Širvintų savivaldybėje gražesnis atnaujintas metrikacijos skyrius, kur žmonės tuokiasi, nei tarybos salė, kur žmonės posėdžiauja. Tad merė pakviečia užeiti čia. Živilė Pinskuvienė jau ruošiasi trečiai inauguracijai, tačiau sako, kad dėl naujo savivaldos įstatymo mero darbas bus palenkta galva prie kompiuterio. 

„Širvintų rajone tai vyks labai kukliai ir labai paprastai“, –  sakė Ž. Pinskuvienė.

Pasak Širvintų merės, trečią kadenciją turės būti ne tiek mere, kiek savivaldybės administracijos direktore. 

„Realiai mero darbas bus palenkta galva prie kompiuterio ir daugiau nieko“, – komentavo Ž. Pinskuvienė. 

Naujai išrinkti merai ir tarybos dirbs pagal naują savivaldos įstatymą. Nariai gavo daugiau galių – bus vykdomoji valdžia. Kitaip sakant, kaip Vyriausybė.  Bet kalbinti nauji merai naujomis galiomis nesidžiaugia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Blogai, labai blogai ir visai ne laiku. Ukrainoje karas, turime didelių tarptautinių problemų ir dar visas šis pokytis, kuris tikrai nenaudingas“, – teigė perrinktas Šiaulių meras Artūras Visockas.

„Dar anksčiau meras buvo tokia politinė figūra, vadinkime, lyderis, įkvėpėjas“, – konstatavo perrinktas Jonavos meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Nuo šiol merai patys skirs savo pavaduotojus. Bus atsakingi ir už biudžeto valdymą bei vykdymą, ir už savivaldybės turto valdymą, ir už smulkesnius reikalus.

„Dabartinis vis dar direktorius klausia manęs: „Mere, kaip bus su statybų leidimais?“ Ar čia tikrai mero atsakomybei šie dalykai?“ – kritiškai kalbėjo M. Sinkevičius.

Šiaulių meras A. Visockas mano, kad, kai kasdien turės pasirašinėti krūvas dokumentų, su meru bus lengva susidoroti.

Tarkim, meras sumano pakritikuoti Vyriausybę, nes nori, kad Lietuva neprarastų 200 ar 500 mln. eurų, puft ir mero nebėra.

„Na, tarkim, meras sumano pakritikuoti Vyriausybę, nes nori, kad Lietuva neprarastų 200 ar 500 mln. eurų, puft ir mero nebėra, nes jis juk pasirašė 40 dokumentų. Reikia patikrinti, ką jis ten pasirašė, o gal blogai pasirašė“, – aiškino A. Visockas.

„Kas už? Ir tarybos nariai balsuoja už“, – komentavo Ž. Pinskuvienė.

Meras nebegalės būti tarybos narys, negalės balsuoti.

„Dabar meras bus renginio, kuris vadinsis tarybos posėdžiu, vedėjas“, – sarkastiškai kalbėjo Jonavos meras. 

Bet meras tarybos sprendimus, kaip ir prezidentas Seimo, galės vetuoti. O taryba mero veto, kaip ir Seimas prezidento, galės atmesti.

„Veto teisė yra beprasmė, kai neturi daugumos. O jeigu turi daugumą, tu ja nesinaudoji“, –  reziumavo A. Vicokas.

„Meras atsisuks prieš žmones ir sakys: „Jūs nepykite, aš norėjau padaryti, bet taryba man nepritarė. Čia – vaidyba, spektaklis“, – svarstė Ž. Pinskuvienė, mėgindama paaiškinti naujo savivaldos įstatymo spragas.

