Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje vyko nemenkas sujudimas.

Įstaigoje lankėsi naujovių išsiilgę miestiečiai: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika, sunkiaatlečiai Ramūnas Vyšniauskas ir Aurimas Didžbalis, Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai Arvydas Šikšnius ir Vytautas Šarakauskas, visuomenininkas Aurimas Mockus ir kiti.

Persirengę darbiniais drabužiais, visi jie buvo palydėti į suvirinimo patalpas. Valandai pamiršę savo tikrąsias profesijas vyrai išbandė fizinės ištvermės reikalaujančią veiklą – pagamino metalinį Europos Sąjungos žemėlapio maketą.

Atstumą tarp skirtingų šalių sostinių nuo Vilniaus iki Briuselio virinę klaipėdiečiai taip žaismingai įprasmino visų jų bendrystę.

Prie suvirinimo įrangos prisilietęs R.Vyšniauskas tikino, kad jam šis darbas – ne naujiena.

"Turiu kelis draugus suvirintojus, kurie neblogai pragyvena iš savo amato. Ir pats esu tai daręs. Man labai patiko. Vyras turi būti prie technikos", – juokdamasis tvirtino jis.

Veiklus klaipėdietis A.Mockus taip pat sparčiai ir nesunkiai viską atliko. "Kai moki – netrunki", – šypsojosi vyras.

Smagią pramogą turėję dalyviai vieningai pripažino, kad suvirintojas – amžina profesija ir yra verta tarti išdidžiai.

Baigę darbuotis jie gavo diplomus, liudijančius apie neeilinę patirtį.

Anot Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos direktoriaus Arvydo Vaitkaus, įstaigoje vykdoma profesinių gebėjimų savaitė susirinkusiesiems buvo puiki proga paįvairinti savo darbo kasdienybę ir prisiminti, kad profesinės mokyklos – puiki amatininkų kalvė.

80 metų jubiliejų švenčianti mokykla ruošia aukštos kvalifikacijos diplomuotus suvirintojus, kurie čia mokosi trejus metus.

Esą pastaruoju metu tam tikrų specialistų trūkumas darbdavius verčia dairytis į svečias šalis ir ten ieškoti darbuotojų. Todėl itin svarbu gerai paruošti šios profesijos atstovus, kad jie liktų dirbti Lietuvoje.

Sulaukė didelio populiarumo

Iškilmingo minėjimo metu Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos bendruomenę sukakties proga sveikino dalininkų atstovai – švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė ir įmonės "Vakarų santechnika" direktorius Mindaugas Prialgauskas.

Už darbą dėkojo ir gyvuoti dar daug metų linkėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, įmonės "Vakarų laivų gamykla" generalinis direktorius ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos "Linpra" viceprezidentas Arnoldas Šileika.

Daug šiltų atsiliepimų mokyklos bendruomenė sulaukė iš Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentės Elenos Pelakauskienės, sėkmės darbe linkėjo Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos tarybos narė, Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė, konstruktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais minėjo Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto dekanė Jūratė Vaitekonienė.

Prisiminimais dalijosi buvę mokyklos vadovai, mokiniai. Gerų žodžių negailėjo dabar besimokantys mokiniai ir jų tėvai. Šventinį renginį praskaidrino Žvejų rūmų mišrus choras "Cantare", kuriam vadovauja vadovas Artūras Dambrauskas, ir Klaipėdos muzikinio teatro solisto Mindaugo Rojaus programa.

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos direktorius Arvydas Vaitkus tvirtino, kad ši sukaktis įstaigai – labai svarbi. Pasak vadovo, gyvuoti tiek metų jai leido naujovių nebijojimas, operatyvus reagavimas į rinkos pokyčius. Tokia praktika įstaigoje vadovautasi visą jos gyvavimo istoriją.

Prieš 80 metų uostamiestyje buvo įsteigta Klaipėdos valstybinė amatų mokykla. Jos iniciatorius – politikas, diplomatas, švietėjas, visuomenininkas Ernestas Galvanauskas.

