Energetinis efektyvumas

Keičiant savo įpročius, elektros suvartojimą namų ūkiuose galima sumažinti maždaug 10 proc. Be to, energetiškai efektyvesnė įranga gali sutaupyti elektros energijos iki dešimties kartų, palyginti su senesniais įrenginiais.

„Technologinių naujovių atsisakymas šiuolaikinėje visuomenėje tampa beveik neįmanomas, todėl siūlyčiau kalbėti ne apie elektros taupymą, o apie įvairių prietaisų energetinį efektyvumą ir efektyvų jų naudojimą. Minimaliai koreguodami savo įpročius, naudodami energetiškai efektyvius įrenginius, bet neatsisakydami patogumo, galėsime efektyviai naudoti mėgstamus prietaisus ir nešvaistyti elektros energijos“, – pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė dr. Sonata Tolvaišienė.

Anot jos, jei sugenda jau turimi namų įrenginiai arba turite galimybę juos keisti naujais, visada verta dairytis į šiuolaikiškesnius, energetiškai efektyvius prietaisus.

„Prieš keletą metų pasikeitė dalies elektros įrenginių efektyvumo klasės, todėl gali būti, kad kažkada jūsų įsigytas A++ šaldytuvas ar televizorius, pagal naują suskirstymą jau patektų į D ar net F klasę“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Truputėlį pakeitus įpročius, atnaujinus buitinę įrangą ir efektyviai ją naudojant, prižiūrint turimus prietaisus, pavyktų kas mėnesį sutaupyti iki 10–15 proc. suvartojamos elektros energijos.

 

Svarbi kasdienė priežiūra

S. Tolvaišienė pabrėžia, kad net ir patys naujausi prietaisai gali naudoti daug elektros, jei jie tinkamai neprižiūrimi. Pavyzdžiui, vos 1 mm storio kalkių sluoksnis virdulyje elektros suvartojimą gali padidinti 5–10 proc., nes prietaisui reikia perduoti energiją per papildomą kalkių sluoksnį.

Todėl būtina reguliariai pašalinti kalkes iš elektrinių virdulių, kavos aparatų, skalbyklių ar lygintuvų. Reikia valyti ir įvairius filtrus, pavyzdžiui, gartraukio, plaukų džiovintuvo, indaplovės, kondicionieriaus ir kitų. Tinkamai prižiūrimi elektros prietaisai ne tik ilgiau tarnauja, bet ir dirba efektyviausiai.

„Įrenginių priežiūra nepagrįstai nuvertinama. Labai svarbu valyti ne tik filtrus, bet ir šaldytuvų, šaldiklių durelių sandarumo gumas, nes ne iki galo uždarytos durys kelia elektros sąnaudas, o šaldiklyje susikaupęs ledo sluoksnis taip pat didina elektros energijos suvartojimą keliais procentais, todėl jį reikia reguliariai valyti“, – pataria S. Tolvaišienė.

Apšvietimo matematika

Dar viena sritis, kurioje galima pasiekti pokyčių, tiek kalbant apie įpročius, tiek apie techninius sprendimus – apšvietimas. Anot profesorės, neišjungta šviesa kambaryje, kuriame nieko nėra, yra viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės.

Neišjungta šviesa kambaryje, kuriame nieko nėra, yra viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės.

 

Elektros sąnaudas, o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima efektyviai sumažinti kaitinamąsias lemputes pakeitus LED lemputėmis. Jos naudoja 85 proc. mažiau elektros ir šviečia 20 kartų ilgiau už kaitinamąsias, todėl jų nereikės dažnai keisti.

Jei kaskart, išeidami iš kambario, išjungsite šviesą, tikrai pavyks reikšmingai sutaupyti elektros. Todėl verta į pagalbą pasitelkti technologijas, pavyzdžiui, įvairius nuotolinio valdymo įtaisus. Jie nereikalauja daug investicijų ir leidžia greitai ir patogiai išjungti ne tik apšvietimą, bet ir nuo elektros tinklo atriboti tuo metu nenaudojamą techniką. Skaičiuojama, kad į elektros lizdą įjungtas arbatinuko, skalbyklės, telefono įkroviklio ar kitų prietaisų kištukas elektros suvartojimą namų ūkyje gali padidinti maždaug iki 7 proc.

