Lengvaatletė, atstovavusi Lietuvai 2021 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse ir siekianti dalyvauti 2024 m. Paryžiaus žaidynėse, papasakojo apie savo kelią sporte, fizinio aktyvumo naudą ir profesionalo karjeros atveriamas galimybes.

„Sportas man davė labai daug, per sportą galima daug atrasti. Labai raginu jus visus būti aktyviems, rasti savo sporto šaką ir mėgautis ja. Ir nereikia nuliūsti jeigu kartais nesiseka. Tiesiog reikia kryptingai dirbti, stengtis, tada rezultatas būtinai anksčiau ar vėliau ateis“, – jaunąją kartą motyvavo O. Dobrovolskaja, ginanti Trispalvės garbę aukščiausio rango tarptautinėse žmonių su negalia varžybose.

Kaune gyvenanti disko metikė savo žodžius grindė asmenine patirtimi. O. Dobrovolskaja, vaikų paklausta, kiek toli skrieja jos metamas diskas, atskleidė, jog pradėjus profesionaliai sportuoti, įrankis skriejo apie 18 metrų, o dabar lietuvės asmeninis rezultatas yra pasaulinio lygio – viršija 38 metrus.

Sportininkė tiesiai ir drąsiai atsakinėjo į gausius moksleivių klausimus, kurie sukosi ne tik apie sportą, bet ir apie mitybą, asmeninį gyvenimą, negalią. Neregė paralimpietė su šypsena veide pasakojo ir apie pirmąją meilę, patirtą paauglystėje, ir apie iššūkius, patiriamus gyvenant be regėjimo.

„Nevertinu savo negalios kaip kažkokios tragedijos ir labai nemėgstu, kai manęs gailisi. Negalią vertinu kaip nepatogumą ir iššūkį, su kuriuo turiu susidoroti. Viskas šiame gyvenime yra įmanoma. Manęs žmonės klausia, kaip aš sportuoju nematydama. Jiems atsakau, kad viskas įmanoma. Regėjimo trūkumą kompensuoju kitais pojūčiais – klausa, lietimu“, – šypsodamasi vaikams pasakojo O. Dobrovolskaja.

Pamoką apie žmonių su negalia sportą dviem dešimtims mokinių O. Dobrovolskaja vedė kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto generaline sekretore Asta Narmonte, kuri papasakojo apie paralimpinio judėjimo ištakas, istoriją, simbolius, vertybes ir mūsų šalies sportininkų pasiekimus, pergales.

Pamoka Kauno Petro Daunio ugdymo centro moksleiviams buvo Lietuvos paralimpinio komiteto ir Allianz Lietuva gyvybės draudimas UAB bendro projekto „Negalią keičia supergalia“ startas. Projekto ambasadoriai yra lengvaatletė O. Dobrovolskaja, šaulė Raimeda Bučinskytė ir plaukikas Edgaras Matakas.

„Džiugina, kad vaikai žino apie paralimpinį judėjimą, mūsų sportininkus, kurie yra tikras įkvėpimo šaltinis daugeliui juos stebinčių žmonių. Tokie yra projekto ambasadoriai Oksana, Raimeda ir Edgaras, kurių asmeninės istorijos įrodo, jog svajonės pildosi, kai to labai atkakliai sieki. Tada jokios kliūtys nesustabdys.

Savo kelionę per Lietuvą šiais mokslo metais tik pradedame, kviečiame jungtis visas šalies mokyklas. Mes atvyksime kartu su sportininkais, tikrai įdomiai ir turiningai praleisime laiką. Neabejoju, kad sportininkai savo pavyzdžiu įkvėps drąsiai svajoti ir atkakliai siekti savo tikslų. Tokia yra šio projekto misija. Dėkojame mūsų partneriams už tai, kad šiame kelyje esame kartu“, – sakė A. Narmontė.

