Per didžiuosius metų išpardavimus lietuvių internetinis prekių krepšelis užsipildydavo kone taip greitai kaip ir fizinėje parduotuvėje. Atsiranda netgi teigiančių, kad jau nuo Vėlinių kiekviena diena – lyg „juodasis penktadienis“.

„Realybė yra tokia, kad galima sakyti, kad iki pat Naujųjų metų matome didesnį ar mažesnį pirkimo aktyvumą“, – sakė „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas.

Tad siekiant išlaikyti pirkėjų dėmesį, pasaulyje plinta vis daugiau šventinių nuolaidų. Viena iš tokių dienų yra lapkričio 11 d. „Juodojo penktadienio“ išpardavimai trunka savaitę ar bent jau savaitgalį. O tada dar užklumpa ir „kibernetinis pirmadienis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei anksčiau orientuodavomės į maždaug tris dienas, tai šiemet pastebėjome ilgesnį laikotarpį“, – teigė „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Akcijos veikia – prekės tiesiog šluojamos.

„Pačios nuolaidos turi dvigubą efektą. Jos yra gerai, nes leidžia skatinti apyvartą. Jos yra blogai, nes iki tos dienos apyvartos greičiausiai krenta“, – sakė M. Plančiūnas.

Tačiau prekybininkai nesulauks apyvartos kritimo dar bent kelias savaites. Net po „juodojo penktadienio“ ir „kibernetinio pirmadienio“ euforijos žmonių aktyvumas tiek perkant gyvai, tiek ir internetu neslūgsta.

„Ateina Kalėdinis periodas. Ateina kalėdiniai pasiūlymai, kurių laukia klientai“, – kalbėjo „Varlė.LT“ mažmeninės prekybos direktorius Igoris Tkačenko.

„Dar visą savaitgalį prekyba vyko gana aktyviai. O dabar prasideda kalėdinis maratonas“, – sakė „Pigu.LT“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Vienoje internetinėje parduotuvėje per „juodojo penktadienio“ išpardavimus parduota prekių už daugiau nei milijoną eurų. Prekyba neretėja.

„Išlieka tos pačios prekių grupės – televizoriai, nestambi buitinė technika, plaukų džiovintuvai, telefonai, laikrodžiai“, – sakė I. Tkačenko.

Tačiau lietuviai vis dažniau nori pirkti dabar, o mokėti vėliau.

„Infliacija turėjo įtakos, kad žmonės tiesiog negalėjo nusipirkti didesnio pirkinio tuo momentu, kai norėjo su turimais pinigais“, – sakė J. Rojaka.

Mokėjimų sistemų stebėtojai tikina, kad tokia praktika – visiškai normali.

„Jei žmogus nori kažką sau nusipirkti ir gali sau leisti, jis gali nesirinkti tradicinio apmokėjimo būdo, nes su atliekamais pinigais gali nusipirkti Kalėdoms kažką kitą“, – teigė M. Plančiūnas.

Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų.

Deja, kreditą išmokėti laiku pavyksta ne visiems. Ypač problemos su greitosiomis paskolomis išryškėja praėjus bent 3 mėn. po šventinių akcijų.

„Dešimtadalis nesugeba apskaičiuoti savo ateities pajamų arba ateities išlaidų“, – sakė J. Rojaka.

Tiesa, internetinių parduotuvių atstovai tikina, kad pirkiniai internetinėse parduotuvėse – kiek racionalesni nei išlaidaujant fizinėse.

„Žmogus sėdi prie savo kompiuterio, peržiūri daug prekių. Kartais atideda sprendimą, kartais priima sprendimą. Bet nėra to spaudimo, koks būna fizinėse parduotuvėse. Dažnai žmonės atvažiavę į parduotuves nenori išeiti tuščiomis rankomis“, – sakė N. Mikalajūnas.

Nors didieji metų išpardavimai nuslinko, tačiau finansų specialistai primena, kad kalėdinio laikotarpio pirkimų dar bus. Tad ragina gyventojus planuoti savo išlaidas atsakingai. Artėjanti recesija gali ne vienam lietuviui apsunkinti bandymus išsimokėti lizingu pirktas dovanas.

Kaip pranešama, akcijos prasidėjo naktį į penktadienį. Paveikti penki iš 20 „Amazon“ logistikos centrų Vokietijoje, įskaitant objektus Leipcige, Reinberge ir Dortmunde.

„Amazon“ išplatintame pranešime numojo ranka į streiko poveikį apsipirkimo sezono metu.

„Klientai, kaip įprasta, gali kliautis patikimais ir punktualiais pristatymais“, – nurodė įmonė ir pridūrė, kad darbuotojai jau gauna „sąžiningą darbo užmokestį“.

Atlyginimai prasideda nuo 14 eurų už valandą, pažymėjo bendrovė. Vokietijoje minimalus atlyginimas yra 12 eurų.

Amazon“ darbuotojai pervadino „Juodąjį penktadienį“ „Priversk „Amazon“ sumokėti diena.

„Amazon“ pridūrė, kad daugiau nei pusė jos darbuotojų grupėje dirba daugiau kaip penkerius metus.

Tačiau „Verdi“ siekia, kad įmonė pripažintų regionines kolektyvines sutartis.

„Tik kolektyvinės sutartys suteikia darbuotojams įpareigojančią apsaugą nuo savavališkos kompanijų politikos“, – sakė profsąjungos mažmeninės prekybos sektoriaus vadovė Silke Zimmer.

„Amazon“ darbuotojai pervadino „Juodąjį penktadienį“ „Priversk „Amazon“ sumokėti diena“, – pridūrė ji.

