Astronomai nepalytėtomis laiko kometas, kurios niekada nebuvo pakankamai priartėjusios prieš kurios nors žvaigždės, kad dėl didelės kaitros jų struktūra pasikeistų.

Kometa 2I/Borisov 2019 metais buvo atrasta Ukrainos astrofiziko Henadijaus Borysovo Kryme veikiančioje observatorijoje MARGO. Ji yra tik antras iki šiol pastebėtas į Saulės sistemą atskriejęs tarpžvaigždinės erdvės kūnas.

Pirmuoju tapo asteroidas Oumuamua, kurio pavadinimas havajiečių kalba apytikriai reiškia „Žvalgas“. Jis glumino mokslininkus savomis beprecedentėmis ypatybėmis.

Abiejų objektų trajektorijos neapsiriboja Saulės sistema, todėl tikėtina, kad jie per tarpžvaigždinę erdvę atskriejo iš kitų žvaigždžių sistemų.

Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame straipsnyje tarptautinė komanda pažymėjo, kad 2I/Borisov koma – kometos branduolį gaubianti išretėjusių dujų ir dulkių skraistė – šviesą poliarizuoja labiau negu įprastų kometų.

Tai laikoma įrodymu, kad ši kometa tikriausiai niekada nebuvo priskriejusi arti savo sistemos žvaigždės, prie kurios susiformavo, kol buvo išsviesta į tarpžvaigždinę kelionę.

Žvaigždės skleidžiamas karštis gali išgarinti kometos ledą, atpalaiduodamas jame esančias dulkių daleles.

Lengvesnės dalelės nuskrieja tolyn, sudarydamos kometos uodegą, o sunkesnės kaupiasi jos paviršiuje, formuodamos luobą.

Stebėdami kometos uodegą mokslininkai gali nustatyti, kiek objektas iki šiol buvo paveiktas didelės kaitros.

Merilando universiteto Astronomijos katedroje dirbanti studijos bendraautorė Liudmila Kolokolova paaiškino, kad išvados apie 2I/Borisov būklę buvo padarytos stebint kometos komą.

„Kadangi stebėjome labai homogenišką komą, be jokių čiurkšlių ar kitų ypatumų požymių, keliame prielaidą, kad ši kometa luobo neturi“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

„Taigi, tai išties nepalytėtas objektas, nedaug paveiktas spinduliuotės ir krūvį turinčių dalelių“, – aiškino mokslininkė.

Tyrėjai sakė, kad panašiomis šviesos poliarizacijos ypatybėmis pasižymėjo tik viena kita iki šiol tirta kometa – 1995 metais astronomų mėgėjų atrasta Halio-Boppo (Heilio-Bopo) kometa.

„Itin maža tikimybė“

Antrajame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature Astronomy“, analizuojamos 2I/Borisov komos dulkės. Mokslininkai padarė išvadą, kad kometą gaubia „žvirgždo“ dalelių debesis.

Ši kompaktiška gana stambių dalelių aureolė gali būti nulemta kometos susiformavimo ypatumų, „galbūt dėl planetų milžinių gravitacijos trikdžių, panašiai kaip mūsų Saulės sistemoje“, sakė pagrindinis straipsnio autorė Bin Yang (Bin Jang), Europos Pietų observatorijos astronomė.

Pasak jos, esama požymių, kad 2I/Borisov pagal sudėtį „gana panaši į kokią nors Saulės sistemos kometą“.

Tikėtina, kad didžiulėse kosmoso platybėse esama daugiau objektų, panašių į du, iki šiol pastebėtus Saulės sistemoje, pridūrė ji

„Galvojame, kad aplink kitas žvaigždes esama daug asteroidų ir kometų“, – AFP sakė Bin Yang.

„Deja, kadangi mus ir kitas žvaigždes skiria didžiulis atstumas, tikimybė rasti šių klajojančių objektų – itin maža“, – pabrėžė ji.

Net ir didžiausiais kometų paieškoms skirtais teleskopais mokslininkai gali tikėtis atrasti tik po vieną tokį objektą per metus, prognozavo mokslininkė.

