Turkija praeitą mėnesį patvirtino planus Stambule plėtoti laivybos kanalą, panašų į Panamos arba Sueco kanalus, bet šis žingsnis išprovokavo debatus dėl 1936 metų Montrė konvencijos, suteikusios Turkijai Bosforo ir Dardanelų sąsiaurių kontrolę ir nustatančios karo laivų tranzito šiais vandens keliais tvarką.

Savo laiške 104 dimisijos admirolai sakė, kad diskusijos dėl Montrė sutarties likimo yra „neraminančios“, taip pat pabrėžė, kad šis dokumentas „geriausiai apsaugos Turkijos interesus“.

Ankaros prokuratūros pranešime sakoma, kad buvo išduoti arešto orderiai dešimčiai šio laiško signatarų, o keturiems kitiems įtariamiesiems nurodyta per tris dienas atvykti į policijos skyrius Ankaroje, nusprendus jų nesulaikyti dėl garbaus amžiaus.

Šie asmenys kaltinami „naudoję jėgą ir smurtą konstitucinei tvarkai panaikinti“, pranešė transliuotojas NTV.

Prokuratūra sekmadienį pradėjo tyrimą dėl dimisijos admirolų veiksmų, įtariant juos „susitarimu įvykdyti nusikaltimą prieš valstybės saugumą ir konstitucinę tvarką“.

Vienas iš dešimties sulaikytų įtariamųjų yra Cemas Gurdenizas (Džemas Giurdenizas), vadinamas Turkijos kontroversiškos naujosios jūrų doktrinos „Mėlynoji tėvynė“ tėvu.

Ši doktrina pastaruoju metu sulaukė didelio dėmesio, ypač pernai įsiplieskus Atėnų ir Ankaros ginčams dėl Turkijos teisių žvalgyti naftos ir dujų telkinius Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Doktrina numato, kad Turkija turi teises į dideles jūrines akvatorijas, įskaitant vandenis prie kai kurių Graikijos salų. Tokia pozicija kurstė Atėnų pyktį.

Turkijos pareigūnai piktai reagavo į dimisijos admirolų atvirą laišką, tvirtindami, kad jis tolygus raginimui įvykdyti perversmą.

„Išdėstyti savo mintis yra viena, o parengti deklaraciją, raginančią surengti perversmą – visai kas kita“, – sekmadienį sakė parlamento pirmininkas Mustafa Sentopas (Mustafa Šentopas).

Perversmai yra opi tema Turkijoje, nes šios šalies kariškiai, seniai laikantys save sekuliarios konstitucijos garantais, 1960–1980 metais nuvertė tris vyriausybes.

2016 metais taip pat mėginta nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną). Pastarasis tvirtino, kad šiuos veiksmus inicijavo Jungtinėse Valstijose gyvenantis įtakingas musulmonų pamokslininkas Fethullah Gulenas (Fetchula Giulenas).

Montrė konvencija užtikrina civiliniams laivams teisę netrikdomai plaukioti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais tiek taikos, tiek karo metu.

Be to, jis reguliuoja Juodosios jūros regionui nepriklausančių šalių karinių laivų judėjimą šiais sąsiauriais. 

„Šiandien Lietuva stovi ant svarbių vertybinių pasirinkimų slenksčio. Jūsų sprendimas lems, kaip valstybė vystysis toliau. Jūs spręsite, ar valstybė rems ir stiprins šeimą, kurią sudaro vyras, moteris ir jų vaikai, ar valstybėje bus pakeista šeimos samprata taip, kad ji apimtų ir tos pačios lyties poras. Jūs balsuosite ir dėl Stambulo konvencijos. Pastaroji, prisidengusi kilniais moterų apsaugos nuo smurto tikslais, į mūsų teisės sistemą atneštų prieštaringą „socialinės lyties“ sampratą. Kai tuo tarpu daugiau užkardyti smurtą, jo priežastis, geriau suteikti smurto aukoms savalaikę pagalbą, o smurtautojams – skirti labiau elgesį koreguojančias bausmes bei sudaryti kitas sąlygas jų elgesio korekcijai yra įmanoma ir tobulinant jau egzistuojančias nacionalinės teisės normas“, – laiške rašo R. Karbauskis.

