiciją ir kaltinimą.

Meksikos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad J.Guzmanas buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms, kai Aukščiausiasis Teismas ir Apeliacinis teismas atmetė jo naujausią prašymą užkirsti kelią ekstradicijai.

Generalinės prokuratūros pranešime sakoma, kad Meksiko teismas priėmė sprendimą, nepalankų J.Guzmanui, tačiau šio advokatas naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad ruošiasi skųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Užsienio reikalų ministerija patvirtino Sinaloa narkotikų kartelio vado ekstradiciją gegužę, tačiau jo advokatai užginčijo šį sprendimą apygardos teisme.

Sostinės tribunolas „nusprendė atmesti apsaugą“, kurios prašė J.Guzmanas, pranešė Generalinė prokuratūra.

Šalies nacionalinio saugumo komisaras Renato Salesas (Renetas Salesas) praėjusią savaitę pareiškė, kad vyriausybė linkusi išduoti J.Guzmaną iki kitų metų sausio ar vasario.

Vienas iš J.Guzmano advokatų, Andresas Granadosas, pareiškė antradienį pakelsiąs teismo dokumentus ir nuo tada turėsiąs 10 darbo dienų skųsti teismo sprendimą teisėjų „kolegijai“.

Jis taip pat sakė sieksiąs, kad jo kliento bylą svarstytų ir Aukščiausiasis teismas.

„Nesame nugalėti“, A.Granadosas sakė AFP ir pridūrė, kad dar gali kreiptis ir į regiono žmogaus teisių organizaciją.

J.Guzmanas sausį buvo sugrąžintas atgal į griežčiausio režimo kalėjimą, iš kurio pabėgo pusantro kilometro ilgio iškastu tuneliu ir slapstėsi pusę metų, kol buvo sučiuptas.

Meksiko miesto teismo teisėjas penktadienį nusprendė, kad J.Guzmanas gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms dėl kaltinimų kokaino prekyba, nurodė teismo pareigūnai.

Prašymą išduoti J.Guzmaną dėl šių kaltinimų pateikė Kalifornijos federalinis teismas.

Meksikos užsienio reikalų ministerija, kuri nurodė teismo nutartį gavusi pirmadienį, sprendimą turės priimti per 20 dienų. Tuomet narkotikų barono advokatai turės galimybę per 30 dienų pateikti skundą dėl ekstradicijos. Jei toks apeliacinis skundas būtų atmestas, kitas teismas turėtų peržiūrėti bylą.

„Tai truks dar ne vieną mėnesį“, – sakė JAV vyriausybės pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo, tačiau pridūrė, jog „mes tikimės, kad jis bus išduotas iki metų galo“.

Jei taip nutiktų ir J.Guzmanas būtų perduotas Jungtinėms Valstijoms tais pat metais, kai buvo sulaikytas, tai būtų palyginti greitas procesas Meksikos teismų sistemai, pažymėjo amerikiečių pareigūnas.

Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njetas) paprašė generalinės prokuratūros paspartinti ekstradicijos procesą, kai J.Guzmanas sausį buvo sulaikytas.

Anksčiau, iki Sinaloa narkotikų kartelio lyderio pabėgimo iš kalėjimo pernai liepą, E.Penos Nieto vyriausybė laikėsi pozicijos neišduoti jo Jungtinėms Valstijoms.

J.Guzmano advokatas Jose Refugio Rodriguezas (Chosė Refuchijus Rodrigesas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo ginamasis priešinsis ekstradicijai, nebent jam pavyktų susitarti su amerikiečių pareigūnais dėl kalinimo sąlygų.

Narkotikų baronas, kuris šeštadienį buvo netikėtai perkeltas į kitą kalėjimą, pasisamdė advokatą iš JAV ir sutiktų padaryti kaltės pripažinimo pareiškimą mainais į geras kalinimo sąlygas JAV kalėjime.