Tie, kuriems nesimiega, jau ne pirmą naktį mėgaujasi padangėje paslaptingu į šiaurės pašvaistę panašiu švytėjimu. Tai sidabriškieji debesys.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas savo feisbuko paskyroje paaiškino, kad šie ypatingi debesys matomi vasaros naktimis šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai mezosferoje, apie 80 km aukštyje pasklidusias labai mažas daleles. Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa ir primena plunksninius debesis.

Jono Vaiškūno nuotr.

Nors iki šiol jų kilmė lieka neaiški, tačiau linkstama manyti, kad jie yra sudaryti iš smulkių ledo kristalų, nors neatmestina nuomonė, kad tai švyti atmosferoje susikaupusios kosminės arba vulkaninės dulkės.

Socialiniuose tinkluose jau pasipylė nuotraukų, kuriose naktinėtojai įamžina ne tik sidabriškuosius debesis, bet ir juos skrodžiančią kometą. Pasak etnokosmologo J.Vaiškūno, šiuo metu debesyse švyti gana ryški neseniai atrasta kometa C/2020 F3 (NEOWISE).

Vyganto Malinausko nuotr.

Ši kometa liepos 3 d. praskriejo gana arti Saulės (43 mln. km nuotoliu) ir nesuiro kaip kai kurios kitos kometos. "Dabar ją galima išvysti net plika akimi kaip +2 ryškio padūmavusį šviesulį. Žiūronai gerokai palengvintų stebėjimą", – pataria specialistas.

Liepos 11 d. C/2020 F3 kometa atsidūrė vienoje linijoje, jungiančioje ryškiausią Vežėjo žvaigždę Kapelą su kairiau ir žemiau nuo jos spindinčia kita šio žvaigždyno žvaigžde – Menkalinanu. "Menkalinanas bus vidurio taškas tarp kometos ir Kapelos. Kitomis liepos dienomis kometa palaipsniui slinks aukščiau, o jos šviesis tolstant nuo Saulės silpnės", – paaiškino J.Vaiškūnas.

Kometa C/2020 F3 (NEOWISE) buvo atrasta šiemet kovo 27 d. NASA kosminiu teleskopu WISE, skirtu ieškoti mūsų planetai galimai pavojingų asteroidų. Arčiausiai Žemės kometa atsidurs liepos 23 d., praskriedama už 103 mln. km nuo jos.

Rigondos Skorulskienės nuotr.

Tiesa, pirmadienio vakarą kauniečiai galėjo pasidžiaugti dar vienu dangaus reiškiniu – dviguba vaivorykšte – liaudyje Vaivos juosta dar vadinamas gamtos reiškinys buvo itin sodrių spalvų. Tad pakelkite akis į dangų dažniau.

Rugpjūčio pabaigoje astronomo Genadijaus Borisovo pasigamintu 65 cm skersmens teleskopu padarytą atradimą patvirtino Tarptautinės astronomijos sąjungos (IAU) Mažųjų planetų centras (MPC). Naujajam objektui suteiktas pavadinimas C/2019 Q4 (Borisov).

NASA ir Europos kosmoso agentūra (ESA) nurodė, kad Saulės link skriejanti naujai atrasta kometa veikiausiai yra susidariusi kitos žvaigždės sistemoje. Kaip pranešama, kad objektas skrieja 150 tūkst. km per valandą greičiu, daug didesniu nei būdinga kometoms, susiformavusioms mūsų Saulės sistemoje. Šiuo metu objektas yra maždaug už 420 km nuo Saulės ir artėja prie mūsų centrinio šviesulio.

Apskaičiuota trajektorija rodo, kad kometa praskris toli nuo Žemės ir pralėks toliau negu Marso orbita.

Mokslininkai prognozuoja, kad kometa prie Saulės labiausiai priartės gruodį ir galiausiai vėl nuskries į tarpžvaigždinę erdvę. Profesionaliais teleskopais ją turėtų būti įmanoma stebėti dar ir ateinančiais metais.

Manoma, kad šis dangaus kūnas yra 2–16 kilometrų skersmens.

2017 metais astronomai paskelbė per vieną teleskopą Havajuose pastebėję pirmąjį žinomą iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejusį objektą – apie 400 m ilgio cigaro pavidalo dangaus kūną, pavadintą Oumuamua.

