Kaskart peršalus

Šaltuoju sezonu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus. Gydytoja sako, normalu, kad mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni. „Taip yra todėl, kad vaikų iki penkerių metų imuninė sistema dar nevisavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai – normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau“, – tvirtina I. Tamošaitienė.

Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai netikslu. Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas – ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra – paprastai iki 37,5 °C. Angina – tai gomurinių tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Šios ligos eiga sunkesnė nei faringito. Susirgus angina dažnai karščiuojama (38 °C), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Anginai būdingos paraudusios ir paburkusios tonzilės, neretai ant jų stebimos pūlingos (geltonos arba baltos) apnašos.

Inga Tamošaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Virusinė ir bakterinė

Vienas iš tėvų siaubų – pūlinga angina. Tai gali būti ir atskira liga arba bet kokios virusinės ligos komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku.

„Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginai (tonzilitui) gydyti ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir / ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, jis gali karščiuoti, gali padidėti kaklo limfmazgiai, – simptomus vardija LOR gydytoja. – Diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis. Negydant bakterijų sukeltos infekcijos, angina gali komplikuotis ryklės pūliniu, kurį neretai tenka operuoti skubos tvarka.“

Sergant angina, kartu dažnai pasireiškia ir karščiavimas, dėl kurio prakaituojama, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, todėl gydymo metu būtina užtikrinti, kad suvartojamas skysčių kiekis būtų gana gausiai atkurtas.

„Dehidratacija – kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei“, – įspėja I. Tamošaitienė.

Ar šalinti tonziles?

Gydytoja I. Tamošaitienė sako, jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijos, vaikui tenka kas dy mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikų, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju.

Kai kada vaikams taip dažnai skauda gerklę, tad tėvai ieško įvairių būdų, kaip vaikams padėti. Galbūt tonzilių šalinimo operacija galėtų būti išeitis?

Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu.

„Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, nebėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse, – pabrėžia gydytoja. – Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu. Tik po detalesnio ištyrimo LOR gydytojas galutinai apsisprendžia dėl tonzilių pašalinimo.“

Ko griebtis?

Peršalimo ligų ir gerklės skausmo viena iš profilaktinių priemonių yra dažnas patalpų vėdinimas, oro drėkinimas. „Vaikas neturėtų pervargti, kaip ir suaugusiesiems, siekiant išlaikyti tvirtą sveikatą, reikia laikytis taisyklingo darbo (vaikui darbas – darželis ar mokykla) ir poilsio režimo, mityboje užtikrinti įvairių maisto medžiagų, tarp kurių – vitaminų C ir D, pakankamai vartoti skysčių ir reguliariai pabūti gryname ore“, – pataria I. Tamošaitienė.

Vos tik atsiradus pirmiems gerklės skausmo simptomams rekomenduojama vaikui duoti gerti daugiau skysčių (drungno vandens, šiltų arbatų); drėkinti gleivinę purškalais, skirtais vaikams nuo 5–6 metų ir / arba čiulpiamomis pastilėmis, o mažesniems vaikams – gydomaisiais ledinukais ant pagaliuko, siekiant sumažinti springimo riziką; vyresniems vaikams galima pasiūlyti gerklę paskalauti namuose pasigamintu druskos tirpalu.

„Dėl medicinos priemonių vartojimo dažnumo ir preparato tinkamumo vaikams pagal amžių reikia laikytis griežtų rekomendacijų, kitaip gali pablogėti sveikata“, – akcentuoja LOR gydytoja.

Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5–7 dienas, būklė, taikant simptominį gydymą, negerėja, vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia, reikėtų kreiptis į LOR gydytoją.

Dažnai kartojantis gerklės skausmui neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį.

„Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais. Pastebėjus bet kuriuos iš šių simptomų, taip pat būtina kreiptis į LOR gydytoją“, – pabrėžia gydytoja I. Tamošaitienė.

Medikai kaltina ir tėvus. Sako, dalis jų – nesiklauso, su sergančiais vaikais keliauja prie jūros ar į užsienį, o skiepais nuo vėjaraupių – nesidomi. Apie tai pasakota LNK žiniose.

Bėrimai, karščiavimas, niežulys – tai vėjaraupių simptomai. Dėl vėjaraupių į Santaros klinikas  pateko ir vilnietė Veronika – užsikrėtė ketverių dukra.

„Sakė, pačiu laiku atvažiavome į ligoninę. Reabilitacijoje prabuvome penkias dienas“, – pasakojo Veronika.

Moteris įtaria, kad vaikas užsikrėtė darželyje.

„Visa grupėje, gal dešimt vaikų susirgo“, – teigė Veronika.

Būna išberta ne tik kūno išorė, bet kartais ir gleivinė.

„Tai yra virusinė infekcija, kuriai būdingas febrilus karščiavimas, temperatūra virš 38–39 laipsnių ir daugiau, būdingas ir vezikulinis  bėrimas“, – akcentavo Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Santaros klinikose tokių pacientų dabar kaip niekad daug.

„Tokia išskirtinė situacija, tai ką matome dabar“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Įprastai vėjaraupiai gydomi namuose, tačiau dabar daliai prireikia ir intensyviosios terapijos skyriaus ar chirurginio gydymo.

„Viena pagrindinių komplikacijų yra antrinės bakterinės odos infekcijos. Antrinės bakterinės odos infekcijos kartais komplikuojasi sepsiu, tuomet jau reikia intensyviosios terapijos“, – teigė I. Ivaškevičienė.

Tokia situacija ne tik Vilniuje.

„Dabar ženklus padidėjimas yra tų komplikuotų vėjaraupių. Šiuo metu turime turbūt penkis komplikuotų vėjaraupių atvejus“, – teigė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius.

