Atsižvelgė į poreikius
Prieš penkerius metus pradėję veiklos pertvarką Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai artėja prie finišo tiesės. Įstaiga tampa vis labiau atvira šeimoms, auginančioms individualių poreikių turinčius vaikus.
Palaipsniui įstaigoje mažinamas planinis vietų skaičius ir diegiamas naujų paslaugų spektras vaikui ir šeimai. Šiandien yra 16 institucinės globos vietų, o nuo kitų metų pradžios jų sumažės perpus – liks tik 8 vietos.
Šios paslaugos bus teikiamos vaikams, kuriems reikia ypatingos sveikatos priežiūros specialistų pagalbos, t. y. gydymo, nuolatinės slaugos, priežiūros. Šiuo metu be tėvų globos likusiems vaikams Lietuvoje ir užsienyje ieškoma šeimų, norinčių įsivaikinti.
"Deinstitucionalizacijos procesas prasidėjo nuo 2014 m. Pajutome, kad būtina keisti veiklos pobūdį. Pradėjome teikti ankstyvosios reabilitacijos paslaugas vaikams, augantiems šeimose.
Atkreipėme dėmesį, kad kasmet daugėja vaikų, kuriems reikia specialistų pagalbos. Sveikintina tai, kad tėveliai kuo anksčiau kreipiasi pagalbos ir nelaukia, kol vaikas išaugs", – pokyčių pradžią prisiminė Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė.
Tėvai gali pasirinkti
Sunkia ir nepagydoma liga sergančių vaikų tėvai rūpinasi visą parą. Bemiegės naktys – dažno kasdienybė, tad ilgainiui toks nuovargis palieka savo žymių.
Sukaupę ilgametę patirtį prižiūrint įvairių sveikatos bėdų turinčius vaikus, Kūdikių namai atsigręžė į tokius tėvus ir įkūrė Paliatyvosios pagalbos dienos centrą. Čia 12 valandų ar ilgesniam laikui savo vaiką galima patikėti profesionalių specialistų globai.
Paliatyviosios pagalbos paslauga siūloma, kai vaikas serga progresuojančia, nepagydoma liga ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra bei slauga. Tėvai gali pasirinkti, ar šias paslaugas gauti dienos stacionare, ar specialistus pasikviesti į namus.
Pasirinkus pastarąjį variantą, į namus gydytojas atvyksta kartu su specialistų komanda: per pirminę konsultaciją pasižiūrima, kokių paslaugų reikia, sudaromas gydymo ir slaugos priežiūros planas.
Pagal poreikį vaikui gali būti teikiamos gydytojo, kineziterapeuto, masažuotojo, logopedo ar kito specialisto paslaugos.
Neramina pavadinimas
Atrodo, patogu, tačiau tėvai baiminasi šios paslaugos. Daugeliui jų paliatyvioji slauga asocijuojasi su mirtimi arba seno žmogaus priežiūra.
"Paliatyvioji pagalba yra kilusi iš lotyniško žodžio "apgaubti, apglėbti". Paliatyvioji pagalba teikiama sergantiesiems sunkia, nepagydoma ir progresuojančia liga", – paaiškino vyriausioji slaugytoja Renata Kairienė.
Ji apgailestauja, kad viešoje erdvėje šis terminas dažniausiai vartojamas tik vienu aspektu – nusakant teikiamą pagalbą išeinantiems iš šio gyvenimo, pamirštant apie paliatyviosios pagalbos esmę.
"Mūsų tikslas – pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas: numalšinti skausmą, sukurti komfortišką aplinką, pagal galimybes ugdyti ar kitaip pagerinti gyvenimo kokybę. Per tas 12 valandų, kai tėvai mums patiki vaiką, teikiame visapusišką pagalbą – gydymo, slaugos, reabilitacijos, priežiūros, pagal poreikį užtikriname visas galimas terapijas", – pasakojo R.Kairienė.
Paliatyviosios pagalbos skyrius įsikūręs atokiau nuo pagrindinio pastato – visos paslaugos teikiamos tose pačiose patalpose. Kambariuose būna po vieną ar kelis vaikus. Šalia pastato įrengtas neįgaliesiems pritaikytas keltuvas.
