Pradėjo ardyti, bet nebaigė

Šis žaliasis plotas seniau buvo politechnikumo stadionas.

Dabar mokymo įstaiga vadinasi kitaip – Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultetas. Gražiai suremontuotas pastatas puošia visą kvartalą. To nepasakytume apie stadioną už šio fakulteto.

Netoliese gyvenantis klaipėdietis kasdien mato buvusį stadioną ir stebisi įvykiais jame.

Vyras pasakojo, stebėjęs, kaip pavasarį mokymo įstaigai priklausiusiame stadione prasidėjo tvarkybos darbai.

„Nuo bėgimo takelių pradėti ardyti borteliai, juos suvertė į žolynus. Išardė tik gal trečdalį. Viskas sustojo. Ištrauktos bortelių liekanos guli žolėje ir jau baigia apželti. Panašiai buvo ir tada, kai nupjovė medį. Pusę supjaustytų kamieno dalių ir šakų išvežė, kitą dalį – tik po mėnesio. Rudenį surinko šakas ir lapus į maišus, tai visa gulėjo iki pavasario. Tada paukščiai sukapojo maišus, ir plotas vėl buvo užterštas“, – dalijosi pastebėjimais klaipėdietis.

Suarė bėgimo takus?

Vyras minėjo, kad stadiono pakraštyje ilgą laiką buvo atviri kanalizacijos šuliniai.

Jis pasakojo ne kartą sutikęs šiame stadione sportuojančius žmones ir drauge su jais svarstė, kodėl taip atsainiai prižiūrimas šis plotas.

Bėgimo takai vieną dieną buvo suarti, todėl jais bėgioti jau neįmanoma. Šioje miesto vietoje nėra daug erdvių leisti laisvalaikį lauke, o juo labiau – sportuoti, todėl čia aplinkinių namų gyventojai mielai ateina pavaikštinėti bei pasimankštinti.

Buvęs stadionas vis dažniau traukia girtuoklius. Įkalčius – tuščius butelius – jie palieka ten pat. Iš butelių kiekio galima spręsti, kad ši vieta – patogi dažnoms išgertuvėms.

„Kartą sutikau apgirtusį kitatautį. Jis man žinovo tonu paaiškino, kad stadionas jau parduotas ir čia bus regbio aikštynas. Nežinau, ar juo tikėti, bet faktas, kad ir tokiam žmogystai, kuris ryte jau neblaivus, rūpi stadiono likimas“, – svarstė netoliese gyvenantis vyras.

Tai yra mūsų teritorija.

Darbuotojai atostogauja

Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Nerijus Piaulokas paaiškino, kad stadiono bėgimo takelių borteliai buvo pavojingi, todėl nuspręsta takus sulyginti, o bortelius demontuoti.

Pasak N. Piauloko, į šį stadioną kartais pasimankštinti ateina ir Tarptautinės Ukrainos mokyklos mokiniai.

„Vasarą galbūt mažiau priežiūros, nes kai kurie darbuotojai atostogauja. Jau kitą savaitę jie grįš į darbą, bus ruošiamasi Rugsėjo 1-ajai. Spręsime, kas toliau bus. Buvo sutarta su vienais asmenimis, jog išrinks, sutvarkys, palygins visą stadioną, kad būtų pieva. Tie patys žmonės skersai stadiono vaikšto, nepaisydami „Stop“ juostų. Norėta sutvarkyti, kad nebūtų žmonių ištryptų takų, kad žmonės ten nevedžiotų šunų ir tai nebūtų keturkojų tualetas. Tai yra mūsų teritorija. Tie patys žmonės, kurie skundžiasi, negerbia kitų darbo, veiklos ir teritorijos“, – paaiškino kolegijos direktoriaus pavaduotojas.

Tai nebėra stadionas

„Norime sutvarkyti, deriname visus klausimus. Tai nėra stadionas, Registrų centre jis nėra registruotas, tai – tik žemės sklypas, kuris kažkada buvo stadionas, bet dabar jis nėra registruotas, kaip inžinerinis įrenginys. Ten bus tiesiog pieva, kurią šienausime turima technika“, – teigė N. Piaulokas.

