Neišrūšiuotos ir neperdirbtos jos išlieka nesuirusios ilgą laiką:

• popierius ir kartonas – 2 metus;

• metalinės konservų dėžutės – 90 metų;

• plastikinės pakuotės – 200 metų;

• stiklainiai, buteliai – 900 metų.

Kadangi pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis, jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei, tausojami mūsų planetos gamtiniai ištekliai. Todėl labai svarbu pakuočių atliekas išskirti iš bendro susidarančių atliekų srauto, jas rūšiuoti ir tinkamai atsikratyti, taip užtikrinant, kad nebus teršiama aplinka, o jų antrinis panaudojimas padės išsaugoti daug įvairių gamtinių resursų.

Miestų ir gyvenviečių gyventojai tinkamai atsikratyti įsigytų prekių pakuočių atliekomis gali:

- mesdami surūšiuotas pakuotes į viešose vietose pastatytus specialius pakuočių atliekų konteinerius (geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, žalias – stiklui, mėlynas – popieriui);

- mesdami išrūšiuotas pakuotes į privačiose gyvenamųjų namų valdose esančius konteinerius pagal pakuočių atliekų surinkėjo pateiktas instrukcijas;

- pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas, – priduodami pakuočių atliekų supirkimo punktuose, esančiuose maisto prekių prekybos vietose.

Kad būtų lengviau rūšiuoti, pakuotė žymima sutartiniais ženklais. Naudojami tokie pakuotės medžiagų žymėjimai: trikampio viduryje paprastai yra vienas ar du skaičiai, kurie nurodo medžiagos tipą: 1–19 plastikas, 20–39 popierius ir kartonas, 40–49 metalas, 50–59 mediena, 60–69 audiniai ir tekstilė, 70–79 stiklas, 80–99 kombinuota pakuotė.

Dažniausiai gyventojai spyglius pradėjusias mesti eglutes ima krauti prie atliekų konteinerių.

Sausį Klaipėdos mieste eglutės dar bus surenkamos ir išvežamos perdirbimui į žaliųjų atliekų aikšteles.

Gyventojams patariama pasidairyti vietų, kuriose jau pastatyti būtent eglutėms ir jų šakoms skirti konteineriai.

Įvairiuose miestuose egzistuoja skirtingos tvarkos. Pavyzdžiui, Palangoje eglutes galima palikti tam tikroje aptvertoje aikštelėje prie šunų vedžiojimo aikštelės.

Sausį Klaipėdos mieste eglutės dar bus surenkamos ir išvežamos perdirbimui į žaliųjų atliekų aikšteles.

Tačiau dažniausiai pajūrio krašto miestuose ir miesteliuose žaliaskarės surenkamos pastačius specialiai pažymėtus konteinerius.

Šventojoje gyventojai kviečiami eglutes atnešti į seniūnijos kiemą.

Plungės miesto seniūnija kviečia žmones atnešti savo namuose nupuoštas eglutes prie pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių ir jas dėti prie konteinerių aikštelės išorinės dalies.

Surinktos eglutės bus išvežamos nuo sausio 8 d.

Klaipėdos regiono gyventojai raginami nupuoštas eglutes ir jų šakas atvežti į atliekų surinkimo aikšteles, kur jos bus kompostuojamos.

Pasiruošimas naujam rūšiavimui vykdomas dviem kryptimis. Dumpiuose, šalia Klaipėdos regioninio sąvartyno, naujame ceche sumontuoti ir išbandomi maisto apdorojimo įrenginiai. Čia bus sutvarkomos ir perdirbimui paruošiamos iš regiono gyventojų atgabentos maisto atliekos.

Kita kryptis – rūšiavimo priemonių įsigijimas, pastatymas ar išdalinimas Klaipėdos ir Neringos savivaldybių teritorijose. Būtent šių savivaldybių maisto rūšiavimo infrastruktūra ir surinkimu yra įpareigotas pasirūpinti KRATC. Kitos Vakarų Lietuvos savivaldybės šį procesą nusprendė organizuoti savarankiškai.

Maisto atliekų surinkimui Klaipėdos daugiabučių kiemuose pastatyti antžeminiai konteineriai, o pusiau požeminėse konteinerių aikštelėse yra įmontuota atskira sekcija su rudu dangčiu.