Rodydama šviesų ir jaukų skyrių, vyresnioji slaugytoja mosteli ranka įrangos link: "Į savo darbą žiūrime rimtai. Esame atviri visoms slaugos naujovėms, tad turime visą reikiamą techniką: funkcines lovas, maitinimo pompą, atsiurbimo, deguonies aparatus, gyvybinių funkcijų matuoklius, keltuvus, priemones padėties keitimui ir vartymui."
Siūlo trumpam atsikvėpti
Neįgalius vaikus auginantys tėvai kartais mano, kad tik jie geba tinkamai pasirūpinti savo vaiku ir nenoriai priima aplinkinių pagalbą. Kai kurie tėvai, palikę atžalą, po kelių valandų jau sukinėjasi aplinkui.
Paliatyviosios pagalbos skyriaus slaugytojoms kartais tenka įtikinti ir nuraminti tėvus nebijoti patikėti vaikų savo srities profesionalams. Kai baimės ir nepasitikėjimo riba peržengiama, pastebimai atsigauna ir patys tėvai: labiau atsipalaiduoja, pailsi, pasirūpina savimi.
"Tikimės, kad turėdami ilgametę patirtį galime būti naudingi tėvams. Dauguma jų vaiką prižiūri visą parą, tad norisi, kad tėvai nors truputį skirtų dėmesio ir sau", – pridūrė vyriausioji slaugytoja.
Direktorė pastebėjo, kad dalis tėvų, gimus neįgaliam vaikui, linkę užsidaryti tarp keturių sienų. Tad įstaiga stengiasi sudaryti tokias sąlygas, kad tėvai galėtų atsikvėpti, susitikti su draugais, pailsėti, skirti šiek tiek laiko sau.
Sunkiai priima pagalbą
Psichologė Milda Cibulskytė pasakojo, kad Paliatyviosios pagalbos skyriuje jai rečiau tenka dirbti su vaikais – čia būna vienetai tokių, su kuriais pavyksta užmegzti kontaktą. Tad jos darbas būna orientuotas į tėvus.
"Didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka susidurti, – tėvams sunku priimti pagalbą. Jie linkę visas savo jėgas ir energiją skirti vaiko priežiūrai ir numoja ranka į savo poreikius. Mūsų vizija, kad visos teikiamos paslaugos būtų skirtos ne tik vaikams. Norime atiduoti duoklę ir tėvams", – aiškino psichologė.
Kol specialistai dirba su vaikais, psichologė mamoms surengia atsipalaidavimo terapiją ar pokalbius, kur tėvai vieni su kitais gali pasidalyti savo patirtimi. O kalbos ir bendrų temų jie turi sočiai.
M.Cibulskytė apgailestavo, kad, pakvietus į individualias konsultacijas, tėvai dažnai atsisako pagalbos, motyvuodami, kad jau susitaikė su vaiko negalia.
"Tačiau iššūkių kyla auginant ir sveiką vaiką. Net auginant sveikus vaikus tėvams kartais reikia pailsėti. Kai šeimoje auga neįgalus vaikas, poilsis ir atokvėpis tampa dar svarbesnis. Kai tėvai yra psichologiškai stiprūs, geriau jaučiasi ir vaikas", – argumentavo specialistė.
Rizikuoja "perdegti"
M.Cibulskytė pastebėjo, kad tėvai, palikdami vaiką laikinai priežiūrai, jaučiasi nesąžiningi vaiko atžvilgiu. Jie įsitikinę, kad patys turi viskuo pasirūpinti.
Bėdų kyla ir dėl įstaigos pavadinimo – tėvams kyla asociacijų, kad vaikus atiduoda į kūdikių namus.
"Bet kai pabando pasinaudoti mūsų paslaugomis ir nesulaukia priekaištų, jaučiasi daug drąsiau. Norime, kad tiek vaikas, tiek tėvai nors šiek tiek galėtų gyventi kuo savarankiškesnį gyvenimą. Nesvarbu, kad vaikas turi fizinę negalią, jis turi poreikį būti savarankiškas. Per didele globa ir rūpesčiu vaiką galima užgožti, iš jo atimama galimybė būti savarankiškam, kiek leidžia negalia", – aiškino specialistė.
Psichologė akcentavo, kad raidos sutrikimų ar negalią turintiems vaikams ypač reikia energingų ir pailsėjusių tėvų. Jiems reikia kur kas daugiau jėgų tinkamai pasirūpinti savo vaiku.
