Už Švietimo įstatymo pakeitimus antradienį po svarstymo balsavo 68 Seimo nariai, 11 buvo prieš ir 41 susilaikė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Pataisomis norima nustatyti, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turėtų atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatytų Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mokinių skaičius turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.

Pataisos turėtų įsigalioti nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Ir nesvarbu, kur vaikas gyvena, ar mažam kaimely, ar Vilniuje, ar Kaune, ar Ariogaloje, jis turi turėti vienodas galimybes.

Pataisas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė po KT pastabų dėl mokyklų pertvarkos taisyklių. Teismas yra paskelbęs, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Prieš balsavimą šeši opozicijai priklausantys Švietimo ir mokslo komiteto nariai paskelbė atskirąją nuomonę, kad dėl mokyklų tinko regionuose turi sprendžiama vadovaujantis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais kriterijais, o sprendimo galią dėl to privalo turėti savivaldybės.

„Reikia matuoti mokyklos kokybę ir tada pasakyti, kad štai, gerbiamoji mokykla, jūsų kokybinis rodiklis pagal įvairias patikras yra, tarkim, mažesnis nei nustatytas balas. Tada įsijungia savivaldybė, žiūri ir klausia, kas, brangioji mokykla, su jumis atsitiko? Ar jums reikia naujo mokytojo, ar jums reikia autobusiukų, ar jums reikia atvežti mokytoją ar išvežti vaikus į kitą, geresnę mokyklą? Bet visa tai turi spręsti savivaldybė, bet negalima per kiekybinius kriterijus, nustačius klasės dydį, tvarkyti tinklo“, – kalbėjo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, kuriai vadovaujant ministerijai buvo parengtos pataisos, tvirtino, kad įstatymo pataisos įtvirtintų tiek kiekybinius, tiek kokybinius kriterijus, o esminis tikslas – kad visi vaikai turėtų lygias galimybės mokytis, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos.

„Ir nesvarbu, kur vaikas gyvena, ar mažam kaimely, ar Vilniuje, ar Kaune, ar Ariogaloje, jis turi turėti vienodas galimybes. Vienodas galimybes patirti sėkmę ir vienodas galimybes gauti tinkamą, kokybišką ugdymosi paslaugą. Tai čia yra pats svarbiausias dalykas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ji teigė, kad pataisos iš viso nustato aštuonis kriterijus ir du iš jų yra kokybiniai: vienas jų įpareigoja, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, kitas – užtikrina mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.

„Čia visiems gal atrodo labai formalu, bet tai reiškia, kad nesvarbu, ar tu gyveni Rokiškyje, ar tu gyveni Vilniuje, tu turi turėti galimybę turėti pilną ugdymosi tinklelį, tu turi galimybę, jeigu nori viduriniame ugdyme mokytis chemijos, nesvarbu, koks tai skaičius mokinių, bet aš turiu turėti galimybę mokytis chemijos aukščiausiu lygiu ir laikyti valstybinį brandos egzaminą“, – teigė J. Šiugždinienė.

Ji tvirtino, kad dabar dalis mokinių regionuose tokios galimybės neturi, ir tai rodo egzaminų pasirinkimai – kai kuriose mažose rajonų gimnazijose abiturientai nelaiko nei fizikos, nei chemijos, nei informatikos egzamino.

KT konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Pasak jo, tolimesnius veiksmus reiks priimti įvertinus KT sprendimą.

„Nors ir dabar, po Konstitucinio Teismo sprendimo, man pavyzdžiui kyla klausimas, o jeigu ateityje ir vėl susidurtume su didelio mąsto migrantų banga, ar mes gebėtume užtikrinti tą Konstitucinio Teismo individualaus požiūrio į kiekvieną atvejį reikalavimą, kaip tai padaryti?“, – sakė G. Nausėda.

„Yra praktinio pobūdžio klausimų, bet jie jokiu būdu negali užgožti esmės. Tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas yra šventas ir mūsų teisinė bazė turi būti pritaikyta mūsų Konstitucijai“, – pridūrė jis.

Yra praktinio pobūdžio klausimų, bet jie jokiu būdu negali užgožti esmės. Tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas yra šventas.

Prezidentas sako, jog po KT sprendimo keičiant įstatyminę bazę bus svarbu užtikrinti balansą tarp Lietuvos saugumo interesų ir žmogaus teisių.

„Aš visiškai gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, manau, kad mums reikia daryti žingsnius, kurie pakeistų mūsų įstatyminę bazę, pritaikytų ją šiam Konstitucinio Teismo sprendimui ir, kad būtų viena vertus išsaugoti Lietuvos nacionaliniai ir saugumo interesai, kita vertus gerbiamos žmogaus teisės“, – ketvirtadienį lankydamasis Rokiškyje žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.

Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

Prezidentas taip pat pažymėjo, jog įstatymas nėra vien vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybė. Pasak jo, šiuo metu svarbiau reaguoti, bet neatidaryti durų „kryptingai nedraugiškų šalių organizuojamai migracijai“.

„Na, aš manau, atsakomybė, kuomet teisinė bazė neatitinka Konstitucijos, yra, bet tada galima klausti ir plačiau. Seimas priėmė reikalingus įstatymus. Tai tartum būtų atsakomybė viso Lietuvos Respublikos Seimo“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

„Aš tikrai nebūčiau tikras, kad tie veiksmai nėra vertinti baudžiamosios teisės požiūriu ir galbūt kas nors pasikreips į Generalinę prokuratūrą, galbūt tie asmenys, kurie buvo sulaikyti tai padarys“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.

„Jeigu taikomas vienodas standartas visur, tos aplinkybės turi būti patikrintos teisine prasme. O patikrinti aplinkybes gali prokuratūra“, – pridūrė jis.

Taip politikas sureagavo į Konstitucinio Teismo trečiadienį paskelbtą sprendimą, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose iki šešių mėnesių šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštarauja Konstitucijai.

Anot S. Skvernelio, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko (NSGK) Lauryno Kasčiūno ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pareiškimai kelia nerimą dėl „teisinės valstybės principų, dėl teisės viršenybės principų įgyvendinimo mūsų valstybėje.“

Aš visų tų, kurie dabar kritikuoja, noriu paklausti: ką jūs tuo metu darėt, ar stovėjot po medžiu, šešėlyje, ir kokią alternatyvą jūs siūlėt? Esminis klausimas.

Tuo metu L. Kasčiūnas kalbėjo manantis, kad kritikuojančiųjų migrantų situacijos suvaldymą reikėtų paklausti, kokius sprendimus siūlė jie.

„Aš visų tų, kurie dabar kritikuoja, noriu paklausti: ką jūs tuo metu darėt, ar stovėjot po medžiu, šešėlyje, ir kokią alternatyvą jūs siūlėt? Esminis klausimas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Jis pridūrė, kad alternatyvių sprendimų dėl migrantų krizės iš kolegų nebuvo girdėjęs.

„Reikėtų labai gerai patikrinti, kaip tie, kurie dabar mėto akmenis į mus, balsavo už šitą įstatymą“, – kalbėjo jis.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo iš migracijos politiką valdžiusių politikų išgirdęs, kad nepaisydami KT sprendimo, jie darytų tą patį.

„Išvertus į paprastą kalbą tai reiškia, kad jie valosi į mūsų Konstituciją kojas ir jiems yra visiškai vienodai, kad tam tikros priemonės nebuvo suderinamos nei su Konstitucijos, nei su teisės viršenybės principu“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo T. V. Raskevičius.

Jis sakė, kad politikai užsiima populizmu, gąsdina įvairiomis grėsmėmis ir neįvertina fakto, kad „tai, kas skiria Lietuvą nuo nedemokratinių režimų, yra būtent Konstitucija, teisinė viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms.“

Šiuo metu įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Konstitucinis Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Ji taip pat tvirtino nematanti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės asmeninės atsakomybės, nes ribojimus numatančias įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas priėmė Seimas.

„Reikia taisyti įstatymą todėl, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tam tikros įstatymo nuostatos (netinkamos – BNS), nors pats tikslas, kuris buvo keliamas tomis nuostatomis, jis – suprantamas ir pateisinamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo premjerė.

