Kitų metų vasarą sukaks lygiai 30 metų nuo to siaubingo įvykio – didžiausių masinių žudynių Europoje po Antrojo pasaulinio karo, kai Bosnijos serbai brutaliausiu būdu užmušė beveik 8 tūkst. bosnių musulmonų – beginklių vyrų ir berniukų. Už šiuos nusikaltimus aukščiausio rango armijos karininkai ir politiniai lyderiai buvo nuteisti belange iki gyvos galvos.

Kremliaus delegato manymu, naujasis dokumentas apie genocidą atspindi tik vieną istorinės tiesos pusę, kitaip tariant, yra „vienpusiškas bei politiškai angažuotas“.

Kažin kaip būtų galima išreikšti kitą poziciją – žudiko, stovinčio su plaktuku rankose prieš mažą išsigandusį vaiką, kuris jau suvokia, kad tuoj mirs? V. Nebenzia turbūt žino, kaip. Kremliaus politiniai architektai čia kaip niekas kitas gerai pasikaustę.

Vienas jų – A. Duginas, anot žurnalistu save vadinančio amerikiečio T. Karlsono, svarbiausias šiuolaikinės Rusijos filosofas ir politologas, paprastai tariant, – „V. Putino smegenys“.

Šių keistų mutavusių smegenų funkcija, kaip ir V. Nebenzios atveju, yra sumaniai ir įtikinamai įrodyti, kad smurtas yra gėris, karas yra taika, žudikai – taikdariai ir gelbėtojai, o V. Putino kolektyviniai Vakarai nekenčia, nes tas yra didis „tradicinių vertybių“ gynėjas, tiesa, su branduoliniu lagaminėliu po sofa.

Beje, tai gana rimtas argumentas, labai nesunkiai leidžiantis keisti žodžių prasmes ir paversti tai, kas akivaizdžiai juoda, baltu.

Kad susitikimas įvyks naujienų agentūrai AFP patvirtino trys kiti tarybos nariai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

„Šiandien (...) 16 val. Niujorko (23 val. Lietuvos) laiku įvyks Rusijos prašomas JT Saugumo Tarybos posėdis dėl smūgių Belgorode“, – socialiniuose tinkluose pranešė Rusijos misija.

Po kelias dienas trukusio delsimo rezoliucijoje taip pat raginama sudaryti „sąlygas tvariam karo veiksmų nutraukimui“, tačiau neraginama nedelsiant nutraukti kovas.

Rusija ir Jungtinės Valstijos, kurios, būdamos nuolatinės Tarybos narės, galėjo vetuoti ilgai atidėliotą priemonę, susilaikė, todėl ji buvo priimta 13 balsų „už“.

Vis dėlto JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) šią rezoliuciją pavadino „ryžtingu žingsniu į priekį“.

„Ši taryba suteikė vilties spindulėlį kančių jūroje“, – sakė ji.

Diplomatiniai ginčai Jungtinių Tautų būstinėje Manhatane, dėl kurių šią savaitę balsavimas buvo kelis kartus atidėtas, vyko blogėjant sąlygoms Gazos Ruože ir didėjant žuvusiųjų skaičiui.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia užsipuolė Jungtines Valstijas, sakydamas, kad „jos griebėsi savo mėgstamos įtikinėjimo taktikos“, ir pavadino rezoliucijos tekstą iš esmės neveiksmingu.

Jungtiniai Arabų Emyratai buvo rezoliucijos, kuri, siekiant kompromiso, buvo iš dalies pakeista keliose pagrindinėse srityse, rėmėjai.

JAE ambasadorė prie JT Lana Zaki Nusseibeh (Lana Zaki Nuseibė) kad jos šalis „reaguoja į sunkią humanitarinę padėtį“.

„Žinome, kad tai nėra tobulas tekstas (...) Niekada nesiliausime raginti sudaryti humanitarines paliaubas“, – sakė ji.

Taryba susirinks sekmadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku aptarti „padėties Artimuosiuose Rytuose, įskaitant palestiniečių klausimą“, sakoma šeštadienį paskelbtame pareiškime.

