„Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikus duomenų analizę nustatyta, kad kas trečias iš beveik 60 Lietuvoje veikiančios kredito unijos vadovas yra politinių partijų narys arba jo sutuoktinis, ar artimas giminaitis“, – pranešime teigė STT,

STT taip pat atkreipė dėmesį į palyginti neaukštus reikalavimus unijai įsteigti – jos galėtų būti steigiamos tam tikrai politinei organizacijai, jos politinei kampanijai finansuoti.

STT pažymėjo, kad politinė organizacija, norinti gauti paskolą iš unijos, turėtų tapti jos nare, dalyvauti valdyme, o tai nederėtų su šių organizacijų veiklos tikslais ir paskirtimi.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus politinės partijos ir komitetai gali gauti paskolą tik iš bankų.

Asmenys kaltinami didelės vertės svetimo turto iššvaistymu, svetimo turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu.

Įtariama, kad galėjo būti iššvaistyta beveik 230 tūkst. eurų, norėta iššvaistyti dar beveik 70 tūkst. eurų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos banko pranešimą po neplaninio inspektavimo. Jį atliekant nustatyta, kad vienas iš Vilniuje veikusios organizuotos grupės narių dirbo kredito unijoje ir turėjo prieigą prie klientų duomenų.

„Veikdami kartu asmenys galimai vykdė gerai apgalvotą schemą – kredito unijos darbuotojas bendrininkams perduodavo reikiamus duomenis, o šie ieškodavo asmenų, turinčių banko sąskaitas ir galėsiančių kaltinamiesiems išgryninti bei atiduoti pervestas kredito unijos klientų lėšas. Vėliau, siekdami pateisinti, įtariama, neteisėtas finansines operacijas, asmenys galimai klastojo dokumentus ir juos įtraukdavo į kredito unijos finansinę apskaitą“, – nurodoma pranešime.

Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad vienas iš organizuotos grupės narių, siekdamas naudos sau, galėjo savintis pinigus atskirai nuo likusių bendrininkų. Pasisavintų pinigų suma galėjo siekti 7,8 tūkst. eurų.

Anot pranešimo, siekdamas užmaskuoti neteisėtas operacijas, kaltinamasis, kaip įtariama, pagamino netikrus dokumentus ir juos įtraukė į kredito unijos finansinę apskaitą.

Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Svetimo turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Už dokumentų klastojimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT pareigūnai, tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Byla perduota Vilniaus apygardos teismui.

Pasak tarnybos, iš viso šioje byloje kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir pasisavinimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo, neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei neteisėto finansinių operacijų inicijavimo ir atlikimo pateikti devyniems asmenims. Jų tapatybių FNTT neatskleidžia, motyvuodama duomenų apsauga.

Ikiteisminį tyrimą teisėsauga pradėjo 2017 metais, gavus informacijos, kad iš Vilniuje veikusios kredito unijos atliekami įtartini pinigų pervedimai, svyruojantys nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Tuomet vykdytos operacijos metu FNTT pareigūnai sulaikė „Baltijos“ valdybos pirmininką, dokumentus nuo pareigūnų slėpti bandžiusią kasininkę ir dar du darbuotojus.

Netikėtą kredito unijos patikrinimą 2017-ųjų vasarą atliko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, kuri nusprendė stabdyti unijos veiklą ir paskirti jai laikinąjį administratorių. Po poros mėnesių „Baltija“ pripažinta nemokia.

Manoma, kad laikinai kredito unijos administracijos direktoriaus pareigas ėjęs asmuo, su kitu jam pavaldžiu asmeniu vykdė didelio masto klientų pinigų pasisavinimo schemą. Į ją taip pat buvo įtraukti ir keliasdešimt socialiai pažeidžiamų asmenų.

FNTT duomenimis, klientų sąskaitose esantys pinigai jiems nežinant buvo pervedami į kitų asmenų sąskaitas, nurodant, kad pinigai neva pervedami klientui nutraukus sutartį ar dėl kitų priežasčių.

Atlikdami pavedimus kaltinamieji klastojo ne tik klientų prašymus nutraukti sutartis, bet ir kasos išlaidų orderius bei kitus dokumentus.