„Visoje Europoje maisto atliekos metamos į ruda spalva paženklintus konteinerius. Taip pat bus rūšiuojama Klaipėdoje bei Neringoje“, – pasakojo Alma Balevičienė, KRATC projektų vadovė.

Tiesa, Neringoje konteineriai atrodys kitaip nei uostamiestyje. Tai bus ne stacionarūs, o stumdomi antžeminiai konteineriai, pastatyti šalia jau įrengtų pusiau požeminių konteinerių aikštelių, o vasaros sezonu – dar ir šalia labiausiai turistų lankomų vietų. Tuo tarpu Klaipėdos individualių valdų savininkai gavo arba turi kuo skubiau pasiimti dviejų talpų komplektus maisto atliekų rūšiavimui: 10 litrų talpos virtuvinį kibirėlį ir 60 litrų talpos lauko konteinerį.

„Konteineriai suteikiami tik pasirašius priėmimo–perdavimo aktą. Kai šis formalumas išpildomas, konteinerių komplektai atvežami ir paliekami prie klaipėdiečių namų“, – aiškino A. Balevičienė. 

Kas iš nuosavame name gyvenančių klaipėdiečių dar negavo maisto rūšiavimo įrangos, turėtų  kreiptis į KRATC tel. 8 800 133 44 arba e. p. kokybe@kratc.lt.

Svarbu pažymėti, kad 2024 m. žiemos mėnesiais maisto atliekos dar nebus renkamos, kadangi naujai pastatytuose įrenginiuose vyks pridavimo inspektuojančioms tarnyboms procedūros. Jei gyventojai jau pripildė naujuosius konteinerius, rekomenduojama juos išstumti kartu su komunalinių atliekų konteineriu. Atliekų surinkėjai ištuštins abu konteinerius.

Konteinerių ir rūšiavimo priemonių įsigijimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“.

O maisto atliekų apdorojimo įrenginių statyba Dumpiuose finansuojama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Kaip susitikime su Neringos gyventojais pasakojo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai, maisto atliekų surinkimo tvarka nebus vienoda visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniuje maistą nurodoma rūšiuoti į oranžinės spalvos maišelius ir išmesti į komunalinių atliekų konteinerius. Klaipėdoje pastatyti atskiri konteineriai maisto atliekoms surinkti. Dar kitų savivaldybių gyventojams suteikti individualūs maisto atliekų rūšiavimo konteinerių komplektai. Todėl kai iš skirtingų Lietuvos vietovių poilsiautojai ar turistai suvažiuos į Neringą, vietiniams gyventojams teks paaiškinti, kaip maisto likučius dera tvarkyti šioje į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktoje teritorijoje.

Rūšiavimo tvarka neringiškių namuose bus tokia pati, kaip dabar rūšiuojamos komunalinės atliekos: virtuvėje į savo talpą įsikloję plastikinį maišelį gyventojai ar poilsiautojai mes maisto likučius, o prikauptą maišą reikės sandariai užrišti ir išmesti į arčiausiai esantį viešo naudojimo konteinerį rudu dangčiu.

Pagal Neringos savivaldybės patvirtintą tvarką, 30 konteinerių maisto atliekoms visus metus bus nuolatinėse vietose, o vasaros sezono metu, kai kurortus užplūsta didžiausias poilsiautojų srautas, lankomiausiose Neringos vietose laikinai bus pastatoma dar 10 konteinerių.

Neringos gyventojai teiravosi, ar jiems bus dalinami virtuviniai kibirėliai ar maišeliai, kaip yra daroma kitose šalies savivaldybėse. Tačiau, pasak KRATC atstovų, tokia galimybė šiuo metu nenumatyta – maisto atliekas bus galima mesti į savo įsigytus bet kokius plastikinius maišelius.

Kitas gyventojus neraminęs klausimas, ar nebus nemalonių kvapų. Kaip teigia specialistai, jei į lauko konteinerį išmetamas sandariai užrištas plastikinis maišas, maisto atliekos neužteršia konteinerio ir kvapams susidaryti nėra galimybės. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduotina maisto atliekų rūšiavimui naudoti popierinių maišų. Mat jie sudrėkę nėra nesandarūs ir maisto atliekos pasklinda po konteinerį.