Jis taip pat ragina Seimo narius atkreipti dėmesį į naujausius sociologinius tyrimus, kurie patvirtina, jog absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma nepritaria šeimos sampratos pokyčiams ir pasisako už vyro ir moters sukurtą šeimą.

Jūs balsuosite ir dėl Stambulo konvencijos. Pastaroji, prisidengusi kilniais moterų apsaugos nuo smurto tikslais, į mūsų teisės sistemą atneštų prieštaringą „socialinės lyties“ sampratą.

„Ir mes, kaip politikai, o ypač tie, kurie išpažįstame tradicines vertybes, šio savo žinojimo negalime ignoruoti. Turime veikti drauge, peržengti mūsų nesutarimus, politines priešpriešas, partines ambicijas, skirtingų frakcijų sienas ir susivienyti ginant tradicines vertybes, savas daugumai Lietuvos piliečių. Tai mūsų pareiga ir pagrindinė šios kadencijos atsakomybė“, – laiške Seimo nariams teigia LVŽS pirmininkas. 

R. Karbauskis teigia, kad tradicinė šeima yra valstybės pamatas ir ji Lietuvoje turi būti gerbiama bei puoselėjama.

LVŽS lyderis sako, kad LVŽS taip pat supranta, jog homoseksualių asmenų poroms svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, finansų tvarkymo, paveldėjimo, turto dalybų skiriantis, atstovavimo sveikatos ir kitais klausimais. Dėl to šešėlinė Vyriausybė, anot jo, šiam Seimui siūlo svarstyti alternatyvų projektą, kuriuo homoseksualios poros netampa šeima, tačiau gyvendami kartu vienos lyties partneriai galėtų kartu spręsti turtinius klausimus, sužinoti informaciją vienam iš jų atsidūrus ligoninėje ir pan.

„Valstiečiai“ tikisi, kad šis projektas įvairioms frakcijoms priklausančių tradicinėms vertybėms atstovaujančių Seimo narių siūlymu bus įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą.

ELTA jau skelbė, kad  vasario pabaigoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami į komiteto darbotvarkę įtraukti dar 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo.

„Gerbiant demokratiškai mus į Seimą išrinkusios tautos valią, būtina Seimo nariams sudaryti galimybę sąžiningai ir skaidriai balsuoti dėl tokį sprendimą siūlančio ir pateikimo stadiją Seime jau praėjusio įstatymo projekto“, – rašoma Seimo pirmininkei adresuotame dokumente.

2017 m. gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Civiliniame kodekse įteisinti atskiros rūšies sutartį – susitarimą dėl bendro gyvenimo.

Už tokį „valstiečiams“ atstovaujančios Seimo narės Agnės Širinskienės tuomet pateiktą projektą po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų. Parlamentarai taip pat pritarė lydinčiam Paveldimo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, primena ELTA.

Civilinio kodekso pakeitimo projektu buvo siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.) iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.

Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumatė, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.

2017 m. birželio 15 d. Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotas Civilinio kodekso pataisas, kurias priėmus būtų įteisinta nesusituokusių porų partnerystė Lietuvoje, partnerystę galėtų registruoti ne tik vyrai ir moterys, bet ir tos pačios lyties asmenys.

„Prezidentas parašė labai kilnų laišką“, – sakė J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

„Jis privatus, todėl nekalbėsiu apie jį, kol nepasikalbėsiu su juo“, – sakė naujasis valstybės vadovas.

Iki trečiadienio buvo neaišku, ar D. Trumpas laikysis darbą baigiančių prezidentų tradicijos palikti savo įpėdiniams laiškus. Respublikonas nedalyvavo trečiadienį vykusioje J. Bideno inauguracijoje, taip pat oficialiai nepasveikino jo su pergale rinkimuose.

Atstovas spaudai Juddas Deere'as (Džudas Diras) susirašinėjimo privatumo sumetimais atsisakė atskleisti laiško turinį ar apibūdinti jo toną.

D. Trumpas atsisakė viešai pripažinti J. Bideno pergalę rinkimuose, o per savo du atsisveikinimo pareiškimus nepaminėjo savo oponento vardu.

