„Pasiūlėme delegacijos sudėtį. Data vykimo ir programa bus derinama su Užsienio reikalų ministerija, nes kol kas neturime garantijų, kad ta delegacija bus įleista“, – BNS sakė J. Bernatonis.

Jis teigė, kad yra sunku pasakyti, kada vizitas vyks, nes tai priklauso ne nuo Lietuvos.

„Kol kas yra toks požiūris santūrus anos pusės ir reikia truputį luktelėti, bet aš manau, kad tai keisis“, – teigė URK pirmininkas.

Delegacijai vadovaus Seimo vicepirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas, joje taip pat yra Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratė Rasa Budbergytė, „valstiečių“ frakcijos atstovai Jonas Jarutis ir Valerijus Simulikas, liberalas Gintaras Vaičekauskas, konservatoriai Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris.

Pasak J. Bernatonio, parlamentarai, kurie vyks, atrinkti partijų atstovavimo principu, nes norinčiųjų vykti buvo „vos ne visas Seimas“.

„Čia tik rytiečiai lėktuvais skraido pilnais, o mes manome, kad devynių užtenka“, – teigė jis.

Delegacija yra numačiusi Minske susitikti su opozicijos atstovais, koordinacine taryba, Europos Sąjungos ambasadoriais, Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Komitetas taip pat priėmė pareiškimą, kuriuo pakvietė parlamentinių partijų lyderius užmegzti kontaktus su giminingomis opozicinėmis partijomis, veikiančiomis Baltarusijoje, ir per dialogą su jomis skleisti demokratines vertybes.

Taip pat partijų lyderiai ir nariai raginami globoti įkalintus baltarusius politinius kalinius, teikti jiems pagalbą, palaikyti asmeninį kontaktą, rodyti dėmesį „ir būti jų balsu tarptautinėje arenoje“.

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka triuškinančia persvara laimėjo prezidento rinkimus, šalyje kilo protestai dėl rinkimų klastojimo, jie malšinti jėga, sužeista šimtai, suimta tūkstančiai protestuotojų, skelbiama, jog mažiausiai trys žmonės žuvo.

Europos Sąjungos šalių vadovai trečiadienį apsisprendė taikyti tikslines sankcijas ES mastu Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie rinkimų klastojimo ir represijų prieš protestuotojus. Planuojama, kad sankcijos apims tiek draudimus keliauti, tiek sąskaitų ar turto įšaldymą.

„Man sunku pasakyti. Paprastai, kai buvo kokie nors susitarimai, mes jų laikėmės. Jei sutarimų nebuvo, tai balsavome taip, kaip mums liepa sąžinė. (...) Aš nepamenu, kad būtų buvęs sutarimas tarp frakcijų, kur mes buvome įsipareigoję palaikyti jų poziciją, kad mes būtume nesilaikę. Tai nežinau, apie ką yra kalbama“, – BNS penktadienį sakė parlamentaras.

Jis taip pat teigė, kad susitarimas dėl nekonkuravimo nebuvo įtvirtintas jokiais dokumentais.

„Tai buvo Ramūno Karbauskio iniciatyva. Jam atrodė, kad rinkimuose labai naudinga, kad keletas partijų keltų tuos kandidatus, kurie potencialiai laimės vienmandatėse apygardose, ir mes atitinkamai tam pritarėme“, – kalbėjo J. Bernatonis.

„Kitą savaitę vyks mūsų prezidiumo posėdis, svarstysime politinę situaciją, tuomet priimsime mūsų partijos poziciją, o dabar tai tik atskiros nuomonės“, – pridūrė jis.

Valdantieji „valstiečiai“ penktadienį pranešė nutraukiantys susitarimą su „socialdarbiečiais“ dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba.

Partija pranešė, kad taip nuspręsta, „išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo“.

„LVŽS taryboje išreikštas susirūpinimas, kad po praėjusio tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kelti bendrus su koalicijos partneriais kandidatus, LSDDP frakcijos nariai neparėmė Seime LVŽS frakcijos balsuojant dėl esminių vertybinių klausimų, ypač tų, kurie susiję su sveikatos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis“, – partijos pranešime cituojamas jos vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Socialdarbiečiai“ baigiant pavasario sesiją vieninteliai iš valdančiųjų palaikė siūlymą liberalizuoti alkoholio vartojimą – paplūdimių kavinėse leista pardavinėti silpną alkoholį.

Anot „valstiečių“ pranešimo, lieka galioti sprendimas kartu su partija „Gerovės Lietuva“ kandidatu į Seimą iškelti šios partijos lyderį Naglį Puteikį, su „valstiečiais“ į Seimo rinkimus eis ir „socialdarbiečių“ frakcijos nariai Antanas Vinkus bei Rimantė Šalaševičiūtė.