Mokykla iš karto sulaukė didelio populiarumo. Pirmą kartą gauta 300 prašymų mokytis įstaigoje, bet buvo priimta tik pusė. Klaipėdos valstybinė amatų mokykla laikyta didžiausia tokio tipo įstaiga Baltijos šalyse.

"Tuo laiku Klaipėdoje pradėjo vystytis pramonė. Reikėjo specialistų, o paruošti kam jų nebuvo. Tad buvo įsteigta amatų mokykla", – pasakojo A.Vaitkus.

Išlaikė savo kryptį

1939 m., kai Lietuva buvo priversta grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai, Klaipėdos valstybinės amatų mokyklos veikla buvo sustabdyta. Šešerius metus apie įstaigą nebuvo jokių žinių. Tačiau dalis jos turto išsaugota. Tad 1945 m. mokykla atnaujino veiklą.

Vėliau ne kartą buvo keičiamas įstaigos pavadinimas, ji buvo pertvarkoma. Prieš 35 metus veikė net dvi atskiros mokyklos – Laivų statybos ir Laivų remonto. Tačiau nuo 1996 m. situacija pasikeitė, ir įstaigos buvo sujungtos.

A.Vaitkus džiaugėsi, kad per 80 metų mokykla išlaikė savo kryptį – toliau orientuojasi į laivų statybą, remontą, inžinerinę pramonę.

"Tuo mes skiriamės nuo kitų mokyklų" – atkreipė dėmesį direktorius.

Įstaigoje galima įgyti keturiolika specialybių. Vadovas pabrėžė, kad pastarosios – labai lanksčios.

Mokyklą baigę specialistai gali dirbti ne tik laivų statybos ar remonto įmonėse, bet ir civilinės statybos sektoriuje: statybų, kelius tiesiančiose, tiltus statančiose, konstrukcijas gaminančiose ar panašią veiklą vykdančiose įmonėse.

"Persikvalifikuoti nėra sudėtinga. Juolab kad laivus statantiems, remontuojantiems ar technologijas juose diegiantiems specialistams keliami aukštesni reikalavimai nei civilinės statybos specialistams", – tvirtino direktorius.

Pasiekimas – modernus centras

Pasak A.Vaitkaus, pastaruoju metu vėl didėja susidomėjimas mokyklos specialybėmis. Jas vis dažniau renkasi ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji, kurie nori įgyti naują specialybę ar persikvalifikuoti. Šiuo metu įstaigoje mokosi apie 400 mokinių.

"Tam įtakos turi ir atsigaunanti pramonė, laivų statybos sektorius, ir specialybių lankstumas", – teigė vadovas.

A.Vaitkus akcentavo, kad būtent operatyvus reagavimas į pokyčius rinkoje padėjo mokyklai gyvuoti tiek metų. Išaugus specialistų paklausai, įstaiga buvo plečiama, sumažėjus – vėl atsižvelgiama į situaciją. Per tiek metų keitėsi darbo specifika, atitinkamai koreguotos ir mokymo programos.

"Aktyviai bendradarbiaujame ir su Klaipėdos darbo birža. Stebime, kokių specialistų trūksta, reaguojame ir stengiamės prisidėti prie nedarbo mažinimo", – komentavo vadovas.

Siekiant ugdyti kuo profesionalesnius specialistus, prieš pusmetį atnaujintas įstaigos Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centras. Mokiniai džiaugiasi ne tik suremontuotomis patalpomis, bet ir modernia įranga.

"Tai vienas didesnių pasiekimų per 80 metų. Investuojant toliau, centras, kuris ruošia inžinerinės pramonės specialistus, taptų vienu stipriausių regione", – pabrėžė vadovas.

