Nenori mažinti maržų

Pasak kainų stebėtojų, kai kurios maisto prekės Lietuvoje iš tiesų pinga, tačiau dažniausiai jos yra būtent pigiausių prekių krepšelyje. Žinomų prekių ženklų krepšelio kainos vis dar linkusios augti.

Tarptautine didmenine prekyba besiverčiančios MB „Didmit“ vadovas V. Kiselis jau kurį laiką stebi situaciją kitose Europos rinkose. Jis teigia, kad Lietuvoje pristatomi ekonomikos rodikliai gali nuteikti gana optimistiškai, tačiau apsilankius prekybos vietose dažnai susidaro kitoks įspūdis.

„Su žmona vaikštau po parduotuves, matome kainas, kurios šokinėja. Štai kiaušiniai – žmonės labai stebisi, kad kiaušiniai pigiau kainuoja – 1,50 ar 1,60 euro, vadinasi, reikia nusipirkti. Tačiau prieš metus jie kainavo gal eurą“, – primena V. Kiselis.

„Tam tikros prekės tikrai yra parduodamos su minimalia marža ar net „į minusą“. Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis kažkada yra sakęs, kad ir mėsą parduoda „į minusą“, kad žmonės, ją pirkdami, į savo krepšelius įsidėtų ir kitų prekių, kurios pasižymi didele marža. Taip minusas padengiamas kitomis prekėmis“, – sako tarptautinės didmeninės prekybos ekspertas.

Kitokia situacija, kai kalbama apie tam tikrus prekių ženklus. „Vasarą buvau Vokietijoje ir mačiau, kad „Haribo“ guminukai parduotuvėse kainuoja 0,89 euro, o Lietuvoje – apie 2,60–2,70 euro, priklausomai nuo prekybos tinklo“, – apie įspūdingą kainų skirtumą kalba V. Kiselis.

„Bendroje Baltijos šalių rinkoje yra apie 6 mln. žmonių. Jau minėtoje vienos Vokietijos rinkoje yra apie 83 mln. žmonių. Atitinkamoms rinkoms pagaminamos produkcijos kiekis gali turėti įtakos kainai, tačiau tai nebus kritinė įtaka, nes gamykloje kaina tokiu atveju gali skirtis 5–10 proc., o tokio skirtumo vartotojas stipriai nepajus“, – sako V. Kiselis.

„Logistiniai kaštai irgi neturi didelės įtakos, todėl aš manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl kai kurių prekių ženklų produkcija Lietuvoje tokia brangi, yra maržos – prekybos tinklai nenori jų mažinti. Buvo situacija, atrodo, Nyderlanduose, kai vienas smulkus kiaušinių augintojas viešai kreipėsi į šalies vartotojus, kurie buvo pasipiktinę kylančiomis kiaušinių kainomis parduotuvėse ir dėl to kaltino būtent gamintojus. Jis pasidalijo, kad kaštai kyla, daugiau kainuoja ir elektra, ir vištų pašarai, ir atlyginimus žmonėms reikia didinti, bet parduotuvės nesutinka mokėti didesnės kainos gamintojui. Nepaisant to, jos pačios kelia kiaušinių kainas, motyvuodamos infliacija. Kas iš to uždirba? Prekybos tinklai, nes jie gamintojui daugiau nemoka“, – tęsia jis.

„Prekybos tinklai kelia kainas, daugiau mokėti nenori ir tiekėjams, o daugiau moka pirkėjas“, – išvadą daro V. Kiselis.

Požiūris: V. Kiselio vertinimu, kainos Lietuvoje iš tikrųjų yra didelės, tačiau jos, veikiausiai, kils ir toliau, net jei ir rodikliai rodys, kad infliacija ritasi žemyn. / V. Kiselio asmeninio archyvo nuotr.

Trūksta konkurencijos

Skirtingi prekybos tinklai turi savo veiklos politiką, tačiau bent jau užsienyje tam tikrose parduotuvėse oficialiai kainas didinti galima tik kartą per metus. Tiekėjas gali rašyti oficialų laišką, kad savo produkto kainą dėl infliacijos ar kitų priežasčių didina, pavyzdžiui, 6 proc., tačiau kainos dažnai peržiūrimos tik kartą per pusmetį ar metus.

Lietuvoje konkurencija tarp prekybos tinklų mažesnė nei daugelyje kitų šalių, tad konkurencijos nebuvimas ir noras susižerti kuo didesnį pelną kelia žinomų prekių ženklų kainas. O jei pirkėjai jų nebepirktų ir paskelbtų boikotą tokioms kainoms? „Jei žmonės nebepirktų, gamintojai, pavyzdžiui, „Haribo“, tokios mažos rinkos boikoto galbūt stipriai ir nepajaustų. Turėtų boikotuoti bent jau visos Baltijos šalys, kad tai padarytų kokią nors įtaką“, – sako V. Kiselis.

Jo vertinimu, kainos Lietuvoje iš tikrųjų yra didelės, tačiau jos, veikiausiai, kils ir toliau, net jei ir rodikliai rodys, kad infliacija ritasi žemyn. „Tiesa, vietiniai produktai, pavyzdžiui, kiaušiniai, žalios ir konservuotos daržovės ar vaisiai, gal ir gali atpigti, nes čia daug kas priklauso nuo sezono, elektros kainos ir kitų dedamųjų. Tačiau neatrodo, kad Lietuvoje pigs importuoti produktai. Be to, klausimas, ar Lietuvos, Baltijos šalių prekybos tinklai turi perkamąją galią, kad su gamintojais galėtų kalbėtis apie tokių prekių piginimą. Tačiau net jei prekybos tinklai ir turi tokią galią, kitas klausimas, ar nori vartotojui tai pasiūlyti“, – teigia V. Kiselis.

Užsienio konfliktai kainas parduotuvėse paveikia, jei jie turi įtakos logistiniams keliams, sausumos arba jūrų transportui. Nėra daug produkcijos, kuri iš Izraelio keliauja į Europą.

„Lietuva tiesiog yra per maža rinka. Lietuva yra viena iš tų Europos šalių, kur bankų maržos procentais yra didžiausios, prekybos tinklų maržos, manau, procentais yra vienos didžiausių Europoje. Tai mano subjektyvi nuomonė, bet kai kalbamės su partneriais Lenkijoje, jie pasakoja, kad kai kurie įkainiai yra penkis kartus mažesni nei Lietuvoje“, – dalijasi jis.

Jau kurį laiką tarptautinės žaliavų kainos krinta, tačiau tai nebūtinai tiesiogiai koreliuoja su prekių kainomis Lietuvoje. Dažniausiai žaliavų pigimas atsispindi pigiausio prekių krepšelio turinyje, ir čia Lietuvoje esantys prekybos tinklai stipriai konkuruoja dėl kainos. Pasak V. Kiselio, statistiką visada galima pateikti labai įvairiai, taip, kaip patogu, taikyti įvairias išvestines formules. Todėl geros rodiklių naujienos nebūtinai atsispindi prekių kainų diapazone.

„Kaip paprastas vartotojas, galiu pasakyti paprastą dalyką: reikia taupyti, ieškoti pigiausių pasiūlymų skirtingose parduotuvėse, bet tai užima daug laiko. Geriausias pasiūlymas – ieškoti būdų, kaip daugiau uždirbti, nes nuėjus į „Maximą“ nepasiderėsi, jau ir turguje sunku derėtis“, – iš patirties žino V. Kiselis.