Po Padėkos dienos organizuojamas „Juodasis penktadienis“ vis dažniau kopijuojamas Europoje ir kitur. Jo metu įvairios parduotuvės siūlo pirkėjams dideles nuolaidas.

Kaip Eltai teigė „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas, daugelis Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ veikiančių parduotuvių penktadienį ar net viso savaitgalio laikotarpiu taikys nuolaidas aprangai, avalynei, kosmetikai, grožio prekėms, žaislams, namų interjero detalėms, elektronikai, buitinei technikai. Jis paminėjo, kad po nuolaidų akcijos „Jamam“, vykusios lapkričio 17–19 d., visą „juodąją savaitę“ buvo matomas smarkus klientų srauto išaugimas

„Didesnį klientų srautą stebime ir visą šią „Juodųjų išpardavimų“ savaitę, gerokai daugiau lankytojų laukiame ir jos pabaigoje“, – teigė D. Mertinas.

Prekybos centrų „Panorama“ ir „Ozas“ atstovai taip pat tvirtino, kad pirkėjai bent jau penktadienį gali tikėtis ypatingų nuolaidų. Be to, anot „Panorama“ atstovų, prieššventiniu laikotarpiu prekeivių srautai ir taip yra smarkiai išaugę, nors „Juodojo penktadienio“ metu tikimasi dar didesnių klientų kiekio. Tuo pat metu „Ozas“ neįprastai didelių srautų dar nefiksavo.

„Juodojo penktadienio“ laikotarpiu didžiųjų prekybos centrų darbo laikai nesikeis.

„Juodasis penktadienis“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose kilusi tradicija, penktadienį po Padėkos dienos (kuri švenčiama paskutinį lapkričio ketvirtadienį), parduotuvėms, prekybos centrams ir internetinėms prekyvietėms skelbti ypač dideles nuolaidas. Ši tradicija, kuria pradedamas apsipirkimo prieš Kalėdas sezonas, išplito po visą pasaulį, o įvairūs pasiūlymai bei akcijos taikomos beveik visose parduotuvėse.

„Aš nesinaudoju išpardavimais, man tiesiog nepatinka. Aš perku tada, kada man reikia“, – sakė pakalbinta moteris.

„Visada kainos užkeltos. Tada per išpardavimus daro tas pačias nuolaidas ir taip yra. Didesni centrai, kaip „Ozas“, „Akropolis“, manau, tyčia kainas užkelia, nes reikia kažkaip tą nuomą išlaikyt“, – buvo įsitikinusi kita praeivė.

„Pirkau rankinuką, kuprinytę. Ieškojau ir čia labai dėkinga parduotuvės darbuotoja užsakė, atvežė, nebebuvo jau tokio. Mano čia rankinukas geras. Iš anksto planavau ir kadangi prekės nebebuvo, tai užsakė, atvežė“, – malonia patirtimi dalijosi moteris.

„Nesinaudoju nuolaidom. Jeigu reikia, tai, man atrodo, visada tą dalyką nusiperki be nuolaidų, jeigu nereikia, tai čia pirkt be jokio tikslo, tai…“, – savo nuomonę išreiškė dar viena praeivė.

Naujas tyrimas atskleidė, kad net pusė žmonių, kurie prisiperka daiktų per išpardavimus, jų nepanaudoja visai arba panaudoja vos kelis kartus. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Finansų instituto atstove Justina Bagdonavičiūte.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai daugiau nei pusė žmonių prisiperka daiktų ir nepanaudoja, ar ne?

– Tikrai taip. Sakyčiau, yra gana natūralu norėti įsigyti daiktų pigiau, su nuolaida. Ir „Swedbank“ finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad maždaug pusė gyventojų per išpardavimus perka tuos daiktus, o kita pusė perka daiktus tada, kada jiems reikia, į tuos masinius išpardavimus nelenda. Bet kita to tyrimo dalis taip pat atskleidė, kad net 54 proc. respondentų, daiktus įsigiję pigiau, vis dėlto juos laiko kažkur lentynose nepanaudotus ar panaudoja vos vieną–du kartus. Tai greičiausiai signalizuoja tai, kad tie pirkiniai buvo įsigyti emociškai, neplanuotai ir nelabai racionaliai.

– Impulsyvūs pirkėjai – ar tokių pirkėjų daugėja ar mažėja? Nes jeigu pusė žmonių, įsigiję daiktus jų nenaudoja, atrodo, kad jie impulsyviai juos perka, kaip sakėt, emociškai.

– Tikrai taip. Mūsų tyrimas parodė, kad tik 7 proc. Lietuvos gyventojų suplanuoja tai, ką pirks per išpardavimus, apgalvoja, ko jiems reikia. Kiti, deja, perka vedini emocijų. Ir iš tiesų mes šį tyrimą atliekame du metus iš eilės ir nuo praėjusių metų tas spontaniškų pirkėjų skaičius šiek tiek didėja, 3 proc. padidėjo.

– Kaip manote, kodėl taip yra? Ar kad infliacija slopsta ir jau galima atsipalaiduoti, leisti pinigus ar tiesiog malonu kažką pirkti?

Reklamos ir tokio spaudimo pirkti daugėja.