Jai pritarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sakydama, kad parlamentas turėtų priimti pakeitimus, jog teisinis reguliavimas atitiktų KT išvadas.

„Seimas koregavo įstatymą, akivaizdu, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo reikės dar kartą jį taisyti, Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Konstitucinis Teismas nepasakė, kad iš principo tai negalima, tiesiog pasakė, kad turi būti individualūs vertinimai kiekvieną kartą. Ir, žinoma, reikės tą taisyti“, – sakė ji.

Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Aš nemanau, kad dabar mes turėtume skubėti kalbėti apie atsakomybes, reikia Seimui padaryti savo darbą, tai yra, padaryti tokią teisinę aplinką, kuri atitiktų Konstitucinio Teismo išvadas.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

„Tą procedūrą, kai per parą keli šimtai žmonių nelegaliai kerta sieną, taikyti ir rasti tokią, kuri institucijų neapkrautu darbu, kurio beveik neįmanoma padaryti, reikia gerai pagalvoti koks tas procesas turi būti individualizuotas, bet, manau, kad bus paruoštos įstatymo pataisos ir pateiktos Seimui svarstyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė taip pat pažymėjo, jog įstatymas nėra vien A. Bilotaitės vienasmenė atsakomybė.

„Norėčiau priminti, kad už šitą įstatymą balsavo aštuoniasdešimt keli Seimo nariai. Spėčiau, kad ir koalicijos partneriai. Tai man atrodo, kad čia reikia į situaciją žiūrėti kaip į pamoką“, – sakė ji.

Parlamento vadovė tai pat nekelia klausimo dėl ministrės.

„Aš nemanau, kad dabar mes turėtume skubėti kalbėti apie atsakomybes, reikia Seimui padaryti savo darbą, tai yra, padaryti tokią teisinę aplinką, kuri atitiktų Konstitucinio Teismo išvadas“, – kalbėjo V. Čmilytės-Nielsen.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

„Pirmas dalykas, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą mes įsivertinome, kiek šiuo metu mūsų apgyvendinimo vietose tiek mūsų pavaldume, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume yra tokių asmenų. Tai iš viso šiandieną mes turime 153 asmenis, bet tik 17 tokių asmenų yra taikomas toks judėjimo ribojimas“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį kalbėjo ministrė.

Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

Tai iš viso šiandieną mes turime 153 asmenis, bet tik 17 tokių asmenų yra taikomas toks judėjimo ribojimas.

„Tas sprendimas, kuris vakar buvo priimtas Konstituciniame Teisme, reiškia, kad jau vakar mūsų institucijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su Migracijos departamentu pradėjo procesus tam, kad tas judėjimo ribojimas nebebūtų taikomas“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

Ji taip pat pažymėjo, jog bus suformuota speciali darbo grupė, kuri turėtų pateikti pasiūlymus, kaip taisyti įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties.

„Šiandien pas save buvau susikvietusi visas institucijas: ministerijos teisininkus, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Migracijos departamentą. Sutarėme, kad bus suformuota darbo grupė, kuri pateiks, paruoš pirmiausia tam tikrus sprendimus, kurie bus teikiami Seimui“, – sakė ministrė.

A. Bilotaitė taip pat tvirtino, jog po Konstitucinio Teismo išaiškinimo vietoje pusmečio termino apribojant migrantų judėjimą išlieka galimybė taikyti „pasienio procedūrą“, t.y. judėjimo ribojimus 28 dienoms, kol tarnybos priims sprendimą įleisti arba neįleisti migrantus į Lietuvą.

Premjerė: įstatymas dėl migrantų bus taisomas

KT paskelbus, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai numatančios įstatymo nuostatos bus taisomos.

Ji taip pat tvirtino nematanti vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės asmeninės atsakomybės, nes ribojimus numatančias įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas priėmė Seimas.

Norėčiau priminti, kad už šitą įstatymą balsavo aštuoniasdešimt keli Seimo nariai. Spėčiau, kad ir koalicijos partneriai. Tai man atrodo, kad čia reikia į situaciją žiūrėti kaip į pamoką.