Neringoje iš gyventojų surinktos maisto atliekos bus išgabenamos apdoroti į Dumpius. Ten, šalia Klaipėdos regioninio sąvartyno, yra pastatytas naujas maisto atliekų apdorojimo cechas, kur Klaipėdos mieste ir Neringoje surinktos maisto atliekos bus perrūšiuojamos, o iš maisto likučių paruošta biomasė cisternomis išvežama į pūdymo gamyklas, kur taps žaliava biometano bei derlingo komposto gamybai.

Dumpiuose pastatytas cechas su visa įranga yra finansuojami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Klaipėdos individualių valdų savininkams yra išsiusti laiškai su Konteinerio priėmimo aktu, kurį reikia pasirašyti ir grąžinti KRATC. Kai bendrovė gauna Klaipėdos gyventojo pasirašytą dokumentą, konteineriai yra atgabenami į jo namus, paliekami teritorijoje arba šalia vartelių.

Tačiau į gautus konteinerius maisto atliekų kol kas mesti nereikia – apie šių atliekų surinkimo pradžią bus paskelbta 2024 m. sausio mėnesį.

Jei klaipėdiečiai šį konteinerį jau pripildė maisto atliekų, jis bus ištuštintas surenkant komunalines atliekas.

Tačiau į gautus konteinerius maisto atliekų kol kas mesti nereikia – apie šių atliekų surinkimo pradžią bus paskelbta 2024 m. sausio mėnesį.

Tie Klaipėdos individualių valdų savininkai, kurie dar negavo individualaus maisto rūšiavimo konteinerio, turėtų pasirašyti konteinerio priėmimo aktą ir grąžinti KRATC vienu iš šių būdų:

1. Nuskenuoti (nufotografuoti) ir atsiųsti elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt.

2. Išsiųsti pasirašytą aktą pašto laišku adresu: Liepų g. 15,  LT–92138 Klaipėda.

3. Atnešti pasirašytą aktą į KRATC biurą Liepų g. 15, Klaipėdoje.

4. Atnešti pasirašytą aktą į kitus KRATC Klaipėdos padalinius: biurą Tomo g. 2, aikšteles Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13.

5. Elektroniniu būdu aktą galima pasirašyti savitarnos svetainėje https://mano.kratc.lt/.

Jei turite klausimų, kreipkitės telefonu 8 800 133 44, e. paštu kokybe@kratc.lt.

Maisto rūšiavimo priemonių įsigijimas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“. Surinktos maisto atliekos bus apdorotos maisto atliekų apdorojimo įrenginiuose, kurių įrengimą finansuoja Europos Sąjungos Sanglaudos fondas ir KRATC, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Skirtingai nei kituose miestuose, Neringa maisto atliekų rūšiavimui pasirinko ne individualius konteinerius, o kolektyvinius, kuriuos ketinama pastatyti viešose Nidos, Juodkrantės ir kitų kurortinių miestelių vietose. Jais naudosis tiek individualių namų savininkai, tiek daugiabučių gyventojai bei kurorto svečiai.

„Neringos specifika tokia, kad individualių namų kiemai yra maži, pritaikyti turizmo reikmėms ir negadinant vaizdo maisto rūšiavimo konteinerius įkomponuoti pavyktų ne visur. O kita ne mažiau svarbi mūsų pasirinkimo priežastis, kad maisto atliekų infrastruktūra turi būti nesunkiai randama bei prieinama Neringos kurorto svečiams, poilsiautojams, kurie sugeneruoja netgi didesnius atliekų srautus nei vietiniai gyventojai“, – pasirinkimą argumentavo Darius Jasaitis, Neringos meras.

Šiuo metu kurorto savivaldybės specialistai ruošia konteinerių išdėstymo schemą, pagal kurią vežėjas prieš pradedant maisto rūšiavimą Neringoje konteinerius sustatys į nurodytas vietas. Tai bus standartinio dydžio 1,1 m3 talpos plastikiniai stumdomi konteineriai rudu dangčiu.

Maisto rūšiavimo būdas bus analogiškas, kaip ir komunalinių atliekų: gyventojai namie į šiukšliadėžę įsiklos plastikinį maišelį, o jį pripildžius maisto likučių turės užrišti ir išmesti į konteinerį rudu dangčiu.

Iš Kuršių nerijos gyventojų maisto atliekos bus gabenamos į Dumpių regioninį sąvartyną. Čia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) stato apdorojimo cechą. Maisto atliekos specialiais įrenginiais bus perrūšiuojamos, atskiriamos nuo pakuočių ir paruošiamos perdirbimui. Vėliau apdorotas maisto atliekas pasiims jų perdirbėjai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia bent keletas jėgainių, kuriose biologiškai skaidžios atliekos – maisto likučiai, nuotekų dumblas, galvijų mėšlas – pūdomi uždaro tipo talpose. Iš jų išgaunamos biodujos panaudojamos energijos gamybai, o likusi masė perdirbama į derlingą kompostą.

Neringos ir Klaipėdos miesto maisto atliekų rūšiavimo sistemos kūrimo darbus administruoja ir koordinuoja KRATC, o projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrovės lėšomis.

Jau daugiau nei dešimtmetį Klaipėdoje šios atliekos surenkamos atskirai, jos išvežamos į Glaudėnų žaliųjų atliekų priėmimo aikštelę ir perdirbamos į vertingą kompostą. Todėl jokiu būdu žaliosios atliekos neturėtų patekti į komunalinių atliekų konteinerius, kur pūdamos nemaloniai „kvėpina“ aplinką.

„Šiemet Klaipėdos mieste keitėsi žaliųjų atliekų surinkimo tvarka, todėl norėtume klaipėdiečiams dar kartą priminti pagrindines taisykles“, – kalbėjo Rasa Jievaitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

Vienas iš pagrindinių pokyčių, kad medžių ir krūmų šakos ne tik turi būti supjaustytos iki 1 metro ilgio, bet ir sudėtos į didmaišius, kuriuos galima nemokamai užsisakyti tel. (8 46) 390 781 arba el. paštu kokybe@kratc.lt. Vietą, kur sudėti šakomis pripildytus didmaišius, reiktų iš anksto susiderinti su vežėju, nes tai turi būti vieta, kur gali privažiuoti žaliųjų atliekų surinkimo mašina. Svarbu ir tai, kad iki lapkričio 30 d. žaliosios atliekos Klaipėdoje surenkamos kartą per savaitę. Šaltuoju metų laiku, nuo gruodžio 1 iki kovo 31 dienos, tai daroma kartą per mėnesį.

„Palaidų medžių ir krūmų šakų palikti šalia konteinerių neleidžiama. Tai kuria netvarką mūsų kiemuose ir laikoma atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimu, už kurį skiriamos administracinės nuobaudos“, – pažymėjo R. Jievaitienė. Šiemet jau nubausti 33 tokie atliekų turėtojai.

Individualių namų gyventojai žaliųjų atliekų rūšiavimui turėtų naudoti specialius joms skirtus konteinerius, kuriuos nemokamai suteikia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Dar šiais metais KRATC individualių namų gyventojams nemokamai suteiks ir kompostines.

Medžių ar krūmų lapus, žolę, daržo atliekas ar derliaus likučius klaipėdiečiai gali sudėti į savo maišus (rekomenduotina – žalios spalvos) ir tvarkingai palikti juos prie konteinerių dieną prieš šių atliekų išvežimą. Surinkimo grafikai skelbiami www.kratc.lt. Šiuo būdu žaliąsias atliekas gali palikti tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojai. Reiktų įsidėmėti, jog žaliąsias atliekas maišuose gali palikti tik tie individualių namų gyventojai, kuriems žaliosios atliekos netelpa į tam skirtus konteinerius. Ne prie konteinerių palikti maišai nėra surenkami.

Sukaupiantys itin daug žaliųjų atliekų turėtų užsisakyti arba specialų didelės talpos konteinerį, arba patys žaliąsias atliekas savarankiškai nuvežti ir atiduoti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Kaukėnų g. 21, Glaudėnų k., tel. (8 633) 25 887. Klaipėdos miesto gyventojams ir namų administratoriams ši paslauga nemokama.

