Ferfakso rajone namai vidutiniškai kainuoja 3,5 mln. dolerių. Bet vienas ispaniško stiliaus namas bus pigesnis, nes kelerius metus jo kieme nuolat kaupiamos šiukšlės. Galiausiai, neapsikentusi kaimynų skundų dėl smarvės ir žiurkių, valdžia nusprendė, kad tokia padėtis kelia pavojų visuomenės saugumui bei sveikatai. Liepė šiukšles išvežti.

„Vakar išvežė septynias tonas šiukšlių. Viena tona jų – degios ir pavojingos atliekos“, – teigė Los Andželo miesto tarybos narė Katy Yaroslavsky.

Į namo vidų patekti nepavyko. Namo savininkas Raimondas Gaonas nepasirodė.

„Man labai neramu dėl džentelmeno, kuris gyveno tokioje aplinkoje. Man baisu pagalvoti, kas darosi šio namo viduje“, – kalbėjo Los Andželo merė Karen Bass. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

R. Gaonas, kuris naudoja šį namą jau 30 metų, buvo baustas už tokį elgesį, bet kaimynai supranta, kad žmogus tikrai turi psichikos problemų.

„Tikėkimės, kad jis sulauks pagalbos, o ir kaimynams pagaliau palengvės“, – sakė vietos gyventoja Heidi Isaac.

Amerikos medikų statistika rodo, kad „patologinio kaupimo“ sindromą turi apie 5 proc. žmonių. Bet ne visi gali jį įgyvendinti tokiu mastu.

„Patologinio kaupimo“ sutrikimas – psichinės sveikatos problema. Taip pat ir visuomenės problema“, – teigė Psichikos sveikatos departamento specialistė Haydeh Fakhrabadi.

Neoficialiais duomenimis, namą R. Gaonui pastatė sesuo Lėja, kuri dabar pastatą norėtų susigrąžinti. 

Kaimynų teigimu, pats R. Gaonas jame negyvena, o tik viską krauna. Nakvoja gretimame rajone esančiame namuke ant ratų.

– Ar yra pensininkas, kuris išėjo į pensiją ir pagal šią sistemą gauna didesnę pensiją?

– Yra pensininkų, kurie jau naudojasi pensijų anuitetų fondo paslaugomis, tai yra, gauna anuitetus iš „Sodros“. Tai yra viena iš pasirinkimo galimybių jau pasiekus tą pensinį amžių. Kol kas vidutinė anuitetų išmoka yra apie 65 eurai, tačiau yra ir tokių pensininkų, kurie prie savo „Sodros“ pensijos gauna dar 360 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek sukaupėme, kiek tų įmokų mokėjome, žinoma, ir nuo mūsų pajamų ir sukaupta suma skiriasi.

– Jeigu jaunesni žmonės neatsisakys per šias dienas, kiek, „Sodros“ paskaičiavimu, jie turėtų gauti daugiau prie pensijos?

– Tokių paskaičiavimų negalėsiu pasakyti, tai priklausys ir nuo pensijų fondų investavimo rezultatų, o jie per tuos metus gali skirtis. Na, jeigu žmogus pradės kaupti nuo 18 metų, tai jis turi beveik 50 metų tam kaupimui, gali būti ir nuosmukių, ir pakilimų, čia gal labiau pakomentuotų finansų ekspertai, tačiau akivaizdu, kad ta išmoka anuitetų jau papildomai prie pensijos dabar jauniems žmonėms bus tikrai didesnė, negu ta, kurią dabar gauna pensininkai.

– Ar skirsis pensijos tiems žmonėms, kurie nusprendė pasitraukti ir daugiau turbūt negrįžti į II pakopos pensijų fondą, palyginti su tais, kurie įtraukti ir nuo pat pradžių kaupia?

– Skirsis. Nors tie žmonės, kurie pasitraukė tuomet, dar reformos metu, tai yra, jei turite omeny tuos, kurie buvo sukaupę ir sugrįžo į „Sodrą“ su savo sukauptais pinigais, automatiškai padidėjo jų sukauptų „Sodros“ taškų skaičius. Tai yra tokia skaičiavimo sistema, kuri sudaro galutinę pensiją, tačiau dabar kaupimas II pakopoje jau nesumažina „Sodros“ pensijos, jis ją gali tik padidinti – kaip papildoma išmoka, kurią gauname kaip priedą prie tos pensijos. Kaip atrodytų mūsų pensija, jei kauptume arba nekauptume, galima pamodeliuoti situaciją, pasinaudojus „Sodros“ skaičiuokle. Aišku, visa tai yra prognozės ir modeliai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar teisūs yra tie jauni žmonės, kurie sako – aš tik dabar pradėjau dirbti, dar tik keli metai esu darbo rinkoje, man dabar yra svarbu didesni pinigai? Niekas negali pasakyti, kaip atrodys pensijų sistema Lietuvoje po 30 ar 40 metų, tuomet, kai jie išeis į pensiją, tad geriau pinigai dabar, negu kažkokia teorinė pensija ateityje.

