Anot čekų žiniasklaidos, moteris į klinikos Ginekologijos skyrių atvyko nėštumo metu įprastai apžiūrai, tačiau buvo supainiota su paciente, kuriai turėjo būti atlikta vadinamoji gimdos abrazija.

Čekijos sveikatos ministerija naujienų agentūrai ČTK patvirtino incidentą. Ministerija esą apie jį buvo informuota ligoninės ir pareiškė pacientei bei jos šeimai „didelį apgailestavimą“. „Įvyko nedovanotina žmogiška klaida. Kaltieji kol kas nušalinti nuo darbo“, – sakė ministerijos atstovas.

Ligoninė, anot žinių portalo „Novinky.cz“, yra pasirengusi sumokėti kompensaciją. Pasak žiniasklaidos, abi minėtos moterys yra nuolat Čekijoje gyvenančios užsienio pilietės. Oficialios institucijos duomenų apie moterų tapatybę nepateikia.

„Kai tu užmeti tokią, sakykim, interpretacijų grandinę, įveli mus čia visus ir net nededi ant stalo faktų, tai turi kažkokią ir politinę atsakomybę pats prisiimti“, – trečiadienį LRT televizijai teigė ministrės Ingridos Šimonytės pasiūlytas kandidatas į krašto apsaugos ministro postą.

Politikas pažymėjo nesuprantąs tokio ministro žingsnio, turėjusio įtakos ir opozicinių partijų pasitraukimui iš susitikimo dėl lėšų gynybai.

„Man sunku paaiškint. Čia, matyt, pačiam ministrui yra klausimas, bet aš manau, kad buvo padaryta klaida“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad iš pareigų pasitraukiantis krašto apsaugos ministras A. Anušauskas šeštadienį pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

„Man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris pas kitus politikus, o Krašto apsaugos ministerija iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“, – kalbėjo ministras, informuodamas, kad apie tai yra perdavęs informacijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

Ši savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su Krašto apsaugos ministerija (KAM), nėra pradėjusi. Visgi tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį Raimundą Lopatą. Pastarasis, tikslinant aplinkybes, antradienį apklaustas kaip liudytojas.

Pasak merės, klaidą padarę mokyklos-darželio „Kregždutė“ darbuotojai ją pastebėjo patys, o permoką gavę pedagogai geranoriškai ją grąžino.

„Klaidą pastebėjo patys minėtos ugdymo įstaigos darbuotojai, pedagogai geranoriškai sutiko grąžinti permoką. Eurai buvo išskaičiuoti iš jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio, mokėto kitus du mėnesius po to, kai buvo pastebėta klaida“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį paskelbė A. Miškinienė.

Pasak merės, susidariusi permokos suma iš viso siekė 1011,26 euro, ji buvo išmokėta penkiems pedagogams. A. Miškinienė taip pat nurodo, kad apie situaciją iš karto buvo informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai.

„Ne mažiau svarbu tai, kad niekas nieko neslėpė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakingi darbuotojai apie šį faktą buvo informuoti kai tik buvo išsiaiškinta kas nutiko“, – teigė Lazdijų rajono merė.

„Peržiūrėjusi man atsiųstus dokumentus matau, kad klaida tikrai buvo pastebėta bei ištaisyta ir, mano manymu, įvyko dėl galimos žmogiškos klaidos, (...) bet tikrai ne dėl etikos ar pareigingumo stokos“, – pabrėžė A. Miškinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ketvirtadienį pranešė, kad kai kuriose Lietuvos mokyklose streikavusiems mokytojams atlyginimai už streiko dienas buvo sumokėti valstybės biudžeto pinigais, kurie skirti vaikų ugdymui. Pasak jo, užmokestis streike dalyvavusiems pedagogams buvo išmokėtas pažeidžiant Darbo kodeksą.

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjo 29 dieną prasidėjo pirmoji mokytojų profesinių sąjungų streiko banga. Streikas buvo atnaujintas lapkričio 22-ąją, švietimo darbuotojų profesinei sąjungai su ŠMSM nesutarus dėl mokytojų keltų reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

Vėliau, gruodžio 5-ąją, LŠDPS streiką dar kartą atnaujino, siekdami stabdyti kitų metų valstybės biudžeto pasirašymą, kol nebus įgyvendinti mokytojų reikalavimai.

Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžeto įstatymą, kuriame mokytojų atlyginimų didinimas numatytas po 10 proc. nuo 2024-ųjų sausio ir rugsėjo. Toks darbo užmokesčio didinimas netenkina profesinės sąjungos, kuri prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

„Galite įsivaizduoti, koks tai šokas, tačiau greičiausiai net įsivaizduoti neįmanoma“, – sakė nukentėjusio paciento advokatas Rokas Petricas.

Aiškėja, kad apie galimą klaidą medikai suprato iškart po operacijos.

„Ištyrus pašalintą skrandį nebuvo rasta vėžinių ląstelių, o pirminiame biopsijos mėginyje jų aptikta,“ – kalbėjo klinikos direktorė Urška Murn.

„Greičiausiai buvo supainioti dviejų pacientų mėginiai. Paciento atsiprašėme, pasiūlėme psichologinę pagalbą ir palaikomąjį gydymą“, – teigė Onkologijos instituto gydytojas Gašperas Pilko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Be sveiko skrandžio likęs pacientas atsisakė psichologinės pagalbos iš Onkologijos instituto, tačiau tai nereiškia, kad jis jos neieškojo kitur. Pasak advokato, žala nepataisoma.

„Žinoma, esant tokiam sukrėtimui, klausimas dėl psichologinės pagalbos savaime suprantamas. Pacientas neapsakomai šokiruotas“, – pasakojo R. Petricas.

Galite įsivaizduoti, koks tai šokas, tačiau greičiausiai net įsivaizduoti neįmanoma.

Nukentėjusio paciento advokatas laukia, kol institucijos baigs tyrimus.

Tuo tarpu kitas pacientas kelis mėnesius buvo įsitikinęs, kad yra visiškai sveikas. Tuo metu vėžys plito.

„Šiam pacientui buvo atlikta pakartotinė gastroskopija, biopsija parodė, kad yra vėžinių ląstelių“, – sakė U. Murn.

Belieka tikėtis, kad ši siaubo istorija vėžiu sergančiam pacientui baigsis laimingai ir ligą dar bus galima nugalėti.

57 proc. britų teigė, kad 2016 metų referendume priimtas sprendimas Jungtinei Karalystei išstoti iš Europos Sąjungos buvo neteisingas, o 32 proc. mano, kad jis buvo teisingas, rodo antradienį paskelbti rezultatai. 11 proc. nurodė, kad nežino.

Vienas iš penkių pasitraukimą prieš septynerius metus parėmusių rinkėjų dabar teigia, kad tai buvo neteisingas sprendimas.

Dauguma britų (55 proc.) teigia, kad jei referendumas dėl „Brexito“ vyktų dabar, jie balsuotų už pasilikimą. 31 proc. respondentų sako, kad balsuotų už pasitraukimą. Likusieji neatsakė, teigė nežinantys arba tvirtino, kad nebalsuotų.

„YouGov“ teigė, kad šie rezultatai rodo nuosaikų pokytį palyginti su 2021 metų sausiu, kai 49 proc. respondentų teigė, kad balsuotų už likimą Bendrijoje, o 37 proc. – už išstojimą.

Tuo metu į klausimą, kaip balsuotų, jei dabar vyktų referendumas dėl to, ar JK turėtų stoti į ES, 51 proc. respondentų sakė, kad pritartų prisijungimui, 32 proc. būtų prieš, o kiti nurodė, kad nebalsuotų arba neturi nuomonės.

„YouGov“ vertinimu, per pustrečių metų įvyko žymus pokytis, nes 2021-ųjų sausį 40 proc. britų buvo prieš prisijungimą prie ES, o 42 proc. – už.

63 proc. britų mano, kad „Brexitas“ buvo labiau nesėkmingas nei sėkmingas. 12 proc. mano priešingai, o 18 proc. apklaustųjų teigia, kad jis nebuvo nei sėkmingas, nei nesėkmingas.