Rinkimų sistemos darbo grupei vadovavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad šis įstatymas remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu. O jis pasakė: „Jeigu merus renkame tiesiogiai, jie turi būti vykdomosios valdžios atstovai.“

„Suprantu kai kuriuos merus, kad jie nenori turėti parašo teisės. Jie nori turėti tą neformalią, tą tokią politinę atsakomybę, kad štai pavedu kažką atlikti administracijos direktoriui, na, o parašą ant kontroversiškų klausimų deda būtent jis“, – sakė Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

Lietuvoje keli merai valdo jau daugiau kaip dvidešimt metų. Nauju įstatymu Seimas tai apribos – įvedė trijų kadencijų po ketverius metus limitą. Jos bus skaičiuojamos tik nuo šių rinkimų. Tad, pavyzdžiui, 23 metus Druskininkus valdantis Ričardas Malinauskas galės valdyti dar dvylika metų.

„Ką reiškia planuojate atbūti tas tris kadencijas?! Tu vieną įveik šiame košmare ir tai jau bus didelis pasiekimas“, – sarkazmo bei pasipiktinimo neslėpė ir Šiaulių meras.

„Seimo narių yra rekordininkų, kurie daugiau nei po tris kadencijas dirba, tai kodėl mes apie tai nešnekame“, – retoriškai klausė M. Sinkevičius.

„Jie iš Lietuvos žmonių būtų sulaukę daug didesnio palaikymo ir didesnės pagarbos, jeigu pirmiausia sau būtų nusistatę kadencijas. Ir tik paskui būtų nustatę merams“, – tokia buvo Širvintų merės nuomonė dėl Seimo. 

A. Vyšniauskas atsako, kad yra didelis skirtumas.

„Meras panašesnis ne į Seimo narį, o į prezidentą. Dėl to apribojimas ir padarytas“, – dėstė A. Vyšniauskas. 

Savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius teigia, kad Seimas prie savivaldos įstatymo pavasario sesijoje turės grįžti ir jį taisyti. Bet A. Vyšniauskas sako, kad turėtų būti koreguojami tik smulkūs niuansai, o ne naujas mero vaidmuo. 

Naikinti tokį apribojimą siūlo kai kurie Seimo nariai, teikiantys Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas

„Įstatymų projektais siūloma leisti asmenį skirti valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovu neribotą kadencijų skaičių. Tai, tarnybos vertinimu, gali turėti įtakos galimai neskaidriai (...) vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“, – rašoma vertinimo, kurį STT atliko savo iniciatyva, išvadoje.

Tarnybos manymu, siūlymas įmonės vadovo skyrimą kitai kadencijai vertinti atsižvelgiant į tai, ar įmonė pasiekė visus  tikslus, nėra tinkamas, nes neatspindi skaidrumo, efektyvumo, lyderystės, darbuotojų įsitraukimo, gerosios valdysenos veiklos aspektų.

Ribojimas įmonių vadovams eiti pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės įvestas 2017 metais.

Pasak STT, iki 2017 metų beveik pusės valstybės įmonių – 34 iš 79 – vadovų šias pareigas ėjo ilgiau nei dešimtmetį.

2019–2020 metais atliktų analitinės antikorupcinės žvalgybos analizių dėl nepotizmo rizikų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse duomenys rodo, kad apie 20 proc. jų darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o atskirose savivaldybių įmonėse giminaičių dalis siekė ir iki 50 procentų.

Šešiose savivaldybėse tirtose įmonėse 28 proc. vadovais dirbo politinių partijų atstovai, o kuria nors politinei partijai priklausė kas devintas savivaldybių įmonių darbuotojas.

Neriboti vadovų kadencijų pernai gruodį pateiktomis pataisomis siūlo Seimo nariai „valstiečiai“ Juozas Varžgalys, Gintautas Kindurys, Algimantas Dumbrava ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Čepononis.

Seimas antradienį balsavo dėl tokių Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų priėmimo, tačiau nesiregistravo reikiamas parlamentarų skaičius, nors svarstant ankstesnius klausimus kvorumas buvo.

Už pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai ir vienas buvo prieš, bet 80 parlamentarų iš viso nesiregistravo balsavimui. Įstatymų pataisoms priimti reikia, kad balsavime registruotųsi ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Priėmimo procedūrą boikotavo opozicijos atstovai – „darbiečiai“, socialdemokratai, Regionų frakcija, „valstiečiai“ ir demokratai. Iš pastarųjų dviejų frakcijų registravosi balsuoti po vieną Seimo narį. Nebalsavo ir 15 valdančiųjų atstovų.