– Turbūt tų argumentų iš visų pusių yra skirtingų ir kiekvienas yra savaip teisus. Gal jaunam žmogui, kuris karjeros kelio dar nepradėjo, dar tik prisiduria, derina darbą su studijomis, galbūt šiuo atveju norėtųsi tiesiog turėti daugiau pinigų reikmėms. Ir iš tiesų gal per 30 metų dar bus tų reformų ir pokyčių, mes tiksliai nežinome, kaip atrodys ta pensijų sistema, tačiau turbūt tas faktas, kad kaupti papildomai reikia vienokiu ar kitokiu būdu. II pakopa yra viena iš siūlomų variantų, bet tų būdų yra ir daugiau, bet, kad reikia kaupti, tai – akivaizdu.

– O kiek procentų reikia oriai senatvei? 70 – 80 procentų?

– Taip. Manau, kad toks skaičius būtų optimalus, bet dėl to ir siūlome papildomus būdus kaupti.

– Pasipiktinimas, kuris nuolat girdimas, kad tie žmonės, kurie galiausiai grįžta į II  pakopos pensijų fondus, jie nebegali pasitraukti, ar „Sodra“ gali ką nors dėl to padaryti?

– „Sodra“ negali, „Sodra“ administruoja tą įtraukimą, siunčia žmonėms pranešimus apie įtraukimą, vėliau prasideda jų santykis su pensijų kaupimo bendrovėmis, na, o pačią tvarką nustato ir nurodo politikai. Matome ir įvairių diskusijų, kad galbūt kažką ateityje planuojama keisti, bet iš tų argumentų, kuriuos girdime, esmė kaupimo pensijai yra nuolatinis ir sisteminis kaupimas ir tik tokiu būdu galės susidaryti suma, kuria mes galėsime disponuoti senatvėje. Šiuo atveju, svarbu apsvarstyti, ar mums svarbu išsiimti kažkokią pinigų sumą ir ją panaudoti kitoms reikmėms – remontui, kelionėms, sveikatai, galbūt tada vertėtų rinktis kitą kaupimo būdą, bet jeigu norime būtent padidinti savo santaupas senatvėje, tuomet II pakopa galėtų būti toks optimalus variantas.

– Ar per šias kelias dienas jūs sulaukiate daugiau skambučių, kreipimųsi į „Sodrą“?

– Taip. Apie 500 kreipimųsi per dieną.

– Tik kas antras gyventojas žino, iš ko sudaryta pensija. Kas dešimtas iš viso neturi supratimo, iš kokių pinigų ji susideda. Ar nenustebino tokie rezultatai?

– Iš tiesų tokie rezultatai šiek tiek nustebino, nes pensijų kaupimo sistema Lietuvoje nėra labai sudėtinga. Mes turime „Sodros“ senatvės pensiją ir tada antrą bei trečią pakopas. Tai – trys elementai, kuriuos reikėtų žinoti. Patyrinėjus rezultatus, išsiskiria dvi gyventojų grupės. Viena – labai susijusi su  išsilavinimu ir pajamomis, kita – moksleiviai, studentai, t. y jaunimas, kurie žino apie antros ir trečios pensijų pakopos kaupimo fondus, bet mažai žino apie – „Sodros“. Pasimatė, kad ir vienoje, ir kitoje visuomenės dalyje tų žinių trūksta. Ir tą bendrą vaizdą, kokia yra pensijų kaupimo sistema, žino tik kas antras žmogus. Kokios to priežastys, turbūt reikėtų gilesnių sociologinių tyrimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu žmogus nežino, greičiausiai, ir nekaupia, nesidomi?

– Tai suponuoja du dalykus. Arba žmogus nekaupia, arba kaupia, bet visai tuo nesidomi. Kažkur padėjo parašą, kaupimas vyksta, o paklaustas, ar pats papildomai kažką daro, ko gero, dorai ir nepasakytų. Tie tyrimų rezultatai susiveda į mūsų banko darytos apklauso rezultatus. Tas vienas tyrimas, kurį atlikome, labai įdomus – apie lūkesčius senatvės pensijai. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokio dydžio yra vidutinė „Sodros“ senatvės pensija, gyventojų vidutinis lūkestis pensijai yra dvigubai didesnis. Dabar vidutinė „Sodros“ senatvės pensija yra 540 eurų, o žmonės vidutiniškai norėtų gauti apie 900 eurų. Ir senatvės pensija turėtų didėti ir didės ateityje. Tad jei pasieks 600 eurų, tas lūkestis tikriausiai jau bus 1200 eurų.  Kaip tą pasiekti,  ko gero, žmonės arba nežino, arba žino, bet nesiima jokių veiksmų.

Dabar vidutinė „Sodros“ senatvės pensija yra 540 eurų, o žmonės vidutiniškai norėtų gauti apie 900 eurų.

 

– Gal žmonės visai nenori galvoti apie senatvę ir nesidomi pensija? Kaip juos priversti domėtis?

– Jūs teisingai pastebėjote, kad žmogus visada randa dingstį patenkinti šiandienos poreikius, nustumdamas į šalį ateities poreikius. Jaunam žmogui, pradedančiam karjeros kelią, galvoti apie pensijos dydį po trisdešimties ar daugiau metų, atrodo tolimas laikas. Tačiau čia yra vienas svarbus aspektas. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo mažesnes turi mokėti įmokas. Be to, turi galimybę daugiau sukaupti senatvei. Pensijos kaupimas – maratonas, ir laikas čia labai svarbu. Dar vienas įdomus dalykas. Atlikome tyrimą apie žmonių nusiteikimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus.

– Ir lietuviai nori ar nenori dirbti išėję į pensiją?

Rezultatai atskleidė, kad šiandien kas antras dirbantysis norėtų dirbti ir toliau, likti aktyvūs darbo rinkoje. Priežastys įvairios – vieni nori ryšius gilinti, socialinio bendravimo, kiti gilinti kompetencijas ar paįvairinti kasdienybę. Tačiau finansinis aspektas irgi labai svarbus – trejetuke. Tai reiškia, kad žmonės nėra užtikrinti, jog sulaukus pensijos jų pajamos patenkins poreikius. Tai skatina juos likti darbo rinkoje. Tad tikrai reikėtų pradėti galvoti apie pensiją truputėlį anksčiau, nei tada, kai jau esi priverstas galvoti, kas bus, kai išeisi į pensiją. 

Vilnietis Pavelas sako laukiantis, kada į Lietuvą pagaliau ateis pavasaris. Apie tolimesnę ateitį negalvoja.

„Kai – 40-imt, tai kokia dar pensija. Negalvoju, iki jos išgyventi dar reikia“, – sakė pašnekovas.

Tad ir pinigų pensijai papildomai nekaupia.

„Iš kur paimti, toks laikas, kai pačiam nelengva dabar pragyventi. Kol kas, manau, neišeis papildomai dar kaupti“, – dėstė vyras.

O štai Jolanta papildomą kaupimą antroje pakopoje sustabdė seniai. Dabar senatvei taupo tik „Sodroje“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pasiskaičiavau ir man kažkaip pasirodė, kad nelabai čia verta. Mano sūnūs priverstinai įtraukiami. Vienas sūnus pats kaupia, kitas nenori. Sakyčiau, jeigu nenori, tai nenori“, – kalbėjo ponia Jolanta.

Reaguojant į visuomenės nepasitenkinimą dėl pensijų kaupimo antroje pakopoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė, kaip dabartinę tvarką norėtų keisti. Pirmą kartą jau atsisakę dalyvauti kaupime, pakartotinį kvietimą gautų tik vieną kartą.

„Tai reiškia, kad mes vieną kartą juos pakvietėme, jeigu žmogus atsisakė, tada po trejų ar penkerių metų mes jiems antrą kartą pakartojame ir primename. Tie, kurie yra sustabdę kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti praėjusiais metais, tai mes jų nebekviesime“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Šiuo metu gyventojas į antrą pakopą pakartotinai įtraukiamas kas trejus metus, iki kol jam sukanka 40 metų. Siūlomas papildomas gelbėjimosi ratas ir tiems, kurie elektroninio „Sodros“ perspėjimo apie įtraukimą nepastebės.

„Pagal naują tvarką, po trijų mėnesių, kai žmogus pamato sumažėjusį darbo užmokestį ir pradeda mokėti įmokas, siūlome, kad jis galėtų kreiptis dėl atsisakymo kaupti ir dėl įmokų sugrąžinimo“, – naujoves dėstė M. Šiurkus.

„Kovo 10 dienai mes pasižiūrėjome, kad tuos laiškus buvo perskaitę tik 30 proc. asmenų, kurie buvo įtraukiami į kaupimą automatiškai“, – konstatavo Seimo narė Laima Nagienė.

Taip pat sukaupusiems iki 10 tūkst. eurų, ministerija siūlo leisti patiems nuspręsti, kaip pinigus atsiimti: kas mėnesį gauti periodines išmokas ar visą sumą iš karto. Tai galiotų ir dabartiniams periodinių išmokų gavėjams. Jiems pageidaujant, būtų išmokėta visa likusi sukaupta suma.

„Dauguma galbūt pasiims visą išmoką, o potencialiai gali būti, kad ji laikui bėgant didėtų. Su finansų rinkomis, su santaupomis, kaupimu visada yra tam tikra loterija“, – sakė Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Teodoras Medaiskis.

Panašu, kad ministerijos siūlymai neįtiko nei profesinėms sąjungoms, nei pensijų fondams, nei opozicijai.

„Tai – kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti“, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Tas sprendimas reiškia, kad žmonės turės daugiau pasirinkimų. Kuomet jis turi daugiau pasirinkimų, greičiausiai jis rinksis vartoti čia ir dabar, o nekaups savo pensijai. Tai jo būsimai didesnei pensijai tai yra neigiamas sprendimas“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Kuomet jis turi daugiau pasirinkimų, greičiausiai jis rinksis vartoti čia ir dabar, o nekaups savo pensijai.

„Tai yra visiškas trumpalaikis sprendimas“, – tokia buvo L. Nagienės nuomonė.

Opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar negalėjimas pasitraukti iš antros pakopos neprieštarauja Konstitucijai. Esą būtent dėl šio kreipimosi nei galimybės pasitraukti iš kaupimo, nei sustabdyti jį ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui tarp ministerijos pasiūlymų nėra.

„Kai gausime tą sprendimą ir išaiškinimas bus toks, kad dabartinė sistema prieštarauja Konstitucijai, tuomet, be abejo, mes turėsime dar kartą ateiti su pakeitimais“, – konstatavo M. Šiurkus.

„Mes kalbame, ar sąžininga yra sistema, net jei ji neprieštarauja Konstitucijai. Kodėl žmogus yra prievartos būdu automatiškai įtraukiamas į tą sistemą, kurioje nenori būti“, – piktinosi I. Ruginienė.

„Sulauksime Konstitucinio Teismo išvados po pusmečio, po metų. Tai gali užtrukti ir metus. Tai – gana ilgas laiko tarpas. Todėl tie gyventojai, kurie šiandien dalyvauja privačiuose fonduose, bus labai nepatenkinti, jeigu mes nieko nepadarysime“, – teigė L. Nagienė.

I. Ruginienė piktinasi, kad ministerija nerado laiko pokyčių aptarti su savo socialiniais partneriais.

„Toks išstojimas ir tokie kosmetiniai pakeitimai rodo, kad ir toliau mūsų valdžia dirba privatiems fondams. Kad ir toliau tai bus naudinga tik privačiam verslui, kuris iš esmės ir uždirba iš mūsų pinigų“, – neslėpė nepasitenkinimo susidariusia situacija I. Ruginienė. 

Tokie kosmetiniai pakeitimai rodo, kad ir toliau mūsų valdžia dirba privatiems fondams. Kad ir toliau tai bus naudinga tik privačiam verslui, kuris iš esmės ir uždirba iš mūsų pinigų.

Anot I. Ruginienės, privatūs fondai turėtų labiau stengtis, kad gyventojai pas juos senatvei kauptų savo noru, o ne automatiškai būtų įtraukti.

„Mes galime dirbti daugiau, mes galime dar daugiau pakonsultuoti, bet ar tikrai čia yra tas kraštinis taškas būtent, sakykime, pensijų fondui. Atsakant norėtųsi paklausti profesinių sąjungų, kiek jie įdėjo pastangų, kad Lietuvoje turėtume bent vieną profesinį pensijų fondą. Mes neturime nė vieno profesinio pensijų fondo“, – toks buvo T. Gudaičio kontrargumentas.

Anot Investicinių ir pensijų fondų asociacijos, mažiau kaupiant fonduose, valdžia vis tiek bus priversta ieškoti būdų, kaip gyventojams padidinti pensijas. Pavyzdžiui, didinti mokesčius ar ilginti pensinį amžių. Svarstoma, kad ministerijos siūlymai įsigaliotų nuo kitų metų, tačiau gauti Seimo pritarimą tam nebus lengva. Mat parlamentarai jau užregistravę ne vieną savo pasiūlymą, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą.

„Buvo dvi pagrindinės grupės gyventojų, kurie skundėsi – tai automatinis įtraukimas, kai žmonės nespėja susigaudyti ir ne visi domisi tomis tvarkomis, kai kurie pastebėdavo, tik kai gaudavo algą ir ji būdavo mažesnė. (...). O antras dalykas, buvo nusiskundimų, kai žmonės sukaupė ne tiek daug, keletą tūkstančių ir jie negali atsiimti visos sumos, o tik rinktis periodinę išmoką ir jos būdavo paprastai mažos, apie 20 eurų per mėnesį“, – BNS sakė ekonomistas.

Visgi, R. Lazutkos teigimu, sistema „nėra vykusi“, nes valstybė ją finansuoja, tačiau dalyvauja ne visi. Anot jo, valstybės subsidijų neturėtų būti, nes tai privati sistema.

Jei jau yra įsitikinimas, kad sistema reikalinga, naudinga žmonėms ir valstybei, tai tada reikėtų ir sakyti, kad visi įtraukiami privalomai.

„Dalyvauja ne visi, o valstybė yra mokesčių mokėtojai, tai vieni mokesčių mokėtojai subsidijuoja kitiems antros pakopos pensiją, nors nebūtinai tų, kurie nedalyvauja, algos yra didesnės. Dalyvauti kaip tik sunkiau tiems, kurių mažos algos“, – sakė R. Lazutka.

„Jei jau yra įsitikinimas, kad sistema reikalinga, naudinga žmonėms ir valstybei, tai tada reikėtų ir sakyti, kad visi įtraukiami privalomai. Bet to irgi nedaroma, tai valstybės finansavimas iš biudžeto dalies gyventojų, kurie dalyvauja, nėra pagrįstas. Paprastai, kai valstybė moka, tai remia skurstančius, o čia yra labai įvairūs“, – kalbėjo jis.

Ekonomisto vertinimu, jau kaupiantys pensijai gyventojai turėtų turėti galimybę stabdyti įmokų mokėjimą ilgiau nei vieneriems metams.

„Yra numatyta, kad metus gali pasiimti žmonės atostogų nemokėti įmokų, bet kitiems gali būti 20 metų sunku mokėti ir žmonių gyvenimas labai keičiasi, galėjo būti ir patys savanoriškai įsirašę, kol jauni, neturėjo šeimos, gyveno su tėvais, paskui sukuria šeimą, ima būsto paskolas, gyvena nuo algos iki algos, bet jie tada jau negali sustabdyti. Reikėtų leisti žmonėms sustabdyti įmokų mokėjimą, jeigu jie nebenori, o, pavyzdžiui, kai išmoka būsto paskolas, lieka koks 15 metų iki pensijos, jie vėl galėtų grįžti“, – teigė R. Lazutka.

Ministerija siūlo sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus nebeliktų privalomų periodinių išmokų.

Pasak R. Lazutkos, pinigų pasiėmimas yra keblus, nes tai nėra vien tik pačių dalyvių pinigai.

„Ilgą laiką tai buvo iš „Sodros“ pervedama ir dėl to buvo mažesnės dabartinių pensininkų pensijos. (...) Leisti kada nori atsiimti yra keblu, net ir kai atsiimdavo iki 5 tūkst., o dabar iki 10 tūkst. – tai gali bet kas, kuris nedalyvavęs, paklausti, o kodėl iš mano mokesčių sumokėtų finansuojama, o kaimynas pasiima, ir pasiima ne pensijai, o gal automobiliui nusipirkti“, – teigė jis.

„Kadangi privati pensija, reikėtų žmonėms leisti pasirinkti, kada jie kiek nori kaupia ir nefinansuoti kitų mokesčių mokėtojų pinigais. Čia esminiai pakeitimai, kurie dalyvių skaičių gal ir sumažintų, bet tai būtų tie, kuriems riekia, nori ir turi iš ko kaupti“, – pridūrė ekonomistas.

Jis pabrėžė, jog valstybės pareiga gerai tvarkyti pirmą pakopą, kurioje yra socialinė apsauga.

„Čia nėra socialinė apsauga, nes nėra jokio įsipareigojimo, kad anuitetai bus tam tikro dydžio, kad jie nenuvertės, niekas neprisiima tos rizikos“, – BNS sakė R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė numatyti lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms – atsisakę dalyvauti pensijų kaupime jie pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų nuspręsti pasitraukti iš sistemos.

Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.

„Kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti. Nieko iš esmės žmogui nepasikeis, išskyrus vieną teigiamą momentą, kad iki 10 tūkst. eurų žmogus galės vienkartine išmoka pasiimti pinigus“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Visa kita, automatinis įtraukimas lieka, kad ir du kartus net bus žmonės įtraukiami, šitas visiškai nesuprantama. Šokiruojantis dalykas, kad ministerija tariasi su tam tikromis institucijomis, bet nerado laiko pasitarti su socialiniais partneriais. Trišalėje taryboje šitas klausimas nebuvo svarstytas – klausimas, kodėl“, – pridūrė ji.

I. Ruginienės vertinimu, pokyčiai bus naudingi tik privačiam verslui – pensijų kaupimo bendrovėms. Ji pabrėžė, kad sistema dabar yra nesąžininga, nes žmonės į sistemą įtraukiami automatiškai.

Akivaizdu, kad tai nesąžininga sistema, nes automatinis įtraukimas lieka.

„Nesuprantamas taip pat teiginys, kad reikia laukti Konstitucinio Teismo sprendimo, tai visiškai nesusiję dalykai ir kalbame apie sąžiningumo klausimą. Ar šios dienos sistema yra sąžininga mūsų gyventojams, darbuotojams. Akivaizdu, kad tai nesąžininga sistema, nes automatinis įtraukimas lieka“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Ministerija siūlo, kad nuo 2019 metų į kaupimą įtraukti žmonės, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų nuspręsti pasitraukti iš sistemos.

Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems mažesnį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui, trijų mėnesių, kai jie galėtų atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.

Dėl pasitraukimo iš kaupimo anksčiau į jį įtrauktų žmonių bus diskutuojama gavus Konstitucinio Teismo išaiškinimą. 

Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus teigė, kad pati sistema yra gera, tačiau norima ją padaryti patrauklesnę.

„Analizavome skirtingų šalių patirtis, kaupimo ir senatvės pensijos patys modeliai yra daug kur skirtingi ir mūsų tikslas, kad žmonės, sulaukę vyresnio amžiaus, galėtų gyventi oriai ir antra pakopa būtų papildomos pajamos, kurios prisideda prie žmogaus pensijos“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė viceministras.

Tie, kurie sustabdė kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti pernai, mes jų nebekviesime.

M. Šiurkaus teigimu, naujiems antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 metų) ir atsisakiusiems dalyvauti kaupime, automatinį įtraukimą siūloma pakartoti ne daugiau kaip vieną kartą.

„Tie, kurie sustabdė kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti pernai, mes jų nebekviesime“, – sakė viceministras.

Taip pat siūloma naujai įtrauktiems dalyviams, pradėjusiems mokėti įmokas ir gaunantiems mažesnį darbo užmokestį, numatyti apsisprendimo laikotarpį, pavyzdžiui, trijų mėnesių, kai būtų galima atsisakyti kaupimo ir susigrąžinti įmokas.

Paklaustas apie galimą pasitraukimą tų, kurie į sistemą įtraukti seniau, viceministras sakė, kad apie tai bus galima diskutuoti gavus Konstitucinio Teismo išaiškinimą.

„Seimo nariai yra pasikreipę į Konstitucinį Teismą dėl kelių dalykų – vienas iš jų yra tas, kai nėra galimybės pasitraukti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Galėsime grįžti prie šito klausimo ir diskutuoti, kai bus Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Dabar kalbame apie tą apimtį ir tuos pakeitimus, kurie nėra susiję su kreipimusi į Konstitucinį Teismą“, – sakė M. Šiurkus.

Įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą numatoma tik Lietuvoje nuolat gyvenančius žmones.

Siūloma sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus nebeliktų privalomų periodinių išmokų.

„Kaip žinote, žmonės piktinasi tuo, kad tie plius 20 eurų prie pensijos nieko neprideda, nes tie 20 eurų ir yra periodinė išmoka, ne anuitetas, kurį moka „Sodra“, tai vienas iš siūlomų pakeitimų yra tiesiog visiems, kurie nesukaupia iki anuiteto ribos, leisti pasirinkti: arba visą sumą atsiimti vienu ypu iš pensijų kaupimo bendrovės, arba jei kažkas nori, gauti periodinę išmoką“, – sakė ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė.

„Pavyzdžiui, žmogus sukaupęs 6 tūkst. eurų pradėjo gauti periodinę išmoką, jam liko neišmokėta dar 5 tūkst., tai tokiam žmogui būtų galimybė gauti likusius neišmokėtus pinigus vienkartine atsiimti. Suvienodintume tam tikra apimtimi tų žmonių situaciją. Ir naujiems leistume iki anuiteto ribos atsiimti viską vienkartine, ir tiems, kuriems jau pradėtos mokėti periodinės“, – pridūrė ji.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas (LB) vasarį pasiūlė sistemą tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, jog pensijų kaupimo modelio pokyčiai yra reikalingi. Pasak jos, koreguojant jį žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad pakeitimai bus nedideli – vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst., arba 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pajamų, galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos pensijos.

Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70 proc., tačiau privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. darbuotojo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoka.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Tokią Pensijų kaupimo įstatymo pataisą penktadienį Seime įregistravo 10 opozicijos frakcijai priklausančių parlamentarų  – 2018 metais, valdant „valstiečiams“, jie pritarė Vyriausybės pateiktai reformai, numačiusiai privalomą gyventojų įtraukimą į pensijos kaupimą. 

Be to, dabar jie siūlo žmonėms suteikti galimybę visiškai sustabdyti įmokų mokėjimą. Dabar žmonės tai gali padaryti laikinai – nuo vieno iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį.

Siūloma, kad patys kaupiantieji pasirinktų išmokos laiką ir būdą. Iki šiol žmogus neturi jokios pasirinkimo laisvės pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje BNS interviu panešė apie galimus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad sistemos kryptis bus išlaikyta, o pakeitimai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje. Pasak jos, vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą bus įtraukta apie 64,8 tūkst. žmonių. Pernai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų. 

Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais. 

Laiku apsispręsti

„Sodra“ pabrėžia: labai svarbu, kad visi įtrauktieji sprendimą dėl kaupimo priimtų iki birželio 30-osios.

Į kaupimą antrojoje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.

„Sodros“ duomenimis, prieš metus tokiu pat metu jos žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų – dvigubai daugiau nei dabar. Perskaityti pranešimą laiku itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti, nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje ir pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Prognozuojama, kad daugiau kaip 50 proc. žmonių, išėję į pensiją, vidutiniškai gyvens dar bent 20 metų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba primena, kad, pradėjus kaupti antrojoje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą. „Sodra“ perspėja, kad jei žmogus neperskaitys pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Įtraukimas, bet ne priverstinis

„Sodra“ tikina, kad įtraukimas į antrąją pakopą vyksta automatiniu būdu – žmogus įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d., tačiau tik tuo atveju, jei iki birželio 30-osios asmuo neatsisako dalyvauti kaupime.

„Naujai įtrauktiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį”, – rašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo pranešime.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad, jei 2020 m. asmuo atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjo sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galima asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

„Sodros“ pensija nemažės

Vienas iš nuogąstavimų, kuriuos dažnai girdi šios įstaigos atstovai, – esą, mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“. Ši tvirtina, kad antrosios pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. „Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“, – skelbia socialinio draudimo fondas.

Anot jo, dalyvavimas antrosios pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui: „Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc.  vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.“

Valstybės paskata – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje – gali padvigubinti mažiausiai uždirbančių kaupimo dalyvių įmokas. Pavyzdžiui, šiais metais minimalią mėnesinę algą gaunančio žmogaus įmoka į pensijų fondus yra 25,2 euro, valstybės įmoka už žmogų – 23,85 euro. Taigi, iš viso kaupiama 49,05 euro per mėnesį.

Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis, skaičiuoja „Sodra“.

Išmokos gali didėti

Gyventojai antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. „Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos“, – aiškina „Sodra“.

Pasak jos, gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Dar viena nereta gyventojų nuostata, su kuria susiduria „Sodra“, – esą pensijų išmokos niekada nedidės. Tačiau pensijų išmokų fondas gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų išmokų dydį.

Pensijų išmokų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų išmokas, tačiau „Sodra“ pabrėžia, kad neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų išmokų. Kita vertus, teigiami investavimo rezultatai gali padidinti šias išmokas.

Turtą gautų paveldėtojai

Kartais viešosiose diskusijose vyrauja nuotaika, kad galbūt neverta visą gyvenimą mokėti antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokų, nes juk ne visi sulauks pensijos arba, prasidėjus pensiniam amžiui, gyvens vos kelerius metus. Tačiau „Sodra“ sako, kad žmogui, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai.

Be to, Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir vejasi Vakarų Europos visuomenių gyvenimo trukmę, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus. Prognozuojama, kad daugiau kaip 50 proc. žmonių, išėję į pensiją, gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.

Tai lemia ir pensijų išmokų, kurias moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui. Tačiau, jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.

Tarp norų ir galimybių

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad, laikui bėgant, dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės ir periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį.

T. Medaiskis atkreipia dėmesį į pastaruoju metu daug priekaištų sulaukusį automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmą.

„Iš esmės kaupimas antrojoje pakopoje yra tarsi papildoma kvaziprivaloma prievolė papildomai pasirūpinti savo pajamomis senatvėje, kad jas užtikrintų ne tik būsimos dirbančiosios kartos atlyginimai, bet ir kapitalas. Šią prievolę vykdyti įstatymas leidžia netgi pernelyg liberaliai: galima jos atsisakyti, o jos vykdymas skatinamas valstybės įmoka į kaupiančiojo sąskaitą. Pakartotinis automatinis įtraukimas, vieną kartą atsisakius, galbūt ir galėtų būti pakeistas asmeniui siunčiamu priminimu, kad dalyvauti verta, argumentuojant tokio dalyvavimo naudą“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat teigia, kad būtų galima svarstyti, ar nevertėtų dabartinę antrąją pakopą transformuoti į profesinių pensijų sistemą, vietoj valstybės priemokos kaupimo dalyviui įvedant darbdavio įmoką, atitinkamai sumažinus darbdavio apmokestinimą.

„Valstybės priemoka kaupiančiajam nėra visiškai neginčytinas dalykas ir turėtų būti tik laikina priemonė, skirta artėjančios demografinės disproporcijos tarp darbingo ir pensinio amžiaus žmonių skaičiaus neigiamiems padariniams pensijų adekvatumui įveikti. Taip automatinis įtraukimas natūraliai virstų sutarties su darbdaviu dalimi“, – svarsto T. Medaiskis.

Į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai. Pranešimai apie įtraukimą išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Iki šiol pranešimus paskyrose perskaitė 33 proc. įtrauktųjų. Palyginti, prieš metus tokiu pat metu „Sodros“ žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų. Perskaityti pranešimą laiku itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą – dalyvauti kaupime ar ne – iki birželio 30 d. Pranešimai apie įtraukimą bus pakartotinai siunčiami į asmenines paskyras. Jei žmogus neperskaitys pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje. Atsakome į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus ar jų išreiškiamas abejones.

Įtraukimas į pensijų kaupimą yra priverstinis

Įtraukimas vyksta automatiniu būdu – tai reiškia, kad žmogus yra įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d. tik tuo atveju, jei iki birželio 30 d. žmogus neatsisako dalyvauti kaupime.

Naujai įtrauktiesiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2020 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“

Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“.

Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija Jums prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.

Gaunant minimalų atlyginimą kaupti papildomai neapsimoka

Valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) gali padvigubinti mažiausiai uždirbančių kaupimo dalyvių įmokas. Pavyzdžiui, šiais metais minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančio žmogaus įmoka į pensijų fondus yra 25,2 euro, valstybės įmoka už žmogų – 23,85 euro. Taigi, iš viso kaupiama 49,05 euro per mėnesį.

Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis. Kokių pensijų anuiteto išmokų tikėtis, galite sužinoti pasinaudoję skaičiuokle.

Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?

Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Pensijų anuitetų išmokos niekada nedidės

Pensijų anuitetų fondas, gavęs įmokas už įsigyjamus pensijų anuitetus, gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų anuiteto dydį. Uždirbtas pelnas paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams indeksuojant pensijų anuitetus „Sodros“ patvirtinta tvarka.

Pensijų anuitetų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų anuitetus. Tačiau neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų anuitetų. Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad pensijų anuitetai negali mažėti.

Taigi, žmogus gaus ne mažesnes nei nuodyta sutartyje pensijų anuiteto išmokas visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų, o teigiami investavimo rezultatai gali padidinti anuitetų išmokas.

Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas, jei ne visi sulauksime pensijos arba gyvensime vos kelerius metus?

Jei žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir artėja link Vakarų Europos gyvenimo trukmės, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus. Prognozuojama, kad daugiau nei 50 proc. žmonių pensijoje gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.

Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.