Kadenciją baigiantis lyderis sulaužė daugelį prezidentavimo tradicijų, įskaitant sprendimą nedalyvauti trečiadienį vykstančioje J. Bideno inauguracijoje. D. Trumpas taip pat nepakvietė jo susitikimo į Baltuosius rūmus, paaiškėjus, kad J. Bidenas laimėjo lapkritį vykusius prezidento rinkimus.

Trečiadienio rytą D. Trumpas paskutinį kartą paliko Baltuosius rūmus eidamas prezidento pareigas ir pareiškė: „Buvo didelė garbė [dirbti prezidentu], viso gyvenimo garbė.“

Rusijos ir Vokietijos santykiai yra „svarbūs abiem tautoms ir turi didelę reikšmę stabilumui ir saugumui Europos žemyne“, - sakoma laiške, kurį cituoja Kremlius. V. Putinas jame taip pat reiškia viltį, kad Rusija ir Vokietija 2021-aisiais bendradarbiaus spręsdamos tarptautines problemas.

Šiuo metu Berlyno ir Maskvos santykiai yra tokie įtempti, kokie seniai bebuvo, be kita ko, dėl nuodų išpuolio prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir dėl programišių atakos prieš Vokietijos Bundestagą 2015-aisiais. Rusija neigia su tuo turinti ką nors bendra. Dėl šių nusikaltimų ES paskelbė sankcijas Rusijai – į tai Maskva savo ruožtu reagavo baudžiamosiomis priemonėmis pirmiausiai prieš Vokietijos valdžios pareigūnus.

V. Putinas, Kremliaus duomenimis, išsiuntė dešimtis naujametinių laiškų, tarp jų – kadenciją baigiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir išrinktajam jo įpėdiniui Joe Bidenui. Rusija ir JAV, gerbdamos abipusius savo interesus, gali drauge daug padaryti dėl stabilumo ir saugumo pasaulyje, sakoma čia. Vasario pradžioje baigia galioti paskutinioji didelė sutartis dėl branduolinio nusiginklavimo tarp abiejų šalių – „New-Start“ sutartis. V. Putinas keliskart įspėjo dėl naujų ginklavimosi varžybų. Tačiau susitarti dėl dokumento, ribojančio strateginius atominius ginklus, pratęsimo iki šiol nepavyko.

„JAV vyriausybė nekart bandė įtraukti sirų pareigūnus siekiant Austino paleidimo“, – sakoma M. Pompeo pareiškime, kuris buvo paskelbtas minint aštuntąsias A. Tice'o dingimo metines.

„Prezidentas Trumpas kovo mėnesį parašė Basharui al Assadui siūlydamas tiesioginį dialogą“, – pridūrė valstybės sekretorius.

Tuomet D. Trumpas paskelbė savo pareiškimą, kuriame patvirtino savo prašymus dėl A. Tice'o ir pakartojo raginimą jį paleisti.

„Paprašiau Sirijos vyriausybės bendradarbiauti su mumis, kad surastume ir susigrąžintume Austiną. Aš dar kartą kviečiu Siriją padėti mums parvežti jį namo“, – sakė D. Trumpas.

A. Tice'as buvo laisvai samdomas fotožurnalistas, bendradarbiavęs su naujienų agentūra AFP, dienraščiu „The Washington Post“, leidybos bendrove „McClatchy“ ir kitais JAV žiniasklaidos kanalais, kol dingo Sirijoje 2012-ųjų rugpjūtį.

Praėjus mėnesiui pasirodė vaizdo įrašas, kuriame nežinomos ginkluotų vyrų grupės nelaisvėje atsidūrusiam A. Tice'ui, kuriam tuo metu buvo 31 metai, buvo užrištos akys.

Nuo to laiko nebuvo oficialios informacijos, ar jis yra gyvas, ar miręs.

Kovo mėnesį D. Trumpas sakė, kad JAV parašė laišką Damasko valdžios institucijoms, nenurodydamas, kad jis pats asmeniškai parašė B. al Assadui, kurio Vašingtonas nenori matyti valdžioje.

Tuo metu JAV prezidentas sakė nežinąs, ar A. Tice'as yra gyvas, bet penktadienį jis pareikalavo atsakymų iš Damasko.

„Mano administracijoje nėra svarbesnio prioriteto nei užsienyje dingusių amerikiečių suieškojimas ir grąžinimas [namo]“, – sakė D. Trumpas.

„Tice'ų šeima nusipelno atsakymų. Mes palaikome Tice'ų šeimą ir nenurimsime, kol sugrąžinsime Austiną namo“, – teigė jis.

M. Pompeo sakė, kad jis ir D. Trumpas tikisi, jog „nebereikės tokio kito pareiškimo kaip šis po metų“.

Prieš metus JAV vyriausybė teigė mananti, kad A. Tice'as vis dar gyvas.

Jo motina Debra Tice (Debra Tais) sausį teigė turinti „patikimos informacijos“ apie tai, tačiau nedetalizavo.

2018 metais JAV valdžios institucijos paskelbė apie 1 mln. dolerių atlygį už informaciją, kuri padėtų surasti žurnalistą.

Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, teigiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešime.

1920 m. liepos 12 d. Maskvoje Sovietų Rusija su naujai atgimusia Lietuvos Respublika pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Rusija „gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.“

Po kelių savaičių, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Mickevičiaus-Kapsuko laiškas akivaizdžiai parodo, kaip iš tiesų Rusija ir jos buvęs vietininkas okupuotoje Lietuvos dalyje vertino šią sutartį: ruoštasi tolesnei diversinei ir propagandinei kovai prieš Lietuvos valstybę, nepaisant bado ir skurdo bolševikinėje Rusijoje, tokiems reikalams skiriamos milžiniškos lėšos. Laiškas rašytas nusilpusiai Raudonajai Armijai traukiantis iš jos okupuoto Vilniaus (Raudonoji armija įsibrovė į Vilnių 1919 m. sausio 5 dieną), laiško autorius Vincas Mickevičius-Kapsukas – pirmąjį 1919 m. pusmetį gyvavusios Litbelo socialistinės respublikos (okupuotos Lietuvos dalies ir Baltarusijos) ministras pirmininkas.

Laiške minima Baltoji Lietuva yra laisva Lietuvos Respublikos dalis, savivaldybės Dūma – miesto taryba, baltalietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, keturios kalbos – keturios oficialios Litbelo kalbos: lietuvių, lenkų, rusų ir žydų.

Laišką rado Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistė Daiva Vilkelytė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikia šį laišką:

SLAPTAI

Centriniam R.K.P/Bolševikų/ komitetui

Lietuvos ir Baltarusijos komunistų partija

Centrinis komitetas

1920 m. rugpjūčio 3 d.

Nr. 1978

Vilnius

GERBIAMIEJI DRAUGAI

Taip susiklostė aplinkybės, kad mes vėl turime palikti Vilnių ir pereiti čia į pogrindinį darbą. Darbas plečiasi. Nuotaika Lietuvos kareivių tarpe mums labai palanki. Bet jie išsibarstę po visą šalį, todėl sunku veikti. Baltosios Lietuvos darbininkai irgi mūsų pusėje, bet taip pat išsibarstę. Kauno savivaldybės Dūmos rinkimų metu pagal mūsų sąrašą pateko 13 žmonių /iš 50/. Darbininkai pasiruošę išstoti, bet negali suvaidinti lemiamo vaidmens. To nepaisydami, mes nepailstamai vykdome parengiamuosius darbus tarp kareivių ir darbininkų.

Vilniaus spekuliantai, žinoma, nekantraudami laukia baltalietuvių pasirodymo. Miesto varguomenė – taip pat. Bet svari darbininkų dalis remia mus net badaudami. Iš visų jėgų stengiamės suorganizuoti stiprias profsąjungas ir savo ekonomine politika bent iš dalies ištaisyti tai, kas buvo sugadinta įvairiomis trofėjų ir apskaitos komisijomis. Deja, tik dabar galime pradėti dalyti kokius nors maisto davinius.

Kaimuose, kur yra mūsų pagrindinis ramstis, dauguma darbininkų ir valstiečių ryžtingai yra mūsų pusėje, net atsilikusioje Vilniaus gubernijoje. Ten plėtojam darbą, organizuojame kumečių profsąjungas, kaimo ir valsčių sovietus, kumečių komitetus, jų globon perduodame pabėgusiųjų dvarininkų žemes. Kartu su baltalietuviais sugrįžta dvarininkai – tai puikiausia agitacija mūsų naudai.

