Seimas birželio pabaigoje Švietimo įstatymo pataisomis įtvirtino, kad nuo rugsėjo mokyklos bus finansuojamos pagal naują modelį.

Dabar Ministrų kabinetas detalizavo, kaip nuo rugsėjo 1 dienos lėšos mokinių ugdymui, kurios sudaro apie 77 proc. mokymo lėšų, mokykloms bus skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip buvo iki šiol, bet pagal klasių dydį ir skaičių.

„Mokykloms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar gyvenamosios vietovės, bus skiriamas ugdymo planui įgyvendinti būtinas finansavimas, leisiantis užtikrinti kokybišką ugdymą. Bus užtikrintas tolygesnis ugdymo finansavimas – tai prisidės ir prie mokymosi rezultatų skirtumų mažinimo“, – aiškina Vyriausybė.

Lėšos kitoms reikmėms, pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijai, vadovėliams, mokinių pažintinei veiklai, švietimo pagalbai, mokyklų administravimui, bus skiriamos pagal kiekvieną mokinį – jos sudaro apie 23 proc. mokymo lėšų.

„Mažėjant mokinių klasėse, mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių, ugdymas netolygiai finansuojamas mieste ir kaime. Nauja metodika orientuota į skirtingų mokyklų ugdymosi reikmes, kad jos gautų pakankamai lėšų ir užtikrintų mokiniams kokybišką ugdymą ir švietimo pagalbą, kad mažėtų per ilgą laiką susiformavę mokymosi pasiekimų netolygumai“, - Vyriausybės pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Anot Vyriausybės, patvirtinta metodika, be kita ko, numato lėšų savivaldybėms, kad būtų mažinami ugdymo finansavimo skirtumai tarp mokyklų.

Tai daroma siekiant, jog lėšos nebūtų perskirstomos tarp pačių mokyklų.

„Didesni kai kurių mokyklų finansavimo poreikiai nebebus dengiami kitų mokyklų sąskaita“, – pabrėžiama pranešime.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms finansuoti pagal naują modelį papildomai numatyta 5,4 mln. eurų.

Už Vyriausybės teikiamas pataisas antradienį po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 17 ir 24 parlamentarai susilaikė. Projektą toliau nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Pataisos numato, kad dalis ugdymo lėšų būtų skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip šiuo metu, o pagal klasių skaičių ir dydį.

Mokymo lėšos visai klasei būtų skaičiuojamos ugdomajai veiklai, o atskiram moksleiviui – kitoms ugdymo reikmėms, t. y. mokymo priemonėms įsigyti, kultūrinei, pažintinei veiklai, taip pat neformaliajam švietimui.

Lėšas mokyklų ūkiui išlaikyti, kaip ir iki šiol, skirtų mokyklų savininkai, dažniausiai tai – savivaldybės.

Naują mokyklų finansavimo modelį siūloma įvesti nuo 2018 metų rugsėjo.

„Naujas finansavimo modelis užtikrins tikslingesnį lėšų panaudojimą, mažoms mokykloms suteiks didesnio stabilumo, o didelėms mokykloms nebeliks finansinės paskatos turėti perpildytas klases, nes finansavimas bus tiesiogiai susietas su ugdymo plano įgyvendinimo apimtimis“, – pataisas aiškina Vyriausybė.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms finansuoti pagal naują modelį papildomai prireiks 5,4 mln. eurų.

Tarpinis variantas

Sparčiai mažėjant mokinių skaičiui, imta kritikuoti mokinio krepšelį, esą jis nėra tinkamiausias finansavimo būdas. Vietoje šio siūlomas kitas – klasės – krepšelis.

Eksperimentinė metodika dar 2016-ųjų pradžioje buvo pritaikyta penkiose šalies savivaldybėse – bandomąjį klasės krepšelio projektą išbandė Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų mokyklos. Tiesa, praėjusių metų pabaigoje ši metodika sulaukė specialistų kritikos – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai tikino, kad Lietuvai universalus klasės krepšelio metodas netinka.

Nepaisant rekomendacijų, praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė ir toliau teikia Seimui svarstyti pataisas, pagal kurias dalis ugdymo lėšų būtų skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip iki šiol, o pagal klasių skaičių ir jų dydį. Politikai įsitikinę, kad tai padės išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą, sustiprins ugdymo kokybę, neliks konkuravimo tarp ugdymo įstaigų dėl kiekvieno mokinio.

