Tas delsiantis vėjas

„Kremerata Baltica“ – pripažinto latvių smuikininko Gidono Kremerio įkurtas ir vadovaujamas kolektyvas, sudarytas iš talentingiausių jaunųjų Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikų. Šiandien jį, išsiskiriantį subtiliu skambesiu, gyvybingumu ir originalumu, žino visas pasaulis. Keletą kartų orkestras pasirodė ir Klaipėdos koncertų salėje.

Pandemija stipriai paveikė aktyviai gastroliuojančio kolektyvo koncertinius planus. Tačiau kūrybiškas požiūris į situaciją sugeneravo idėją koncertuoti mažesnės sudėties. Tad šįkart į Klaipėdą atvyks tik lietuviškoji „Kremerata Baltica“ dalis, kartu su kitais solistais gruodžio 17 d. 18.30 val. atliksianti žavią minimalistinę programą. Ji pavadinta pagal JAV gyvenančio argentiniečių kompozitoriaus Osvaldo Golijovo vokalinį kūrinį „Tas delsiantis vėjas“ („How Slow the Wind“). „Balsas čia perteikia sklendžiančios dvasios šauksmą, o styginiai – tai vėjas,“ – sakė kompozitoriaus, savo muzika perteikiantis artimo žmogaus netekties jausmą. Šio jautraus kūrinio solo partiją dainuos nuostabioji Gunta Gelgotė.

Dėl koronaviruso pandemijos festivalis „Salve Musica“ vyksta be klausytojų, bet šventinės klasikos koncertų galima klausytis Klaipėdos koncertų salės „Facebook“ ir „YouTube“ platformose.

Minimalizmo fanai koncerte galės pasimėgauti įžymaus amerikiečių kūrėjo Philipo Glasso muzika. Taip pat išgirs populiariąją „Žiemą“ iš Antonio Vivaldi koncertų ciklo „Metų laikai“, šiuolaikiškai interpretuotą populiaraus vokiečių kilmės britų kompozitoriaus Maxo Richterio.

Meistriški „Kremerata Baltica“ solistai savo gerbėjams dovanos įkvėpimą ir gerą nuotaiką.

NIKO ir „Aukuro“ palaiminimas

Prieš išsiskirstant į namus ramiai ir prasmingai pabūti su artimaisiais, Klaipėdos koncertų salė kviečia paklausyti „Palaiminimo“. Taip pavadintą koncertinę programą gruodžio 22 d. 18.30 val. surengs Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Tai pirmas vilniečių ir klaipėdiečių kolektyvų susitikimas vienoje scenoje.

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO – septynių stygininkų grupė, atliekanti progresyviąją klasikinę muziką mintinai, integruojanti į savo pasirodymus aukščiausio lygio styginių instrumentų meistriškumą ir minimalistinius vizualinius scenos efektus. Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka apibūdinat Naujų idėjų kamerinį orkestrą NIKO, kurį įkūrė ir jam vadovauja dirigentas ir kompozitorius Gediminas Gelgotas.

Šioje programoje NIKO savo menines idėjas sujungs su Klaipėdos choru „Aukuras“, kuriam vadovauja Alfonsas Vildžiūnas. Koncerte klausytojai išgirs choro ir styginių

instrumentų atliekamą muziką. Tarp kūrinių bus ir NIKO įkvėpėjo bei lyderio G.Gelgoto muzika, sudaranti šio kolektyvo repertuaro pagrindą. Taip pat nuskambės ir programos pavadinimą inspiravusi jaunosios kartos kūrėjos klaipėdietės Ievos Parnarauskaitės kompozicija „Palaiminimas“, šįkart specialiai pritaikyta chorui ir styginiams.

Šventiniai kariliono koncertai

Gruodžio 25 d. 16 val. ir gruodžio 31 d. 23.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje skambės kalėdinis ir naujametinis Klaipėdos kariliono koncertai.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti tiek drauge džiaugtis, švęsti, melstis, tiek gintis nuo priešų.

Šiemet, kaip ir kasmet, šv. Kalėdų dieną ir sutinkant Naujuosius metus, vėl skambės Klaipėdos kariliono varpai. Per Kalėdas iš Klaipėdos centrinio pašto bokšto visus sveikins karilionininkas Kęstutis Kačinskas, o į Naujuosius klaipėdiečius palydės Stanislovo Žilevičiaus atliekama varpų muzika. Jos garsai sklis po švenčiantį miestą, skelbdami džiugią žinią. Sveikinsime vieni kitus, švęsime ir linksminsimės sulaukę.

Muzikos prisilietimas

Muzika yra kaip prisilietimas, nes ji paliečia kiekvieną. Todėl šiais sudėtingais laikais, kai esame priversti laikytis saugaus atstumo ir negalime apsikabinti, lieka vienintelė saugi išeitis – apsikabinti per muziką. Prisiliesti prie kito žmogaus galima per garsą, emociją ir taip perduoti jiems savo sielos vibracijas, ilgesį, meilę...