„Jei bus susitarimas, (ekstradicija) įvyks, – sakė J.R.Rodriguezas. – Priešingu atveju visomis įmanomomis priemonėmis priešinsimės ekstradicijai.“

Tačiau minėtas amerikiečių pareigūnas pabrėžė, kad jokių susitarimų su J.Guzmanu nebus.

„Mes nesiderame“, – sakė jis.

Nepaisant spėlionių, J.Guzmano perkėlimas neturi „visiškai nieko“ bendra su jo galimu išdavimu ar deportacija į Jungtines Valstijas, kur jo išdavimo už nužudymą ir narkotikų kontrabandą prašo teismai Kalifornijoje ir Teksase, sakė prezidentūros atstovas Eduardo Sanchezas (Eduardas Sančesas).

Pareigūnai sakė, kad J.Guzmaną perkėlė siekdami užkirsti kelią bet kokiam bandymui pabėgti per statybos darbus, kuriais siekiama sustiprinti jo griežčiausio režimo kalėjimą Altiplane, esančiame 90 km nuo sostinės Meksiko.

Vienu galingiausių narkotikų mafijos bosų pasaulyje laikomas J.Guzmanas yra du kartus dramatiškai pabėgęs iš griežčiausio režimo kalėjimų, tarp jų – Altiplano kalėjimo.

Į Siudad Chuareso oro uostą jis atvyko auštant ir buvo saugomas maždaug 150-ies federalinės policijos pareigūnų, kurie anksčiau atskrido trimis lėktuvais.

Meksika neperspėjo JAV pareigūnų prieš perkeldama J.Guzmaną, AFP sakė vienas JAV vyriausybės pareigūnas.

Toks žingsnis „nustebino visus“, sakė šis pareigūnas ir pridūrė, kad perkėlimas neturi nieko bendra su ekstradicijos procesu.

J.Guzmano advokatas Jose Refugio Rodriguezas (Chosė Refuchijus Rodrigesas) sakė, jog toks žingsnis yra „neteisėtas“, nes jo gynybos komanda pradėjo „procesus, kad jis nebūtų perkėlinėjamas iš vietos į vietą“.

Joaquino Guzmano – vieno iš įtakingiausių Meksikos narkotikų barono – sugavimo istorija yra ne mažiau intriguojanti nei jo pabėgimas iš griežtai saugomo kalėjimo. El Chapo (Neūžauga) pravardžiuojamas J.Guzmanas vienoje Meksikos džiunglių proskynoje susitiko su Holivudo žvaigžde Seanu Pennu, kuriam davė interviu. Tiesa, po to buvo sugautas, mat pareigūnai aktorių sekė.

Susitikimas džiunglėse

Dviejų "Oskarų" laureatas S.Pennas iš vieno galingiausių Meksikos Sinaloa narkotikų kartelio vado ėmė interviu. Teigiama, kad jų pokalbis, vykęs pernai spalio 2 d., truko net keletą valandų. Įvyko tas susitikimas vienoje vietovėje Meksikos džiunglėse, šalies šiaurės vakaruose, kur ir yra įsikūręs kartelis.

Interviu su El Chapo po kurio laiko išspausdino JAV žurnalas "Rolling Stone". Kartu buvo publikuota fotografija, kurioje matyti, kaip aktorius S.Pennas spaudžia ranką ūsuotam narkotikų kartelio lyderiui, vilkinčiam mėlynus marškinius.

Holivudo žvaigždė straipsnio pradžioje pasakojo, kad 58 metų J.Guzmanas jį draugiškai apkabino, vėliau dar įvyko pokalbiai telefonu ir vaizdo interviu.

Sinaloa kartelio vadas, kalbėdamas su S.Pennu, didžiavosi, esą jis vienas iš įtakingiausių narkobaronų ne tik Meksikoje, bet ir visame pasaulyje. "Aš tiekiu daugiau heroino, metamfetamino, kokaino ir marihuanos nei bet kas kitas pasaulyje, – pareiškė J.Guzmanas S.Pennui. Apie savo nusikalstamą verslą narkomafijos bosas prisipažino siurbčiodamas tekilą. – Aš turiu povandeninių laivų, lėktuvų, sunkvežimių ir laivų flotilę", – puikavosi J.Guzmanas per tą susitikimą.