Įprastai vėjaraupiais sergama rudenį ir pavasarį. Dabar pacientų antplūdis prasidėjo nuo rudens ir nesibaigia.

„Būna išberta ne tik kūno išorė, bet kartais ir gleivinė. Jie nenori gerti, valgyti, dehidratuoja, tampa vangūs“, – sakė D. Varaškevičius.

Kas atsitiko, kad vėjaraupiai tapo tokie pavojingi? Anot specialistų, yra ir tėvų indėlio.

„Vyrauja putų purškimas, kai visas kūnas išpurškiamas tomis putomis. Purškiama ne vieną, o daug kartų. Kūno nemaudant susidaro plėvelė ir po ja sėkmingai prasideda antrinė bakterinė infekcija“, – pabrėžė D. Varaškevičius.

„Turi būti namų režimas. Tėvelių pirmas klausimas būna – ar galima eiti į lauką, ar galime bendrauti su kitais vaikais“, – pasakojo Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja Živilė Mikalauskienė.

Gydytoja sako, kad dalis tėvų vėjaraupius lygina su sloga, neįvertina rizikų, važiuoją visur, net į užsienį.

„Taip, yra tokių tėvų, kurie slepia, skrenda į Turkiją su vėjaraupiais sergančiais vaikais“, – sakė Ž. Mikalauskienė.

„Praeitais metais buvo 14,5 tūkst. atvejų. Dabar turime beveik 12 tūkst. sausio–gegužės mėnesiais“, – akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Edita Jegelevičienė.

Vėjaraupių susirgimų šuolis – akivaizdus, bet, panašu, grįžtame į prieškovidinę situaciją.

„Norėčiau nuraminti, nes vertinant ilgesnį laikotarpį, tarkim dešimties metų, situacija gerėja. Pavyzdžiui, 2014 metais turėjome net 22 tūkst. vėjaraupių atvejų“, – sakė E. Jegelevičienė.

Imunitetas prieš kovidą ir po jo gydytojams kelia klausimų.

„Vaikai buvo izoliuoti kurį laiką, tos infekcijos plitimo nebuvo“, – sakė D. Varaškevičius.

Vienintelė apsauga – skiepai.

„Dažnas atsakymas yra toks, kad nežinojo apie skiepus“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Klausta ir pacientų nuomonės.

„Kad tik kuo greičiau paskiepyti. Baisios pasekmės ir tikrai kvaila neskiepyti vaikų“, – sakė mažylio mama.

„Kaip galvojate, ar geriau paskiepyti, ar kad natūraliai persirgtų?,“ – klausta kitos mamos.

„Neįsivaizduoju... Gal natūraliai“, – atsakė mama.

„Kurie tėvai skiepija, tai skiepija visomis vakcinomis, įskaitant ir nuo vėjaraupių“, – teigė Ž. Mikalauskienė.

Vakcina mokama, reikia dviejų dozių, o už jas gali tekti sumokėti apie 100 eurų.

Natūralus gimdymas ar cezario pjūvis – nuo metų pradžios moterys jau turi teisę pasirinkti pačios. Tiesa, sostinėje bent kol kas cezario pjūvio savo noru pageidauja vos kelios.

„Dvi pacientės yra kreipusios į mūsų gimdymo namus dėl cezario pjūvio“, – konstatavo Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas.

„Moterys gali norėti gimdyti atliekant cezario pjūvį dėl įvairių priežasčių. Vienos galbūt – dėl ankstesnės patirties, nes buvo labai sunkus natūralus gimdymas“, – sakė Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis naujai tvarkai negaili kritikos. Sako, vargu, ar ją iš viso galima būtų vadinti pasirinkimo laisve. Mat, jei moteris neturi jokių rimtų medicininių problemų, dėl kurių ji negali gimdyti natūraliai, tai tiek už konsultacijas, tiek už cezario pjūvio operaciją turi susimokėti pati.

„Klausimas, ar moteris, kuri turi sveikatos draudimą, moka mokesčius, ar ji vis dėlto turi mokėti visą 100 proc. iš savo kišenės, t. y. 2–3 tūkstančius eurų“, – svarstė Seimo narė Morgana Danielė.

Klausimas, ar moteris, kuri turi sveikatos draudimą, moka mokesčius, ar ji vis dėlto turi mokėti visą 100 proc. iš savo kišenės, t. y. 2–3 tūkst. eurų.

 

„Man atrodo normalu, jei pacientas reikalauja kažkokių išskirtinių sąlygų, kad už jas ir susimokėtų“, – teigė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Tiesa, moteris, kuri pageidauja cezario pjūvio, gydytojų turi būti gerai informuota apie galimas pasekmes.

„Medicininės indikacijos turėtų būti aukščiau nei pacientės norai“, – aiškino J. Sejonienė.

Taip pat – turėti vadinamų santykinių indikacijų, tarp kurių įrašyta, pavyzdžiui, ir gimdymo baimė. 

„Dėl pastarojo teiginio kyla klausimų dėl jos įrodymo. Ar tai turės būti psichiatro išrašas, atsispindėti ligos istorijoje ir pan., kas dabar lydima didelės stigmos“, – sakė M. Danielė.

Tačiau labiausiai moteris piktina tai, kad pasirinkus cezario pjūvio operaciją, iš savo kišenės tektų susimokėti ir už galimų komplikacijų gydymą. Tokią tvarką kritikuoja net medikai.

„Komplikacijų apmokestinimas, kaip minėjau, nėra būdingas jokiai kitai medicinos procedūrai. Būtų toks labai išskirtinis, keliantis daug diskusijų, nes neaišku, kaip jį apibrėžti“, – nuogąstavimų neslėpė M. Danielė.  