„Muzikos prisilietimas“ – šventinė Klaipėdos kamerinio orkestro programa – į Klaipėdos koncertų salę gruodžio 31 d. 18.30 val. klausytojus virtualiai sukvies paskutinį senųjų metų vakarą. Įdomu tai, kad visi joje pasirodysiantys solistai – vienaip ar kitaip susiję su Klaipėda, o profesinės karjeros keliai juos veda per šalies ir užsienio koncertų sales, operų teatrus bei festivalius. Tai violončelininkas Mindaugas Bačkus – Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, Klaipėdos kultūros magistras, tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio iniciatorius ir meno vadovas, smuikininkas Konradas Levickis – Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris, pasak meno vadovo, „naujasis orkestro veidas“. Į Klaipėdą koncertuoti sugrįš ir čia gimęs, augęs baritonas Romanas Kudriašovas – Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos absolventas, baigęs studijas Vilniuje bei užsienyje ir jau išplaukęs į tarptautinius operos meno vandenis. Nacionalinės operos studijos Londone absolventas pernai dainavo prestižiniame Glyndebourne’o festivalyje ir debiutavo Vilnius „City Opera“ pastatymuose, o šiemet pelnė tarptautinio V.Noreikos vokalistų konkurso diplomą.

Koncerto programa bus emocinga ir graži, ji kvies pajausti muzikos prisilietimą, atsipalaiduoti ir pasinerti į šventinę nuotaiką. O kokia gi šventė be siuprizų ir netikėtumų, juolab kad scenoje bus meninėmis provokacijomis garsėjantis M.Bačkus ir jo orkestras...

Lai klasikinė muzika įkvepia ir lydi skambančiais laimės keliais!

Regiono kultūros ambasadorius

„Kremerata Baltica“ – iš talentingiausių jaunųjų Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikantų sudarytas ir šių šalių kultūros ministerijų remiamas kolektyvas, baltiškojo regiono kultūros ambasadorius. Aukštai vertinamą orkestro meninę kokybę lemia ypač muzikalūs atlikėjai ir novatoriškas vadovo G.Kremerio požiūris į repertuarą. „Kremerata Baltica“, kaip ir Klaipėdos kamerinis orkestras, pasižymi stipriu ansambliškumo pojūčiu ir neturi nuolatinio dirigento, tad dažnai koncertuoja be jo.

Pripažintas Baltijos šalių kolektyvas jau išleido daugiau nei 20 kompaktinių plokštelių, tarp jų – prestižiniais „Echo Klassik“ ir „Grammy“ apdovanojimais įvertintas „After Mozart“, „Grammy“ nominuoti Georgeso Enescu ir Mieczyslawo Weinbergo muzikos albumai. Šiandien šį orkestrą, išsiskiriantį subtiliu skambesiu, gyvybingumu ir originalumu, žino visas pasaulis. Per pastaruosius du dešimtmečius G.Kremeris ir jo įkurtas kolektyvas intensyviai koncertavo, pasirodė garsiausiuose pasaulio festivaliuose ir koncertų salėse, praturtino muzikos lobyną genialiomis interpretacijomis.

Proveržis pianisto karjeroje

Jaunosios kartos pianistas L.Debargue’as mokyklos laikais muziką buvo iškeitęs į literatūrą, tačiau būdamas 20-ies nusprendė grįžti prie fortepijono ir skirti savo gyvenimą muzikai. L.Debargue’as savo ryžtą įrodė sėkmingai dalyvaudamas pianistų konkursuose.

2015 m. P.Čaikovskio tarptautiniame pianistų konkurse jis laimėjo ketvirtąją vietą ir buvo apdovanotas Maskvos muzikos kritikų prizu „už neeilinį pianisto talentą, meninę įžvalgą ir kūrybinę laisvę, palikusius neišdildomą įspūdį tiek kritikams, tiek publikai“.

Tai buvo proveržis talentingojo pianisto solinėje karjeroje – L.Debargue’as sulaukė daugybės kvietimų surengti rečitalius ar koncertuoti su žymiausiais orkestrais prestižinėse pasaulio koncertų salėse.

Programoje – trys kompozitoriai

Programoje „Lenkų muzikos genijai“ skambės trijų kaimyninės šalies kompozitorių – Krzysztofo Pendereckio, Miloszo Magino, M.Weinbergo – kūriniai. K.Pendereckis laikomas bene žymiausiu dabarties kompozitoriumi, o XX a. genijus M.Weinbergas vis dar iki galo neatrastas.

Pernai buvo minimas pastarojo autoriaus gimimo 100-metis, todėl „Kremerata Baltica“, dažnai įtraukdama jo kompozicijas į savo programas, siekė atskleisti visą M.Weinbergo rimtųjų partitūrų galybę.

Beje, orkestro griežiama ir Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojama M.Weinbergo II simfonija pernai buvo įrašyta „Deutsche Grammophon“ išleistoje kompaktinėje plokštelėje, kuri nominuota „Grammy“ apdovanojimui.

Koncertas vyks kovo 5 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Atkurtuose Valdovų rūmuose tvyro ypatinga atmosfera, o vidiniame kieme atsiskleidžia visas istorinės architektūros grožis. Liepos 22-ąją festivalio svečiai šioje išskirtinėje erdvėje turės galimybę mėgautis daugybę tarptautinių apdovanojimų pelniusio ir Baltijos šalių kultūrą garsinančio "Kremerata Baltica" orkestro muzika.

Būtent Vilniuje kadaise sugrojęs savo pirmąjį rečitalį latvių kilmės smuikininkas G.Kremeris su orkestru keliauja po visą pasaulį – nuo Japonijos iki Šiaurės Amerikos, koncertuoja preciziškiausiose pasaulio scenose kartu su žymiausiais orkestrais ir dirigentais.

Šis muzikos genijus išsiskiria savo repertuaro charakteristika, kuri aprėpia įvairiausią muziką – nuo klasikos, romantizmo iki XX a. vidurio kompozitorių-novatorių opusų bei šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio autorių kūrybos, dažnai nepelnytai pamirštos. Tarptautiniai apdovanojimai, pavydėtinas darbštumas, ryžtas ir originalus muzikinis mąstymas G.Kremeriui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pats aukščiausias atlikėjo įvertinimas – muzikos pasaulio Nobelio premija vadinamas Japonijos meno asociacijos "Praemium Imperiale" apdovanojimas.