Paklaustas apie svarstymus, kad šiame stadione atsiras regbio sporto aikštynas, kolegijos vadovo pavaduotojas paaiškino, jog žemės sklypais valstybinė institucija naudojasi panaudos teise, todėl apie buvusio stadiono pardavimą negali būti nė kalbos.

Kalbėdamas apie nesutvarkytą aplinką N. Piaulokas patikino, kad po atostogų darbuotojai sutvarkys ir paliktus išardytus bortelius.

Aplūžę šaligatvio borteliai ir buvę kanalizacijos šuliniai laužo žoliapjoves ir kitą priežiūros techniką.

Šiame plote Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai atlieka praktiką, vykdo geodezinius matavimus, mokosi naudotis dronais.

Kaip pranešė kolegija, naująjį direktorių kolegijos taryba išrinko ketvirtadienį per slaptą balsavimą.

„Klaipėdos valstybinę kolegiją matau kaip lyderiaujančią aukštąją mokyklą regione, vykdančią kelių pakopų aukštojo mokslo studijas. Esame stipri ir pripažinta kolegija Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje, pasirengusi priimti kylančius iššūkius ir siekti strategijoje užsibrėžtų tikslų“, – penktadienį pranešime sakė R. Kinderis.

Tarp kandidatų į vadovus buvo kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto docentė Jurgita Andruškienė ir Verslo fakulteto docentas Rimantas Stašys.

Nuo 2013-ųjų iki dabar kolegijai vadovavusi Gražina Markvaldienė naujuose direktoriaus rinkimuose nedalyvavo.

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje šiuo metu studijuoja 2,5 tūkst. studentų. Trijuose fakultetuose įgyvendinamos 23 studijų programos.

Išorinio vertinimo metu aukštoji mokykla vertinama pagal keturias sritis: valdymą, kokybės užtikrinimą, studijų ir mokslo veiklą, poveikį regionui ir visos šalies raidai. Pagal dvi sritis – kokybės ir poveikio regionui – KVK įvertinta labai gerai. Tai rodo, kad sritis yra labai gera nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje, be jokių trūkumų. Pagal kitas dvi sritis – studijų ir mokslo bei valdymo – kolegija įvertinta gerai. Tai rodo, kad sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų. Lietuvos kolegijų sektoriuje tai itin aukštas rezultatas.

„Labai geri išorinio vertinimo rezultatai patvirtina, kad kolegija įgyvendina tarptautinio lygio kokybiškas aukštojo mokslo studijas, sėkmingai vykdo mokslo veiklą. Šie rezultatai rodo, kad kolegija yra brandi darniai vystoma organizacija, turi visas galimybes ir yra pasirengusi įgyvendinti pokyčius. Išorinio institucijos vertinimo rezultatai pasitarnaus tolesnei organizacijos plėtrai ir tobulėjimui.“

Lietuvos aukštųjų mokyklų išoriniu vertinimu ir akreditavimu siekiama užtikrinti studijų kokybės priežiūrą, pamatuoti bendrą aukštosios mokyklos veiklos kokybę ir lėšų naudojimo efektyvumą.

Lyderiauja Vakarų Lietuvoje

KVK šiuo metu vykdo septynių studijų krypčių grupių – inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijų mokslų, sveikatos mokslų, socialinių mokslų, ugdymo mokslų, verslo ir viešosios vadybos – 23 profesinio bakalauro studijų programas.

Vakarų Lietuvos regione kolegija užima aukštojo mokslo rinkos lyderės pozicijas. Remiantis LAMA BPO duomenimis, kolegijai priklauso 45,36 proc. rinkos, lyginant ataskaitiniais metais įstojusių studentų skaičių į pirmosios pakopos studijas Vakarų Lietuvos regiono aukštosiose mokyklose.

Šių metų renginys skirtas Klaipėdos 770-ies metų jubiliejui, nes miestas klesti, kol jame netrūksta jaunųjų talentų, jaunų žmonių, kuriančių, mąstančių, besimokančių savo ir miesto ateities labui.

Renginys yra gerai žinomas Lietuvoje, tad svečių ir dalyvių netrūko.