Be to, septyni iš dešimties britų mano, kad vyriausybė prastai sprendžia „Brexito“ klausimą.

Reprezentatyvią apklausą liepos 13–14 dienomis atliko sociologinių tyrimų agentūra „YouGov“, tyrimo metu apklaustas 2 151 pilnametis asmuo, jos paklaida neviršija 2 procentų.

Britanija už išstojimą iš ES nubalsavo per referendumą 2016 metais, kuomet 52 proc. rinkėjų pasisakė už pasitraukimą, o oficialiai iš bloko išstojo 2020-ųjų sausį, nutraukdama beveik 50 metų trukusią integraciją į Europos projektą ir dešimtmečius be trikdžių vykusią prekybą su bloku.

Kiaulystė ar klaida?

Gudri kiaulystė, elektros energijos tiekėjų ir skirstytojų atsainumas ar tiesiog žmogiška klaida, dėl kurios dabar bandoma pabėgti nuo atsakomybės?

Tokių įtarimų kilo Bernatonių gatvėje esančiame nuosavame name gyvenančiai šeimai, kuri pati įsirengė saulės kolektorius ir taip įgyvendino energijos tapymo planą.

Naujoji įranga į sistemą buvo įjungtą praėjusį rudenį. Nepigią inovaciją įgyvendinusi šeima laukė vasaros, kada kolektoriai galės pademonstruoti maksimalų efektyvumą.

„Viską įrengė sūnus, nes jo išsilavinimas susijęs su elektroninėmis technologijomis. Gegužė ir birželis buvo labai saulėti. Saulės baterijos pildėsi nuo ryto iki vakaro. Mums buvo labai įdomu, koks bus efektas“, – pasakojo Bernatonių gatvės gyventoja.

Saulėtos dienos leido tikėtis, kad sąskaita už suvartotą elektros energiją bus gerokai mažesnė. Deja, rezultatas pasirodė visiškai atvirkščias – sąskaita buvo didelė kaip niekada iki tol.

Neteko žado

160 kv. m ploto name gyvenančiai šeimai energijos taupymas yra svarbus buities prioritetas. Net karšto vandens boileris šildomas atskiru autonominiu prietaisu, kuris įjungiamas tik nakčiai.

„Atrodo, viską padarėme, kad suvartotume minimaliai energijos. Tačiau sulaukę sąskaitos ir paaiškinimų, netekome žado. Svarstėme kreiptis į prokuratūrą, ypač kai suvokėme, kad telefonais atsiliepiančios operatorės nenori ar neturi laiko suprasti, kodėl mes nepatenkinti“, – sakė pašnekovas.

Anot kolektorius savo kieme įrengusio vyro, telefonu atsiliepusi operatorė iš pradžių patikino matanti sąskaitoje esantį neatitikimą.

„Sakė, kad reikės išsiaiškinti. Paskui paskambino už pusvalandžio ir sako, kad viskas gerai. Taip ir pasakė, be jokių paaiškinimų“, – pasakojo Bernatonių gatvės gyventojas.

Vyrui neliko nieko kito, kaip pradėti tiesos paieškas. Pastangos davė vaisių: dabar jis gali džiaugtis, kad nenuleido rankų.

Nesnaudė: įgyvendindami elektros energijos taupymo planą, apdairūs kauniečiai patys įsirengė saulės kolektorius. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Netikėta permoka

Nesusipratimai ir painiava sąskaitoje už elektrą atsirado dėl 9 tūkst. kilovatvalandžių (kWh), kurių, pasak Bernatonių gatvėje saulės kolektorius įsirengusių gyventojų, jie nebuvo sunaudoję.

„Esmė, kad mūsų elektros sąskaitoje nuo praėjusio sausio lyg iš kažkur atsirado 600 eurų permoka. Ir už sausį, vasarį, kovą, mums nereikėjo mokėti. Kodėl – neaišku. Na, galvojome, labdaros nebūna, todėl sąskaitą už tuos mėnesius vis tiek gausime. Sūnus apskaičiavo, kad mes nuo sausio iki gegužės  turėtume sumokėti apie 600 eurų, bet kai gavome sąskaitą, ji pasirodė beveik 1 000 eurų didesnė – 1 546 eurai“, – pasakojo kaunietė.