Maestro indėlį į klasikinės muzikos istoriją atskleidžia ir 1997 m. jo suburtas kamerinis orkestras, Baltijos šalių pasididžiavimas – "Kremerata Baltica", kuriame groja talentingiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikantai. Kolektyvas išleido daugiau nei 20 kompaktinių plokštelių, tarp jų – prestižiniai "Echo Klassik" ir "Grammy" įvertintas "After Mozart", "Grammy" nominuoti Georgeso Enescu ir Mieczyslawo Weinbergo muzikos albumai.

2009-aisiais kūrybinga kolektyvo veikla buvo įvertinta japonų "Praemium Imperiale" prizu, o 2016 m. trofėjų kolekciją papildė antrasis "Echo Klassik" apdovanojimas už Dmitrijaus Šostakovičiaus fortepijoninių koncertų albumą, įgrotą su rusų pianiste Ana Vitinskaja. 2019 m. gegužės 3-iąją pasaulinė garso įrašų kompanija "Deutsche Grammophon" išleido lenkų kompozitoriaus M.Weinbergo kompaktinę plokštelę, kurios autoriai – "Classic FM" geriausia pasaulio dirigente moterimi pripažinta Mirga Gražinytė-Tyla, smuikininkas G.Kremeris, Birmingamo miesto simfoninis orkestras ir "Kremerata Baltica".

"Kremerata Baltica" tapo puikia Baltijos kultūros ambasadore – šiandien šį orkestrą, išsiskiriantį subtiliu skambesiu, gyvybingumu ir originalumu, žino visas pasaulis. Per pastaruosius du dešimtmečius G.Kremeris ir jo įkurtas ansamblis intensyviai koncertavo, pasirodė garsiausiuose pasaulio festivaliuose ir koncertų salėse, praturtino muzikos lobyną.

Pasaulinė premjera

"Kremerata Baltica" kartu su G.Kremeriu liepos 22-osios koncerte atliks ypatingą kūrinių programą. Skambės pasaulinė pianisto ir kompozitoriaus Andriaus Žlabio premjera smuikui solo ir styginiams "Perpetuum", M.Weinbergo daugiasluoksnė, kontrastingų ritmų ir netikėtų garsinių išraiškų Simfonija Nr. 10 styginiams, kurioje G.Kremeris grieš orkestro pirmuoju smuiku. Simfonija Nr. 10 styginiams (parašyta 1968 m.) yra vienas iš M.Weinbergo didesnio masto simfoninių kūrinių šedevrų. Tai išskirtinės konstrukcijos kompozicija, kurios klausant užima kvapą, o akimirkomis užplūsta jausmas, tarsi muzika sugriauna visus erdvės barjerus ir tuo pačiu metu užpildo kiekvieną jos tašką. Koncerte klausytojai taip pat išgirs originalumu išsiskiriantį, galingą Modesto Musorgskio muzikos šedevrą – fortepijoninių pjesių ciklą "Parodos paveikslėliai", aranžuotą styginiams ir perkusijai. Sukurti šį ciklą autorių įkvėpė jo gero bičiulio dailininko ir architekto Viktoro Hartmanno meno kūriniai. Visą muzikinę programą papildys ir sustiprins vaizdo projekcijos su Maximo Kantoro paveikslais.

Tobulo meistriškumo

G.Kremeris – tobulo meistriškumo atlikėjas ir originalaus kūrybingumo asmenybė. Pergalėmis elitiniuose Karalienės Elžbietos, Paganini ir Čaikovskio konkursuose prasidėjo nepaprasta jo karjera, padėjusi pelnyti vieno originaliausių ir įdomiausių nūdienos muzikų reputaciją. Šiandien smuikininkas ypač vertinamas už savitumą, naujų raiškos ir interpretavimo galimybių paieškas. Per ilgus koncertinės veiklos metus G.Kremeris griežė beveik visose pagrindinėse pasaulio koncertų salėse su žymiausiais Europos ir Amerikos orkestrais. Ilgame ir įvairiame smuikininko grojamų kūrinių sąraše – visi klasicistinio ir romantinio repertuaro standartai, XX a. meistrų kūryba ir naujausių kompozicijų premjeros.

G.Kremerio įkurtą orkestrą „Kremerata Baltica“ sudaro jauni muzikai iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Šių šalių kultūros ministerijų remiamas kolektyvas yra baltiškojo regiono kultūros ambasadorius. Aukštos klasės orkestro kokybę lemia ypač muzikalūs atlikėjai ir novatoriškas meno vadovo požiūris į repertuarą.

Neištariant nė žodžio

Programos „Pirmiausia buvo... triukšmas“ pirmoji dalis – „Hommage a Piazzolla“ su paties žymiojo argentiniečių kompozitoriaus kūriniais.

„Atliksime kūrinius, sukurtus vieno mėgstamiausių mano bei orkestro „Kremerata Baltica“ kompozitorių, kuris sykiu yra ir viena įdomiausių XX a. muzikos asmenybių – kalbu apie Ástorą Piazzollą. Antrojoje dalyje klausytojų laukia pažintis su vis dar didžiąja dalimi neatrastu XX a. genijumi – Mieczyslawu Weinbergu. Šiemet švenčiame jo gimimo šimtmetį, tad norėjosi atskleisti visą jo rimtųjų partitūrų galybę, nors jose juntamas ir tam tikras kompozitoriaus genijui būdingas lengvumas. Savo koncertais stengiamės tiesti tiltus tarp vadinamų „žinovų“ ir tų klausytojų, kurie, išklausę mūsų parengtą programą, staiga pasijunta mėgstą muziką kur kas labiau nei kada nors įsivaizdavo. Stengiamės, kad jų nė akimirkai neapimtų nuobodulys. Kartu ir iš publikos tikimės gilaus emocinio palaikymo, už kurį su kaupu atsidėkojame muzikavimo smagumu ir džiaugsmu. Visa tai vyksta neištariant nė žodžio“, – teigė G.Kremeris.