Daugiau informacijos rasite šioje atmintinėje.

KRATC nuotr.

Kad Jums rūšiuoti būtų patogiau, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nemokamai suteiks specializuotą įrangą: vieną virtuvinį kibirėlį ir vieną 60 l talpos lauko konteinerį su sandariu dangčiu ir kvapų neutralizavimo filtru.

Konteinerių komplektai bus suteikiami tik pasirašius Konteinerio priėmimo aktą.

KRATC e.savitarnoje https://mano.kratc.lt/ jau įdėta pasirašymo forma – tai paprasčiausias būdas sutvarkyti formalumus.

Kitiems klientams KRATC vėliau išsiųs laiškus su konteinerio priėmimo aktu, kurį reikės pasirašyti ir grąžinti KRATC vienu iš šių būdų:

1. Išsiųsti pasirašytą aktą su šiame laiške įdėtu voku adresu: Liepų g. 15, LT–92138 Klaipėda.

2. Atnešti pasirašytą aktą į KRATC biurą Liepų g. 15, Klaipėdoje.

3. Nuskenuoti (nufotografuoti) ir atsiųsti elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt.

Tik kai KRATC gaus Jūsų pasirašytą dokumentą, konteineriai bus atgabenti Jums į namus, paliekami teritorijoje arba šalia vartelių. Kada Klaipėdoje pradėsime atskirai rūšiuoti maisto atliekas, KRATC informuos vėliau.

Maisto atliekų rūšiavimas mažina aplinkos taršą, jas perdirbus išgaunamas ekologiškas kuras – biometanas, o apdorota biomasė paverčiama derlingu kompostu.

Primename, kad maisto ir kitų atliekų rūšiavimas Lietuvoje yra privalomas, o už tvarkos nesilaikymą taikomos Administracinės teisės kodekse numatytos sankcijos.

Jei turite klausimų, rašykite rinkliava@kratc.lt, skambinkite 8 800 13 344.

Panevėžio savivaldybė daro negirdėtą eksperimentą. Trūkus kantrybei specialiai kviesti transportą prie konteinerių sumestoms nerūšiuojamoms atliekoms rankioti, prisodino čia gėlių.

„Čia kova su vėjo malūnais – niekad nesibaigs“, – skeptiškai nusiteikęs buvo pakalbintas panevėžietis.

„Gal gėlėmis ir grožiu galima pakeisti pasaulį?“ – klausė žurnalistė. „Pirma reikia nuo žmonių mąstymo pradėti“, – užtikrintas buvo gyventojas.

„Kas iš to? Pasodino ir meta vėl iš naujo. Šalia mes“, – piktinosi kitas.

Galėjo būti ir blogiau, įžvelgia kiti: „Toliau krauna, bet prie gėlių nekrauna.“

O ir žiedų po pirmosios eksperimento nakties sumažėjo. Daugumai iš anksto gaila brangių gėlių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Čia nepabus tas grožis. Bus išlaužyta vaikų“, – įsitikinusi eksperimento nepasisekimu moteris.

„Prie mūsų namų buvo pasodinta labai daug medelių, tai liko du“, – panašų nepasiteisinusį pavyzdį pateikė kita panevėžietė.

Vos keturiems hortenzijų darželiams prie konteinerių įrengti 3 tūkst. eurų išleidusi savivaldybė atsargi, turėjo daugiau norų. 

„Pasodinta gėlių prie penkiolikos aikštelių – Beržų, S. Kerbedžio ir Kniaudiškių gatvėse. Tai tiesiog dabar pasirinkome kaip eksperimentą Kniaudiškių g. ir jeigu pasiteisins, tai tiesiog plėsime tuos gėlynus“, – apie buvusius ir esamus planus sakė Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė.

Savivaldybė numačiusi eksperimento trukmę, jei iki tol išmesti baldai, padangos ar statybinės atliekos hortenzijų nepražudys. „Metus tikrai kariausime, o jeigu iš tikrųjų nepasiteisins, tai tie krūmai, manau, atras vietą kitose miesto erdvėse“, – įsitikinusi R. Taučikienė.