Neaiškūs laiškai

„Kauno dienos“ skaitytojai pasidalijo informacija apie sukčius, kurie prisidengia Lietuvos pašto kurjeriais. Skaitytojai pasakojo, kad į elektroninius paštus gavo laiškus dėl siuntų, nors tikrai tuo metu jokio siuntinio nei patys siuntė, nei buvo ką nors užsisakę, tad laiškai buvo visai netikėti.

„Gavau laišką, kad paketas manęs jau laukia. Atsidarius laišką pamačiau „LP express“ (Lietuvos pašto kurjeriai – aut. past.) logotipą, tada tekstas, kad šiandien gavo mano siuntinį ir reikia apmokėti. Nurodyta, kad reikia mokėti 2 eurus bei pridėta nuoroda. Dar prirašyta, kad neva ta nuoroda galios tris dienas ir pridėtas paveiksliukas, kaip veikia Lietuvos pašto savitarna“, – elektroninio laiško turinį nupasakojo „Kauno dienos“ skaitytoja Gabrielė.

Skaitytojų nuotr.

Moteris pasakojo, kad po kelių dienų į elektroninio pašto dėžutę įkrito dar vienas neva Lietuvos pašto kurjerių laiškas, tik šį kartą buvo nurodyta esą paketas jau siunčiamas. Toliau laiške vėl sekė ta pati informacija apie apmokėjimą, tačiau nuorodos adresas jau buvo kitas.

Skaitytojų nuotr.

„Laišką netyčia aptikau tarp šlamšto, tai nepavyko apgauti, bet kiti tikrai gali susipainioti, nes naudojami Lietuvos pašto simbolika“, – Gabrielė perspėjo neprarasti budrumo.

Sukčių laiškai

Lietuvos paštas išplatino informaciją, jog tokio pobūdžio laiškai – bandymas apgauti. Specialistai pažymėjo, kad jų sistemos tokių laiškų nesiunčia.

„Informuojame, kad prisidengdami „LP EXPRESS“ vardu veikia sukčiai: siunčia el. laiškus apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašo sumokėti mokesčius.

Dar kartą kviečiame būti atsargiais, tikrinti siuntėjo el. pašto adresą, jokiu būdu nespausti laiške esančių nuorodų ir neatskleisti savo mokėjimo kortelės, prisijungimo prie el. bankininkystės duomenų“, – komentavo Lietuvos paštas.

„Atkreipiame dėmesį, kad tokių laiškų „LP EXPRESS“ vardu nesiunčiame“, pridūrė Lietuvos pašto darbuotojai.

Jie nurodė, kad apie tokį sukčiavimo būdą pranešta ir policijos pareigūnams.

Apie tai sekmadienį V. Matijošaitis pasidalino laiške, išplatintame žiniasklaidai.

„Matydamas, kad man nesant Kaune pradedama dezinformacijos kampanija, noriu užbėgt už akių papildomoms provokacijoms. Kreipiuosi atviru laišku, būdamas Liuksemburge, kur Ešas prie Alzeto, kaip ir Kaunas, pradėjo Europos kultūros sostinės metus. Kelionė buvo planuota ir išskristi teko savaitės viduryje, prieš pat žinią apie prasidėjusį atvirą karą“, – rašoma laiške.

„Pirmadienį, vos grįžęs į Kauną, ketinu sušaukti neeilinį miesto tarybos posėdį dėl pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms. Miestas jau dabar pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Tuo pačiu stengsimės padėti ir jų tautiečiams, likusiems savo šalyje. Esame numatę konkrečius veiksmus – beliko gauti tarybos narių pritarimą“, – teigė Kauno miesto meras.

Pasak V. Matijošaičio, tarp Kaunui strategiškai svarbių klausimų bus svarstoma ir dėl partnerystės sutarties su dviem Rusijos miestais nutraukimo.

„Tai nėra vienasmeniai sprendimai. Kviečiu vieningai tuo pačiu pasekti ir kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Šią savaitę Kaunas laiškais kreipėsi į Sankt Peterburgą ir Kaliningradą, kviesdamas miestų vadovus paraginti savo šalies valdžią nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą. Atvirai pripažįstu, jog nebetikiu, kad čia sulauksime grįžtamojo ryšio ir tokie prašymai bus išgirsti, o nesulaukus atsakymo, nebelieka ir dialogo“, – laiške tikino meras.

Miestas jau dabar pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Tuo pačiu stengsimės padėti ir jų tautiečiams, likusiems savo šalyje.

V. Matijošaičio žiniomis, Kaunas jokių tęstinių projektų su šiais miestais faktiškai nevykdo, todėl dabar atitinkamų veiksmų imsis pati Kauno taryba. Su Baltarusijos miestais Kaunas išvis niekaip formaliai nesusijęs.

„Kam apskritai reikėjo tokių partnerių Rusijoje, kokius ryšius norėjo užmegzti ir palaikyti su tais miestais, tegul atsako anksčiau dirbę Kauno merai. Su jų tuometiniais 1999 ir 2007 metų sprendimais neturiu nieko bendro. Mano ankstesnis darbas vadovaujant verslui kai kam tapęs gera „bačka“, nuo kurios mėgsta rėkauti visokio plauko politikai. Tegul tai lieka jų sąžinei. Viskas būtų kitaip, jei bent vienas žinotų apie viešai nematomą pusę, prasidėjusią dar nuo Euromaidano 2014 metais. Aš žinau. Ir ukrainiečiai žino“, – teigiama laiške.

„Kartu su visa Lietuva ir pasauliu sergu už mūsų brolišką tautą. Jei kažkam norisi pigaus populiarumo garsiai šaukiant lozungus ir skelbiant deklaracijas, gali ir toliau politikuoti. Aš tokiose manipuliacijose nedalyvausiu. Užtat esu visiškai tikras, Kaunas ir kauniečiai pagal išgales padarys viską, kad karo niokojamos Ukrainos piliečiais mūsų mieste būtų pasirūpinta iš širdies. Tam reikia ne žodžių, o realių ir neatidėliotinų veiksmų. Slava Ukraini!“ – nurodė Kauno miesto meras.

Gerbiama V. Blinkevičiūte,

Ačiū Jums, kad asmeniškai kreipėtės į mane. Suprantu, kad Jums, Socialdemokratų partijos pirmininkei, kuri tradiciškai atstovauja darbuotojų interesams bei išreiškia jų nuomonę, rūpi susidariusi situacija.

Paprastai, pagal bendravimo kultūrą ir logiką, kad būtų priimti objektyvūs sprendimai ir viešojoje erdvėje pateikti komentarai, turėtų būti išklausomos abi konflikto pusės bei jų argumentai. Deja, pastaruoju metu valdžios atstovai dažnai vengia ar net tiesiogiai atsisako bendrauti su konkrečių įmonių vadovais. Dažniausiai yra siūloma bendrauti per „asocijuotas struktūras“, todėl daugelis klausimų lieka neišgirsti ir neatsakyti, o nuomonės neretai yra formuojamos remiantis emocijomis, gandais ir klaidinga informacija.

Todėl šiuo viešu kreipimusi į Jus noriu išsakyti savo, kaip AB „Achema“ valdybos pirmininkės, poziciją.

Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje yra registruota apie 80 tūkstančių įmonių. Kolektyvinių sutarčių yra sudaryta tik apie 400. Taigi, jų skaičius nesudaro ir 1 procento nuo įmonių skaičiaus.

Būdama patyrusi politikė tikrai gerai žinote, kad įstatymas neįpareigoja įmonių vadovų sudaryti tokias sutartis. Tokia galimybė yra numatyta, tačiau ji nėra privaloma. Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje, kuri yra jos narė, galioja sutarčių sudarymo laisvės principas – niekas negali būti verčiamas jų sudaryti prieš savo valią.

Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad Koncerne yra galiojančios pasirašytos kolektyvinės sutartys. Šiuo metu kolektyvinė sutartis galioja bendrovėje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje“ (KLASCO), iki 2019 metų ji galiojo ir įmonėje „Achema“. Tačiau vėliau ji buvo nepasirašyta dėl destrukcinės, radikalios, prieš įmonės tikslus nukreiptos, savo nariams išskirtinių sąlygų reikalaujančios bendrovės „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovybės veiklos.

Noriu Jūsų paklausti kaip politikės – ar sudarytumėte koalicijos sutartį su kita partija, jeigu jos vadovai nuolat žemintų ir menkintų tiek Jus, tiek Jūsų partiją, skleistų melagingas žinias, norėtų sunaikinti Jūsų turtą, agituotų kitus partijos narius veikti prieš partijos interesus ar kitaip kenkti, organizuotų piketus prie Jūsų namų?

Partnerystė, mano supratimu, yra paremta abipuse pagarba ir pasitikėjimu, bendrų tikslų siekimu, interesų derinimu.

Manau, kad tikrai ne. Nes partnerystė, mano supratimu, yra paremta abipuse pagarba ir pasitikėjimu, bendrų tikslų siekimu, interesų derinimu. Deja, jau kurį laiką „Achemoje“ to nėra. Ne kartą siekėme pagarbaus dialogo su profesinės sąjungos, kuriai priklauso apie 37 proc. darbuotojų, vadovybe, tačiau – nesėkmingai.

Vyko ilgos derybos, deja, susitarti nepavyko. Buvo paskelbtas streikas, kuris privalo vykti įstatymo numatyta tvarka. Mes gerbiame šią darbuotojų teisę, todėl apie trukdymą negali būti ir kalbos.

Įstatymas įpareigoja įmonę ne tik suteikti darbuotojams teisę streikuoti, bet ir užtikrinti žmonių, turto bei viso miesto saugumą. Profsąjungos vadovai pareikalavo stabdyti gamyklos darbą, nors tai daryti administracijai draudžia įstatymas. Primenu, kad bendrovė „Achema“ yra šalies strateginis objektas, gamykla, kurioje vyksta sudėtingi cheminiai procesai, todėl mes negalime, vos panorėję, vienu mygtuko paspaudimu ją sustabdyti.

Grįžkime prie skaičių. Įmonėje dirba daugiau nei 1200 darbuotojų. Streikuoti išėjo apie dešimt procentų darbuotojų. Organizuojamuose piketuose dalyvauja ir viešai kalba žmonės, kurie net nėra įmonės darbuotojai. Mus kaltina spaudimu darbuotojams, tačiau aš pati asmeniškai gaunu daugybę signalų, kad išėję dirbti bendrovės „Achema“ profesinės sąjungos nariai yra kvailinami, atkalbinėjami ir net persekiojami.

Suprantu, gal nemalonu, kad skelbtas streikas bei piketai neįvyko tokia apimtimi, kokia profsąjungos vadovybė ir jos rėmėjai tikėjosi. Bet niekaip nesuprantu, kam reikia skleisti šmeižtą ir kliedesius apie vergiškas darbo sąlygas įmonėje, apie 600 eurų atlyginimus, streikuojančių darbuotojų papirkinėjimus ar grasinimus.

Galiu Jus patikinti, kad visa tai – melas. Dedame visas pastangas, kad visi įmonės darbuotojai jaustųsi saugiai bei užtikrintai. Taip, sutinkame, kad yra iki galo neišspręstų klausimų. Vienas iš jų – viršvalandžiai, kurie „Achemoje“ visada buvo.

Praėjusiais metais, siekdami sumažinti viršvalandžius, pridėjome vienuolika papildomų etatų. Šis sprendimas mums padėjo sumažinti viršvalandžius dvigubai. Nepertraukiamos gamybos užtikrinimas, COVID-19 pandemija ir kiti veiksniai trukdo siekti užsibrėžto tikslo, tačiau dedame dideles pastangas, kad ši problema būtų išspręsta.

Noriu atkreipti dėmesį, kad visi viršvalandžiai yra dirbami tik darbuotojo prašymu, sutikimu bei laisva valia. Pačiai įmonei tai nėra naudinga, nes už viršvalandžius darbuotojui yra mokamas ženkliai didesnis atlygis. Tai reiškia, kad įmonė patiria papildomas sąnaudas. Gamykloje yra nemažai darbuotojų, kurie patys aktyviai prašo ir nori papildomai užsidirbti.

Kalbant apie uždarbį – mes pripažįstame darbuotojų teisę į orų darbą ir atlyginimą. Noriu Jus informuoti, kad bendrovės „Achema“ darbuotojų vidutinis atlyginimas 2021 metais buvo apie 2300 eurų ir jis yra gerokai didesnis nei rinkos vidurkis.

Tenkinant darbuotojų prašymą, šiemet nuspręsta dar papildomai jį padidinti dešimčia proc. 2022 metais vidutinis atlyginimas įmonėje „Achema“ sudarys virš 2500 eurų. Pinigai tam jau yra paskirti. Taip pat visi mūsų darbuotojai yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu, įmonėje veikia poliklinika, kompensuojamos išlaidos vaikų vasaros stovykloms, rengiami veteranų pagerbimo renginiai, teikiamos proginės ir Kalėdų dovanos ir kt. lengvatos.

Tuo pačiu noriu atkreipti Jūsų dėmesį ir į šiuo metų esančią geopolitinę padėtį bei verslo sąlygas Lietuvoje. Energetinių išteklių kainos pakilusios kartais, mokesčiai didinami, infliacija didžiulė, tebesitęsia COVID-19 pandemija, tradiciškai nusistovėję krovinių srautai pažeisti, santykiai su kai kuriomis šalimis yra realiai sunaikinti. Verslas patiria didžiulį spaudimą ir sąnaudos drastiškai didėja, o jokios realios pagalbos iš valstybės ar kompensavimo mechanizmų, deja, praktiškai nėra.

„Žmonės svarbiau už pelną!” – tikriausiai ir Jūs girdėjote šį piketo organizatorių šūkį. Kiekvienas, bent minimaliai suprantantis verslo logiką sutiks, kad svarbu viskas: ir žmonės, ir pelnas. Nes be vieno, nebus kito ir atvirkščiai. Bendrovėje „Achema“ dirba atsakingi, darbštūs ir laisvi žmonės. Taip, žmonės, o ne vergai, kaip juos pavadinote.

Suprantu, kad politikoje skambūs epitetai padeda pritraukti dėmesio, tačiau politikai, ypač jie, turėtų atsakingai rinkti žodžius. Įmonė „Achema“ yra vienas didžiausių šalies darbdavių, šalies ekonomikos variklis, prisidedantis prie visos šalies gerovės. Sunkumus galima įveikti, patirtus nuostolius kompensuoti, o štai reputacija – neįkainojama.

Sėkmės Jums darbuose,

L. Lubienė

Jie laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininką Geraldą E. Connolly (Džeraldą Konolį) ir NATO šalių parlamentų komitetus, atsakingus už užsienio ir saugumo politiką, penktadienį pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai (URK). Jų pirmininkai inicijavo šį laišką.

Laiške Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų komitetų pirmininkai teigia, kad Rusijos reikalavimai Aljansui prieštarauja valstybių apsisprendimo teisei ir NATO atvirų durų politikos principui.

Ukraina, Sakartvelas ir kitos valstybės turi teisę pasirinkti savo saugumo kryptį, ir nei Rusija, nei jokia kita trečioji šalis neturi balso teisės sprendžiant naujų narių priėmimo į NATO klausimą.

„Ukraina, Sakartvelas ir kitos valstybės turi teisę pasirinkti savo saugumo kryptį, ir nei Rusija, nei jokia kita trečioji šalis neturi balso teisės sprendžiant naujų narių priėmimo į NATO klausimą. Rusijos reikalavimai reiškia ne ką kita, kaip siekį grąžinti laikus, kai Europa buvo dalijama į didžiųjų valstybių įtakos sferas“, – sakė Lietuvos Seimo URK pirmininkė Laima Andrikienė.

Laiške akcentuojama, kad Aljanso narių saugumas yra nedalomas, o Baltijos valstybių ir Lenkijos apginamumas negali būti siejamas su Rusijos veiksmais prie Ukrainos sienos.

Anot NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, NATO saugumo garantijų erdvė yra vientisa, vienodai ginama ir nedaloma į jokias zonas ar linijas, nes tai yra vienas esminių NATO principų. Rusijos reikalavimai apriboti Aljanso gynybai būtinus pajėgumus yra nepriimtini.

„Laiške raginame stiprinti NATO atgrasymo pajėgumus, nes atgrasymas yra pigesnis už gynybą“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Maskva rengiasi įsiveržti į kaimyninę šalį.

Rusija gruodį NATO pateikė reikalavimą suteikti teisiškai įpareigojamas garantijas, kad Aljansas nesuteiks narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuos jose savo pajėgų bei ginkluotės.

Įmonei atsiųstame rašte išdėstyta informacija patvirtina, jog bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą – kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami.

Gruodžio 17 d. vakare LTG gavo oficialų OFAC raštą, kuriuo atsakoma į lapkričio 12 d. pateiktą prašymą raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas suteiktą informaciją dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo. Iš OFAC gautu išaiškinimu LTG pasidalino su Vyriausybe, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis.

Ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ LTG pasirašė 2018 m., ji galioja iki 2023 m. pabaigos. Kadangi JAV sankcijos nėra taikomos LTG, jų paskelbimas nesuteikia bendrovei teisėto pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad ji gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš dvylika mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau vienašališkai, kita pusė gali reikalauti atlyginti patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai galimai grėstų LTG bankrotu.

LTG kreipėsi į OFAC, prašydami aiškinamųjų nurodymų dėl dabartinės ir galimai būsimos verslo veiklos, susijusios su „Belaruskalij“ produkcijos gabenimu per Lietuvą. LTG prašė išaiškinimo dėl trijų tipų sutarčių: su „Belaruskalij“, su nesankcionuotomis trečiosiomis šalimis, įsikūrusiomis Lietuvoje ar kitur Europos Sąjungoje, su „Belorusskaya kalinaya kompaniya“ (BKK). LTG taip pat prašė patvirtinimo, kad sutartys, nesusijusios su JAV asmenimis ar JAV doleriais atliekamais mokėjimais, nepažeidžia ir ateityje nepažeis sankcijų, kad jos negresia ir negrės LTG baudomis už sankcijų pažeidimus.

Kartu buvo teiraujamasi patikslinimo, kad JAV paskelbtos sankcijos Baltarusijai yra pirminės, o ne antrinės.

LTG nėra JAV asmuo, o prašyme pateikta informacija neindikuoja, jog jame minimos sutartys ar su sutartimis susiję mokėjimai yra susiję su JAV asmenimis, tarp kurių būtų JAV finansinės institucijos ar korespondentai.

„OFAC paskelbtos sankcijos neatrodo tiesiogiai privalomos LTG, nes nėra jokio ryšio su JAV. LTG nėra JAV asmuo, o prašyme pateikta informacija neindikuoja, jog jame minimos sutartys ar su sutartimis susiję mokėjimai yra susiję su JAV asmenimis, tarp kurių būtų JAV finansinės institucijos ar korespondentai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog subjektai, kurie nepatenka į JAV sankcijų jurisdikciją ir nepaisant to pasirenka laikytis OFAC sankcijų, raginame rizikų vertinimu pagrįstą požiūrį į OFAC sankcijų laikymąsi. Asmenys, dedantys pastangas laikytis OFAC sankcijų, turėtų atsargiai įvertinti susijusį reguliavimą ir sankcijų riziką, susijusią su sandoriu, prieš nuspręsdami imtis veiksmų“, – nurodoma OFAC atsiųstame rašte.

Be to, OFAC pažymėjo, kad antrinės sankcijos šiuo metu nėra taikomos.

Dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų laikymosi LTG konsultavosi ir konsultuojasi su atsakingomis Lietuvos ir JAV valstybinėmis institucijomis, tarp kurių – ir OFAC. Situacijai išsiaiškinti buvo pasitelkti ir Lietuvos bei JAV teisininkai. Konsultacijų metu prieita prie išvados, jog JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“ Lietuvos subjektams nėra privalomos. Jos taikytinos tik tuo atveju, jei sandoryje dalyvauja JAV asmuo, sandoris vykdomas JAV doleriais, sandoris vykdomas per JAV banką korespondentą. Šią išvadą patvirtina ir iš OFAC gautas oficialus raštas. LTG ir „Belaruskalij“ atsiskaitymai vykdomi eurais, o sandoryje nedalyvauja JAV asmenys.

Lietuvoje privalomos ES sankcijos. Jos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. „Belaruskalij“ nėra įtrauktas į ES sankcionuotų subjektų sąrašą. Vis dėlto, ES sankcijos draudžia tam tikros rūšies (kodo) kalio chlorido produktų importą. Tokia produkcija sudaro itin nedidelę visos „Belaruskalij“ vežamos produkcijos dalį (iki 20 proc.). Taigi, didžiajai daliai „Belaruskalij“ vežamos produkcijos netaikomos jokios ES sankcijos, o turint galvoje, kad minėtas draudimas netaikomas sutartims, sudarytoms iki 2021 m. birželio 25 d., visos „Belaruskalij“ produkcijos (be išimties) vežimui nėra taikomi jokie ribojimai.

„Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgdami į stebimas rizikas ir planuodami veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių anksčiau šiemet pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, kuris buvo suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių. Šiuo metu kartu su akcininku ieškoma tvaraus teisinio sprendimo susiklosčiusiai situacijai spręsti. Baltarusijos bendrovės krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai atsiras tam reikalingas teisinis pagrindas.

Jo atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. XVI a. valdovo, paskutiniojo Jogailaičio Lenkijos ir Lietuvos sostuose laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais. Antikvariato darbuotojai nusprendė, kad šis dokumentas galėtų būti įdomus Lietuvos ar Lenkijos kolekcininkams, bibliotekoms bei muziejams, ir paskelbė parduodą netikėtai atrastą Žygimanto Augusto laišką aukcione. Valdovų rūmų muziejus įsigijo šį laišką, nes muziejuje kaupiamas rūmų šeimininkų autografų rinkinys, be to, Žygimantas Augustas daug laiko praleido Vilniuje ir mėgo šį miestą. Jam valdant Vilnius buvo tapęs faktine ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos sostine, šio valdovo rūpesčiu buvo baigti renesanso stiliumi rekonstruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, juose sukauptos Europą stulbinusios brangenybių, meno, ginklų šarvų, retenybių kolekcijos, turtinga biblioteka.

Valdovų rūmų muziejaus specialistai svarsto, kad XVI a. antroje pusėje rašytas laiškas kelis šimtus metų galėjo būti saugomas Austrijoje, nes Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas jį siuntė žmonai Kotrynai Habsburgaitei, kuri tuo metu keliavo iš Lenkijos į Austriją. Iš teksto matyti, kad Lenkijos ir Lietuvos valdovė kelionės metu su Žygimantu Augustu nuolat keitėsi laiškais.

Valdovų rūmų muziejaus įsigytame laiške Žygimantas Augustas rašo, kad jį pasiekė žmonos Kotrynos laiškas, kuriame ji išreiškė viltį, kad Žygimantas Augustas yra sveikas ir sėkmingai grįžo į Lenkiją. Valdovas dėkoja už gerus palinkėjimus ir taip pat linki žmonai daugybės malonių įspūdžių. Valdovas prašo, kad Kotryna ir toliau praneštų laiškais ar kitais būdais, taip pat per Pėčo (laiške minimas sen. miesto pavadinimas – Quinqueecclesia) vyskupą, ar sėkmingai klostosi jos kelionė. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis rašo neprieštaraująs, kad žmonos dvaro matrona būtų išsiųsta (taip žmonai leidžiama atsisakyti vienos iš dvaro damų). Tačiau, pasak valdovo, į jos vietą turi būti surasta kita matrona. Žygimantas Augustas laiške užsimena, kad dar vieno prašymo sprendimą atidedąs vėlesniam laikui. Taip pat pažada parašyti, kai pagerės jo sveikata.

Valdovų rūmų nuotr.

Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė sako, kad tai itin vertingas ir retas eksponatas, nes tokių laiškų iš XVI a. su valdovo autografu Lietuvoje esama labai nedaug. Vertingas ir laiško turinys, iš kurio daugiau sužinoma apie Žygimanto Augusto ir jo žmonos Kotrynos Habsburgaitės tarpusavio santykius: matyti, kad, nepaisant to, jog sutuoktinių santykiai buvo sudėtingi ir stokojo tarpusavio šilumos, bendrauta mandagiai ir draugiškai. Toks bendravimas išliko netgi faktiškai išsiskyrus.

Trečioji ir paskutinioji Žygimanto Augusto žmona Kotryna Habsburgaitė už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio ištekėjo 1553 m. birželį, praėjus dvejiems metams po Barboros Radvilaitės mirties. Kotryna, kaip ir jos jaunesnioji sesuo – pirmoji Žygimanto Augusto žmona Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545), buvo Šventosios Romos imperatoriaus, Vengrijos ir Čekijos karaliaus, Austrijos arkikunigaikščio (erchercogo) Ferdinando I ir Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Onos Jogailaitės (1523–1596) dukterys. Taigi Žygimantas Augustas buvo vedęs savo artimas giminaites – pusseserės dukteris, kurioms kartu buvo ir sutuoktinis, ir antros eilės dėdė.

Kaip ir sesuo Elžbieta, gyvenusi, 1545 m. mirusi ir palaidota Vilniuje, Kotryna Habsburgaitė Lietuvos sostinėje praleido nemažai laiko. Pirmą kartą Vilnių ji pamatė 1554 m. gegužę. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad vietiniai ją sutiko labai šiltai, dvare visą vasarą vyko puotos ir vaišės. Su nedidelių išvykų pertraukomis Vilniuje valdovė gyveno net devynerius metus. Jai viešint Lietuvos sostinėje buvo pasklidusios džiaugsmingos kalbos apie Lenkijos ir Lietuvos valdovo sutuoktinės nėštumą, tačiau dėl nežinomų priežasčių vaikelio pora taip ir nesulaukė. Ši neišpildyta viltis pakenkė tiek Kotrynos įvaizdžiui, tiek sutuoktinių tarpusavio santykiams.

1562 m. Kotryna Habsburgaitė Vilniuje šventė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės vestuves su Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza, vėlesniu Švedijos karaliumi. Tuoktuvės įvyko spalio 4-ąją, Šv. Pranciškaus dieną.

Valdovų rūmų nuotr.

Vestuvės buvo labai iškilmingos, vyko žaidynės, turnyrai, grojo muzika, su mažomis pertraukomis puota truko visą savaitę. Žygimantas Augustas ir Kotryna Habsburgaitė dar pusę mylios už Vilniaus lydėjo jaunavedžius.

Kai Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Augustas išvykdavo į Varšuvą, Kotryna Habsburgaitė ne kartą gyveno Vilniuje viena, sakydama, kad čia jai būti maloniau, o santykiai su vietos diduomene – šiltesni. Nuo 1556 m. kompaniją Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje jai palaikė Žygimanto Augusto seserys Ona ir Kotryna Jogailaitės. Šias tris moteris siejo draugiški santykiai. 1566 m. dėl nesėkmingai susiklosčiusių vedybinių santykių Žygimanto Augusto žmona išvyko iš šalies ir apsigyveno Lince, Austrijoje. 1572 m. vasarį ten mirė. Tų pačių metų liepą Knišine užgeso ir jos sutuoktinio, paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto Augusto gyvybė.

Netikėtai surastą 1566 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laišką su autentišku valdovo autografu jau nuo kitos savaitės antradienio, lapkričio 15 d., bus galima išvysti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje – Barokinėje valdovo bibliotekoje. Kaip žinoma, Žygimantas Augustas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje buvo sukaupęs vieną didžiausių ir turtingiausių to meto Europoje bibliotekų, kurioje būta per 4 tūkst. knygų. Valdovo laiškas, kaip naujai įsigyta unikali lituanistinė vertybė, bus rodomas kelis mėnesius, o vėliau perduotas į restauratorių rankas, kad būtų išsaugotas ilgiems šimtmečiams.

Europos Komisijai adresuotame laiške pabrėžiama būtinybė stiprinti ES išorės sienų apsaugą, užkirsti kelią nedemokratiniams režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema, fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija skirti ES finansavimą, skelbia Vidaus reikalų ministerija.

Lietuvos inicijuotame bendrame dvylikos ministrų laiške, ministrai sveikina Europos Komisiją sprendimą apsvarstyti galimybę stiprinti ES teisinę sistemą ir į ES veiksmų planą įtraukus operatyvines, teisines, diplomatines ir finansines priemones, kurios leis reaguoti ir užkardyti neteisėtą migraciją. Ministrai pabrėžia, kad taip pat reikalingi greiti ir konkretūs sprendimai ES lygiu, padėsiantys kovoti su neteisėta migracija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis.

Ministrų teigimu, siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir efektyvų funkcionavimą, visos ES išorės sienos turi būti apsaugotos maksimaliu lygiu. Dėl to Šengeno sienų kodekse būtina numatyti aiškias taisykles, kokių veiksmų šalys gali imtis neteisėtos migracijos ir kitų hibridinių grėsmių atvejais. Fizinio barjero įrengimas ES pasienyje – viena iš veiksmingiausių priemonių, kuri tarnauja ne tik priimančioms, bet ir migrantų tikslo šalims. Atsižvelgiant į tai, reikėtų papildomo ir adekvataus finansavimo iš ES biudžeto.

Laiške, kaip praneša VRM, taip pat dėstoma, kad reikėtų apsvarstyti galimybę toliau plėtoti bendrus ES sienų kontrolės ir ypač išorės sienų stebėjimo standartus.

Hibridinė ataka, kurią pradėjo ir toliau vykdo Baltarusijos režimas, atvėrė naują nelegalios migracijos į ES kelią ir sukūrė nuolatinį nestabilumą prie rytinės ES sienos. Ši krizė atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas. Todėl sprendimai, kurie leistų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į tokius hibridinius išpuolius, pasitelkiant nelegalios migracijos instrumentą ir panašaus pobūdžio grėsmes, yra būtini.

Pasiūlymai, kaip reikėtų keisti ES teisę, kad valstybės narės gindamos nacionalinį saugumą galėtų veikti greitai ir proporcingai grėsmei, Lietuvos iniciatyva buvo parengti dar rugsėjį. Tuomet vidaus reikalų ministrė ir pakvietė ES šalis nares vienytis ir kartu siekti greitesnių pokyčių. Per kelis mėnesius įvyko per 40 dvišalių ir daugiašalių ministrės susitikimų su ES ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų atstovais.

Lietuvoje apsilankę aukščiausi ES pareigūnai – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas ir Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johanson pripažįsta, kad ES susidūrė su hibridine grėsme ir tam reikalingas vieningas atsakas.

Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija pristatė atnaujintą veiksmų planą kovai su neteisėtu žmonių gabenimu 2021-2025 m., kuriame tiesiogiai įvardino naują žmonių kontrabandos formą, kai į neteisėtą migrantų gabenimą įsitraukia valstybės, kurios naudoja žmones kaip ginklą savo politiniams tikslams pasiekti.

VRM informuoja, kad Liuksemburge penktadienį vyksiančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje taip pat bus aptariamos konkrečios priemonės neteisėtos migracijos krizei įveikti.

Seniai žinoma, kad Vladimiras Putinas domisi istorija, tačiau tekstas apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę nustebino net Rusijos žiniasklaidą.

Rusų ir ukrainiečių kalba išspausdintame tekste skelbiama, kad ukrainiečiai ir rusai – viena tauta. Tekste galima rasti istorijos, politikos, kritikos Ukrainos valdžiai, Vakarams – V. Putinas kritikuoja net Sovietų Sąjungą.

Neva ši pavogė Rusijos teritoriją, ją atiduodama kitoms respublikoms, įskaitant ir Ukrainą.

„Neskyriau teksto nei jiems, nei mums. Rašiau, kad mes – vienodi žmonės, taigi jis skirtas tiek šiandieninės Rusijos, tiek Ukrainos gyventojams. Taip pat Ukrainos valdžios rėmėjams. Jie privalo žinoti, kas mes esame vieni kitiems“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

V. Putinas sako, kad Rusija padarė viską siekdama Ukrainoje sustabdyti brolžudystę, nepaminėdamas fakto, kad būtent Maskva aneksavo Krymą ir įžiebė konfliktą Rytų Ukrainoje. 

V. Putino teigimu, Ukraina turėtų grįžti prie sienų, žemėlapyje nubrėžtų dar 1922-aisiais – kai Ukraina ką tik prijungta prie ką tik susiformavusios Sovietų Sąjungos. Ir tik tada, jei pageidauja, ukrainiečiai gali tapti nepriklausoma tauta.

Su šiomis sienomis Ukraina liktų ne tik be Krymo, bet neliktų ir Lvovo, ir, iš esmės visos vakarų Ukrainos, kurią tuo metu kontroliavo Lenkija.

„Jis net neapsižiūrėjo, kad, šiuo atveju, Rusija atsiduria kvailesnėje padėtyje. Todėl, kad Rusija neturėjo nei Kenigsbergo, nei Kenigsbergo srities, nei Karelijos, didelės dalies Suomijos teritorijos...“ – sakė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Ukraina – bolševikų kūrinys ir todėl neturėtų būti traktuojama kaip organiška istorinė jėga, – konstatuoja V. Putinas. Dar daugiau – vakarai Ukrainą privertė suformuoti esą dirbtinai supriešino Kijevą su Maskva. V. Putino etniškai gyva tauta primena vieną liūdnai pagarsėjusią knygą.

„Visus V. Putino tekstus, kurie yra pasirodę per pastarąjį dešimtmetį, lyginčiau su A. Hitlerio „Mein Kampf“. Ten yra visokių nesąmonių kratinys iš istorijos, politikos, netgi rasinės teorijos. Na, V. Putinas dar iki rasinės teorijos nepriėjo. Nors vėlgi, aiškinimas, kad jokių ukrainiečių ar baltarusių nėra, iš esmės, yra A. Hitlerio kelias“, – svarstė R. Valatka.

Paprašytas pakomentuoti V. Putino straipsnį, Ukrainos prezidentas Vlodimiras Zelenskis pareiškė, kad tai padarys vėliau – geriau su juo susipažinęs. Pasak prezidento, nepaisant V. Putino minimų broliškų abiejų šalių gyventojų, Rusijos veiksmai anaiptol nėra broliški.