Šįkart konkurse dalyvavo Šiaulių, Kauno, Utenos, Ukmergės, Šilutės ir kitų miestų aukštųjų mokyklų, mokymo centrų bei gimnazijų atstovai, studentai, dėstytojai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK), taip pat tarptautinė studentų komanda (Raraa Alnema, Cahit Han Aydin, Ersin Sari, Titas Gedeikis), kuri, beje, ir laimėjo konkurso I vietą.

Antrąja vieta džiaugėsi KVK jungtinė elektros ir automatikos bei mechanikos inžinerijos studijų programos studentų komanda, o trečioji vieta pelnytai atiteko Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams.

"Konkurso tikslai darniai jungiasi su aukštosios mokyklos tikslais – didinti aukštosios mokyklos matomumą tarptautinėje erdvėje, rengti daugiau išsilavinusių visuomenės narių, žinių darbuotojų, kurie geba jas naudoti ir taikyti profesinėje veikloje. Juk matematinių sprendimų reikia visur: tiek valdant internetinius duomenų srautus, tiek akcijų biržose, tiek kuriant dirbtinį intelektą, tiek internetinėse prekybos platformose ir net paprasčiausiose programėlėse, kuriose užsisakai lėktuvų bilietus ar koreguoji nuotraukas. Su matematika pirmyn keliausime ir į dirbtinio intelekto erdves", – akcentavo konkurso organizacinio komiteto pirmininkė, KVK fizikos dėstytoja Raimonda Sūdžiuvienė.

Kadangi Klaipėda šiais metais švenčia 770 metų jubiliejų, akademinės bendruomenės savo darbais sveikino miestą ir linkėjo tobulėjimo, proveržio bei klestėjimo.

"Miestas gyvas, kol jame klesti jaunystė. Ypač džiugu, kad renginio metu vykęs seminaras "Tikslieji mokslai profesinės veiklos iššūkių kontekste" bendrai diskusijai suvienijo aukštųjų mokyklų, universitetų ir gimnazijų tiksliųjų mokslų dėstytojus ir mokytojus", – pasidžiaugė R. Sūdžiuvienė.

Slaugos simuliacijos centrui nupirkta modernios medicinos įrangos už beveik 200 tūkst. eurų. Jame simuliuojama moderni ligoninės aplinka, kurioje pacientus imituojančius manekenus ištinka įvairios klinikinės situacijos, kurias remdamiesi savo klinikine praktika sukuria dėstytojai.

„Tai yra vienintelis Vakarų Lietuvos regione modernus Slaugos simuliacijos centras, kuris suteikia galimybių ugdyti ne tik šiandienos ligoninėje reikiamus įgūdžius, bet jau dabar padeda ruoštis netolimai ateičiai, kai sveikatos priežiūros sistema bus pilnai skaitmenizuota“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dekanė dr. Asta Mažionienė.

Atkartoja realias gyvybines funkcijas

Slaugos simuliacijos centre esamiems ir būsimiems sveikatos priežiūros specialistams sudaromos sąlygos tobulinti praktinius įgūdžius, modeliuojant įvairias sudėtingas klinikines situacijas ir vengiant rizikos padaryti slaugos klaidų. Centre pacientus imituoja simuliaciniai manekenai „Smart Stat“ ir atskiras kūno dalis imituojantys muliažai.

Išmanūs manekenai imituoja realias pacientų gyvybines funkcijas bei parametrus pagal kiekvieną simuliacinį scenarijų. Manekenai kvėpuoja, jų akys reaguoja į šviesą, jiems tinsta liežuvis, mėlynuoja lūpos ir nagai, juose integruotos širdies ir plaučių veiklos funkcijos, užčiuopiami pulso ir arterijų taškai, sklinda balso, vėmimo garsai ir kt. Visa tai padeda įsijausti į realią situaciją ir greitai reaguoti į tariamos ligos simptomus. Centre studentai susiduria su kasdieniais ligoninės iššūkiais, tik yra apsaugomi nuo pasekmių.