Ko nedrįstame paklausti

„Nuo vaikystės buvau bet kokio cirko fanas. Ne tik dėl to, kad mano vaizduotę audrino visokio plauko virtuozai – fokusininkai, žonglieriai, akrobatai, muzikantai. Iš dalies cirku susižavėjau dėl... klounų. Jie sukurdavo ypatingą atmosferą, kuri pakylėdavo virš tikrovės, versdavo juoktis iki ašarų, dažnai ir iš savęs: jų akivaizdoje galėjai pasijusti visišku „kvaileliu“ ir prisiminti vieną svarbų dalyką, – kad visi mes tik žmonės. Neseniai, bendradarbiaudami su visame pasaulyje žinomos Slavos Polunino trupės mimais ir klounais, sukūrėme itin poetišką „Sniego simfoniją“. Šis projektas paskatino mane žengti dar vieną žingsnį ta pačia kryptimi ir sukurti tarsi „kamerinę“ šio su cirku susijusio projekto versiją – koncertą ar reginį be jokių dekoracijų, kuriame žinomas klounas taptų pagrindiniu protagonistu, tarsi koncerto „solistu“. R.Wicke ir aš su „Kremerata Baltica“ drauge „pasakosime“ istoriją apie gilumines muzikos šaknis ir netikėtas sąsajas“, – koncerto sumanymą atskleidė G.Kremeris.

Šis koncertas – apie visa tai, ką norime sužinoti apie muziką, bet nedrįstame paklausti...

Rygoje 1947-aisiais gimęs G. Kremeris apkeliavo garsiausias pasaulio scenas ir pelnė gausybę muzikos apdovanojimų, galiausiai – „menų Nobelio“ premiją (Praemium Imperiale), kuria buvo apdovanotas 2016-tųjų spalį.

Jo įkurtas Baltijos šalių muzikantų orkestras „Kremerata Baltica“ jau įrašė per dvidešimt kompaktinių plokštelių. Orkestras stipriais ryšiais siejasi su Lietuva bei iškiliausiomis mūsų muzikos asmenybėmis. 2000-aisiais G. Kremerį už nuopelnus Lietuvos kultūrai Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Nesu snobas, manantis, kad muzika skirta tik itin išsilavinusiems žmonėms.

„Kaip sako maestro Kremeris – ne atlikėjų vardai ar festivalių pompastika yra žvaigždės. Žvaigždė – pati Muzika, kurios turi siekti, tapdamas tobulesnis tiek profesijos srityje, tiek kaip žmogus – tarnauti Muzikai, juk ji universaliausia kalba, nepripažįstanti jokių sienų“, – pasakoja laidos autorė ir vedėja, operos solistė N. Kazlaus.

„Nesu snobas, manantis, kad muzika skirta tik itin išsilavinusiems žmonėms. Atvirkščiai – manau, kad muzika suvokiama ir pasiekiama kiekvienam, kas atveria jai širdį. Pirmiausia kalbu apie klasikinę muziką, turinčią tradicijas, kurios kyla dar nuo Bacho ir Beethoveno, sugebėjusių į keletą natų, taktų ar nedidelę partitūrą sudėti visą pasaulį“, – laidoje kalbės G. Kremeris.

„Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ – šį šeštadienį 20 val. per LRT Kultūrą.

Nuo 1989 metų „Praemium Imperiale“ kasmet skiriama dailininkui, skulptoriui, architektui, muzikui, kino arba teatro kūrėjui ir jaunam menininkui. Tai vienas didžiausių meno prizų pasaulyje, jo vertė – 15 mln. Japonijos jenų (apie 130 tūkst. eurų). Prizo teikėja – Japonijos meno asociacija.

Šios premijos laureatais yra tapę Claudio Abbado, Mstislavas Rostropovičius, Krzysztofas Pendereckis, Zubinas Mehta, Steve‘as Reichas, Philipas Glassas, Arvo Pärtas, Alfredas Schnittke, Sofija Gubaidulina, Placido Domingo ir daug kitų muzikos korifėjų.

„Malonu atsidurti tarp menininkų, kuriems visada lenkiausi. Man tai buvo netikėta, nes vaikštau vienas savais keliais – nepriklausau apdovanojamųjų konjunktūrai“, – sakė G. Kremeris radijui „Svoboda“.

Tačiau šio kūrėjo nuopelnus muzikos kultūrai būtų sunku pervertinti. Jo įkurtas Baltijos šalių kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ tapo vienu geriausių pasaulyje, išugdė būrį iškilių menininkų.

Maestro su savo vadovaujamu kolektyvu praturtino muzikos lobyną daugybe perlų, nes visą gyvenimą nepailsdamas ieško naujų talentingų kompozitorių, griežia jam rašomas pasaulines premjeras. G. Kremeris įgrojo per šimtą kompaktinių diskų, pelnė reikšmingų apdovanojimų.

Ne mažiau imponuoja jo kaip humanisto veikla, gaivūs, ironiški, nuoširdūs pasisakymai ir akcijos, ginant vertybes tiek mene, tiek visuomenės gyvenime.