– Be abejo, metų galas, artėjančios šventės visuomet mus įtraukia labiau į emocijas, norisi sau leisti daugiau, atsipalaiduoti, palepinti save. Tai yra turbūt viena dalis infliacijos slopimas. Bet iš tiesų kitas niuansas, man atrodo, irgi yra labai svarbus, kad tokie didieji išpardavimai, kaip „Juodasis penktadienis“ anksčiau vykdavo vieną dieną, dabar jis išsitęsia į visą savaitgalį, savaitę ar net į „juodąjį mėnesį“. Tai iš tiesų tos reklamos ir tokio spaudimo pirkti daugėja. Ir jeigu kai kurie žmonės vis dėlto vadovaujasi tvarių finansų valdymo taisyklėmis, neperka spontaniškai arba bent jau atideda tą pirkimą parai ar dviem, kad tikrai pagalvotų ir suprastų, ar jiems to reikia, tai tas nuolatinis reklamų spaudimas tiesiog kartais išmuša iš vėžių, pasiduodam emocijoms ir įsigyjam daiktus.

– Tas „Juodasis penktadienis“, „juodoji savaitė“, „juodasis mėnesis“ būtų gal visai neblogai, tačiau ką reikėtų žmonėms daryti? Susiplanuoti, ko tikrai reikia nusipirkti?

– Iš tiesų, kaip ir minėjau, yra visiškai natūralu ir normalu norėti įsigyti prekių pigiau. Tačiau vertėtų apsvarstyt ir pasidaryti sąrašą, kokių prekių reikia, ką planuojame įsigyti pigiau, o ne tik vaikytis nuolaidų.

Siunčiasi iš kitų šalių

Šiemet pirmieji Juodojo penktadienio išankstiniai pasiūlymai bent jau elektroninėje erdvėje užgriuvo vos prasidėjus lapkričiui. Viengungių diena, Juodasis penktadienis, Kibernetinis pirmadienis – šį mėnesį progos paišlaidauti tiesiog keičia viena kitą.

Pasak VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Kamilės Taujanskaitės, natūralu, kad dar prieš prasidedant Juodajam penktadieniui prekybininkai stengiasi informaciją apie būsimas nuolaidas paskleisti kuo anksčiau ir kuo plačiau. Taip tikimasi patraukti pirkėjų dėmesį ir paskatinti pardavimą. Be to, pardavimo apimtis šiomis dienomis išauga ne tik fizinėse prekybos vietose, bet ir elektroninėse parduotuvėse.

„Tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2022 m. CNBC duomenimis, įprastą dieną pardavimo internetu apimtis JAV siekia apie 2–3 mlrd. dolerių, o Juodojo penktadienio metu išauga net iki 11 mlrd. dolerių“, – pasakoja doc. dr. K. Taujanskaitė.

„Remiantis pastarųjų dešimties metų statistiniais duomenimis (Adobe Analytics), pastebima, kad Juodojo penktadienio metu pardavimo apimtis tik auga. Pavyzdžiui, 2013 m. elektroninio pardavimo apimtis siekė 1,9 mlrd. dolerių, o 2022 m. – jau 9,1 mlrd. dolerių. Tad labai tikėtina, kad augimo tendencija laikysis ir šiemet. Vis dėlto norėtųsi tikėti, kad pirkimo procesas kuo toliau, tuo labiau bus apgalvotas ir suderintas su esamomis asmens finansinėmis galimybėmis“, – pabrėžia ji.

Pirkėjai pastaruoju metu iš tiesų vis išmanesni, yra linkę lyginti kainas skirtingose prekybos vietose ir ieškoti pigiausios alternatyvos. „Dėl puikiai išvystytų IT technologijų jau senokai yra gan paprasta norimą prekę parsisiųsti ne tik iš kitos šalies, bet ir iš kito žemyno elektroninių parduotuvių. Tad pardavėjams tenka pasitelkti išmonę, kaip pritrauktų pirkėjų dėmesį. Be to, pirkėjai, žinodami apie būsimą nuolaidų dieną, yra linkę palaukti ir norimą prekę nusipirkti pigiau, su nuolaida“, – pastebi vartotojų elgsenos ekspertė.

Praktika: doc. dr. K. Taujanskaitė sako, kad nuolaidos beveik visuomet skatina vartojimą ir dažnai lemia impulsyvius pirkinius, tačiau yra ir kita pusė – jei pirkinys gerai apgalvotas, sulaukus nuolaidos tai tampa tikru laimikiu. / S. Bernoto nuotr.

Pirk dabar, mokėk vėliau

Juodasis penktadienis siejamas su JAV, čia jis tradiciškai įvyksta kitą dieną po Padėkos dienos. Ji minima ketvirtą lapkričio ketvirtadienį, šiemet tai bus lapkričio 23-ioji. Dabartinės tendencijos rodo, kad pastaruosius kelerius metus pardavimo apimtis per Juodąjį penktadienį stipriai išaugo ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Kartu pastebima, kad po pandemijos vartotojų elgsena pradėjo keistis.

„Populiarėja galimybė pirkti išsimokėtinai ir norimą daiktą turėti dabar, o atsiskaityti vėliau (angl. Buy now, pay later). Be to, suaktyvėjo personalizuota rinkodara, kuri reiškia, kad atitinkamo prekės ženklo reklama ir žinutė formuojama ją siejant su konkrečių klientų interesais, demografiniais rodikliais ir pirkėjų elgsena. Kai naudojama suasmeninta rinkodaros strategija, žmonės jaučiasi taip, lyg ši žinutė yra skirta būtent jiems, ir tokie veiksmai paskatina vartojimą“, – pasakoja dr. doc. K. Taujanskaitė.

Apytiksliai net 60 proc. žmonių gailisi pirkinių, kuriuos pirko Juodojo penktadienio metu.

„Remiantis duomenimis iš JAV rinkos, daugiausia pastaruoju metu per Juodąjį penktadienį parduodama vaikiškų žaislų, elektronikos prekių, kompiuterių, sporto reikmenų, knygų, juvelyrinių dirbinių. Remiantis Shopify.com duomenimis, per vieną minutę Juodojo penktadienio metu yra parduodama prekių už 3,5 mln. dolerių, taip pat auga vidutinė vieno užsakymo suma: nuo 100 iki 102 dolerių, o prekės nuolaidos vidurkis pasaulyje siekia apie 25 proc. nuo pradinės kainos“, – teigia ji.

