„Kone du dešimtmečiai Koncertų salei buvo kupini įsimintinų įvykių: tarptautinės reikšmės projektų, pasaulinio garso festivalių, „keliaujančių“ koncertų, įtraukiančių programų nekoncertinėse erdvėse. Mes ir toliau išliksime aktyvia ir iniciatyvia uostamiesčio meno bendruomenės dalimi, garsinsime savo miesto vardą visame pasaulyje“, – teigia KKS direktorius Tadas Grabys.

Veiklą įprasmins ambicingi projektai

Šie metai ne mažiau reikšmingi ir vienam iš KKS meno kolektyvų chorui „Aukuras“, kuris mini kūrybinės veiklos 30-metį. „Jubiliejui pažymėti skirtos dvi programas. Pirmoji – lapkričio 24-ąją. „Aukuras“ pasirodys su ilgamečiais scenos partneriais Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus, Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, vadovaujamu Lino Balandžio bei solistais. 2024-ųjų metų pavasarį bus parengta antroji, kurioje skambės kūriniai, labiausiai įsiminę choro dainininkams ir žymėję tam tikrą „Aukuro“ gyvavimo laikotarpį“, – pasakoja choro meno vadovas Tomas Ambrozaitis.

V. Dranginio nuotr.

Klaipėdos kamerinio orkestro (KKO) kūrybiniuose planuose – įrašyti vinilinę plokštelę, skirtą žymiam baroko kompozitoriui Johanui Danieliui Berlinui, gimusiam Klaipėdoje. Plokštelėje skambės jo kūriniai kornetui ir styginių orkestrui. Prie šio sumanymo įgyvendinimo prisidės solistas Rodrigo Calveyra (Brazilija–Prancūzija). Jo pasirodymas numatytas ir Koncertų salės repertuare šią žiemą.

Vienas svarbiausių KKS 20-ojo sezono koncertinių programų – atidarymo koncertas, kuriame su lietuvių kilmės ispanų dirigento ir kompozitoriaus Alexio Soriano diriguojamu KKO gros tarptautinių konkursų laureatas, ispanų–amerikiečių pianistas Josu de Solaun. Atlikėjas sukūrė kompoziciją ir dedikavo orkestrui. Ją klausytojai išgirs sezono atidarymo koncerte. Ateinančiais metais Klaipėdos kamerinis orkestras klausytojams yra paruošęs skirtingų koncertinių programų, kurios atliks edukacinę misiją, puoselės profesionalią kultūrą bei atlieps meninius publikos poreikius.

M. Anagriuso nuotr.

Klaipėdos koncertų salės brass kvintetas taip pat ruošia iššūkių kupiną projektą, kuriame visi atlikėjai pasirodys naujame – solistų amplua. Dar vieną programą kvintetas ruošia su fagoto atlikėju, kompozitoriumi, pedagogu ir muzikologu Žilvinu Smaliu, šiuo metu meninę veiklą vystančiu Čilėje.

Išlaikys aukščiausią projektų meninę vertę

Aktyviai meninę bendrystę puoselėjanti KKS ir toliau tęs bendradarbiavimą su šalies kultūros įstaigomis. „20-ajame sezone pristatysime naujų programų, kurias į pajūrį atveš Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvai, daugiausia – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Modesto Pitrėno, taip pat VDU kamerinis orkestras, vadovaujamas Vytauto Lukočiaus bei kiti. Nepamiršti bus ir Klaipėdos koncertų salėje reziduojantys kolektyvai, kurie savo kuriamas programas pristatys didžiųjų koncertinių salių erdvėse visoje Lietuvoje“, – sezono naujienas pristato KKS meno vadovė Loreta Narvilaitė.

V. Dranginio nuotr.

20-ajame sezone uostamiesčio klausytojai išgirs programas, kurias atliks garsiausiose pasaulio scenose muzikuojantys lietuvių ir užsienio dirigentai, solistai bei kolektyvai: dirigentas Rodrigo Calveyra (išilginė fleita, Brazilija–Prancūzija), Rodolfo Richter (smuikas, Brazilija–Didžioji Britanija), Davide Pozzi (klavesinas, vargonai, Italija), Kris Garfitt (trombonas, Vokietija), vokalinis ansamblis „Graces & Voices“ (Austrija), Estijos vyrų choras, dirigentas Vilmantas Kaliūnas (Lietuva–Vokietija) ir kiti. Vietą repertuare rado ir laiko nugludinti klasikos šedevrai bei įtraukiantys pasirodymai, sujungsiantys šiuolaikinę akademinę muziką, poeziją, šviesų ir garso projekcijas. Ypatingas dėmesys skiriamas edukacinėms programoms šeimai ir vaikams. Jos kvies pažinti klasikinę muziką ir turiningai praleisti laiką. Kaip ir kasmet dalis KKS programų bus nemokamos. Visą repertuarą galima rasti www.koncertusale.lt.