Mokyklas, norinčias pasikviesti paralimpiečius į pamokas, kviečiame rašyti el. paštu: info@parateam.lt. Visos Lietuvos paralimpinio komiteto ir Allianz Lietuva gyvybės draudimas UAB bendro projekto „Negalią keičia supergalia“ pamokos yra nemokamos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (toliau – Kauno apskr. VPK) bendradarbiaujant kartu su Kauno regioniniu karjeros centru „KARJERAS“ bei Lietuvos policijos mokykla vakar surengtas susitikimas „Pasimatuok profesiją“, kurio metu moksleiviai turėjo galimybę pažinti policijos pareigūnų darbą.

Ketvirtadienio popietę policijos pastato, esančio Radvilėnų pl., salė buvo pripildyta šurmulio. Smalsius Kauno „Santaros“ bei Kauno rajono Domeikavos gimnazijų 9-12 klasių jaunuolius pasveikino Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė Agnė Greblikaitė. Ji jaunuoliams palinkėjo būti drąsiems ir ateityje prisijungti prie policijos pareigūnų bendruomenės.

Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) atstovai moksleiviams pristatė stojimo tvarką, mokymosi sąlygas ir būtinus reikalavimus. LPM atstovai pabrėžė, jog ir šiuo metu priimami dokumentai, kuriuos gali teikti abiturientai dar nebaigę mokyklos. Pristatymo klausytojus domino ne tik mokymosi procesas, gyvenimas bendrabutyje, bet, ir tai, kas laukia tapus pareigūnu.

Moksleiviams pristatytos dvi pareigūnų darbo sritys. Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos pareigūnai pristatė savo darbo pagrindines funkcijas ir naujausias darbo priemones.

Susirinkusieji galėjo ne tik iš arti pamatyti bepilotį orlaivį (droną), bet ir sužinoti, kada ir kam jį naudoja policijos pareigūnai. Pareigūnai moksleiviams parodė keletą bepiločiu orlaiviu užfiksuotų nusikalstamų veikų vaizdo įrašus.

Susitikimo „vinimi“ tapo keturkojų pareigūnų pristatymas. Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos Kinologų poskyrio pareigūnai ne tik pasidalino darbo ypatumais, bet ir pakvietė į lauką, kur supažindino su savo keturkojais kolegomis Fleksu ir Cora. Net ir pasibaigus pristatymui, moksleiviai neskubėjo išvykti ir uždavinėjo pareigūnams įvairius klausimus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Daiva Kuzmickienė portalui kauno.diena.lt, paklausta, kaip viskas vyks, pasakojo, kad reikalų – daug, tam ruoštasi iš anksto.

„Pasiruošimas vyksta aktyviai – dar būdami „raudonoje zonoje“ buvome aiškiai sudėlioję procesus, laboratorijos ir specialistai susipažino su jiems teksiančiomis atsakomybėmis. Specialistų komandos taip pat yra apmokomos testuoti kaupinių metodu. Visuomenės sveikatos biuras derina veiksmus su laboratorijomis, mokyklose skiriami atsakingi specialistai, kurie prižiūrės testavimo procesus, suvedinės anonimizuotą informaciją laboratorijoms ir atliks kitus veiksmus“, – aiškino vedėja.

Laukta, ką trečiadienį nuspręs Vyriausybė. Ji priėmė pakeitimų, į juos  operatyviai reaguojama. „Imamės veiksmų, kad pirmadienį–trečiadienį būtų ištestuoti visi norintieji. Kadangi sugrįžtame vien tik prie vaikų tyrimų, mokyklos dar kartą apklausia tėvus, ar jie sutinka, kad jų mažamečiai būtų testuojami kaupinių metodu. Profilaktiniai tyrimai, jei teisės aktai ir situacija mieste nesikeis, kaupiniais bus atliekami mokyklose ir kas 7 dienas kartojami iki pat mokslų metų pabaigos“, – dėstė D. Kuzmickienė.

Esame įpareigoję visas mokyklas užtikrinti sklandų nuotolinį procesą tai daliai mažamečių, kurie šiemet nesugrįš į klases.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė suskaičiavo, kad testuotis, kai dar buvo manoma, kad reikės tirti visus šeimos narius, sutiko apie 60 proc. Kauno pradinukų tėvų.