„Turiu giminaičių Anglijoje, ten situacija irgi tokia, kad, pavyzdžiui, importuojami vaisiai, konkrečiai mangai, kainuoja keturis penkis kartus pigiau nei Lietuvoje. Vakarų Europoje maržos visai kitokios, nes yra daugiau žaidėjų, o Lietuvoje, grubiai tariant, jų yra mažiau ir jiems stumdytis dėl vartotojų tenka mažiau. Vakarų Europoje ir perkamosios galios įtaka svarbi, žmonės turi daugiau pinigų, daugiau uždirba, bet prekės yra pigesnės. Taip jau yra, tą patį matome ir drabužių sektoriuje“, – pasakoja didmeninės prekybos žinovas.

Pamokos Ukrainoje

V. Kiselio įmonė prekiauja užsienio rinkose, karo Ukrainoje pradžioje mėgino ir su ja vystyti prekybos ryšius. Rusams užgrobus garsiąją padažų gamyklą „Čumak“, jos pomidorų padažo pasigedo ne tik lietuviai, bet ir patys ukrainiečiai, todėl V. Kiselis mėgino iš Europos į Ukrainą eksportuoti kito prekės ženklo pomidorų pastą.

„Iš pradžių karas sudarė galimybę ateiti naujiems žaidėjams, karo pradžioje trūko daugybės prekių. Viskas buvo gerai, bet praėjusių metų rugpjūtį, kritus grivinos kursui, situacija pasikeitė. Prekybą reguliuoja dideli žaidėjai, kurie turi tiesioginį kontaktą su galutiniu pirkėju, nes jie sprendžia. Mes parduodame didmenininkams, nes prekybos tinklams reikia pastovumo. Apmokėjimo sąlygos buvo nepalankios, nes keturiems mėnesiams apmokėjimai buvo atidėti. Per tą laiką į sandėlį su produkcija gali atskristi ir raketa – ką tada daryti?“ – retoriškai klausia jis. Verslininkas priduria, kad karo pradžioje į Ukrainą keliaujantys kroviniai netgi nebuvo draudžiami, nes karo sąlygos priskiriamos force majeure aplinkybėms. Tai taip pat buvo didelė rizika verslui.

„Visi žino, kad Ukrainoje teismų sistema yra šiek tiek kitokia nei Europoje, todėl bylinėtis su ja niekas nenori. Dėl to ir siūlėme prekių didmenininkams, bet jie dirba taikydami kitokias maržas – jiems turi likti bent 20 proc. Europoje normalus vidurkis, kai tau lieka 3–5 proc. Taip jie reguliuoja visą rinką“, – pasakoja V. Kiselis.

Nuostoliai: Eurostato duomenimis, bendras eksporto smukimas šiemet sausį–rugpjūtį fiksuotas visose Baltijos šalyse. Lietuvoje eksportas smuko 7 proc., iki 26,2 mlrd. eurų. / BNS nuotr.

„Žinome, kad tam tikri tiekėjai iš Lenkijos siūlo bene pigiausių prekių Europoje. Žinome ir tai, kad Rytų Europai gaminamos prekės yra kitokios kokybės nei Vakarų Europos rinkoms. Pavyzdys – prieš kelerius metus Lietuvoje atliktas „Nutella“ kremo kokybės tyrimas. Pasirodo, Lietuvoje parduodamo kremo kokybė labai skiriasi nuo parduodamo Vokietijoje. Į Ukrainą vežama būtent Lenkijos produkcija, mums pabandžius pasiūlyti, pavyzdžiui, šaldytų picų, kaina buvo per didelė“, – dalijasi verslininkas.

Pasak jo, pigiausių prekių segmentas, ypač pirmųjų intensyvių apšaudymų metu, buvo pats populiariausias: „Ukrainoje žmonių perkamoji galia yra maža. Yra ir brangesnės produkcijos, bet daugybė žmonių jos įpirkti negali, šalyje žemi atlyginimai.“

„Sunku prognozuoti, kas prekybos srityje Ukrainos laukia ateityje, – sako V. Kiselis. – Apie žaliavas nekalbame, bet tokių prekių, kurių galima rasti parduotuvėse, prekyba stoja, žmonės Ukrainoje taupo.“

Klausimas, ar Lietuvos, Baltijos šalių prekybos tinklai turi perkamąją galią, kad su gamintojais galėtų kalbėtis apie prekių piginimą. Tačiau net jei prekybos tinklai ir turi tokią galią, kitas klausimas, ar nori vartotojui tai pasiūlyti.

Izraelio krizė paveikti neturėtų

V. Kiselis užsimena ir apie kitą, naujausią, karštą konfliktą, kuris įsiplieskė tarp Gazos Ruožą kontroliuojančios „Hamas“ teroristinės grupuotės ir Izraelio. Ekspertai sako, kad kainų Lietuvoje šis karas neturėtų paveikti. Panašios nuomonės laikosi ir V. Kiselis.

„Užsienio konfliktai kainas parduotuvėse paveikia, jei jie turi įtakos logistiniams keliams, sausumos arba jūrų transportui. Nėra daug produkcijos, kuri iš Izraelio keliauja į Europą. Jeigu kalbėtume apie konfliktą, kuris vyksta didelio laivų ar kito transporto tranzito vietoje, – taip, pokyčių galėtų būti“, – sako apie didmeninę tarptautinę prekybą išmanantis verslininkas.

„Kai dėl avarijos Sueco kanalą užblokavo „Ever Green“ laivas, didelėje pasaulio dalyje daug kas staigiai pasikeitė, nes vienas laivas užblokavo vieną intensyviausių prekybos kanalų pasaulyje“, – primena jis.

Į Lietuvą iš Izraelio paprastai atkeliauja nedaug prekių. Vienas iš populiariausių importuojamų prekių segmentų yra Negyvosios jūros kosmetika. „Šviežių žolelių ar prieskonių, kurios specifiškai iš ten keliauja į Europą ar Lietuvą, kainai konfliktas gal ir gali turėti įtakos, bet tai labai greitai sugrįš į pradinę padėtį“, – sako V. Kiselis.

„Lietuvą taip pat pasiekia į Europą importuojamos Izraelio technologijos, o iš Europos į Izraelį eksportuojami maisto produktai su košeriniu ženklu“, – teigia jis.

Abiem kryptimis – augimas

Eksportuotų prekių kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,5 proc., importuotų prekių kainos – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai – 22,2 proc. – pabrango elektra. Rafinuoti naftos produktai pabrango 13,5 proc., sodinamoji medžiaga: gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys, auginiai ir ūgliai, grybiena – 9,2 proc., bet atpigo padarinė mediena – 4,9 proc., pesticidai ir kiti agrochemijos produktai – 4,3 proc., dirbiniai iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų – 4 proc.

Iš importuotų prekių labiausiai – 19,8 proc. – pabrango elektra. Gamtinės dujos pabrango 6,5 proc., žalia nafta – 5,8 proc., bet atpigo žuvys ir kiti žuvininkystės produktai – 14,4 proc., žemės ūkio daugiamečiai augalai – 3,4 proc., konservuota mėsa ir mėsos produktai – 2,3 proc.

Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2022 m. rugpjūčiu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 7,6 proc., o importuotų prekių – 18,3 proc.

Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., ne iš euro zonos – 1,7 proc., per metus – atitinkamai sumažėjo 5,6 proc. ir 26,7 proc.

Eurostato duomenimis, bendras eksporto smukimas šiemet sausį–rugpjūtį fiksuotas visose Baltijos šalyse.

Lietuvos eksportas per metus smuko 7 proc., iki 26,2 mlrd. eurų, Latvijos – 5 proc., iki 13,8 mlrd. eurų, o Estijos – 14 proc., iki 12,2 mlrd. eurų.

Lietuvos importas mažėjo 10 proc., iki 29,9 mlrd. eurų, Latvijos – 7 proc., iki 16,7 mlrd. eurų, o Estijos – 14 proc., iki 14,2 mlrd. eurų.

Lietuvos prekybos deficitas siekė 3,6 mlrd. eurų, Latvijos – 2,9 mlrd. eurų, o Estijos – 2 mlrd. eurų.

„2022 metais elektros sąnaudos, lyginant su ankstesniais metais, jau išaugo tris kartus, o šiemet per pirmą pusę metų elektros išlaidos buvo didesnės nei praėjusiais metais per visus metus ir šios sąnaudos toliau intensyviai auga. Vien už rugpjūtį sąskaita už elektrą siekė per 500 tūkstančius eurų, o tai sudaro beveik pusę praėjusių metų įmonės pelno. Tad jei neišaugusios elektros kainos, klientams mūsų teikiamų paslaugų kaina būtų padidėjusi 0,14 Eur/m3, pagrinde dėl būtinųjų investicijų, užtikrinant kokybišką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina 0,42 Eur/m3 didėja vien tik dėl išaugusių elektros išlaidų, o tai sudaro 75 procentus kainos augimo“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Dabar klientai, gyvenantys butuose, mokėjo 1,65 Eur/m3, nuo vasario pasikeitus kainai mokės 2,22 Eur/m3 be PVM, gyvenantys nuosavuose namuose mokėjo 1,63 Eur/m3, mokės 2,20 Eur/m3 be PVM, juridiniams asmenims kaina kinta nuo 1,68 Eur/m3 iki 2,25 Eur/m3 be PVM, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas klientams, perkantiems vandenį patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, bei klientams, atsiskaitantiems daugiabučio namo įvade, kaina kinta nuo 1,59 Eur/m3 iki 2,16 Eur/m3 be PVM.

Vidutiniškai vienas asmuo per mėnesį suvartoja 3 m3 vandens, tad pasikeitus kainai jo mėnesio išlaidos už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vidutiniškai padidės 1,71 Eur, o keturių asmenų šeimai, suvartojančiai apie 10 m3 vandens, mėnesio išlaidos padidės 5,70 Eur. Abonentinis mėnesio fiksuotas mokestis didėja neženkliai. Abonentinis mokestis klientams, gyvenantiems butuose, padidėja tik 0,01 Eur/butui per mėnesį, o klientams, gyvenantiems nuosavuose namuose, abonentinis mokestis net sumažėja 0,01 Eur/apskaitos prietaisui per mėnesį. Juridiniams asmenims abonentinis mokestis didės priklausomai nuo apskaitos prietaiso tipo ir diametro.

Kainų pokyčiuose taip pat atsispindi ir 2020–2021 metų investicijos. Per šiuos metus įgyvendintų ir prieš pora mėnesių VERT suderintų investicijų vertė siekė 7,7 mln. Eur. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, siekdama, kad visi bendrovės klientai nenutrūkstamai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat būtų užtikrintas aplinkos taršos mažinimas, investavo į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą bei rekonstrukciją Klaipėdos mieste ir rajone. Investuota į vandens gerinimo įrenginius, Klaipėdos rajone užtikrinant nenutrūkstamą kokybiško vandens tiekimą išgręžti keturi nauji vandens gręžiniai, įgyvendinta vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija bei statyba.

„Ir ateityje planuojame investicijas, ne tik užtikrinančias nepertraukiamą kokybiškų paslaugų tiekimą, bet ir didinančias energetinį nepriklausomumą. Nes tik tokiu atveju galėsime amortizuoti nuolat augančias energetikos sąnaudas ir užtikrinti klientams stabilią paslaugų kainą. Jau šiemet investavome į saulės jėgaines Ryšininkų gatvėje ant administracinių pastatų, ši investicija atsipirks per kelis metus bei šiemet sutaupys apie 60 tūkstančių eurų. Taip pat pradedame viešųjų pirkimų procedūras saulės elektrinių parko statyboms Gargžduose. Planuojame statyti 3200 kW saulės jėgainių parką, kuris papildomai dar pagamins apie 3,3 milijonus kWh „žalios“ elektros energijos per metus. Apie 15 tūkstančių kvadratinių metrų plote bus statoma daugiau nei 8 tūkstančiai saulės modulių vienetų. Įrengus saulės elektrinių parką Gargžduose, skaičiuojame, kad vertinant dabartinėmis elektros kainomis per metus sutaupysime apie 1,5 milijonų eurų“, – ateities planais dalijasi „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas.

Nuo vasario mėnesio keičiasi ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kaina. Dabar juridiniai asmenys moka 0,12 Eur/m3, nuo vasario turėtų mokėti 0,17 Eur/m3. Už paviršinių nuotekų tvarkymą moka tik juridiniai asmenys, gyventojams šis mokestis netaikomas.

Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo ir apskaitos veiklos paslaugų kainos paskutinį kartą keitėsi 2022 metų vasarį. Naują kainodarą dar turės patvirtinti Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių tarybos.

– Kokia situacija medienos rinkoje?

– Anksčiau malkos buvo truputį pigesnės. Kaina pakilo iki 600 eurų. Lietuvoje nedaug beržų malkų. Auga dažniausiai eglės ir pušys.

– Vežate beržines?

– Taip. Labai gerai į krosnį, židinį.

– Kiek laiko užtrunka pakrauti tokį automobilį?

– Dviese krauname apie vieną valandą.

– Kraunate rankomis ar su technika?

– Su technika kraunama dvi valandas. Šį kartą krovėme rankomis.

– Kiek metų užsiimate šiuo verslu?

– Daugiau nei 20 metų prekiauju.

– Ar buvę kada tokių sunkių metų, kaip šie?

– Tai pirmi tokie metai. Problema.

– Po kiek parduodate 1 kub. m?

– Parduodu po 5 kub. m. Prašo mažiau, bet neapsimoka. Anksčiau turėjau kitą automobilį, kuriame tildavo apie 3,5 kub. m. Dabar brangūs degalai ir mums už mažiau neapsimoka važiuoti į Vilnių, Trakus. Už viską reikia mokėti: degalus, kelius, patentą, žmonėms. Problema su žmonėmis – nėra su kuo dirbti.

– Kokia 5 kub. m kaina?

– 600 eurų.

– Ar tiek užtenka vienam sezonui pasišildyti?

– Jei židinys ir žmonės dar turi dujų, užteks. Jei namas didelis, reikia maždaug dviejų pakrautų automobilių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kiek tokių automobilių pastaruoju metu išvežėte?

– Kiekvieną diena apie du. Būna, kad išvis nieko nevežame.

– Iš kur gaunate žaliavą?

– Aš perperku iš žmonių, kurie turi savo miškus. Būna perku gatavas, būna savo pjūklu kertu.

Dabar automobilis kainuoja 600 eurų, pernai buvo 400 eurų.