Anot S. Tolvaišienės, truputėlį pakeitus įpročius, atnaujinus buitinę įrangą ir efektyviai ją naudojant, prižiūrint turimus prietaisus, pavyktų kas mėnesį sutaupyti iki 10–15 proc. suvartojamos elektros energijos.

Pasikeitė neatpažįstamai

Apšvietimo žinovė Laura Praninskienė tvirtina, kad namų apšvietimo suvokimas ir sprendimai per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai.

„Rinkas užkariavęs LED’inis apšvietimas ne tik leido sutaupyti, bet ir sukūrė galimybes padidinti namuose naudojamų apšvietimo taškų skaičių. Be to, naujos technologijos leido pakeisti skleidžiamos spalvos spektrą ir šviesos pateikimo kultūrą“, – paaiškina L. Praninskienė.

Anot jos, dabar šviestuvų kūrėjai stengiasi, kad namuose esanti šviesa kuo labiau primintų natūralią, šviesos šaltiniai slepiami po šviestuvų formų detalėmis, stengiantis, kad šviesa būtų kuo švelnesnė, neutralesnė. Tai daryti padeda galimybė mažinti šviesos intensyvumą (dimeriuoti) ir keisti apšvietimo spektrą (neutralią šviesą pakeisti į rausvą, gelsvą ir pan.).

Ekspertės teigimu, šiais laikais naujai įrengtuose namuose vargiai pamatysi kambarį, kuriame kabotų vos vienas šviestuvas. Apšvietimas dažniausiai skaidomas zonomis, nebijant padalyti patalpas skirtingais šviesos srautais.

„Centrinis apšvietimas nebeteko reikšmės, todėl mano patarimas visiems – sukurkite kuo daugiau apšvietimo zonų. Dalį jų valdyti galėsite jungtukais, kitą dalį, pavyzdžiui, pulteliu, o jei norėsis dar daugiau modernumo, galima viską valdyti ir balsu“, – sako L. Praninskienė.

Detalė: apšvietimas gali tapti ir originaliu interjero akcentu. freepik.com nuotr.

Kai apšvietimas – per menkas

Vis dėlto, ekspertės teigimu, žmonės neišvengia klaidų, susijusių su namų apšvietimo planavimu ir įgyvendinimu. Viena jų – per menkas apšvietimas.

Centrinis, vieno taško lubinis apšvietimas išlieka viena iš didžiausių klaidų, kurias lietuviai daro savo butuose. Tokiais atvejais apšvietimas patalpos aplinką suplokština, visa šviesa sutelkiama į vieną plotą, o kambario pakraščiai lieka skendėti šešėliuose.

Per mažai apšviestame kambaryje akys greit pavargsta, nes turi labiau dirbti, kad įžiūrėtų daiktus ar atpažintų spalvas. Be to, mokslininkai yra nustatę, kad per menkas apšvietimas gali pabloginti produktyvumą. Ypač kai darbas reikalauja didelės koncentracijos ir dėmesio detalėms.

Nepakankamai apšviestas kambarys taip pat gali kelti depresyvias ar kitas nemalonias emocijas. Ypač šaltuoju metų laiku, kai pro langus į patalpas patenka mažiau natūralios šviesos.

Pasak L. Praninskienės, būtina nepamiršti, kad, be centrinio apšvietimo taško, dar gali būti sieniniai šviestuvai, toršerai ir staliniai šviestuvai, kurie gali padėti kurti jaukesnę atmosferą, skirstyti erdvę į funkcines zonas ir nereikalauja didelių paruošiamųjų darbų.

Rinkas užkariavęs LED’inis apšvietimas ne tik leido sutaupyti, bet ir sukūrė prielaidas padidinti namuose naudojamų apšvietimo taškų skaičių.

 

Pasirinkti tinkamą atspalvį

Kalbėdama apie dažniausiai pasitaikančias namų apšvietimo klaidas, L. Praninskienė pamini ir netinkamą šviesos atspalvio pasirinkimą. Ši, regis, smulkmena, pasirodo, gali sugadinti net ir geriausią kambario interjerą, o patalpoje sukurti nepageidaujamą nuotaiką.

Anot ekspertės, netinkamas apšvietimo atspalvis gali iškraipyti kambaryje esančias spalvas, tiksliau, tai, kaip jas mato žmogaus akis. Dėl to žmogus gali jausti sumažėjusį budrumą ir sumenkusį atidumo lygį.

Tais atvejais, kai patalpos apšvietimui parenkama per melsva arba per gelsva šviesa, žmogus net gali susidurti su akių problemomis, nes jos tokiame apšvietime būna per daug įtemptos. Dėl to gali kilti ir kitų negalavimų, pavyzdžiui, galvos skausmas, svaigimas ar pykinimas.

Jauku: šviesiame ir saulėtame kambaryje nereikia intensyvaus apšvietimo. freepik.com nuotr.

Apšvietimo intensyvumas

Anot L. Praninskienės, dar viena didelė apšvietimo klaida – per intensyvus patalpų apšvietimas. Jis gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ir pažeisti akis. Be to, per ryškus apšvietimas gali sugadinti kambario interjerą. Kai kambario apšvietimas yra per intensyvus, žmogui gali kilti sunkumų įsisavinant vizualinę informaciją, ypač spalvas, tekstūras ir formas.

Nors apšvietimo intensyvumas yra individualus aspektas, profesionalai rekomenduoja, kad vonios kambaryje būtų užtikrintas 500–750 lumenų siekiantis apšvietimas. Ten šviesa turėtų būti gana ryški, kad galėtum atlikti higienos procedūras, tačiau ne per intensyvi, kad nepradėtų skaudėti akių ar galvos.

Virtuvėje rekomenduojamas 3 000–4 000 lumenų intensyvumo apšvietimas. Svetainėms turėtų užtekti 1 500–3 000 lumenų šviesos, kad būtų galima be vargo skaityti, rašyti, žiūrėti televizorių ir atlikti kitas veiklas, o miegamuosiuose turėtų būti apsiribojama 1 000–2 000 lumenų.

Patarimas: „Centrinis apšvietimas nebeteko reikšmės, todėl namuose sukurkite kuo daugiau apšvietimo zonų“, – rekomenduoja L. Praninskienė. L. Praninskienės asmeninio archyvo nuotr.

Tinkamas šviestuvo dydis

Jei šviestuvas yra per didelis ar per mažas santykinai prie kitų interjero elementų, gali nukentėti interjero estetinis vaizdas. Tai gali sugriauti net viso kambario dizainą. Be to, jei šviestuvas per mažas, kambaryje gali būti per mažai šviesos ir, atvirkščiai – jei šviestuvas yra per didelis, kambaryje gali būti per daug šviesos.

Ekspertės teigimu, visada reikia turėti omenyje, kad skirtingiems kambariams gali reikėti skirtingo dydžio šviestuvų, atsižvelgiant į jų funkcionalumą. Pavyzdžiui, mažesni šviestuvai gali būti tinkami miegamajam, o didesni – valgomajam.

Be to, būtų pravartu neužmiršti, kad dideli šviestuvai dažniausiai reikalauja daugiau elektros energijos. Tad, nepaisant to, kad didesnis šviestuvas gali atrodyti įspūdingai, jis taip pat gali didinti patiriamas elektros sąnaudas.

Pasak L. Praninskienės, visos minėtos apšvietimo klaidos dažniausiai kyla iš vieno esminio ydingo sprendimo – neskirti pakankamai dėmesio ir lėšų apšvietimo projektavimui.

„Sporto gatvės aikštė nušvito LED šviesų juostomis. Specialiai šiai erdvei gamintos unikalių formų plytelės vizualiai kuria ąžuolo lapo struktūrą atkartojantį vaizdą. Šis motyvas simbolizuoja tautos vienybę ir stiprybę. Taip pat tai rodo ryšį su greta esančiu Ąžuolyno parku“, – LED juostų motyvus aiškino Kauno miesto savivaldybės atstovai.

Tiesa, kol kas Sporto gatvė dar nėra pilnai įrengta, dar liko padaryti paskutinius darbus. Tačiau bendras vaizdas jau matomas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Primename, kad dėl Sporto gatvės rekonstrukcijos, buvo nugriautas legendinės „Kregždutės“ kavinės pastatas, o pati kavinukė turėjo persikelti į kitas patalpas. Buvo skelbta, jog toks sprendimas priimtas vadovaujantis tuo, kad erdvėje neturi likti sovietinių elementų.

Atnaujinus Sporto gatvę, pasikeitė urbanistinė šios vietos koncepcija. Plytelės sukuria tarsi saleles, į kurias įkomponuoti žalieji plotai. Taip pat pakeistas ir apšvietimas. Dabar sutvarkyta gatve galima patogiai pasiekti Ąžuolyną, rekonstruotą Dariaus ir Girėno stadioną ar nuo parko leistis žemyn Parodos kalnu.

„Bendras šviestuvų skaičius mieste dėl urbanizacijos pastaraisiais metais tik didėjo, tad tarsi ir sunaudojamos energijos kiekis turėtų išaugti. Tačiau taip tikrai nėra. Įrengdami LED šviestuvus, kasmet sutaupome vis daugiau elektros energijos ir lėšų. Svarbiausia, kad geresnis apšvietimas sumažina eismo įvykių riziką ir leidžia gyventojams tamsiuoju paros metu mieste jaustis saugiai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Jo teigimu, investicijos į apšvietimo atnaujinimą duoda apčiuopiamą naudą. Pastaraisiais metais sutaupyta per pusantro milijono kilovatvalandžių elektros energijos. 2020-uosius palyginus su 2018 metais, kai vidutinė elektros kaina už kilovatvalandę buvo daugmaž vienoda, įdiegtos šiuolaikinės technologijos padėjo miestui sutaupyti apie 40 tūkst. eurų.

ELTA priemna, kad intensyvus gatvių apšvietimo atnaujinimas moderniais šviestuvais prasidėjo nuo 2015 metų.

Vien per 2019 metus Kauno gatvėse senus natrio šviestuvus pakeitė apie 6 tūkst. naujai įrengtų LED žibintų, o pernai jų įrengta net 10 tūkstančių. Kelis dešimtmečius skaičiuojančios senosios lempos pakeistos Taikos prospekte, Baterijos plente, Kęstučio, Kovo 11-osios ir kitose gatvėse. Šiuo metu Kaune iš viso yra per 34 tūkst. šviestuvų. Iš jų daugiau kaip 20 tūkst. – šiuolaikiški bei modernūs LED, informavo savivaldybė.

LED šviestuvai užtikrina geresnį apšvietimą. Keletas jų išskirtinių savybių – galimybė reguliuoti šviesos srautą. Mažesni elektros energijos nuostoliai.

Netolimoje ateityje numatoma pakeisti šviestuvus Laisvės alėjoje nuo E. Ožeškienės g. iki Vytauto pr., Nepriklausomybės aikštėje, ant Vytauto didžiojo tilto ir po juo, Vaidoto gatvės atkarpoje nuo Tilto g. iki Kariūnų pl. Taip pat bus keičiami šviestuvai ir jų atramos miesto centre – Steigiamojo Seimo aikštėje.

Savivaldybės pranešime pažymima, kad nuo 2021-ųjų pradžios su senosiomis natrio lempomis atsisveikino daugiau kaip 1 300 žibintų visame mieste, nuo šiol žibantys LED technologijos šviesa. Jei toliau šis procesas vyks sklandžiai, tikėtina, dar šiemet Kaunas atsisveikins su paskutinėmis kai kur dar nuo sovietmečio užsilikusiomis geltoną šviesą skleidžiančiomis lempomis virš stulpų.