Pavedimų į savo sąskaitas sulaukdavę teisėsaugos stebimi asmenys juos iškart išgrynindavo ir perduodavo tarpininkams. Dalį klientų pinigų kaltinamieji pervesdavo į Azijoje esančias sąskaitas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad per maždaug mėnesio laikotarpį kaltinamieji iššvaistė per 2,55 mln. eurų, beveik 800 tūkst. eurų pasisavino ir dar bemaž 430 tūkst. eurų ketino iššvaistyti.

Tyrimo metu taip pat buvo apribota kaltinamųjų nuosavybė į daugiau nei 81 tūkst. eurų vertės turtą ir beveik 500 tūkst. eurų piniginių lėšų. Areštuotos lėšos grąžintos kredito unijai.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras.

Taip pat G. Sabeckis įpareigotas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Per šį laikotarpį, dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo nuteistam telšiškiui teks atlyginti ir kredito unijai padarytą daugiau nei 84 tūkst. eurų žalą.

Kartu su juo teista unijos iždininkė Nomeda Jacenkienė nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti apskaitą buvo atleista pagal laidavimą. Teismo sprendimu N. Jacenkienė įpareigota per šešis mėnesius sumokėti daugiau nei 560 eurų dydžio įmoką į Nukentėjusių nusikaltimų asmenų fondą.

Bylos duomenimis, 2016-2017 metais G. Sabeckis, būdamas Telšiuose veikusios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ vadovu, pasisavino beveik 90 tūkst. eurų vertės turtą – pinigines lėšas, daiktus, statybines medžiagas.

2016-ųjų rugsėjį ir 2017-ųjų sausį G. Sabeckis pateikė kredito unijos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodė išmokėjęs 14 tūkst. eurų dviem asmenims. Nustatyta, kad pinigus iš tiesų pasisavino pats unijos vadovas.

Taip pat panašiu laikotarpiu jis iš kredito unijos seifo paėmė beveik 72 tūkst. eurų ir neužfiksavo to jokiuose apskaitos dokumentuose.

2017-ųjų sausį, veikdamas kartu su N. Jacenkiene, kredito unijos vadovas suklastojo du grynųjų pinigų paėmimo kvitus, kuriuose nurodė 20 tūkst. eurų grąžinantis dviem terminuoto indėlio sutartis nutraukiantiems indėlininkams. Nustatyta, kad ir šiuos pinigus pasisavino G. Sabeckis.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. Sabeckis pasisavino ir 4 tūkst. eurų vertės kredito unijos pastatui remontuoti skirtas medžiagas, kurias panaudojo savo sūnaus namo remontui.

Teisme G. Sabeckis savo kaltę pripažino iš dalies, o N. Jacenkienė kaltę pripažino visiškai.

Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos pačių kaltinamųjų, liudytojų parodymais, kita byloje esančia surinkta medžiaga.

Bankrutavusios kredito unijos „Žemaitijos iždas“ civilinis ieškinys teisme patenkintas iš dalies  – priteisiant unijai iš G. Sabeckio 84241,28 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Antradienį į policiją kreipęsi kredito unijos atstovai nurodė, kad praėjusią savaitę unijos buhalterė elektroniniu laišku gavo neva vadovo nurodymą atlikti tarptautinį 32,9 tūkst. eurų pavedimą ir pinigus pervedė.

Vėliau paaiškėjo, jog vadovas nurodymo pervesti pinigus nedavė, pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Jų teigimu, informacija Registrų centrui galėjo būti nepateikta per klaidą.

Sekmadienį LRT laida „Savaitė“ skelbė, kad Registrų centro duomenys rodo, jog B. Markauskas yra nenutraukęs ryšių su kredito unija ir asociacija.

„Gargždų taupos“ administracijos vadovas Vidas Budginas BNS kalbėjo, kad B. Markauskas unijos paskolų komiteto veikloje nebedalyvauja nuo praėjusių metų pradžios.

„Tai yra klaidinga informacija. Jis buvo (paskolų komiteto nariu – BNS). Jis nuo 2017 metų kovo 29 dienos nebeėjo tų pareigų, o nuo 2017 metų sausio 1 dienos nebedalyvaudavo posėdžiuose“, – tvirtino V. Budginas.

B. Markauskas žemės ūkio ministru tapo 2016 metų gruodžio 13 dieną, o Seimo nariu – tų metų lapkričio 14 dieną.

Anot V. Budgino, Registrų centrui informacija apie B. Markauską galėjo būti netyčia nenusiųsta.