„Kauno vaikai mokymosi proceso nenutraukia. Pradinio ugdymo įstaigose, kuriose bus taikomas kaupinių metodas, vaikai mokysis kontaktiniu būdu, o nenorintys – mokslo metus užbaigs per nuotolį. Esame įpareigoję visas mokyklas užtikrinti sklandų nuotolinį procesą tai daliai mažamečių, kurie šiemet nesugrįš į klases“, – akcentavo O. Gucevičienė.

Anot jos, preliminarūs rezultatai džiugino. „Apie 60 proc. pradinukų tėvelių norėjo taikyti kaupinių metodą, kad jų vaikai galėtų saugiau mokytis kontaktiniu būdu. Šiandien matysime patikslintus skaičius. Esame nusiteikę optimistiškai ir tikime, kad pavyks užtikrinti sklandų testavimą – skaičiuojame, kad laboratorijų pajėgumai sieks apie 1000 tyrimų per dieną“, – kalbėjo vedėja.

Naujausi tėvelių apklausų rezultatai rodo, informavo penktadienį savivaldybė, jog iš 13,2 tūkst. pradinukų net 73 proc. kauniečių pritarė vaikų testavimui kaupinių metodu, kad būtų užtikrinta saugi mokymosi aplinka. Tyrimai ateinantį  pirmadienį–trečiadienį bus atliekami miesto pradinio ugdymo įstaigose, prižiūrint apmokyties asmens sveikatos priežiūros specialistams.

Stiprina ryšį su Japonija

Žinomų atletų portretai, sustabdytos sporto varžybų akimirkos, Japonijos peizažai ir kiti Tekančios Saulės šalies akcentai. Visa tai nugulė į šimtus įvairia technika sukurtų Kauno mokinių dailės darbų. Geriausieji iš jų šią savaitę pasiekė Japonijos miestą Hiracuką.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (KPKC) kartu su Kauno miesto savivaldybe kūrybinių darbų konkursu siekia pažymėti jau ne vienerius metus trunkančią draugystę tarp Kauno ir Hiracukos miestų.

Labai tikimės, kad šie darbai taps papildomu įkvėpimo šaltiniu prieš svarbius startus Lietuvos olimpiečių delegacijai.

„Rengdami konkursą „Olimpinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos“ turėjome aiškų tikslą – plėsti mokinių žinias apie Japoniją, Tokijuje vyksiančias 32-ąsias olimpines žaidynes ir meninėmis priemonėmis išreikšti dviejų šalių draugystę. Jau kuris laikas Kaunas ir Hiracuka palaiko glaudų ryšį, todėl džiaugiamės galėdami prie jo prisidėti. Be to, labai tikimės, kad šie darbai taps papildomu įkvėpimo šaltiniu prieš svarbius startus Lietuvos olimpiečių delegacijai, kuri turėtų apsistoti būtent Hiracukoje“, – teigė KPKC direktorė Rasa Bortkevičienė.

Konkurso temos aktualumą patvirtino gausus dalyvių skaičius. Šių metų sausio–vasario mėnesiais jame dalyvavo beveik 300 mokinių iš 27 miesto mokyklų – nuo pirmokų iki būsimų abiturientų.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Eksponuos iki olimpiados pabaigos

Visus konkursui pateiktus darbus vertino kompetentinga ekspertų komisija. Ji atrinko 30 meniškiausių ir labiausiai atitinkančių konkurso tematiką kūrinių, kurie nuo balandžio iki pat 32-ųjų olimpinių žaidynių Tokijuje pabaigos bus eksponuojami Hiracukos miesto Rotušėje.

Konkurso laureatams ir jų mokytojams bus įteiktos Kauno miesto mero padėkos.

Kauniečių kūriniais iki pat rudens galės gėrėtis tiek vietos gyventojai, tiek čia atvykstančios delegacijos, tiek patys olimpiečiai.