Apskritai mūsų darbas dabar vyksta labai intensyviai. Leidžiame kasdien 4 kalbomis partinius laikraščius. Siunčiame jums pavyzdžius. Radome popieriaus, stengiamės jį išnaudoti mūsų propagandai, nepaisydami baltalietuvių protestų. Leidžiam daug lapų, platinimas tarp Lietuvos kareivių vyksta labai sėkmingai.

Vilniuje stengiamės palikti gerai įrengtą partinį aparatą.

Labai trūksta pinigų. Tuo tarpu būtina Vilniuje palikti komitetą su stambesne pinigų suma. Todėl prašom skubos tvarka asignuoti pogrindiniam darbui Lietuvoje 1 milijoną seno tipo piniginių vienetų ir 2 milijonų vertės briliantų, kuriuos yra daug lengviau paslėpti.

Litbelo pavedimu Mickevič Kapsukas

Lenkijos Senato vicepirmininkas laiške, kurį pavyko gauti ir Eltai, pažymi, kad Lenkija vertina abipusį įsipareigojimą bendradarbiauti energetikos sektoriuje, ypač kalbant apie Baltijos valstybių sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu.

„Mes labai vertiname abipusį įsipareigojimą bendradarbiauti energetikos sektoriuje, ypač kalbant apie Baltijos valstybių sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu. Suprantame, kad jums labai svarbu, jog šis projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – teigiama laiške.

Kita vertus, antroje laiško dalyje M. Kamińskis atkreipia dėmesį, kad Lenkija nuosekliai stebi Lietuvos politikų tarpusavio diskusijas apie galimą elektros energijos importą iš Astravo atominės elektrinės.

„Su dideliu susirūpinimu sekame jūsų tarpusavio diskusijas apie galimą elektros energijos importą iš Astravo atominės elektrinės ir Rusijos į Baltijos šalis. Suprantame jūsų teisinį įsipareigojimą dėl Astravo atominės elektrinės ir remiame jūsų pastangas apriboti elektros importą į Baltijos šalis, kurios taip pat užtikrins Lenkijos rinkos apsaugą“, – teigia M. Kamińskis.

Ž. Pavilionis: tai signalas, kad sinchronizacija su Lenkija gali ir neįvykti

ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis Eltai teigė, kad tai signalas Lietuvos politikams, jog Lenkija susirūpinusi dėl Lietuvos tarpusavio ginčų ir stiprios pozicijos nepriėmimo dėl Astravo AE. Pasak Seimo nario, Lenkija suinteresuota, kad Lietuva nepirktų elektros iš Astravo AE.

„Šis laiškas tik patvirtina mūsų nuogąstavimą, jeigu mes vis dėlto nusileisime latvių bei juos atakuojančios Rusijos spaudimui pirkti elektrą, tai mūsų sinchronizacija su Lenkija tiesiog neįvyks. Ir taip ji jau buvo nukelta iš 2020 m. į 2025 metus. Jeigu mes norime sinchronizuotis ir atsitraukti nuo tos rusiškos elektros, tai pirkimas ir Astravo AE dominavimas Baltijos šalių rinkoje yra mirties nuosprendis sinchronizacijai“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.

Jeigu mes norime sinchronizuotis ir atsitraukti nuo tos rusiškos elektros, tai pirkimas ir Astravo AE dominavimas Baltijos šalių rinkoje yra mirties nuosprendis sinchronizacijai.

Anot jo, Lenkija atkreipia dėmesį, kad Lietuva savo pozicija dėl Astravo AE gina ne tik savo ar Baltijos valstybių interesus, bet ir Lenkijos.

„Lenkijos Senato vicepirmininkas Michałas Kamińskis, kaip senas Lietuvos draugas ir nuoširdžiai besirūpinantis mūsų visais reikalais, vienas iš tų „aukso amžiaus tarp Lietuvos ir Lenkijos“ kūrėjų, kai santykiai buvo labai geri, kai mes visus strateginius sprendimus energetikoje bei užsienio politikoje priimdavome kartu, dabar nuoširdžiai jaudinasi. Jis darė viską, kad Lenkija ir Lietuva eitų į Vakarus ir laisvės erdvė Rytuose plėstųsi, o dabar jis mato, kiek aš suprantu iš to laiško, mes darome kažką, kas gali prieštarauti pačios Lenkijos interesams“, – teigė Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionis viliasi, kad G. Kirkilas Lenkijos Senato vicepirmininko laišku pasidalins su prezidentu Gitanu Nausėda.