Kadangi naujas tokio tipo objektas buvo atrastas praėjus nedaug laiko, keliama prielaida, kad tokie „kosminių svečių“ praskriejimai yra dažnesni nei anksčiau manyta.

„Dabar dirbame, kad atliktume daugiau šio neįprasto objekto stebėjimų“, – sakoma ESA Netoli Žemės esančių objektų koordinavimo centro darbuotojo Marco Micheli (Marko Mikelio) pranešime.

„Turime palaukti kelias dienas, kad iš tikrųjų nustatytume jo kilmę stebėjimais, patvirtinsiančiais dabartinę prielaidą, kad jis yra tarpžvaigždinis [kūnas], arba drastiškai pakeisiančiais mūsų supratimą“, – pridūrė jis.

Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba trečiadienį paskelbė ataskaitą, raginančią gerinti asteroidų aptikimo ir sekimo priemones, taip pat kurti technologijas, turinčias apsaugoti nuo šių dangaus kūnų smūgių. Šioje programoje dalyvauja JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), taip pat federalinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, kariuomenė, Baltieji rūmai ir kiti pareigūnai.

Kol kas mokslininkai neturi duomenų apie asteroidus arba kometas, su kuriais mūsų planetos susidūrimas neišvengiamas. Vis dėlto tokių objektų gali būti atrastą likus mažai laiko iki smūgio, todėl vyriausybė pageidauja, kad būtų parengtas geresnis veiksmų planas.

NASA planetos gynybos pareigūnas Lindley Johnsonas sakė, kad mokslininkai yra atradę apie 95 proc. visų netoli Žemės praskriejančių objektų, kurių skersmuo – nuo vieno kilometro. Tačiau tebeieškoma likusių 5 proc., taip pat mažesnių objektų, galinčių padaryti daug žalos.

Dabar į NASA katalogus yra įtraukta 18 310 įvairaus dydžio objektų. Kiek daugiau nei 800 jų yra 140 metrų skersmens arba didesni.

Jeigu mūsų planetos link skriejanti kosminė uola būtų atrasta likus dienoms, savaitėms ar net mėnesiams iki smūgio, kol kas jokio greito sprendinio neturima, pripažino L. Johnsonas. Vis dėlto pasaulis galbūt bent jau turėtų laiko evakuoti potencialaus smūgio teritoriją, pridūrė jis.

Antžeminiai teleskopai – paranki priemonė ieškoti asteroidų, skriejančių į Saulės sistemos vidines sritis ir besiartinančių prie Žemės iš naktinės pusės, aiškino L. Johnsonas. Tačiau daug sunkiau aptikti uolas, pralėkusias arti Saulės ir artėjančias iš dieninės pusės. Atrodo, kad būtent toks scenarijus susiklostė 2013 metais, kai apie 20 metrų skersmens asteroidas netikėtai atskriejo ir sprogo virš Rusijos miesto Čeliabinsko. Tąsyk sprogimo banga apgadino tūkstančius pastatų, o išdužusių langų šukės sužeidė daugybę žmonių.

1908 metais dvigubai ar net trigubai didesnis dangaus kūnas sprogo virš Tungusko vietovės Sibire ir išvartė medžius apie 200 tūkst. kv. km teritorijoje. Kaip nurodoma trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje, jeigu panašus incidentas įvyktų Niujorke, aukos tikriausiai būtų skaičiuojamos milijonais.

Manoma, kad stambus asteroidas, maždaug prieš 65 mln. metų smogęs dabartiniam Meksikos Jukatano pusiasaliui, buvo lemiamas veiksnys, išnaikinęs dinozaurus.

L. Johnsonas pabrėžė, kad pastangos nukreipti potencialų asteroidą žudiką tolyn nuo mūsų planetos truktų ne vienerius metus. Reikėtų kelerių metų atitinkamam kosminiam aparatui sukurti ir pasiųsti jį taikinio link. Pasak eksperto, būtų geriausia, jeigu toks objektas būtų atrastas bent 10 metų iki smūgio.