Kaip vėliau buvo patvirtinta, interviu padėjo suorganizuoti meksikiečių aktorė Kate del Castillo.

"Rolling Stone" taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame J.Guzmanas kalba apie tai, kodėl, sulaukęs penkiolikos metų, nusprendė užsiimti narkotikų kontrabanda.

Tokį sprendimą jis neva priėmęs todėl, kad nebuvo "jokių kitų įsidarbinimo galimybių". "Deja, ten, kur augau, nebuvo ir nėra jokio kito būdo išgyventi", – aiškino J.Guzmanas. Paklaustas, ar jaučiasi esąs atsakingas už didelį narkotikų vartojimo mastą pasaulyje, jis atsakė: "Tai neteisinga... Vis dėlto tą dieną, kai manęs nebus, narkotikų kontrabanda nesumažės."

Sekė aktorių?

Meksikos pareigūnai patvirtino, kad jie turėjo informacijos apie J.Guzmano ir S.Penno susitikimą – būtent tai, pasak jų, ir leido sučiupti vieną iš ieškomiausių Meksikos nusikaltėlių, kuris pernai pabėgo iš kalėjimo jo sėbrų iškastu tuneliu.

Meksikos generalinė prokurorė Arely Gomez sakė, kad būta informacijos, jog J.Guzmanas jo valdomo Sinaloa kartelio kontroliuojamoje teritorijoje susitiko su kažkokiais aktoriais ir prodiuseriais, esą vildamasis pastatyti biografinį filmą apie save.

Sekdami šiais pėdsakais federaliniai pareigūnai ir nustatė narkobarono buvimo vietą. Tiesa, sučiupti El Chapo jiems pavyko tik po daugiau nei dviejų mėnesių.

Po susitikimo J.Guzmanas, regis, susirašinėjo SMS žinutėmis su S.Pennu – jis pripažino, kad spalio 6 d. vos išsisuko nuo Meksikos jūrų pėstininkų, nors nesureikšmino savo veido ir kojos sužeidimų, apie kuriuos pranešė pareigūnai. Meksikos pareigūnai patvirtino, kad jūrų pėstininkai per tą reidą nešaudė į J.Guzmaną, nes jis buvo su dviem moterimis ir mergaite ir kad jis susižeidė pats, griūdamas.

Po šio reido Sinaloa kartelio vedlys dingo. Sulaikytas jis buvo tik praėjusį penktadienį po surengto kariškių reido prieš vieną namą pakrantės mieste Močise jo gimtojoje Sinaloa valstijoje. Reido metu žuvo penki įtariamieji ir buvo sužeistas vienas jūrų pėstininkas. Dar šeši žmonės per operaciją buvo sulaikyti.

J.Guzmanas ir jo apsaugos vadas pabėgo iš namo per miesto kanalizacijos sistemą, tuomet išlindo pro vieną šulinį ir pavogė mašiną, tačiau galiausiai buvo sučiupti kelyje ir nuvežti į motelį, kur J.Guzmanas buvo nufotografuotas sėdintis ant lovos su purvinais berankoviais marškinėliais.

Milijardinis verslas

Sinaloa narkotikų kontrabandos imperija, kurią sukūrė ir valdė J.Guzmanas, siekia Europos ir Azijos rinkas.

Skaičiuojama, kad šis verslas kasmet atneša Sinaloa karteliui milijardus JAV dolerių pajamų. O tai, kad kartelis turi didžiulę įtaką Meksikoje, atspindi faktas, jog El Chapo net du kartus sugebėjo pabėgti iš griežtai saugomų Meksikos federalinių kalėjimų.