„Praemium Imperiale“ – tarsi apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Tokias premijas jau esu gavęs Italijoje, Turkijoje, Švedijoje. Jaučiuosi taip, lyg būčiau nugyvenęs kokius penkis gyvenimus – matyt, už kai kuriuos jų ir esu apdovanotas“, – juokavo laureatas.

G. Kremerio likimas ypatingas. Jis gimė Rygoje, studijavo Maskvos konservatorijoje pas legendinį smuikininką Davidą Oistrachą. Tačiau dėl savo kilmės – maestro mama buvo vokietė, tėvas – žydas, senelis – švedas – jis nesijautė savas nei Latvijoje, nei Rusijoje. 1980 metais G. Kremeris emigravo iš Sovietų Sąjungos į Vakarus ir nuo tada gyvena įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, daugybę laiko praleidžia keliaudamas.

„Žmogiški dalykai man visada rūpėjo labiau už visokius formalumus. Ieškodamas savo kelio aš pirmiausia stengiausi nedaryti to, kuo netikiu. Dažnai dar iki šiol nežinau, ko ieškau ir siekiu, nes savosios muzikos, savojo kelio, minčių paieškos – tai nesibaigiantis procesas“, – atviravo G. Kremeris.

Laikas parodė, kad muziko kelias buvo teisingas. Šiandien orkestrą „Kremerata Baltica“ žino visas pasaulis, scena su juo dalijasi iškiliausios muzikos asmenybės. Dar 2009-aisiais kūrybinga šio kolektyvo veikla buvo įvertinta „Praemium Imperiale“ prizu jaunimo kategorijoje. O šį mėnesį „Kremerata Baltica“ Berlyne atsiėmė prestižinį „Echo Klassik“ apdovanojimą už Dmitrijaus Šostakovičiaus muzikos albumą.

Taigi maestro G. Kremeris su savo orkestru įspūdingai sutinka jubiliejų: kitų metų pradžioje šių menininkų laukia dvigubos iškilmės: „Kremerata Baltica“ 20-metis ir G. Kremerio 70-metis. Šias sukaktis artistai pažymės koncertų maratonais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Azijoje.

Į jubiliejinio turo maršrutą įtrauktas ir Vilnius. Čia G. Kremeris ir „Kremerata Baltica“ koncertuos vasarį.

Maestro 70-metį taip pat paminėjo garsi vokiečių įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“ – spalio 14 d. ji išleido 22 kompaktinių diskų rinkinį su G. Kremerio atliekamais garsių pasaulio kompozitorių smuiko koncertais.

Ieškodamas naujų talentų, nepelnytai pamirštų muzikos kūrinių bei autorių, grieždamas pasaulines premjeras ir negirdėtas aranžuotes šis orkestras tapo vienu geriausių pasaulyje, švytinčiu tarp kitų kolektyvų tik jam būdingu gyvu, subtiliu skambesiu. Todėl šiemet jau antrą kartą „Kremerata Baltica“ meistriškumą pastebėjo Vokietijos muzikos verslo sąjungos kultūros institutas „Phono-Akademie“, nuo 1994-ųjų teikiantis „Echo Klassik“ apdovanojimus saviems bei užsienio muzikams už iškilius laimėjimus. 2003-aisiais G. Kremerio vadovaujamas orkestras buvo apdovanotas šiuo prizu kaip muzikos scenos viltis, o šiemet prestižinio vokiečių įvertinimo sulaukė jo su rusų pianiste Ana Vinitskaja įgroti Dmitrijaus Šostakovičiaus fortepijoniniai koncertai.

Spalio 9-ąją  Berlyno „Konzerthaus“ salėje „Kremerata Baltica“ bus pagerbta kartu su kitais 22-ose kategorijose išrinktais „Echo Klassik“ laureatais, tarp jų – tokiais scenos šviesuliais kaip Berlyno filharmonijos bei Londono simfoninis orkestrai, dainininkai Anna Netrebko, Jonas Kaufmannas, Diana Damrau, Philippe‘as Jaroussky, dirigentas Antonio Pappano, pianistas Grigorijus Sokolovas, smuikininkas Pinchas Zukermanas ir daugybė kitų.

Nėra įprasta, kad jaunus muzikus vienijantis kolektyvas lygiuotųsi į patyrusius scenos asus. Kita vertus, nuolat atsinaujinanti ir originalių projektų nestokojanti „Kremerata Baltica“ nejučia priartėjo prie savo 20-mečio. Būtent Vilniuje 1996 metais trijų Baltijos valstybių jaunimo orkestras pradėjo savo kelią, pasirengė pirmosioms Europos gastrolėms.

Įdomu tai, kad  G. Kremeris subūrė šį orkestrą savo 50-mečio proga, sumanęs taip atiduoti duoklę gimtajam Baltijos regionui, grįžti prie savo šaknų (menininkas yra gimęs Rygoje). Tad drauge su orkestru savo 70-ąjį jubiliejų švęs ir maestro.

„Esu laimingas, kad galiu dalytis atradimų aistra su jaunosios kartos atlikėjais. Ši patirtis mane praturtina,  leidžia pamiršti mūsų amžiaus skirtumą, skatina siekti svajonių”, - neseniai kalbėjo G. Kremeris JAV žiniasklaidai. Jo svajonės, regis, jau išsipildė su kaupu. „Kremerata Baltica“ tapo puikia Baltijos kultūros ambasadore. Ji užkariavo daugiau kaip 50 šalių ir 600 miestų Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje bei Europoje, pristatė ten ryškiausius savo regiono talentus.  

Kolektyvas pelnė nemažai prestižinių apdovanojimų: 2001 metais  už Wolfgangui Amadejui Mozartui skirtą albumą – „Grammy“, 2014-aisiais buvo nominuotas antrajam „Grammy” už pamiršto lenkų kompozitoriaus Mieczyslawo Weinbergo (1919–1996) muzikos dvigubą albumą, 2009-aisiais kūrybinga orkestro veikla buvo įvertinta japonų „Praemium Imperiale“ prizu.

Tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad „Kremerata Baltica“ išugdė didžiulį būrį iškilių menininkų, kurie šiandien atstovauja savo šalims garsiuose pasaulio kolektyvuose ir scenose, skleidžia ten iš G. Kremerio perimtus aukštus muzikinius bei etinius idealus.

„Mūsų, muzikantų, tikslas yra skleisti harmoniją“, – neabejoja G. Kremeris ir daro tai su savo kolektyvu visais jiems prieinamais būdais, netgi rengdami solidarumo su politinių represijų aukomis akcijas.

Su šiuo orkestru negali koncertuoti bet kas – scena su juo dalijasi iškiliausios muzikos pasaulio asmenybės. „Kremerata Baltica“ programose yra dalyvavusios tokios žvaigždės kaip sopranas Jessye Norman, pianistai Marta Argerich ir Jevgenijus Kisinas, violončelininkai Yo-Yo Ma, Miša Maiskis, dirigentai Simonas Rattlas, Esa-Pekka Salonenas, Kentas Nagano, Vladimiras Aškenazis ir daugelis kitų. Su orkestru muzikavo ir ryškiausi lietuvių talentai – dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, pianistai Andrius Žlabys ir Lukas Geniušas.

Nepamirštamų akimirkų gerbėjai sulauks ir jubiliejiniame ture – po 20-mečio koncerto Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje 2017-ųjų vasarį kolektyvas planuoja aplankyti nemažai Europos miestų, sezoną užbaigdami koncertais Azijoje.

Pirmadienį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje inauguruotas garbės daktaras. Už išskirtinį indelį į pasaulio kultūrą, atvertus naujus šiuolaikinės muzikos horizontus ir Lietuvos vardo garsinimą, LMTA pagerbė žymų smuikininką Gidoną Kremerį.

Rygoje gimęs muzikantas griežti smuiku pradėjo jau ketverių, dar nebaigęs studijų Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje jau buvo tapęs tarptautinių konkursu laureatu. Nugalėjęs Niccolò Paganini konkurse Genujoje (1969 m.), gavęs I premiją bei aukso medalį P. Čaikovskio konkurse (1970 m.) smuikininkas jau koncertavo legendinėje Vienos Musikverein salėje, o jo atlikimas tapo pasauline muzikos sensacija.

„Šis menininkas tarnauja visai muzikai – tai, kuri reikalauja, atrodytų, žmogaus jėgas pranokstančio fenomenalaus tikslumo, ir tai, kuri atlikėjui dovanoja laisvę ir leidžia ją iš naujo kurti interpretuojant.“, – ceremonijos metu kalbėjo muzikologė, LMTA profesorė Gražina Daunoravičienė.

Gidonas Kremeris yra ženkliai prisidėjęs pire Baltijos šalių muzikinės kultūros plėtros. Kartu su Robertu Hurwitz‘u 1996 m. smuikininkas įkūrė Estijos, Latvijos ir Lietuvos jaunimo kamerinį orkestrą „Kremerata Baltica“. Pirmąkart kolektyvas koncertavo 1997 m. Rygos filharmonijoje. Orkestras dalyvavo Lokenhauzo, Dubrovniko, Gštado, Zalcburgo festivaliuose, gastroliavo Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Nuo 1998 m. kasmet rengia kelis koncertinius turus po visą pasaulį.

„Noriu padėkoti Jums už parodytą dėmesį. Ši ceremonija yra gražiausia kokia gyvenime esu matęs. Ne veltui ji vyksta čia – Vilniuje. Šį miestą taip pat laikau savo namais, jis man labai brangus. Nors niekada nedėsčiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje esu betarpiškai susijęs su šia man svarbia vieta. LMTA man visada asocijuojasi su mano brangiu draugu ir kolega, deja neseniai išėjusiu Sauliumi Sondeckiu. Dalis orkestro „Kremerta Baltica“ susijusi su LMTA, tad mes visi esame viena darni muzikos šeima.“,  – ceremonijos metu kalbėjo G.Kremeris.

LMTA garbės daktarais, už nuopelnus Lietuvos ir pasaulio kultūrai bei  menui, yra tapę  –  smuikininkas Yehudi Menuhinas, dainininkas Stasys Baras-Baranauskas, marimbininkė Linda Maxey, dirigentas Saulius Sondeckis, violončelininkas Davidas Geringas, dirigentas Josifas Wallnigas, operos solistė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, muzikologas profesorius Vytautas Landsbergis ir teatro režisierius Eimuntas Nekrošius.

Kitą savaitę Klaipėdoje muzikuos charizmatiška smuikininkė Rūta Lipinaitytė. Kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kameriniu orkestru, vadovaujamu Jono Janulevičiaus, ji klausytojus pakvies į originalią tarpkontinentinę muzikinę kelionę.