„Centre esantys manekenai ir kompiuterinė įranga sujungti į vieną tinklą. Dėstytojas studentams gali skirti netikėtas užduotis, pvz., studentas staiga pamato, kad jo pacientui stoja kvėpavimas, krenta kraujo spaudimas, kad jis miršta ir studentas turi greitai priimti teisingą sprendimą, kaip gelbėti pacientą.

Šitokios mokymo sąlygos studentų mąstyme konstruoja skubios medicinos pagalbos algoritmus, moko ekstremaliose situacijose priimti gyvybei išsaugoti reikalingus sprendimus, lavina kritinį mąstymą“, – apie naujas studijų proceso galimybes pasakojo dekanė dr. A.Mažionienė.

Sumontuota ir gaivinimo įranga

Simuliacijos centro patalpos atkartoja realias ligoninės sąlygas. Centre įrengtos rankų higienos stotelės, deguonies koncentratoriai bei chirurginių skysčių atsiurbėjai, tirpalų šildytuvai, infuzinės bei enterinio maitinimo pompos, videolaringoskopai. Be centro pasididžiavimo – „Smart Stat“ manekenų, būtina paminėti ir gaivinimo priemones bei krūtinės ląstos paspaudimo sistemą LUCAS, kuri apima pažangias gyvybės gelbėjimo technologijas ir praplečia medicininę pagalbą, sumažina paciento transportavimo riziką, palaikydama krūtinės suspaudimą transportavimo metu.

Slaugos simuliacijos centro įranga nuolat atnaujinama, pildoma naujomis slaugos ir medicininėmis priemonėmis. Centras leidžia sparčiau integruoti ir plėtoti ne tik pažangių inovatyvių sveikatos technologijų žinias, bet ir sudaro galimybes tobulinti skaitmenines kompetencijas, plėtoti taikomąją mokslo veiklą.

Klaipėdos valstybinės kolegijos nuotr.

Netrukus slaugos simuliacijos centrą ketinama papildyti ir specialiais jutikliais, su kuriais siejamas ateities proveržis medicinoje. Šie jutikliai segami prie pacientų, nuolat registruoja jų sveikatos būklę ir siunčia duomenis į sveikatos priežiūros specialistams prieinamą kompiuterinę įrangą.

Tikimasi, kad nauja mokymo bazė bus sėkmingai naudojama ir suaugusiųjų kompetencijų tobulinimui. Joje kvalifikaciją galės kelti regiono sveikatos priežiūros specialistai – slaugytojai, gydytojai, paramedikai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai, taip pat skubiosios medicinos pagalbos besimokantys kariai.

Pradės rengti ir akušerius

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje profesinio bakalauro diplomus kasmet įgyja apie šimtas bendrosios praktikos slaugytojų. Jau ateinantį rudenį Klaipėdos valstybinė kolegija planuoja naujos sveikatos mokslų studijų programos – akušerijos – startą.

Akušerijos specialistų poreikio tyrimo duomenys parodė, jog (59,7 proc.) tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų atstovų teigimu, akušerių poreikis regione neabejotinai aktualus. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių įstaigų atstovų (59,7 proc.) prognozuoja akušerių trūkumą regione iki 2030 m.

Tikimasi, kad šitokiu būdu pavyks užpildyti trūkstamas akušerių darbo vietas Vakarų Lietuvos regione. Skaičiuojama, kad akušerių poreikis nuolat didės ir didžiuosiuose miestuose dėl šiuo metu dirbančių senyvo akušerių amžiaus ir migracijos.

Klaipėdos valstybinė kolegijoje slaugytojų rengimo ištakos siekia 1934 m., o nuo 1945 iki 2000 m. Klaipėdos medicinos mokykloje (dabar – Klaipėdos valstybinėje kolegijoje) buvo rengiamos akušerės.

Lietuva mini Valstybės atkūrimo dieną. Jos išvakarėse Kolegijos Verslo fakuleteto (Janystės g. 1) fasadas nutviekstas geltonai, žaliai ir raudonai. 

„Vasario 16-oji simbolizuoja mūsų dvasios stiprybę ir ryžtą. Išlikime stiprūs, vieningi ir tikintys savo jėgomis, nepraraskime tikrųjų vertybių, saugokime iškilią istoriją ir tradicijas, puoselėkime toleranciją ir pagarbą vienas kitam“, – kviečia Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.     

Ant Kolegijos fasado (Janusytės g. 1) trispalvės šviesos įjungtos vasario 15 d. ir švies iki vasario 18 d. ryto. Šitokiu būdu Kolegijos bendruomenė švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. 

Šimtametę patirtį sukaupusi Klaipėdos valstybinė kolegija yra trečia pagal dydį Lietuvoje. Šiuo metu kolegijoje studijuoja beveik 2 tūkst. 600 studentų iš visos Lietuvos. Kasmet auga ir studijas kolegijoje besirenkančių užsieniečių skaičius.

Kolegijoje įkurti trys fakultetai – Verslo, Sveikatos mokslų ir Technologijų, kuriuose įgyvendinamos 23 studijų programos. Kolegijoje savo žiniomis dalijasi beveik pustrečio šimto dėstytojų, turinčių didelę praktinio darbo patirtį. 

Remiantis praėjusių metų studentų priėmimo duomenis, Klaipėdos valstybinė kolegija priėmė daugiausiai pirmakursių į bakalauro studijas uostamiestyje.

„Didžiuojamės, kad norintieji studijuoti pasitiki mūsų aukštąja mokykla. Džiaugiamės, kad įgyvendiname vieną iš savo strateginių tikslų – į Klaipėdos regioną iš kitų miestų pritraukti jaunų žmonių“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.

Valstybės finansuojamas vietas kolegijoje gavo daugiau kaip trečdalis pirmakursių (37 proc.). 43 pedagoginės krypties studijas pasirinkę studentai kas mėnesį gaus valstybės skiriamą 300 eurų stipendiją. Skatinamąsias 200 eurų dydžio stipendijas turėtų gauti 53 įstojusieji į Informatikos, inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupių studijų programas.

Populiariausios studijų programos šiais metais yra bendrosios praktikos slauga, logistikos vadyba, kineziterapija, statybos inžinerija. Rekordinio srauto sulaukė pedagoginių krypčių studijų programos – ikimokyklinė ir priešmokyklinė bei pradinio ugdymo pedagogika, todėl kolegija turės galimybę tvirtai tęsti šimtametę pedagogų rengimo tradiciją. (Klaipėdos valstybinės kolegijos ištakomis laikomi 1902 m., kai buvo įkurta Klaipėdos mokytojų seminarija).

„Kineziterapijos studijas pasirinkau, nes esu labai energinga, mėgstanti judėjimą. Be to, turiu vidinį poreikį suteikti pagalbą žmonėms. Klaipėda – plačių galimybių miestas, baigus studijas, bus paprasta rasti darbo vietą“, – tvirtino plungiškė Liucilė Stanienė, kuri tapo 1000-ąja pirmakurse, šiais metais pasirašiusia studijų sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija.

Stojančiųjų į Klaipėdos valstybinę kolegiją geografija šiek tiek pasislinko į Rytus ir apima ne tik išskirtinai Vakarų regioną, kaip buvo iki šiol. Tarp pasirinkusiųjų studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – keturi moksleiviai per valstybinius egzaminus surinkę po 100 balų.

Paskaitos pirmakursiams prasidėjo rugsėjo 14 d.

Tarptautiškumas plėtojamas įvairiomis iniciatyvomis

Klaipėdos valstybinė kolegija nuolat kuria ir palaiko ryšius su pasaulio aukštosiomis mokyklomis ir kitomis organizacijomis. Šiuo metu Kolegija aktyviai bendradarbiauja su daugiau kaip 120 partnerių, sėkmingai įgyvendindama Erasmus+ mainų programą, tarptautines savaites, projektus, vasaros stovyklas, mokslininkų vizitus, parodas ir muges. Kolegijoje kasmet įvyksta apie 450 mainų programos vizitų, kuriuose dalyvauja studentai, dėstytojai ir administracijos darbuotojai. Vizitų metu įgyjama tarptautinės patirties, vyksta gerosios patirties sklaida, kuriami tvarūs akademiniai ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Kolegija jau aštuonerius metus tradiciškai organizuoja tarptautinės savaitės renginius, kuriuose kasmet sulaukiama daugiau kaip 70 dalyvių iš įvairių šalių aukštųjų mokyklų. Šia iniciatyva siekiama paskatinti dėstytojus ir mokslininkus dalintis savo mokslo žiniomis, profesine patirtimi ir pasiekimais. Tarptautinės savaitės metu renginio dalyviai ne tik skaito paskaitas studentams, bet ir dalyvaujama mokslinėse konferencijose, projektinėse ar ekspertinėse veiklose, generuoja bendradarbiavimo idėjas.

Vasaros stovyklos ir projektai

Dar viena veikla, skatinanti tarptautiškumą – vasaros stovyklos, skirtos aukštųjų mokyklų studentams. Vasaros stovyklų metu rengiamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose sujungiamos teorinės studijų žinios ir praktika. Studentai iš skirtingų studijų programų lankosi Klaipėdos miesto ir rajono verslo įmonėse, drauge su mentoriais rengia ir įgyvendina bendrus projektus Kolegijos laboratorijose.

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose leidžia studentams išmokti bendrauti ir bendradarbiauti daugiakultūrėje aplinkoje, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Kaip sėkmingą pavyzdį būtų galima paminėti projektą „Let‘s make a bridge“, kuris buvo įgyvendinamas kartu su Ukrainos aukštąja mokykla „The National University of Ostroh Academy”. Projektas pritraukė didelį skaičių abiejų aukštųjų mokyklų studentų, panorusių ugdyti pilietiškumą ir lavinti verslumo kompetencijas.

Kolegija kiekvienais metais laimi finansavimą kviestinių dėstytojų iš užsienio šalių akademiniams ir moksliniams vizitams įgyvendinti. Žymių mokslininkų vizitai iš tokių universitetų kaip „University of Central Lancashire“, „Linnaeus University“, „Oxford Brookes University“ ir kt. naudingi ne tik studentams, bet ir dėstytojams, kuriems atsiveria galimybės su kolegomis iš užsienio vykdyti mokslinius tyrimus, publikuotis mokslo žurnaluose.

Studijas ir praktikas vadina įdomiausiu gyvenimo tarpsniu

Kasmet vidutiniškai 100 Kolegijos studentų pasinaudoja programos Erasmus+ judumo galimybe ir vyksta į užsienį dalinėms studijoms arba atlikti profesijos praktikų. Iš mobilumo vizitų studentai grįžta ne tik praturtėję akademinėmis žiniomis ar įgiję naujų praktinių gebėjimų, bet ir patyrę skirtingos kultūros padiktuotų gyvenimiškų pamokų. Kineziterapijos studijų programos studentas Maksimas Dolgopolovas praktikos mėnesius, praleistus Pietų Bohemijos universitete, vadina pačiais įdomiausiais gyvenime: „Įgijau ne tik profesinių žinių, kurių man prireiks ateityje, bet ir susipažinau su Čekijos kultūra, istorija, patobulinau savo anglų kalbos gebėjimus“.

Kolegija patraukli studentams iš užsienio, studijuojantiems visą programą pilna apimtimi. Šiuo metu anglų kalba studijuoja studentai iš Europos Sąjungos, Afrikos valstybių, Indijos, Čilės, Bangladešo ir kt. Populiariausios tarp užsienio studentų programos: Kineziterapija, Bendrosios praktikos slauga, Turizmo verslas, Informatikos inžinerija.

„Klaipėdos valstybinėje kolegijoje radau savo norimą studijų programą, todėl pasirinkau atvykti į Lietuvą. Noriu tapti slaugos specialistu, padėti žmonėms sveikti ir būti šios srities profesionalu, ir manau, kad Kolegija man padės pasiekti svajonę“, – Sarimsokov Farrukhjon iš Uzbekistano.

„Tarptautiškumas padeda atsiverti pasauliui, praturtina studijų procesą, prisideda įgyvendinant studijų kokybės siekį. Gebėjimas veikti multikultūrinėje terpėje yra vertinamas darbdavių, – pabrėžia Kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė. – Tad ir toliau sieksime, kad tarptautiškumo lygmuo augtų, studijų kokybė nuolat gerėtų, o studentai ir absolventai būtų vertinami darbdavių“.