Japonijos miestas Hiracuka – vienas naujausių Kauno miesto partnerių, tačiau mūsų miesto ryšiai su Japonija užmegzti jau prieš keliasdešimt metų ir ypač suintensyvėjo pastarąjį dešimtmetį. Jie plėtojami turizmo, kultūros, akademinio bendradarbiavimo, švietimo, verslo bei kitose srityse.

Plaukimas – viena populiariausių popamokinių veiklų Kauno vaikams. Skaičiuojama, kad vien tarp antrokų treniruotes miesto sporto mokyklų baseinuose reguliariai lanko vienas iš penkių mokinių. Tačiau mieste jau nebe pirmus metus keliamas tikslas išmokyti visus antrų klasių mokinius plaukimo pradmenų, kad atviruose vandens telkiniuose ir baseinuose jie jaustųsi saugūs.

„Kokie pavojai tyko vandenyje ar šalia jo, kaip išsilaikyti vandens paviršiuje, taisyklingai kvėpuoti – privalo žinoti kiekvienas. Sudarome sąlygas mokytis plaukimo pagrindų nuo pat mažumės, kai vaikai yra imliausi. Šiemet visi norintys antrų klasių mokiniai vėl dalyvaus nemokamoje programoje, mokydamiesi plaukti be apsauginių priemonių, taisyklingai panerti, o tuo pačiu smagiai praleis laiką kassavaitinėse treniruotėse.

Baigę visą plaukimo kursą, vaikai gaus sertifikatus, o gabiausieji galės toliau tobulėti sporto mokyklose.

Prižiūrimi trenerių ir instruktorių, mažieji kauniečiai įveiks baimes, drąsiau jausis vandenyje bei ugdys bendruosius savisaugos įgūdžius. Baigę visą plaukimo kursą, vaikai gaus sertifikatus, o gabiausieji galės toliau tobulėti sporto mokyklose“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Vaikų plaukimo programa startuoja jau šią savaitę ir tęsis iki gruodžio vidurio. Iš 3144 Kauno miesto mokyklas lankančių antrokų plaukimo pagrindų mokysis 2792 vaikai. Apie dešimtadalis vaikų pirmenybę teikia jau lankomiems sporto būreliams, o kitiems teko atsisakyti šių mokymų dėl sveikatos problemų.

Kiekvienam antrokui priklauso 14 nemokamų užsiėmimų. Jos vyks trijuose miesto baseinuose – „Girstutyje“, Kauno plaukimo mokykloje bei sporto mokykloje „Startas“. Šios įstaigos pasirinktos ne tik dėl baseinų dydžių, bet ir dėl patogios vietos – jos lengvai pasiekiamos iš visų miesto mikrorajonų.

Organizuojant nemokamų plaukimo pamokų ciklą stengtasi itin kruopščiai planuoti vaikų srautus, ieškant palankiausio laiko užsiėmimams, kuomet baseinų užimtumas mažiausias. Grafikai sudaryti taip, kad nesikirstų su kasdieniais pamokų tvarkaraščiais ir būtų užtikrintas sklandus vaikų nuvežimas į baseinus bei grįžimas iš jų.

Antrokų plaukimo pamokoms ir kelionėms iš mokyklų į baseinus iš viso skirta per 132 tūkst. eurų.

Labiausiai džiuginanti šiųmetinių pirmokėlių statistika. Jų Kauno mieste 344-iais daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad 3321 mažasis kaunietis pirmą kartą sės į tikro mokinuko suolą. Švietimo skyriaus atstovai primena, kad statistika preliminari, nes pirmą mokslo metų mėnesį dar gali vykti nedidelių pokyčių.

Taigi preliminarūs skaičiai tokie: į mokyklas keliaus beveik 12,3 tūkst. pradinukų, per 10 tūkst. 5-8 klasių moksleivių. Gimnazistų skaičius nesiekia 10 tūkst. Vietos Kauno mokyklose atsiranda ir iš emigracijos grįžusiems miesto gyventojų vaikams. 2018 metų duomenimis, į Kauną iš užsienio grįžo 153 mokiniai. Iš jų – 67 lietuviai ir 86 kitataučiai.