Jubiliejinio sezono pabaigą turėjo puošti du operos ir baleto klasikos šedevrai – Gaetano Donizečio opera „Ana Bolena“ bei Adophe'o Adamo baletas „Žizel“. Tačiau įvedus karantiną, teatro artistai nebegalėjo rengti bendrų repeticijų, o uždarius valstybių sienas į Vilnių negalėjo atvykti ir pagrindiniai šių premjerų kūrėjai – „Anos Bolenos“ dirigentas, LNOBT Operos meno vadovas Sesto'as Quatrinis, režisierius Andrea De Rosa (Italija) ir „Žizel“ choreografė Lola de Avila (Ispanija).

Ką jie būtų mums papasakoję? Pasak S. Quatrinio, „Ana Bolena“ yra operos repertuaro tvirtovė, ypač jei atkreiptume dėmesį į jos originalią, ekspresyvumu trykštančią vokalinę kompoziciją. O režisierius A. De Rosa pabrėžia, kad Ana Bolena buvo ambicinga, stipri, ryžtinga, kartais – labai nuovoki moteris, galiausiai tapusi sąmokslų, prie kurių rezgimo prisidėjo pati, auka. Ji pasinaudoja Anglijos karaliaus Henriko VIII silpnybėmis, kad taptų karaliene, bet tos pačios silpnybės vėliau ją ir pražudo.

„Žizel“ baleto choreografė L. de Avila visą „žemiškąją“ baleto siužeto dalį – Alberto ir Žizel pažinties istoriją – ketina apibrėžti viena diena: ryte akimirksniu įsimylėjusi, vakare mylimojo išduota Žizel miršta nuo nepakeliamo skausmo. O per pirmąją pilnatį po savo mirties ji paskutinįkart aplanko sielvartaujantį mylimąjį, kad apsaugotų jį nuo pražūtingo dvasių keršto... Kadangi meilės, išdavystės ir pasiaukojimo temos – amžinos, net neabejojama, kad šis romantizmo šedevras lengvai ras raktą ir į mūsų amžininkų širdis.

Sezono pabaigos koncerte „Nepapasakotos istorijos“ birželio 10 d. 20 val. išvysite ištraukas iš premjerai rengiamų spektaklių „Ana Bolena“ ir „Žizel“. Jas pristatys operos solistai Joana Gedmintaitė, Justina Gringytė, Jovita Vaškevičiūtė ir Liudas Mikalauskas, taip pat trys baleto artistų poros: Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis, Anastasija Čumakova ir Danielis Dolanas, Gohar Mkrtchyan ir Jeronimas Krivickas.

„Žizel“ premjerą pirmieji žiūrovai galės stebėti rugpjūčio 12, 13 ir 14 d., o „Anos Bolenos“ – rugpjūčio 25 ir 27 d. Abu pastatymus publika galės išvysti ir rudenį: didelio išankstinio dėmesio sulaukusi „Žizel“ bus rodoma rugsėjo 24, 25 bei spalio 1, 2 ir 3 d., o „Ana Bolena“ operos gerbėjų lauks rugsėjo 26 ir 30 d.

Vasara netruks prabėgti ir šios bei daug kitų 101-ojo sezono istorijų bus papasakotos. Norite išgirsti pirmieji? Stebėkite LNOBT sezono uždarymo koncerto transliaciją...

Jubiliejinį sezoną kolektyvas žada daug gražių ir prasmingų koncertų, premjerų. "Simboliška, kad sezoną pradedame atlikdami kūrinius, skirtus Dievui ir Tėvynei, – apie Žolinės šventėje atliktą programą "Taip niekas tavęs nemylės" sako choro vadovas prof. Petras Bingelis. – Galime drąsiai pasakyti, kad mūsų brangios Tėvynės niekas taip nemylės, nebus taip arti savęs ir Tėvynės, kaip kolektyvas, kuris jau 50-ąjį sezoną muzikiniais kūriniais įprasmina, taurina, garsina Tėvynę. Jau minėta Vidmanto Bartulio sudaryta programa "Taip niekas tavęs nemylės..." skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Tai muzikinis literatūrinis kaleidoskopas, pristatantis ryškiausius mūsų istorijos epizodus. Šiuo metu ji ypač populiari, su ja keliaujame per miestus ir miestelius."