"Kai tėvai sako "aš turiu pasirūpinti, aš privalau", tai signalizuoja, kad jų jėgos baigia išsekti ir jie atsiduria rizikos grupėje. Kai gyvenime darome ką nors per "turiu" ar "privalau", o ne "aš noriu", iškyla labai didelė rizika prisiimti aukos vaidmenį. Tuomet prireikia gerokai daugiau jėgų susitvarkyti su kasdienėmis pareigomis. Kyla pavojus, kad susikaupusios neigiamos emocijos vieną dieną prasiverš", – atkreipė dėmesį M.Cibulskytė.
Keičia požiūrį
Net labai savo vaiką mylintys tėvai negali atstoti visų specialistų pastangų. Įstaigos darbuotojai pasakojo ne vieną sėkmės atvejį, kai sunkios negalios sukaustytas vaikas nupiešia piešinį, autizmo sutrikimą turintis išmoksta pasirūpinti savimi arba atsisveikina su savo baimėmis.
"Kai gimsta neįgalus vaikas, tėveliai pirmais metais bando tai kompensuoti didžiule meile ir dėmesiu, nuolatiniu buvimu kartu, bet, vaikui augant, didėja ir našta. Tėvai pervargsta, ir tik tada pradeda ieškoti pagalbos. O kartais pasiekia tokią ribą, kai viskas tampa nebesvarbu, – apgailestavo vyriausioji socialinė darbuotoja Ginta Stončiuvienė. – Norėtųsi, kad tėvai nuo pat pradžių naudotųsi teikiama pagalba, tada ir gyvenimo našta nebus tokia sunki. Trumpas atokvėpis suteikia jėgų toliau tinkamai rūpintis vaiku."
Pastebima, kad neįgalius vaikus auginantys tėvai kartais jaučiasi kalti vaiko priežiūrą patikėdami kitiems arba bijo sulaukti priekaištų iš aplinkinių ar senelių. Tokios nuomonės susiformavimui dažniau įtakos turi vyresnės kartos žmonės.
Tuomet pasiūloma kartu atsivežti ir senelius. Pamatę, kad anūkas jaučiasi gerai, jie nusiramina.
G.Stončiuvienė prisiminė močiutę, kuri per dieną po kelis kartus skambindavo ir detaliai teiraudavosi, kaip jaučiasi anūkas ir ką jis veikia.
Tai truko apie porą mėnesių, kol vieną kartą darbuotojai susizgribo nebesulaukiantys skambučių. Tada puolė patys ieškoti močiutės.
Moteris nuramino, kad per tą laiką įsitikino darbuotojų kompetencija ir dėl anūko jaučiasi rami.
"Labai artimai susidraugaujame su tėvais, užmezgame šiltą ryšį. Kai kurios mamos paskambina tiesiog pasikalbėti, ir nebūtinai apie vaiką. Tėvams siunčiame vaikų nuotraukas, įkeliame į socialinį tinklą, kad galėtų matyti, ką vaikai veikia, kai tėvų nėra šalia", – pasakojo vyriausioji socialinė darbuotoja.
Pramogas derina su nauda
Įstaigoje trečius metus teikiama trumpalaikės socialinės globos paslauga "Atokvėpis". Tėvai, auginantys vaikus su sunkia negalia nuo gimimo iki 12 metų, turinčius psichinę arba proto negalią, nuo 12 iki 18 metų, turinčius kompleksinę negalią (protinę ir fizinę negalias), pasirinktam laikotarpiui čia gali palikti savo vaiką su nakvyne arba be jos.
"Esame lankstūs, prisitaikome pagal poreikius. Vaikai maitinami, apgyvendinami, ugdomi higienos, socialiniai, darbo įgūdžiai, pasirūpinama vaikų užimtumu. Darbo dienomis su vaikais po valandą dirba kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai, psichologai.
Einame į sensorikos kambarį, turime interaktyvias grindis, laviname stambiąją ir smulkiąją motoriką. Vaikams stengiamės padėti per žaidimą, pramogas deriname su nauda. Pavyzdžiui, žaisdami X-boxu laviname judesius. Norisi vaikams suteikti pramogų, laisvės, kad jie galėtų atsipalaiduoti ir pailsėti nuo mokyklos", – apie įstaigos kasdienybę pasakojo G.Stončiuvienė.