Pataisomis siūloma numatyti, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių bei viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai konkurso būdu priimami penkerių metų kadencijai ir į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Taip pat nustatytas penkerių metų „atšalimo“ laikotarpis – tos pačios įstaigos vadovu asmuo vėl galėtų būti skiriamas ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose mes matome ne vieną ir ne du, o keliolika atvejų, kai užima vadovai pareigas net kelis dešimtmečius iš eilės, kitaip sakant, jie yra amžini.

Siūlymą dėl kadencijų ribojimo į svarstomo Sveiktos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas inicijavo Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

I. Pakarklytė teigė, jog šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose vadovai dirba po kelis dešimtmečius, o neribojant kadencijų „sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė“, įstaigoje sukuriamos sąlygos išvešėti mobingui.

„Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose mes matome ne vieną ir ne du, o keliolika atvejų, kai užima vadovai pareigas net kelis dešimtmečius iš eilės, kitaip sakant, jie yra amžini. Kai neribojamas kadencijų skaičius, atsiranda vadovo neliečiamybė ir mažėja pokyčių tikimybė“, – kalbėjo I. Pakarklytė.

Prieš pataisas kalbėjęs Aurelijus Veryga, nors buvo tarp pirminių projekto teikėjų, sakė valdančiuosius savo siūlymu sugadinus projektą, kuris būtų buvęs žingsnis į priekį įvedant kadencijas visose sveikatos priežiūros įstaigose.

Šiuo metu įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, vadovai į darbą priimami neterminuotam laikotarpiui. Seimo narys su keliais kolegomis siūlė nustatyti, kad vadovai būtų priimami penkerių metų terminui visose biudžetinėse ar viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose.

„Pirmą kartą gyvenime balsuosiu ir raginiu kitus balsuoti prieš savo projektą. Aš jau kolegoms, kurie jį išdarkė, sakiau kelis kartus, kad jūs sugadinsit, ką buvo galima pasiekt ir žengt žingsnį į priekį, dėl ko būtų sutarę didžioji dalis Seimo“, – sakė A. Veryga.

Tai Eltai patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Paulė Kuzmickienė. Parlamentarė tikisi, kad įstatymas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo Seimą pasieks ketinamoje surengti neeilinėje Seimo sesijoje vasario viduryje.

„Projekto aptarimas Sveikatos reikalų komitete neatidėliotinai vyks vasario 9 dieną ir, pasinaudojant proga, kad numatoma neeilinė sesija, tikiuosi, keliausime vasario 14 d. į Seimą“, – teigė P. Kuzmickienė.

P. Kuzmickienė sako, kad ketvirtadienį vykusiame Sveikatos reikalų komiteto susitikime su projekto rengėjais buvo aptarta, kaip galėtų atrodyti apibendrintas pasiūlymas. Jos teigimu, nutarta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Manome, kad tokie terminai leistų išjudinti gydytojų vadovų terpę ir galimybė įsidarbinti naujiems vadovams greičiausiai padėtų spręsti mobingą.

„Manome, kad tokie terminai leistų išjudinti gydytojų vadovų terpę ir galimybė įsidarbinti naujiems vadovams greičiausiai padėtų spręsti mobingą“, – teigė P. Kuzmickienė kartu pridurdama, kad numatoma sudaryti galimybes tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

„Manome, kad asmeniui negali būti suvaržyta teisė kandidatuoti į kitos įstaigos vadovus, tai nebūtų užveriama galimybė, ypač geram vadovui, tęsti darbo“, – akcentavo parlamentarė.

Be to, P. Kuzmickienės teigimu, pasitarimo metu buvo nuspręsta, kaip turėtų būti skaičiuojamos kadencijos, atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį ir darbo sutartį.