G. Kirkilas: bendra Lietuvos pozicija bus aptariama VGT

ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas Eltai patvirtino, kad bendra Lietuvos pozicija dėl Astravo AE bus aptariama ketvirtadienį Valstybės gynimo taryboje (VGT).

„Bendra pozicija bus priimta ketvirtadienį Valstybės gynimo taryboje (VGT) ir visi ginčai bus išspręsti. Tai yra labai gerai, kad Lenkija reiškia tokį susirūpinimą ir yra suinteresuota. Yra planas ir jis tikrai bus įvykdytas. O dėl ko mes diskutuojame? Dėl to, kad yra nesutarimai su Latvija. Šiaip Lietuva yra išbandžiusi visą atsijungimą ir pati gali tai daryti, kitos Baltijos valstybės taip pat gali tai daryti, ir kitos Baltijos valstybės taip pat yra išbandžiusios. Taip kad procesas vyksta pagal planą, o kad Lenkijos Senato vicepirmininkas reiškia susirūpinimą, taip pat labai gerai. Vadinasi, jie palaiko mūsų prisijungimą prie europinių tinklų“, – sakė jis.

Anot jo, Lenkijos Senato vicepirmininko laiškas yra diplomatinis gestas, kuris parodo, kad Lenkija palaiko Lietuvą sinchronizacijos kelyje.

„Dar kartą sakau, bendra pozicija bus ir visi ginčai bus išspręsti. Likti vien tik tai sau ir išskristi be Latvijos taip pat nėra labai teisinga, todėl prezidentas atšaukė vizitą ir mes norime turėti bendrą Baltijos valstybių poziciją. Tai yra labai svarbu, mes to ir siekiame (...) Tai diplomatinis, aišku, gestas. Mes visuomet palaikome ryšius su Lenkija įvairiais lygiais – ir su Europos reikalų komitetų pirmininkais, ir vicepirmininkais bei Senatu ir Seimu. (...) Svarbu, kad jie mus palaiko sinchronizacijos kelyje, ir čia yra esmė, nes kito kelio prisijungti prie Europinių tinklų, be Lenkijos, mes neturime“, – sakė G. Kirkilas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda savo metinėje kalboje teigė, jog dėl Astravo AE vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Šalies vadovas ragino sutelkti jėgas ir drauge kalbėtis su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis.

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, šiuo metu yra deramasi su Baltijos šalimis dėl bendro plano, kaip išvengti Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimo į rinką. Toks susitarimas, ministro teigimu, leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.

Tuo metu konservatoriai laikosi pozicijos, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai šiose šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus.

„Šie sprendimai man kelia tam tikrų abejonių. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų centro rekomendacija turėtų būti pagrįsta galimos užsikrėtimo šiuo virusu tikimybės vertinimo metodika ir rizikos valdymo tokio tipo renginiuose galimybių analize. Turi būti įvertinta tai, kad renginys nėra masinis, į jį kviečiami asmenys yra žinomi, kvietimai vardiniai“, – laiške Vyriausybei rašo V. P. Andriukaitis.

Pasak V. P. Andriukaičio, asmenims gali būti išsiųsta informacija apie renginio riziką, galima tų asmenų paprašyti atsakyti į klausimus, ar jie buvo rizikingose zonose, kur jau nustatyti ligos atvejai, galima sužinoti ir kitus epidemiologinius duomenis, pagaliau galima rekomenduoti tiems, kurie turi kokių nors negalavimų, susilaikyti nuo dalyvavimo renginyje ir t. t.

Šie sprendimai man kelia tam tikrų abejonių.