"Reikėtų kalbėti ne apie klasės, bet apie bazinių ugdymo lėšų krepšelį, kuris būtų skirtas ugdymo plano išlaidoms padengti, – Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko teigimu, terminai "mokinio krepšelis" ir "klasės krepšelis" tėra rinkodaros bendrojo ugdymo finansavimo pavadinimai. Vienas jų esą vis dar egzistuoja, kitas pristato bandomąjį projektą. Naujasis – bazinių ugdymo lėšų – krepšelio modelis sujungs vieno ir kito gerąsias savybes.

Būtų racionaliausia šią programą atidėti metams, tačiau, kaip suprantu, to negalima padaryti, nes nebus panaudotos ES lėšos.

Trys krepšelio dydžiai

Kokiu principu veiks naujoji finansavimo programa?

Atsižvelgiant į santykinės klasės dydį, kiekvienam srautui, anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovo, nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmose–dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse – devyni mokiniai, 11–12 klasėse – penkiolika mokinių. Klasėje esant mažiau nei aštuoniems moksleiviams, bus skiriama tik dalis krepšelio.

"Tarkime, jei klasėje 23 vaikai, tokie dalykai, kaip užsienio kalba, privalomai mokomi dviejose grupėse. Tačiau jei vaikų septyniolika, jie užsienio kalbos gali mokytis ir vienoje grupėje, tai reiškia, kad didesnio poreikio ugdymo valandoms nereikės", – pavyzdžiais kalbėjo ŠMM atstovas.

Minėtu atveju finansavimas bus skaičiuojamas pagal realų valandų poreikį ugdymo planui įgyvendinti skirtingose mokyklose ir pagal mokinių skaičių klasėse. Anot ministrės patarėjo, mokytojai ar mokyklų vadovai, ministerijos ar savivaldybės tarnautojai tikrai neužsiims sudėtingais skaičiavimais – tai bus padaryta automatiškai, naudojant turimas informacines bazes.

Kils pedagogų algos

Lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bus skaičiuojamos 10 proc. nuo lėšų ugdymo procesui vykdyti.

Dabar valdymo lėšos mokyklose svyruoja nuo 8 iki 20 proc. visos mokinio krepšelio sumos. Į šią sumą įeina ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos darbuotojų darbo užmokestis. Lėšos švietimo pagalbai ir bibliotekai yra atskirtos nuo valdymo lėšų ir skaičiuojamos kiekvienam mokiniui atskirai.

"Tarkim, mokyklai reikia švietimo pagalbos. Iš praktikos matome, kad pastarajai ugdymo įstaiga išnaudoja kur kas daugiau pinigų, nei jai skiriama. Iš kur tie pinigai? Atsakymas paprastas – iš ugdymo planui skirtų lėšų. Todėl ŠMM aiškiai siūlo švietimo pagalbos pinigus atskirti nuo pinigų, kurie skirti pamokų vesti, konsultacijoms ir kitai pedagoginei veiklai", – naujosios programos pranašumus vardijo A.Varanavičius.

Įvedus klasės krepšelį, mokiniai esą turės daugiau galimybių rinktis, o mokytojai – užsidirbti. Planuojama, kad su naujuoju modeliu pedagogų atlyginimai kils iki 20 proc. – apie 200 eurų.

"Papildomai bus apmokestinamos valandos, kurias mokytojas dirba su vaikais ar jų tėvais nebūtinai pamokų metu", – dabar už tai, pasak A.Varanavičiaus, pedagogams nėra mokama.

Nesupranta skubotumo

Naujasis modelis, politikų teigimu, bus naudingas ne tik savivaldybėms, bet ir ugdymo įstaigų vadovams. Pastarieji esą laisviau galės tvarkyti turimą biudžetą.

Nepaisant naudos, kurią įžvelgia ŠMM atstovai, šalies mokyklų vadovai sunerimo. Tiesa, ne tiek dėl pačios metodikos, kiek dėl skubos – naują mokyklų finansavimo modelį siūloma įvesti nuo šių metų rugsėjo. Vadinasi, kad mokyklos per vasarą turėtų pereiti prie naujosios tvarkos.

"Kažkada mokinio krepšelis buvo puiki inovacija susiskaičiuoti pinigus, tam tikra prasme subalansuoti švietimo įstaigų tinklą, kad dideli pastatai nebūtų laikomi su mažu mokinių skaičiumi", – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas įsitikinęs, kad pokyčių reikėjo, tačiau ne tokių skubotų. – Pakeisti finansavimo tvarką per vasarą, kai pedagogai atostogaus? Juk žmonės turi žinoti apie savo būsimą darbą, sąlygų pasikeitimus. Mokyklų vadovai turės daug darbo įsigilinti. Būtų racionaliausia šią programą atidėti metams, tačiau, kaip suprantu, to negalima padaryti, nes nebus panaudotos ES lėšos. Klausimas, ar, kai pastarosios buvo planuojamos, buvo tariamasi su visomis suinteresuotomis grupėmis?"