Saulės elektrinę pats įsirengęs vyras neslėpė, kad iš kažkur atsiradusi 600 eurų permoka jam pasirodė visiškai nelogiška.

„Kai sužinojau apie tą permoką, kelis mėnesius deklaravau apytikslius skaičius ir buvau apskaičiavęs, kad reikės sumokėti apie 600 eurų. Gavęs 1 000 eurų didesnę sąskaitą, pamačiau, kad ji apskaičiuota nuo 200 kWh ribos. Tai buvo nesąmonė, nes praėjusį sausį mes jau buvome sunaudoję ir apmokėję iki 350 kWh dieninio tarifo ir iki 330 kWh naktinio tarifo. Kodėl jie sugalvojo skaičiuoti nuo 200 kWh ribos, o ne nuo 350 ir 330 kWh?“ – bandė suvokti pašnekovas.

Jis paaiškino, kodėl, jo skaičiavimais, atsirado tokia šokiruojanti sąskaita.

„Nuo vasario sąskaitų suma buvo mažinama įterpiant daug mažesnius skaitiklio parodymus. Gegužės mėnesį, nurašius skaitiklio parodymus, jie buvo sujungti su tais daug mažesniais parodymais. Nors apmokėta buvo už žymiai didesnius parodymus. Dėl to ir susidarė daug didesnė sąskaitos suma“, – sakė kaunietis.

Nemalonūs įtarimai

Jis neslėpė, kad dėl tokio skaičiavimo gali kilti ir nemalonių įtarimų.

„Mano permoka atsirado dėl to, kad buvo įvelta kažkokia klaida, jeigu tai iš tiesų klaida. Paskui, kai nusiunčiau apmokėjimų įrodymus, žadėjo klaidą ištaisyti, bet kol neištaisyta, nežinai, ko laukti, belaukdamas gali sulaukti antstolių“, – ironizavo pašnekovas.

Bernatonių gatvėje kolektorius įsirengusio namo šeimininkai neseniai gavo patikslintą sąskaitą – 900 eurų mažesnę.

Perspėja dėl nepatogumų

„Kauno dienos“ redakcijai atsiųstame ESO ryšių su visuomene projektų vadovės Rasos Juodkienės paaiškinime patikinama, kad bendrovė dirba pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir pabrėžiama, kad vartotojams labai svarbu deklaruoti tikslius duomenis.

Paskui, kai nusiunčiau apmokėjimų įrodymus, žadėjo klaidą ištaisyti, bet kol neištaisyta, nežinai, ko laukti, belaukdamas gali sulaukti antstolių.

„Raginame klientus visuomet deklaruoti tikslius elektros energijos suvartojimo duomenis ir laiku apmokėti sąskaitas. Priešingu atveju, gali laukti nepatogumai“, – pabrėžiama ESO paaiškinime.

Akivaizdžių nepatogumų sulaukęs ir vos žalos nepatyręs kaunietis galėjo įsitikinti: jei ne dėl savo kaltės netikslumų padaro vartotojas, jo tikrai laukia dideli nepatogumai, bet jei netikslumų padaro monopolinę padėtį turintis elektros skirstytojas, jo nepatiria nei nepatogumų, nei nemalonumų.

Apibendrindamas šios istorijos padarinius kaunietis svarstė: „Jei nebūčiau siekęs viešumo, nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, juolab kad skirstytojai savo klaidos taip ir nepripažino.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Buvo permokėjęs

ESO paaiškinime sakoma: „Klientas šių metų vasario 28 d. pateikė šiuos duomenis: pagal dieninę – 140 kWh, pagal naktinę – 80 kWh. Sausio mėnesio sąskaita prieš tai buvo išrašyta iki: pagal dieninę – 3 576 kWh, pagal naktinę – 3 328 kWh. 2023 05 23 inžinierius nurašė tokius rodmenis: pagal dieninę – 5 343 kWh, pagal naktinę – 3 974 kWh.

Klientui deklaravus 2023 02 28 rodmenis, iki 2021 10 31, kai buvo deklaruota: pagal dieninę – 3 kWh, pagal naktinę – 1 kWh, nebuvo įtraukti į apskaitą.