„Sutarėme, kad vis dėlto yra tam tikras pereinamasis laikas priklausomai nuo to, ar įstaigos vadovas turi terminuotą, ar neterminuotą sutartį. Pagrindinis klausimas buvo, kada „įsijungia“ kadencijų skaičiavimo laikas. Tai sutarėme, kad, kalbant apie terminuotas sutartis, kadencijos skaičiavimas prasideda užbaigus terminuotą sutartį“, – teigė parlamentarė.

„Jei yra neterminuota darbo sutartis, tai, manome, bet iki galo dar neapsisprendėme, skiriami treji arba penkeri metai, ir tada vėl įsijungia įstatymo reguliavimas – tai konkursas ir kadencijos skaičiavimas“, – pridūrė Seimo narė.

Be to, P. Kuzmickienė akcentavo, kad padalinių vadovų kadencijų skaičiavimo siūlyti neketinama.

„Nebekalbame apie padalinių vadovų kadencijų skaičiavimą, nes Seimo salėje tam pritarimo nebuvo, todėl kalbame tik apie gydymo įstaigų kadencijų ribojimus. Tai buvo tam tikras kompromisas“, – teigė parlamentarė kartu pridurdama, kad tikisi, jog klausimas neeilinėje Seimo sesijoje turėtų būti išspręstas.

„Matysime, kaip kolegos apsispręs, bet mes iš valdančiųjų pusės tikimės, kad kadencijų ribojimo klausimas bus pagaliau išspręstas“, – teigė P. Kuzmickienė.

Nors projekte buvo numatyta, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d., vis dėlto, anot P. Kuzmickienės, dėl užtrukusių svarstymų ir reikiamo pasirengimo ketinama įsigaliojimo terminą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.

ELTA primena, kad nemažai viešųjų diskusijų sukėlė tai, kad klausimas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva buvo atidėtas.

Dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar A. Matulas, inicijavęs klausimo dėl kadencijų pertrauką, bet ir už ją balsavęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, kadangi A. Matulo sūnus vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai. A. Matulo elgesys buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Aš nežinau atidėjimo priežasčių, gal yra kokių nors papildomų pasiūlymų. Mano pozicija – kad kadencijos yra pagrįstas vadybinis sprendimas ir kad jo reikia sistemoje“, – ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje žurnalistams teigė A. Dulkys, kartu pridurdamas, kad siekti pokyčių sveikatos sistemoje bus galima ir kitais būdais.

„Tai yra įprasta sistema visose gyvenimo srityse, bet nemanau, kad vien tik kadencijos gali pakeisti gydymo įstaigų darbo organizavimą. Aš čia matyčiau ir daugiau kitų elementų – mes kalbame apie mobingą, patyčias, darbo organizavimą. Aš kadencijoms asmeniškai pritariu, priežasčių nežinau, kodėl atidėta“, – pridūrė ministras.

ELTA primena, kad ketvirtadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SDK) posėdyje jo pirminininkui konservatoriui Antanui Matului pasiūlius atidėti sveikatos apsaugos gydymo įstaigų vadovų kadencijų klausimą ateičiai, Seimas siūlymui pritarė.

68 metų Rusijos vadovas, kuris valdžioje yra jau daugiau nei du dešimtmečius, pirmadienį pasirašė minėtus  teisės aktus, rodo vyriausybės teisinės informacijos portale paskelbta informacija.

V. Putinas atitinkamus pakeitimus pasiūlė pernai, kai buvo rengiamos konstitucinės pataisos, kurios buvo patvirtintos liepos mėnesį vykusiame balsavime. Įstatymo leidėjai praeitą mėnesį patvirtino naują įstatymo projektą.

Teisės aktai leis V. Putinui vėl dalyvauti prezidento rinkimuose pasibaigus dabartinei – antrai iš eilės – kadencijai 2024 metais.

Pirmą kartą Putinas prezidentu buvo išrinktas 2000 metais ketverių metų kadencijai, po kurios iš karto buvo išrinktas antrajai tokios pačios trukmės kadencijai.