Norisi, bet ar reikia?

Žvelgiant į skaičius, tarsi peršasi išvada: persisotinusių pirkėjų emocijas vis dar įmanoma stimuliuoti nuolaidomis, o pirkti akcijų metu – vis dar madinga, nepaisant fakto, kad Vakarų visuomenės plaukia ant tvarumo ir įvairių socialinių problemų bangos. „Kiekvienas žmogus visuomet turi poreikių, kuriems patenkinti yra perkamos įvairios prekės. Tad tokių akcijų metu pirkėjai, tikėtina, vis tiek bus linkę bent kažką įsigyti, nepaisant besikeičiančių ekonomikos sąlygų“, – sako doc. dr. K. Taujanskaitė.

„Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad pirkti reikėtų tai, ko iš tiesų tuo momentu arba greitu metu reikės, o ne pasiduoti spontaniškumui ir pirkti dėl to, kad pasitaikė puiki nuolaida. Kainos sumažėjimo paskatinti spontaniški pirkiniai gali duoti priešingą efektą – ištuštinti piniginę, o naudos suteikti mažai. Tyrimų duomenys rodo, kad apytiksliai net 60 proc. žmonių gailisi pirkinių, kuriuos pirko Juodojo penktadienio metu“, – dalijasi finansinio raštingumo ekspertė.

Tačiau galima žiūrėti ir iš kitos pusės: jeigu pirkinys yra planuotas, apgalvotas ir jo tikrai reikia, tai pirkimas yra netgi sveikintinas, nes tokių akcijų metu tikrai yra galimybė reikiamą daiktą nusipirkti pigiau.

„Nuolaidos beveik visuomet skatina vartojimą. Ekonomikos teorijose dažnai yra aprašomas klasikinis pavyzdys, kai verslui mažinant kainas yra galimybė padidinti pardavimą. Pavyzdžiui, akcija picerijoje: „Pirk vieną picą ir antrą gausi nemokamai!“. Antros picos veikiausiai norėsite mažiau nei pirmosios, tad kažin ar pirksite antrąją – nebent kaina būtų mažesnė. Tikėtina, kad pamatęs nuolaidą, žmogus greičiausiai ja susigundo, nusiperka ir picą parsineša namo, tačiau iš karto nesuvalgo. Mažesnė kaina arba nuolaida suteikia galimybę nusipirkti daugiau. Tik klausimas, ar to iš tiesų reikia“, – akcentuoja doc. dr. K. Taujanskaitė.

Anot jos, nauda, vertė ir kaina – trys skirtingi dalykai. „Nauda – kiek naudos ir pasitenkinimo gauna vartotojas, nusipirkęs konkretų pirkinį. Tai labai subjektyvus veiksnys, kuris neturi bendro kiekybinio mato. Vertė – tai daikto kokybinės savybės, kurios yra gaunamos kartu su pirkiniu, o kaina – tai pinigų skaičius, kuris yra sumokamas. Dažnai atrodo, kad aukšta kaina tarsi sukuria didesnę vertę. Tačiau taip yra ne visada. Pirkinys iš tiesų gali būti labai vertingas, bet ar reikalingas ir naudingas? Jei ne, tuomet ir kaina su žymia nuolaida nieko nereiškia“, – sako vartotojų elgsenos ekspertė.

Pirkinys iš tiesų gali būti labai vertingas, bet ar reikalingas ir naudingas? Jei ne, tuomet ir kaina su žymia nuolaida nieko nereiškia.

Pirmiausia – būtinieji poreikiai

Pasak doc. dr. K. Taujanskaitės, vartojimas visada siejamas su norais, poreikiais ir galimybėmis. „Žmogaus norai yra begaliniai, o jų realizavimą dažnai riboja finansinės galimybės. Todėl norus beveik visada tenka riboti, juos susiaurinant iki konkrečių poreikių, kuriems patenkinti turimi finansiniai ištekliai būtų pakankami“, – sako ji.

Jos vertinimu, suaktyvėjusi elektroninė prekyba netgi gali prisidėti prie to, kad pirkimo procesas būtų tikslingesnis ir, tikėtina, labiau apgalvotas. „Šiuo laikotarpiu, kada ekonomika pereina į lėtėjimo stadiją, o kainos vis dar gana aukštos, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais, tad sumažėjo jų finansinės galimybės pirkti. Pastaruoju metu žmonės linkę pirmiausia patenkinti būtinuosius poreikius ir mažinti nebūtinąsias išlaidas“, – primena ekspertė.

Bemaž kasmet girdime, kad tokiomis progomis prekybininkai pakelia kainas, o vėliau su įvairiomis akcijomis sumažina jas ir taip grįžta prie realios pirminės kainos. Doc. dr. K. Taujanskaitės teigimu, tokių situacijų vis dar pasitaiko, tačiau tiek prekybininkai, tiek vartotojai tampa sąžiningesni vieni kitų atžvilgiu.

„Prekybininkai puikiai supranta, kad šiuolaikiniai pirkėjai yra pastabūs ir tokius dalykus, kaip norimos prekės kaina, įsimena. Tad bet koks bandymas manipuliuoti kainos kaitaliojimu sukuria nepasitikėjimą, kurio savo reputaciją branginantys profesionalūs prekybininkai stengiasi vengti“, – sako ji.