Pastaroji BNS penktadienį teigė, kad iš LSDDP pasitraukė „prieš kelias dienas“, stoti į LVŽS tvirtino kol kas neplanuojanti.

„Aš iš partijos į partiją nebėgioju, bet buvo tam tikros aplinkybės, jog priėmiau tokį sprendimą“, – sakė parlamentarė.

Anksčiau birželį valdantieji „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“ buvo paskelbę, kad kai kuriose apygardose kandidatus į Seimą ketina kelti kartu.

Tarp bendrų partijų kandidatų įvardyti „socialdarbiečių“ vadovas Gediminas Kirkilas bei Seimo nariai Rimantas Sinkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis ir Antanas Vinkus.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga yra pasirašiusios valdančiosios koalicijos susitarimą.

„Norėtųsi, kad būtų atitinkamai sureaguota kuo plačiau Europoje. Kadangi vokiečiai yra analogiškai pasmerkę Ribentropo-Molotovo paktą, kaip ir savo laiku Sovietų Sąjunga, mes atkreipiame dėmesį, ką dabar rusai daro“, – BNS sakė J. Bernatonis.

Laiške Vokietijos Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkui Norbertui Rottgenui (Norbertui Riotgenui) informuojama apie Lietuvos Seimo priimtą rezoliuciją, kuria griežtai smerkiami bandymai Rusijos Valstybės Dūmoje kėsintis į šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus.

„Rezoliucija taip pat pabrėžiama, kad tokiais sisteminiais istorinio revizionizmo veiksmais Rusijos Federacijos Valstybės Dūma siekia pateisinti Rusijos Federacijos dabartinę agresyvią politiką ir agresiją kaimyninių valstybių atžvilgiu, kvestionuoti kaimyninių šalių valstybingumą remiantis „artimojo užsienio“, „rusų pasaulio“ ir „tėvynainių gynimo“ koncepcijomis, skatinti nepasitikėjimą tarp Vakarų bendruomenės, skaldyti Europos Sąjungą ir NATO, dešimtmečiams pereiti į konfrontaciją su Vakarais“, – rašoma laiške.

Norėtųsi, kad būtų atitinkamai sureaguota kuo plačiau Europoje.

J. Bernatonio teigimu, Dūmoje svarstomas Aleksėjaus Žuravliovo inicijuotas įstatymo projektas paskelbti Rusijos teritorijoje negaliojančiu 1989 metų gruodžio 24 dienos SSRS Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą „Dėl Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“, reabilituotų tiek sovietinį, tiek nacistinį totalitarinius režimus.

„(...) neigiant jų tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus sudarant ir įgyvendinant Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus“, – teigiama laiške.

Vokietijos parlamento nariai kviečiami nelikti abejingais Rusijos Dūmos „mėginimams reabilituoti sovietinį-nacistinį totalitarinių režimų bendradarbiavimą ir perrašyti Europos istoriją“.

Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.

Ambasadorius susitiko su Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku „socialdarbiečiu“ Juozu Bernatoniu.

„Kadangi Seimo tribūnoje buvo oficialus Taivanio atstovas ir tokiu būdu, Kinijos manymu, buvo pažeista vieningos Kinijos politika, kuri numatyta mūsų sutartyje su Kinija, jis išsakė savo nuomonę“, – pirmadienį BNS sakė J. Bernatonis.

Komiteto vadovas tvirtino paaiškinęs situaciją, kokiu būdu Andy Chinas (Endis Činas) atsidūrė Seimo tribūnoje.

„Aš paaiškinau, kad pagal statutą, opozicija turi savo darbotvarkes ir kad tai nėra oficiali Lietuvos pozicija, o buvo opozicijos iniciatyva“, – teigė J. Bernatonis.

Anot jo, šis įvykis neturės įtakos Lietuvos ir Kinijos santykiams.

„Pirmą sykį parlamento tribūna buvo suteikta Taivanio atstovui. Ambasadorius turėjo reaguoti“, – sakė URK pirmininkas.

Taipėjaus misijos Baltijos šalims vadovas A. Chinas ketvirtadienį buvo pakviestas į Lietuvos parlamentą sudalyvauti diskusijoje „Koronaviruso pamokos ir pasekmės sveikatos apsaugai“. Jį pakvietė diskusiją inicijavę opozicinei konservatoriai.

Taipėjus yra Taivano sostinė.

Taivano salos statusas yra vienas iš jautriausių klausimų Kinijai. Kinijos valdžia neatsisako grasinimų jėga gauti teritorijos kontrolę ir siekia, kad Taivanas nedalyvautų tarptautinėje veikloje.

Lietuva kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir laikosi „vienos Kinijos“ politikos.

Tokia Seimo narių pozicija paaiškėjo antradienį Seimo nariui „socialdarbiečiui“ Juozui Bernatoniui pateikus Seimo rinkimų įstatymo pataisas dėl internetinio balsavimo.

„Matau perspektyvą internetinio balsavimo Lietuvoje“, – vardindamas tokio balsavimo privalumus sakė J. Bernatonis. Pasak jo, pateikta iniciatyva nekeičia rinkimų sistemos, nekeičia kandidatų registravimo tvarkos, nekeičia agitacijos taisyklių. Politiko teigimu, tai būtų papildomas balsavimo būdas. Pasak J. Bernatonio, tuo galėtų pasinaudoti, pavyzdžiui, didelės  rizikos sveikatai žmonių grupė. Taip pat jeigu prireiktų antrojo balsavimo turo, politiko nuomone, tai taptų svarbia priemone Seimui išrinkti.

Remiantis Estijos pavyzdžiu, J. Bernatonis prognozavo, kad pasinaudoti balsavimu internetu pageidautų apie 20 proc. rinkėjų.

Opozicijoje dirbantys konservatoriai ir liberalai kalbėjo ne tik apie internetinio balsavimo rizikas, bet ir apie trumpą laiką, kuris neleis tokios sistemos įdiegti jau rudenį.

Pasak Seimo nario Simono Gentvilo, liberalai nuosekliai pasisako už internetinio balsavimo įvedimą. Tačiau tokios sistemos įvedimas šiems rinkimams, jo nuomone, būtų neįmanomas, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų procedūrų.

„Sakome „už“, bet registruosime pasiūlymą, kad toks balsavimas būtų galimas tik nuo kitų rinkimų“, – sakė  S. Gentvilas.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma nesupranta, kaip galima teikti tokį esminį rinkimų sistemos pakeitimo siūlymą likus mažiau nei pusei metų iki rinkimų.

„Esame priėmę bendrą nuostatą, kad tokie keitimai likus mažiau nei pusei metų iki rinkimų negalimi. (...) Per trumpą laiką saugių patikimų sistemų nesukursi“, – mano jis.

Ar  galima per tokį trumpą laiką techniškai ir saugiau tai įgyvendinti, suabejojo ir konservatorius Edmundas Pupinis.

Antradienį Seimo rinkimų įstatymo pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 69 Seimo nariai, 15 buvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. Po svarstymo komitetuose Seimo rinkimų įstatymo pataisos į plenarinių posėdžių salę sugrįš birželio 30 d.

Jei Seimas pritartų, balsuoti internetu būtų galima nuo paskutinio antradienio iki rinkimų dienos 9 valandos iki paskutinio ketvirtadienio iki rinkimų dienos 22 valandos.

Visi balsavimo elektroniniame biuletenyje veiksmai būtų vykdomi tik rinkėjo balsavimo įrenginyje, informacija apie rinkėjo atliktus veiksmus balsuojant elektroniniame biuletenyje rinkėjo balsavimo įrenginyje neturėtų būti išsaugoma ar perduodama į internetą.

Projektas numato, kad duomenys apie rinkėjo balsavimą internetu turi būti prieinami Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkėjo apygardos ir apylinkių rinkimų komisijų nariams bei rinkėjui apie save.

Seimo rinkimų įstatymo pataisos numato, kad elektroninių biuletenių grupės būtų perkeliamos į dešifravimo įrenginį. Pagal projektą, į dešifravimo įrenginį perkeliami biuleteniai negali turėti identifikavimo su rinkėjų tapatybe ar jų elektroninio balsavimo paketais ryšį nustatančių elementų. Tik po to, kai biuletenių grupės perkeltos į dešifravimo įrenginį, iš saugyklos būtų paimamas dešifravimo raktas ir pradedamas elektroninių biuletenių dešifravimas.

Dešifruoti elektroniniai biuleteniai iš dešifravimo įrenginio būtų perkeliami į elektroninių biuletenių skaičiavimo įrenginį.

Įstatymo pataisos numato, kad VRK privalo pasirūpinti, kad niekam nebūtų atskleidžiamas dešifravimo raktas, kuris kartu su elektroninės balsadėžės turiniu būtų sunaikinamas naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį.

Aš, skirtingai nei jis, ketinu Lietuvai siūlyti ne kokį nors nelabai suprantamą rinkimų modelį, o tiesioginį balsavimą už konkrečius asmenis be partinių sąrašų.

Nuo partijų vairo pasitraukus žymiems veikėjams, asmenybėms, piliečiams liko tik partiniai sąrašai, nors Lietuvos žmonės visada mieliausiai balsuodavo už asmenybes.

Kas liko iš socialdemokratų, kai tarp jų nebeliko Algirdo Brazausko ir Česlovo Juršėno? Šešėlis. Kas yra konservatorių partija be Vytauto Landsbergio? Šešėlis. Kas liko iš liberalų, kai lyderių pozicijose nebeliko Eligijaus Masiulio ir Eugenijaus Gentvilo? Šešėlis.

Klaipėdiečiams pastarosios politinės netektys yra ypač skaudžios, nes Klaipėda visada balsuodavo už liberalus. Dabar gi daugybė miesto žmonių net negalėtų pasakyti, kas šiuo metu vadovauja liberalams Lietuvoje.

Partinių asmenybių nebėra, todėl reikėtų situaciją keisti. Reikia, kad žmonės galėtų balsuoti už konkrečius asmenis, o ne už partinius sąrašus. Tada reikalai tikrai pasikeistų, nes pati sistema priverstų iškilti tuos žmones, kurie verti lyderio pozicijos.

Todėl šalyje turėtų likti tik vienmandatės apygardos.

Jie siūlo keliose apskričių teritoriniu pagrindu sudarytose daugiamandatėse apygardose balsuoti ne už partijos sąrašą, o už konkretų žmogų.

„Tai būtų sistema, kuri būtų artimesnė mūsų tarpukario sistemai, tik tuomet buvo balsuojama už sąrašus, o ne už asmenybes iš sąrašų. Panaši sistema Estijoje, aš grįžęs iš ambasadorių paruošiau projektą, bet buvusioj kadencijoj nesulaukiau palaikymo“, – BNS sakė pataisų iniciatorius Juozas Bernatonis.

Panašų rinkimų modelį J. Bernatonis pasiūlė dar 2013 metais, po ambasadoriaus kadencijos Taline pradėjęs eiti teisingumo ministro pareigas, tačiau parlamente šis siūlymas paramos nesulaukė ir nebuvo pateiktas.

J. Bernatonis tvirtina, kad projektą registravo atsižvelgęs į politologų bei Prezidentūros komentarus dėl perėjimo prie proporcinės rinkimų sistemos, tikėdamasis, jog šį kartą projektas gali sulaukti sėkmės.

„Projektas, kurį registravome, parengtas jau praėjusiose kadencijoje, tačiau tada siūlymai nesulaukė palaikymo. Kadangi dabar yra politologų siūlymai, prezidento palaikymas, mes galvojame, gal jam gali būti pritarta“, – teigė politikas.

Seimo rinkimų įstatymo naują redakciją J. Bernatonis registravo kartu su LSDDP lyderiu Gediminu Kirkilu ir frakcijos kolege Irena Šiauliene.

„Socialdarbiečiai“ siūlo, kad nauja sistema pradėtų veikti nuo 2024 metų: rinkimai rudenį vyktų pagal dabartinę mišrią sistemą, kai dalis Seimo narių išrenkami pagal partijų sąrašus, dalis – vienmandatėse apygardose.

Pagal projektą, šalyje būtų sudaroma 13 daugiamandačių apygardų, su galimybe steigti papildomą apygardą užsienio lietuviams.

Vilnius būtų skiriamas į dvi apygardas – gyvenantys Neries kairiajame krante balsuotų pirmojoje, dešiniajame Neries krante – antrojoje apygardoje. Kitos apygardos atitiktų apskričių ribas, taip pat būtų Vilniaus krašto apygarda, kurioje balsuotų Vilniaus apskrities rinkėjai, išskyrus sostinės gyventojus.

Partijos kiekvienoje apygardoje keltų savo sąrašą, taip pat būtų sudaromas atskiras savarankiškai išsikėlusių kandidatų sąrašas, o rinkėjas savo balsą atiduotų vienam kandidatui.

„Į rinkimų apygardą atėjęs žmogus gauna visus sąrašus, ir iškeltus partijų, ir save išsikėlusius, ir balsuoja už vieną asmenybę, nes žmonės nori balsuot už asmenybes.  Iš visų  sąrašų rinkėjas išsirenka vieną ir tos asmenybės, kurios surenka daugiausiai žmonių balsų, laimi toje regioninėje apygardoje“, – sistemą pristatė J. Bernatonis.

„Priklausomai nuo žmonių skaičiaus apygardose, mandatai pasiskirsto nuo penkių iki trylikos, kadangi daugiamandatės apygardos suskirstytos pagal administracinį apskričių padalinimą“, – sakė parlamentaras.