Per Žemės gelbėjimo misiją į asteroidą arba kometą galėtų būti nukreiptas didelis ir greitai skriejantis kibernetinis aparatas, tikintis, kad jo smūgis pakankamai pakeistų dangaus kūno trajektoriją. Blogiausiu atveju jo paviršiuje galėtų būti susprogdintas branduolinis užtaisas. Bombos galingumas turėtų būti tiksliai parinktas, kad nesuskaldytų asteroido, bet paskleistų nuo jo paviršiaus pakankamai medžiagos ir sukurtų pakankamą impulsą dangaus kūną nukreipti tolyn nuo Žemės.

Abu šiuos scenarijus būtų galima įgyvendinti pritaikant dabartines technologijas, pažymėjo L. Johnsonas.

„Dalis šio veiksmų plano esmės – tyrinėti kitas technologijas, tiek asteroidų nukreipimo, tiek suardymo metodus“, – jis sakė žurnalistams.

Didžiąją dalį papildomo darbo būtų galima atlikti naudojant esamas lėšas, sakė Baltųjų rūmų mokslo ir technologijų politikos biuro pareigūnas Aaronas Milesas.

Pareigūnai pabrėžė, kad pagrindinis dalykas – jos Jungtinių Valstijų vyriausybė nori būti pasiruošusi prireikus nuspręsti, kokie veiksmai būtų tinkamiausi.

Mokslininkai tikisi daug sužinoti apie asteroidus iš dviejų šiuo metu vykdomų misijų. Vėliau šiais metais asteroidą Benu pasieks NASA aparatas „Osiris-Rex“, turintis 2023 metais pargabenti grunto mėginių. Be to, Japonijos zondas „Hayabusa 2“ artėja prie asteroido Riugu ir turėtų 2020 metais atskraidinti kapsulę su mėginiais.

Vis dėlto, kitaip negu yra linkęs vaizduoti Holivudas, Žemės gelbėti astronautai tikriausiai nebūtų siunčiami.

„Iš to galima padaryti gerą filmą, bet savo studijoje nenumatome jokio metodo, reikalaujančio astronautų dalyvavimo“, – žurnalistams sakė L. Johnsonas. Jis pridūrė, kad tokia misija truktų kelis mėnesius ar metus, o naudojant dabartines technologijas tokios trukmės pilotuojama misija būtų itin sudėtinga arba neįmanoma.

Šią dieną jis nusileis ant kometos, prisidėdamas prie jos paviršiuje anksčiau prisitvirtinusios kibernetinės laboratorijos „Philae“.

„Rugsėjo 30-oji žymės kosminio aparato operacijų pabaigą“, – sakoma Europos kosmoso agentūros (ESA) „Rosetta“ projekto Matto Tayloro (Meto Teiloro) pranešime.

Aparato navigacijos sistemos, kuri veikia fiksuodama žvaigždžių padėtį, darbas tikriausiai buvo sutrikęs todėl, kad dulkių dalelės netoli kometos paviršiaus buvo palaikytos tolimomis žvaigždėmis, nurodė Europos kosmoso agentūra (ESA).

„Šeštadienį vakare beveik 24 valandoms praradome ryšį su kosminiu aparatu“, – ESA tinklaraštyje apie „Rosetta“ parašė misijos vadybininkas Patrickas Martinas (Patrikas Martinas).

„Preliminari mūsų skrydžio dinamikos komandos analizė rodo, kad žvaigždžių sekimo prietaisai pasirinko netikrą žvaigždę“, – nurodė jis. Taip nutiko aparatui priartėjus per 5 km nuo kometos ir pakėlus nuo jos ledo dulkes.

Aparatas išjungė savo prietaisus, nutraukė kontaktus su Žeme ir įjungė „saugų režimą“.

Kontaktai buvo atnaujinti iki pirmadienio, bet „Rosetta“ padėtis nebuvo žinoma dar kelias valandas, kol kontrolieriai žemėje neišanalizavo pirmųjų atsiųstų navigacinių atvaizdų.

„Patvirtinu, kad kosminio aparato statusas yra „grįžęs prie normalaus režimo“, prietaisai vėl ... veikia“, – ketvirtadienį AFP sakė P.Martinas.

Mūsų planeta jau netrukus gali atsidurti, o gal jau ir atsidūrė didžiuliame pavojuje: keliaudama Paukščių Taku, Saulės sistema neišvengs gravitacinės padėties, kuri išjudins šimtus Oorto debesyje snaudžiančių įvairiausio kalibro kometų.