Labiausiai džiuginanti šiųmetinių pirmokėlių statistika. Jų Kauno mieste 344-iais daugiau nei pernai.

„Mokiniai daugiau ar mažiau moka lietuvių kalbą, todėl šis barjeras tikrai įveikiamas. Be to, vaikai ypač greitai mokosi kalbos. Kaune yra pasitaikęs tik vienas atvejis, kai Italijoje šeimą sukūrusi lietuvė grįžo į Lietuvą ir vaikai nekalbėjo gimtąja kalba, tačiau bendromis pastangomis jiems buvo sudaryta speciali programa ir netrukus mažyliai jau kalbėjo lietuviškai“, – apie grįžusiųjų integraciją pasakojo V.Mažeika.

Kauno miesto savivaldybės iniciatyva įgyvendinamos specialios priemonės, skirtos efektyviam sugrįžusių mokinių tolesniam ugdymui. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje ir Jono Jablonskio gimnazijoje vykdomas dvikalbis ugdymas, o nuo 2020 metų startuos tarptautinio bakalaureato programos.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija turi įdirbį plėtojant vokiečių kalbos mokymą. Kauno A. Puškino gimnazija ugdo įvairių tautybių vaikus – tiek grįžusius iš emigracijos, tiek ir atvykusius iš kitų šalių gyventi Lietuvoje.

Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras numato mokyti laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat svetur gyvenančius mokinius nuotoliniu būdu. Tam bus pasitelkta virtuali mokomoji aplinka „Moodle“. Į šią platformą bus įkeltos mokytojų parengtos pamokos. Šio projekto įgyvendinimas jau derinamas su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

3362 kauniečiai pasirinko mokytis Kaune esančiose privačiose ugdymo įstaigose. Jų mieste yra net aštuonios.

Švietimo skyriaus vedėjas V.Mažeika atkreipė dėmesį į tam tikrus pokyčius. „Nepavadinčiau to naujove. Švietimo ministras patvirtino naujuosius ugdymo planus. Pasikeitimas toks, kad dalykui skirtų pamokų skaičius nurodytas metams arba net dvejiems, todėl dalykui skirtų valandų skaičiumi mokykla gali disponuoti laisviau“, – dėstė V.Mažeika.

Pasak vedėjo, mokymas gali būti organizuotas taip, kad vaikai per dieną mokytųsi dviejų ar trijų dalykų. Tarkime, vieną dieną vyktų tik matematikos ir lietuvių kalbos pamokos, o kitą dieną kitos. Mokyklos raginamos laisviau ir kūrybiškiau organizuoti mokymosi procesą, nors pagrindinė ugdymo forma išlieka pamoka.

Dar nesulaukę įprastų mokslo metų pabaigos, geriausi Kauno mokiniai jau spėjo atšvęsti savo pasiektą finišo tiesiąją dirbant išvien su universitetų dėstytojais. Čia jie gilino žinias ir gebėjimus įvairiose mokslo bei asmeninio tobulėjimo srityse. KTU „Santakos“ slėnyje jiems iškilmingai įteikti mokslo metų baigimo pažymėjimai.

Analogų neturinti programa aprėpė platų skirtingų sričių spektrą – asmenybės ugdymą, matematiką ir gamtos mokslus, socialinius ir humanitarinius, ekonomikos ir verslo, sporto mokslus bei menus.

„Kaunas neatsitiktinai vadinamas Lietuvos širdimi įvairiomis prasmėmis. Išties, nepataikaujant, norisi pasakyti, jog čia yra didelė dalis švietimo pasaulio. Ypač smagu, jog šiame projekte dalyvauja ne tik mokyklos, bet ir universitetai, kurie supranta to prasmę. Mūsų šalis gali būti nuostabiausia planetoje vieta gyventi, bet tai užtikrinti gali tik talentingi, gabūs žmonės. Tad šią programą lankantys vaikai, tikiu, labai prisidės, kad ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva taptų tokia“, – sveikindamas susirinkusius Kauno mokinius ir jų artimuosius kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaunas neatsitiktinai vadinamas Lietuvos širdimi įvairiomis prasmėmis.