Kilmės istorijos

Pirmasis užfiksuotas termino „Juodasis penktadienis“ pavartojimas buvo taikomas ne kalėdine nuotaika kvepiančiam apsipirkimui po Padėkos dienos, kaip įprasta manyti šiandien, o finansinei krizei apibūdinti: konkrečiai, JAV aukso rinkos žlugimui, kuris įvyko 1869-ųjų rugsėjo 24 d.

Du žinomi negailestingi Volstrito finansininkai Jay’us Gouldas ir Jimas Fiskas susimokė, kad supirktų kuo daugiau šalies aukso, taip tikėdamiesi pakelti jo kainą ir vėliau parduoti už stulbinamą pelną.

Tą rugsėjo penktadienį sąmokslas buvo galutinai išaiškintas, tai privedė prie akcijų rinkos kryčio ir visų – nuo Volstrito baronų iki ūkininkų – bankroto.

Tačiau tolesnė Juodojo penktadienio istorija, kaip manoma, iš tiesų susijusi su Padėkos diena ir po jos vykusiu didžiuoju apsipirkimu, todėl kartu ir su JAV mažmenininkais. Yra versija, kad po ištisus metus nuostolingai veikusių parduotuvių kitą dieną po Padėkos dienos prekybininkams pagaliau pavyko uždirbti įspūdingų pelnų, mat šventiškai nusiteikę pirkėjai už prekes su nuolaidomis išleido daugybę pinigų.

Taip iš ilgą laiką raudona spalva mažmenininkų buhalterijos knygose žymėtų nuostolių penktadienis po Padėkos dienos pagaliau atnešė pelno, kuris anuomet buvo išskiriamas juoda spalva.

Tačiau yra ir daugiau Juodojo penktadienio kilmės versijų. Viena iš jų sako, kad praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Filadelfijos miesto policija vartojo šį terminą apibūdindama chaosą, kildavusį kitą dieną po Padėkos dienos, kai priemiesčių pirkėjų ir turistų minios užplūsdavo miestą prieš tuo metu kasmet vykdavusias dideles JAV kariuomenės ir karinio jūrų laivyno futbolo rungtynes.

Filadelfijos policininkai ne tik negalėjo pasiimti laisvadienio, bet ir turėjo dirbti itin ilgomis pamainomis, nes teko dorotis su didesnėmis žmonių miniomis ir eismu. Parduotuvių vagys taip pat mėgindavo pasinaudoti chaotiška situacija.

„Paaiškėjo tokia nelabai maloni tiesa – net 53 proc. respondentų teigė, jog yra įsigiję daiktų, kurių nepanaudojo nė karto arba vos kelis kartus“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Tai rodo ne tik  „Swedbank“ Finansų instituto atlikta apklausa. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sako, kad po masinių išpardavimų paprastai sulaukianti skundų bangos. Padaugėja besiteiraujančiųjų dėl prekių grąžinimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laukiame tas 14 dienų, po kurių galbūt grąžins ar negrąžins, ar skųsis“, – kalbėjo VVTAT tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

„Žmonės nėra labai racionalūs. Jiems pirmiausiai suveikia emocijos, o akcijų metu, kaip žinome, reklamos specialistai sukuria reklamą taip, kad tai paveiktų mūsų emocijas“, – teigė J.  Bagdanavičiūtė.

Nors LNK kalbinti vilniečiai su apklausos rezultatais nelinkę sutikti.

„Stengiuosi apgalvotai pirkti ir pasiruošti išpardavimams iš anksto. Pavyzdžiui, dabar artėja „Juodasis penktadienis“, tai jau gal porą savaičių sukasi galvoje mintys, ko iš tiesų man reikia. O ne taip, kad tiesiog išleisti pinigus vėjais“, – atviravo kalbinta jauna moteris.

Iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome.

„Mes visada labai skaičiuojame, apgalvojame pirkinius. Be reikalo stengiamės nepirkti“, – sakė pašnekovė.

„Aš perku tada, kai reikia, tada jau nebandai pagauti kažkokių akcijų“, –  teigė jaunas vyras.

„Išpardavimai visai nežavi, norisi kuo trumpiau užtrukti iš tikrųjų. Ir ten daug džiaugsmo nesuteikia“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė tikina, kad lietuviai – vieni labiausiai prekėmis ir paslaugomis besiskundžiančiųjų visoje Europos Sąjungoje. Primena, kad grąžinti spontaniškai įsigytus daiktus galima ne visada.

„Negrąžinamos tokios prekės kaip parfumerija, higienos, apatiniai rūbai ir dar kokia dešimt punktų“, – teigė G. Aleksaitė. 

Vis dėlto ekspertai siūlo įsivertinti dabartines ekonomines aplinkybes ir nuo išpardavimų susilaikyti. Dėl infliacijos artėjančios didžiosios metų šventės pareikalaus trečdaliu didesnių išlaidų.

Per išpardavimus gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų.

„Mes, lietuviai, kai nusiperkame vieną ar kitą daiktą, norėdami save nuraminti, galvojame, kad štai sutaupėme, protingai pasielgėme. Bet iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome“, – komentavo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Nepaisant to kalėdinėms dovanoms gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų, o telefonus ar brangesnę elektroniką, buitinę techniką perka lizingu.

„Tuomet kalėdinių dovanų šleifas dar gali tęstis labai ilgai: ir sausį, ir vasarį, ir kovą – net iki kitų metų gali būti tas skausmas. Iš tiesų to džiaugsmo nebebus“,  –  gyventojams patarimų negailėjo S. Strockytė-Varnė.