Mokslininkai nustatė, kad Žemę maždaug kas 26 mln. metų „nuprausia“ meteoritų, asteroidų, kometų lietūs. Šie pragaištingi periodai Žemėje sutampa su visais masiniais gyvybės išmirimais, planetoje įvykusiais per pastaruosius 260 mln. metų. Šios pasaulio pabaigos susijusios su Saulės judėjimu Paukščių Tako galaktikos erdvėje – tais laikotarpiais Saulės sistema atsiduria gana tankiame mūsų galaktikos regione.

Tankesniame galaktikos regione yra daugiau kosminių kūnų (ne tik žvaigždžių, planetinių sistemų, bet ir tamsiosios medžiagos), kurios keičia gravitacinį balansą. Gravitaciniai pokyčiai išjudina Saulės sistemos pakraščiuose esančio Oorto debesies „gyventojas“ – kometas. Kaip tik tada Saulės sistemoje ir prasideda periodiniai kometų liūčių sezonai – kometos pajuda Saulės sistemos centro link, pakeliui praskriedamos pro planetas (įskaitant ir Žemę) arba jas net ir kliudydamos.

Pastarąjį kartą kometų liūtis Saulės sistemoje vyko maždaug prieš 11 mln. metų – kaip tik tuo metu įvyko mioceno vidurio masinis gyvybės išmirimas. Tačiau, anot Niujorko universiteto geologijos profesoriaus Michaelo Rampino, gali būti didelė klaida manyti, kad gyvename saugioje epochoje, o kita kometų liūtis prasidės dar tik po daugelio milijonų metų.

„Yra požymių, kad kometų aktyvumas per pastarąjį milijoną metų yra neįprastai didelis, o kai kurių kometų orbitos kažkokios padrikos, todėl gali būti, kad kaip tik šiuo metu vyksta kometų liūtis arba ji netrukus prasidės, – atkreipia dėmesį mokslininkas. – Tai būtų gana logiška išvada, nes Saulės sistema šiuo metu yra viduriniojoje disko dalyje, kur galimi juodosios medžiagos ir kitų galaktikos objektų gravitacinės įtakos pokyčiai Oorto debesiui.“

Tamsioji medžiaga – paslaptinga nematoma substancija, supanti galaktikas ir aptinkama tik pagal gravitacinį poveikį. Manoma, kad tamsioji medžiaga gali sudaryti apie 80 proc. visatos.

M. Rampino su kolega iš Karnegio instituto Kenu Calderia atliko meteoritinių smūgių ir masinių gyvybės išmirimų analizę ir patikslino jų datas. Paaiškėjo, kad šeši masiniai gyvybės išmirimai susiję su periodais, kai Žemė buvo intensyviau bombarduojama kosminių kūnų.

Vienas iš tirtų atvejų – Žemės susidūrimas su didele kometa ar asteroidu prieš 65 mln. metų Jukatano pusiasalio pakrantėje, dėl kurio, kaip manoma, išmirė dinozaurai. Žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ mokslininkai rašo, kad penki iš šešių didžiausių smūginių kraterių Žemės paviršiuje susiję su masiniais gyvybės išmirimais.

„Koreliaciniai ryšiai tarp šių kraterių susiformavimo ir gyvybės išmirimų per pastaruosius 260 mln. metų yra ypač ryškūs, todėl galima daryti prielaidą, kad juos sieja net ir priežasties-pasekmės ryšiai, – įsitikinęs M. Rampino. – Kosminių katastrofų ciklas neabejotinai turėjo įtakos planetos formavimuisi ir joje klestinčiai gyvybei.“

Kosminio zondo „Rosetta“ lydima kometa praskriejo arčiausiai Saulės

Europos kosminis zondas „Rosetta“ ketvirtadienį surinko įvairių mokslinių duomenų, sukdamasis aplink senovinę kometą, kuri tuo metu pasiekė arčiausiai Saulės esantį savo orbitos tašką – perihelį.

Tikimasi, kad šie tyrimai mokslininkams padės geriau suprasti gyvybės Žemėje kilmę.

„Rosetta“ surinko dulkių ir dujų mėginių, kai iš Saulės kaitinamo 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio veržėsi dujų fontanai, išnešantys apie toną dulkių per sekundę.