– Ar žmonės nustemba dėl didesnės kainos?

– Ne, nieko nesako.

– Koks praeitų ir šių metų kainų skirtumas?

– Padidėjo. Dabar automobilis kainuoja 600 eurų, pernai buvo 400 eurų.

– Ar yra klientų, kurie seniau pirkdavo, bet dabar jiems per brangu?

– Ne. Visi perka labai gerai. Visi supranta dabartinę situaciją.

– Ar beržas yra geriausia ir kaitriausia mediena?

– Taip. Geriausias uosis, bet neturiu. Ąžuolo geros malkos.

– Kaip skiriasi kainos?

– Jos brangesnės, bet kadangi jų neturiu, tai nenoriu meluoti.

– Ar eglės ir pušys netinka dėl sakų?

– Tinka paprastiems žmonėms, kurių nedidelės pensijos. Automobilio – 5 kub. m – kaina apie 400 eurų. Kaina su atvežimu.

Dėl pasikeitusios kainų skaičiavimo metodikos 2022 m. gerokai sumažės (vidutiniškai 40 proc.) apskaitos prietaisų priežiūros mokestis (apskaitos veiklos kaina arba, kitaip dar vadinamas, abonentinis mokestis). Apskaitos prietaisų priežiūros kaina butuose šiuo metu yra 1,26 Eur be PMV, o nuo kitų metų ji sieks 0,73 Eur be PMV, individualiuose namuose dabar už abonentinį mokestį yra mokama 1,63 Eur, ši kaina mažės iki 0,98 Eur be PMV.

Skaičiuojama, kad jei vieno būsto gyventojai vidutiniškai per mėnesį suvartoja 3 kubinius metrus vandens, mokestis už šaltą vandenį, įskaitant abonentinį mokestį, beveik nekinta – didėja tik 0,15 Eur.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Kaip matyti iš skaičiavimų gyventojams, kaip juos palies pasikeitusios kainos, akivaizdu, kad mažai per mėnesį vandens vartojantys kainų pokyčių nepajaus arba kaina net mažės, kadangi gerokai atpinga abonentinis mokestis, kuris amortizuoja bazinės kainos kilimą. Tačiau daugiau vandens suvartojantiems kainos kils. Tad tai ženklas visuomenei, kad vandens ištekliai nėra neišsemiami, todėl einant tvarumo keliu, turime juos tausoti“, – sakė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Bendras vidutinis paslaugų kainos dydis, įskaitant abonentinio mokesčio mažėjimą ir bazines kainas, šiek tiek auga priklausomai nuo vandens suvartojimo, tačiau išlieka vienos žemiausių Lietuvoje. Skaičiuojama, kad dviejų asmenų klaipėdiečių šeimai bendra vidutinė mėnesio sąskaita už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą padidėtų 1,22 Eur. Kiek didesnis pokytis bus vartotojams, gyvenantiems individualiuose namuose, jų šeimai vanduo pabrangs vidutiniškai 1,59 Eur. Bendra sąskaita keturių asmenų šeimai už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, gyvenantiems bute, vidutiniškai augs apie 2,55 Eur, o gyvenantiems individualiuose namuose – apie 3,28 Eur. Gera žinia Klaipėdos miesto įmonėms, mokančioms už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą – šios paslaugos kaina mažėja nuo 0,13 Eur/m3 iki 0,12 Eur/m3.

„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

„Nors kainos keičiasi nežymiai ir išlieka žemiausios šalyje, tačiau puikiai suprantame vartotojų nuogąstavimus. Kainų pokyčiuose atsispindi investicijos į Klaipėdos miesto ir rajono vandens kokybės gerinimą, nuotekų valymą, kokybiškesnį klientų aptarnavimą bei išaugusios sąnaudos gamyboje – vandens tiekime ir nuotekų valyme. Be

abejo, vandens kainų pokyčiams įtakos turėjo ir augančios elektros išlaidos, kurios nuo 2018 m. iki 2020 m. augo. Esame įdiegę išmaniąsias technologijas, kurios mažina elektros sunaudojimą gamyboje, pavyzdžiui geriamojo vandens tiekimui 2018 m. sunaudojome 6 565 MWh elektros, o 2020 m. elektros sunaudojimas sumažėjo iki 5 489 MWh, lygiagrečiai mažėjo elektros sunaudojimas ir nuotekų tvarkymui, tačiau didėjant elektros kainai per dvejus metus išlaidos vien elektrai išaugo beveik 300 tūkstančių eurų.

Be kita ko, turime laikytis ir atsinaujinusių teisės aktų reikalavimų. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad paslaugas teikiame itin plačiai teritorijai – tiek Klaipėdos mieste, tiek rajone – be abejo, tai ir didesnis aptarnaujamas plotas, gausesnės investicijos į infrastruktūrą, daugiau nutolusių objektų. Tačiau nepaisant šių faktorių, optimizuojant įmonės sąnaudas, „Klaipėdos vandens“ kainos vis dar išlieka vienos žemiausių Lietuvoje“, – sakė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pagal VERT suderintus skaičiavimus, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Klaipėdos miesto ir rajono butų gyventojams (be PMV mokesčio) kainuos 1,65 Eur/m3, gyvenantiems individualiuose namuose – 1,63 Eur/m3, įmonėms – 1,68 Eur/m3. Vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuos 1,59 Eur/m3, ši kaina galios ir perkantiems vandenį patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo ir apskaitos veiklos paslaugų kainos paskutinį kartą buvo keičiamos 2020 m. gegužės mėn. Naujos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bazinės kainos kyla ir jų pakeitimus daugiausia sudaro: pasikeitimai teisės aktuose, reglamentuojančiuose kainų skaičiavimą, lėmė sąnaudų persiskirstymą tarp paslaugų kainų bei apskaitos prietaisų priežiūros mokesčio sumažėjimą, tai vidutiniškai sudaro 0,075 Eur/m3 visos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos pokyčio. Investicijų grąža ir infrastruktūros nusidėvėjimas sudaro +0,123 Eur/m3 pokyčio, pasikeitęs taršos mokesčių įstatymas kainas kelia dar +0,03 Eur/m3, dėl dumblo utilizavimo paslaugų kaina kyla +0,017 Eur/m3 , elektros energijos ir kitų sąnaudų padidėjimas prideda po dar +0,014 Eur/m3 , po dvejų metų atnaujintos darbo užmokesčio sąnaudos, kurios sudaro +0,087 eur/m3 bendros kainos pokyčio. Dėl vykdytų investicijų į plėtrą didėja realizacija (arba patiekiamo vandens kiekis) kas kainą mažina -0,079 Eur/m3, o dėl technologinių medžiagų sąnaudų sumažėjimo kaina mažėja -0,007 Eur/m3.

„Siekdami gerinti klaipėdiečių ir Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo kokybę, investavome į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimą, plėtrą ir paviršinių nuotekų tinklų statybą bei paslaugų teikimo kokybę. 2018–2020 metų investicijos siekė daugiau nei 35 mln. eurų. Vien įgyvendindami iš dalies ES lėšomis finansuojamus projektus, per laikotarpį nuo 2017 m. iki šių metų pabaigos, būsime iš viso naujai pastatę beveik 130 kilometrų bei rekonstravę beveik 39 kilometrus vandens bei nuotekų tinklų, taip pat atnaujinę vandens išgavimo ir paruošimo bei nuotekų valymo infrastruktūrą, sukūrėme tinkamas vandentvarkos sąlygas daugiau nei 20-ies miestelių ir kaimų gyventojams. Stengiamės išgirsti bei pateisinti augančius klientų lūkesčius įgyvendindami savo 2021–2030 m. strategiją, investuosime į kvapų mažinimą, paslaugų skaitmenizavimą ir, žinoma, tiekiamo vandens kokybę,“ – dalinasi B. Jonikas.