„Registrų centrui turėjo notaras perduoti, reikės išsiaiškinti. Kai pasakė, kad yra, aš pats nustebau. Reikėtų išsiaiškinti, ar čia ne iki galo dokumentai nuėjo. Aš dar pats negaliu jums atsakyti į šį klausimą, aš pats dabar išsiaiškinsiu tai, kodėl jis neišregistruotas“, – tvirtino V. Budginas.

Jis teigė, kad paskolų komiteto nariai atlyginimų negauna ir dirba visuomeniniais pagrindais.

„Aš čia nematau jokio pažeidimo. Jie dirbo visuomeniniais pagrindais ir absoliučiai negavo nė vieno cento“, – sakė V. Budginas.

Tuo metu Pieno gamintojų asociacijos atstovas Eimantas Bičius BNS sakė, kad B. Markauskas iš tarybos pasitraukė 2016 metų lapkritį.

„Yra pas mus 2016 metų lapkričio mėnesio pradžioje pateiktas prašymas dėl pasitraukimo, vėliau buvo tarybos sprendimas, kad jis nebe narys“, – kalbėjo E. Bičius.

Jis tvirtino, kad asociacija turi problemų su Registrų centru, nes jis registruoja naujus narius, tačiau neišregistruoja buvusių tarybos narių.

2004-aisiais Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų, įskaitant ir dalyvavimą įmonės, įstaigos ar organizacijos kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose, negali jai atstovauti.

Savo viešų ir privačių interesų deklaracijoje B. Markauskas nurodo, kad santykius su Pieno gamintojų asociacija nutraukė 2016-ųjų lapkričio 7-ąją, apie eitas ar einamas pareigas „Gargždų taupa“ kredito unijoje deklaracijoje nenurodoma.

B. Markauskas praėjusią savaitę apsisprendė trauktis iš ministro pareigų, jis pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių. Premjeras S. Skvernelis teigė, kad ministerijai B. Markauskas vadovaus iki birželio 1-osios, siekiant sklandžiai užbaigti darbus.

B. Markauskas kritikos sulaukė naujienų portalui 15min.lt paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas. B. Markauskas teigia turėjęs žodinius savininkų sutikimus. Ministrą atsistatydinti paragino prezidentė D. Grybauskaitė.

Įtarimai pareikšti bendrininkų grupę sudariusiems 8 asmenims. Tarp įtariamųjų - kredito unijos valdybos ir Paskolų komiteto nariai, administracijos vadovai ir kiti asmenys. Pareigūnai kredito unijoje ir jų gyvenamosiose vietose Kaune ir Vilniuje atliko daugiau nei 10 kratų. Nustatyta, kad vienas unijos vadovų važinėja prabangiu automobiliu „Hummer“, tačiau gyvena savivaldybei priklausančiame bute

Lietuvos bankas dar vasarį „Taupkasę“ paskelbė nemokia.

FNTT tiria aplinkybes apie tai, kad 2015-2017 metais atsakingi kredito unijos darbuotojai sudarė, kaip įtariama, nepagrįstus sandorius dėl šimtus tūkstančių siekiančių tantjemų ir paskolų suteikimo savo pačių valdomoms bendrovėms.

Išaiškinta, kad dabar jau nemokios kredito unijos vadovai naudojosi dviem prabangiais automobiliais „Bentley“ ir „Porsche“, kurie buvo įsigyti ir išlaikomi unijos lėšomis.

Vasario viduryje Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją „Taupkasė“ nemokia ir visam laikui atšaukė jos licenciją. Be to, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba ne kartą nustatė „Taupkasės“ veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų, už kuriuos taikė poveikio priemones. 2015 metų liepą, įvertinus atlikto tyrimo rezultatus, Lietuvos banko sprendimu nuo valdybos nario pareigų nušalintas kredito unijos valdybos narys.

Pernai rugsėjį, įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus, dėl daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų ir rimtų apskaitos pažeidimų, nuo pareigų buvo nušalinta administracijos vadovė ir valdybos pirmininkė, o unijai apribotas skolinimas.