V. Putino šalininkas Dmitrijus Medvedevas užėmė jo vietą 2008 metais. Kritikai šį žingsnį įvertino kaip mėginimą siekiant apeiti galiojusius apribojimus tam pačiam asmeniui užimti prezidento postą daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Eidamas pareigas, D. Medvedevas pasirašė įstatymus, pratęsiančius prezidento kadencijas iki šešerių metų.

Tuomet V. Putinas grįžo į Kremlių 2012 metais, o dar kartą laimėjo rinkimus 2018-aisiais.

Kremliaus oponentai kritikuoja teisės aktus, leidžiančius jam kandidatuoti dar dviem kadencijoms, vadindami tai pretekstu leisti V. Putinui tapti „prezidentu iki gyvos galvos“.

Tai siūlančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Jis siūlo  sudaryti su konkursą laimėjusiu švietimo įstaigos būsimu vadovu neterminuotas sutartis, o esamų vadovų kadencijas panaikinti ir sudaryti neterminuotas sutartis, pasibaigus jų kadencijai.

Seimo nario L. Jonaičio teigimu, šiuo metu, galimai dėl galiojančių Švietimo įstatymo nuostatų, Lietuvoje trūksta daugiau kaip 240 švietimo įstaigų vadovų. Anot jo, kandidatai nepretenduoja į viešai skelbiamus konkursus dėl socialinių garantijų stokos: terminuota darbo sutartis neužtikrina stabilios ekonominės padėties, negalima gauti ilgalaikių būsto paskolų, kreditų ar pirkti lizingo būdu.

Be to, penkerių metų laikotarpis yra per trumpas, siekiant sėkmingai dirbti švietimo įstaigoje ir pasiekti svarių rezultatų.

„Be to, penkerių metų laikotarpis yra per trumpas, siekiant sėkmingai dirbti švietimo įstaigoje ir pasiekti svarių rezultatų. Švietimo įstaigos vadovo darbai būna tęstiniai, neretai trunkantys daugiau kaip penkerius metus. Laikinai einantys švietimo vadovo pareigas darbuotojai jaučiasi pervargę, yra priversti vienu metu dirbti dviejose pareigybėse, darbo krūvis itin didelis, išbalansuojantis emocinį ir fizinį darbuotojų stabilumą, o užmokestis mažas – neretai skiriama tik papildoma 30 proc. priemoka už papildomą darbą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Priėmus siūlomas Švietimo įstatymo pataisas Švietimo, mokslo ir sporto ministras turėtų pakoreguoti patvirtintus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką.

Šiuo metu yra numatyta valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovą viešo konkurso būdu į pareigas skirti ir iš jų atleisti penkerių metų kadencijai, su galimybe būti skiriamu be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai.

R. Šarknickas siūlo nustatyti, kad pasibaigus pirmajai penkerių metų kadencijai savivaldybės bibliotekos vadovas gali būti skiriamas be konkurso antrajai kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo sausio.

Pagal Bibliotekų įstatymą, šiuo metu savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovai į pareigas skiriami penkerių metų kadencijai.

Seimo narys sako, kad nustačius penkerių metų kadenciją regionams yra ypač sunku rasti kompetentingus žmones savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų pareigoms užimti.

„Kaip nurodo bibliotekų atstovai, daugelis potencialių ir perspektyvių kandidatų atsisako tapti bibliotekų vadovais dėl įstatymu nustatytų terminuotų ir trumpų kadencijų bei konkursų vadovo pareigoms užimti, kadangi tokiu būdu asmuo darbo vietą ir nuolatinį pajamų šaltinį užsitikrina tik penkeriems metams“, – teigia R. Šarknickas.

Pataisos aiškinamajame rašte jis taip pat remiasi Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija, kad per penkerių metų laikotarpį vadovas nespėja įgyvendinti ilgalaikių projektų, negali užtikrinti vykdomų darbų ir projektų bibliotekoje tęstinumo.