Kiek anksčiau šeštadienį Saugumo Tarybai pirmininkaujanti Brazilija paskelbė sušauksianti skubų šios institucijos posėdį, kuriame bus svarstomas smurto Izraelyje ir Gazos Ruože eskalacijos klausimas, ir paragino laikytis santūrumo.

„Brazilijos vyriausybė smerkia virtinę sprogdinimų ir antžeminių atakų, šiandien įvykdytų Izraelyje, pradedant nuo Gazos Ruožo“, – sakoma Brazilijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime, kuriame šalys raginamos „vengti situacijos eskalacijos“.

Gazos Ruožą valdantis „Hamas“ šeštadienį auštant pradėjo beprecedentę ataką prieš Izraelį, paleidęs tūkstančius raketų ir keliose vietose pasiuntęs per sieną dešimtis kovotojų oru, sausuma ir jūra.

Izraelis buvo užkluptas netikėtai, per svarbią judėjų šventę.

„Hamas“ paskelbė pradedantis naują operaciją prieš Izraelį. Iš Gazos Ruožo leistos raketos privertė skelbti oro pavojų net toli šiaurėje esančioje Jeruzalėje.

Izraelio kariuomenė reaguodama paskelbė šalyje karo parengtį ir pradėjo smūgius taikiniams Gazos Ruože, tad tikriausiai prasideda naujas intensyvių kovų tarp nesutaikomų priešininkų periodas.

Malio, palaikančio ryšius su Rusija, karinė chunta ragino išvesti karius.

JT Saugumo Taryba vienbalsiai balsavo dėl rezoliucijos, pagal kurią bus nedelsiant pradėta likviduoti 2013 metais sukurta misija MINUSMA, kuria siekiama užkirsti kelią džihadistų įsigalėjimui.

Balsavimas įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai Malio užsienio reikalų ministras Abdoulaye Diopas (Abdulajė Diopas) pribloškė Saugumo Tarybą, pavadindamas JT misiją nesėkme ir ragindamas ją nedelsiant nutraukti.

Malio santykiai su Jungtinėmis Tautomis labai pablogėjo po to, kai per 2020 metų perversmą į valdžią atėjo karinis režimas, kuris taip pat nutraukė bendradarbiavimą gynybos srityje su buvusia kolonijine valstybe Prancūzija.

Chunta susivienijo su Rusija ir pasitelkė „Wagner“ grupę – negailestingus samdinius, kurie praėjusią savaitę dalyvavo maište prieš prezidentą Vladimirą Putiną.

„Labai apgailestaujame dėl pereinamojo laikotarpio vyriausybės sprendimo atsisakyti MINUSMA misijos ir dėl žalos, kurią dėl to patirs Malio žmonės“, – Saugumo Tarybai sakė vyresnysis JAV diplomatas Jeffrey DeLaurentis (Džefris DeLaurentis).

Tačiau jis sakė, kad Jungtinės Valstijos balsavo už rezoliuciją, pritardamos pasitraukimo terminui.

Pagal nusistovėjusią JT praktiką taikos palaikymo misijai turi pritarti priimančioji šalis.

„Raginu dabartines JT Saugumo Tarybos nares užkirsti kelią bet kokiems Rusijos bandymams piktnaudžiauti pirmininkavimu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė A. Kuleba pirmąją mėnesio, kurio metu Rusija rotacijos tvarka pirmininkaus šiai institucijai, dieną.

Anksčiau šią savaitę Maskva pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandį pirmininkaus JT Saugumo Tarybos posėdžiui.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat sakė, kad balandžio 25 dieną S. Lavrovas surengs debatus apie Artimuosius Rytus.

JAV ne kartą kritikavo Rusijos vaidmenį ir jos nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje.

„Šaliai, kuri šiurkščiai pažeidžia JT Chartiją ir užpuola savo kaimynę, ne vieta JT Saugumo Taryboje“, – anksčiau teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

„Deja, Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, ir nėra jokio įmanomo tarptautinio teisinio būdo pakeisti šią realybę“, – pridūrė ji, apibūdindama pirmininkavimą kaip iš esmės simbolinę pareigybę.