Bijo likti nuskriausti

Klausimų, anot D.Žvirdausko, kelia lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarka. Mokyklų vadovai baiminasi, kad dėl to gali nukentėti didesnės ugdymo įstaigos.

"Pas mus yra 39 klasės. 5–12 klasėse mokinių vidurkis yra 28–29 mokiniai, o lėšų bus skiriama tik 25 mokiniams, tai įsivaizduokite, kiek neteks didžiosios gimnazijos, akademiniuose reitinguose kuriančios pridedamąją akademinę vertę. Preliminariais mūsų skaičiavimais – mėnesio ar bent dviejų trečdalių vieno mėnesio metinio biudžeto, – Akademinės bendruomenės būgštavimus išsakė KTU Inžinerijos licėjaus direktorius. – Kaip tada subalansuoti biudžetą? Pasigirdo rekomendacijų didinti klasių skaičių. Palaukite, kiekvienai klasei, pagal ugdymo planą privalo būti skirta tiek pamokų ir valandų. Vadinasi, gaudamas klasę turėsiu ir daugiau išlaidų."

Pedagogai prašo, kad į kiekvieną mokyklą būtų žvelgiama individualiai, o sėkmingai dirbančiųjų sąskaita nebūtų pamaitintos kitos ugdymo įstaigos.

"Žinoma, kiekvienas toks politinis sprendimas visiems geras nebus. Kažkam bus geriau, kažkam – blogiau", – viltimi, kad politikai žengs teisingus žingsnius, pokalbį baigė LMVA prezidentas.

Penkios savivaldybės nuo 2016 m. sausio 1 d. išbando naują mokyklų finansavimo modelį – klasės krepšelį. Klasės krepšelis leidžia optimizuoti švietimo finansavimą mažėjant mokinių skaičiui klasėse, skaičiuoti mokytojų algas pagal didesnius koeficientus.

„Klasės krepšelio metodiką dar tik išbandome. Atsižvelgę į penkių savivaldybių patirtį ją galėsime koreguoti ir jau kitais metais pradėti taikyti visoje Lietuvoje. Ji galėtų pakeisti mokinio krepšelį“, - sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Kai kurios eksperimente dalyvaujančios savivaldybės teigiamai vertina naują mokyklų finansavimo modelį, kadangi pagal jį mokyklos gavo daugiau lėšų, negu būtų gavę pagal mokinio krepšelio  metodiką. Jų užteko pakelti atlyginimams ir bendrojo ugdymo mokyklų, ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams bei suplanuoti visų metų darbo užmokestį. Naujoji metodika ypač naudinga mažoms mokykloms, kurios gavo didesnį finansavimą.

Tikimasi, kad klasės krepšelis leis išsaugoti reikalingą mokyklų finansavimą mažėjant mokinių skaičiui, mokykloms neliks finansinių paskatų turėti perpildytas klases, lėšų paskirstymas mokykloms būti tolygesnis ir racionalesnis.

Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės (švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kt.) – mokiniui.  

Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai (1–10 kl.): mažiausias – kai yra 9–11 mokinių, vidutinis – kai yra 12–20 mokinių, ir didžiausias – kai yra 21 ir daugiau mokinių viename sraute.  

Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse 9 mokiniai, 11–12 klasėse 15 mokinių.

Atsižvelgus į tai, kaip penkiose savivaldybėse – Alytaus raj., Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų - pavyks eksperimentas ir kokie bus jo rezultatai, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.

Nuo sausio 1-osios penkiose savivaldybėse – Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonuose – bus išbandomas klasės krepšelis, taip pat visai Lietuvai didėja lėšos švietimo reikmėms.

Pagal naująją finansavimo metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės, t.y. švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės – mokiniui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Pasak švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės, nauja švietimo finansavimo metodika leis išsaugoti reikalingą mokyklų finansavimą mažėjant mokinių skaičiui.

„Ši metodika taip pat užtikrins didesnį finansavimo skaidrumą, lygybę ir teisingumą: turėtų nelikti disproporcijų tarp realaus mokinių skaičiaus ir nustatyto standarto, atkristi daug išimčių, nelikti finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases, o mokymo lėšų paskirstymas mokykloms būti tolygesnis ir racionalesnis“, - pranešime cituojama A.Pitrėnienė.

Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmoms–dešimtoms klasėms: mažiausias – kai yra 9–11 mokinių, vidutinis – kai yra 12–20 mokinių, ir didžiausias – kai yra 21 ir daugiau mokinių viename sraute. 

Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse 9 mokiniai, 11–12 klasėse 15 mokinių.

Atsižvelgus į tai, kaip atrinktose savivaldybėse pavyks eksperimentas ir kokie bus jo rezultatai, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.

Taip pat nuo sausio didėja švietimui skiramos lėšos visoje Lietuvoje – mokinio krepšelis didėja  34 eurais ir jis sieks 1014 eurų, kartu didėja visų pedagogų atlyginimai.

Pasak ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kils iki 7 proc., šiemet jų algos jau didėjo 10 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc.

Taip pat 1,5 mln. eurų didėja pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas, tam skirta 3 milijonai 200 tūkstančių eurų.  Šiais metais pasinaudoti išmokų fondu norą pareiškė  per 900 į pensiją pageidaujančių išeiti mokytojų.

Visgi pedagogų profesinės sąjungos nepatenkintos tokiu didėjimu sausio pabaigoje rengia streiką. Pedagogai reikalauja, kad moksleivio krepšelis nuo sausio siektų 1045 eurus, o nuo rugsėjo – 1093 eurus; ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus palaipsniui būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams; palaipsniui didėtų kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientus; 2016 metų valstybės biudžete būtų numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą; būtų sumažintas mokinių skaičių klasėse, grupėse ir kt.

Nuo sausio klasės krepšelis bus išbandomas Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, parenkant savivaldybes pilotiniam projektui žiūrėta, kad jos būtų skirtingos – atsižvelgta į jų gyvenamosios vietos tipą, gyventojų skaičių, mokyklų tinklą, į tai, ar jose yra mokyklų tautinės mažumos kalba.

Projekto dalyves iš pareiškusių norą jame dalyvauti savivaldybių atrinko ŠMM. Jei projektas pasiteisins, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.

Ministrė tvirtina, kad klasės krepšelio metodika užtikrintų didesnį skaidrumą, lygybę ir teisingumą: neliktų disproporcijų tarp realaus mokinių skaičiaus ir nustatyto standarto, finansinių paskatų mokykloms turėti perpildytas klases, o mokymo lėšų paskirstymas mokykloms būtų tolygesnis ir racionalesnis.

Pačią eksperimentinę klasės krepšelio metodiką Vyriausybė patvirtino praėjusią savaitę. Nustatyti trys klasės krepšelio  dydžiai pirmose-dešimtose klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1-10 klasėse 9 mokiniai, 11-12 klasėse 15 mokinių.

Jei klasėje yra mažiau nei nustatytas skaičius, bus skiriama dalis krepšelio. Pavyzdžiui, 1-10 klasėms, kuriose yra 1-4 vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio  dydžio, jei klasėje yra 5-8 vaikai – 0,5 minimalaus krepšelio  dydžio ir t.t. Toks skaičiavimas, anot Vyriausybės, leis užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse.

Naujos metodikos finansavimo principas skiriasi nuo mokinio krepšelio – ugdymo lėšos apskaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės (švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kt.) – mokiniui.

Nuo sausio penkiose Lietuvos savivaldybėse mokinio krepšelį pakeis nauja finansavimo metodika - klasės krepšelis.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) metodiką patvirtinusi Vyriausybė konkrečių savivaldybių kol kas neskelbia. Eksperimentui įgyvendinti nuo 2016 metų sausio 1 dienos skiriama 3,75 mln. eurų.

Pagal šią metodiką, bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo principas bus kitoks negu mokinio krepšelio. Ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, mokymo priemonėms, – kiekvienam mokiniui.

„Klasės krepšeliu mes finansuosime sutartinį klasės dydį, nepaisant to, ar vienas vaikas papildomai ateina, ar išeina. Tai padės išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą. Tikimės, kad mokyklose stiprės ugdymo kokybė, neliks konkuravimo tarp mokyklų dėl kiekvieno mokinio krepšelio“, – ŠMM pranešime nurodo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai 1-10 klasėms: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje numatytas minimalus mokinių skaičius: 1-10 klasėse devyni mokiniai, 11-12 klasėse 15 mokinių. Pasak Vyriausybės, pagal naują metodiką mokykloms neliktų finansinių paskatų turėti perpildytas klases. 

Jei klasėje yra mažiau nei aštuoni mokiniai, bus skiriama dalis krepšelio. Pavyzdžiui, 1–10 klasėms, kuriose yra vienas–keturi vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio, jei klasėje yra penki–aštuoni vaikai – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio. 11–12 klasėms, kuriose yra vienas–aštuoni vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio, jei klasėje yra 8–14 vaikų – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio. Tikimasi, kad toks skaičiavimas leis užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse.