Lapkritį unijai paskirta bauda už netinkamą klientų informavimą, o gruodžio pabaigoje apribota jos veikla ir paskirtas laikinasis administratorius.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metais yra pripažinęs negaliojančiu „Taupkasės“ sprendimą, kuriuo Paskolų komiteto nariams buvo išmokėta daugiau kaip 720 tūkst. eurų tantjemų. Paskolų komiteto nariai ir pirmininkas buvo įpareigoti grąžinti lėšas, kurios gautos pažeidžiant įstatymus.

Pati „Taupkasė“ skelbė skųsianti Lietuvos banko prašymą skelbti bankrotą, nes, anot jos, tokiu atveju įmonės turtas bus išparduotas mažesne verte ir dėl to nukentės pajininkai.

Lietuvos banko duomenimis, „Taupkasės“ turtas šių metų sausio pabaigoje sudarė 20,5 mln. eurų, pagal turto dydį ji buvo dvylikta kredito unija Lietuvoje ir vienijo 3,2 tūkst. narių.

Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų - 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 - Vilniuje). Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų - Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje - 4).

„Taupkasė“: FNTT tiria jau ištirtą istoriją

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) paskelbus, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kredito unijos „Taupkasė“, ši tikina, kad tiriama jau išaiškinta istorija.

„Pranešama, kad tyrimas atliekamas dėl neva neteisėtai panaudotų beveik 800 tūkst. eurų. Tačiau tai yra 3 metų senumo istorija, kurios pagrindas - 2015 metais išmokėti daugiau kaip 700 tūkst. eurų tantjemų. Iš kurių daugiau kaip 130 tūkst. eurų grąžinta, nes toks buvo teismo sprendimas. Grąžinimas nutrauktas Lietuvos bankui sustabdžius „Taupkasės“ veiklą“, - teigiama „Taupkasės“ pranešime.

„Taupkasė“ primena, kad tantjemas išmokėjo tuomet, kai unija 2014 metais uždirbo daugiau kaip 1 mln. eurų pelno, ir tai vadina atsiskaitymu su investuotojais.

„Taupkasės“ atstovai įsitikinę, kad, kreipęsis į FNTT, Lietuvos bankas siekia užtildyti kredito unijos narius, kad šiek nebekovotų dėl unijos pinigų teismuose“, - tikinama pranešime.

Unija nurodė, kad jos nariai taip pat kreipėsi į STT ir FNTT dėl galimai laikinojo administratoriaus suklastotų unijos finansinių rodiklių. „Taupkasė“ tikina, kad jie kardinaliai skiriasi nuo 2017 metų pabaigoje buvusių rodiklių.

„Taupkasė“, be to, tikina, kad Lietuvos bankas nepagrįstai kaltina jos administraciją skleidžiant informaciją apie bankroto administratoriaus užmokestį. Anot jos, prašyme teismui bankroto administratorius pats nurodo 131,8 tūkst. eurų sumą kaip norimą užmokestį už vieną mėnesį.

Banko sprendimas nesuprantamas

Lietuvos banko pranešime teigiama, kad laikinasis administratorius nustatė, jog Taupkasė nevykdo svarbiausio su mokumu susijusio – kapitalo pakankamumo rodiklio ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui – normatyvo, todėl unijos veikla negali būti stabili. Tiesa, nei viešai išplatintame pranešime apie licencijos atšaukimą, nei unijos vadovybei šie normatyvų skaičiavimo rezultatai nebuvo pateikti.

Nors unijos nariams ir vadovybei kyla labai daug klausimų dėl tokio Lietuvos banko sprendimo, Taupkasė neturi galimybės ginčyti sprendimo dėl licencijos panaikinimo teisme, kadangi tokie Lietuvos banko sprendimai pagal galiojančius įstatymus neskundžiami.

Taupkasės finansinė būklė 2017 m. gruodžio 28 d. duomenimis atitiko visus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatytus reikalavimus. Nepaisant 2017 m. patirtų nuostolių (0,17 mln. eurų), Taupkasė atitiko pagrindinį mokumo principą (unijos turtas viršijo turimus įsipareigojimus). Todėl kyla klausimas, kaip per mažiau nei du mėnesius unija galėjo tapti nemoki, įvertinant tą faktą, kad šiuo laikotarpiu Taupkasei buvo paskelbtas moratoriumas, kurio metu unija paslaugų teikti negalėjo, o jos veiklą prižiūrėjo Lietuvos banko paskirtas laikinasis administratorius. Išsamesnės informacijos, kuo remiantis Lietuvos banko valdyba pripažino uniją nemokia, neskelbiama.