Šie metai Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklai – ypatingi, jubiliejiniai. Minėdama brandžią sukaktį, įstaigos bendruomenė miestiečius kviečia į 80-mečio progai skirtus renginius. Jų pradžią antradienį paskelbė edukacinė konferencija, skirta ir Klaipėdos krašto prie Lietuvos prijungimui paminėti.

Prisiminė istoriją

Antradienį į Prano Domšaičio galerijoje vykusią edukacinę konferenciją rinkosi istorikai, uostamiesčio įmonių ir įstaigų atstovai, mokyklos darbuotojai.

Renginio metu buvo aptarti svarbūs Klaipėdos miestui pokyčiai pramonės, švietimo, kultūros srityse. Taip pat prisiminti žymių žmonių darbai, turėję įtakos ir nubrėžę gaires uostamiesčio istorijai iki pat XXI a.

Anot konferencijoje dalyvavusių pranešėjų, 1936 m. – išskirtiniai Klaipėdos miestui. Tuomet buvo įsteigta dabartinės Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos pirmtakė – Klaipėdos valstybinė amatų mokykla, taip reikalinga Lietuvos pramonės ir prekybos vystymuisi.

Renginyje Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas prof. Vygantas Vareikis skaitė pranešimą apie uostamiesčio istorinę raidą, prie kurios, jo žodžiais, prisidėjo ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla. "Anksčiau Klaipėda buvo Rytų Prūsijos provincija su niekinga medienos prekyba per Nemuną. Laivyba, amatai ir prekyba mieste strigo. Situacija pradėjo keistis tik po Pirmojo pasaulinio karo, tarpukario laikotarpiu", – aiškino istorikas.

V.Vareikiui antrino Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas Romualdas Adomavičius, atskleidęs Lietuvos jūrų laivyno istoriją 1918–1940 m. Anot jo, laivyno įkūrimas Klaipėdoje buvo sudėtingas procesas: "Istoriškai žiūrint, šalis buvo žemės ūkio kraštas ir jūrinė prekyba čia beveik neegzistavo. Lūžis įvyko tarpukariu, pradėjus kurtis laivynui, vystytis pramonei", – sakė pranešėjas.

Pasak Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos vyresniosios  istorijos mokytojos Stanislavos Barkauskienės, buvusi Klaipėdos valstybinė amatų mokykla dar praėjusiame amžiuje ruošė specialistus pramonei ir buvo paveikta to laikmečio istorijos. "Mokykla buvo reikalinga bet kuriai valdžiai, nes tai – miesto kultūros židinys. Būtent švietimas ir pažinimo džiaugsmas yra mokslo ir technologijų varomoji jėga", – įsitikinusi ji.

Pasibaigus konferencijai susirinkusieji, lydimi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininko Dionyzo Varkalio, apžiūrėjo Klaipėdos krašto dirbinių ekspozicijas.

Trūksta specialistų

Anot Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos laikinai einančio direktoriaus pareigas Arvydo Vaitkaus, švietimo įstaiga koja kojon žengia kartu su naujausiomis technologijomis, siekia prisitaikyti prie rinkos poreikių.

Direktoriaus žodžiais, šiuo metu mokykla rengia specialistus laivų statybos pramonei – suvirintojus, laivų korpusų surinkėjus, laivų elektros radijo sistemų montuotojus; kitoms šakoms – santechnikus, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemų gamintojus, montuotojus; logistus ekspeditorius, atliekančius transportavimo darbus tarp Rytų ir Vakarų šalių.

Anot pašnekovo, Lietuvos rinkai pastaruosius kelerius metus ypač stinga gerų specialistų. "Trūkumas – išties didelis, tačiau darbdaviai noriai bendrauja su mokykla, teikia informaciją apie reikiamus specialistus, rekomenduoja, kokias mokykla turėtų ugdyti kompetencijas. Juk gyvenimas, o kartu su juo ir technologijos, žengia į priekį", – sakė A.Vaitkus.

Siekiant į mokymosi procesą įnešti naujovių, pernai spalį buvo atidarytas inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centras, skirtas reikalingas specialistų rengimui.