„Klasikinis internetinis sukčiavimas remiasi socialine inžinerija ir išnaudoja žmonių jausmus, tokius kaip apsipirkimo džiaugsmas, noras sutaupyti ar baimė praleisti palankią progą įsigyti vieną ar kitą ilgai planuotą prekę. „Juodojo penktadienio“ apsipirkimo karštinė idealiai atitinka šias sąlygas. Internetui mirgant reklaminiais pranešimais apie nuolaidas, reikėtų neprarasti budrumo ir ieškant geriausių pasiūlymų neužkibti ant internetinių sukčių kabliuko“, – sako NKSC direktorius Liudas Ališauskas.

Jo teigimu, apsiperkant internete reikėtų rinktis žinomas elektronines parduotuves, jose lankytis suvedant jų tiesioginį adresą, o ne spaudžiant ant gautų nuorodų. Ypač kritiškai reikėtų vertinti visas el. laiškais ar socialiniais tinklais gautas reklamas, laiškus ir jose esančias nuorodas, nes vienas iš dažniausiai pastebimų sukčiavimo atvejų yra suklastotos interneto svetainės.

Kiti vertingi patarimai, kaip saugiai apsipirkti per „Juodąjį penktadienį“:

1. Maksimalios nuolaidos. Pagrindiniai suklastotų elektroninių parduotuvių požymiai yra didžiulės nuolaidos visoms prekėms. Nuolaidų dydis tokiose parduotuvėse siekia net 80-90 proc. Tai vienas iš akivaizdžiausių suklastotos parduotuvės požymių, todėl lankytojai turėtų užduoti sau klausimą, ar tikrai įmanoma, kad visos ten esančios prekės galėtų kainuoti net 90 proc. pigiau?

2. Neigiami atsiliepimai. Jeigu į el. parduotuvę patekote paspaudę ant socialinio tinklo reklamos, perskaitykite tos reklamos atsiliepimus, nes socialiniai tinklai leidžia vartotojams komentuoti pačią reklamą (angl. Sponsored content). Piktavaliai dažnai pamiršta arba nespėja sekti savo skelbimų ir trinti neigiamų atsiliepimų, todėl kitų žmonių neigiama patirtis gali padėti išvengti nuostolių. Taip pat pasinaudokite pagrindinėmis paieškos sistemomis (pvz. „Google“) ir paskaitykite rastus atsiliepimus apie el. parduotuvę kitose svetainėse. Jeigu tai užsienio parduotuvė, papildomai paieškokite pagal užklausą „scam parduotuvesadresas.com“. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vien teigiami atsiliepimai patikimumo negarantuoja, nes jie taip pat gali būti suklastoti.

3. Netikri kontaktiniai duomenys. Įtarimą taip pat turėtų sukelti jokios informacijos apie įmonę ar jos rekvizitų svetainėje nebuvimas, kontaktų skiltyje nurodytas tik nemokamas el. pašto paslaugų tiekėjo adresas (pvz. @yahoo.com ar @gmail.com).

4.  Įtartinas interneto vardas. Pirmą kartą apsilankę el. parduotuvėje atkreipkite dėmesį į parduotuvės interneto vardą (domeną). Įtarimą turėtų sukelti trumpas gyvavimo laikas (registravimo datą galima patikrinti, pvz. www.whois.com); papildomi žodžiai prie žinomo prekinio ženklo (pvz., prekės ženklo tikrasis el. adresas „prekiniszenklas.com“, o jo klastotė – „prekiniszenklas-batai.com“ ); nemokamas svetainės talpinimas (pvz., [http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com]http://pigiausios[-]prekes.000webhost.com, pan.).

5. Svetainė veikia be SSL sertifikato. Didžioji dauguma interneto parduotuvių naudoja saugų ryšį. Tokį saugumo lygį parodo svetainės adreso pradžioje esantis trumpinys „https“ arba pavaizduotas spynelės simbolis. Vis tik, sertifikato buvimas negarantuoja, kad el. parduotuvė tikra, tai tik suteikia papildomos informacijos (ją galima gauti paspaudus spynelės piktogramą) ir padidina ryšio saugumo lygį.

Ką daryti nukentėjus?

Įtarus, jog apsipirkote netikroje el. parduotuvėje, nedelsiant reikėtų kreiptis į savo banką ir prašyti stabdyti pavedimą. Jei mokant už prekes netikroje el. parduotuvėje reikėjo nurodyti ir mokėjimo kortelės duomenis, būtina nedelsiant blokuoti mokėjimo kortelę ir pavedimus iš susijusių sąskaitų. Įtarus, kad pinigai buvo neteisėtai pasisavinti, praneškite apie tai Lietuvos policijai, o apie suklastotas svetaines – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

Po sėkmingos „Vienišių dienos“ įmonė laukia rekordinio „Juodojo penktadienio“ – prognozuojama, kad užsakymų skaičius pranoks 2021-uosius.

Didžiausias užsakymų skaičiaus augimas – Lietuvoje

Pasak Vytauto Romeikos, „Kesko Senukai Digital“ direktoriaus Baltijos šalims, kasmet didžiųjų išpardavimų metu išaugantis tiek lankytojų, tiek užsakymų skaičius patvirtina, kad vis daugiau gyventojų atranda elektroninės komercijos privalumus.

„Lyginant „Vienišių dieną“ su eilinėmis lapkričio dienomis, visose „Senukų“ elektroninėse parduotuvėse Baltijos šalyse 62 proc. išaugo užsakymų skaičius. Didžiausias pokytis fiksuotas Lietuvoje, kur klientai atliko 81 proc. daugiau užsakymų nei įprastą penktadienį“, – apžvelgė V. Romeika.

