Šventė turėjo prasidėti vidurdienį, tačiau viskas vyko ne visai taip, kaip buvo suplanuota – lietus gerokai praretino karinių jūrų pajėgų orkestro gretas, o ir klaipėdiečių į jos atidarymą susirinko mažiau nei tikėtasi. Rengėjai svarstė, gal pajūrio žmonės pabūgo lietaus.

Dangės krantinėje prie burlaivio „Meridianas“ rikiavosi skirtingų spalvų marškinėliais vilkintys žmonės. „Dangės ralyje“ buvo pasirengusios dalyvauti trylika komandų.

Po ilgai netrukusių sveikinimo kalbų komandos pradėjo ruoštis startui. Vienu metu galėjo plaukti tik trys valtys. Gaišta, kol jos buvo nuleistos ant vandens, kai kuriems ralio dalyviams dar teko aiškinti, kaip sinchroniškai irkluoti.

Renginio dalyvių laukė keturios įtemptos rungtys, kurių metu buvo renkami komandiniai taškai, bet pagrindinė jų buvo komandinio irklavimo rungtis – lenktynės 20-vietėmis drakonų valtimis.

Apie 13 val. prasidėjusios varžybos užtruko maždaug iki 17 val., kantriausieji laukė laimėtojų paskelbimo. Renginio dalyviai varžėsi dėl Klaipėdos miesto mero Arvydo Vaitkaus taurės.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Bet ir be šios ceremonijos buvo ką veikti. Dalyviai dalyvavo įvairiose pramogose, viktorinose, stengėsi laimėti prizus, ragavo žuvienę.

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai surengė viktoriną „Su jūra mes didesni“. Taip vadinasi ir muziejaus parengtas ir išleistas meninis edukacinis leidinys, kuriame pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija ir brėžiami rytdienos horizontai su šių dienų jūros herojais, įkvepiant jaunus žmones atsigręžti į jūrą ir rinktis jūrines profesijas.

Vienas patraukliausių visos šventės renginių buvo Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro Jachtų modeliukų varžybos, kurios vyko prie Jono kalnelio.

Mažiau dėmesio susilaukė diskusija, kurioje diskutuota apie Klaipėdos – jūrinio miesto potencialą ir susidarančias kliūtis jam tinkamai skleistis. Meridiano skvere po palapinės skliautu sėdėjo tik diskusijos dalyviai, tuo metu pradėjo smarkiau lyti ir žmonės paskubėjo slėptis.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Popietę nusigiedrijo ir į skverą prie „Meridiano“ atėjo daugiau žiūrovų.

Iki vakaro užtrukusi šventė padarė pradžią tradicijai tokiu būdu iš arčiau susipažinti su jūrinėmis organizacijomis, mokymo įstaigomis, pažinti Klaipėdą, kaip jūrinės valstybės centrą.

Jūros dienos idėja

Oficialiai minima, kad pirmoji Jūros diena Klaipėdoje buvo surengta 1934 m. rugpjūčio 12 d. Iš tiesų tai nėra teisinga, nes Jūros dienos renginiai vyko ir rugpjūčio 11-ąją, tik juose nebuvo prezidento Antano Smetonos.

Minima, kad pirmoji Jūros diena surengta Lietuvos Vakarų sąjungos iniciatyva. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokios šventės rengimo idėjos autorius buvo Lietuvos universiteto Kaune profesorius Kazys Pakštas.

Jis vadovavo dar 1933 m. įsteigtai Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungai. Jos metiniame susirinkime 1934 m. balandį K. Pakštas ir pranešė apie sumanymą Klaipėdoje surengti Jūros dieną.

Iš tiesų, idėja nebuvo kokia nors nauja. Pirmoji Jūros diena surengta dar 1925 m. rugpjūčio 2 d. Palangoje. Ji nebuvo pompastinė. Kurhauzo sode kalbą pasakė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, vyko loterija, plaukiojimas laivais, koncertas ir naktiniai šokiai.