Vandens, gamybinių nuotekų ir lietaus nuotekų kainos kinta ir įmonėms.

Mokestis už šaltą vandenį didėja 0,06 Eur, nuotekos 0,19 Eur, lietaus nuotekos mažėja 0,01 Eur. Įmonėms, kaip ir gyventojams mažėja vadinamasis šalto vandens abonentinis mokestis. Šis vidutiniškai mažėja apie 40 proc.

„Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per du metus darbai pabrango 8 proc. Matome, kad kainos nemažėja, todėl svarstantiems apie daugiabučio renovaciją tikrai nereiktų laukti kainų kritimo, o gerinti gyvenimo kokybę jau dabar“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Siekiant geriau suprasti kainas, būtina suprasti, kad skaičiuojamoji kaina yra preliminarus, dar prieš pradedant renovacijos darbus nustatomas biudžetas. O faktinė kaina apskaičiuojama pastato renovacijos pabaigoje – užbaigus visus darbus, apskaičiavus išlaidas ir apmokėjus sąskaitas.

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainynas leidžia daug efektyviau planuoti renovacijos biudžetą. Turėdami aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, investicijų planą rengiantys projektų administratoriai ir projektuotojai gali užtikrinti, kad darbų metu nepritrūks pinigų bei viską bus spėta užbaigti laiku.

Brango ir medžiagos, ir mechanizmai

Preliminari daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į Statybos produktų sertifikavimo centro rekomendacijas. Tuo metu skaičiuojamoji kaina nustatoma pagal tris normatyvus: darbo vieneto arba darbo grupės naudojamas medžiagas, mechanizmus ir darbo laiką.

Mechanizmų kainos per metus paaugo daugiau nei 5 proc., labiausiai tai pavaikė kuro pabrangimas ir mechanizmus eksploatuojančių darbininkų darbo užmokesčio pokyčiai. Darbo užmokestis per metus padidėjo 5,6 proc.

Per metus (skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio mėn.) išaugo ir statybinių medžiagų kainos – bendras jų indeksas padidėjo 3,8 proc.

„Pagal medžiagų grupes labiausiai pabrango metalas (20 proc.) ir izoliacinės medžiagos (3 proc.). Vienoje medžiagų grupėje taip pat gali būti didelė kainų diferenciacija. Pavyzdžiui izoliacinė medžiaga putų polistirenas pabrango iki 20 proc., tai paveiks gyventojų, planuojančių įsidiegti ventiliuojamą fasadą, renovacijos kainą“, – teigia V. Serbenta.

BETA duomenys rodo, kad šiemet įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo.

Seime jas antradienį pristatė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Seimo liberalams iškart nepavyko užblokuoti pataisų pateikimo – nespėjus įsigilinti jie prašė padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Tačiau dėl to balsuojama nebuvo, apsispręsta dėl pertraukos balsuoti vėliau. 

Vėliau antradienį Seimas balsuos, ar pritarti, kad pataisos Seime būtų svarstomos. Jeigu pritars, pakeitimus iškart svarstys komitetai ir po pietų parlamentarai balsuos dėl jų priėmimo.  

Ministras E. Jankevičius Seime patikino, kad įstatymo pataisos „dar nereiškia, kad jau kitą dieną kainos būtų reguliuojamos“.

„Kainų reguliavimo gal neprireiks, bet Vyriausybei įgaliojimus turėti reikia“, – pareiškė jis. 

Pasak E. Jankevičiaus, pastaruoju metu vartotojų teisių specialistai gauna daug informacijos apie išaugusias dezinfekavimo skysčio, kaukių ar respiratorių kainas.

„Nesąžiningi perpardavinėtojai labai greitai išperka paklausias prekes ir po valandos jas perpardavinėja ženkliai brangiau“, – teigė ministras.

Liberalas Simonas Gentvilas abejojo, ar kainų reguliavimas yra ekonomiškai veiksmingas. Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas priekaištavo, kad valdžia pati kalta, jog ilgai neleido  gaminti dezinfekavimo skystį.

Pagal siūlomas pataisas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija parengtų būtinų prekių ir paslaugų sąrašą, o kainų pokyčius stebėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Nustačius jų  trūkumą ar gamintojų bei pardavėjų piktnaudžiavimą, Vyriausybė galėtų pradėti reguliuoti kainas.

Vyriausybė teigia, kad tokia priemonė padėtų pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, tačiau kritikai teigia, kad tai paskatintų juodąją rinką.

Pasak Vyriausybės, šiuo metu kai kurios Europos Sąjungos narės jau ėmėsi panašių priemonių, pavyzdžiui, Prancūzijoje reguliuojamos dezinfekcinio skysčio kainos.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra išsakęs nepritarimą tokiai iniciatyvai – jo teigimu, prekės su reguliuojamomis kainomis išnyktų iš rinkos.

Siūlymą taip pat kritikavo Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos atstovai.

Šiaulių universiteto (ŠU) Ekonomikos katedros docentės dr. Janinos Šeputienės teigimu, tokie skaičiai dažnam kelia pyktį, mat oficiali statistika neatitinka gyventojų įsitikinimų: kainos, pasak jų, paaugo daugiau, bet padidėjusiu darbo užmokesčiu džiaugiasi retas.

Docentės teigimu, apskaičiavus 102 vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, tik 7 iš jų kaina kilo 5-8 proc. ir daugiau ar mažiau atitiko nurodytą 6,7 proc. vidurkį. Penkiasdešimties prekių ir paslaugų kainos didėjo daugiau nei 8 proc., 23 prekių ir paslaugų kainos didėjo mažiau nei 5 proc., tik 22 – mažėjo.

„Įsivaizduokite, kad šalyje gyvena tik senukai ir vaikai, t. y. 70 ir 10 metų amžiaus gyventojai. Jei jų yra po lygiai, tuomet vidutinis šalies gyventojų amžius yra 40 metų. Bet realiai tokio amžiaus gyventojų šalyje net nėra! Panašiai yra ir su kainomis. Vieni produktai brango, kiti pigo, to paties produkto kaina viename mieste didėjo, kitame – mažėjo. Taip pat ne visų produktų mes vartojame vienodai. Kuo produktui išleidžiame daugiau pajamų, tuo jo įtaka kainų vidurkiui yra didesnė“, – paaiškino docentė.

Pasak J. Šeputienės, taip yra dėl to, kad Statistikos departamento skelbiami skaičiai rodo bendrą visos šalies kainų pokytį, nepaisant to, kad skirtinguose miestuose to paties produkto kaina kito nevienodai. Būtent dėl to kainų pokyčio vidurkiai neatspindi realios situacijos.

„Kainų pasikeitimo vidurkis apima daugelį prekių ir paslaugų, bet gal jūs labai mažai savo pajamų skiriate tam produktui, kuris atpigo, ir labai daug vartojate būtent to produkto, kuris žymiai pabrango. Tokiu atveju jums visiškai neaktualus tas vidutinis statistinis kainų pokytis, jūs susiduriate su gerokai didesniu kainų augimu“, – sakė J. Šeputienė.