Ketvirtadienį D. Kuleba Maskvos pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai pavadino „prastu pokštu“.

Valstybės narės, kurių yra 15, rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po mėnesį.

Rusija neturėtų didelės įtakos sprendimams, tačiau būtų atsakinga už darbotvarkės sudarymą.

Ukraina ragina pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos dėl praėjusių metų vasarį pradėtos invazijos.

Rusija praėjusį kartą Tarybai pirmininkavo 2022-ųjų vasarį, kai Kremlius pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.

„Tai dar vienas smūgis ginklų kontrolės sistemai, strateginiam stabilumui Europoje ir tarptautinei taikai bei saugumui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as (Nikola de Rivjeras) per susitikimą, kurio paprašė Ukraina.

„Aiškiai pasakysime: jokia kita šalis nekėlė branduolinio ginklo panaudojimo šiame konflikte perspektyvos“, – sakė Jungtinės Karalystės ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Jamesas Kariuki (Džeimsas Kariuki), turėdamas omenyje Maskvos karą Ukrainoje.

„Niekas nekelia grėsmės Rusijos suverenitetui“, – pridūrė jis ir pasmerkė V. Putino pareiškimą kaip „naujausią jo bandymą įbauginti ir daryti spaudimą“.

„Tai neveikė ir neveiks. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas apsiginti“, – sakė J. Kariuki.

Tačiau Rusija laikėsi pozicijos, kad nėra jokio skirtumo tarp to, ką ji ketina daryti Baltarusijoje, ir to, kad NATO dislokuoja amerikiečių branduolinius ginklus Europoje.

Vakarų sąjungininkai šią analogiją pavadino klaidinančia.

Tuo metu Kinija ir Brazilija įspėjo apie branduolinių ginklų platinimo pavojų iš esmės.

„Dvi netiesos nesudaro tiesos“, – sakė Brazilijos ambasadorius Ronaldo Costa Filho (Ronaldu Košta Filu).

„Reagavimas į susitarimą dėl dalijimosi branduoliniu ginklu ar bet kokią kitą numanomą branduolinę grėsmę dislokuojant ginklus branduolinio ginklo neturinčioje valstybėje taip pat yra įsipareigojimų pagal NPT pažeidimas“, – tęsė jis, turėdamas omenyje Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.

„Tai lenktynės dėl žemesnių standartų, dėl kurių niekas nėra saugus, nepriklausomai nuo to, kas padarė pirmą žingsnį“, – pridūrė Brazilijos atstovas.

Kinija atvirai pareikalavo, kad jokia branduolinį ginklą turinti valstybė nedislokuotų branduolinių ginklų užsienyje ir išgabentų užsienyje dislokuotus branduolinius ginklus.

JT vyriausioji įgaliotinė nusiginklavimo klausimais Izumi Nakamitsu (Idzumi Nakamicu) savo ruožtu paragino visas valstybes „vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti eskalaciją, klaidą ar klaidingą apskaičiavimą“.

Kyjivas šio susitikimo pareikalavo, kad atremtų tai, ką pavadino Rusijos branduoliniu šantažu, nuo pat invazijos pradžios didėjant branduolinio karo baimei.

Ekspertai mano, kad bet koks Rusijos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais taktiniais, o ne strateginiais – didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Balandžio 3 dieną Rusija pradės brigadų apmokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja baigti Baltarusijoje statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.

Minskas penktadienį pareiškė, kad taip pat yra pasirengęs priimti strateginius ginklus.

Tai bus pirmasis V. Zelenskio kreipimasis į JT Saugumo Tarybą nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Prezidentas šią kalbą sakys po emocingo apsilankymo šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse.

Šiurpūs gatvėse gulinčių nužudytų žmonių vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.  

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms. 

Tačiau pirmadienį paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovo nuotraukose, padarytose virš Bučos kovo viduryje, dar prieš rusų pajėgų atsitraukimą, matyti kūnai, gulintys tose pat vietose, kur juos vėliau aptiko ukrainiečių kariai ir matė žurnalistai.  

Pirmadienį V. Zelenskis, vilkėjęs neperšaunamą liemenę, pusvalandį praleido Bučoje. Akivaizdžiai prislėgtas ir sukrėstas prezidentas dėl žudynių kaltino rusų karius.

„Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins genocidu“, – sakė jis.

Vėliau V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sakė, kad „atsakas sankcijomis į Rusijos vykdomas civilių žudynes pagaliau turi būti galingas“.

„Tačiau... ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti agonijoje, kad kai kurie Europos lyderiai pagaliau suprastų, jog Rusijos valstybė nusipelno griežčiausio spaudimo?“ – klausė jis platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

Prezidentas taip pat paragino Kyjivo sąjungininkes Vakaruose atsiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir sakė, kad papildoma karinė įranga būtų padėjusi išgelbėti tūkstančius gyvybių. 

„Nekaltinu jūsų, kaltinu tik Rusijos kariuomenę, – sakė V. Zelenskis. – Tačiau jūs galėjote padėti.“

Daugiau sankcijų „šią savaitę“

Ukrainos sąjungininkės žudynes Bučoje pavadino karo nusikaltimais, o Europos Sąjunga pasiūlė atsiųsti tyrėjų įrodymams surinkti.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad turi būti surengtas teismas dėl karo nusikaltimų, o Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pavadino karo nusikaltėliu.

Baltieji rūmai nurodė, kad šią savaitę paskelbs naujų sankcijų Maskvai, o Prancūzija pareiškė, kad naujos priemonės gali būti nukreiptos prieš Rusijos naftos ir anglių eksportą.

Tačiau Vokietija įspėjo, kad šiuo metu dar neįmanoma atsisakyti rusiškų dujų.

„Reikėtų nutraukti visus ekonominius ryšius su Rusija“, – sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) ir pridūrė: „Tačiau šiuo metu neįmanoma nutraukti dujų tiekimo. Mums reikia šiek tiek laiko.“

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pareiškė, jog sieks, kad būtų suspenduota Rusijos narystė Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje. Maskva tokį žingsnį pavadino „neįtikėtinu“.

Rusija paragino sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį, dėl, anot jos, „siaubingos Ukrainos radikalų provokacijos Bučoje“, tačiau Tarybai pirmininkaujanti Britanija kol kas atsisako patenkinti šį prašymą.

Vis nauji šiurpūs faktai

Tikrasis žudynių Bučoje ir kitose vietovėse, iš kurių atsitraukė rusų pajėgos, mastas tebėra neaiškus, tačiau paaiškėja vis naujų šiurpinančių faktų.

Pirmadienį Bučos vaikų sanatorijos rūsyje buvo aptikti penkių vyrų lavonai.  Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, jog tai penkių neginkluotų civilių, kuriuos surišo, sumušė ir galiausiai nužudė rusų kariai, kūnai.

Tuo metu į vakarus nuo Kyjivo esančiame Motyžyne ukrainiečių policija naujienų agentūros AFP žurnalistams parodė penkių civilių surištomis rankomis lavonus. Tarp aukų yra šios gyvenvietės seniūnė, jos vyras ir sūnus.

Ukrainos pareigūnai skelbia, kad Kyjivo regione buvo aptikta daugiau kaip 400 civilių gyventojų lavonų. Daugelis jų buvo palaidoti masinėse kapavietėse. 

Tačiau V. Zelenskis įspėjo, kad žudynės Bučoje gali būti tik ledkalnio viršūnė. Prezidentas sakė turįs informacijos, kad kitose vietovėse, tokiose kaip netoliese esanti Borodianka, buvo nužudyta dar daugiau žmonių.

Ten trumpam nuvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė nematę gatvėse lavonų, tačiau vietos gyventojai kalbėjo, kad žuvo daug žmonių.

„Žinau penkis civilius, kurie buvo nužudyti, – sakė 58 metų Rafikas Azimovas. – Bet mes nežinome, kiek dar žmonių liko per bombardavimus sugriautų pastatų rūsiuose.“

„Palaidojau šešis žmones, – sakė kitas vietos gyventojas Volodymyras Nahornas. – Daug žmonių tebėra po griuvėsiais.“

„Norėtume, kad Kinija ir Rusija prisijungtų prie mūsų šioje salėje“ ir priimtų tekstą, po už uždarų durų vykusio JT Saugumo Tarybos posėdžio šiuo klausimu naujienų agentūrai AFP sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

JT Saugumo Taryba pirmadienį už uždarų durų surengė skubų neformalų pasitarimą, anksčiau pranešė diplomatai.