1933 m. Lietuvoje dėl Klaipėdos krašto buvo išskirtiniai. Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, galvas pakėlė ir Klaipėdos krašte likę Vokietijos gerbėjai.

Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą. Be to, 1933 m. buvo minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-metis. Ta proga laikinojoje sostinėje Kaune buvo nuspręsta daugiau dėmesio rodyti Klaipėdos kraštui. 1933 m. birželio pradžioje Klaipėdoje surengta ir Mažosios Lietuvos dainų šventė. Tų pačių metų liepos 22 d. Juodkrantėje vyko žvejų šventė.

Proginė: minint pirmąją Jūros dieną 1934 m. buvo išleista K. Pakšto knyga „Baltijos jūra“. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Dirigavimas šventei iš Kauno

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-mečio proga iškeltas šūkis: „Visi į Lietuvos jūrą“. Valdžia Kaune suprato, kad dauguma Lietuvos gyventojų nėra matę jūros. Jūros diena ir turėjo tapti pretekstu lietuviams pajusti tai, kas yra pajūris ir Klaipėda.

Jūros dienos minėjimo renginiai buvo konstruojami Kaune, kur įkurtas Vyriausiasis jūros dienos komitetas. Siūlymus šiai dienai pažymėti teikė ir Klaipėdos jūrinės organizacijos – Jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos uosto valdyba, Skautų, Šaulių sąjungos.

Klaipėdoje buvo įkurtas ir jau minėto Jūros dienos komiteto skyrius. Jo vadovu tapo uosto inžinierius Jonas Šimoliūnas. Klaipėdiečiai turėjo spręsti praktinius Jūros dienos rengimo klausimus – svečių apgyvendinimo, maitinimo, renginių vietų paruošimo, medicininės pagalbos užtikrinimo ir kitus.

Jūros dienos proga Klaipėdoje buvo išleisti keli svarbūs leidiniai. Tarp jų ir K. Pakšto monografija „Baltijos jūra“. Pasirodė ir 32 puslapių išsamus šventės vadovas. Jame pateikta šventės idėja, programa, svarbi informacija, elgesio taisyklės, rėmėjų reklama.

Šventei surengti pinigų skyrė Lietuvos vyriausybė, tačiau jų teko rinkti ir iš uosto verslininkų.

Renginyje: Jūros dienos minėjimo iškilmės Klaipėdoje prie švyturio, kur kalbėjo prezidentas A. Smetona. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Pasižadėjo saugoti jūrą

1934 m. Jūros diena buvo žymima ne tik Klaipėdoje. Buvo iškelta idėja apie jūrą, jos prasmę kalbėti kiekviename Lietuvos mieste. 1934 m. liepos 22 d. Jūros dienos renginiai vyko Šventojoje. Ir čia lankėsi prezidentas A. Smetona su palyda. Įdomų pranešimą apie Šventosios uosto atstatymą pateikė J. Šimoliūnas.

Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, Kaune buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą.

Skirtingu laiku Jūros dienos minėjimo renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Daugelyje vietų tai labiau buvo Kariuomenės diena. Kaune Jūros dienos proga buvo iškelta tautinė vėliava, katedroje vyko pamaldos, Rotušės aikštėje organizuotas kariuomenės ir organizacijų paradas, surengta paskaita apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo reikšmę.

1934 m. rugpjūtį Jūros dienos minėjimo Klaipėdoje eigą kauniečiai galėjo sekti klausydamiesi radijo transliacijų miesto sode.

Rugpjūčio 11 d. (šeštadienis) buvo skirta Lietuvos jaunimui. Pagrindinis akcentas teko tiems, kurie žuvo jūroje ir prie jos. 1934 m. vasarą dar buvo gyvas 1933 m. liepos 15 d. prisiminimas, kai išplaukiant per uosto vartus audra nubloškė laivą „Budys“ ant šiaurinio molo, žuvo jūrų skautai Vitoldas Amulevičius, Edvardas Jasiukevičius, Vincas Šidlauskas.