Tam tikrų produktų kainos kilo daugiau nei 20 ar net 50 procentų. Pavyzdžiui, tepusis riebalų mišinys Lietuvoje vidutiniškai pabrango 52,4 proc., morkos – 44,7 proc., pusė litro alaus kavinėje – 33,1 proc. Net ir to paties produkto ar paslaugos kaina Lietuvos miestuose keitėsi labai skirtingai. Pavyzdžiui, Lietuvoje grietinė vidutiniškai pabrango apie 30 proc., bet Kaune – 44 proc., o Vilniuje – tik 19 procentų.

Lietuvoje automobilio statymo miesto centre 1 val. kaina vidutiniškai išaugo 57,6 proc. Išgirdę tokį skaičių vilniečiai gali piktintis, kad jis neatitinka realybės, mat jiems kaina išaugo daugiau nei dvigubai. O štai Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojams, priešingai – automobilio statymo kaina išvis nesikeitė.

„Jeigu koks produktas pabrango, mes tai ilgai prisimename ir iki šiol galima išgirsti padejavimų – argi sviestas kada kainavo 6 litus? Matydami kai kurių prekių kainų kilimą 50 proc. ar net daugiau, vartotojai linkę apibendrinti – viskas pabrango. Kad kažkas atpigo, mes jeigu ir pastebime, tai labai greitai tai pamirštame“, – kalbėjo docentė.

Vis dėlto statistika fiksuoja labai žymų kai kurių produktų pigimą: pomidorų kaina sumažėjo beveik 61 proc., vynuogių ir bananų – daugiau nei 40 proc. Tačiau vaisiams ir daržovėms, pasak docentės, mes skiriame mažiau nei 3 proc. savo vartojimo išlaidų, todėl šių produktų kainų pokyčiai nedaro labai didelės įtakos mūsų biudžetui.

Padidėjusias maisto produktų kainas mes pastebime apsilankę prekybos centre kelis kartus per savaitę, o kad sumažėjo karšto vandens ar šilumos energijos kaina matome tik vieną kartą per mėnesį, mokėdami mokesčius. Kadangi už pastarąjį mokama suma kiekvieną mėnesį yra skirtinga, atsižvelgiant į metų laiką, sudėtingiau identifikuoti realų kainos pasikeitimą, ir vartotojų sąmonėje šis teigiamas pokytis neužsifiksuoja.

Statistika rodo, kad maistui ir nealkoholiniams gėrimams mes skiriame vidutiniškai apie 22 proc. savo vartojimo išlaidų. Stambiausių išlaidų maistui grupių: pieno, sūrio ir kiaušinių; mėsos; duonos ir grūdų produktų; vaisių bei daržovių kainų pokyčiai daro didžiausią įtaką vidutiniam maisto kainų pokyčiui. Skaičiuojama, kad paskutiniuosius dvejus su puse metų daržovės atpigo beveik 19 proc., vaisiai – apie 2 procentus. Labiausiai brango – apie 12 proc. – pienas, sūris ir kiaušiniai. Mėsa brango apie 4 proc., duona ir grūdų produktai – apie 3 procentus.

„Nepamirškime, kad tai yra vidutiniai pokyčiai. Nors produktų kaina kategorijoje „mėsa“ padidėjo, tačiau kiaulienos nugarinė, viščiukas broileris atpigo 0,4 proc., kiaulienos kumpio kaina mažėjo 1,5 proc., maltos kiaulienos – 3,4 proc., o kalakutų krūtinėlių filė atpigo 8,9 proc. Su nurodyta statistika, kad atpigo kalakutų krūtinėlės filė, nesutiktų panevėžiečiai, nes jiems kaina padidėjo 4,1 proc., o kiaulienos nugarinės kaina Klaipėdos gyventojams išaugo apie 5 procentus“, – pasakojo doc. dr. J. Šeputienė.

Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis nuo 2016 metų sausio išaugo beveik 25 proc., maisto kainos padidėjo 4 proc. Jeigu pajamos auga daugiau nei kainos, vartotojų padėtis gerėja, didėja perkamoji galia.

Pasak doc. dr. J. Šeputienės, vertinant vidutinius skaičius Lietuvoje, vartotojų situacija pagerėjo, nes 2016 metais maistui ir nealkoholiniams gėrimams mes skirdavome 23 proc. savo vartojimo išlaidų, o 2018 metais ši dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu, iki 22 proc. Tai, docentės teigimu, nereiškia, kad maistui išleidžiame mažiau, tiesiog išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti didėjo labiau nei išlaidos maisto produktams. Mažėjanti maistui skiriama vartojimo išlaidų dalis yra geras ženklas – jeigu daug išleidžiame maistui, vadinasi, mažai belieka kitoms prekėms.

„Ar darbo užmokestis visiems didėjo 25 procentais? Juk vieniems jis didėjo daugiau, kitiems – mažiau. Pavyzdžiui, Visagino, Pagėgių, Lazdijų rajono savivaldybėse darbo užmokestis vidutiniškai didėjo tik 12 proc., o Trakų, Rietavo, Neringos, Širvintų savivaldybėse – 30-34 procentais. Nors tie patys produktai skirtinguose Lietuvos miestuose kainuoja nevienodai, maisto kainos nesiskiria taip žymiai, kaip darbo užmokestis. 2018 metų antrą ketvirtį mažiausias vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius, 633,60 Eur, buvo Kalvarijos savivaldybėje, didžiausias – 1 066,50 Eur – Vilniaus miesto savivaldybėje. Akivaizdu, kad šių savivaldybių gyventojų perkamoji galia, todėl ir reakcija į kainų pokyčius, labai skiriasi“, – aiškino mokslininkė.

Vidutinis darbo užmokestis įvairiuose ūkio sektoriuose augo taip pat labai nevienodais tempais. Pavyzdžiui, vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje jis netgi sumažėjo 8,5 proc., o chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuje augimas nesiekė 5 proc. Nors šiuose sektoriuose darbo užmokesčio augimo tendencijos blogiausios, pats darbo užmokestis yra vienas didžiausių.

Mažiausiai uždirba drabužių siuvimo, odos ir odos dirbinių gamybos, pašto ir pasiuntinių/kurjerių veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių darbuotojai. Jų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius nesiekia 700 Eur, todėl natūralu, kad šių sektorių darbuotojai gali labai jautriai reaguoti į kainų kilimą. Kainų kilimas mažiau aktualus dujų gamybos sektoriaus darbuotojams, kurie vidutiniškai uždirba 2 264 Eur, ar dirbantiems finansų ir draudimo sektoriuje, kur atlyginimas prieš mokesčius viršija 1 700 eurų.

Prekių bei paslaugų kainas perskaičiuojančius ir eurais kurį laiką jau skelbiančius uostamiesčio prekybininkus gyventojai stebi, bet kol kas neskundžia. Vis dėlto tarnybos patikrinimų metu fiksuoja pažeidimus ir įpareigoja bandžiusius gudrauti verslininkus nedelsiant pasitaisyti.
Artėjant euro įvedimui, verslininkai privalo skelbti kainas abiejomis valiutomis.

Siekiant užtikrinti, kad prekeiviai bei paslaugų teikėjai negudrautų, kainų konvertavimas bei jų skelbimas stebimi itin akylai.