Tie mėginiai, taip pat nuotraukos, kurias „Rosetta“ padarė kometai skriejant už 186 mln. km nuo Saulės maždaug 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku, bus analizuojami per ateinančias savaites ir mėnesius, nurodė Europos kosmoso agentūra (ESA).

„Tai iš tikrųjų fantastiška gairė, kurią šiandien pasiekė „Rosetta“, – projekto mokslininkas Nicola Altobelli (Nikola Altobeli) sakė šia proga internete paskelbtame vaizdo pranešime.

„Tai ne vien akivaizdus mokslinis pasiekimas, bet ir techninis kosminės inžinerijos šedevras“, – pridūrė jis.

Tačiau projekto mokslininkai sakė, kad ant tos kometos paviršiaus pernai lapkritį nutupdytas skalbyklės dydžio zondas „Philae“ tebetyli, o dalis jo prietaisų nebeveikia.

Vis dėlto ekspertai nepraranda vilties, kad zondas dar atgis ir atsiųs per „Rosetta“ mokslinių duomenų ir nuotraukų nuo kometos branduolio paviršiaus.

„Rosetta“ navigacine kamera padarytos nuotraukos rodo, kad kometa dabar yra „labai aktyvi“, kai jos paviršių veikia Saulės vėjas ir kaitra, sakė šio projekto vyriausiasis inžinierius Sylvianas Lodiot (Silvianas Lodjo), dirbantis Vokietijoje veikiančiame ESA Europos kosminių operacijų centre.

„Beveik iš visus veržiasi dujų ir dulkių čiurkšlės“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

„Rosetta“, kuri lydi kometą, apsisukančią aplink Saulę kas 6,5 metų, „veikia nepriekaištingai“, pridūrė S.Lodiot.

67P artėjant prie perihelio, „Rosetta“ atsitraukė nuo kometos už saugaus atstumo – 330 km, kad apsaugotų nuo dulkių savo jautrią astronavigacijos sistemą.

Kometos branduolys yra sudarytas daugiausiai iš mineralinių medžiagų ir ledo, bet mokslininkus labiausiai domina organinių medžiagų molekulės, kurios gali būti panašios į medžiagas, padėjusias atsirasti gyvybei Žemės ankstyvuosiuose vandenynuose.

„Žvelgdami į šią kometą – žengdami žingsnį tame supratimo procese – mėginame suvokti, kodėl mūsų sistema tapo tokia, kokia yra dabar; kodėl Žemėje buvo stabilaus vandens ir kokios sudedamosios dalys atvedė mus ten, kur esame dabar – tai yra, prie gyvų padarų planetos“, – Kosminės astrofizikos instituto astrofizikas Jeanas-Pierre'as Bibringas (Žanas Pjeras Bibringas) ketvirtadienį sakė Prancūzijos radijui „France Inter“.

Mokslininkai tikisi, kad kometai pasiekus perihelį nutirps storokas šerkšno luobas, padengęs apmirusį „Philae“.

Tokiu atveju zondas dar galėtų išanalizuoti pirmaprades daleles, išlikusias nuo Saulės sistemos formavimosi epochos prieš maždaug 4,6 mlrd. metų.

Vis dėlto dar neaišku, ar „Philae“ padės išaiškinti šias paslaptis.

„Jau ilgiau negu mėnesį negavome jokių žinių iš „Philae“, ir tai labai neramina“, – internetiniame vaizdo pranešime sakė to zondo inžinierė Barbara Cozzoni (Barbara Koconi).

„Philae“, kuris yra maitinamas saulės baterijų, teoriškai galėtų veikti iki spalio, bet vėliau saulės šviesos srautas susilpnės, todėl kibernetinei laboratorijai gali pristigti energijos.

Europos kosmoso agentūros (ESA) kibernetinis zondas „Philae“, nusileidęs ant kometos, skriejančios Saulės link, susisiekė su Žeme jau aštuntą kartą po to, kai praėjusį mėnesį nubudo po ilgos pertraukos, penktadienį pranešė Prancūzijos kosmoso agentūra (CNES).