Pasak jų, pasitarimo dėl Šiaurės Korėjos paprašė Vašingtonas.

Anksčiau Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalis šeštadienį išbandė „žvalgybos palydovo“ komponentą, tačiau analitikai perspėjo, kad tai buvo menkai užmaskuotas balistinės raketos paleidimas.

Vienas diplomatas sakė, kad Taryba turi pasidalyti informacija apie naujausią bandymą ir spausti Šiaurės Korėjos sąjungininkę Kiniją paskelbti bendrą pareiškimą.

„Mums reiktų tik labai nedidelio pareiškimo“ dėl Pchenjano ginklų bandymų, kad „parodytume Šiaurės Korėjai Tarybos vienybę“ šiuo klausimu, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Nuo 2017 metų, kai JT įvedė ekonomines sankcijas Pchenjanui, Pekinas atsisako prisidėti prie bet kokių Saugumo Tarybos žingsnių dėl Šiaurės Korėjos.

Šiaurės Korėja atliko „dar vieną svarbų bandymą“ kuriant žvalgybos palydovą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Seulas šeštadienį pareiškė manantis, kad šis bandymas, atliktas likus kelioms dienoms iki trečiadienį vyksiančių Pietų Korėjos prezidento rinkimų, buvo balistinės raketos paleidimas.

Šiaurės Korėjai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos už branduolinių ginklų programas. Vis dėlto taikiems palydovų paleidimams netaikomi tokie pat apribojimai, nors juose naudojama nemažai tų pačių technologijų.

Pchenjanas, ignoruodamas JAV pasiūlymus vesti derybas ir grasindamas atsisakyti paties paskelbto ilgo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų moratoriumo, suintensyvino savo kariuomenės modernizaciją.

Sausį Pchenjanas išbandė visą virtinę uždraustų ginklų – nuo hipergarsinių iki vidutinio nuotolio balistinių raketų.

Pasak jų, pasitarimo dėl Šiaurės Korėjos paprašė Vašingtonas.

Anksčiau Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalis šeštadienį išbandė „žvalgybos palydovo“ komponentą, tačiau analitikai perspėjo, kad tai buvo menkai užmaskuotas balistinės raketos paleidimas.

Vienas diplomatas sakė, kad Taryba turi pasidalyti informacija apie naujausią bandymą ir spausti Šiaurės Korėjos sąjungininkę Kiniją paskelbti bendrą pareiškimą.

„Mums reiktų tik labai nedidelio pareiškimo“ dėl Pchenjano ginklų bandymų, kad „parodytume Šiaurės Korėjai Tarybos vienybę“ šiuo klausimu, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Nuo 2017 metų, kai JT įvedė ekonomines sankcijas Pchenjanui, Pekinas atsisako prisidėti prie bet kokių Saugumo Tarybos žingsnių dėl Šiaurės Korėjos.

Šiaurės Korėja atliko „dar vieną svarbų bandymą“ kuriant žvalgybos palydovą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Seulas šeštadienį pareiškė manantis, kad šis bandymas, atliktas likus kelioms dienoms iki trečiadienį vyksiančių Pietų Korėjos prezidento rinkimų, buvo balistinės raketos paleidimas.

Šiaurės Korėjai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos už branduolinių ginklų programas. Vis dėlto taikiems palydovų paleidimams netaikomi tokie pat apribojimai, nors juose naudojama nemažai tų pačių technologijų.

Pchenjanas, ignoruodamas JAV pasiūlymus vesti derybas ir grasindamas atsisakyti paties paskelbto ilgo nuotolio raketų ir branduolinių ginklų bandymų moratoriumo, suintensyvino savo kariuomenės modernizaciją.

Sausį Pchenjanas išbandė visą virtinę uždraustų ginklų – nuo hipergarsinių iki vidutinio nuotolio balistinių raketų.