„Komplikacijų apmokestinimas iš viso yra baudžiamoji priemonė, kuri ir atgrasė, ir gąsdino moteris“, – teigė M. Pukelienė.

Vos kelis mėnesius galiojusią tvarką SAM suskubo taisyti.

Komplikacijų apmokestinimas iš viso yra baudžiamoji priemonė, kuri ir atgrasė, ir gąsdino moteris.

„Pakeitime numatoma atsisakyti šios pozicijos. Už komplikacijų gydymą po cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu bus apmokoma iš sveikatos draudimo biudžeto lėšų“, – informavo SAM patarėja Aimė Dumšienė.

SAM tikina, kad pakeitimai turėtų įsigalioti netrukus, tačiau ir be to dar lieka daug neatsakytų klausimų.

„Pirmiausiai mums patiems reikėtų įsivardinti, kas tai yra cezario pjūvio operacija pagal moters norą. Pagal tai, kokia dabar Lietuvoje priimta tvarka, vis dėlto suponuoja, kad tai yra cezario pjūvis, nesvarbu, ar pirmas, ar pakartotinas“, – kalbėjo Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė.

Medikai sako pasigendantys ir tėvo vaidmens šiame procese. Nors galutinį žodį, daryti cezario pjūvį ar ne, vis tiek priima medikai, baiminamasi piktnaudžiavimo. Kitų šalių patirtis rodo, kad liberalizavus cezario pjūvio operacijų tvarką, jų skaičius vidutiniškai išauga nuo 2 iki 5 proc.

– Kokie plaučių uždegimo simptomai?

– Dažniausiai į plaučių uždegimą komplikuojasi virusinės infekcijos. Įprastai liga prasideda peršalimo simptomais: sloga, kosuliu, gerklės skausmais. Padidėja ir kūno temperatūra. Dažniausiai tai tęsiasi keletą dienų. Jeigu imuninė sistema silpnesnė, liga gali komplikuotis į plaučių uždegimą. Pacientai pajunta, kad tas peršalimas tapo ne toks: atsiranda didesnis bendras silpnumas, temperatūra pakyla iki 39 laipsnių ir daugiau. Kylant jai, purto šaltkrėtis, sumažėja apetitas. Taip pat juntamas sunkumo jausmas krūtinėje, atsiranda dusulys, kosulys. Tuomet jau reikėtų sunerimti. Retai kada plaučių užsidegimas prasideda nuo pirmos dienos.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Ar tiesa, kad plaučių uždegimas labai klastingas ir žmogus gali net nekarščiuoti?

– Tiesa. Ir tai labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Būna, skundžiasi skausmu krūtinėje, dusuliu, kamuoja kosulys, o temperatūros nėra. Vyresniems pacientams neretai atsiradę orientacijos sutrikimai, atminties susilpnėjimas irgi gali būti plaučių uždegimo požymis. Ypač jei lydi kosčiojimai, skausmas krūtinėje, galima įtarti šios ligos pradžią ir vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Vyresniems pacientams neretai atsiradę orientacijos sutrikimai, atminties susilpnėjimas irgi gali būti plaučių uždegimo požymis.

– Ar namuose patiems galima išsigydyti plaučių uždegimą ir kaip jis gydomas?

–  Didžioji dalis sergančių plaučiu uždegimu ir yra gydomi namuose. Pagrindinis vaistas – antibiotikai. Laiku ir tinkamas skirtas antibakterinis gydymas būna veiksmingas. Tik norėčiau perspėti, kad nereikia pulti ieškoti vaistinėlėje antibiotikų likučių ir šiais vaistais gydytis nuo pat pirmos dienos. Bet jei temperatūra kyla, silpnumas ir   intoksikacija stiprėja, tuomet  antibiotikai išties reikalingi. Bet kokiu atveju, pirmiausiai rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją, kad atliktų tyrimus, ar tikrai prasideda bakterinė infekcija.

– Kai kurie plaučių uždegimo atvejai gali baigtis labai liūdnai – ir mirtimi?

– Taip, matome ir uždelstų atvejų, kai pacientai kreipiasi per vėlai. Net jausdami pablogėjimą vis dar delsia, kol pagaliau atvežami į ligoninę jau prasidėjus kvėpavimo  nepakankamumui, sunkios ar kritinės būklės – su vieno ar abiejų plaučių  pažeidimais. Tokiais atvejais prireikia gydymo ir reanimacijos skyriuje. Pacientams, kurie gydomi stacionare, skiriami ir antibiotikai, ir deguonies terapija. Tiesa, dalis plaučių uždegimu sergančių pacientų būna gydomi ligoninėje dėl gretutinių lėtinių ligų, nes būna sunkesnė  ligos eiga. Ir norėčiau nuraminti, kad didžioji dalis, laiku pradėjus gydymą, pasveiksta.

Dažniausiai tie jų "faktai" yra laužti iš piršto, grynas prasimanymas.

Bet net jei viskas, ką jie sako, būtų tiesa, tai nepaneigia vakcinos efektyvumo kovojant su pandemija.

Juk operuojant kokį nors apendicitą irgi pasitaiko mirčių atvejų.

Pasitaiko mirčių ir tarp gimdyvių, bet niekas nebando protestuoti, kad nereikia daryti operacijų, nereikia gimdyti ir panašiai.

Protestuoti reikėtų, jei atsakingos už žmonių sveikatą ir gyvybę tarnybos nesirūpintų žmonių apsauga.

Dabar dalis keistai mąstančių žmonių faktiškai protestuoja dėl to, kad medicinos tarnybos ir valdžia nori apsaugoti juos nuo baisaus viruso užkrato.