Daugiau informacijos suteiksime e. paštu taupkase@nariams.lt arba tel. 8 695 48 132.

Lietuvos bankas su unijos atstovais nebendravo

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankui priėmus sprendimą sustabdyti Taupkasės veiklą, unijos nariai per itin trumpą laiką net tris kartus kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos apie esamą situaciją ir tikslių duomenų apie Taupkasės kapitalo rodiklius pateikimą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė, o narių siekio didinti unijos kapitalą nebuvo paisoma.

Taupkasės vadovybė taip pat dėjo dideles pastangas siekdama išsiaiškinti priežastis, kurios trukdė tolesnei unijos veiklai, ir galimybes didinti kapitalą, tačiau Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nepatenkino unijos vadovybės prašymų dėl susitikimo aptarti susidariusios situacijos bei tolesnės unijos veiklos perspektyvų.

Neaiškūs kapitalo rodiklių skaičiavimai

Visi unijos veiklos rodikliai ir finansiniai rezultatai metų pradžioje buvo perskaičiuoti ir įvertinti Lietuvos banko paskirto laikinojo administratoriaus, o Taupkasės narių siūlymas leisti unijos veiklos rezultatus įvertinti nepriklausomam auditoriui atmestas.

Į Taupkasės administracijos vadovo pateiktą prašymą suteikti išsamesnės informacijos apie atliktus unijos veiklos rezultatų skaičiavimus iki šios dienos neatsakyta.

Taupkasės vadovybei nesuprantama išvada, kad unijos veiklos nuostoliams padengti reikėtų didelės nuosavų lėšų dalies, nors pagal verslo planą, kuris buvo pateiktas Lietuvos bankui, unijos veiklos rezultatai jau pirmajame šių metų ketvirtyje turėjo būti teigiami, buvo vykdomas netgi optimistinis verslo plano variantas. Todėl lieka neaišku, kokiais skaičiavimais ir motyvais buvo pagrįstas sprendimas atimti unijos veiklos licenciją.

Sieks sugrąžinti klientams jų turtą

Šiuo metu laukiama teismo paskelbimo datos, kada bus svarstomas Lietuvos banko prašymas skelbti Taupkasei bankrotą.

Kredito unijos vadovybė ir aktyvūs nariai teisme ruošiasi kovoti dėl galimybės apsaugoti Taupkasės turimą turtą ir neleisti jo iššvaistyti, kadangi pradėjus vykdyti bankroto procedūrą, dažnu atveju, turtas yra išparduodamas gerokai mažesne verte. Tai reikštų, kad unijos nariai patirtų nuostolių ir neatgautų dalies ar viso savo turimo pajaus.

Taupkasės vadovai teisme sieks apginti galimybę patiems administruoti ir įgyvendinti likvidavimo procesą, kad narių patirti nuostoliai būtų kuo mažesni arba kad nariai jų visai nepatirtų.

Perspektyvos – tapti banku

"Taupkasės" administracijos vadovas Algirdas Kučinskas pripažįsta, kad unijos vadovams, užuot užsiėmus jos plėtra ir įgyvendinus 2018 m. suplanuotus darbus, jau antrą mėnesį tenka teisinėmis priemonėmis ginti unijos interesus ir kelti klausimus dėl Lietuvos banko sprendimų pagrįstumo. Vienas iš jų – galimybė "Taupkasei" tapti specializuotu banku.

"Sugebame dirbti labai konkurencingai – pas mus vidutinės palūkanos paskoloms yra iki 30 proc. mažesnės nei sektoriaus vidurkis. Tad nieko keisto, kad taip greitai auginome klientų skaičių ir taip greitai pasiekėme pelningos veiklos etapą. Apmaudu, kad, priartėję prie pelno ir pasiruošimo tapti banku, mes gavome geltoną kortelę, kalbant futbolo terminais. Tačiau, nepaisant susiklosčiusios situacijos, artimiausiu metu planuojame vėl pradėti dirbti visu pajėgumu", – sako A.Kučinskas.