Po pastarojo pabėgimo Meksikos pareigūnai neabejojo, kad kartelis turi daug savo agentų šalies teisėsaugos sistemoje.

Gresia kaltinimai?

J.Guzmanas, jeigu vėl nepabėgs iš kalėjimo, ko gero, visą likusį gyvenimą praleis už grotų. Ar S.Pennas nepažeidė įstatymų, susitikdamas su įtakingu narkobaronu ir apie tai neinformuodamas teisėsaugos?

Jungtinių Valstijų prokurorų teigimu, per pastaruosius kelis dešimtmečius El Chapo į JAV nelegaliai įvežė net 500 tonų kokaino. S.Pennas, susitikdamas su Sinaloa kartelio bosu, nepasivargino apie tai informuoti teisėsaugos – priešingai, jis "Rolling Stone" leidinyje nupasakojo, kokių priemonių turėjo imtis, kad išvengtų teisėsaugos ir susisiektų su narkobaronu.

Yra manančiųjų, kad tokiu būdu S.Pennas ne tik pamynė moralę, bet ir nusižengė įstatymams, tad net pasigirdo siūlymų teisti Holivudo žvaigždę už šį poelgį.

Vis dėlto teisės ekspertai sako, kad nereikėtų sutirštinti spalvų.

"Jeigu tik paprastai susitinkama net ir su žinomu narkobaronu, tai nesudaro pagrindo tą asmenį, kuris susitiko, teisiškai persekioti", – komentavo Kolumbijos universiteto teisės profesorius Danielis Richmanas, kuris anksčiau dirbo federaliniu kaltintoju.

Tiesa, jeigu būtų nustatyta, kad S.Pennas kaip nors padėjo El Chapo išvengti teisėsaugos – pavyzdžiui, informavo narkobaroną apie policijos veiksmus arba padėjo jam išvengti pasalos – tai jau būtų rimtas pagrindas pradėti bylą.

Garsus žiniasklaidos atstovų teises ginantis advokatas Floydas Abramsas taip pat sakė, kad vien tik pokalbis S.Pennui nekelia jokios teisinės grėsmės, nes juo jis nepažeidė jokių įstatymų.

O ir nėra jokių duomenų, kad S.Pennas būtų kaip nors talkinęs El Chapo ir kad Meksikos ar Jungtinių Valstijų teisėsauga ketintų pateikti jam kokius nors kaltinimus.

Beje, šis atvejis – ne pirmas, kai žurnalistai ar net buvę aukšti valstybių pareigūnai susitinka su žinomais pasaulio nusikaltėliais ar teroristais, o teisėsauga nesiima prieš juos baudžiamųjų priemonių. Štai Robertas Fiskas ir buvęs JAV Teisingumo departamento pareigūnas Johnas Milleris 1998 m. yra kalbėję su "Al-Qaedos" velioniu lyderiu Osama bin Ladenu. O.bin Ladenas JAV saugumo pareigūnų tuo metu jau buvo viešai įvardytas vienu iš pavojingiausių islamo fundamentalistų, grasinančių šaliai, tačiau nei R.Fiskas, nei J.Milleris nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad su juo kalbėjosi.

Robertas Weisbergas iš Stanfordo teisės mokyklos irgi konstatavo, kad "galbūt daugeliui S.Penno poelgis ir gali atrodyti amoralus, tačiau jis nėra nelegalus".

Tą patį sakė ir Calebas Masonas, buvęs federalinis kaltintojas, dirbęs su narkotikų kontrabandos bylomis. Anot jo, ne tik JAV, bet ir Meksikoje S.Pennui negresia jokie oficialūs kaltinimai. "Jis atliko interviu. O Meksikos, kaip ir Jungtinių Valstijų, teisė gina žurnalistus", – teigė jis.

Tiesa, meksikiečių pareigūnai patvirtino, kad S.Pennas bus kviečiamas į apklausą dėl to incidento, nors ir nėra kuo jį apkaltinti.