Labai gaila, jog dalis žmonių vaikšto dažnai formaliai medicinine kauke prisidengę burną ir pasmakrę, o juk reikia tą kaukę dėti tiek ant burnos, tiek ant nosies.

Pastaruoju metu nemalonu matyti ir tai, jog labai padažnėjo mėtomų kur papuola panaudotų kaukių. Tokie žmonės laiko sunkiu veiksmu išmesti tokią panaudotą kaukę ten, kur reikia, į šiukšlių dėžę.

Kodėl paskui visai svetimas žmogus turi rinkti tokių nesusipratėlių išmėtytas kaukes?

Sukėlė rimtų komplikacijų

COVID-19 gydytoja susirgo pernai gruodį. Pakilus temperatūrai ir atsiradus šaltkrėčiui, nedelsiant kreipėsi į medikus. Gydymo įstaigoje atlikus tyrimus, buvo nustatyti virusinei infekcijai būdingi požymiai ir COVID-19 infekcija. "Iš pradžių gydžiausi namuose, tačiau po dviejų dienų atsirado kosulys, prastėjo deguonies įsotinimas kraujyje, – prisimena Dalia. – Pakartotinai atvykus į ligoninę, gydytojai nustatė COVID-19 ligos sukeltą plaučių uždegimą. Taip pat dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo man reikėjo stacionaraus gydymo."

Moteris parą laiko praleido Kauno klinikų COVID-19 antrajame skyriuje, tačiau nuolat prastėjant sveikatos būklei, nuspręsta ją perkelti į Intensyviosios terapijos kliniką. "COVID-19 liga komplikavosi ir sukėlė abipusį plaučių uždegimą, sparčiai progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, – apie pacientės būklę kalba ją gydęs Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojas anesteziologas-reanimatologas profesorius Vidas Pilvinis. – Jai taip pat atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, po kurios nustatyta dar viena klastingos ligos komplikacija – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas – hemoraginis insultas."

Negalėjau patikėti, kad nuo ligos pradžios praėjo mėnuo ir kad dėl jos sukeltų komplikacijų nevaldau dešinės kūno pusės.

V.Pilvinio teigimu, pacientei taikytas patvirtintas sunkios COVID-19 ligos formos gydymas: deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, priešvirusinis gydymas, leidžiama imuninė persirgusių COVID-19 liga pacientų plazma, antibiotikai.

Buvo praradusi savarankiškumą

Reanimacijoje Dalia praleido beveik mėnesį, o dirbtinė plaučių ventiliacija jai taikyta net dvi savaites. Jos būklė gerėjo, tačiau liga paliko savo pėdsakus ir beveik visiškai atėmė iš pacientės savarankiškumą. "Pagerėjus kvėpavimo funkcijai, buvau perkelta tolesniam gydymui į Kauno klinikų Pulmonologijos kliniką, o po kelių dienų – į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę, – atvirauja moteris. – Tuo metu negalėjau patikėti, kad nuo ligos pradžios praėjo mėnuo ir kad dėl jos sukeltų komplikacijų nevaldau dešinės kūno pusės."

Pasak Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo profesoriaus Raimondo Kubiliaus, kasdienėje veikloje pacientei reikėjo pagalbos: "Moteris pati negalėjo atsisėsti lovoje, jai reikėjo didelių pastangų, kad galėtų savarankiškai pavalgyti."

Padarinys: pasak R.Kubiliaus, persirgusieji COVID-19 kartais jaučia bendrą organizmo nusilpimą, ilgai išliekantį nerimą, depresiją, ilgai varginantį kai kurių organizmo funkcijų neatsikūrimą.

Dėl prarasto savarankiškumo, nusilpusių rankų ir kojų raumenų jėgos, sutrikusios pusiausvyros bei silpnumo, ligoninėje Daliai taikyta kompleksinė reabilitacijos programa. "Reabilitacijos komandos specialistų tikslas buvo sugrąžinti pacientei bent dalinį savarankiškumą, kad ji galėtų atsisėsti, bent kelias minutes sugebėtų pastovėti. Ilgainiui intensyvus gydymas pradėjo duoti rezultatų – moteris ne tik galėjo atsistoti arba atsisėsti, bet ir pradėjo vaikščioti su vaikštyne, o vėliau ir be jos", – teigia profesorius.

Siekė sugrįžti į darbą

R.Kubilius priduria, kad sveikti Dalios padėjo ir didelė jos pačios motyvacija. "Vos tik atvykusi į ligoninę, ji išsikėlė sau tikslą, kad galės vaikščioti, rašyti, vairuoti automobilį ir sugrįžti į darbą", – pasak jo, visa reabilitacijos komanda džiaugiasi, kad per intensyvų tris mėnesius trukusį reabilitacijos laikotarpį pavyko šiuos lūkesčius išpildyti. – Pacientės Dalios istorija dar kartą parodo, koks klastingas yra šis virusas, tačiau profesionalus gydytojų darbas, individualizuotų reabilitacijos priemonių kompleksiškumas ir pacientų motyvacija gali padėti grįžti į visavertį gyvenimą."

"Norisi paraginti žmones įsiklausyti į medikų ir specialistų rekomendacijas bei pasiskiepyti COVID-19 vakcina. Tikiu, kad ji gali padėti išvengti sunkių šios ligos komplikacijų" – teigia Dalia.

Gydytojai primena, kad, persirgę COVID-19 liga ir pajutę liekamuosius šios ligos reiškinius, turėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į reabilitacijos specialistus. "Net ir tuos pacientus, kurie persirgo lengva COVID-19 ligos forma, vargina liekamieji COVID-19 ligos reiškiniai, – tikina R.Kubilius. – Ši liga yra susijusi su organizmo nusilpimu, ilgai išliekančiu nerimu, depresija ir ilgai varginančiu kai kurių organizmo funkcijų neatsistatymu. Pacientams, persirgusiems šia liga, galima padėti grįžti į įprastą gyvenimą. Siekiant sugrąžinti susilpnėjusias biosocialines funkcijas, jiems būtina taikyti intensyvią individualizuotą reabilitacijos programą."

Moteris prisipažino kovą persirgusi koronavirusu ir skundžiasi neturinti galimybių gydytis ligos sukeltą komplikaciją – pneumoniją.

A. Zuokienė piktinasi, jog Vyriausybė jau parengė galimybių pasą pramogoms, bet, moters nuomone, jis labiau žmonėms reikalingas dėl galimybių gydytis.

„Prašau galimybės gydytis komplikacijas po COVID-19 paso.

Kovo viduryje persirgau COVID-19 ir tokiems kaip aš Vyriausybė jau paruošė galimybių pasą pramogauti, tačiau man labiau aktualus galimybių pasas gydytis komplikaciją – pneumoniją“, – feisbuke atvirauja A. Zuokienė.

Moteris pasakojo apie gana sunkią ligos eigą ir gydantis patiriamus sunkumus. Buvusi Seimo narė piktinasi, kad valstybė jai nė kiek nepadėjo, o vaistai gydyti koronaviruso sukeltą plaučių uždegimą nėra kompensuojami.

„Sužinojus apie diagnozę man buvo šokas – prieš metus pasiskiepijau nuo pneumokoko, nei karto gyvenime nesirgau plaučių uždegimu.

Ir štai dar viena valstybės dovana – po COVID-19, sergant pneumonija – tai nėra kompensuojamas vaistas.

Ir štai – pirmas kartas – CRB 157, deguonies saturacija iki 85-90, aukšta temperatūra, plaučiuose pakitimai. Gydymasis – tik stacionare. Tačiau juk turi būti alternatyvos.

Karščiavimo klinikos panaikintos, paslaugos dienos stacionaruose ar ambulatoriškai tokiems pacientams kaip aš neteikiamos. Belieka privati klinika, kurioje man kasdien leidžia milžiniškas antibiotikų dozes. Aš laiminga, kai penktą parą CRB nukrenta iki 22. Pereiname prie plataus veikimo geriamų antibiotikų. Ir štai dar viena valstybės dovana – po COVID-19, sergant pneumonija – tai nėra kompensuojamas vaistas.

Valstybė man nei kiek nepadėjo. Padėjo konkretūs gydytojai, slaugytojos. Dieve, saugok juos“, – feisbuke rašė A. Zuokienė.

Savo įraše moteris išreiškė prašymą suteikti galimybių pasą ne tik pramogoms, bet ir gydymuisi.

„Kreipiuosi į biurokratus – suteikite galimybių gydytis pasus tokiems kaip aš, susidūrusiems su pokovidinėmis komplikacijomis, bei tūkstančiams ligonių, turinčių lėtines, onkologines ligas ir pan.

Realiai, o ne teoriškai. Ne pažadais, o pateikiant realius algoritmus, realią pagalbą“, klausimą dėl galimybių paso veikų srities kėlė A. Zuokienė.

„Tai susiję su koronaviruso infekcija užsikrėtusių pacientų gydymu, baime užsikrėsti ir dėl nepakankamos jų sveikatos priežiūros“, – sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.

Pacientai, bijodami užsikrėsti koronavirusine infekcija, vengė vizitų pas gydytojus. Pasak prof. M. Miglino, ta baimė suprantama, nes šių pacientų imuninė sistema yra slopinama medikamentų, todėl COVID-19 liga užsikrečiama lengviau, sergama sunkiau. Pastebėta, kad vienintelė buvusi išeitis – nuotolinė kontrolė – ne visada buvo gera.

„Lėtinės inkstų ligos priežastys – padidėjęs ir tinkamai nekoreguojamas kraujospūdis bei cukrinis diabetas. Gydytojai nefrologai, kardiologai, endokrinologai ir šeimos gydytojai bandė pacientus konsultuoti ir ligų gydymą kontroliuoti nuotoliniu būdu, bet ne visada tai pavykdavo – dalis pacientų visai nuo kontrolės „nutrūko“, vizitai buvo praleidžiami, tyrimai neatliekami, dėl to ligos koreguotos nepakankamai. Dėl šių priežasčių didesnei nei įprastai daliai pacientų gali grėsti inkstų veiklos sutrikimai“, – sakė M. Miglinas.

Gydytojai nefrologai sulaukia vadinamųjų uždelstų atvejų – dėl pandemijos metu sustabdytų įprastinių planinių procedūrų šiuo metu sulaukia pacientų su infekcijomis, taip pat su kateterių, fistulių problemomis.

Apžvelgdami metus trunkančią pandemiją, galime konstatuoti, jog šis laikotarpis turėjo įtakos ir pacientams, gyvenantiems su transplantuotu inkstu.

„Daugiau teko valdyti inksto atmetimo reakcijų, ypač pirmosios pandemijos bangos metu (vasarą). Tokią situaciją lėmė pacientų baimė vykti į gydymo įstaigas – praleisdavo vizitus, patys koreguodavo imunosupresinius vaistus, – sako prof. M. Miglinas. – Šiuo metu, kai transplantuoti ir dializuojami pacientai jau paskiepyti, tikimės, tai padės sustabdyti koronaviruso infekcijos plitimą tarp šios itin pažeidžiamos pacientų grupės.“

2020 metais koronavirusine infekcija sirgo 226 dializuojami pacientai ir 75 pacientai, gyvenantys su transplantuotu inkstu.