Padėję indėlius uždirbo

Pernai "Taupkasės" indėlininkai, kurių yra per tūkstantį, iš palūkanų uždirbo 340 tūkst. eurų. Pasak vadovo, tokias sąlygas pasiūlyti gali tik nedaugelis finansinių įmonių.

Dėkojame klientams už jų palaikymą, atsiprašome dėl patiriamų nepatogumų.

"Dar mažiau finansinių įmonių yra tokios stabilios, kaip mūsų unija. Turime labai mažai rizikingų paskolų, palyginti su kitomis unijomis ir netgi su bankais, tokių paskolų yra mažiau net iki kelių kartų. Esame bene disciplinuočiausia unija. O tai, matyt, kažkam nepatinka. Ypač kai žmonės pradėjo pas mus refinansuoti bankų paskolas, nes jos refinansuojamos mažesnėmis palūkanomis", – svarsto vadovas.

Atsiprašo dėl nepatogumų

Nauji klientai veiklos apribojimo metu negali tapti unijos nariais ir naudotis unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

Paskolų turėtojai įmokas turi mokėti įprastine tvarka pagal numatytus grafikus (vėlavimai skaičiuojami įprastine tvarka). Kol kas negalima padengti visos turimos paskolos, jeigu žmogus to nori. Teks palaukti, kol bus visiškai atnaujinta unijos veikla.

Dar vienas nepatogumas – tai, kad laikinojo administratoriaus sprendimu teko laikinai uždaryti klientų aptarnavimo centrus Maironio gatvėje ir "Megoje". Dėl šios aplinkybės šiuo metu nėra galimybės įmokas sumokėti grynaisiais. Kol kas įmokas už paskolas galima atlikti tik pervedimais.

"Dedame visas pastangas, kad apribojimai būtų panaikinti vasario 28 d. Dėkojame klientams už jų palaikymą, atsiprašome dėl patiriamų nepatogumų. Tikime, kad juos galėsime kompensuoti su kaupu, kai pradėsime dirbti įprastu režimu", – patikina A.Kučinskas.

Tačiau prieš pat Naujuosius Lietuvos bankas pranešė kelioms savaitėms pristabdantis unijos veiklą. „Taupkasės“ administracijos vadovas Algirdas Kučinskas stebisi tokiais radikaliais Lietuvos banko sprendimais ir tikisi, kad ši istorija tėra nesusipratimas.

– Metų pabaiga „Taupkasei“ nebuvo lengva dėl Lietuvos banko sprendimų. Kokia situacija šiandien?

– Nors dėl Lietuvos banko veiksmų susidūrėme su tam tikrais trukdžiais ir negalėjome veiklos vystyti taip, kaip planavome, vis dėlto 2017 m. baigėme labai gerais rezultatais. Dėl klientų pasitikėjimo ir augančio jų skaičiaus, jau 2018 m. pirmąjį ketvirtį planavome dirbti pelningai.

Dabartinę situaciją vertiname kaip priverstines atostogas, ne kitaip. Kol šiuo metu „Taupkasės“ darbuotojai ilsisi, vyksta unijos kapitalo stiprinimas, tikintis, kad viskas greitu metu grįš į įprastines vėžes.

Turiu pripažinti, kad tenka dirbti keistokomis sąlygomis. Iš vienos pusės procesai nesustoję, nes žmonės, gavę mūsų paskolas, jomis naudojasi bei tvarkingai moka įmokas, indėlininkai ir toliau kaupia palūkanas. Iš kitos pusės stebime, kaip mūsų įmonėje dirba paskirtas administratorius. Kai kurie jo veiksmai mums yra nesuprantami ir nepriimtini, todėl jau kreipėmės į atitinkamas institucijas.

Taip pat kreipėmės ir į teismą dėl, mūsų nuomone, neadekvačių Lietuvos banko veiksmų. Esame įsitikinę, kad nenusipelnėme tokio Lietuvos banko elgesio su mumis.

– Stebint iš šalies atrodė, kad jūsų kredito unija dirba tvarkingai. Ar taip ir yra?