„Be to, juk yra nesunku panaudoti ir standartines saugos priemones. Juk ir Kaziuko mugėje, ir supermarketuose, ir oro uostuose, ir kitur yra kur kas didesnė rizika susidurti su neatsekamu infekcijos šaltiniu. Nereikėtų painioti skirtingo rizikos užsikrėsti laipsnio skirtingo pobūdžio renginiuose ir taikyti visiems renginiams vienodas rekomendacijas. Esant aukštam budrumo lygiui, esant gerai galimų šaltinių atsekamumo sistemai, esant galimybėms zonuoti teritorijas pagal tikimybės užsikrėsti laipsnį, esant aukštam įstaigų pasirengimo laipsniui, tikrai yra įmanoma taikyti pagrįstas rekomendacijas konkretiems renginiams“, – rašo buvęs eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.

V. P. Andriukaitis pabrėžia, kad visiškai suprantama įvesti apribojimus slaugos ligoninėms, senelių namams, kalėjimams, kitoms įstaigoms, kuriose yra daug skirtingos rizikos grupės žmonių. Suprantami ir apribojimai sveikatos apsaugos įstaigoms, mokykloms.

„Juk yra skirtumas tarp renginių, į kuriuos susirenka tūkstančiai žmonių, kurių negalima identifikuoti, ir renginių, kur kiekvienas pakviestas asmuo yra žinomas, ir tokių asmenų skaičius yra ribotas. Tačiau visada yra svarbi epidemiologinė rizikų valdymo analizė ir taikomų rekomendacijų bei konkrečių priemonių proporcingumas. Deja, šiuo atveju vargu ar priimtas sprendimas atšaukti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio renginį yra proporcingas epidemiologinės situacijos konkrečiam įvertinimui“, – laišką Vyriausybei baigia V. P. Andriukaitis.

Toks laiškas buvo išsiųstas po to, kai praėjusį penktadienį Irake per JAV bepiločio orlaivio antskrydį buvo nukautas įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis), kurio pagerbti pirmadienį Teherane buvo susirinkusios minios iraniečių.

Irako parlamentas sekmadienį savo ruožtu priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria raginama išvaryti Amerikos pajėgas ir koalicijos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) šalių karius.

JAV brigados generolas Williamas Seely (Viljamas Sylis) sekmadienį datuotu laišku informavo irakiečių kariškius, kad amerikiečių pajėgos ruošiasi palikti Iraką.

„Gerbiame jūsų suverenų sprendimą įsakyti mums išvykti“, – sakoma laiške, kurio autentiškumą naujienų agentūrai AFP patvirtino tiek Irako, tiek JAV gynybos pareigūnai.

W. Seely sakė, kad JAV vadovaujama koalicija „perskirstys pajėgas“.

„Siekiant įvykdyti šią užduotį, Koalicijos pajėgoms reikia imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintume, kad pasitraukimas iš Irako įvyktų saugiai ir veiksmingai“, – sakoma tame laiške.

Jame priduriama, kad rengiantis pajėgų išvedimui virš Bagdado Žaliosios zonos, kur įsikūrusi JAV ambasada, skraidys sraigtasparniai.

AFP žurnalistai Bagdade pranešė pirmadienio naktį girdėję žemai skraidant sraigtasparnius.

Tačiau M. Milley pirmadienį to laiško išsiuntimą pavadino klaida.

„Tai buvo klaida, nuoširdi klaida, juodraštinis nepasirašytas laiškas, nes mes perkeliame pajėgas“, – žurnalistams Vašingtone sakė M. Milley.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis sakė, kad tas laiškas „neatitinka“ Vašingtono pozicijos, ir paneigė, kad priimtas sprendimas palikti Iraką.

JAV antskrydis, per kurį nukautas Q. Soleimani ir Irako sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas), sukėlė pasipiktinimą tiek Irane, tiek Irake, o Teheranas pagrasino atkeršyti.

D. Trumpas grasina „kerštu“

Visame Irake dislokuoti apie 5 200 JAV karių, kurie padeda vietos pajėgoms užkirsti kelią IS atsikūrimui.

Jie priklauso platesnei koalicijai, kurią 2014 metais padėti kovoti su džihadistais pakvietė Irako vyriausybė.

Pirmadienį iraniečių aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) verkė melsdamasis prie vėliavomis uždengtų karstų, kuriuose buvo Q. Soleimani ir dar penkių kariškių palaikai.