Taip nutinka visuomet, jeigu gaunamas faktinis rodmuo ir jis yra viršesnis už pagal vidutinį suvartojimą pritaikytą rodmenį. Tokiu atveju faktinis rodmuo įtraukiamas į apskaitą, nebetraukiant į apskaitą nefaktinio rodmens. Klientas tikrai buvo permokėjęs, tačiau ne tokį už tokį kiekį, kokį deklaravo.“

– Ar šis dirbtinio intelekto pokalbių robotas kelia kokią nors grėsmę, ar priešingai, gali atnešti naudos?

– „ChatGPT“ jau šiandien keičia pasaulį. Tai yra tas įrankis, kuris mūsų kasdieniniame gyvenime būtent gali  atlikti kai kuriuos darbus už mus. Na, viena iš didelių sričių yra švietimo sistema, kur šie modeliai gali labai daug padaryti už studentus ir mokinius. Pavyzdžiui, atlikti rašto darbus, testus. Mano nuomone, viena didžiausių dabar kylančių problemų yra žmonių mokymosi, kitaip tariant, švietimo sistemos pakeitimas.

– Kitaip tariant, studentai, mokiniai gali šia sistema naudotis, o mokytojai nesupras, kad jie naudojasi, tad švietimas bus beprasmis – moksleiviai nieko neišmoks, jie visą laiką sukčiaus? Tai ką reikėtų daryti mokykloms?

– Tikroji problema ta, kad žmonės nieko neišmoks, jie tiesiog išmoks naudotis tuo įrankiu, kuris už juos atliks tam tikrus darbus. Tad švietimo sistemai reikia adaptuotis. Jau ilgą laiką sakome, kad ši sistema labai pasenusi, nebeatitinka šiuolaikinio pasaulio aktualijų. Dėl to mažėja ir mokinių motyvacija mokytis. Tad, manau, atėjo laikas dideliems pokyčiams. Ypač, kai teigiama, kad tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ bei kiti didieji kalbos modeliai gali radikaliai pagerinti švietimo sistemą ir palengvinti mokymosi procesą. Jeigu mes sugebėsime pasinaudoti tais naujais įrankiais teisingai, mes padarysime mokymosi procesą labiau efektyviu, prieinamą skirtingo mokymosi tipo žmonėms. Būtent pasitelkiant tuos įrankius, o ne kažkaip bandant juos uždrausti kaip kad Italija ir pan., galime pasiekti daug geresnių rezultatų. 

  Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mačiau žmonių, kurie bandė žaisti šachmatais arba bandė paprašyti, kad jis ką nors parašytų. Tačiau toli gražu šis įrankis dar nėra toks tobulas, kaip kai kurie kalba. Ar tai išties gali padėti pelnyti gerus pažymius mokyklose ir universitetuose?

– Tiesa, jeigu mes šį įrankį naudosime nepasitelkus ir savo proto, galbūt jis nebus visose srityse labai geras. Nors yra pavyzdžių, kad tinkamai parinkus užduotį, tie rezultatai iš tiesų yra puikūs. Tačiau tikrasis pavojus ir tikrosios galimybės atsiveria, kai mes pasižiūrime, kokius rezultatus generuoja tas „ChatGPT“ ir tada tuos rezultatus patys pamodifikuojame taip, kad jie iki galo atitiktų tą užduotį. Įsivaizduokite pagalbininką, kuris paruošia pirmąjį šabloninį tekstą, kurį mes patobuliname taip, kaip mums reikia ar atrodo geriau.

Šie įrankiai išties keičia pasaulį, jie tikrai yra labai galingi. Tačiau, vargu, ar tas sprendimas tiesiog uždrausti, yra teisingas.

 

– Italija yra pirmoji, uždraudusi šį pokalbių robotą „ChatGPT“. Taip pat yra šalių, kurios nemėgsta didžiųjų korporacijų... Jeigu reikėtų reguliuoti, kaip tą padaryti?