Pandemijos atgarsiai nefrologijos moksle

Pandemijai tęsiantis pasaulyje skelbiama nemažai duomenų apie inkstų ligomis sergančių, dializuojamų ir gyvenančių su transplantuotu inkstu pacientų gydymą nuo koronavirusinės infekcijos, mirtingumo statistiką, galimas gydymo korekcijas imunosupresiniais vaistais. Inkstų ligos – vienos iš dažniausių registruojamų COVID-19 komplikacijų.

Net ir nesirgusiam inkstų liga, kas dešimtam pacientui po koronavirusinės infekcijos sutrinka šių organų veikla. Jei sutrikimo laipsnis sunkus, reikia dializių – didėja ir mirties rizika.

„Ūminis inkstų pažeidimas yra ne tik dažna ir grėsminga COVID-19 komplikacija su mirties rizika, bet ir įveikus ligą ne visada inkstų veikla atsinaujina, lieka negrįžtamų inkstų pažeidimų. Prognozuojama, kad lėtinėmis inkstų ligomis sergančiųjų daugės“, – apibendrina prof. M. Miglinas.

Kovo 11 d. minima Pasaulinė inkstų diena. Šią dieną didelis dėmesys skiriamas ypač jautriai pacientų grupei – hemodializuojamiems pacientams. Prof. M. Miglinas sako, kad pandemijos laikotarpiu šie pacientai neišvengiamai turėjo kontaktuoti su personalu ir kitais pacientais, nes vizitai dializės procedūroms būtini tris kartus per savaitę.

„Geroji žinia yra ta, kad medicinos mokslas ieško galimybių pakeisti dializuojamų pacientų priežiūros modelius, kad būtų daugiau namų terapijos, kad būtų išvengta kontaktų – todėl neabejotinai daugės peritoninės dializės, atliekamos namuose“, –  teigia prof. M. Miglinas. 

Namų dializė (Lietuvoje – peritoninė dializė) ne tik leidžia išvengti kelionės į dializės centrą ir procedūros jame. Pastebėta, kad taip ilgesnį laiką išsaugoma liekamoji inkstų veikla, mažiau ribojama mityba, geresni parametrai po inksto transplantacijos. Pacientai gali laisvai keliauti ir išlikti socialiai aktyvūs, todėl pasibaigus karantinui namų izoliacija jiems vėl grąžins visavertį gyvenimą.

Didžiąją dalį išaugusio mirčių skaičiaus lėmė kraujotakos sistemos ligos, kurios Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Manoma, po išaugusių mirčių skaičiumi gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Milda Kovaitė apgailestavo, kad daug žmonių neįvertina koronaviruso klastingumo, jie mano, kad tai tik peršalimas, bet ši liga gali sukelti daug žalos sveikatai. Atlikę ne vieną tyrimą apie šio koronaviruso poveikį sergantiesiems lėtinėmis ligomis mokslininkai įsitikinę, kad ne mažiau svarbu nei imuniteto stiprinimas yra teisinga kraujotakos kontrolė. Mokslininkų duomenimis, trombozė  yra viena pavojingiausių COVID-19 komplikacijų.

Koronaviruso infekcija sukelia organizme bendrą uždegiminę reakciją, dėl šios priežasties aktyvėja krešėjimo sistema ir didėja rizika, kad kraujagyslėse susidarys trombų.

– Kokią įtaką COVID-19 infekcija turi širdies bei kraujagyslių ligoms?

– Yra pastebėta, kad dalis sergančiųjų koronaviruso infekcija miršta dėl trombozės komplikacijų. Yra keli mechanizmai, dėl kurio vystosi veninės trombozės, taip pat ir arterinės trombozės, nors jos pasitaiko rečiau. Įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 20-30 proc. pacientų, gydomų ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos, gresia trombozė, o ištyrus reanimacijoje gydomus pacientus,  paaiškėjo, kad jiems trombozės rizika dar didesnė – apie 50 proc. Netgi plaučių kraujagyslėse gali susidaryti krešulių. Tai rodo, kad koronavirusas provokuoja pavojingą protrombotinę būklę.

– Kuo yra svarbi tokia mokslininkų išvada?

– Kurį laiką vyravo nuomonė, kad koronavirusas labiausiai taikosi į plaučių audinį, veikia plaučių alveoles. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jis sugeba pažeisti taip pat endotelio ląsteles, o tai yra vidinis kraujagyslių sienelių dangalas. Koronaviruso infekcija sukelia organizme bendrą uždegiminę reakciją, dėl šios priežasties aktyvėja krešėjimo sistema ir didėja rizika, kad kraujagyslėse susidarys trombų. Taip dažniausiai atsitinka venose (kojų giliųjų venų trombozė), ilgainiui šie trombai gali nukeliauti su kraujo tėkme į plaučių kraujagysles.  Joms užsikimšus, dar labiau trūksta deguonies.

Pastebėta, kad kai kuriems pacientams vystosi diseminuota intravaskulinė koaguliacija, tai yra kitoks krešėjimo sutrikimas. Tokio sutrikimo metu vienose kraujagyslėse formuojasi krešuliai, o kitur – kraujuoja, o tai sukelia  krešėjimo faktorių išsekimą. Todėl visi į ligonines patekę koronaviruso infekcija sergantys pacientai nuo pirmųjų dienų yra gydomi profilaktine antikoaguliantų dozė, toks gydymas gali būti tęsiamas ir tada, kai pacientai išrašomi į namus.