Po 15 parų trukusios tylos „Philae“ užmezgė 20 minučių trukusį ryšio seansą su valdymo centru Žemėje per kosminį aparatą „Rosetta“, anksčiau atgabenusį jį prie 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos, o dabar besisukantį aplink jos branduolį, sakoma pranešime.

Šis ryšio seansas yra „labai drąsinanti žinia likusiai „Philae“ misijai“, pabrėžė CNES.

Iš skalbyklės dydžio roboto jokių žinių nebuvo gauta nuo birželio 24 dienos, tad tokia užsitęsusi pertrauka kėlė nerimą misijos vadovams.

„Philae“ pirmąkart nubudo birželio 13 dieną, po septynis mėnesius trukusio „miego“ ant kometos paviršiaus.

Mažytis zondas nusileido pernai lapkričio 12 dieną, prieš tai 10 metų skriejęs kosmose pritvirtintas prie „Rosetta“.

Nusileidimas nebuvo sklandus – „Philae“ kelis kartus atšoko nuo gruoblėto kometos paviršiaus ir sustojo šešėlio zonoje, todėl saulės šviesa negalėjo įkrauti jo akumuliatorių.

„Philae“ akumuliatorių energijos pakako apie 60 valandų darbo, per kurias buvo atliekami įvairūs tyrimai, naudojant aštuonis iš 10 jo prietaisų. Galiausiai lapkričio 15 dieną aparatas persijungė į budėjimo režimą.

Tačiau zondo akumuliatoriai vėl pradėjo kaupti iš fotovoltinių baterijų gaunamą energiją, kometai artėjant prie Saulės maždaug 31 km per sekundę greičiu.

Ketvirtadienį užmegztas aštuntasis kontaktas buvo iki šiol ilgiausias – nepertraukiamas ryšys truko 12 minučių, nurodė CNES. Per tą laiką pavyko parsisiųsti itin svarbių duomenų, surinktų per „Philae“ atliktus kometos tyrimus.

„Šis ryšys buvo iki šiol pats geriausias; buvo tik keli sutrikimai“, – sakoma agentūros pranešime.

„Geras ženklas ateičiai, nes toks geras ryšys leistų (tyrėjų) grupėms perimti „Philae“ valdymą ir duoti jam komandų“, – galbūt mėginti pakeisti padėtį arba pradėti gręžti kometos branduolio gruntą.

„Philae“ aprūpintas dešimčia prietaisų, kurie, kaip tikisi zondo kūrėjai, padės daugiau sužinoti apie kometų sandarą ir jų tikėtiną vaidmenį gyvybės Žemėje atsiradime.

Kometos yra šalti dulkių ir ledo gurvuoliai, išlikę nuo Saulės sistemos formavimosi laikų prieš 4,6 mlrd. metų.

Kai kurie ekspertai kelia prielaidą, kad daugybė kometų nukrito ant besiformuojančios Žemės, atnešdamos į mūsų planetą daug vandens ir cheminių medžiagų, kurios galbūt padėjo atsirasti gyvybei.

67P dabar artėja prie perihelio – arčiausiai Saulės esančio jos orbitos taško už maždaug 185 mln. kilometrų nuo mūsų centrinio šviesulio – ir pasieks jį rugpjūčio 13 dieną. Mokslininkai nekantriai laukia galimybės iš arti stebėti dramatiškus pokyčius kometos branduolyje, kuriame dėl Saulės kaitros tirpstant ledui ir užšalusioms dujoms į kosmosą paskleidžiama daug medžiagos.

Europos kosmoso agentūra (ESA) antradienį paskelbė, kad jos istorinė kometos tyrimo misija „Rosetta“ pratęsiama iki 2016 metų rugsėjo pabaigos.

„Žygis tęsiasi“, – paskelbė ESA.

„ESA Mokslo programos komitetas oficialiai patvirtino, kad misija būtų tęsiama papildomus devynis mėnesius“, – nurodė agentūra, pridūrusi, kad paskutiniame programos etape erdvėlaivis „Rosetta“ gali būti „nutupdytas“ ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos, aplink kurią jis dabar sukasi.

Tuomet pagrindinis misijos modulis atsidurtų šalia mažytės laboratorijos, kurią jis globojo per milijardus kilometrų apimančią odisėją.