Be to, ugdymo procesui valdyti bus skiriama nebe 8-20 proc. nuo visų ugdymui skirtų lėšų, kaip iki šiol, o fiksuotas 10 proc. dydis. Šias lėšas mokyklos galės skirti ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, bibliotekininkų, mokyklos psichologų, socialinių ir specialiųjų pedagogų darbo užmokesčiui.

Atsižvelgus į bandomojo projekto savivaldybėse rezultatus, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.

Grupė parlamentarų siūlo nuo kitų metų pradėti klasės krepšelio finansavimo eksperimentą penkiose savivaldybėse ir numatyti tam lėšų - asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai siūloma padidinti 3,75 mln. eurų.

Siūlumą teikia įvairioms frakcijoms priklausantys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete dirbantys parlamentarai Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Orinta Leiputė, Vytautas Juozapaitis, Larisa Dmitrijeva, Jaroslavas Narkevičius, Aleksandras Zeltinis.

Parlamentarai taip pat siūlo 5 proc. padidinti pedagogų darbo užmokestį, kad minimali jų tarnybinių koeficientų riba būtų pakelta iki vidurkio. Tam siūloma skirti 18,3 mln. eurų.

Rengti ir išbandyti klasės krepšelio modelį komitetas Vyriausybei pasiūlė pavasarį.    

2016 metų valstybės biudžeto projekte švietimui numatyta 1,7 mlrd. eurų, arba 5 mln. eurų mažiau negu šiais metais.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį nepriimtas galutinis sprendimas dėl klasės krepšelio - nors prieš kelias savaites pasitarime buvo iš principo pritarta, kad naujo mokyklų finansavimo eksperimentas vyktų, paaiškėjo, kad pinigų jam nerandama.

„Tada paprašė paskaičiuoti, patikslinti lėšas. Lygiai taip pat ir mes supratome, kad šiandien tai turėtų baigtis, mes pagal jau atrinktas konkrečias savivaldybes patikslinome finansinę situaciją, yra sumažėjimas iki 3,75 mln. eurų nuo 4,6 mln. eurų, bet šiandien vėl iškilo neaiškumai, nes nenori niekas skirti tų pinigų mums“, - žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Posėdyje finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad projektas nesuderintas su Finansų ministerija.

„Iš tikrųjų tai nėra, švelniai tariant, tobulai parengta metodika, nėra apmąstyta, juo labiau, kad taip iki šiol aš ir nežinau, negirdėjau atsakymo, o kaip Švietimo ir mokslo ministerija ruošiasi šitą žingsnį finansuoti“, - sakė ministras.

„Čia yra pasakymas vieno ministro prieš kitą - aš manau, kad yra pasirengta, aš išklausiau tą metodiką ne vieną kartą, galiausiai gi ne ministras ir ne žmogus iš gatvės ruošia metodiką, tai skaičiuoja profesionalai“, - R.Šadžiaus kritiką žurnalistams komentavo A.Pitrėnienė.

Ji prisipažino nežinanti, ar eksperimentas vyks.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengta eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika nuo kitų metų pradžios, planuojama, būtų įgyvendinama penkiose ministerijos atrinktose savivaldybėse. Konkrečios savivaldybės kol kas neskelbiamos.

Pagal šią metodiką bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo finansavimo principas yra kitoks negu mokinio krepšelio. Ugdymo lėšos skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, mokymo priemonėms, – kiekvienam mokiniui.

Tikimasi, jog tai padės išsaugoti adekvatų mokyklų finansavimą, mokyklose stiprės ugdymo kokybė, neliks konkuravimo tarp mokyklų dėl kiekvieno mokinio krepšelio, aiškina ministerija, taip pat tai esą leistų užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse.

Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1-10 klasėse - 9 mokiniai, 11-12 klasėse - 15 mokinių. Jei klasėje yra mažiau mokinių, bus skiriama dalis krepšelio.

Ministrė aiškino, kad papildomai lėšų eksperimentui reikia norint geriau finansuoti mažas mokyklas.

„Taigi yra nepakankamas finansavimas šiandien, ir jeigu mes galvojame, kad mažose mokyklose turi atsirasti galimybė ugdymo planą įgyvendinti, tai mes kalbame apie tam tikras papildomas lėšas, kitaip neišeina“, - žurnalistams trečiadienį sakė A.Pitrėnienė.

Atsižvelgus į pilotinio projekto savivaldybėse rezultatus, būtų sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms.