Sommaroy yra senas žvejų kaimelis, įsikūręs gerokai už poliarinio rato. Čia gyvena tik kiek daugiau nei trys šimtai gyventojų. Vienas iš jų, Kjellas Ove Hvedingas, vieną dieną pabudo ir pagalvojo, kad laikas yra ne kas kita, kaip tikra kvailystė. Absurdiškas kasdienybės matas, neturintis realios prasmės. Galbūt laikas svarbus tiems, kurie Niujorke pardavinėja akcijas, tiems, kurie miestuose metro skuba į susitikimus, ar tiems, kurie vysto tarptautinius verslus. Kam laikas reikalingas Sommaroy gyventojams? Niekam!

Iš tiesų Hvedingas niekaip nesupranta, kodėl turi gyventi pagal kažkieno kito sugalvotą tvarkaraštį. Juk Sommaroy pusę metų tvyro diena, kitą pusę metų – naktis. Orai būna įvairūs, tai kodėl tenka miegoti saulėtą naktį, o lietingą dieną eiti į darbą? Kuris darbas kaimelyje ir jo apylinkėse reikalauja bendro laiko? Joks!

Hvedingas teigia, kad norėtų, kad Sommaroy taptų vieta, kur visi gali daryti tai, ką nori, tada, kada nori. Gražus oras trečią valandą ryte? Eik pasivaikščioti. Arba eik į darbą. Kodėl turėtum miegoti? Tik dėl to, kad kitoje poliarinio rato pusėje taip sureguliuoti laikrodžiai? Dėl tradicijų?

Hvedingo idėjos jau sulaukė palaikymo. Jau vyksta viešos diskusijos, pasirodė peticijos, o ant vieno tilto turėklo Sommarøy atsirado rankinių laikrodžių eilė. Bet ar tikrai nuošalusis kaimas galėtų gyventi nesekdamas valandų?

Greičiausiai ne. Žmonės laiką sugalvojo ne šiaip sau. Suderinamas paros ritmas visuomenei padeda funkcionuoti. Jūs žinote, kada galite man skambinti – mes nemiegame daugmaž tuo pačiu metu. Net jei jūsų darbas yra lankstus, vis tiek reikės suderinti laiką su gydytoju. Kada susitiksite su draugais? Bet kada? Greitai keli jūsų draugai miegos tuomet, kai jūs esate žvalus.

Pats Hvedingas yra užsidegęs savo idėja, tačiau pasikalbėjęs su žurnalistais skuba į lėktuvą. Vėlgi, pasaulis sukasi vieningu ritmu ir lėktuvai miegančių nelaukia.

Galiausiai, sveikatai paros ritmas taip pat yra labai svarbus. Žmogus nėra prisitaikęs gyventi už poliarinio rato. Mūsų organizmui svarbūs paros ritmai. Nors to ir nejaučiate, jūsų kūnas reaguoja į tamsos ir ciklus, o tai turi įtakos kūno temperatūrai, hormonų pusiausvyrai, gijimo procesams ir virškinimui.

Klaipėdos laikrodžių muziejus (Liepų g. 12) penktadienį 16 val. kviečia pasinerti į laiko skaičiavimo ir suvokimo paslaptis.

Renginys sumanytas iš dviejų dalių. Pirmojoje bus galima sužinoti, kaip laiką saulės vandens, ugnies laikrodžiais skaičiavo senosios civilizacijos – ekspoziciją pristatys muziejininkė Giedrė Kazonienė. Antrojoje renginio dalyje paskaitą „Aš ir laikas: mūsų laiko perspektyva“ skaitys Vilniaus universiteto Filosofijos katedros lektorius socialinių mokslų daktaras Antanas Kairys.

„Mes visi jaudinamės dėl to, kad trūksta laiko, kad jis per daug greitai bėga. Bet retas kuris iš tikro suvokiame, kokį poveikį laikas daro mūsų gyvenimams, – šypsojosi mokslininkas. – Klausimai apie tai, kas tai yra laikas, koks žmogaus santykis su laiku, seniai audrino tiek filosofų, tiek paprastų žmonių protus. Tūkstantmečiai filosofinės minties raidos ir vėliau atsiradę psichologiniai laiko tyrimai privedė prie laiko perspektyvos teorijos sukūrimo. Mokslininkai laiko perspektyvą supranta kaip žmogaus santykį su jo praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Laiko perspektyva susijusi ir su tuo, kiek kiekviena iš šių laiko zonų svarbi žmogui, į kurią jis orientuojasi veikdamas. Tyrimai rodo, kad žmonės, orientuoti į dabartį, gyvena šia akimirka, labiau linkę rizikuoti, vartoti alkoholį ir pan. Egzistuoja dvi praeities laiko perspektyvos: pozityvios praeities, susijusi su nostalgija praeičiai, šeimos ritualų laikymusi ir pan., bei negatyvios praeities laiko perspektyva, siejama su depresyvumu, nelaimingumu, savęs nuvertinimu. Ateities laiko perspektyva, tyrimų duomenimis, susijusi su planavimu, savo veiksmų padarinių geresniu apsvarstymu ir t.t.“

Pranešimo metu bus plačiau pristatytos šios laiko perspektyvos bei tai, kaip jos reiškiasi mūsų gyvenime.

Įėjimas – laisvas.

Grupė fizikų iš Nacionalinio standartų ir technologijų instituto Boulderyje (Koloradas, JAV) sukūrė atominį laikrodį, kuris už tiksliausią iki šiol cezio atomų laikrodį rodys net 100 kartų tiksliau. Naujajame tiksliausiame pasaulio laikrodyje, kuris 10 mlrd. kartų tikslesnis už tiksliausią kvarcinį rankinį laikrodį, šeimininkauja iterbio atomai.

Šis išradimas padės pagerinti GPS navigacijos palydovų darbą ir padidinti palydovinio ryšio sistemų spartą, skelbiama žurnale "Science". Be to, toks laikrodis geodezininkams padės išmatuoti Žemės paviršiaus nelygumus centimetro tikslumu, o fizikams – patikrinti alternatyvias gravitacijos teorijas.

Iterbio atominiame laikrodyje du jonai "įkalinti" elektromagnetiniuose spąstuose. Atstumu tarp jų lygus keletui mikrometrų. Mokslininkai "šaudo" į juos lazerio spinduliu, o jonų sąveika tuomet leidžia išskirti dvi būsenas – sąlyginį nulį ir vienetą. Svyravimai tarp šių būsenų ir yra laiko skaičiavimo atskaitos taškas.

Tokios konstrukcijos leidžia pasiekti neįtikėtiną laiko skaičiavimo tikslumą. Moderniausi atominiai laikrodžiai vėluoti ar skubėti sekunde pradėtų tik po milijardų metų. Tokiuose laikrodžiuose naudojami šarminių metalų (pvz., cezio) atomai. Tačiau Endriaus Ladlou (Andrew Ladlow) vadovaujamiems amerikiečių fizikams cezį pavyko pakeisti iterbiu – jie sukūrė ypatingus optinius spąstus iš lazerio spindulių.

Kiekvienuose tokiuose spąstuose – dešimtys tūkstančių atomų, rezonuojančių į lazerinius impulsus 518 trilijonų kartų per sekundę dažniu. Šie svyravimai nepriklauso nuo aplinkos sąlygų, todėl jie tinkami laiko atskaitos taškui. Iterbio atominis laikrodis 100 kartų tikslesnis už tiksliausią cezio laikrodį.