„Reikia taisyti įstatymą todėl, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tam tikros įstatymo nuostatos (netinkamos – BNS), nors pats tikslas, kuris buvo keliamas tomis nuostatomis, jis – suprantamas ir pateisinamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo premjerė.

Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

„Tą procedūrą, kai per parą keli šimtai žmonių nelegaliai kerta sieną, taikyti ir rasti tokią, kuri institucijų neapkrautu darbu, kurio beveik neįmanoma padaryti, reikia gerai pagalvoti, koks tas procesas turi būti individualizuotas, bet, manau, kad bus paruoštos įstatymo pataisos ir pateiktos Seimui svarstyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė taip pat pažymėjo, jog įstatymas nėra vien A. Bilotaitės vienasmenė atsakomybė.

„Norėčiau priminti, kad už šitą įstatymą balsavo aštuoniasdešimt keli Seimo nariai. Spėčiau, kad ir koalicijos partneriai. Tai man atrodo, kad čia reikia į situaciją žiūrėti kaip į pamoką“, – sakė ji.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

Teismas bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą, užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

„Tai buvo būtinos priemonės, kurias Lietuva turėjo priimti, kad apsaugotų nacionalinį saugumą ir Lietuva nebūtų pereinamuoju kiemu“, – trečiadienį komentuodama KT sprendimą žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštarauja Konstitucijai.

A. Bilotaitė teigė, kad ministerijos teisininkai vertins KT nutarime išdėstytus argumentus ir tuomet priims sprendimus, taip pat pažymėjo, kad dalis nuostatų, dėl kurių pasisakė teismas, jau yra negaliojančios, o situacija nuo migrantų krizės pradžios – pasikeitusi.

Mes neturėjome kitų priemonių gintis, mes neturėjome fizinio barjero, neturėjome sienos stebėjimo sistemų ir neturėjome sprendimo apgręžti arba neįleisti asmenų, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuva.

„Mes neturėjome kitų priemonių gintis, mes neturėjome fizinio barjero, neturėjome sienos stebėjimo sistemų ir neturėjome sprendimo apgręžti arba neįleisti asmenų, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuva“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė, kad prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos nėra jos vienasmenė atsakomybė, nes pataisas priėmė Seimas ir pasirašė prezidentas.

„Už įstatymą balsavo 84 seimo nariai, tai nebuvo vienasmenis ministrės sprendimas, kai mes jį svarstėme parlamente, Teisės departamento pastabų, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, nebuvo, ir jį pasirašė prezidentas, jis nebuvo vetuotas“, – kalbėjo ministrė.

„Jeigu man reikėtų pakartoti šiuos sprendimus, aš daryčiau visus tuos pačius sprendimus, kuriuos padariau, nes šitų sprendimų reikėjo mūsų valstybei, nes kitu atveju turėtume 100 tūkst. stumiamų žmonių į mūsų valstybę“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, KT sprendimas reiškia, jog įstatymo nuostatos nebegalioja.

„Mes pakeisime ko prašo, išanalizavę su teisininkais atsižvelgsime“, – teigė ministrė.

Klausiama, ar KT sprendimas gali paskatinti ir kitų priverstinai užsieniečių registravimo centruose apgyvendintų migrantų skundus, A. Bilotaitė tvirtino, jog tokios informacijos šiuo metu ministerija neturi.

„Šiuo metu tokios informacijos neturime, bet kai ji bus, kai bus tokie dalykai tai, matyt, juos ir vertinsime“, – sakė ji.

KT paskelbė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Pasak nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet „visiems prieglobsčio prašytojams taikant tą pačią priemonę, tai yra visus prieglobsčio prašytojus laikinai apgyvendinant nurodytose vietose be teisės judėti Lietuvos teritorijoje, nebuvo sudaryta prielaidų individualiai vertinti kiekvieno asmens situaciją, keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams“.

KT nutarime taip pat pažymėjo, kad migrantai buvo apgyvendinami šešiems mėnesiams nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, nepriėmus jokios kompetentingos institucijos sprendimo, remiantis vien faktu, kad kirto Lietuvos sieną ir pateikė prieglobsčio prašymą, tad jiems nebuvo sudaryta teisė skųsti sulaikymą.

„Įstatymų leidėjas, nors ir siekė teisėtų tikslų ir galėjo nustatyti asmens laisvę varžantį teisinį reguliavimą, šiuo atveju nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo asmens teisės nevaržyti labiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti“, – konstatavo teismas.

KT bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

Skundą pateikęs Irako pilietis nurodė, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.

Irako piliečio pasą turintis vyras 2021 metų liepos 31 dieną buvo sulaikytas neteisėtai kirtęs sieną ir apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Pareiškėjas prašė pripažinti, kad nuo 2021 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2022 metų vasario 3 dienos jo sulaikymas buvo neteisėtas.

Vyras teigė, kad jis buvo de facto sulaikytas, nes jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, ir jam nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies arba turi judėjimo laisvę.

Anot jo, tai buvo aktualu, kai į Lietuvą pateko 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

„Sutikite, leisti laisvai judėti iš esmės reiškia atidaryti šliuzus nelegaliai migracijai“, – komentuodamas KT nutarimą trečiadienį BNS sakė komiteto vadovas.

„Įsiskaitysime, padiskutuosime, įsivertinsime ir tada pateiksime vertinimą. Šalia to galiu pasakyti, kad apgręžimą reikėjo pradėti daug anksčiau, būtume išvengę šitos konstitucingumo problemos“, – tvirtino jis.

L. Kasčiūno teigimu, kartais teisinis aiškinimas gali kartais pakirsti sprendimus, kurie stiprina nacionalinį saugumą.

„Gerbiu, vertinu, bet kaip kažkada Abrahamas Lincolnas sakė: „Teisė nėra savižudybės aktas“, – prieš pusantro amžiaus valdžiusio Jungtinių Valstijų prezidento žodžius citavo NSGK pirmininkas.

Sutikite, leisti laisvai judėti iš esmės reiškia atidaryti šliuzus nelegaliai migracijai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius įsitikinęs, kad po KT sprendimo kiekvieno užsieniečio situacija turės būti pradėta vertinti individualiai.

„Pirmiausia reikia susipažinti su tuo KT sprendimu (...) ir pažiūrėti, kokios konkrečiai įvertinimo nuostatos yra reikalingos, bet man atrodo, kad apskritai turi pasikeisti paradigminis požiūris apie tai, kaip kiekvieno į Lietuvą atvykusio užsieniečio situacija yra vertinama individuliai ir sulaikymas yra taikomas ne kaip pagrindinė, o kaip kraštutinė priemonė“, – BNS sakė politikas.

Anot jo, KT pasisakė dviem aspektais – apie tai, Lietuvos teritorijoje atsidūrę užsieniečiai būdavo sulaikomi be teismo ar institucijos sprendimo, ir dėl to, kad jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre be teisės judėti šalies viduje.

Abi šios normos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, tačiau pirmoji jau nebegalioja.

„Seimo statute numatytos aiškios procedūros ir terminai, kaip yra įgyvendinami Konstitucinio Teismo sprendimai, tačiau tikiuosi, kad (vidaus reikalų ministrė – BNS) Agnė Bilotaitė ir (NSGK pirmininkas – BNS) Laurynas Kasčiūnas dabar nesakys, kad KT prieštarauja nacionalinio saugumo interesams“, – teigė T. V. Raskevičius.

KT trečiadienį paskelbė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose iki šešių mėnesių šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštarauja Konstitucijai.

Pasak nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet „visiems prieglobsčio prašytojams taikant tą pačią priemonę, tai yra visus prieglobsčio prašytojus laikinai apgyvendinant nurodytose vietose be teisės judėti Lietuvos teritorijoje, nebuvo sudaryta prielaidų individualiai vertinti kiekvieno asmens situaciją, keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams“.

KT bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies arba turi judėjimo laisvę.

Politikė sako liekanti tos nuomonės, kad rinkimuose dalyvaujantys žinomi žmonės, vėliau atsisakantys tapti Seimo nariais, apgaudinėja rinkėjus, tačiau džiaugiasi, kad su mandatu nesuderinamas pareigas einantys kandidatai bent turi sumokėti didesnį užstatą.

„Mes privalome vykdyti KT nurodymus, bet vis dėlto tas tikslas, kuriam Seimas pritarė mano pasiūlymu, buvo, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami. Nes į sąrašus partijos įrašo visuomenei žinomus, populiarus asmenis, Europos Parlamento narius, merus, ir tada jie atsisako gauto Seimo nario mandato“, – BNS sakė R. Baškienė.

„Kandidatuodamas politikas žino įstatymo reikalavimus iš anksto ir jis turi tam ruoštis, todėl aš esminį kausimą keliu – politiko teisė pasirinkti vienas ar kitas pareigas neturi būti iškeliama aukščiau rinkėjo teisės nebūti apgaudinėjamam. Čia, manau, pati esmė, ir mes turime siekti kitokios moralės, kitokios politinės atsakomybės principo. Dabar išeina, kad aukštas pareiga einu Europos Parlamente, kandidatuoju, atsisakau mandato, apgaunu rinkėjus, mes sukeliame visuomenei didelį nusivylimą“, – kalbėjo parlamentarė.

Tuo metu vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis teigia, kad „Konstitucinis Teismas penktadienio nutarimu pasisakė, kad Lietuvos rinkėjai yra protingi žmonės“.

„Jie patys geba atsirinki už ką, kada ir kodėl balsuoja. R. Baškienės argumentas, kad melavimas rinkėjams turi turėti savo kainą yra labai teisingas. Tačiau tik vienas bet. Kas tai yra melavimas rinkėjams? Ar kai tu eini į rinkimus žadėdamas aukso kalnus, deklaruodamas moralines vertybes bei demokratiją, o patekęs ten visa tai pamiršti. Ar tada, kai eini į rinkimus visiems aiškiai deklaruodamas, kas tu esi, ką tu darai ir apie ką tu šneki“, – komentuodamas KT sprendimą feisbuke parašė A. Mazuronis.

Apgailestaudama dėl prieštaraujančia Konstitucijai pripažinto jos inicijuoto teisinio reguliavimo, R. Baškienė vis dėlto džiaugėsi, kad kandidatuojantiems su nesuderinamomis pareigomis taikomas didesnis rinkimų užstatas, jis atsisakius mandato lieka valstybei.

Į sąrašus partijos įrašo visuomenei žinomus, populiarus asmenis, Europos Parlamento narius, merus, ir tada jie atsisako gauto Seimo nario mandato.

„Juokiamės, kad melas turi kainuoti, tai yra 10 VMDU, jei žmogus kandidatuoja, atsisako, bent jau valstybei lieka pinigai. Jei jau KT sako, kad mes turėsime taisyti Seimo rinkimų įstatymą, šaunu, kad jis nepasisakė dėl užstato įvedimo, tai melas turi kainuoti ir toliau kainuos“, – tvirtino parlamentarė.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą.

Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą.

Anot KT, „negali būti nustatytas toks rinkimų teisinis reguliavimas, kuris būtų grindžiamas vien prezumpcija, kad rinkimų procesas būtų nesąžiningas, jeigu jame dalyvautų visuomenėje žinomi asmenys, be kita ko, asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, pavyzdžiui, Europos Parlamente ar savivaldybės taryboje“.

Pasak KT, taip pat negalima traktuoti, kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į tam tikras politines atstovaujamąsias institucijas, pavyzdžiui, Seimą, savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, be kita ko, įgyti Seimo nario mandatą, nėra rimti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad informacija apie kandidato einamas pareigas „yra vieša ir lengvai prieinama, taigi rinkėjai turi galimybę atsižvelgti į ją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie kandidatą, be kita ko, jo ketinimų eiti atitinkamas renkamas pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas“.

2015 metų lapkritį Seimas priėmė „valstietės“ R. Baškienės pataisas, kad Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento narį, taip pat merą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų jo įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Iki tol į Seimą išrinkti kitas pareigas jau einantys politikai galėjo rinktis, kurį mandatą pasilikti. 

„Vienas dalykas, kurį visi supranta, kad visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Tyrimo metu išaiškėjo faktai, kurių niekas nepaneigė ir net nebandė paneigt, (...) man visiškai neturi klausimas reikšmės, ar ji (komisija) teisėtai ir neteisėtai buvo sudaryta, faktas (yra) tas, ką ji nustatė“, – Konstitucinio Teismo sprendimą penktadienį komentavo R. Karbauskis.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad „valstietės“ A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.

Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.

Visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta.

Komisijai vadovavusi A. Širinskienė irgi laikosi pozicijos, kad KT sprendimas dėl komisijos sudarymo nepaneigia jos gautų liudijimų.

„Konstitucinis Teismas nevertino komisijos tirtų aplinkybių, KT priimtas nutarimas nepaneigia liudininkų liudijimų ir pateiktų faktų apie tai, kas buvo išsakyta ir kokios problemos valstybėje“, – BNS penktadienį sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat teigė, kad KT sprendimas, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, gali tapti pagrindu abejoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktu tyrimu.

Konservatoriams primena KT sprendimą dėl pensijų mažinimo

R. Karbauskis teigia gerbiąs KT išvadą, kad A. Širinskienės vadovaujamos komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Konstitucijai. Kita vertus, R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad konservatorių raginimas trauktis A. Širinskienei iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų yra absurdiškas. R. Karbauskis ragina konservatorius prisiminti dar vieną KT išvadą, kurioje pabrėžiama, kad konservatorių Vyriausybės laikotarpiu pensijos dirbantiems pensininkams buvo sumažintos neteisėtai.

„Aš tikrai nesiimsiu kaltinti ar abejoti KT. Bet kuris teismo sprendimas yra gerbtinas ir jo reikia laikytis. Tik stebiuosi šiandienos konservatorių pareiškimu, kad A. Širinskienė turėtų atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigų. Man dabar kyla paralelė tarp dviejų KT sprendimų. Šiandienos ir to KT sprendimo, kuris pripažino, kad buvo pažeista Konstitucija, kai konservatorių valdžia sumažino pensijas“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, KT penktadienį neužginčijo A. Širinskienės vadovaujamos komisijos paskelbtų faktų.

„Ši A. Širinskienės komisija išsiaiškino keletą labai svarbių dalykų ir kas patyrė nuotolius šitos komisijos veiklos prasme. Moralinį nuostolį patyrė Landsbergių šeima, kai už vieną eurą buvo pirktas sklypas, kuris vertas milijono. Taip pat patyrė moralinį nuostolį tie patys konservatoriai, Rokas Masiulis ir galbūt prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes prokurorai papasakojo, kai jiems nebuvo leista atlikti tyrimo dėl Roko Masiulio veiklos Visagino atominės elektrinės projekte. Viskas. Tai dvi grupės žmonių ir tarp jų ryškiai dominuoja konservatoriai. Bet kiek žmonių patyrė nuostolį, kai konservatoriai sumažino pensijas? Minimum šeši ar septyni šimtai tūkstančių žmonių, gal dar daugiau. Ir jie patyrė tiesioginį nuostolį. Į šį KT sprendimą kažkodėl konservatoriai nesureagavo niekaip“, – sakė jis.

R. Karbauskis teigia, kad KT, net konstatavęs, kad tyrimo komisijos darbas prieštarauja šalies įstatymams, neužginčijo tyrimo metu išryškintų aplinkybių.

„Skirtingai nei konservatorių Vyriausybės sprendimai, dabar tiesioginis nuostolis niekam nepadarytas. Tik moralinis. Taip pat faktai, kuriuos išaiškino komisija, nebuvo paneigti. Šitas KT teismo sprendimas nereiškia, kad G. Landsbergio šeima neįsigijo milijono vertės sklypo už 1 eurą. Nepaneigė. Ar apie tai turėjo tirti komisija? Na po KT sprendimo paaiškėjo, kad neturėjo. Bet faktai, kurie iškilo per tyrimą, savaime neišnyko. Tai klausimas prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, ką su tuo faktu darys“, – sakė jis.

ELTA primena, kad konservatorių pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, viešai kreipiasi į Agnę̇ Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir kad jos išvados yra neteisėtos.

Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valdančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.

Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė G. Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.