Tą dieną Jūros dienos minėjimo komiteto nariai, uosto ir spaudos atstovai, būrys svečių plaukė į jūrą nuleisti eglių šakelių vainiką už žuvusiuosius jūroje.

Rugpjūčio 12 d. (sekmadienį) vyko pamaldos, apie 11 val. į šventę atvyko prezidentas A. Smetona. Jis pasakė kalbą, kuria ragino branginti jūrą ir budriai ją saugoti. „Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosim“, – tuomet žadėjo A. Smetona.

Iš jo kalbos galima suvokti, kad 1934 m. Lietuvoje buvo nerimo dėl Klaipėdos krašto, bet buvo ir nusiteikimas saugoti jūrą. Ryškiais Didžiosios Lietuvos siekiais būti amžinai su jūra mirgėjo antraštės to meto Lietuvos spaudoje.

Tą dieną vyko ir žvejų, kitų apie 20 Klaipėdos organizacijų paradas. Po jo vyko vandens sporto varžybos, žvejų regata, laivų paradas ir Jūros dienos uždarymas.

Pirmosios Klaipėdoje surengtos jūros dienos renginiuose dalyvavo per 60 tūkst. žmonių. Dauguma jų turėjo pirkti šventės bilietą, kuris kainavo vieną eurą, o kauniečiams, kurie buvo laikomi turtingiausiais žmonėmis anuometinėje Lietuvoje, – 1,5 euro.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

„Didžiuojamės, kad Jurbarke ilgą laiką veikė vienas svarbiausių Nemuno upės uostų, kuris, susiklosčius istorinėms aplinkybėms, tapo ir pirmuoju Lietuvos jūrų uostu“, – sakė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.

Lietuvos jūrų muziejaus, inicijavusio Lietuvos laivyno 100-mečio pažymėjimą, direktorė Olga Žalienė teigė, kad plečiant jūrinės valstybės 100-mečio minėjimo geografiją, norima įtraukti visuomenę į jūrinės kultūros veiklas ir supažindinti ją su šalies jūrinio laivyno istorija, iškiliomis asmenybėmis.

„Manome, kad Lietuvą šiandien vėl, kaip ir prieš šimtą metų, reikia „įjūrinti“, – sakė O. Žalienė, – nes priešingu atveju kyla pavojus, kad nebesuvoksime, ką reiškia būti ne tik šalimi prie jūros, bet ir jūrine valstybe.“

Jūros diena Jurbarke prasidės vidurdienį iškilminga laivo „Prezidentas Smetona“ istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija Vasaros estradoje, dalyvaujant Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestrui ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams. Vėliau bus atidarytos laivininkystei skirtos parodos Jurbarko dvaro parke ir Jurbarko krašto muziejuje, pranešė Jūrų muziejus.

Lankytojai bus kviečiami įsitraukti ir į Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos edukacines veiklas, išbandyti valdyti virtualų laivą, susipažinti su mokomaisiais laivais.

Lietuvos jūrų muziejus taip pat kvies į edukacinius užsiėmimus vaikus ir suaugusius: „Jūrininko ABC“, „Atrask galimybių jūras“, jūrinio pilietiškumo alėją „Ateities kapitonai“ bei kūrybines dirbtuves „Pastatyk laivę“. Čia bus galima išmokti rišti jūrinius mazgus, pažinti jūrinių signalų bei vėliavėlių reikšmes, o vaikai drauge su muziejaus edukatoriais mokysis statyti kurėną.

Jurbarko krašto muziejaus terasoje bus rengiami vieši pokalbiai jūrinėmis temomis: apie upeivius ir jūreivius, jūrinį verslą ir pramogas, mokslą ir ekspedicijas, romantiką ir atradimus Lietuvos jūrų muziejaus direktorė kalbins istorikus, politikus, mokslininkus bei jūrininkus.