Seimo narys pažymi, kad identiškas vadovų skyrimo antrajai kadencijai principas jau yra įtvirtintas Švietimo įstatyme, tad priėmus pataisas būtų suvienodintos savivaldybių viešųjų bibliotekų bei švietimo įstaigų vadovų antros kadencijos konkurso sąlygos.

Seimas pernai priėmė pataisas, kurios gerai įvertintiems švietimo įstaigų vadovams, išskyrus aukštąsias mokyklas, leido be konkurso eiti šias pareigas antrą kadenciją. Pataisas inicijavę „valstiečiai“ jas argumentavo analogiškai  – įvedus kadencijas mokyklų vadovams pradėjo trūkti tinkamų kandidatų užimti šias pareigas.

Kai kurie savo kėdėje užsisėdėję tarpinių grandžių medikų vadovai, teigia A. Veryga, neturi reikalingų įgūdžių, gyvena sovietine dvasia ir nebuvo mokyti personalo administravimo, dėl to, pasak jo, bijo ribotų vadovų kadencijų įvedimo.

Ministro teigimu, situaciją pakeisti iš esmės nebus paprasta, nes jau dabar ministerija, viešindama skaudžius įvykius tarp medikų kolektyvų, sulaukia nemalonios reakcijos iš gydymo įstaigų.

„Nebus lengva ir nebus paprasta. Mes jau matome tam tikrus atgarsius ir tam tikras reakcijas iš kai kurių gydymo įstaigų. Seimo Sveikatos reikalų komitete, kai buvo perskaitytas vieno iš kolektyvų anoniminis laiškas, tai dabar jau net ir ministerija sulaukia įvairiausių užuominų, kodėl tai yra daroma, kad bus imamasi teisinių priemonių ir panašiai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.

Kai kurių vadovų požiūris, pasak sveikatos apsaugos ministro, yra nusistovėjęs ir pasenęs.

„Su kai kuriomis įstaigomis nebus paprasta todėl, kad vadovai sėdi dešimtmečiais, tebegyvena sovietine dvasia ir kariuomenės muštro nuostatomis. Jiems nauji vadybiniai metodai arba būdas bendrauti ir psichologiškai padėti kolektyvams nėra priimtini, gal net nelabai žinomi“, – gydymo įstaigų ir kolektyvų vadovų bėdas įvardijo A. Veryga, pridūręs, kad pokyčiams reikės sutelkto kolektyvo ir ministerijos darbo bei dialogo.

Su kai kuriomis įstaigomis nebus paprasta todėl, kad vadovai sėdi dešimtmečiais, tebegyvena sovietine dvasia ir kariuomenės muštro nuostatomis.

Kartu ministras pridūrė, kad, jo nuomone, bendravimo kultūra medikų bendruomenėje yra visuomenės elgesio kultūros atspindys. Dėl šios priežasties, informavo A. Veryga, antradienį Seime įregistravo pasiūlymą įvesti kadencijas ne tik įstaigų vadovams, bet ir tarpinės grandies – skyrių, sektorių vadovams, kurių elgesiu taip pat skundžiasi medikai. Nors kadencijos nebūtų ribojamos, tačiau, tvirtina A. Veryga, kas penkerius metus vadovui tektų pasitikrinti kolektyvo ir vadovybės pasitikėjimą.

„Kas penkerius metus eiti ir pasitikrinti, ar turi pasitikėjimą kolektyvo, įstaigų vadovų yra labai sveika ir manau, kad tokiu atveju ir tie tarpinės grandies vadovai galvos, ką jie daro. Nesijaus nepakeičiamais, supras, kad po penkerių metų ateis laikas, kada kolektyvas pasakys savo nuomonę“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.

Kartu A. Veryga pridūrė, kad nei įstaigų vadovai, nei vidurinės grandies vadovai neturėtų bijoti kadencijų įvedimo.

„Bijo paprastai tie, kurie laiko kolektyvą baimėje ir kurie tik dėl to gali leisti sau daug, nes jaučiasi nepakeičiamais. Normalūs, tikrai geri vadybininkai ir vadovai, manau, tokių baimių tikrai neturi“, – pridūrė A. Veryga.