Po 62-ejų Q. Soleimani nužudymo Iranas atsisakė įsipareigojimų pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą su pasaulio galybėmis.

Tebesiplėtojant žodžių karui, sukėlusiam tarptautinį susirūpinimą ir sukrėtusiam finansų rinkas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino dar „didesniu kerštu“, įskaitant atakas prieš kultūrinius objektus, jei Teheranas smogtų atgal.

Pirmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „IRANAS NIEKUOMET NETURĖS BRANDUOLINIO GINKLO!“

„Eiti blaivaus proto keliu“

Savo ruožtu Irakas Jungtinėms Tautoms skirtame laiške, su kurio turiniu susipažino AFP, paprašė Saugumo Tarybos pasmerkti JAV drono smūgį Bagdade, kad neįsivyrautų „džiunglių įstatymai“.

Ta operacija buvo „pavojinga eskalacija, galinti išprovokuoti niokojantį karą Irake, regione ir pasaulyje“, rašė Irako ambasadorius prie JT Mohammedas Husseinas Bahras-Aluloomas (Mohamedas Huseinas Bahras Alulumas).

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po skubaus pasitarimo Aljanso būstinėje Briuselyje perspėjo, kad Iranas privalo vengti „tolesnio smurto ir provokacijų“.

„Šiandienos susitikimo dalyviai paragino laikytis santūrumo ir deeskaluoti [įtampą], nes naujas konfliktas niekam nenaudingas“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.

Saudo Arabija, naftos turtinga JAV sąjungininkė, laikoma pažeidžiama Irano atsakomųjų smūgių atveju, taip pat ragino laikytis santūrumo.

Europos Sąjunga, kurios užsienio reikalų ministrai renkasi į skubias derybas penktadienį, pabrėžė, kad Iranas ir Irakas turėtų būti suinteresuoti „eiti blaivaus proto, o ne eskalacijos keliu“.

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį išreiškė apgailestavimą dėl Teherano sprendimo sumažinti savo įsipareigojimus pagal branduolinį susitarimą.

Pagal tą susitarimą buvo numatytas sankcijų Teheranui sušvelninimas mainais į jo pažadus apriboti savo branduolinę programą. Tačiau D. Trumpui 2018 metais išvedus Jungtines Valstijas iš šios sutarties, ji gerokai susilpnėjo.

Nors paskelbė, kad nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų, Iranas patikino, kad ir toliau bendradarbiaus su JT agentūra, prižiūrinčia jo branduolinę programą.

Gedinčiųjų minios

Teherano gatves pirmadienį užplūdo tūkstančiai žmonių, dalyvavusių ceremonijose Q. Soleimani pagerbti. Valstybinė televizija nurodė, kad jose dalyvavo „keli milijonai“ iraniečių.

„Prisimenu pastarąjį kartą matęs tokią minią per ajatolos [Ruhollah] Khomeini (Ruholos Chomeinio) laidotuves prieš 30 metų“, – tvirtino iraniečių žurnalistas Maziaras Khosravi (Maziaras Chosravis).

Žygiuodami universiteto link viena pagrindinių Irano sostinės arterija gedulo maršo dalyviai skandavo „mirtis Amerikai“ ir „mirtis Izraeliui“, taip pat mojavo Irako, Libano ir kitų šalių vėliavomis.

Q. Soleimani, Irane gerbiamas 9-o dešimtmečio karo su Iraku veikėjas, vėliau antradienį bus palaidotas savo gimtajame Kermano mieste.

D. Trumpas šeštadienį paskelbė, kad JAV turi 52 taikinių Irane sąrašą.

„Tie, kurie kalba apie skaičių 52, taip pat turėtų prisiminti skaičių 290. #IR655 Niekuomet negrasinkite Irano tautai“, – tviteryje pareiškė Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis), turėdamas galvoje 290 žmonių, žuvusių 1988-ųjų liepą, kai iš amerikiečių karo laivo paleista raketa virš Persijos įlankos vandenų numušė oro bendrovės „Iran Air“ 655-ojo reiso lėktuvą.

D. Trumpas sakė, kad 52 objektai pasirinkti atsižvelgus į amerikiečių, 1979-ųjų pabaigoje ilgiau nei metams paimtų įkaitais JAV ambasadoje Teherane, skaičių.