Šiuo metu Seimo rinkimuose 71 atstovą į parlamentą rinkėjai renka vienmandatėse apygardose, taip pat 70 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos. Artėjantiems Seimo rinkimams pirmą kartą įsteigta atskira Pasaulio lietuvių apygarda užsienio rinkėjams.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

„Aš manau, kad tai gera kandidatūra. Buvo ir anksčiau Seimo nariai teikiami. Nieko ypatingo čia nematau. Nežinau, kodėl čia triukšmas sukeltas. Seimo pirmininkas paprasčiausiai elgiasi negarbingai, jam pateikta ir daugiau kandidatūrų, kažkodėl jis iš pradžių jam pats pasiūlė. Po to, matyt, greičiausiai Ramūnas Karbauskis čia teisus, konservatorių (V. Pranckietis. – ELTA) pagąsdintas, konservatorių balsais laikosi. Tai toks negarbingas elgesys, tokiais atvejais reikia garbingai elgtis“, – Seime teigė G. Kirkilas.

ELTA primena, kad Socialdemokratų darbo partija pateikė V. Pranckiečiui pasiūlymą į KT teisėjus skirti J. Bernatonį. Tuo metu V. Pranckietis LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigė, kad Seimui neteiks J. Bernatonio kandidatūros į KT teisėjus.

Seimo pirmininkas, prezidentas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas kandidatus į KT teisėjus turi pateikti iki gruodžio 19 dienos.

R. Karbauskis: mes dar neapsisprendėme

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija dar nėra apsisprendusi dėl „valstiečių“ kandidato į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.

„Mes dar neapsisprendėme“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, Seimo pirmininkui Viktorui  Pranckiečiui paskelbus, kad neteiks „socialdarbiečio“ Juozo Bernatonio kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, „valstiečių“ frakcija nebalsavo dėl šios kandidatūros.

„Nebalsavome, nes buvo paskelbta, kad jo kandidatūros nesiūlys. Buvo aišku, kad Seimo pirmininkas daro taip, kaip jam liepia opozicija, atitinkamai mes ir nebalsavome, nėra reikalo“, – sakė R. Karbauskis.

LRT televizijos laidai „Savaitė“ Seimo pirmininkas sakė, kad  J. Bernatonio nepalaiko dauguma frakcijų, taip pat ir dalis valdančiųjų „valstiečių“. Sekmadienį planuojamos parodyti Laidos ištrauką publikavo naujienų portalas lrt.lt.

„Tai buvo koalicinis susitarimas, matyt, labai jau seniai. Pats procesas gegužės 30 dienos, kada buvo paskelbta, kad naują kurs koaliciją, tai buvo irgi jų inicijuotas tik tam, kad Gediminą Kirkilą pasodintų į Seimo pirmininko kėdę, kad jis toliau siūlytų J. Bernatonį į Konstitucinį Teismą“, - teigė V. Pranckietis.

„Taip neįvyko ir ačiū Dievui. Ir tokiu būdu aš aiškiai pasakiau, kad aš neteiksiu J. Bernatonio, nors gavau teikimą raštu iš tos frakcijos“, – pridūrė jis.

Taip neįvyko ir ačiū Dievui. Ir tokiu būdu aš aiškiai pasakiau, kad aš neteiksiu J. Bernatonio, nors gavau teikimą raštu iš tos frakcijos.

V. Pranckieitis tvirtino, kad apklausęs frakcijų seniūnus, išgirdo, kad ši kandidatūra „neturi jokios perspektyvos“.

„Tai manau, kad padėjau J. Bernatoniui tuo, kad nepateikėme jo ant to aukuro, kad jis būtų susideginęs per tuos tris mėnesius, kol „kabėtų ore“, – sako Seimo pirmininkas.

Valdančioji Socialdemokratų darbo frakcija savo nario, buvusio teisingumo ministro J. Bernatonio kandidatūrą į KT teisėjus iškėlė ketvirtadienį.

Pats J. Bernatonis taip pat nebuvo tikras tuo, kad V. Pranckietis teiks jo kandidatūrą.

Seimo pirmininkas, kaip ir prezidentas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kandidatus į KT teisėjus turi pateikti iki gruodžio 19 dienos.

V. Pranckietis yra paprašęs parlamento frakcijų teikti savo kandidatus.

Kovą baigiasi Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija.

D. Žalimas ir G. Mesonis į Konstitucinį Teismą paskirti 2011 metais, o V. Milius vėliau, 2013 metais, į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju tapusio Egidijaus Bieliūno atlaisvintą vietą.