Kainas dviem valiutomis verslininkai bei turgaus prekeiviai pradėjo skelbti dar rugpjūčio pabaigoje. Nuo tos dienos kainų keitimo kontrolės ėmėsi ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos.

Uostamiestyje kainų konvertavimo tvarką prižiūri inspekcijos Klaipėdos skyrius. Nuolat laukiama ir gyventojų pranešimų apie galimus pažeidimus.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Vijoleta Budriuvienė informavo, jog iki šiol dar negauta nė vieno klaipėdiečio skundo dėl galimai neteisingai skelbiamų kainų.

Nepaisant ramių gyventojų, inspektoriai vykdo tikrinimus. Nuo rugpjūčio pabaigos Klaipėdos apskrityje atlikti 33 patikrinimai. Septynių tikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų.

"Apvalinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kainos nenurodytos dviem valiutomis", – pažeidimus vardijo V.Budriuvienė.

Pažeidėjams pirmą kartą buvo skirti įspėjimai ir nurodymas – pašalinti trūkumus ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo patikrinimo ir apie trūkumų pašalinimą raštu informuoti inspekciją.
Visi septyni prekiautojai trūkumus pašalino, todėl papildomų sankcijų jiems nebuvo taikyta.

Jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nustatytu laiku nepraneša apie jos nurodytų kainų netikslumų pašalinimą, inspekcija per tris darbo dienas nuo paskutinės dienos, kurią pardavėjas ar paslaugos teikėjas turėjo pašalinti nustatytus netikslumus, privalo atlikti pakartotinį patikrinimą.

Kol kas uostamiestyje ir jo apylinkėse papildomų tikrinimų neprireikė.

Pašnekovė teigė, jog paprastai sučiupti pažeidėjai teisinasi, esą dėl prekių gausos nespėjo nurodyti dvejopų kainų arba tiesiog "pražiūrėjo".

Neteisingai apvalinusieji kainas tikino, kad nesuprato naujosios tvarkos, todėl ir įsivėlė netikslumų.

„Maximos“ klientai jau gali patys įsitikinti, kad tinklo parduotuvių lentynose siūlomų prekių kainos iš litų į eurus perskaičiuotos sąžiningai ir teisingai. Ruošiantis euro įvedimui Lietuvoje, tinklo parduotuvėse jau atspausdinta ir pakeista daugiau nei du šimtai tūkstančių pirmųjų etikečių, kuriose kainos nurodomos ir litais, ir eurais. Visas kainų etiketes planuojama pakeisti iki šių metų rugpjūčio vidurio. Jau kurį laiką „Maxima“ prekybos tinklo pirkėjai galutinę savo krepšelio vertę eurais gali matyti ir pirkimo čekiuose.

„Pasiruošimas euro įvedimui mūsų prekybos tinkle vyksta sklandžiai ir laikantis plano. Darbui su nauja valiuta apmokome savo darbuotojus, išbandėme IT sistemas, jau pakeitėme ir dalį kainų etikečių. Investuojame ir dedame daug pastangų, kad perėjimas prie naujos valiutos būtų sklandus, o pirkėjams pateikiama informacija apie skaidriai perskaičiuotas kainas būtų aiški ir suprantama“, – sako bendrovės „Maxima LT“ Generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.

Visose tinklo parduotuvėse jau pakeista daugiau nei 200 tūkst. prekių kainų etikečių. Įvertinus darbų mąstą ir siekiant palengvinti darbą tinklo darbuotojams, kainų etiketės keičiamos etapais, pirmiausiai pakeičiant etiketes tų prekių, kurioms taikomos nuolaidos. Priklausomai nuo parduotuvės dydžio ir joje siūlomo prekių asortimento vienoje parduotuvėje bus pakeista nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių kainų etikečių. Skaičiuojama, kad iš viso per tris etikečių keitimo etapus tinklo parduotuvėse bus pakeista apie 15 mln. etikečių, o bendrovės investicijos vien tik į kainų etikečių keitimą sieks daugiau nei 200 tūkst. litų.

Visas kainų etiketes kainą nurodant litais ir eurais, planuojama pakeisti iki šių metų rugpjūčio vidurio. Kainos eurais ir litais, pirmiau nurodant eurą, „Maximos“ kainų etiketėse atsiras iškart po euro įvedimo ir bus nurodomos dar pusę metų, kol jas pakeis kainos tik eurais.

Keisdama kainų etiketes parduotuvių lentynose didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ atsižvelgia ir į silpnaregių poreikius. Vadovaujantis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų tinklui pateiktomis rekomendacijomis, kainos etiketėse spausdinamos aiškesniu šriftu nei iki šiol – tad bus ir lengviau pastebimos, paprasčiau įskaitomos.

„Esame dėkingi, kad „Maxima“ į aklųjų ir silpnaregių poreikius keičiant kainų etiketes atsižvelgė ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Aiškesnis šriftas padės užtikrinti, kad kainų etiketės būtų maksimaliai aiškios ir suprantamos ne tik specialiųjų poreikių turintiems, bet, neabejojame, ir visiems tinklo klientams. Etiketės aiškumui labai svarbus ir jos „grynumas“ – kuo mažiau perteklinės informacijos, tuo patogiau vartotojui. Prekybininkai informaciją etiketėse pateikia, pirmiausiai vadovaudamiesi LR įstatymų nuostatomis. Tad tikimės, kad į silpnaregių poreikius atsižvelgs ne tik jie, bet ir valdžios pareigūnai, atsakingi už informacijos etiketėse pateikimo reglamentavimą“, – sako Ramunė Balčikonienė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pirmoji pavaduotoja.

Nors artėjant euro įvedimui Lietuvoje buvo prognozuotas neišvengiamas didelio vartojimo prekių kainų šuolis, Statistikos departamentas šito kol kas nefiksuoja. Tačiau pirkėjai jau pastebi, kad drastiškai brangsta būtent tos prekės, kurios nepatenka į plataus vartojimo produktų krepšelį.

Stebi perkamiausias prekes

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė informaciją apie birželį fiksuotas 40 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius.

Duomenys surinkti iš 18 miestų, kur 637 prekybos įmonėse ir centruose buvo skaičiuotos bei užregistruotos 3 679 prekių kainos.

"Stebimos ir tiriamos kainos tų prekių, kurios įtrauktos į labiausiai vartojamų prekių krepšelį. Jį sudaro apie 100 prekių. Kainų indeksą atspindi būtent tas krepšelis", – teigė Lietuvos statistikos departamento Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos viršininkė Gražina Sebeckienė.

Birželį, palyginti su geguže, didžiausi buvo daržovių ir vaisių kainų pokyčiai. Labiausiai atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, ankstyvosios bulvės, bananai, o pabrango burokėliai, pomidorai.

Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos esą beveik nepasikeitė, nes kai kurių jų pigimą atsvėrė kitų prekių ir paslaugų brangimas. Tačiau paslaugų kainos augo jau trečią mėnesį iš eilės.

"Į mūsų stebimų prekių krepšelį pakliuvo būtiniausios pagrindinės prekės, kurios sudaro pakankamai didelę vartojimo išlaidų dalį – beveik ketvirtadalį", – pabrėžė Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.

Kas prasprūsta pro akis?

Vartotojai pastebėjo, jog yra kai kurių prekių, pavyzdžiui, klijų, buitinės chemijos priemonių, kurios pabrango net trečdaliu. Tačiau klijai, pasak statistikos specialistų, nesudaro reikšmingų namų ūkio išlaidų, todėl jų kainų pokyčiai neįtraukti į stebėjimą.

N.Alejeva pripažino, kad veikiausiai gali būti, jog yra tokių prekių, kurių kainos nestebimos, nors jų pokyčiai gali būti dideli, tačiau tos prekės nepakliūva į Statistikos departamento apskaitą.

"Mes atliekame namų ūkio biudžeto tyrimus, iš kurių matome išlaidas. Įdomu tai, kad artėjant euro įvedimui bendra infliacija nedidėja, tačiau pastebėjome, kad jau trečią mėnesį iš eilės auga paslaugų kainos. Kai kurios paslaugos yra sezoninės, pavyzdžiui, atostogų kelionės į užsienį. Jos per mėnesį žymiai pabrango – net 7,8 proc.", – tvirtino N.Alejeva.

Esą čia suveikė sezoninis veiksnys, kai šioms paslaugoms būtent dabar yra didžiausia paklausa.

Pastebėta, jog pabrango ir būsto nuoma. Tai siejama su mažėjančia nuomojamų būstų pasiūla ir augančia paklausa.

"Negalima visų prekių ir paslaugų pabrangimo sieti tik su euro įvedimu. Yra veiksnių, kurie kartojasi kasmet – sezoniškumas, paklausa. Pastebėjome, kad 0,7 proc. pabrango kirpyklų ir asmens priežiūros įstaigų paslaugos, su kuo tai susiję, paaiškinimo neturime", – teigė N.Alejeva.

Neišvengė pabrangimo

N.Alejevai antrino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas. Jo manymu, šioje diskusijoje neretai yra praleidžiamas faktas, kad kainos nuolat kinta.

"Labai svarbu atskirti, kuris kainų didėjimas arba mažėjimas susijęs su euru ir kuris su tuo nesusijęs. Labai svarbu, kad tos natūralios kainų kaitos neužkartume eurui, jo įvedimo procesui", – tvirtino V.Žukauskas.

Tačiau praktika rodo, jog pas estus, kurie eurą įsivedė nuo 2011 metų,  kainų kilimo iškart po permainų neišvengta.

Estijos statistikos departamento duomenimis, per pirmą pusmetį po euro įvedimo šalyje labiausiai brango drabužiai ir avalynė – 7,7 proc., apgyvendinimo paslaugos –7,3 proc., alkoholis ir tabako gaminiai – 5 proc., maisto produktai – 3 proc., transporto paslaugos – 1,1 proc.

Gera žinia ta, kad vidutinis atlyginimas Estijoje po euro įvedimo padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o įmonių pelnas išaugo – 1,4 proc., sumažėjo bedarbių, augo bendrasis vidaus produktas.

Prekybininkai eksperimentuoja

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas neslėpė, kad pardavėjai, didindami kainas, stebi, kaip į tas permainas reaguoja klientai.

"Visada rizikingiau didinti kainas ten, kur žinoma, kad vartotojai yra labai atidūs ir kad jie pastebės bet kokį, net mažiausią kainų pasikeitimą. Kainas lengviau didinti žinant, kad vartotojai beveik nesureaguos į šias permainas", – dėstė V.Žukauskas.

Esą, kur vartotojai įprastai neturi daug pinigų ir stebi bet kokias kainoraščių permainas, kur konkurencija didelė, ten galimybė piktnaudžiauti kainų didinimu mažesnė.
Tais pirkėjais, kurie perka prabangos prekes ir mažai galvoja apie išlaidas, manipuliuoti lengviau.

"Neabejoju, kad įvedus eurą kainos kažkiek pasikeis, bet labai sunku nusakyti priežastis: ar tai natūrali kaita, ar susijusi su euru. Manau, kad jei kainos ir kils, tai tikrai nežymiai", – įsitikinęs V.Žukauskas.

Bijo manipuliacijų

Lietuvos banko užsakymu pastarasis "Eurobarometro" tyrimas dėl gyventojų nuomonės apie euro įvedimą buvo atliktas daugiau nei prieš metus. Šio tyrimo duomenimis, labiausiai Lietuvos gyventojai nerimavo dėl galimų piktnaudžiavimų ir bandymų manipuliuoti kainomis pasinaudojant euro įvedimu.

Teigiama, kad įstatymais apribotos bet kokios manipuliacijos, dėl kurių galėtų nukentėti gyventojai.
Vieneri metai po euro įvedimo dienos – privalomo kainų nurodymo litais ir nauja valiuta laikotarpis.

Kainos litais ir eurais turi būti nurodomos ne tik prekybos ir paslaugų teikimo vietose, bet ir prekių bei paslaugų reklamoje, jei joje nurodoma prekių ar paslaugų kaina.

Kainų nurodymas litais ir eurais turi būti aiškiai suprantamas, negali būti klaidinantis ar pateikiamas sykiu su nereikalinga informacija.

Kainos etiketėje turi būti nurodomos kuo didesniu paryškintu šriftu kontrastiškame fone, pavyzdžiui, tamsiu šriftu šviesiame vienspalviame fone.

Tai galios ir prekių pardavėjams, besiverčiantiems išnešiojamąja ar išvežiojamąja prekyba, prie laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), pastatytų lauke turgavietėse.

Jie prekių kainas dviem valiutomis – litais ir eurais – vartotojams galės pateikti žodžiu. Šiais atvejais pardavėjams rekomenduojama turėti rašytinį pavyzdį, o jei yra galimybė, prekybos vietoje viešai pakabinti skelbimą.

Jei pirkėjas pageidaus, pardavėjas turėtų sudaryti galimybę klientui pasinaudoti skaičiuotuvu patikrinti kainą.

Nauja valiuta – ne amžina

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto, kainų augimo klausimas dėl euro įvedimo yra labai svarbus žmonėms, nes esą tai yra arti jų, bet tai – tik dalis problemų, susijusių su nauja valiuta.

Nepaisant valdžios džiugesio, kad Lietuva atitinka euro zonos kriterijus, netyla ginčai, ar šaliai reikia euro, ar tai yra patikima valiuta, nes stipriai ekonomikai reikia stabilios valiutos.

"Paskutinės ekonominės krizės metu apie tai buvo labai ilga diskusija. Tai yra sudėtingi, bet svarbūs klausimai. Juos sprendžia įvairios institucijos, apie juos galvoja ekonomistai, nes tai bus svarbu Lietuvai 10–15 metų, kiek mes tą eurą turėsime", – pabrėžė V.Žukauskas.

Pasak eksperto, tikimybės, kad euro kažkada bus atsisakyta, atmesti negalima. Esą apie tai buvo svarstyta prieš porą metų, kai ekonominė krizė dar nebuvo suvaldyta.

"Tada buvo atvirai kalbama, kiek tas euras dar gyvuos, ar ta valiuta yra ilgalaikė. Per šią krizę juo buvo sudvejota, o tų krizių bus ir ateityje. Nenoriu nieko prognozuoti, bet kad euras nėra amžina valiuta, akivaizdu", – teigė V.Žukauskas.

Birželio 4 dieną Europos Komisija pasiūlė ES Tarybai leisti Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.

Galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas jau visai netrukus – liepos 23 dieną, kai šį klausimą svarstys ES valstybių ir vyriausybių vadovai ir Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.