Iki šiol mokslininkai diskutuoja apie tai, kokia turėtų būti skiriama antikoaguliantų dozė, nustačius COVID-19 infekciją. Viena iš natūralių alternatyvų kraujotakos sutrikimų ir trombozės profilaktikai yra natokinazė – tai fermentas, išgautas iš fermentuotų sojos pupelių.  Lyginant su kitais antikoaguliantais ir fibrinolitikais, natokinazė nesukelia šalutinių poveikių, ji lengvai pasisavinama žarnyne. Yra šalių, kuriose natokinazė net įtraukta į anesteziologų gydymo schemas, yra rekomenduojama  skirti natokinazę kartu su heparinu.

– Ar mokslinių tyrimų išvados gali būti taikomos klinikinėje praktikoje?

– Kiekvienas tyrimas yra svarbus. Mes dabar žinome, kad visiems ligoniams, kurie dėl COVID-19 infekcijos pateko į ligoninę, turi būti skiriami krešėjimą mažinantys vaistai. O šeimos gydytojams yra  svarbu tai, kad išleisti iš ligoninės pacientai turėtų būti atidžiau stebimi. Būna ir taip, kad žmogus persirgo COVID-19 infekcija, buvo išleistas iš ligoninės į namus ir staiga numirė, o viena iš priežasčių - tai tromboembolinė komplikacija. Tokiu būdu koronavirusas didina širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumą.

– Kai kas mano, kad koronavirusas elgiasi kaip gripo virusas, nes taip pat sukelia peršalimo negalavimus?

– Gripas nėra siejamas su tromboze. Gripas sukelia virusinį plaučių uždegimą (kaip ir koronavirusas, kuris tiesiogiai veikia plaučių audinio ląsteles alveolocitus). Taip pat gripas gali pažeisti širdies raumens ląsteles ir sukelti ūmų  širdies nepakankamumą. Ši komplikacija yra taip pat siejama su padidėjusiu mirtingumu, ypač jaunų žmonių tarpe.

Tuo tarpu koronavirusas yra labiau pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, ypač  tiems, kuriuos vargina įvairios lėtinės ligos. Tačiau mes niekada negalime garantuoti, ar nemirs užsikrėtęs koronavirusu vaikas. Koronavirusas sukelia tromboembolinių komplikacijų taip pat darbingo amžiaus žmonėms.

Liūdniausia, kad mes nežinome, kas laukia persirgusių COVID-19 infekcija, kokių gali būti atokių pasekmių, dar nėra sukaupta tokių duomenų.

Liūdniausia, kad mes nežinome, kas laukia persirgusių COVID-19 infekcija, kokių gali būti atokių pasekmių, dar nėra sukaupta tokių duomenų. Akivaizdu, kad dėl masinio sergamumo koronaviruso infekcija Lietuvoje didėja taip pat sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat ir mirtingumas. Bus daugiau komplikuotų infarktų, bus užleistų būklių – tik šie rezultatai paaiškės  tada, kai pandemija pradės slūgti. Taip pat padaugės ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, pablogės jų būklė.

– Kuo gali būti naudingi augaliniai preparatai?

– Žmogaus kūne yra keletas fermentų, atsakingų už kraujo krešėjimą, tačiau yra tik vienas – plazminas, kuris skaido netirpų kraujo baltymą fibriną (kai kuriais atvejais fibrinas yra naudingas, pavyzdžiui, žaizda negalėtų sugyti be fibrino).

Yra įrodyta, kad augalinės medžiagos taip pat gali gerai skaidyti fibriną. Pavyzdžiui, natokinazė, 1980-asiais  japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi įrodė, kad natokinazė geba skaidyti fibriną, atlikdama panašų procesą kaip ir žmogaus organizme esantis plazminas, tačiau  natokinazės efektas yra maždaug keturis kartus didesnis.

Nors dar trūksta klinikinių tyrimų su natokinaze ir COVID-19, vis daugiau medikų ir mokslininkų siūlo naudoti natokinazę kaip priemonę, mažinančią COVID-19 komplikacijas. Įprasti trombolitikai yra injekciniai, trumpalaikio vartojimo ir sukelia šalutinių poveikių, todėl jie netinka ilgalaikei trombozės profilaktikai, o natokinazė galėtų pagerinti infekcinėmis ir uždegiminėmis ligomis sergančių pacientų klinikinę prognozę.

– Karantino metu daugelis žmonių priversti atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo? Ką pataria kardiologai?

– Bėda ta, kad dėl karantino atsirado daug griežtų apribojimų, o sėdėjimas ir nejudrumas yra pavojingas kraujagyslėms kaip ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, nutukimas. Sveika gyvensena, svorio  korekcija, subalansuota mityba – tai yra labai svarbu karantino metu. Mes negalime sau leisti atsipalaiduoti.

Investuoti į save  karantino metu reiškia sportuoti, mankštintis, neleisti aptingti raumenims ir rūpintis savo kraujotaka. Jeigu didžiąją dienos dalį sėdime, mažai judame, vien dėl nejudros sulėtėja kraujotaka, o lėtėjant kraujo tėkmei, greičiau susidaro krešulių. Mažai judantys žmonės turėtų praturtinti savo mitybą veikliosiomis medžiagomis, kurios mažina krešulių pavojų.

– Ar galima sakyti, kad įtarus koronaviruso infekciją ar sulaukus teigiamo testo, būtina pasirūpinti savo kraujotaka?

– Jei užsikrėtęs žmogus gydosi namie, naudinga praturtinti organizmo atsargas ne tik imunitetui skirtais vitaminais, mineralais, bet ir natokinazės fermentu. Visi turime stengtis, kad neišsivystytų COVID-19 infekcijos sunki forma ir nebūtų krešulių pavojaus. Tuo tarpu aspirinas ir krešėjimą mažinantys vaistai nėra rekomenduojami pacientams, jei jie nesigydo ligoninėje.  Nėra taip, kad žmogus sugalvojo kurį laiką gerti aspirino tablečių, ir viskas bus gerai. Turi būti aiškios indikacijos, kada galima vartoti aspiriną. Tai gali nuspręsti tik gydytojas.

Gerai kraujotakai reikalingi taip pat antioksidantai, o vienas stipriausių yra alyvuogių aliejuje esantis hidroksitirozolis. Hidroksitirozolis ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir stiprina organizmo antioksidacines sistemas. Laboratoriniai tyrimai parodė hidroksitirozolio antivirusinį aktyvumą – ši nedidelė polifenolinė molekulė sėkmingai slopino įvairias gripo viruso atmainas, taip pat paukščių ir kiaulių gripo sukėlėjus.

Dar vienas svarbus patarimas užsikrėtus koronavirusu – negalima nutraukti vaistų vartojimo, jeigu juos skyrė kardiologas. Susirgus koronaviruso infekcija, gydymas nuo širdies ir kraujagyslių ligų lemia geresnį išgyvenamumą.

Sinusitas dažniausiai glaudžiai susijęs su peršalimu ir kyla, kai virusai pažeidžia viršutinių kvėpavimo takų gleivines. „Sinusitas prasideda, kai nuo slogos pabrinksta gleivinė, sinusų angos ir kanalai susiaurėja, juose pradeda kauptis gleivės, kurios kelia spaudimą, skausmą ir tampa puikia terpe virusams ir bakterijoms veistis“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Pasak jos, sinusitas dažnai yra netinkamai gydyto peršalimo pasekmė. Žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, sinusitas gali kilti vos suslogavus.

Dažniausiai sinusitą lydi spaudimas ir skausmas skruostikauliuose, už akių, viršutiniame žandikaulyje. Užklupus sinusitui kūno temperatūra būna aukštesnė nei 38,5 laipsniai, pastebimos žalios, geltonos ar rusvos nosies išskyros. Taip pat sergant sinusitu susilpnėja kvapo ir skonio pojūtis, jaučiamas stiprus nuovargis, perštėjimas ryklėje, gerklose, trachėjoje, neįprastas dusulys, balso užkimimas ir kosulys. Sergantys sinusitu gali susidurti su nemaloniu kvapu iš nosies, užgultomis ausimis.

Vaistininkė įspėja, kad nesirūpinant sinusitu, jis gali tapti lėtiniu, kuris gydomas chirurginiu būdu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors sinusito komplikacijų pasitaiko retai, jos gali būti labai rimtos. E. Ramaškienė įspėja, kad dėl komplikacijų gali prasidėti akiduobės infekcija ir regos nervo uždegimas.

Kuo skubiau į gydytoją derėtų kreiptis, jeigu patino veidas arba vokai, sumažėjo regos aštrumas, ėmė dvejintis akyse, atsirado stiprus vienos ar abiejų kaktos pusių skausmas ir patinimas – visa tai gali būti ūmaus sinusito komplikacijų požymiai. Pūliai iš sinusų gali prasiveržti ir į smegenis, sukeldami pūlinį meningitą – ūminį galvos smegenų dangalo uždegimą. Negydomas sinusitas gali sukelti ir vidurinės ausies ar plaučių uždegimą.

„Eurovaistinės“ specialistė taip pat pastebi, kad dalis žmonių sinusitu serga dėl nosies polipų ar pakrypusios nosies pertvaros.

Gydytojų rekomendacijos svarbios

Kilus rimtai sinusų infekcijai, didžioji dauguma gydytojų paskiria antibiotikų ir kitų medikamentinių priemonių. „Eurovaistinės“ sveikatos specialistė akcentuoja, kad šią ligą gydyti reikia atsakingai ir laikytis visų gydytojo nurodymų.

Norint greičiau pasveikti sveikatos specialistė rekomenduoja nosies ertmes plauti druskingu vandeniu. Jį galite pasiruošti patys: stiklinėje šilto vandens ištirpinkite po ketvirtadalį arbatinio šaukštelio maistinės sodos ir valgomosios druskos. Taip pat rekomenduojama pakvėpuoti žaliosios arbatos arba ramunėlių žiedų garais.

Vaistininkė sako, kad esant užgultai nosiai, naudingos karšto vandens su eteriniais aliejais (mentolio, eukalipto, pipirmėtės, arbatmedžio, kedro, citrinos ar rozmarino) inhaliacijos. Ieškantiems kitų natūralių būdų vaistininkė rekomenduoja dėti ant sinusų šiltus kompresus, kurie gali sumažinti jų skausmą ir spaudimą, suaktyvinti mikroskopinius plaukelius sinusų ertmėje, todėl gleivėms bus lengviau pasišalinti.

Sergant sinusitu negalima vartoti alkoholio, nes, pasak vaistininkės, dėl to pasigamina daugiau ir tirštesnių gleivių. Ji taip pat rekomenduoja vengti aštrių prieskonių, nes jie turi įtakos nosies užgulimui. Norint išvengti sinusito labai svarbu visapusiškai stiprinti imunitetą, šaltuoju metų laiku dėvėti galvos apdangalus, tinkamai gydyti slogą. Vaistininkė įspėja, kad degongestantus reikėtų vartoti atsakingai.

Peršalus, sergant gripu ar alergija, sinusai paburgsta ir juose susikaupia gleivės. Norint išvengti bakterinio sinusito, patariama skystinti gleives, taip jos lengviau pasišalins. Sveikatos specialistė E. Ramaškienė taip pat pataria gerti šiltų arbatų, vandens (ne mažiau nei šešias stiklines per dieną), kvėpuoti garais, pabūti garų pilname duše.