Elektroninėse parduotuvėse ūgtelėjo ir lankytojų skaičius – šventinį penktadienį sulaukta dvigubai didesnio klientų skaičiaus Lietuvoje ir Estijoje bei 60 proc. – Latvijoje. Pastebėta, kad itin aktyvus buvo 35-45 metų lankytojų segmentas.

Rinkosi prekių pristatymo paslaugą

Statistika rodo, kad Baltijos šalių pirkėjai vertina greitą ir patogų prekių pristatymo procesą.

„Dažniausiai Baltijos šalių pirkėjai rinkosi prekių pristatymą į namus kurjeriu arba atsiėmimą paštomatuose: 68 proc. Estijoje, 58 proc. Latvijoje ir 53 proc. Lietuvoje. Nemaža dalis pirkėjų naudojosi ir plataus „Senukų“ prekių atsiėmimo punktų tinklo paslaugomis bei patys atsiėmė užsakymus. Šis būdas populiariausias Lietuvoje, jį rinkosi beveik pusė pirkėjų“, – statistiką pristatė V. Romeika.

Atsiskaitydami už prekes, visų Baltijos šalių gyventojai dažniausiai rinkosi elektroninės bankininkystės paslaugą.

Labiausiai domėjosi elektronika

Nuolaidų metu pirkėjai Baltijos šalyse dažniausiai rinkosi kompiuterinę techniką ir kitas elektronikos prekes.

Jau kelis metus „Juodąjį penktadienį“ stebėjome rekordinius pardavimus. Šiais metais laukiame dar geresnių rezultatų.

„Lietuvos pirkėjai aktyviau nei įprastai pirko išmaniuosius telefonus, atsinaujino stambiąją buitinę techniką ir virtuvės prietaisus, dulkių siurblius. Tuo metu Latvijoje labiausiai augo televizorių, smulkių virtuvinių prietaisų, stacionarių kompiuterių bei svetainės baldų pardavimai. Estijoje, lyginant su kitomis dienomis, populiaresni buvo konstruktoriai vaikams, kompiuteriniai žaidimai, elektros generatoriai, dulkių siurbliai“, – vardijo įmonės atstovas.

Fiksuotas išaugęs prekių, padedančių taupyti išteklius, populiarumas: aukštesnės energetinės klasės buitinė technika, ekonomiškesni prietaisai. Pastebėta ir nauja tendencija – gyventojai „Vienišių dieną“ išnaudojo ir pasiruošimui Kalėdoms.

„Lapkričio 11-ąją klientai aktyviai pirko kalėdinius papuošimus – girliandas, žaisliukus, šventines dekoracijas. Tai, kad Baltijos šalių gyventojai iš anksto pradėjo ruoštis gražiausioms metų šventėms, patvirtina ir dažnai į prekių krepšelius dėti žaislai, kvepalai, išmanieji įrenginiai“, – pastebėjo V. Romeika.

Prognozuoja rekordinį „Juodąjį penktadienį“

V. Romeikos teigimu, sėkmingi „Vienišių dienos“ pardavimai nuteikia optimistiškai ir dėl „Juodojo penktadienio“.

„Norintys sutaupyti, visuomet pasinaudoja išpardavimų dienomis, kai reikiamas prekes bei dovanas galima įsigyti palankesnėmis kainomis. Jau kelis metus „Juodąjį penktadienį“ stebėjome rekordinius pardavimus. Šiais metais laukiame dar geresnių rezultatų“, – apibendrino V. Romeika.

40 milijonų eurų – tiek per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido vien „Swedbank“ klientai. Tai – net trečdaliu daugiau nei pernai ir daugiau nei du kartus didesnės išlaidos nei užpernai.

„Vieno apsipirkimo suma siekia daugiau nei 50 eurų. Vienas įdomus pastebėjimas, kad žmonės, kurie laukia „Juodojo penktadienio“, neretai būna susiplanavę pirkinius – išsirinkę, ko nori, nes tai nėra pirmo būtinumo prekės“, – sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Daugiausiai žmonės pirko kompiuterinės įrangos, namų interjero dalykų, kvepalų, žaislų. Jiems šiemet išleista gerokai daugiau nei pernai.

„Per „Juodąjį penktadienį“, mūsų duomenimis, klientai išleido 8 milijonus eurų. Suma irgi augo apie 19-20 procentų“, – teigė S. Abraškevičius.

„Revolut“ klientai per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido 10 milijonų eurų – tris kartus daugiau negu ankstesnėmis lapkričio savaitėmis. Vien per „Juodąjį penktadienį“ išleista keli milijonai – net trečdaliu daugiau nei pernai.

„Konkrečių prekių atsiskaitymuose mes negalime matyti. Tačiau vien iš parduotuvių, kuriose žmonės apsipirko, tikrai galima spręsti, kad daug išleido rūbams ir avalynei“, – kalbėjo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Ingrida Daunaravičienė.

Vidutinis vieno pirkimo krepšelis daugiausiai siekia apie 100 eurų. Daugiausiai pirkta elektroninės prekybos milžinėje „Amazon“ už vidutiniškai 123 eurus, „Asos“ – 110 eurų, „AliExpress“ – 32 eurus.

„Akropolis Group“ skaičiuoja, kad per jų rengiamą akciją „Jamam“ vidutinis vieno pirkėjo krepšelis siekė apie 30 eurų, t. y. maždaug šeštadaliu daugiau nei ankstesniais šio rudens savaitgaliais. Daugiausiai pirkėjų dėmesio šiemetinėje „Jamam“ sulaukė kvepalai, elektronikos prekės, žaislai ir knygos.

Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti.

Kol prekybininkai džiaugiasi didėjančiais pardavimais per išpardavimus, aplinkosaugininkai nesidžiaugia visai. „Žvelgiant iš aplinkosauginės perspektyvos, tai tik rodo, kad mes švaistome išteklius ir kuriame taršą, o tarša atsiranda įvairiuose etapuose. Pradedant nuo bet kurios prekės gamybos, jei ji nėra tvari – vien jos gamybai, tarkime, plastikui naudojamas iškastinis, taršus, baigtinis, kuras, t. y. nafta“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Toliau teršia transportavimas, o galiausiai panaudojus daiktus, jie dažnai atsiduria ne pakartotinio naudojimo vietose, o sąvartynuose. Geriausiu atveju, išrūšiuojami ir panaudojami kaip antrinė žaliava.

„Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti. Manau, kad didelį vaidmenį tiek Lietuvoje, tiek kitur galėtų vaidinti savivalda, sudarydama kuo geresnes sąlygas žmonėms naudotis tiek dalijimosi platformomis, bei sudaryti sąlygas remontuoti daiktus“, – svarstė I. Budraitė.

Europoje populiarėja daiktų taisymo kavinės, kur galima rasti įvairiausių įrankių. Dirba specialistai, kurie padeda susitaisyti sugedusį daiktą pačiam. Lietuvoje panaši vieta įsikūrusi Vilniuje, Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje.

Rezultatai gerėjo visose Baltijos šalyse

Šių metų tendencijos rodo, kad karantino metu susiformavęs Baltijos šalių gyventojų įprotis apsipirkti internetu niekur nedingo ir dirbant fizinėms parduotuvėms.

„Lyginant „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitę su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, visose „Senukų“ ir „1A“ elektroninėse parduotuvėse Baltijos šalyse fiksuotas 35 proc. augantis užsakymų skaičius. Ši statistika tik patvirtina, kad klientai taupo laiką bei vertina greitą ir patogų apsipirkimo procesą jiems patogiausiu metu“, – statistiką pristato Vytautas Romeika, „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.

Jo teigimu, elektroninėse parduotuvėse 13 proc. ūgtelėjo ir lankytojų skaičius. Didžiausias augimas fiksuotas „KSenukai.lv“, kur sulaukta dvigubai didesnio klientų skaičiaus nei 2020-aisiais.

„Visose elektroninėse parduotuvėse taip pat gerėjo ir konversijos rodiklis, rodantis, kokia dalis lankytojų atliko užsakymus. Šis rezultatas rodo, kad savo klientams parengėme patrauklius, jų poreikius atitinkančius pasiūlymus“, – teigia V. Romeika.

Rekordinio pirkėjų skaičiaus sulaukė ne tik savaitę trukusios „Black Friday“ akcijos, tačiau ir pirmadieninė „Cyber Monday“ išpardavimų diena. Palyginus su praėjusiais metais, pardavimai Baltijos šalyse augo daugiau nei 60 proc.

Auga perkančiųjų telefonu skaičius

Statistika rodo, kad dažniausiai Baltijos šalių pirkėjai rinkosi prekių atsiėmimą paštomatuose, kuriuose užsakymus gali atsiimti jiems patogiausiu metu. Nedaug nuo šio prekių pristatymo būdo atsiliko prekių atsiėmimas specialiuose atsiėmimo punktuose bei kurjerio paslaugos.

Tam, kad pirkėjus užsakymai pasiektų greičiau, įmonė jau vasarą atidarė modernų logistikos centrą.

„Šiais metais iš anksto pradėjome ruoštis šventiniam kalėdinės prekybos laikotarpiui bei Latvijoje atidarėme naują logistikos centrą. Tai leido paspartinti pirkinių komplektavimo bei jų atidavimo siuntų pristatymo tarnyboms operacijas, tad dabar Baltijos šalių pirkėjus įsigytos prekės pasiekia greičiau“, – kalba V. Romeika bei priduria, kad operatyviau užsakymus suruošti padeda ir „Click and Collect“ funkcionalumas, kai klientai gali užsisakyti prekes elektroninėje parduotuvėje ir per kelias valandas atsiimti pasirinktoje fizinėje „Senukų“ parduotuvėje.

Taip pat jis atkreipia dėmesį į dar vieną ryškėjančią tendenciją – augantį perkančiųjų telefonu skaičių.

„Pirkėjai nori patys nuspręsti ne tik kada atsiimti užsakymą, bet ir laisvai rinktis užsakymo pateikimo laiką. Sparčiai augantis telefonu atliktų užsakymų skaičius mus skatina nuolat reaguoti į naujus vartotojų įpročius, gerinti apsipirkimo patirtį visuose užsakymo etapuose bei prisitaikyti prie klientų naudojamų įrenginių“, – apibendrina „Kesko Senukai Digital“ atstovas.

Populiariausios – elektronikos prekės

Išpardavimų metu Baltijos šalių pirkėjai dažniausiai rinkosi išmaniuosius įrenginius, buitinę techniką, žaislus, elektrinius grožio ir sveikatingumo prietaisus.

„Ne vienerius metus stebime tendenciją, kad pirkėjai išpardavimų metu atsinaujina buities prietaisus, įsigyja kasdienybę palengvinančią elektroniką. Tad ir šiais metais nemaža dalis pirkėjų rinkosi televizorius, telefonus, robotus siurblius, žaidimų konsoles, skalbimo įrangą“, – vardija įmonės atstovas.

Taip pat dažnai į „Juodojo penktadienio“ virtualius pirkinių krepšelius buvo dedami baldai, sporto inventorius – jų pardavimai augo net 3 kartus. Žaislų, kepsninių, kosmetikos bei parfumerijos prekių buvo įsigyta 20-30 proc. daugiau nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu.