Pirmasis išmanusis kasos aparatas Kaune pradėjo veikti birželio 1 d. Didžiojoje gatvėje esančioje degalinėje, kur buvo įdiegtas specialus kasos modelis degalinių veiklai ir automatiniam kvitų duomenų perdavimui. Plačiau apie i.EKA projektą pasakoja Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.
– Kas yra i.EKA?
– Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis i.EKA – viena iš išmaniosios mokesčių administravimo sistemos dalių. Į i.EKA išmaniaisiais kasos aparatais verslas mokesčių administratoriui periodiškai teikia kasos kvitų duomenis (pvz., kvito suma, PVM tarifai, suma). Taip sumažinamos nesąžiningo verslo galimybės manipuliuoti duomenimis ir neįtraukti į apskaitą realių pajamų. Įgyvendindami i.EKA projektą verslui pasiūlėme ir naujų e. paslaugų: automatinį elektroninį kasos operacijų žurnalą, kasos aparatų registracijos savitarną ir virtualiąją fiskalizaciją, kuri artimiausiu metu leis verslui išplėsti savo galimybes, senus kasos aparatus pakeičiant mobiliaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais.
– Kokių pokyčių šis projektas duos verslui, VMI?
– Atsisakoma popierinių kasos operacijų žurnalų, techninio paso pildymo, taip pat fizinio kontakto registruojant atsiskaitymo priemones. Be to, atsiskaitymo priemonių duomenys turės būti užšifruoti ir pateikti mokesčių administratoriaus duomenų bazei (i.EKA). Pažymėtina, kad sumažinta galimybė manipuliuoti kasos aparatų ir kitų atsiskaitymo priemonių duomenimis, taigi pajamų įtraukimo į apskaitą kontrolė tampa efektyvesnė.
– Koks projekto rezultatas?
– Šiuo metu yra sukurtos ir įdiegtos abi planuotos i.EKA projekto e. paslaugos. Pirma, kasos aparatų registravimas nuotoliniu būdu. Nuo balandžio pabaigos per i.EKA tiek naujo, tiek seno tipo kasos aparatus galima registruoti savarankiškai, nuotoliniu būdu, nevykstant į VMI padalinį ir nelaukiant, kol specialistai jį patvirtins. Antra, virtualioji fiskalizacija – fiskalinių kvito duomenų (bendra suma, PVM tarifai ir sumos) surinkimas ir automatinis kasos operacijų e. žurnalas. Anksčiau buvo reikalaujama kasdien pildyti popierinį žurnalą, kurį buvo privalu saugoti dešimt metų. Nuo šiol, naudojantis i.EKA sistema, to daryti nebereikės. VMI žiniomis, ekspertizei pateiktas pirmasis virtualiosios fiskalizacijos modelis. Virtualioji fiskalizacija suteiktų galimybę kasos aparatu paversti išmanųjį įrenginį, pvz., telefoną. Be to, į leidžiamų naudoti kasos aparatų sąrašą jau įtraukti aštuoni modeliai, veikiantys su saugos moduliu ir taip pat galintys perduoti kvitų duomenis į i.EKA.
Sumažinta galimybė manipuliuoti kasos aparatų ir kitų atsiskaitymo priemonių duomenimis, taigi pajamų įtraukimo į apskaitą kontrolė tampa efektyvesnė.
– Ar tai reiškia, kad nebebus išduodami popieriniai kvitai?
– Pardavėjo pareiga pirkėjui pateikti kvitą išlieka nepakitusi, t. y. pagal šiuo metu galiojančią tvarką pardavėjas privalo pirkėjui pateikti kvitą, jį atspausdindamas popieriniu formatu arba, jei pirkėjas pageidauja, o pardavėjas turi techninių galimybių, perduoti kvitą elektroniniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad į i.EKA neperduodami kvitų duomenys, kurie susiję su prekių pavadinimais, skaičiumi, kainomis, perduodama tik bendra kvite nurodyta suma ir apskaičiuoti mokesčiai. Taigi i.EKA sukūrimas vartotojų įpročiams įtakos neturės – gyventojai ir toliau turi galimybę visais atvejais gauti popierinį kvitą.
– Kiek verslų tai aktualu?
– Pirmuoju etapu į i.EKA sistemą duomenis iš kasos aparatų turi pareigą teikti tik apie 7 proc. (apie 3 050) visų kasos aparatų naudotojų. VMI duomenimis, iš viso Lietuvoje daugiau nei 43 tūkst. mokesčių mokėtojų yra įregistravę ir naudoja daugiau nei 101 tūkst. kasos aparatų.
– Kurie verslininkai jau turi teikti duomenis i.EKA?
– Duomenų teikimas į i.EKA posistemį numatytas etapais. Nuo 2023 m. duomenis teikti turi verslininkai, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300 tūkst. eurų: nuo sausio 1 d. – naudojantys kompiuterinius kasos aparatus (pvz., didieji prekybos centrai, degalinės, vaistinės ir pan.), o nuo lapkričio 1 d. – PVM mokėtojai, naudojantys elektroninius kasos aparatus. Nuo 2024 m. gegužės 1 d. prie projekto prisijungs verslininkai, naudojantys senuosius kasos aparatus, kurių negalima įsigyti nuo 2019 m. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. duomenis VMI teiks visi verslo atstovai.
– Kur pradėjo veikti pirmieji išmanieji kasos aparatai?
– Pirmasis Lietuvoje išmanusis kasos aparatas, perduodantis kvitų duomenis į i.EKA, pradėjo veikti Avižienių degalinėje. Pirmasis toks pats išmanusis kasos aparatas Kaune pradėjo veikti birželio 1 d. Didžiojoje gatvėje esančioje degalinėje. Taip pat birželio 2 d. Kaune įrengti dar du bendros paskirties kasos aparatai.
– Ar VMI baus verslininkus, kurie nespėja prisitaikyti?
– Viso šio projekto metu VMI bendradarbiavo su verslo atstovais (tiek kasų diegėjais, tiek naudotojais), vertino realias galimybes pasiruošti, atsižvelgė į situacijas dėl žaliavų ir terminų.
VMI įsipareigojo, kad įmonių pasirengimą vertins individualiai ir netaikys atsakomybės, jei verslas, dėdamas visas pastangas ir veikdamas sąžiningai, ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių nespėjo pasirengti duomenų teikimui ir turi tai įrodančius dokumentus, iki rekomendacinio termino sudarytas diegimo darbų sutartis. Tiems, kuriems duomenis teikti i.EKA privaloma nuo sausio 1 d., susitarimus su kasų diegėjais pasirašyti reikėjo iki kovo 1 d. Tiems, kuriems – nuo lapkričio 1 d., sutartis pasirašyti reikia iki spalio 31 d.
– Ar VMI skaičiavo, kiek tai kainuos verslui?
– Pirmas svarbus akcentas – skaidrios konkurencijos užtikrinimas. VMI sistema sumažins nesąžiningo verslo galimybes manipuliuoti duomenimis ir neįtraukti į apskaitą realių pajamų. Mokesčių administratoriui iš kasos aparatų gaunami duomenys leis vykdyti kontrolę realiu laiku. Verslo patirtos vienkartinės prisitaikymo ir vėlesnio palaikymo išlaidos ilgesniu laikotarpiu atsipirks per sutaupytą laiką. VMI skaičiavimais, sutaupytą laiką padauginus iš vidutinio darbo užmokesčio, verslas kiekvienais metais patirs apie 68 mln. eurų mažesnę administracinę naštą. Vertinimas atliktas 2020 m., naudojant tuo metu galiojusius VDU ir kitus įkainius.