Petras Bingelis (kairėje)

– Ką naujo ir įdomaus girdėsime naująjį sezoną?

– Šiuo metu kolektyvas intensyviai koncertuoja, bet kartu repetuoja naują V.Bartulio programą "Nepriklausomybės gimimas". Rugsėjo 2-ąją užbaigsime Pažaislio muzikos festivalį įspūdinga Laimio Vilkončiaus roko opera "Eglė". Tai koncertinis atlikimas, bet šio puikaus kūrinio, manau, laukia tūkstančiai muzikos gerbėjų. Sostinės Vingio parke nuotaiką gadino įkyrus lietus, tikimės, šį kartą jo nebus. Kartu su Kauno valstybiniu choru dainuos Artūro Noviko ansamblis ir puikūs solistai, gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Tikrai verta pamatyti gražiausią mūsų legendą, kurią įkūnijo Sigitas Geda ir Laimis Vilkončius.

Jubiliejinio sezono pirmoji pusė paženklinta simboliniu ženklu: skambės netgi du "Faustai" – spalio mėnesį laukia Hectoro Berliozo "Fausto pasmerkimas" – opera-oratorija. Tai retai atliekamas kūrinys, reikalaujantis didelių meninių pajėgų. Spalio 12-ąją šį kūrinį galėsite girdėti Kongresų rūmuose Vilniuje, o spalio 13-ąją – Kauno filharmonijoje. Gruodžio 5–9 d. laukia Charles Gunoud opera "Faustas" Kongresų rūmuose. Tai chorinė opera, kuriai reikalingas skambus galingas choras. Kiekvienas mūsų – savotiškas Faustas: menininko likimas visada reikalauja atiduoti visą save kūrybai, atsisakyti daugelio dalykų, susitelkti į savo darbą.

Jubiliejinio sezono pirmoji pusė paženklinta simboliniu ženklu: skambės netgi du "Faustai" – spalio mėnesį laukia Hectoro Berliozo "Fausto pasmerkimas" – opera-oratorija.

Kaunas puoselėja gražias Vėlinių minėjimo tradicijas, viena jų – choro atliekamos gedulingosios Mišios "Requiem". Spalio 31 d. susikaupimo valandai pakviesime į seniausią sakraliąją miesto erdvę – Šv.Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. Skambės žymiausio klasicizmo epochos – Wolfgango Amadeus Mozarto "Requiem". Tai ypatingas kūrinys mūsų kolektyvui. Jis skambėjo pirmaisiais mūsų kolektyvo gyvavimo metais, skamba ir praėjus pusei amžiaus. Nemirtingas A.W.Mozarto genijus ypatingoje aplinkoje suburs šimtus kauniečių. Galbūt kai kurie jų prisimins ir pirmuosius mūsų kolektyvus koncertus. Dar vienas "Requiem", Giuseppe's Verdi kūrinys, skambės gruodžio 14 d. Vilniuje, o 15 d. – Kauno filharmonijoje.

Lapkričio mėnesį numatomas festivalis "Iš arti". Tai šiuolaikinės muzikos festivalis, kuriame visada tikimės malonių netikėtumų. Gruodį vėl skambės didingi kūriniai – Ludvigo van Beethoveno "Missa solemnis", Karlo Orfo "Carmina Burana". Ir, kaip kasmet, kartu su simfoniu orkestru ir solistais kviesime kauniečius į naujametinį koncertą.

– Kolektyvas keliauja po Lietuvą, bet jis laukiamas ir tolimesniuose kraštuose.

– Į svečius vešime tai, ką puoselėjame daugelį metų ir mokame geriausiai. Sausį planuojame Gran Kanarijoje atlikti G.Verdi "Requiem". Numatomos seniai planuotos kelionės į Sakartvelą metu kitą vasarą, birželį, šį nuostabų kūrinį atliksime kartu su Izraelio filharmonijos simfoniniu orkestru ir dirigentu Zubinu Mehta.

– Kuo džiugins Kauno valstybinis choras ateinančiais metais Kauno ir Lietuvos klausytojus?