Išnaudojama ir graži aplinka: vaikai gali stebėti gamtą, kvėpuoti pušyno oru, tyrinėti aplinką, vasarą traukia prie jūros. Kartais į kiemą atliuoksi voverės, sukeliančios daug džiaugsmo.
Vasarą – darbymetis
Jauniausiam "Atokvėpio" paslaugos klientui – 5 metai. Visi šia paslauga besinaudojantys vaikai lanko ugdymo įstaigas, tad jų daugiau sulaukiama per šventes, mokinių atostogas, vasarą. Tuo metu visos aštuonios vietos dažniausiai būna užimtos.
"Vasarą mums – pats darbymetis", – šyptelėjo Ginta.
Kai kurie tėvai išnaudoja ramesnius laikotarpius. Mama, auginanti autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų, specialiai atveža tada, kai būna mažiau vaikų. Šią įstaigą ji pasirinko kaip alternatyvą darželiui, nes berniukas nejaukiai jaučiasi aplinkoje, kur daug žmonių.
Ar tėvams lengva trumpam išsiskirti su vaikais? Pasak socialinės darbuotojos, sunkiau būna pirmus kartus. Tėvai baiminasi labiau nei patys vaikai.
"Baimę kelia nežinomybė, tad kviečiame tėvelius atvažiuoti anksčiau, susipažinti su aplinka, darbuotojais", – siūlė įstaigos atstovė.
Vietoj šauksmų – tyla
Paklausta apie sėkmės atvejus, vyriausioji socialinė darbuotoja prisiminė prieš dvejus metus pas juos pradėjusią lankytis mergaitę, turinčią vandenę bei daugybę apsigimimų. Trimetė tuomet nei vaikščiojo, nei sėdėjo. Specialistų pastangomis mergaitė išmoko sėdėti, pradėjo domėtis žaislais, imti juos į rankas.
"Smagu matyti, kaip tėtis džiaugiasi dukros pokyčiais. Mums geriausias atlygis – mergaitės pasiekimai", – sakė pašnekovė.
Prieš metus mama pirmą kartą atvežė sunkią autizmo formą turintį penkerių metų berniuką. Nekalbantis berniukas visą laiką šaukdavo, buvo įpratęs valgyti tik lovoje.
"Labai sudėtingas atvejis. Kelis mėnesius vaikas tik šaukė, dabar mes gyvename tyliai. Pasiekėme, kad vaikas ateitų pavalgyti prie stalo. Mums tai didelis pasiekimas", – pasidžiaugė G.Stončiuvienė.
Tėvams – patogi paslauga
Kompleksinių paslaugų vaikų dienos užimtumo centre nemokamai priimami vaikai nuo 3 iki 7 metų, kuriems diagnozuoti mišrūs arba įvairiapusiai raidos sutrikimai. Čia jie būna nuo 7.30 iki 17.30 valandos. Tėvams toks darbo laikas itin patogus, nes jie gali ramiai eiti į darbą arba tvarkyti reikalaus.
Dauguma čia patenkančių vaikų lanko darželius, tad jie pakliūna į pažįstamą aplinką. Per dieną vaikas pabuvoja keturiuose individualiuose užsiėmimuose su psichologu, logopedu, ergoterapeutu ir kineziterapeutu, taip pat organizuojamos grupinės veiklos.
Vienu metu pagalba teikiama 30 vaikų – sudarytos trys grupės po 10 vaikų. Grupėje visada dirba specialus pedagogas. Kartu su juo visą dieną, kai nevyksta individualūs užsiėmimai, būna ir keturi minėtieji specialistai.
"Labai gerai, kad vaikus galime stebėti ir grupėje. Pavyzdžiui, tėvai skundžiasi, kad vaikas nevalgo. Pastebėję jį, galime patarti, ką daryti. Mokome ir socialinių dalykų", – pasakojo psichologė Marija Burkovskaya.
Pastebi vaikų pokyčius
Specialistai su tėvais palaiko nuolatinį ryšį: kviečia į pokalbius, tariasi, kaip ugdyti vieną ar kitą įgūdį.
Pasak psichologės, čia vaikus atvedę tėvai turi įvairių lūkesčių: kai kurie prašo padėti vaikui įveikti baimę ar labiau adaptuotis socialinėje aplinkoje, nes norėtų grįžti į darbą, o vaiko nepriima į paprastą darželį.
Kai kurie tėvai pageidautų vesti vaiką kasdien, tačiau dėl didelės paslaugos paklausos tenka laukti savo eilės.