Pradėta 2004 metais ši misija laikoma svarbia gaire kosmoso tyrimuose.

Per šią misiją, kurioje dalyvauja aplink kometą skriejantis erdvėlaivis „Rosetta “ ir jo atnešta kibernetinė laboratorija „Philae“, siekiama įminti senas kometų paslaptis. Mokslininkai tiksi, kad šios pirmykštės ledo ir dulkių sankaupos gali padėti atskleisti, kaip formavosi Saulės sistema.

Zondas „Philae“ nusileido ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos lapkričio 12 dieną po epo vertos 10 metų trukusios kelionės, kurią atliko nešamas aparato „Rosetta“.

Per nusileidimo operacija „Philae“ nesugebėjo prisitvirtinti harpūnais prie šito ledo kamuolio paviršiaus – zondas kelis kartus atšoko ir nutūpė pakrypęs tokioje kometos paviršiaus vietoje, kuri nuolat buvo šešėlyje.

Zondo akumuliatorių energijos išteklių pakako maždaug 60 val. trukusiems tyrimams. „Philae“ pasiuntė į Žemę daug duomenų, o vėliau persijungė į budėjimo režimą.

Tikėtasi, kad kometai artėjant prie Saulės „ Philae“ fotoelementus pasieks pakankamas šviesos srautas, kad akumuliatoriai pasikrautų, o zondas vėl įsijungtų ir užmegztų ryšį – tuomet būtų galima atlikti virtinę naujų eksperimentų.

Praėjus septyniems mėnesiams, birželio 13 dieną, 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ atsibudo ir užmezgė ryšį su Žeme,

Kometa, ant kurios yra nusileidęs „Philae“, dabar yra už 215 mln. km nuo Saulės ir už 305 mln. km nuo Žemės. Ji skrieja 31,24 km per sekundę greičiu.

Kometa artėja prie perihelio – savo orbitos taško, esančio arčiausiai Saulės. Jį praskriejusi rugpjūčio 13 dieną kometa vėl sugrįš į kosmoso tolybes

Fantastiška naujiena

Projekte „Rosetta“ dalyvaujantis mokslininkas Mattas Tayloras (Matas Teiloras) sakė, kad misijos pratęsimas yra „fantastiška naujiena“.

„Mes galėsime stebėti mažėjantį kometos aktyvumą šiai vėl nutolstant nuo Saulės, ir turėsime galimybę arčiau priskrieti prie kometos ir toliau rinkti unikalius duomenis“, – sakė jis.

„Tiksliai sulyginę „prieš tai ir po to“ gautus duomenis mes daug geriau suprasime, kaip keičiasi kometos per visą savo gyvenimą“, – kalbėjo M.Tayloras.

Ši misijos finansavimas buvo skirtas tik iki 2015 metų gruodžio mėnesio, bet jos pratęsimas nebuvo staigmena.

Iki 2016-ųjų rugsėjo pabaigos, „kai kometa vėl ims tolti nuo Saulės, erdvėlaiviui „Rosetta“ nebepakaks mūsų žvaigždės energijos moksliniams eksperimentams“, – nurodė ESA.

„Tuomet, erdvėlaivis tikriausias bus nuleistas ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus“, – pažymi ESA.

Kilo mintis „Rosettą“, kuri nėra suprojektuota tūpimui, spirale per tris mėnesius nuleisti į kometą, panaudojus paskutinius lašus degalų, tikintis gauti unikalius paviršiaus vaizdus stambiu planu.

„Tačiau vis dar reikia daug nuveikti, kad šis misijos pabaigos scenarijus būtų įmanomas“, – perspėjo misijos vadybininkas Patrickas Martinas (Patrikas Martinas).

„Pirmiausia turime patikrinti erdvėlaivio būklę po perihelio ir jo veiklą priartėjus prie kometos, o vėliau turėsime pamėginti nustatyti, kurioje kometos vietoje galėtum jį nuleisti“.

Antradienį „Rosetta“ buvo už 294 739 926 kilometrų nuo Žemės, 207 880 198 kilometrai nuo Saulės, nurodė ESA savo tinklalapyje (http://sci.esa.int/where_is_rosetta/).

Paleistas iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje šios ESA misijos erdvėlaivis įveikė 7,015 mlrd. kilometrų.