Pasak ministro, nors ši programa vadinama tarpdisciplinine, tačiau ji unikali tuo, jog neatskiria įvairių žmogaus gebėjimų, bet kaip tik juos sujungia: „Geras mokslininkas yra šiek tiek ir menininkas, galbūt poetas. Turime matyti žmogų kaip asmenybę. Tad išvien su šeima, universitetais turime šias savybes puoselėti. Tik toks žmogus gali būti laimingas, o jo šalis – klestinti. Dėkoju Kauno akademinei bendruomenei, mokykloms, kad rodo tokį gerą pavyzdį visai Lietuvai.“

Aukštųjų mokyklų vadovai negailėjo padėkų jauniesiems „studentams“ ir jų namiškiams už indėlį bei palaikymą ugdant augančią talentų kartą.

„Noriu labai padėkoti tiems, kurie stovėjo šios idėjos ištakose ir galiausiai ją realizavo. Tikiu, kad tai taps ilgamečiu reiškiniu, kuris atneš daug pasiekimų. Tačiau labiausiai „ačiū“ ištarti turime mažiesiems talentams, kurie, kaip niekas kitas, suvienijo Kauno universitetus, mokyklas ir visą bendruomenę, dirbančią švietimo srityje“, – sakė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis pastebi, jog po penkerių ar daugiau metų universitetai bus kitokie, pasikeitę. Todėl šiemet juos iš arti pažinę mokiniai ateityje turės unikalią galimybę palyginti aukštųjų mokyklų progresą: „Pavyzdžiu, džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad vaikai gali siekti mokslo aukštumų dalyvaudami tokiame projekte ir kad yra žmonės, kurie šią idėją sukūrė ir įgyvendino. Dabar svarbiausia, kad šie gabūs mokiniai savo talentus pasitelktų tik geriems darbams.“

Itin gabių mokinių ugdymo programą koordinuoja KTU ir LSMU, bendradarbiaudami su visomis Kaune veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis bei jų filialais. Šiemet programoje dalyvavo Kauno mokyklų 3, 4, 6, 7, 10 ir 11 klasių auklėtiniai – iš viso 242 mokiniai.

„Tikriausiai daugeliui savaime kyla klausimas, o kas toliau? Programa neabejotinai bus tęsiama toliau, tačiau nepaisant visų gerų jos vertinimų, reikia nuolat savęs klausti, ar tikrai neturėtume tobulinti ugdymo turinio, metodikos, programos stebėsenos. Tikiu, kad bendromis pastangomis tikrai tą padarysime, kad mūsų augantiems talentams šios patirtys būtų maksimaliai įdomios ir vertingos“, – žadėjo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Vyriausieji, dvyliktokai, kitąmet visą dėmesį koncentruos į artėjančius abitūros egzaminus, todėl jiems reguliarios programos paskaitos nevyks, tačiau universitetai siūlo individualias tobulėjimo formas, lankant atskirų dalykų užsiėmimus, susitikimus bei diskusijas su dėstytojais.

Vaikai iš spintų traukė viską, ko nebenešioja. Teko pakrapštyti ir tėvų spintas.

5010 metrų draugystės pynė skirta paminėti mėnesiui be patyčių.

Anksčiau Lietuvos pynės rekordas buvo truputį daugiau nei 1500 metrų.

Visų moksleivių sukurtos kolekcijos išties pabrėžė šviesą atspindinčio elemento efektyvumą – kostiumai buvo išskirtinai ryškūs, o vaikai dėvintys tokias aprangas tamsiu paros metu tikrai būtų gerai matomi. Visų devynių dalyvaujančių mokyklų komandų pasirodymai buvo išties originalūs ir išradingi. Vienos komandos pristatinėdamos savo kolekciją bandė sužavėti šokiu, kitos – vaidinimu. Kitos komandos bandė įsijausti į tikrų modelių vaidmenį eidami raudonuoju kilimu lyg tikri mados namų atstovai.

Išrinkti geriausias šių metų konkurso „Su atšvaitu saugus ir madingas“ komandas buvo pakviesta gausi komisija, kurią sudarė UAB „Vyčio komisarai“ atstovas, Vilko kartodromo, „Hegelmann Transporte“ ir „Kūrybos kampas 360“ atstovai, Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnės bei kitų įstaigų atstovai. Nuspręsti, kas laimėjo šį konkursą buvo išties nelengva, kadangi visos pristatytos kolekcijos buvo labai originalios ir besiskiriančios viena nuo kitos.

Įvertinus visų komandų pasirodymus, išrinkti konkurso „Su atšvaitu saugus ir madingas“ nugalėtojai: I vietą užėmė Juozo Grušo meno gimnazijos komanda „Stick men“, II – Simono Daukanto progimnazijos komanda „Daukantukai“, III – Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos komanda „Linksmi ir matomi“. Taip pat apdovanoti ir IV vietą laimėję moksleiviai – Kauno Petrašiūnų progimnazijos komanda „SPM“. Kitos komandos taip pat neišvyko tuščiomis – visos gavo simbolinius prizus.

„Visų jūsų idėjos ir jų įgyvendinimas – nuostabūs, visi komisijos nariai sužavėti jūsų pasirodymais bei kurtais drabužiais ir aksesuarais su šviesą atspindinčiais elementais. Visi jie verti prizinių vietų“, – kalbėjo Kauno apskr. VPK pareigūnė. Pareigūnai primena, kad kelyje mes turime saugoti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius. Pėsčiasis, dėvėdamas atšvaitą ar kitą šviesą atspindintį elementą tamsiu paros metu, gali būti matomas jau iš kelių šimtų metrų, tad ne tik patys juos dėvėkime, bet ir paraginkime šalia esantį, kad visi kelyje būtume saugūs.

Reorganizavimo planas mokyklų bendruomenėms pristatytas gruodį. Kaip BNS šią savaitę sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė, po pristatymo atsisakyta planų dėl Kauno Antano Smetonos gimnazijos prijungimo prie Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos.

Nepritarimą reorganizacijai taip pat išsakė Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centras, kurį norima prijungti prie Kovo 11-osios gimnazijos, ir Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla-daugiafunkcis centras, kurį siūloma jungti prie Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos.

„Kaip ir buvo numatyta, išsiskyrus savivaldybės ir mokyklų bendruomenių nuomonėms, Kauno miesto savivaldybė kreipėsi rekomendacijų į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ši visiems reorganizavimo atvejams pritarė, išskyrus dėl A. Smetonos gimnazijos. Atsižvelgėme į Švietimo ir mokslo ministerijos nuomonę ir atitinkamą darbo grupės nutarimą“, – sakė N. Putrienė.

Savivaldybė taip pat nori Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklą ir Kauno jaunimo mokyklą prijungti prie Kauno suaugusiųjų mokymo centro. Lopšelį-darželį „Eglutė“ ruošiamasi prijungti prie „Nemuno“ mokyklos-daugiafunkcio centro, 6-ąjį lopšelį-darželį – prie Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos, ši ir iki šiol įgyvendino ikimokyklinį ugdymą. Tiek lopšelis–darželis, tiek A. Puškino gimnazija yra skirti tautinėms mažumoms.

N. Putrienės teigimu, šių mokyklų bendruomenės reorganizacijai pritarė.

Taip pat planuojama, kad Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija ir Kauno Jono Jablonskio gimnazija nuo 2019 metų rugsėjo pirmosios vykdys dvikalbį ugdymą, o nuo 2020 metų rugsėjo įgyvendins tarptautinio bakalaureato programas, nes didėja grįžtančių ir atvykstančių iš užsienio šeimų su vaikais.

Savivaldybė teigia, jog reorganizuoti mokyklas reikia trūkstant mokinio krepšelio lėšų ir mažėjant moksleivių.

Jeigu savivaldybės taryba siūlymams pritars, reorganizuoti įstaigas ruošiamasi iki kitų mokslo metų pradžios.