– Visiškai. Štai keli faktai. Per pastaruosius trejus metus „Taupkasės“ kapitalo ir paskolų portfelio augimas buvo ženkliai didesnis už viso kredito unijų sektoriaus vidurkį. Mums labai svarbi išduodamų paskolų kokybė, kuri tris kartus viršija sektoriaus vidurkį. Tai reiškia, kad atsakingo skolinimo praktika, naudota sparčios kreditavimo plėtros metu, pasiteisino.

Mūsų santykį su klientais labai gerai atskleidžia Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, pagal kurį net devyni iš dešimties „Taupkasės“ klientų yra patenkinti teikiamomis paslaugomis ir naudotųsi jomis dar kartą. 2017 m. per mėnesį laiko vidutiniškai aptarnaudavome beveik 2 tūkst. dėl paskolų besikreipiančių asmenų, tačiau jas gaudavo tik apie 6 proc. klientų. Siekdami efektyviai aptarnauti tokį didelį klientų srautą, sukūrėme paskolų valdymo sistemą, kuri padeda efektyviau įvertinti klientų mokumą ir valdyti rizikas.

Mūsų veiklos principai įrodo, kad nesivaikome tikslo greitai uždirbti didelį pelną, o kaip tik nuosekliai laikomės Lietuvos bankui pateikto veiklos plano. 2017 m. unijos veiklos rezultatai yra geresni, nei buvo numatyta optimistiniame veiklos plane.

– Kodėl unija, vykdžiusi pelningą veiklą, 2015 m. tapo nuostolinga?

– Taip, 2014 m. uždirbome rekordinį pelną – 1,04 mln. eurų, tokiems sėkmingiems rezultatams didžiausią įtaką turėjo investicijos į vertybinius popierius. 2015 m. pradžioje veikla vis dar buvo pelninga (536 tūkst. eurų), tačiau 2015 m. birželio mėnesį Lietuvos bankas apribojo kredito unijų investicijų galimybes į vertybinius popierius. Tuomet „Taupkasei“ per trumpą laiką teko paimti visus į vertybinius popierius investuotus pinigus ir pradėti labai aktyvų skolinimą. Pradėję skolinti lėšas pasirinkome konservatyvų skolinimo planą, skolinant lėšas tik mokiems klientams nedidelėmis sumomis, individualiai vertinant klientų finansinę būklę, palaipsniui didinant išduodamų paskolų skaičių ir įvedant naujus paskolų produktus. Tokia situacija lėmė, kad 2015–2017 m. buvo patiriami nuostoliai.

Praktika, naudota sparčios kreditavimo plėtros metu, pasiteisino ir „Taupkasė“ artėja pelningos veiklos link. Jau pirmasis 2018 m. ketvirtis turėjo būti pelningas.

– Kokie jūsų planai 2018 m.?

– Kaip jau minėjau, svarbiausias 2018 m. tikslas – įvykdžius keliamus reikalavimus gauti Lietuvos banko leidimą persitvarkyti iš unijos į lietuviško kapitalo specializuotą banką. Šiuo tikslu yra stiprinimas „Taupkasės“ kapitalas.

Kitaip tariant, nesiruošiame nuleisti rankų ir, Lietuvos bankui leidus, atnaujinę Taupkasės veiklą tęsime aktyvų ruošimąsi tapti lietuviško kapitalo banku, o artimiausiu metu klientų lauks naujovės: atsiskaitymo kortelės ir elektroninė bankininkystė.

Be fiziniams asmenims teikiamų paskolų (vartojimo, būsto ir kt.) bei indėlių priėmimo, šiais metais didelis dėmesys bus skiriamas verslo segmentui, teiksime paskolas investicijoms ir apyvartinėms lėšoms bei finansuosime žemės ūkio veiklą. Kaip jau minėjau, esame lietuviško kapitalo finansų įstaiga, taigi skatiname ir kitus žmones kurti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, todėl turime paruošę finansavimo įrankių ir verslo startuoliams.

Į 2018 m. žiūrime kaip į potencialiai geriausius mūsų veiklos istorijoje. Planuojamas 1,4 mln. eurų pelnas bus tvarus įrodymas, kad sparčiai augame ir dirbame efektyviai.

„Taupkasė“ ypač didelį dėmesį skiria išduodamų paskolų kokybei, kuri tris kartus viršija kredito unijų sektoriaus vidurkį.

„Taupkasės“ paskolų portfelio augimas per pastaruosius trejus metus yra vienas didžiausių visame sektoriuje.