Cesaras Diazas, buvęs specialusis agentas, dalyvavęs aiškinantis garsiausio Kolumbijos narkobarono Pablo Escobaro nusikaltimus, meksikiečių pareigūnų sprendimą įvardijo kaip norą gauti informacijos.

"Jeigu aš būčiau Meksikos pareigūnas, man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti, kaip, po velnių, S.Pennas sužinojo, kur yra El Chapo, o mes to nežinojome", – sakė buvęs teisėsaugininkas.

Politikų replikos

Vis dėlto, nors ir nėra kuo kaltinti S.Penną, virš jo galvos tvenkiasi debesys. Netrukus po to, kai buvo paskelbtas interviu, aktorių užgriuvo kritikos lavina.

Žinoma, pirmieji į šias diskusijas įsitraukė amerikiečių politikai, kuriems ant nosies – prezidento rinkimai.

Dešiniųjų stovykla, kurioje vyksta žūtbūtinis karas tarp respublikonų kandidatų į prezidentus, S.Penno žygį vertino neslėpdama nusivylimo žvaigžde. Štai senatorius Marco Rubio, siekiantis tapti respublikonų kandidatu kovoti dėl Baltųjų rūmų vadovo posto, stebėjosi keistomis S.Penno pastangomis ir nepagailėjo kritikos jo kaip aktoriaus karjerai.

"Manau, kad S.Pennas nevertas, kad aš apie jį daug galvočiau. Aš net nežinojau, kad jis vis dar egzistuoja, – ironizavo M.Rubio. – Jeigu kuris nors tokių amerikiečių aktorių, pasinaudojusių savo šalies didybe ir užsidirbusių pinigų iš mūsų laisvos verslo sistemos, savo paskelbtu interviu nori pataikauti kokiam nors nusikaltėliui ir prekeiviui narkotikais, jis turi tokią konstitucinę teisę. Bet man tai atrodo groteskiška."

Demokratų stovykloje kalbėta, kad S.Penno interviu "kelia daug įdomių klausimų", nors šios partijos atstovai nesureikšmino šio įvykio.

Vienas iš demokratų kandidatų į prezidentus Bernie Sandersas pareiškė: "Apie tai aš daug negalvojau. Tuomet regis laksčiau po Ajovą."

Baltieji rūmai vengė atsakyti į klausimus apie bet kokius S.Penno padarytus moralinių arba teisinių nuostatų pažeidimus, nors ir pasmerkė paties J.Guzmano pasisakymus minėtame pokalbyje.

Baltųjų rūmų administracijos vadovas Denisas McDonoughas sakė, kad J.Guzmano "gyrimasis apie tai, kiek heroino jis tiekia pasauliui, taip pat ir Jungtinėms Valstijoms, varo iš proto". Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos prisidės prie Meksikos pareigūnų, siekiančių apklausti S.Penną, D.McDonoughas atsakė: "Iškilo daug įdomių klausimų jam ir kitiems, susijusiems su šiuo vadinamuoju interviu. Pažiūrėsime, kas bus."

Žiniasklaidos kritika

Kai kurie žurnalistai negailėjo kritikos nei S.Pennui, nei jo straipsniui, nei jo moralei, nei rašymo stiliui.

Didžiausią jų susirūpinimą sukėlė pats faktas, kad prieš straipsnio publikavimą J.Guzmanas buvo supažindintas su jo turiniu ir jam pritarė. Nors buvo ir tokių, kurie bandė pateisinti straipsnį išspausdinusį žurnalą "Rolling Stone", esą jo gautos pajamos buvo to vertos.

"Washington Post" vyriausiasis redaktorius Martinas Baronas socialiniame tinkle "Twitter" paskelbė nuorodą į straipsnį apie mirtiną pavojų, su kuriuo susiduria meksikiečių žurnalistai, ir prie jos prirašė: "Pats laikas prisiminti, kas nutinka tikriems žurnalistams, rašantiems apie meksikiečių narkotikų kontrabandą."

Televizijos NBC korespondentas Luke'as Russertas "Twitter" pašaipiai paklausė: "Ar kitame numeryje bus S.Penno pokalbis su Abu Bakr-al Baghdadi?" ("Islamo valstybės" faktiniu lyderiu) "Fox News" apžvalgininkas Gayle'as Trotteris apkaltino "Rolling Stone" ir S.Penną dėl "visiško žurnalistinės moralės iškreipimo", kuris prilygsta "bendrininkavimui su šiuo sunkiu nusikaltėliu".

Daug kritikos Holivudo garsenybė sulaukė ir virtualioje erdvėje – internetas knibžtėte knibžda pašaipų apie kai kurias S.Penno pasakojimo detales, pasakojimą apie patirtą "nedidelį keliautojams būdingą meteorizmą" ir J.Guzmano riteriškumą, kai šis "apsimeta to nepastebįs".

"New York Post" visą situaciją apibendrino paskelbdamas garsiąją J.Guzmano ir S.Penno nuotrauką, kurioje jie vienas kitam spaudžia rankas, ir pridėdamas vos vieną sakinį: "El Chapo, susipažinkite su El Jerko (Bukagalviu)".

Įspūdingas pabėgimas iš kalėjimo

• Pernai liepą Sinaloa kartelio bosas nušluostė nosį Meksikos pareigūnams, specialiai jam įrengtu tuneliu pabėgęs iš griežtai saugomo federalinio kalėjimo. Šis pabėgimas nustebino net daug ko mačiusiuosius.

• J.Guzmanas pabėgo per tunelį, į kurį vedanti anga buvo rasta jo kameros dušo vietoje. Ta landa vedė į išmoningai įrengtą 1,5 km ilgio tunelį, kuriame net buvo įrengtas apšvietimas ir ventiliacija.

• Be to, tunelyje buvo nutiesti bėgiai, kuriais tikriausiai buvo stumiami žemių prikrauti vagonėliai, ir tais bėgiais pritaikytas važiuoti motociklas, veikiausiai leidęs nusikaltėlių vadeivai greitai pasiekti kitą tunelio galą, atsiveriantį viename apleistame pastate netoli kalėjimo.

• Šį pastatą El Chapo sėbrai įsigijo ir kiek patobulino. Šalia jo buvo pastatytas laikinas pastatas iš betono blokų, kuris nekristų į akis, taip pat tvora, kad niekas nematytų iškasamų žemių krūvos.

• Ekspertų nuomone, tam tuneliui suplanuoti ir įrengti reikėjo bent metų. Kasimo procesas turėjo kelti triukšmą, o landa, per kurią pabėgo kalinys, buvo griežčiausiai saugomo Meksikos kalėjimo vaizdo kamerų nestebimoje zonoje. Todėl laikytasi požiūrio, kad galingiausio Meksikos narkotikų kontrabandos barono pabėgimas neapsiėjo be didžiulio masto pagalbos iš vidaus.

Meksikos narkomafijos bosas Joaquino Guzmano (Choakino Gusmano), pravarde „El Chapo“ (Neūžauga), žavėjosi aktore Kate del Castillo (Kate del Kastiljo), o ši jam skirtose žinutėse prisipažino „svajojanti“ su juo susitikti.

Šis susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, trečiadienį paskelbtas laikraštyje „Milenio“, vyko prieš garsųjį J.Guzmano, K.del Castillo ir JAV aktoriaus Seano Penno (Šono Peno) susitikimą Meksikos džiunglėse spalio mėnesį ir po jo.

Žinutės leidžia kitu kampu pažvelgti į sunkiai suvokiamus tuometinio bėglio ir aktorės, kuri tarpininkavo J.Guzmano ir jam mažai žinomo aktoriaus S.Penno susitikimui, santykius.

Žinutėse, kurias perėmė Meksikos pareigūnai, aktorė ir narkomafijos bosas rašė apie tekila ir šampanu aplaistytą susitikimą, J.Guzmanas žadėjo ja „pasirūpinti labiau nei savo paties akimis“, o meksikiečių aktorė išreiškė norą su juo susitikti „akis į akį“.

„Aš jumis pasirūpinsiu. Pamatysite, kai atvyksite“, – rašė J.Guzmanas, pasirašęs „Papa“, savo rugsėjo 26 dienos žinutėje, praėjus daugiau nei dviem mėnesiam po jo pabėgimo iš sugriežtinto saugumo kalėjimo.

„Jūs tokia graži, mano drauge, visais atžvilgiais“, – rašė garsusis Sinaloa narkotikų kartelio lyderis meksikiečių žvaigždei K.del Castillo, gerai žinomai iš jos atlikto narkotikų mafijos bosės vaidmens televizijos seriale „Pietų karalienė“ (The Queen of the South).

K.Del Castillo, žinutėse vadinama „Beauty“ (Gražuolė), jam atsakė: „Turiu prisipažinti, kad pirmą kartą jaučiuosi apsaugota. Sužinosite mano istoriją, kai turėsime laiko pasikalbėti, bet kažkodėl jaučiuosi saugi ir žinau, kad žinote, kad esu ne tik aktorė ar viešas asmuo, bet ir moteris, asmenybė“.

Savo vardo tekilos liniją turinti aktorė toliau pažadėjo: „Atsivešiu tekilos, pasivaišinsim, nes tai svajonė, kurią norėjau įgyvendinti“.

J.Guzmanas, kuris yra vedęs buvusią grožio karalienę ir su ja susilaukęs dvynių dukterų, ir dar turi vaikų su kitomis moterimis, K.del Castillo rašė, kad su ja nori susitikti jo motina.

Du meksikiečių pareigūnai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad laikraščiui „Milenio“ nutekintas žinučių tekstas yra autentiškas.

K.Del Castillo trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė pirmą viešą pareiškimą po to šeštadienio, kai į viešumą iškilo jos susitikimas su J.Guzmanu.

„Nieko stebėtina, kad daugelis išsigalvoja dalykų, kurie, jų manymu, gali pasitarnauti geram straipsniui ir kurie nėra tiesa, – rašė ji. – Nekantraudama laukiu, kada pasidalinsiu su jumis savo istorija“.

S.Pennas, kuris savo spalio 2 dienos susitikimą su J.Guzmanu aprašė žurnale „Rolling Stone“ šeštadienį pasirodžiusiame straipsnyje, sakė, kad J.Guzmanas tikėjosi, jog K.del Castello padės jam pastatyti biografinį filmą apie save.

Po susitikimo, spalio 10 dieną aktorė parašė: „Nuo tada, kai jus pamačiau, nedaug bemiegu. Mane labai sužavėjo jūsų istorija... Tik apie ją ir galvoju“.

„O mane labiau sužavėjote jūs, nei ta istorija“, – atsakė 58 metų J.Guzmanas.

Kitą žinutę jis aktorei išsiuntė spalio 23 dieną, kurioje jai palinkėjo laimės jos 43 gimtadienio proga.

„Kokia graži gimtadienio dovana! Ačiū! Labai greitai susitiksime“, – parašė ji.

Antradienį meksikiečių pareigūnai sakė, kad J.Guzmano „beveik įkyrus“ troškimas dar kartą pamatyti K.del Castillo prisidėjo prie jo sulaikymo praėjusį penktadienį Močiso mieste, esančiame jo gimtojoje šiaurės vakarų Sinaloa valstijoje.

Meksikos vyriausybė pranešė, kad pareigūnai pradėjo tyrimą dėl „veiksmų“, o ne žmonių, susijusių su susitikimu spalio mėnesį.

Teisės ekspertai taip pat abejoja, kad aktoriams galėtų būti pateikti kokie nors kaltinimai, nebent jie būtų paėmę iš J.Guzmano neteisėtai uždirbtų pinigų filmo kūrimui.

Nors J.Guzmanas sutiko pasimatyti su S.Pennu, atrodo, kad vienas garsiausių pasaulio narkomafijos bosų nedaug žinojo apie šį „Oskaru“ apdovanotą Holivudo aktorių.

J.Guzmano ir jo advokato, kuris tarpininkavo jam bendraujant su K.del Castillo, susirašinėjime teisininkas pasakojo savo darbdaviui apie 2003 metų filmą „21 gramas“ (21 Grams).

Narkomafijos bosas dukart paprašė advokato pakartoti aktoriaus vardą ir naujausio filmo su S.Pennu pavadinimą.

„Radau Seaną Penną internete“, – atrašė „Papa“.

Meksikos narkomafijos bosas Joaquino Guzmano (Choakino Gusmano), pravarde „El Chapo“ (Neūžauga), buvo susižavėjęs aktore Kate del Castillo (Kate del Kastiljo); tad jo troškimas vėl ją pamatyti padėjo pareigūnams sučiupti pusę metų nuo jų besislapsčiusį bėglį, antradienį pranešė pareigūnai.

Meksikiečių aktorė K.del Castillo, televizijos seriale „Pietų karalienė“ (The Queen of the South) suvaidinusi narkomafijos vadeivą, padėjo suorganizuoti J.Guzmano susitikimą su JAV aktoriumi Seanu Penu (Šonu Penu) Meksikos džiunglėse spalio mėnesį, likus trims mėnesiams iki bėglio sugavimo.

Remiantis vyriausybės pareigūnais, tyrėjai stebėjo S.Penną ir K.del Castillo, jie nufotografavo aktorius, kai jie atskrido į Meksiką susitikti su J.Guzmanu.

Po šio susitikimo kariai įsiveržė į atokią J.Guzmano tvirtovę kalnuotoje šiaurės vakarų Meksikos dalyje, norėdami jį „išbaidyti“ ir priversti judėti „miesto link“, sakė vienas vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jūrų pėstininkams vos nepavyko suimti J.Guzmano tarp Sinaloa ir Durago valstijų esančiuose kalnuose spalio 6 dieną.

Tačiau J.Guzmanas pačiupo savo virėjo dukterį ir laikydamas ją prieš save panaudojo „kaip gyvą skydą“, todėl kareivis turėjo sulaikyti ugnį, sakė pareigūnas.

J.Guzmano slapstymasis baigėsi praėjusią savaitę, kai pareigūnai jį sulaikė per operaciją Močiso kurorte, jo gimtoje Sinaloa valstijoje.

Į Močisą narkomafijos bosą atvedė dar ir tai, kad jis „tikrai labai norėjo vėl susitikti su šia aktore“, sakė pareigūnas žurnalistams.

„Viską nustelbė įkyrus susidomėjimas, paskatinęs vėl vykti į tą miestą, kuriame jis norėjo su ja susitikti“, – kalbėjo pareigūnas ir pridūrė, kad J.Guzmanui taip ir nepavyko pamatyti 43 metų aktorės.

Kitas pareigūnas sakė, kad 58 metų J.Guzmanas kalbėdamas apie narkotikų tinklo vadeivos vaidmenį seriale atlikusią aktorę vartojo kodinį pavadinimą „Hermosa“ („Gražuolė“). Šio serialo įrašų kasečių buvo rasta J.Guzmano namuose Močise.

J.Guzmanui iš pradžių pavyko pabėgti nuo pareigūnų iš namo vedančiu tuneliu, kol jo apsauga buvo įsitraukusi į susišaudymą su kariais, tačiau vėliau jis buvo sučiuptas, kai pavogė automobilį. Daugel mėnesių trukusioje narkomafijos boso paieškoje dalyvavo 2 500 tyrėjų ir federalinių pareigūnų, sakė pareigūnai.