"Tėvams pas mus gal lengviau, nes diagnozė jau būna nustatyta ir sunkusis laikotarpis jau būna praeityje. Pateikiame tėveliams rekomendacijų, ką jie galėtų daryti namuose. Bendromis pastangomis pasiekiame puikių rezultatų.
Visi tėvai pastebi, kad vaikai labai keičiasi. Sprendžiasi kartais net beviltiškomis atrodžiusios situacijos. Tėvai džiaugiasi, kad su vaiku jau gali nueiti į parduotuvę ar palikti vieną prie stalo ką nors daryti.
Galėtume papasakoti daug sėkmės istorijų. Vienas vaikas nesinaudodavo tualetu, kentėdavo visą dieną – dabar jau išmokome. Kitas vaikas, pasak mamos, nevalgė normalaus maisto, išskyrus trapučius. Jau valgo. Kitas, sunkesnis, atvejis, kai vaikas visą dieną verkdavo. Dabar kartais kolegės ateina ir klausia, kur mūsų verksniukas. Rodome, va, šalia sėdi. Su kitais vaikais jis dar nebendrauja, bet jau nebeverkia", – pasakojo M.Burkovskaya.
Kalba – tik priedanga
"Mums viskas gerai, bėdų kyla tik dėl kalbos", – šį skundą iš tėvų logopedė Evelina Rimeikytė-Mickuvienė girdi dažniausiai.
Pasak specialistės, kalbos problemos dažnai išduoda kitus sutrikimus, tad rekomenduojama kuo anksčiau pasitikrinti. Vaikas iki dvejų metų turėtų kalbėti trumpais sakiniais.
"Kai vaikui nustatoma fizinė negalia, tėvams psichologiškai ją lengviau pripažinti. Kai vaikui kyla kitokių bėdų, tėvai ramina save, kad jis dar mažas ir išaugs. Laikomasi mito, kad berniukai pradeda kalbėti vėliau. Kartais gydytoja pasako, kad situacija pagerės, sulaukus trejų ar penkerių metų. Tėvai nusiramina, tačiau taip prarandamas brangus laikas", – dėmesį atkreipė logopedė.
Pasak specialistės, raidos sutrikimų turinčiam vaikui labai svarbu suteikti pagalbą iki mokyklos. Auksinis laikas yra nuo 2 iki 3 metų.
"Reikia kuo labiau lavinti vaiką, kad jis pasiektų savo galimybių maksimumą. Vaikui labai kenkiame, jeigu nesuteikiame tinkamo ugdymo. Nesugebėjus prisitaikyti, jis bus atstumtas visuomenės ir nuolat bus vienas", – sakė ji.
Pasak pašnekovės, logopedinių problemų yra daug, nes vaikai vietoj normalaus bendravimo dažnai laiką leidžia su telefonu, planšete, kompiuteriu arba televizoriumi. Jei tėra tik kalbos išraiškos sutrikimas, jį išspręsti įmanoma per pusmetį, bet jei bėdų daugiau – taip greitai nepavyks pasiekti rezultatų.
E.Rimeikytė-Mickuvienė džiaugiasi, kad dirba komandoje, kur visi specialistai orientuoti ne tik pasiekti savo tikslų, bet ir siekti bendro rezultato.
Kiekvienas vaikas – iššūkis
Ankstyvosios reabilitacijos paslauga įstaigoje – viena populiariausių. Šio skyriaus vedėja, fizinės ir medicinos reabilitacijos gydytoja Valerija Urbienė patikslina, kad ankstyvosios reabilitacijos paslauga skirta ne tik raidos sutrikimų turinčiam vaikui nuo gimimo iki septynerių metų, bet ir visai šeimai.
"Kiekvienai šeimai vaikas yra tam tikras iššūkis. Kartais vaiko raida atsilieka arba vaikas yra kitoks. Specialistai padeda, kaip su tuo susitvarkyti. Pataria, kaip su vaiku žaisti, kaip sukaupti dėmesį, kaip skatinti kalbinę išraišką, lavinti pažintinę sritį", – paaiškino gydytoja.
Pirmiausia šeimą konsultuoja gydytojas, kuris įvertina visas raidos sritis. Pastebėjus tam tikrų sutrikimų, suplanuojama pagalba. Kompleksinė pagalbos trukmė priklauso nuo diagnozės, raidos sutrikimo.
Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus komandą sudaro kineziterapeutas, ergoterapeutas, logoterapeutas, psichologas, specialusis pedagogas ir socialinis darbuotojas.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai priklauso nuo vaiko amžiaus: iki metų dažniausiai kreipiasi dėl judesių raidos sutrikimų: raumenų tonusų, raumenų ir kūno padėties asimetrijos.
"Galbūt vaikas pagal savo amžių jau turėtų sėdėti ar šliaužti, bet jam tai nepavyksta. Kartais pakanka vos kelių užsiėmimų, kad viskas stotų į vėžes", – sakė vedėja.
Daugėja autizmo sutrikimų
Apie antruosius gyvenimo metus tėvus dažniausiai neramina kalba. Vyresniems vaikams dažniau būna mišrūs raidos sutrikimai. Pastaruoju metu daugėja autizmo spektro sutrikimų – tai nėra liga, tik vaikas auga su tam tikrais savitumais.
"Darbas su tokiais vaikais – gana sudėtingas, o tėveliams – tikras iššūkis, kaip susitvarkyti, susitarti ir susiplanuoti dieną. Jiems sunkiausia būna socialinė adaptacija. Esama įvairių būdų, kaip padėti tokiems vaikams", – patikino gydytoja.
V.Urbienė taip pat pasidžiaugė savo komanda, kurioje dirba labai profesionalios, geranoriškos specialistės, orientuotos padėti vaikui ir šeimai.
"Į kiekvieną vaiką yra savas takas. Jei kyla nerimas dėl raidos, vertėtų ateiti ir pasikonsultuoti", – patarė gydytoja.
Į kiekvieną vaiką yra savas takas.
Trumpai apie paslaugas
Ankstyvosios reabilitacijos skyrius savo veiklą pradėjo 2014 m. Teikia nemokamas antrinio lygio ambulatorines vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas vaikams nuo gimimo iki septynerių metų amžiaus, turintiems motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių bei šių vaikų tėvams / globėjams / įtėviams.
Skyriuje dirba įvairių sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurios tikslas – užtikrinti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, vykdyti šių sutrikimų ir vaikų neįgalumo antrinę prevenciją, sutrikusios raidos vaikų kompleksinę reabilitaciją bei jų integraciją į visuomenę ir švietimo sistemą. Kasmet skyrius sulaukia vis daugiau šeimų, auginančių vaikučius, kuriems reikalinga įvairiapusė specialistų pagalba. 2018 m. paslauga suteikta 349 šeimoms.
Unikali paslauga šeimoms, auginančioms vaikus su fizine, proto ar psichikos negalia, yra "Atokvėpis", kai šeima dėl įvairių priežasčių, pervargimo, ligos, atostogų, komandiruotės, intensyvaus darbo ar paprasčiausio noro skirti laiko sau ir draugams negali prižiūrėti vaiko. Šiuo metu paslauga teikiama 21 šeimai. Paslaugos teikimo trukmė priklauso nuo šeimos poreikių. Sukurta jauki, atliepianti kiekvieno vaiko individualius poreikius aplinka.
Kompleksinių paslaugų vaikų dienos užimtumo centras nuo praėjusių metų liepos teikia nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas nuo 3 iki 6 metų amžiaus vaikams, kuriems nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai ir (ar) įvairiapusiai raidos sutrikimai, ir jų šeimoms.
Dirbama komandiniu principu, kurio tikslas – skatinti pozityvią vaikų vystymosi dinamiką, teikiant individualias ir grupines struktūrizuoto ugdymo terapijas, formuojant vaiko kasdienius ir bendruomeninius įgūdžius, stiprinant jų adaptaciją ir socialinius ryšius visuomenėje.
Paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro skyrius įkurtas praėjusiais metais, kuriame kvalifikuotų specialistų komanda itin rūpinasi mažaisiais pacientais, sergančiais aktyvia, progresuojančia, toli pažengusia liga, kai prognozė ribota ir gydymo tikslas – gyvenimo kokybės užtikrinimas.
Teikiant pagalbą neapsiribojama vien ligos simptomų gydymu, kartu yra teikiama ir dvasinė, psichologinė bei socialinė parama ligoniukui ir jo artimiesiems. Komandai rūpi apglėbti meile bei rūpesčiu sunkiai sergančiuosius, jų šeimas ir artimuosius.