Klaipėdos valstybinės kolegijos veiklos rezultatai puikiai įvertinti įsipareigojimo regionui ir žinių perdavimo kategorijose, aukščiausius balus skiriant Kolegijos absolventų įsidarbinimo rodikliams regione, gaunamoms pajamoms iš regiono šaltinių, tame tarpe pajamoms iš suaugusiųjų tęstinio mokymo ir švietimo.

Džiugu, kad Kolegija vykdydama partnerystės tinklo plėtrą su įvairaus profilio regiono verslo įmonėmis ir institucijomis atliepia darbo rinkos specialistų rengimo poreikį. Net 80 procentų Kolegijos absolventų dirba regiono įmonėse ir įstaigose. Geriausiai ir greičiausiai įsidarbina absolventai, baigę Odontologinės priežiūros, Skaitmeninės geodezijos ir Elektros ir automatikos inžinerijos studijų programas. Didžiausią atlygį gauna Mechanikos, Statybos inžinerijos, Bendrosios praktikos slaugos studijas baigę absolventai.

Apie studijų kokybės užtikrinimą Kolegijoje byloja ir gerai įvertintos mokymo ir mokymosi bei tarptautiškumo kategorijos, vertinant studentų, baigusių studijas laiku, studentų judumo rodiklius. Šis įvertinimas itin svarbus globalizacijos kontekste, nes studentų mobilumo metu įgytos žinios ir įgūdžiai užsienio aukštosiose mokyklose pritaikomi regiono įmonėse ir įstaigose, didinant konkurencingumą.

Klaipėdos valstybinė kolegija nuolat kuria ir palaiko ryšius su pasaulio aukštosiomis mokyklomis ir kitomis organizacijomis. Šiuo metu Kolegija aktyviai bendradarbiauja su daugiau nei 120 partnerių, sėkmingai įgyvendindama Erasmus+ mainų programą, tarptautines savaites, projektus, mokslininkų vizitus, parodas ir muges. Kolegijoje kas metai įvyksta apie 450 mainų programos vizitų, kuriuose dalyvauja studentai, dėstytojai ir administracijos darbuotojai. Vizitų metu įgyjama tarptautinės patirties, vyksta gerosios patirties sklaida, kuriami tvarūs akademiniai ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Aukštųjų mokyklų vertinimui naudojama daugiau kaip 30 rodiklių, kurie nustatomi bendradarbiaujant su įvairiomis suinteresuotomis šalimis. „U-Multirank“ duomenis surenka iš sistemoje dalyvaujančių institucijų, tarptautinių bibliometrinių ir patentų duomenų bazių, nacionalinių duomenų bazių ir iš daugiau kaip 100 000 dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studentų apklausų. Gauti vertinimo rezultatai aktualūs

studentams, karjeros planavimo konsultantams, darbdaviams, politiką formuojančioms institucijoms ir pačios aukštosios mokyklos bendruomenei.

Klaipėdos valstybinė kolegija nuo 2014 m. teikia duomenis ir dalyvauja U-Multirank aukštųjų mokyklų vertinimo sistemoje.

„Visada buvau atsakinga ir empatiška. Esu neatlygintina kraujo donorė. Norėjosi kažkaip prisidėti prie savanoriško judėjimo. Dėl pavojaus užsikrėsti? Taip rizika yra, tačiau ir viešoje vietoje tokia rizika yra. Darbas mobiliuose patikros punktuose šiuo metu labai svarbus. Dirba ir daugiau mano kolegų, tačiau jų nepakanka“, – pasakojo mobiliame COVID-19 patikros punkte savanoriaujanti lektorė J.Boltutienė.

Kineziterapeutė J.Boltutienė – ne vienintelė Klaipėdos valstybinės kolegijos bendruomenės narė, uostamiesčio medikams padedanti kovoti su pandemija. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje savanoriauja trys studentės, kurios Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijuoja bendrosios praktikos slaugą.