"Apskrito stalo diskusijose pristatant darbdaviams modernizuotą praktinio mokymo bazę ir jos galimybes, sulaukiame konkrečių pageidavimų dėl specialistų rengimo. Galbūt mokykla eina teisingu keliu, bet rinkos poreikiai keičiasi, būsimiems specialistams pritrūksta specifinių įgūdžių ir kompetencijų, todėl pravartu atsižvelgti į darbdavių poreikius", – pasakojo pašnekovas.

Vykdo unikalius projektus

Šiandien laivų statytojus Lietuvoje rengia vienintelė Klaipėdoje įsikūrusi Laivų statybos ir remonto mokykla. Mokiniai čia ne tik įgyja žinių, kurios reikalingos darbui, bet turi galimybę prisidėti prie netradicinių unikalių užsakymų, kuriuos vykdo atsigaunančios laivų statybos įmonės, statančios tokius laivus kaip "WindLift", skirtus naftos platformoms aptarnauti ir vėjo jėgainėms jūroje statyti. Tokie laivai jūroje gali stovėti ant 75 metrų "kojų".

"Minėtuose projektuose dalyvauja ir mūsų mokiniai, atliekantys praktinius mokymus įmonėse, tokiose kaip Vakarų laivų gamykla, "Vakarų konstrukcijos", Vakarų Baltijos laivų statykla ir kitose, – aiškino direktorius.

Kaip teigė A.Vaitkus, Lietuva, palyginti su kitomis užsienio šalimis, yra pažengusi tose srityse, kuriose nesibaimina imtis drąsių projektų. Kaip gerą pavyzdį jis paminėjo Vakarų Baltijos laivų statyklos pastatytą Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą "Mintis", vykdantį Lietuvos ir užsienio komercinių įmonių užsakymus, mokslinius tyrimus.

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje penktadienį oficialiai atidarytas atnaujintas Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio mokymo centras. Mokiniai džiaugiasi ne tik suremontuotomis patalpomis, bet ir nauja įranga.

Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos direktorius Arvydas Vaitkus pasakojo, kad darbai įstaigoje startavo 2011 m. rugpjūtį. Jie buvo baigti šiemet birželį. Įvertinti atnaujintas patalpas ir įrangą mokiniai gali nuo rugsėjo, tačiau centras nebuvo pristatytas visuomenei.

A.Vaitkus pasakojo, kad darbai atsiėjo 2,6 mln. eurų. 80 proc. lėšų gauta iš ES fondų, o likusios – valstybės biudžeto.

Per ketverius metus atnaujinta mokyklos pastato išorė, kapitališkai suremontuotos mokomosios dirbtuvės, nupirkta ir sumontuota nauja suvirinimo bei metalo apdirbimo įranga, skirta pramonės specialistams ruošti.

Pasak A.Vaitkaus, centro patalpos buvo išplėstos. Dabar vienu metu jose gali dirbti 95 mokyklos mokiniai ir per 20 besimokančiųjų pagal suaugusiųjų tęstinio mokymo programas. Centro atnaujinimo darbus atliko įmonė „Lyderio grupė“.

„Bendrauti su statybos darbų rangovu sekėsi puikiai. Viskas vyko sklandžiai, darbai buvo atlikti laiku, kokybiškai. Džiaugiamės, kad pasirinkome šią įmonę. Problemų buvo kilę tik dėl projektavimo darbų. Tiksliau – jų pirkimu“, – teigė vadovas.

A.Vaitkus džiaugėsi, kad situacija įstaigoje kardinaliai pasikeitė. Dabar mokiniams yra sudarytos puikios sąlygos mokytis.

„Mokiniai teigiamai įvertino pasikeitimus. Nauji įrenginiai, gražios ir šiltos patalpos. Daug didesnis komfortas. Seniau buvo šalta, per sienas skverbdavosi drėgmė“, – komentavo direktorius.