R.Lipinaitytė yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Smuikininkė daug metų griežė orkestre „Kremerata Baltica“, buvo jo koncertmeisterė. Ji grojo Paryžiaus, Rygos, Kuhmo, Niujorko, Bazelio, Lockenhauso ir kitose garsiose koncertų salėse. Kaip solistė Rūta koncertavo su Drezdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo, Zagrebo, Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, orkestrais „Kremerata Baltica“ bei „Metų laikai“ (Maskva), Lietuvos, Šv. Kristoforo, Klaipėdos, Šiaulių ir Talino kameriniais orkestrais.

Penktąjį sezoną gyvuojantis jaunatviškas VDU kamerinis orkestras jau surengė maždfaug 100 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, grojo „Euro-Mediterranean Youth Music Expo 2012“ festivalyje Kipre bei prestižiniame Šlėzvingo-Holšteino festivalyje Vokietijoje. Kolektyvas dalyvavo Pažaislio, E.Grygo ir M.K.Čiurlionio muzikos festivaliuose, taip pat festivaliuose „Muzikos ruduo“, „Iš arti“, „Operetė Kauno pilyje“. Orkestras yra atviras netikėtiems eksperimentams, drąsiai imasi naujų idėjų, kurias įgyvendina bendradarbiaudamas su įvairių sričių menininkais.

Orkestro dirigentas J.Janulevičius yra ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas bei ilgametis Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas, pelnęs Auksinį scenos kryžių operetės ir miuziklo kategorijoje.

Pasak VDU kamerinio orkestro direktorės ir smuikininkės Ritos Bieliauskaitės, kolektyvo išskirtinumas yra galimybė kiekvienam nariui išreikšti pageidavimus dėl orkestro programos: „Bet kuris mūsų kolektyvo narys gali teikti savo pasiūlymus. Žinoma, priimdami galutinį sprendimą visuomet atsižvelgiame į koncerto koncepciją, tačiau tokia laisvė atveria duris eksperimentams ir leidžia nuolat stebinti mūsų klausytojus“.

Programoje „Tarp kontinentų“ skambėsiantys ekspresyvūs, jaudinantys, melodingi ir gyvybingų šokių ritmų pripildyti kūriniai perkels į skirtingus žemynus bei leis pajusti įvairių metų laikų dvasią.

Ši spalvinga kelionė prasidės Lietuvoje, Algirdo Martinaičio teatrališku trijų dalių kūriniu „Trijų m'art komedijų sezonas“, kuriame tarsi viename katile verda komedija, tragedija ir baletas, susipina Piotro Čaikovskio mažųjų gulbių šokio atspindžiai, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Leonido Desiatnikovo „Rusiškų sezonų“ intonacijos bei daugelis kitų įspūdingų muzikinių portretų.

Vėliau muzikos garsai klausytojus perkels į Šiaurės Ameriką, kur buvo sukurtas žymusis lyriškas ir jausmingas Samuelio Barberio „Adagio“ styginiams, tapęs ne vieno žymaus režisieriaus kino filmo garso takeliu.

Ástoro Piazzollos „Keturi metų laikai Buenos Airėse“ uždegs aistringais Pietų Amerikos ritmais. Garsiojo argentiniečio sukurtu naujojo tango stiliumi (Nuevo Tango) liejasi temperamentas ir melancholija, o tradicinis argentinietiškas šokis įgyja klasikinės muzikos bei džiazo elementų.

Programa nuskambės sausio 14 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje.

XXXX festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ pristato muzikinio pasaulio įžymybes. Balandžio 18 d., šeštadienį, 18 val. Klaipedos koncertų salėje pirmąkart pasirodys smuikininkas Gidonas Kremeris – tobulo meistriškumo atlikėjas ir originalaus kūrybingumo asmenybė. Jis koncertuos su savo vadovaujamu orkestru „Kremerata Baltica“.

Vienas originaliausių

Į savo instrumento pasaulį G.Kremeris įžengė ketverių metų, vedamas tėvo ir senelio, kurie buvo talentingi stygininkai. 16-os jis laimėjo Latvijos respublikinį smuikininkų konkursą, po poros metų pradėjo studijas Maskvos konservatorijoje, Davido Oistracho klasėje. Pergalėmis elitiniuose Karalienės Elžbietos, Paganini ir Čaikovskio konkursuose prasidėjo nepaprasta jo karjera, padėjusi pelnyti vieno originaliausių ir įdomiausių nūdienos muzikų reputaciją. Šiandien smuikininkas ypač vertinamas už savitumą, kasdienes naujų raiškos ir interpretavimo galimybių paieškas.

Per ilgus koncertinės veiklos metus G.Kremeris griežė beveik visose pagrindinėse salėse su žymiausiais Europos ir Amerikos orkestrais, diriguojamais L.Bernsteino, H. von Karajano, Ch.Eschenbacho, N.Harnoncourto, L.Maazelio, R.Muti, Z.Mehtos, J.Levino, V.Gergijevo, C.Abbado, sero N.Marrinerio ir kitų. Ilgame ir įvairiame smuikininko griežiamų kūrinių sąraše – visi klasicistinio ir romantinio repertuaro standartai, XX a. meistrų kūryba ir naujausių kompozicijų premjeros. Jas G.Kremeris parengė bendradarbiaudamas su A.Schnittke, A.Pärtu, G.Kancheliu, S.Gubaidulina, L.Nono, P.Vasku, J.Adamsu ir A.Piazzolla.

1981 m. smuikininkas įkūrė Lokenhauzo kamerinės muzikos festivalį (Austrija). Jis vadovavo Gštado festivaliui Vokietijoje, buvo festivalio „Les muséiques“ Bazelyje (Šveicarija) meno vadovas.