– Reguliavimas tikrai nėra pati lengviausia sritis, tačiau, mano galva, vienareikšmiškai uždrausti tokio įrankio naudojimą yra klaida. Susidaro įspūdis, kad Italijos reguliatoriai norėjo parodyti, kad jie kažką daro. Tačiau ne veltui mes apie tai kalbame – šie įrankiai išties keičia pasaulį, jie tikrai yra labai galingi. Tačiau, vargu, ar tas sprendimas tiesiog uždrausti, yra teisingas. Jeigu mes jau reguliuojame, tai galėtume reguliuoti tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, asmens duomenų naudojimą ir pan. O tiesiog uždrausti įrankį, kurio, atrodo, kad mes nesuprantame, tiesiog, pasikartosiu, yra klaida.  

„Tai yra labai grubi ir neapgalvota komunikacinė klaida, kurią padarė įmonė“, – BNS antradienį sakė V. Benkunskas.

„Susisiekimo paslaugos“, sulaukusios viešos kritikos, antradienį pranešė atsisakanti planuotų naujovių dėl bilietų žymėjimo. Praėjusią savaitę įmonė skelbė, kad atnaujinus e. bilieto sistemą, turimą bilietą – trumpalaikį, ilgalaikį ar esantį mobiliosiose programėlėse – reikės pažymėti, nepriklausomai nuo to, ar turimas bilietas yra aktyvuotas ar neaktyvuotas.

„Bilietai yra nuolatiniai, kurie yra mobiliosiose aplikacijose, kaip buvo naudojami, taip ir bus naudojami. Vienkartiniai bilietai, kuriuos reikėjo pažymėti – jie ir bus žymimi. Pokyčių jokių nebus“, – tvirtino išrinktasis meras.

Anot jo, „Susisiekimo paslaugų“ planuotų bei vėliau atsisakytų pokyčių ir negalėjo būti, kadangi ilgalaikių bilietų žymėjimo „per prievolę“ ir juolab baudų taikymo jų nepažymėjus „nenumato jokios taisyklės“.

Būsimasis sostinės savivaldybės vadovas tvirtina neabejojantis, kad „Susisiekimo paslaugų“ vadovybės komunikacinius sprendimus įvertins įmonės valdyba.

Tai yra labai grubi ir neapgalvota komunikacinė klaida, kurią padarė įmonė.

„Įmonė padarė komunikacinę klaidą ir iš esmės bereikalingai suerzino vilniečius. Įmonės vadovo ar administracijos darbą turi vertinti įmonės valdyba – aš neabejoju, kad jie įvertins ir šitą klaidą“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Anot jo, ši įmonė pirmiausia turėtų būti orientuota į keleivius, jos tikslas – skatinti juos naudotis viešuoju transportu ir siekti „daryti jį kuo patogesnį ir patrauklesnį“, tačiau „tikrai nepakankamą dėmesį skiria komunikacijai su visuomene“.

„Net ir geri dalykai padarius klaidų yra diskredituojami“, – kalbėjo jis.

Pasak „Susisiekimo paslaugų“, po sistemos atnaujinimo liks galioti senoji bilietų aktyvavimo tvarka, o įmonės veiklos organizavimui būtina kelionių statistika „bus renkama kitais būdais“. 

Artėjant rinkimams, uostamiestyje padaugėjo įvairių plakatų, kviečiančių gyventojus susitikti ir užduoti rūpimus klausimus kandidatams į merus.

Kadangi ne visi gali ir moka naudotis internetu, tokie plakatai veikiausiai reikalingi šiuolaikinėmis technologijomis nesinaudojantiems rinkėjams.

Galbūt netyčia padaryta klaida Seimo nario, teisininko, kandidato į Klaipėdos merus Remigijaus Žemaitaičio plakate sukėlė tam tikrų abejonių.

Plakate skelbiamame šūkyje „Už mūsų sėkmės uostą!“ žodis „sėkmė“ parašytas netaisyklingai – „sekmė“.

Klaida yra klaida.

„Kadangi man įdomu rinkimų partijų šūkiai, visada atkreipiu dėmesį į mieste pakabintus kandidatų į merus plakatus. Įdomu, ką jie žada, kokie jų tikslai ir vizijos. Mane išties sunervino, kai R. Žemaitaičio plakate pamačiau klaidą. Jeigu jo komanda nesugeba net plakato padaryti be klaidų, kaip galima tikėti, kad mokės valdyti miestą? Tad palinkėčiau sekmės“, – sakė Sandra.

Pasiteiravus paties R. Žemaitaičio, dėl kokių priežasčių įsivėlė ši klaida ir ar kas nors prieš atspausdinant plakatą tikrino tekstą, kandidatas į merus nedaugiažodžiavo.

„Klaida yra klaida. Matyt, darbuotojai ištaisys. Ačiū už pastabą“, – trumpai atsakė R. Žemaitaitis.

Feisbuke paskelbtame įraše, kvietusiame į vasario 1-ąją vykusį susitikimą su kandidatu į merus, šios klaidos nėra.

Kaip  teigiama neseniai paskelbtoje Karo studijų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje, tai, kad V. Putinas ir toliau ragina savo generolus pulti dabartinėmis aplinkybėmis, kariniu požiūriu yra rimta klaida.

„Tai tikriausiai lėmė ne tik psichologiniai veiksniai, paskatinę V. Putiną įsakyti invazijai, bet ir V. Putino poreikis pademonstruoti savo kietumą „Wagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui. Todėl, vargu, ar V. Putinas sieks paliaubų, jei jos nebus lydimos Ukrainos ar tarptautinių nuolaidų“, – teigė analitikai.

Jie pažymėjo, kad Ukraina ir jos sąjungininkai „turėtų pasinaudoti V. Putino klaida, tęsdami kontrpuolimą, Kyjivui daug palankesnėmis nei Maskvai sąlygomis“.

Analitikai savo ataskaitoje pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Luhansko srityje sekasi. Tikėtina, kad sėkmė bus dar didesnė, jei siaubiamos šalies karines pajėgas, sustiprins kariai iš vakarinės Chersono dalies.

Rusų kariai taip pat stiprina savo gynybines pozicijas Luhansko srityje, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vis dėlto, juda į priekį ir esą nėra pagrindo manyti, kad prastai parengti, prastai aprūpinti ir žemos moralės Rusijos rezervistai sugebės sustabdyti Ukrainos karius.

Todėl visiškas karinių veiksmų nutraukimas arba sulėtėjimas per ateinančius kelis mėnesius yra mažai tikėtinas. Akivaizdu, kad rusų kariai nebando kurti ir stiprinti gynybinių pozicijų visoje fronto linijoje. Jie tikisi atnaujinti puolimo operacijas Donecko srityje.

Analitikai prognozuoja, kad ukrainiečiai beveik neabejotinai tęs savo jau vykdomas kontrpuolimo operacijas. Vargu, ar abi pusės nustos kovoti žiemą. Tikėtina, kad atšalus orams, kovos sustiprės, o ne nurims.

ISW pabrėžė, kad bet koks bandymas šiuo metu sudaryti paliaubas ar nutraukti karo veiksmus, būtų labiausiai palankus Rusijos Federacijai.

Buvęs JAV karių Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas Benas Hodgesas prognozavo,  kad išvadavus Chersoną nuo įsibrovėlių, Ukrainos kariuomenė galės smogti Rusijos pozicijoms Krymo pakraščiuose su „HIMARS“.

Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovo Serhijasus Kuzano nuomone, dėl įplaukimo į dešinįjį Dnipro krantą Chersono srityje Ukrainos gynybos pajėgos turi politinių, karinių ir moralinių pranašumų.

Vakarų analitikų teigimu, Rusijos kariuomenė yra prastai aprūpinta ir nepasirengusi karui žiemos sąlygomis, todėl prašys paliaubų. Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių paslaugų instituto analitikai teigė, kad Kremliui būtų labai naudinga, jei Ukrainos puolimas sulėtėtų arba sustotų iki pavasario, nes reikia laiko apmokyti naujokus. Tuo pat metu analitikai mano, kad Kremlius neatsisakys planų sunaikinti Ukrainą. Todėl, pasak ekspertų, Ukrainai nėra naudinga šią žiemą atsisakyti puolimo.