Viena vertus, iškart po Naujųjų sporto bendruomenėje kilusios emocijų audros yra visiškai suprantamos, nes 2018-aisiais pinigų pyragas buvo raikomas pagal visiškai naujus principus. Jie bene pirmą kartą taip konkrečiai pateikė federacijų finansavimo kriterijus. Pagal juos didelio meistriškumo programoms buvo išdalyta 6,33 mln. eurų. Dar tokią pat sumą kiek vėliau atseikės Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Galiausiai, 3,9 mln. eurų išskirstys Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Tad valstybė per metus sporto reikmėms skirs apie 18 mln. eurų. Suma lyg ir nemenka, tačiau… Pagal naująją tvarką KKSD Lietuvos orientacinio sporto federacijai, nedalyvaujančiai olimpiadose ir neturinčiai kuo pasigirti pasaulio čempionatuose, skyrė daugiau nei krūvą medalių olimpinėse žaidynėse pelniusiems šiuolaikinės penkiakovės atstovams. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Kita vertus, KKSD bent jau pabandė įvesti aiškias žaidimo taisykles. Analogiškos LTOK procedūros kur kas abstraktesnės.

Ne veltui vis garsiau skamba kaltinimai, kad LTOK itin rūpi tik aukščiausio meistriškumo atletų rezultatai, kuriais jie galėtų pamojuoti tarsi vėliava, pridengiančia ir veiklos spragas. KKSD bandymai visą sporto esmę aklai suvesti tik į statistines skaičių eilutes taip pat kelia rimtų abejonių. O labiausiai skriaudžiami mūsų atletai, savo karjerai aukojantys gyvenimo dešimtmečius, bet tinkamo atpildo už tai taip ir nesulaukiantys.

Ketvirtadienį pristatyti ir kriterijai, pagal kuriuos federacijos galės pretenduoti gauti finansavimą. Sporto federacijos pripažįsta, kad projektas pristatytas skubotai, neatsižvelgiant į visų interesus.

Kol Lietuvos sporto pasaulis sunkiai įsivaizduoja, kaip gyvens nuo naujųjų metų, Kūno kultūros ir sporto departamentas nemažina pagreičio dėl planuojamos sporto reformos. Žiniasklaidai pristatytas didelio meistriškumo sporto plėtojimo programos finansavimo kriterijų projektas. Jeigu jis bus patvirtintas, į apie 6 milijonus eurų galės pretenduoti daugiau nei 60 kriterijus atitinkančių Lietuvos sporto federacijų.

Didžiausių lėšų dalį – daugiau nei 60 procentų – susižers 13-kos strateginių olimpinių sporto šakų federacijos, tokios kaip krepšinio, lengvosios atletikos, bokso, irklavimo, plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės ir kitų. Iš gautų lėšų federacijos du trečdalius turės skirti didelio meistriškumo sportininkų rengimui. Šia sritimi iki šiol rūpinosi reorganizuoti planuojamas Lietuvos olimpinis sporto centras.

Kad naujoji sporto finansavimo sistema pradėtų veikti, dar turi būti patvirtintas valstybės biudžetas.

Išsamiau – Ramūno Grumbino reportaže.

Kaip ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, sprendimas priimtas tikintis efektyvesnės sporto plėtros labiau įtraukiant švietimo ir mokslo įstaigas.

„ŠMM artimiausiu metu sudarys darbo grupę, kuri privalės užtikrinti sklandų departamento perėjimą jų kuravimo sričiai. Sutarta, kad formalios perdavimo procedūros, kurias vykdo ŠMM, turi būti baigtos iki sausio 1 dienos“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Šiuo metu Vyriausybėje derinami du įstatymai, susiję su sportu. Iš Seimo į Vyriausybę tobulinimui yra grąžintas Sporto įstatymas, be to, Vyriausybėje artimiausiu metu turėtų būti sprendžiama dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo įstatymo. Abiejų įstatymų derinimu ir sėkmingu priėmimu Seime toliau rūpinsis ŠMM.

Kūno kultūros departamentas šiemet vykdo savo strateginiame plane numatytas reformas. Metų pradžioje buvo išgrynintos departamento atliekamos funkcijos ir perskirstytas darbo krūvis. Vykdoma ir Lietuvos olimpinio sporto centro reforma, kuri leis efektyviau panaudoti valstybės turimas sporto bazes ir aiškiau apibrėžti sportininkų rengimo atsakomybes.

„Sportui būtini pokyčiai yra teisingame kelyje. Nors procesas ilgas, tačiau tikime, jog ŠMM sugebės sėkmingai užbaigti vykstančius pokyčius ir jau po kelerių metų matysime gerėjančius rezultatus bei didėjantį vaikų, jaunimo ir visų Lietuvos piliečių fizinį aktyvumą“, – teigia E.Misiūnas.

Kūno kultūros departamentas yra savarankiškas asignavimų valdytojas, kurio vadovą ketverių metų kadencijai skiria Seimas.

Susitarime numatyta, kad šalies sportininkams bus užtikrintas medicininis aptarnavimas, taip pat skiriamos lėšos medicinos specialistų kvalifikacijos tobulinimui. Pastaruoju tikslu siekiama neprarasti specialistų, kurie padeda sportininkams tinkamai ruoštis varžyboms.

Be to, susitikimo metu papildomai sutarta, kad bus atnaujintas maistpinigių mokėjimas olimpinės rinktinės sportininkams.

Šiemet projektų finansavimo konkurso būdu departamento lėšos (144 tūkstančiai eurų) buvo paskirtos 9 projektų vykdytojams, kurie buvo atrinkti iš 14 konkurso dalyvių. Projektuose dalyvaus apie 3500 vaikų iš Utenos, Klaipėdos, Vilniaus, Trakų, Šiaulių, Kretingos, Druskininkų ir kitų Lietuvos miestų ir rajonų.

Prieš prasidedant projektų veikloms, rugsėjo 14 d. praktines mokymo plaukti pratybas projektuose vykdysiantys asmenys buvo pakviesti į departamento organizuotą seminarą „Vaikų mokymas plaukti 2016“. Seminaro tikslas – užtikrinti kiek įmanoma kokybiškesnį vaikų mokymo plaukti procesą siekiant vieningų tikslų: vaikas geba plūduriuoti horizontalioje ir vertikalioje padėtyje, keisti kūno padėtį (15 sek.); geba panerti po vandeniu ir ištraukti ant dugno gulintį daiktą iš ne mažiau kaip 1,5 m gylio; geba judėti į priekį atliekant kojų judesius krauliu su lenta ir iškvepiant į vandenį (25 m); geba nuplaukti 25 m nugara arba krauliu. Pasibaigus 18 pratybų ciklui, kiekvienam vaikui bus išduotas pažymėjimas, informuojantis vaiką ir jo šeimos narius apie projekto metu vaiko įgytus gebėjimus.

„Vaikų mokymo plaukti projektais siekiame, kad kiek įmanoma daugiau Lietuvos vaikų įgytų gyvybiškai svarbių plaukimo, laikymosi vandenyje ir saugaus elgesio prie vandens įgūdžių. Vien dalyvavimo ir smagaus laiko praleidimo vandenyje neužtenka“, – sveikindamas seminaro dalyvius sakė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Jis pažymėjo, kad departamentas vaikų mokymui plaukti skiria ypatingą dėmesį ir randa galimybę kasmet iš bendrųjų departamentui skiriamų asignavimų finansuoti šį gyvybiškai svarbų procesą.

Projektų tikslinė grupė – 8–10 metų vaikai.

Apie šio amžiaus vaikų psichologinius ypatumus, jų elgesį lemiančius veiksnius ir darbo metodus su tokio amžiaus vaikais, mokant juos plaukti, seminaro dalyviams paskaitą skaitė Lietuvos olimpinio sporto centro psichologė Ieva Petrukanecė, o su konkrečiais mokymo plaukti metodais, siekiniais, problemomis ir jų sprendimo būdais trenerius supažindino Lietuvos sporto universiteto docentė daktarė Ilona Judita Zuozienė, naudodamasi savo parengta metodine knyga „Plaukimo ir saugaus elgesio prie vandens pamokos pradinukams“. Leidinyje pateikta mokymo plaukti metodika parengta 32 plaukimo pratybų ciklui, todėl likusių 14 pratybų finansavimas kitų šaltinių lėšomis buvo vienas prioritetų skiriant lėšas projektams.

Seminare taip pat buvo pristatyta vaikų mokymo plaukti programos Lietuvoje apžvalga, užsienio šalių patirtis, diskusijose aptarti treneriams rūpimi klausimai.

Seminaro dalyviai buvo aprūpinti metodine medžiaga, kuria naudosis projektų vykdymo metu. Visi projektuose dalyvaujantys vaikai gaus specialius lipdukus.

Praktinės plaukimo pratybos vaikams prasidės nuo rugsėjo 19 d. ir tęsis iki gruodžio pabaigos.

„Sporto federacijų programos turi būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, o fizinio aktyvumo projektai – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšomis, kaip buvo iki 2008 m. Tai turi būti daroma pagal patvirtintus ir viešai skelbiamus kriterijus. Per aštuonerius metus, sumažinus valstybės finansavimą, sportas prarado daugiau nei 25 mln. eurų“, - sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Sporto šakų federacijos siekia, kad nuo 2017 metų KKSD pripažintų nacionalinių sporto federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programos būtų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Be to, finansavimas turi būti skiriamas pagal aiškius, skaidrius, viešai skelbiamus, su sporto federacijomis suderintus finansavimo kriterijus. Kasmet federacijų finansavimui iš KKSD biudžeto, o ne Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) turi būti skiriama ne mažiau nei 3,5 mln. eurų.

„Sulaukėme didelio federacijų palaikymo ir tuo pačiu svarbaus įpareigojimo. Federacijos siekia, kad jau kitąmet KKSRF lėšos, kurios nuo 2009 m. iki šiemet, buvo skiriamos nacionalinių sporto federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros programų finansavimui, būtų nukreiptos tikrajai paskirčiai – Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimui“, - teigia E. Urbanavičius.

Raštus KKSD atsiuntė visos 18 valstybės strateginių ir prioritetinių sporto šakų federacijos. Iš 36 olimpinių sporto šakų federacijų, raštai gauti iš 31.

Nuo 2009 m. KKSRF lėšomis buvo pradėta finansuoti nacionalinių sporto šakų federacijų programas. Dėl to sumažėjo visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas ir nukentėjo šių projektų įgyvendinimas.

KKSRF įstatymas numato, jog fondo lėšomis turi būti remiami kūno kultūros ir sporto trumpalaikės veiklos projektai, atsižvelgiant į KKSRF prioritetus ir projektų turinį, o ne sporto federacijų programos.

Be to, pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymą, departamento pripažintų nacionalinių sporto šakų federacijų ilgalaikės veiklos programos turi būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis pagal skaidrius ir viešai skelbiamus finansavimo kriterijus.

Raštus KKSD įteikė: Lietuvos imtynių federacija, Lietuvos kyokushin karate federacija, Lietuvos žolės riedulio federacija, Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto federacija, Lietuvos sportinių šokių federacija, Lietuvos dziudo federacija, Lietuvos stalo teniso asociacija, asociacija „Lietuvos ledo ritulys“, Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos lengvosios atletikos federacija, Lietuvos kudo sporto federacija, Lietuvos beisbolo asociacija, Lietuvos rankinio federacija, Lietuvos biatlono federacija, Lietuvos futbolo federacija, Lietuvos pulo federacija, Lietuvos gimnastikos federacija, Lietuvos tinklinio federacija, Lietuvos vandensvydžio sporto federacija, Lietuvos teniso sąjunga, Lietuvos irklavimo federacija, Lietuvos automobilių sporto federacija, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija, Lietuvos regbio federacija, Lietuvos motociklų sporto federacija, Lietuvos jėgos trikovės federacija, Lietuvos kerlingo asociacija, Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija, Lietuvos sunkiosios atletikos federacija, Lietuvos sportinės žūklės federacija, Lietuvos rogučių sporto federacija, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, Lietuvos fechtavimo federacija, Lietuvos bokso federacija, Lietuvos šaudymo sporto sąjunga, Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga, Lietuvos čiuožimo federacija, Lietuvos dviračių sporto federacija, Lietuvos kendo asociacija, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija, Lietuvos motorlaivių federacija, Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija, Lietuvos sambo federacija, Lietuvos orientavimosi sporto federacija, Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija, Lietuvos plaukimo federacija, Lietuvos buriuotojų sąjunga, Lietuvos aeroklubas.

Šalies sporto federacijos kaltina Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovą Edį Urbanavičių bandymais užgrobti Lietuvos sportui skirtus pinigus.

"Jis inicijavo labai žalingą, ydingą sporto įstatymą - jis vienas galėtų priimti sprendimą, kaip skirstyti (sportui skiriamas - BNS) lėšas", - žurnalistams Vilniuje sakė Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.

"Jis siekia užvaldyti visus sporto pinigus. Mes kategoriškai esame prieš tą įstatymą, nes jis yra žalingas ir ydingas visai sporto bendruomenei, kuriame sporto bendruomenė eliminuojama iš visų sprendimų priėmimo", - pridūrė jis.

E.Urbanavičius praėjusią savaitę buvo nušalintas nuo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos pirmininko pareigų. Lėšos iš šio fondo skiriamos įvertinus paraiškas kūno kultūros ir sporto projektams.

KKSD pateiktose pataisose siūloma, kad kūno kultūros ir sporto projektus vertina ir rekomendacines išvadas dėl fondo lėšų skyrimo teikia komisija, sudaryta departamento direktoriaus.

Siūloma, kad penki šios komisijos nariai būtų Kūno kultūros ir sporto departamento tarnautojai, o likę du būtų deleguojami iš nacionalinio olimpinio komiteto ir "Sportas visiems" judėjimui Lietuvoje atstovaujanti nevyriausybinė organizacija.

Advokatas Laimonas Pivoras žurnalistams sakė, kad šios pataisos prieštarauja esminei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo idėjai.

"Fondas buvo sukurtos tam, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas pats savarankiškai negalėtų skirstyti pinigų", - teigė L. Pivoras.

Jis nurodė, kad siūlomos pataisos yra siekis "pačiam Kūno kultūros ir sporto departamentui pasiskirstyti ir tų pinigų paskirstymą kontroliuoti".

"Iš tikrųjų, tokie siekiai skaidrumo neatneš", - sakė L.Pivoras.

Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas R. Kveselaitis prastu vadino finansavimą sporto federacijoms šiais metais. Pasak jo, iš viso keliolikai federacijų šiemet buvo skirta apie 600 tūkst. eurų, tačiau 58-ioms nebuvo numatyti jokie pinigai. "Tai yra tragedija, tikrai", - sakė jis.

Dėl prasto finansavimo, pasak R. Kveselaičio, blėsta sporto federacijų Lietuvoje veikla, joms trūksta kvalifikuotų generalinių sekretorių, prezidentų.

Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas pridūrė, kad KKSD vadovas E. Urbanavičius "griauna pasitikėjimą sportu apskritai".

Praėjusią savaitę nuo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos pirmininko pareigų nušalinus E. Urbanavičių, juo tapo R. Kveselaitis.

Jis nurodė, kad artimiausiame fondo tarybos posėdyje turėtų būti patvirtinti ir paviešinti nauji jo veiklos principai.

"Pateikiau priemonių planą, kaip turi būti vykdoma fondo veikla ateityje, kad ji būtų efektyvesnė, skaidresnė, geriau valdoma ir geriau matoma", - sakė R. Kveselaitis.

Lietuvos dviračių federacijos prezidentas Romualdas Bakutis sakė, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos šiemet bus paskirstytos, nors tam esą ir priešinosi KKSD vadovas.

"Pakeitę fondo tarybos pirmininką šiandien dienai garantuojame, kad Lietuvos sporto pasaulis gaus reikiamas finansines lėšas, kurios Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų yra numatomos skirti per Kūno kultūros ir sporto departamentą", - teigė R. Bakutis.

E.Urbanavičius KKSD vadovauja nuo pernai metų liepos.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), siekdamas prisidėti prie "Globalios Lietuvos" programos, organizavo užsienio lietuvių organizacijų kūno kultūros ir sporto projektų rėmimo konkursą. Finansuojami bus devyni projektai, kurių kiekvienam skirta vidutiniškai apie 1000 eurų, daugiausia lėšų, 4700 eurų, skirta projektui "X-osios lietuvių sporto žaidynės Briuselyje "BeNeLux 2015", kurios vyks NATO būstinėje.

"Šiuo konkursu siekiame dviejų tikslų - skatinti mūsų tautiečius rinktis sportą kaip sveikatą stiprinančią veiklą, o kartu kaip prasmingą laisvalaikį suteikiančią veiklą, kuri vienija ir padeda palaikyti ryšius su Lietuva. Kas ketverius metus vykstančios Pasaulio lietuvių žaidynės parodo, jog susidomėjimas sportu tarp užsienio lietuvių yra didelis. Todėl matome poreikį skatinti sportinę veiklą ir ruošiantis šioms žaidynėms", - sako Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Pasak KKSD pranešimo, konkursui paraiškas teikė lietuvių organizacijos iš Liuksemburgo, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Baltarusijos, Australijos, JAV.

Projektų finansavimui iš valstybės biudžeto Kūno kultūros ir sporto departamentas šiemet paskirstė daugiau kaip 13 tūkst. eurų. Atrenkant projektus prioritetas buvo teikiamas tiems projektams, prie kurių finansavimo prisidėjo pačios organizacijos, kurių įgyvendinime dalyvautų kelios užsienio lietuvių organizacijos, kurie būtų tęstiniai. Šis projektų finansavimo konkursas vykdomas pirmąkart, jį planuojama tęsti ir kitais metais.

Tam davė, o... Kadaise populiaraus televizijos žaidimo pavadinime paslėpta mintis, kad kažkam vis tiek nedavė, šiomis dienomis tapo itin aktuali kai kurioms šalies sporto šakų federacijoms.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) šiemet rekordiškai anksti paskelbė apie paramos 2015-iesiems paskirstymą. Tarp laimingųjų, pasidalijusių daugiau nei 11 mln. litų (3,28 mln. eurų) – per 60 federacijų. Įvairiausių sporto šakų – nuo pas mus beveik sudievinto krepšinio iki Lietuvoje daug kam neįprasto kendo. Tiesa, pernai nuo sporto pinigų pyrago nubyrėjo ir ne mažiau egzotiškoms sporto šakoms – kuraš, bočiai, ušu ar muai tai. Šiemet šių federacijų sąraše nebeliko. Tačiau nepasitenkinimą lėšų dalybomis reiškė ne tik jų atstovai ir propaguotojai.

Pirmieji apie, jų nuomone, patirtą neteisybę prakalbo Lietuvos regbio federacijos (LRF) vadovai. Rekordiškai kilę daugumos amžiaus grupių ir rungčių rezultatai, įspūdingai laimėtas Europos A diviziono septynetukų čempionatas Kaune, ir pirmą sykį istorijoje gauta teisė grumtis dėl patekimo į olimpines žaidynes. Kaip to įvertinimas – tik regbis ir krepšinis iš vyrų komandinių sporto šakų yra įtraukti į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto programą "Rio 2016", t.y. laikomi oficialiais olimpiniais kandidatais į 2016 metų žaidynes Brazilijoje. O visų šių pasiekimų finansinė išraiška – minus 12 proc. Vietoj pernai gautų 137 tūkst. litų šiemet paskirta kiek daugiau nei 34 tūkst. eurų (120 tūkst. litų).

"Mes – šokiruoti!", – pakomentavo LRF vadovai.

"Keista, bet dauguma federacijų nesirūpina savo sporto šakos populiarinimu", – užsiminė KKSD direktorius Edis Urbanavičius.

Regbio federacija 2014-aisiais populiarindama šį Lietuvoje dėmesiu nelepinamą sportą vertėsi per galvą. Ne veltui tradiciniuose Lietuvos sporto žurnalistų federacijos rinkimuose Metų sporto renginiu buvo išrinktas ne koks krepšinio, bėgimo ar plaukimo turnyras, o būtent Europos regbio-7 čempionatas.

Visi argumentai lyg ir regbininkų pusėje, o finansavimas padidintas, pavyzdžiui, lengvaatlečiams, kurių medalių derlius 2014-aisiais buvo vienas tuščiausių per visą istoriją.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) paskelbė geriausųjų 2014 metų sportininkų, trenerių ir komandų rinkimus.

Geriausiaja metų vyrų komanda pretenduoja tapti ir Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinė, kuri 2014 metais tapo Europos regbio-7 čempionato A diviziono nugalėtoja, iškovodama visas 6 pergales iš tiek pat galimų.

Ji finale Kaune 22:17 (5:12) įveikė galingą Lenkijos rinktinę ir iškovojo vienintelį kelialapį į elitinį Europos čempionatą, kuriame mūsų rinktinės jau laukia tokie grandai kaip Anglija, Velsas, Prancūzija ir kitos šalys. Taip pat mūsų šalies rinktinė kovos dėl kelialapio į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinės žaidynes Brazilijoje.

Nedaug trūko, kad ir šiemet Lietuvos komanda kautųsi A divizione. Pernykščio čempionato finale lietuviai jau buvo atsidūrę ant bedugnės krašto.

"Tiesiog nepalūžome, tikėjome savimi. Buvo sunku, nes likus pusantros minutės praleidome taškus ir turėjome vienu žaidėju mažiau. Visai komandai buvo psichologinis smūgis netekus žaidėjo", - pasakojo pergalingus taškus pelnęs vienas Lietuvos rinktinės lyderių Jonas Mikalčius.

Kovingieji lietuviai likus žaisti pusė minutės turėjo paskutinę progą išplėšti pergalę. Ir jie tą padarė.

"Lenkai prasižengė, Mindaugas Misevičius greitai pasiuntė kamuolį į kraštą ir tada žinojau, kad jeigu ne dabar, tai gali būti tik kitais metais. Pabandžiau nusistumti lenkų žaidėją ir pavyko tą padaryti. Jis nepasidavė, bandė mane pargriauti, bet išstovėjau ant kojų ir viskas", - lemiamą ataką prisiminė J. Mikalčius.

Lietuvos regbininkai po pertraukos sugįžo į Europos elitą ir kausis tarp 12 stipriausių Senojo žemyno ekipų. Šis pasiekimas nepaliko abejingų nei vieno.

"Visa komanda buvo tikrai pavargusi, nes finale tenka kėlinius žaisti po 10 minučių. Jeigu ne aš, galbūt daugiau nebūtų kas spėjęs pelnyti taškų. Tai mane įkvėpė ir atsirado jėgų pelnyti lemiamus taškus. Tuo momentu dar nesidžiaugiau ir nepatikėjau, kad laimėjome, bet kai nuaidėjo teisėjo švilpukas, negalėjau suvokti, kad laimėjome turnyrą. Buvo kažkas nepaprasto. Tai viena didžiausių pergalių Lietuvos regbiui per pastaruosius metus", - pripažino J. Mikalčius.

Nenuostabu, kad šis mūsiškių pasirodymas neliko nepastebėtas, ir Lietuvos regbio-7 rinktinė predentuoja tapti geriausia 2014 metų Lietuvos vyrų komanda.