– Su "Vilniaus City Opera" kolektyvu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, kursime puikų operos spektaklį – Piotro Čaikovskio "Pikų damą". Režisierė Dalia Ibelhauptaitė kaip visada numato daug įdomių naujovių. Ateinančių metų vasario 20–24 d. turėsime retą galimybę išvysti solistę Asmik Grigorian scenoje su mama – primadona Irena Milkevičiūte. 1919-ieji paženklinti mūsų nacionalinės muzikos patriarcho kompozitoriaus Juozo Naujalio vardu. Jo 150 metų jubiliejų paminėsime Kauno valstybinėje filharmonijoje balandžio 9 d. kartu su žymiausiais solistais ir simfoniniu orkestru. Ateinančių metų Kauno kultūros pasididžiavimas – Pažaislio festivalis – bus skirtas mūsų kolektyvo jubiliejui. Šiuo metu ruošiama jo programa.

– Kolektyvas yra įrašęs daug daug klasikos ir populiarios muzikos kūrinių. Ką numatote nuveikti šį sezoną?

– Norėtųsi pabaigti M.K.Čiurlionio kūrinių plokštelę, esame skolingi Česlovui Sasnauskui, kurio jubiliejų minėjome užpernai, artėja Eduardo Balsio 100-osios gimimo metinės. Na ir, žinoma, jubiliejinė plokštelė – populiarių klasikos ir šiuolaikinių kompozitorių įrašai. Darbai pradėti dideli, bet, kaip visada, trūksta lėšų jiems užbaigti.

Naujas 70-asis sezonas Vilniuje įsikūrusiam Lietuvos rusų dramos teatrui turėtų būti lemtingas, sako jo vadovas Jonas Vaitkus. Žiūrovus ketinama stebinti premjerų gausa ir žanrų įvairove.

„Šis sezonas tam tikra prasme bus lemiamas. Manau, kad turėtų įvykti kaita aktorių sąmonėje, teatro gyvenime, tiksluose, taip pat apmąstymuose – kas mes tokie esame mūsų nepriklausomoje valstybėje?“ – būsimo sezono kryptį antradienį per spaudos konferenciją apibrėžė J.Vaitkus.

Jubiliejinį sezoną publika išvys miuziklą, persų išminčiaus poemą, verbatimo metodu sukurtą dramą, krikščionišką misteriją, interaktyvų žaidimą chrestomatine pjese.

Rugsėjo 18 ir 19 dienomis sezoną pradės premjera „DreamWorks“. Vieno įdomiausių naujojo rusų teatro kūrėjų, režisieriaus, scenaristo ir aktoriaus Ivano Vyrypajevo pjesę teatre stato jaunas latvių režisierius Georgijus Surkovas.

„Man labai artimos Vyrypajevo pjesės. O šiame kūrinyje susijungė ir tai, ką aš noriu pasakyti, ir tai, kad ši pjesė yra vaidybinė. Nenorėčiau žiūrovams aiškinti, ką jie turėtų suprasti ir koks tai kūrinys, tačiau jame nuskamba labai daug tiesioginių, būtent publikai skirtų tekstų apie tai, kas yra vyras, kas yra moteris, ką reiškia gyventi ir būti kartu, kas yra mirtis...“ , - teigė režisierius.

Spalio mėnesio repertuarą pradės pavasarį įvykusi premjera – miuziklas „Raudonos burės“. XX amžiaus pradžios populiaraus rusų rašytojo Aleksandro Grino 1923 metais parašytos fantastinės apysakos siužetą eilėmis atpasakojo Rusų dramos teatro aktorius, poetas ir dramaturgas Jurijus Ščiuckis. Spektaklį režisavo Harijs Petrockis iš Latvijos, šokius statė choreografė Leokadija Dabužinskaitė.

Lapkričio 6 dieną suplanuota viduramžių Persijos literatūros klasiko Nizami (1140-1209) poemos „Septynios gražuolės“ premjera. Šį spektaklį kuria J.Vaitkus.

„Tai pasakojimas apie konkretų žmogų ir jo kelią. Iš esmės svarbiausias dalykas – tai persų šacho Bachramo ėjimas per nuodėmes, išbandymus iki suvokimo – kas vis dėlto žmogaus gyvenime vertingiausia“, - sako režisierius.

Gruodžio mėnesį numatoma režisieriaus Agniaus Jankevičiaus premjera pagal šiuolaikinės postmodernios rusų literatūros atstovo Vladimiro Sorokino romaną „Ledas“.

Po Naujųjų metų ketinama premjera - spektakliu „Pasaka apie carą Saltaną“ nudžiuginti vaikus.

2016-ųjų sausį numatyta premjera „Mano meninis gyvenimas“. Spektakliui pjesę rašo vienas iš Maskvoje veikiančių Театр.doc įkūrėjų, režisierius, dramaturgas Michailas Ugarovas, rugpjūtį kūrybinėse dirbtuvėse su Lietuvos rusų dramos teatro aktoriais pradėjęs kurti būsimą dramą.

Prestižinio Rusijos teatro apdovanojimo „Auksinė kaukė“ laureatas, Aleksejaus Kazancevo ir Michailo Roščino režisūros ir dramaturgijos centro meno vadovas, festivalių „Nauja pjesė“ bei „Liubimovka“ vienas iš steigėjų, GITIS'o bei Kino mokyklos dėstytojas M.Ugarovas, kurdamas pjeses, naudojasi verbatimo metodu.

„Šis metodas geras tuo, kad į sceną įžengia gatvės šnekamoji kalba, kurioje atsiveria labai daug prasmių. Net labai gera šiuolaikinė dramaturgija – tai vis tiek literatūrinė kalba, autoriaus suformuotas sakinys. O čia man patinka tai, kas yra Pavelo Priažko pjesėse“, – sako režisierius.

Rusų dramos teatro režisierė Olga Lapina su publika įvairiose teatro erdvėse žada žaisti „Hamletą“.

„Ieškosime kompromiso tarp gryno žaidimo ir teatro. Norime sukurti meninę vertę turintį interaktyvų žaidimą“, – teigė ji.

Anot pranešimo, vienas svarbiausių šio sezono akcentų – J.Vaitkaus siekis pastatyti prancūzų poeto, dramaturgo Paulio Claudelio misteriją „Apreiškimas Marijai“.

Smagiu teatriniu ekspromtu pagal rusų klasiko Antono Čechovo „pokštą“ pavadinimu „Meška“ debiutuos jauna režisierė Kornelija Krasilnikovaitė.

Rudenį jubiliejinį 75-ąjį sezoną pradėsiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) Vilniuje žada apibendrinti pastarųjų metų darbą. Ketinama parodyti tris dideles premjeras ir keletą mažesnių.

„Naujas sezonas turėtų tam tikru būdu vainikuoti ar apibendrinti dalykus, kurie čia vyko, ir galbūt parodyti tam tikrus rezultatus“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė teatro meno vadovas Audronis Liuga.

Anot jo, geriausias jubiliejaus paminėjimas bus, jeigu pavyks sukurti stiprius gerus spektaklius ir sujungti įdomius menininkus.

A.Liuga pranešė, kad pirmoji premjera suplanuota šių metų lapkričio 27 dieną. Tai bus režisieriaus Eimunto Nekrošiaus pastatytas „Borisas Godunovas“ pagal rusų poeto Aleksandro Puškimo kūrinį.

„Šis darbas ir pasirinkimas yra bendra režisieriaus ir teatro pozicija. Taip, E.Nekrošius turėjo mintį tokios medžiagos, tokios pjesės pastatymo, šiandien esu giliai įsitikinęs, kad šios pjesės pastatymas labai svarbus. E.Nekrošiaus sumanymas, manau, bus netikėtas, originalus. Jis neturės nieko bendro su istorinėmis šios pjesės interpretacijomis. E.Nekročius paprastai nešiuolaikindavo kūrinių, bet tai bus tikrai originali ir netikėta idėja, susijusi su tuo pasauliu, kuriame gyvename“, - tvirtino LNDT meno vadovas.

Kitų metų sausį, tikimasi, įvyks O.Koršunovo režisuoto spektaklio premjera. Jis ketina statyti spektaklį pagal XX amžiaus pradžios avangardo rašytojų, oberiutų, kūrybą.

Trečioji didelė premjera numatyta kitų metų kovo 27 dieną. Lenkų režisierius Krystianas Lupa statys spektaklį pagal austrų rašytojo Thomo Bernhardo (Tomo Bernhardo) pjesę „Didvyrių aikštė“. Jame vaidinti ketina garsūs įvairiuose teatruose dirbantys Lietuvos aktoriai, tarp jų Valentinas Masalskis, Eglė Gabrėnaitė, Doloresa Kazragytė, Viktorija Kuodytė, Eglė Mikulionytė, Rasa Samuolytė, Vytautas Anušis, Arūnas Sakalauskas ir kt.

„K.Lupa yra pasaulyje nepralenkiamas šio autoriaus, Th.Bernhardo, interpretatorius (...) Tai, kaip jis dirba su aktoriais, kaip atranda aktorių šiuolaikinio pasaulio teatre, po Ingmaro Bergmano jis turbūt neturi sau lygių“, - apie lenkų režisierių kalbėjo A.Liuga.

K.Lupa - ne vienintelis užsienio režisierius, kurį LNDT ketina kviesti kurti savo scenoje. A.Liugos teigimu, Lietuvos teatrui gyvybiškai reikia, kad jis gautų naujų kūrybinių impulsų, be to, Lietuvos aktoriai nusipelnė dirbti su geriausiais pasaulio režisieriais. Todėl planuojama, kad vengrų režisierius Arpadas Schillingas (Arpadas Šilingas) Nacionalinio dramos teatro scenoje statys spektaklį darbiniu pavadinimu „War artists“ („Karo artistai“). Drauge su juo dirbs dramaturgas Marius Ivaškevičius.

„Jis betarpiškai kalbės apie pasaulį, kuris mus supa, kuris yra už mūsų sienos, kuris gali peržengti mūsų sieną, kuris klausia, kodėl ir kam šiandien kuriamas menas, kokia yra menininko pozicija šiandieniniame pasaulyje. Mes negalime išvengti šių klausimų ir juos vienaip ar kitaip turime užduoti“, - sakė A.Liuga.

A.Schillingo pastatymo premjera turėtų įvykti 2015 metų spalį.

LNDT meno vadovas atkreipė dėmesį, kad minėti keturi režisieriai yra pripažinti geriausiais Europoje. Anot jo, dar vienas sutapimas - kad E.Nekrošius, K.Lupa ir A.Schillingas neseniai atsisakė dirbti Rusijoje.

„Visi šie menininkai dėl skirtingų priežasčių, bet kažkaip tuo pat metu atsisakė dirbti Rusijoje, ypač K.Lupa turėjo net keletą pasiūlymų iš labai didelių teatrų, bet jis sustabdė (Rusijoje - BNS) savo darbą“, - per spaudos konferenciją sakė A.Liuga.

Jubiliejinį sezoną LNDT žiūrovams žada ir daugiau naujovių. Aktorė Birutė Marcinkevičiūtė ketina parodyti jos tėvų autobiografiniais motyvais sukurtą spektaklį apie tremtį. Aktorė Dalia Michelevičiūtė žada grįžti prie Nobelio premijos laureatės Wislavos Szymborskos (Vislavos Šimborskos) kūrybos, aktorius Šarūnas Puidokas turi sumanymą pastatyti rusų dramaturgo Jevgenijaus Griškoveco pjesę. Režisierė Yana Ross su komanda yra numačiusi naujame pastatyme kalbėti apie savižudybių problemą, dvi jaunos menininkės - estė ir lietuvė - nori panagrinėti vidutinio amžiaus moterų aktorių gyvenimą. Rugpjūčio pabaigoje turėtų būti pristatyta kelionė po Vilnių „Remote Vilnius“.

Apžvelgdamas ketverių metų darbą Nacionaliniame dramos teatre A.Liuga tvirtino, kad teatras nesistengė pataikauti žiūrovui, o mėgino jį formuoti.

„Dažnai sakoma, kad šiandien kultūroje labai svarbu suprasti, ko reikia žiūrovui, lankytojui, ir tai tampa tokiu pastarojo gal net dešimtmečio kultūros raidos ženklu. (...) Bent šiuos ketverius-penkerius metus teatras nesistengė prisitaikyti prie statistinio žiūrovo lūkesčių, o stengėsi labiau formuoti žiūrovą. Formuoti ta prasme - pabandyti kilstelėti jį truputį nuo dominuojančio vidutinio teatro lygio ir parodyti kitas teatro galimybes“, - pabrėžė meno vadovas.

LNDT viena iš savo misijų laikė ir siekį parodyti geriausius, talentingiausius, gyvybingiausius šalies menininkus.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro pradžia laikoma 1940-ųjų spalio 6 diena, kai tuometiniame Vilniaus valstybiniame teatre J.Basanavičiaus gatvėje buvo suvaidinta olandų dramaturgo Hermano Heijermanso drama „Viltis“.