G.Kremeris – keturių knygų apie muziką ir atlikimo meną, apie artisto kelią ir savo filosofiją autorius. Smuikininko įrašų kataloge – per 100 albumų, kurių nemaža dalis įvertinta prestižiniais apdovanojimais. Atlikėjas griežia 1641 m. pagamintu Nicolò Amati instrumentu.

Jaunas, puikus orkestras

1997 m. Lokenhauzo kamerinės muzikos festivalyje G.Kremeris pristatė naują orkestrą „Kremerata Baltica“ – 23 jaunus muzikus iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Šių šalių kultūros ministerijų remiamas kolektyvas yra baltiškojo regiono kultūros ambasadorius. Aukštos klasės orkestro kokybę lemia rinktiniai, ypač muzikalūs atlikėjai ir novatoriškas meno vadovo požiūris į repertuarą.

„Kremerata Baltica“ kasmet išsiruošia į šešis koncertinius turus po Europą, Aziją, Australiją, Šiaurės bei Pietų Ameriką, surengdama maždaug 60 koncertų. Daugiau kaip 50-yje šalių jau įvyko per 1000 pasirodymų. Orkestras ne tik reguliariai koncertuoja didžiausiose Vienos, Berlyno, Paryžiaus, Londono, Maskvos ir Niujorko salėse, bet ir dalyvauja muzikos festivaliuose Zalcburge, Dresdene, Londone, Šlėzvige-Holšteine, Prahoje ar Baden Badene, neaplenkdamas ir Baltijos valstybių. Daugelio koncertų centrinė figūra yra G.Kremeris, neretai muzikuojama ir su kitais dirigentais bei solistais.

Orkestro repertuaras aprėpia plačią ir daugiasluoksnę muzikos istorijos erdvę, tačiau pagrindinis akcentas dažnai tenka šiuolaikinei akademinei muzikai. „Kremerata Baltica“ nuolat atlieka dabarties Rytų Europos kompozitorių kūrinius, inspiruoja naujas A.Pärto, G.Kančelio, P.Vasko, L.Desiatnikovo, A.Raskatovo ir kitų kompozicijas.

Kompanijoje „Nonesuch Records“ orkestras įrašė septynias kompaktines plokšteles. Diskas „After Mozart“ („Po Mozarto“) 2002 m. įvertintas „Grammy“ apdovanojimu. G.Enescu kūrinių kompaktinė plokštelė irgi buvo nominuota „Grammy“. Kompanijoje „Deutsche Grammophon“ buvo įrašytas kompaktinis diskas „Kremerland“. Orkestro diske „De Profundis“ užfiksuotas ir to paties pavadinimo R.Šerkšnytės kūrinys.

Su vaizdo projekcijomis

Koncertas „Tobulos kūrybos triumfas“ intriguoja dar ir tuo, kad muzika skambės lydima vaizdo projekcijų. Pirmoje dalyje G.Kremeris ir „Kremerata Baltica“ atliks žymaus amerikiečių minimalisto Ph.Glasso Koncertą smuikui ir styginių orkestrui Nr. 2 „Amerikietiški metų laikai“. A.Vivaldi „Metų laikų“ įkvėptą P.Glasso kūrinį sudaro keturios vientisos dalys, neturinčios konkrečių pavadinimų. Kompozitorius nedavė jokių užuominų, kada skamba pavasaris, vasara, ruduo ar žiema, palikdamas tai klausytojų fantazijai. P.Glasso kūrinį palydės poeto ir menininko, avangardinio kino kūrėjo Jono Meko vaizdo projekcijos.

Po pertraukos bus atliekamas G.Kremerio, M.Kantoro bei „Kremerata Baltica“ muzikos ir vaizdo projektas „Rusija: kaukės ir veidai“. Jo muzikinės dalies pagrindą sudaro M.Musorgskio „Parodos paveikslėliai“. Skambės J.Coheno – A.Puškariovo aranžuota šio kūrinio versija styginiams ir mušamiesiems, taip pat M.Weinbergo bei V.Silvestrovo kūriniai.

Vizualioji projekto dalis – didžio rusų dailininko, rašytojo bei filosofo M.Kantoro kūryba. Itin individualaus braižo autorius niekada nepriklausė jokioms meninėms grupuotės, vyraujančios mados ar srovės neturėjo įtakos jo asmeniniam stiliui. Jis pasireiškė kaip aršus sovietinės sistemos kritikas, buvo vadinamas egzistencinio realizmo atstovu. Labiausiai jį jaudina meilė ir pagarbos žmonijai temos, rezistencija prieš totalitarizmą, fašizmą ir karą, humanizmo idealų sklaida. Šios temos įkvėpė dailininką sukurti didelės apimties darbus ir net monumentalius ciklus. M.Kantoro kūriniai šiandien eksponuojami garsiausiuose muziejuose Rusijoje, Vokietijoje, JAV, Panamoje ir net Australijoje. Jo darbai atstovavo Rusijai žymiojoje Venecijos bienalėje.

G.Kremeris ir M.Kantoras projekte „Rusija: kaukės ir veidai“ siekia įtaigiai paveikti auditoriją, kalbėdami labai emocionalia kalba. Sujungdami muziką ir vizualųjį meną, jie skatina susimąstyti apie mūsų laikų ir visuomenės požiūrį. Šiandieninė Rusija, su ja susijusios dabarties problemos, Rytų ir Vakarų etinių vertybių susidūrimai yra pagrindinės šio meninio projekto temos.

Taip koncertas „Tobulos kūrybos triumfas“ tampa ne tik aukščiausių kultūros vertybių, bet ir socialiai atsakingo meno idėjų reiškėju, apeliuodamas į aktyvų klaipėdiečių dėmesį.