Jurbarko vidaus vandenų uosto teritorijoje ir Nemune visą dieną veiks amatininkų mugė ir batutų parkas, popietę koncertuos Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas, vyks Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos parodomosios pratybos „Žmogus už borto“. Jūros dieną vainikuos pramoginių laivų flotilė ir paradas Nemune.

Šiemet pažymimas Lietuvos – jūrinės valstybės – šimtmetis. 1921 metų kovo 4 dieną į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis laivas, nuleistas į vandenį  su trispalve, – motorinis burlaivis „Jūratė“.

Šio Jurbarke registruoto laivo įplaukimas ženklina Lietuvos laivyno istorijos pradžią.

Du pirmieji lietuviški laivai negalėjo būti registruoti dar Lietuvai tuomet nepriklausiusiame uostamiestyje.

Suplaktos dienos

Tai, kad lietuviškam mentalitetui jūrą yra tik vieta kur galima praleisti karštą vasaros dieną, liudija ir tas faktas, kad svarstant įstatymą dėl atmintinų dienų jūrinių renginių beveik nebuvo.

Nacionalinių atmintinų dienų kategorijoje tarp profesijų pagerbimo buvo įrašytas liepos paskutinis sekmadienis, kuris neva minimas kaip Jūros diena ir Žvejų diena.

Tai skamba kaip nesusipratimas. Kad liepą minima Jūros diena tai yra aišku ir suprantama. Dar 1934 m., kai buvo surengta pirmoji Jūros šventė, ji, kaip liudija to meto ženklai, jau vadinosi Jūros diena. Ji jokiu būdu nebuvo profesinė šventė. Jos ištakos yra platesnės, skirtos nacionaliniam pasididžiavimui tuo, kad Lietuva yra prie jūros. Oficialiai Jūros diena yra minima liepos 30-ąją.

Kažkam dar 1965 m. kilo mintis prie Jūros šventės arba Jūros dienos dar pridėti pavadinimą Žvejų diena. Šis nesusipratimas atėjo iki mūsų laikų. Nors žvejai turi savo Tarptautinę žvejo dieną. Ji švenčiama kasmet birželio 27-ąją. Tai siejama su šv. Petro varduvėmis, nes jis yra laikomas žvejų globėju. Jau daugelyje miestų gimsta tradicija birželį švęsti žvejo, o tuo pačiu ir žuvies dieną. Kodėl gi ne? Žvejyba yra atraktyvus reikalas, o ir orai birželį būna puikūs.

Su jūromis siejamos datos

Be šių sumaišytų dienų dar yra daugybė datų, susietų su jūra, vandenimis, kurias reikėtų švęsti.

Nuo 2008 m. kasmet gegužės 20 d. ES iniciatyva švenčiama Europos jūros diena. Tai laikoma sėkmės švente, kuria pažymima Europos šalių jūrinė praeitis ir žvelgiama į ateitį, akcentuojama jūrų ir vandenynų reikšmė žmonių gyvenime.

Lietuvoje ši šventė įgavo patrauklias formas. Ji kasmet pažymima kartu su laivybos sezono atidarymu savaitgalį prieš gegužės 20-ąją.

Nuo 2008 m. birželio 8-ąją oficialiai minima ir Pasaulinė vandenynų diena, kurios tikslas atkreipti dėmesį į pasaulio vandenis, jų taršą, vandenynų gyvūniją, turtus ir reikšmę žmonėms. 

Rugpjūčio trečiąjį savaitgalį pasauliniu mastu priimta švęsti ir tarptautinę švyturių dieną.

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį Lietuvoje dar pažymima Baltijos jūros diena. Ji neturi tokio plataus mąsto kaip Europos jūros diena. Baltijos jūros diena kilo iš žmonių iniciatyvos, kai 1988 m. surengta akcija „Baltijos apkabinimas“.

Tarptautinė jūrų organizacija rugsėjo pabaigoje siūlo minėti Pasaulinę jūros dieną kasmet su atskira pasaulinei laivybai ir jūrų verslui aktualia problematika.   

Išskirtos keturios dienos

Dėl įvairių dienų įtraukimo į minėtinų ir Lietuvoje švenčiamų dienų įstatymą vyko pokalbis Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius.

Į Lietuvoje švenčiamų dienų įstatymą atskirose kategorijose pasiūlyta įtraukti gegužės 20-ąją, kai švenčiama Europos jūros diena, birželio 25-ąją (Tarptautinė jūrininko diena), birželio 27-ąją (Tarptautinė žvejo diena) paskutinį liepos savaitgalį (nacionalinė Lietuvos jūros diena). 

Tai yra pačios svarbiausios dienos Lietuvoje susietos su jūrine veikla.

Labai norint jų galima surasti ir dar daugiau. Tačiau Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai laikosi nuomonės, kad visų jūrinių dienų nereikėtų traukti į Nacionalinių švenčių įstatymą. Kai kurios dienos gali būti švenčiamos ir mažesnėse grupelėse.

Kaip pavyzdys galėtų būti kasmet gegužės trečią sekmadienį švenčiama Tarptautinė jūros kiaulių diena. Skamba tarsi humoras, bet daliai žmonių ta diena yra ypač svarbi. Tarptautinė organizacija „Ascobans“ tą dieną minėtina paskelbė siekdama išsaugoti mažuosius Baltijos ir Šiaurės jūros banginius.

Vasara baigėsi, bet Palanga vis dar dūzgia.

Rugsėjo 14-16 dienomis Palangos gatvėse šurmuliuos nuotaikinga amatininkų ir tautodailininkų mugė, įvairiose vietose suksis liaudiškų šokių festivalio „Palangos miestely 2018" dalyviai, vasaros skaitykloje ir šalia jos vyks geriausių Lietuvoje „Meistrų kalvė", o Šventojoje švęs Jūros dieną. 

„Palanga dūzgia" renginių programa

Rugsėjo 14-16 d. 

10-20 val. Mugė „Palangos miestely“

J. Basanavičiaus g., Vytauto g.

Rugsėjo 15 d.

13-19 val. Tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely 2018“

Grafų Tiškevičių al., J. Basanavičiaus g., Vytauto g., Jūratės ir Kastyčio skveras, Šventosios g. 1, Šventoji 

12 val. Šventinė eisena

Grafų Tiškevičių al., Basanavičiaus g. iki Jūratės ir Kastyčio skvero

17 val. Palangos garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonija

Palangos kurhauzo salė, Grafų Tiškevičių al. 1

17.30 val. Folkloro grupės „Kitava“ koncertas

Jūratės ir Kastyčio skveras

Šventoji

Jūros diena 

11-16 val. Vikingų laivų varžybos ir kitos pramogos

Šventosios uostas, beždžionių tiltas, Šventosios g. 1

15 val. Grupės „Žemaitukai“ koncertas

Šventosios g. 1

16 val. Dainų, šokių ir muzikos festivalis „Nepalikit su negalia vienų“

SC „Energetikas“, Kuršių takas 1

Rugsėjo 15-16 d.

„Meistrų kalvė“ 

Kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, seminaras, palangiškių kulinarinis paveldas, tautiškiausios naujovės konkursas, koncertai ir rūbų kolekcijų etno motyvais pristatymai.

Palangos vasaros skaitykla, Vytauto g. 72, Palanga

Organizatoriai pasilieka teisę keisti renginių programą.

„Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc. 

„Be žuvies ir jos patiekalų neįsivaizduojama daugelis tradicinių Lietuvos švenčių. Tačiau neretai girdime, kad žuviai dažniau patekti ant šeimos stalo sukliudo ir tai, kad daugelis tiesiog nemėgsta terliotis ruošdami maistui šviežią žuvį ar mano, kad ją gana sudėtinga skaniai pagaminti“, − sako prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančios bendrovės Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas, sutikęs pasidalinti keliais patarimais, padėsiančiais kasdienį stalą dar paprasčiau praturtinti žuvimi.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žuvies valgyti reguliariai, bent kartą-du per savaitę. Tai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje, lašišoje, skumbrėje esančios omega-3 riebalų rūgštys itin naudingos ne tik širdžiai, smegenims, bet ir sąnariams, odai, imuninei sistemai. Mokslininkai teigia, kad žuvis stiprina ir žmogaus psichinę sveikatą: tyrimų duomenimis, minėtos omega-3 rūgštys ir vitaminas D, kurio šaltinis taip pat yra žuvis, didina atsparumą depresijai ir padeda kovoti su šia liga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tačiau klausantis kai kurių žvejų ir šeimininkų, susidaro įspūdis, kad slogią nuotaiką gali sukelti jau vien žuvies patiekalų gaminimas. Toks požiūris nebūtinai teisingas: žuvį nuvalyti ir skanų jos patiekalą vakarienei paruošti galima vos per keliolika minučių“, − pabrėžia A. Poleninas.

Tinkamai pasirinkite įrankius

Pasak A. Polenino, nutarus ruošti patiekalą iš šviežios žuvies ir valyti ją patiems, svarbu pasitelkti tinkamus įrankius. Šiuo atveju nepamainomos yra aštrios virtuvės žirklės. „Jomis dorodami žuvį lengvai ir greitai nurėšite plaukmenis. Žirklėmis patogu žuvį ir skrosti, negiliai įkerpant pilvą – taip sumažėja rizika pažeisti žuvies tulžį. Išsiliejusi ji gali žuvį apkartinti, tad jei taip atsitiko, skrodžiamą žuvį nedelsdami gausiai nuplaukite vandeniu“, − pataria pašnekovas.

Jei po ranka neturime virtuvės žirklių, žuviai doroti tiks ir aštrus bei plonas peilis, o filė patogiau išpjauti peiliu, turinčiu lanksčią geležtę. Dorojant žuvis, ypač stambesnes, tokias kaip lašiša, virtuvėje pravers ir pincetas, kuriuo greitai ištraukiosite filė likusias ašakas.

„Be abejo, visada galima rinktis jau paruoštą filė. Kita vertus, žuvis dorojant pačiam lieka be reikalo nuvertinamų dalių – galvų, kaulų, − iš kurių verdama žuvienė, taip pat puikiai praturtinanti kiekvieną stalą“, − pabrėžia A. Poleninas.

Žvynus įveikite be rūpesčių

Nuo šviežios žuvies patiekalų daugelį atbaido būtinybė žuvį skusti ir po šio proceso liekanti pilna virtuvė žvynų. Specialistas šypsosi: tokia būtinybė kyla ne visuomet. Kai kurių žuvų, tokių kaip vėgėlės, šamai, otai ar lynai, oda be žvynų arba jie labai smulkūs ir skusti jų nebūtina – pakanka žuvį švariai nušveisti druska ar kempinėle ir gausiai nuplauti šaltu vandeniu.

Jei maistui ruošiate stambių, šiurkščių žvynų turinčias žuvis – karšius, vilkešerius, – prieš skusdami žvynus galite pusei minutės pamerkti į verdantį vandenį, tuomet žuvį nuvalyti bus lengviau. Tinkamai nuskustos žuvies oda – lygi, švelni paliesti. Jei žuvį ruošiatės kepti, A. Poleninas pataria nevargti lupant odą. „Ji sutvirtina mėsą, padeda kepamai žuviai nesuirti. Kad žuvis iškeptų tolygiau, o kepama filė nesiraitytų, išsaugotų formą, odą prieš kepant galima keliose vietose įpjauti. Be to, įsigyjant gyvą žuvį mūsų darbuotojai gali ją nemokamai paruošti: nuskusti, iškaulinti ir supjaustyti“, – sako ekspertas.

Ne per ilgai, ne per kaitriai

A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad net ir tinkamai išdorotą žuvį nesunku sugadinti per ilgai laikant ją puode, keptuvėje ar orkaitėje. „Kaip ir daugelis kitų jūros produktų, žuvies mėsa struktūrą keičia itin greitai. Todėl gaminant filė keptuvėje, pakanka ją apkepti po porą ar kelias minutes iš abiejų pusių, nelygu, kokio storio filė“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Verdant žuvienę, stambesniems žuvies gabalams išvirti pakanka apie 15 minučių, virti žuvį reikėtų ne aukštesnėje kaip 85—90°C temperatūroje. Verdant žuvienę A. Poleninas puodo rekomenduoja nedengti: taip žuvis išsaugos jai būdingą skonį ir aromatą.

Ruošiant žuvį orkaitėje jos taip pat svarbu neperkaitinti, o į kepimo popierių drauge su daržovėmis suvyniota vidutinio dydžio žuvis iškeps per 20-30 minučių. Kitas paprastas ir greitas būdas paruošti žuvį – ją kartu su šviežiomis ar šaldytomis daržovėmis sudėti į garpuodį arba sietelį didesniame puode su verdančiu vandeniu. „Uždengiame, palaikome kelias minutes garuose, iki žuvis šiek tiek suminkštės, pabarstome žolelėmis – viskas, vakarienė paruošta“, – šypsosi specialistas.

Pagardai – su saiku

A. Poleninas teigia, kad šviežia žuvis pasižymi švelniu, turtingu skoniu, kurio dažnai nebūtina kaip nors papildomai stiprinti. „Šiek tiek druskos, pipirų, švelnaus aromato žolelių – krapų, petražolių, bazilikų – tiek visiškai pakanka žuviai pagardinti ir visiškai galima apsieiti be įmantrių padažų“, − teigia A. Poleninas.

Pasak jo, atskleisti žuvies skonį padeda ir rūgštesni pagardai. Prie žuvies tinka citrinų, obuolių sultys, jų ar rūgščių uogų – spanguolių, bruknių – pagrindu paruošti pažadai, kurių pašnekovas taip pat rekomenduoja nepadauginti: šviežia žuvis skani, sveika ir vertinga pati savaime.

O norintiems pajusti pamario skonį ir aromatą prie savo stalo, A. Poleninas siūlo porą paprastų paruošti, bet nepaprastai skanių patiekalų receptų.

Šventojiškiai, teigdami, kad Jūros diena pirmą kartą paminėta būtent Šventojoje,  šeštadienį kviečia švęsti jos 80-metį. Kartu bus minima ir Baltų vienybės diena.

Pirmoji Jūros diena Šventojoje buvo paminėta dviem savaitėmis anksčiau nei Klaipėdoje – teigia šventojiškiai, remdamiesi vietinio istoriko Mikelio Balčiaus surinkta medžiaga ir 1934 metų „Lietuvos aido“ publikacijomis.

Iš Šventosios uosto tada buvo plukdomi vainikai žuvusiems šio krašto žvejams pagerbti, rinktos aukos jų šeimoms. Minint Jūros dienos 80-metį vietos bendruomenė nutarė tradiciją atgaivinti.

Kaip ir prieš 8 dešimtmečius bus aukojamos mišios už žuvusiuosius jūroje, iš Šventosios uosto bus plukdomi vainikai jiems  pagerbti. Bus atidarytos kelios parodos, vyks konferencija „Šventosios uosto ateities perspektyvos“, o vakare pasilinksminti kvies šventinė šventojiškių sueiga.

Lietuva – jūrinė valstybė, o Jūros diena pirmą kartą mūsų šalyje paminėta būtent Šventojoje – tokią žinią šį savaitgalį skelbs Šventosios bendruomenė bei Palangos kultūros centras. Miestelyje šurmuliuos renginiai, skirti Pirmosios Lietuvoje Jūros dienos paminėjimo 80-mečiui. Kartu bus švenčiama į Baltų vienybės diena.

Pasak Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkės Monikos Jarulytės, Jūros dienos 80-mečio paminėjimas Šventojoje išskirtinis vien jau tuo, kad idėja paminėti šią svarbią datą iškelta ne kultūros darbuotojų, o pačių Šventosios bendruomenės narių.

„Žymusis Mikelis Balčius, kuris yra puikiai susipažinęs su Šventosios istorija, surado faktą, kad pirmą kartą Jūros diena prieš 80 metų buvo švęsta ne Klaipėdoje ar kitame šalies mieste, o būtent Šventojoje. Sužinoję tai, šventojiškiai nusprendė, kad šią sukaktį vertėtų paminėti“, – pasakojo M. Jartulytė.

Ėmus dėlioti būsimosios šventės scenarijų, nutarta kartu paminėti ir Baltų vienybės dieną, juo labiau kad Šventojoje gyvena ir nemaža latvių bendruomenė.

„Vietos lietuviai ir latviai tarpusavyje puikiai bendrauja, tad stengiamasi šią draugystę palaikyti ir skatinti“, – teigė Kultūros centro atstovė.

Šventojiškiai neapsiribojo tik iškelta šventės idėja – jie ir patys noriai prisijungia, planuojant būsimąją šventę. Vietos gyventojų pageidavimu, šventės kultūrinę programą praturtins iš Kauno atvyksiantis armėnų ansamblis „Hayrenik“, šventojiškės Audronės Bukauskienės iniciatyva jau šiuo metu miestelyje veikia parodos „Šventosios žemės atminties ženklai“ bei „Šventosios giminės“, kuriose atsispindi senoji bei dabartinė Šventoji, istoriniai motyvai, žymūs šiandienos ir praeities šventojiškiai. 

Įžanga į Jūros dienos 80-mečio paminėjimo šventę taps penktadienį, rugsėjo 19 d., Klaipėdoje vyksianti mokslinė konferencija „Mažieji Baltijos jūros uostai“, o šeštadienis, be abejonės, Šventojoje prasidės nekasdieniškai – vidurdienį Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už žuvusius žvejus bei Lietuvos jūrininkus, taip pat bus šventinami žuvusiesiems pagerbti skirti vainikai. Vėliau, 14.30 val., šiuos vainikus pašventins ir liuteronų parapijos kunigas. Šalies Prezidentės, Palangos miesto savivaldybės bei du Šventosios bendruomenės vainikai vietos žvejų bus išplukdyti į jūrą Šventosios uoste.

Pasak M. Jarulytės, Jūros dienos 80-mečio ir Baltų vienybės dienos paminėjimo šventės metu bus galima sužinoti daug įdomių faktų, susijusių su Šventąja.

„Pajūrio regiono gyventojus be abejo sudomins 15.30 val.
Šventosios pagrindinėje mokykloje vyksianti konferencija
„Šventosios uosto ateities perspektyvos“ bei po jos vyksianti diskusija. Diskusiją ves ir mokslinės konferencijos „Mažieji Baltijos jūros uostai“ rezultatus pristatys šventojiškis Kęstutis Oginskas“, – kalbėjo M. Jarulytė.

Šventę vainikuos 16.30 val. mokyklos salėje vyksiantis jaunųjų Šventosios talentų koncertas bei po valandos aikštėje prie Šventosios kultūros centro prasidėsianti šventojiškių šventinė sueiga, kurios metu vietos gyventojai bus kviečiami pasiklausyti koncerto, susipažinti su Šventosios medžiotojų klubo veikla bei įranga, pasivaišinti medžiotojų vaišėmis – specialiu žvėrienos troškiniu bei pabendrauti neoficialioje aplinkoje. Šios sueigos metu šventojiškiams bus perduotas ir šventės globėjos LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.