Kauno mieste gatvių ir kitų viešųjų erdvių apšvietimą prižiūrinčios bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovai akcentuoja, kad naujieji LED šviestuvai, palyginti su senosiomis natrio lempomis, yra dukart taupesni. Tokia akivaizdi ekonomija tėra tik vienas iš privalumų.

„LED šviestuvai užtikrina geresnį apšvietimą. Keletas jų išskirtinių savybių – galimybė reguliuoti šviesos srautą. Mažesni elektros energijos nuostoliai. LED šviestuvų spinduliuojamas šviesos spektras yra tolygus, tad spalvos ir atspalviai perteikiami labai tiksliai. Šviesos diodų spinduliuojamas spektras neapima nei infraraudonųjų, nei ultravioletinių spindulių gamos“, – sakė bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Petras Švažas.

Senos kartos lempos

Kasdien vos ėmus temti Klaipėdos gatvėse įsižiebia daugiau kaip 16 tūkst. šviestuvų, o eismą mieste reguliuoja bemaž 70 šviesoforų. Šią sistemą palaiko ir užtikrina jos veiklą virš 150 valdymo spintų, kiek daugiau nei pusė tūkstančio kabelinių ir pusšimtis orinių linijų.

Ir nors, atrodytų, mechanizmas veikia sklandžiai, o gatvėse neįsigali chaosas, specialistai neslepia, Klaipėdos gatvių apšvietimo infrastruktūra yra nusidėvėjusi.

Pastebima, kad net 90 proc. uostamiesčio gatvių apšviečiamos šviestuvais, kuriuose įmontuotos natrio lempos.

„Seni lempų gatvių šviestuvai yra neekonomiški, su nereguliuojamais elektroniniais valdikliais. Tai lemia didesnį energijos sunaudojimą“, – pastebėjo miesto apšvietimo sistemą prižiūrinčios bendrovės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Pastebima ir tai, jog senos kartos lempos prisideda ir prie apšvietimo tinklo sistemos valdymo ir kontrolės neefektyvumo – minėta sistema negalima reguliuoti apšvietimo intensyvumo – pritemdyti apšvietimo tam tikru metu visame mieste arba kai kuriose jo dalyse.

Uostamiesčio gatvių apšvietimo įrenginiai sistemiškai atnaujinami nebuvo jau kelis dešimtmečius, todėl nemenka dalis jų yra nudėvėti, neefektyvūs, neužtikrina kokybiško apšvietimo.

„Visa tai nulemia dideles elektros energijos bei eksploatacines sąnaudas, todėl būtina didinti elektros energijos vartojimo efektyvumą“, – pabrėžė D.Aleksandrovas.

Akcentuojama ir tai, kad utilizuojant jau atitarnavusias senąsias lempas susiduriama su nemenkais aplinkosauginiais iššūkiais.

Sumažinti minėtas sąnaudas galima senąsias natrio lempas keičiant šviesos diodų – LED šviestuvais. Tokių mieste jau galima pastebėti, tačiau jų tėra vos daugiau nei 1 tūkst.

Paseno ir likusi infrastruktūra

Tiesa, ne visi šiuo metu mieste esantys senieji šviestuvai tinka numatomiems pokyčiams, mat per daugelį metų šviestuvų atramos susidėvėjo.

„Uostamiesčio gatvių apšvietimo įrenginiai sistemiškai atnaujinami nebuvo jau kelis dešimt-mečius, todėl nemenka dalis jų yra nudėvėti, neefektyvūs, neužtikrina kokybiško apšvietimo“, – įrenginių būklę įvertino bendrovės direktorius.

Anot pašnekovo, net ir neskubant keisti senųjų lempų netrukus prireiks nemažų investicijų siekiant palaikyti bent jau esamą miesto gatvių apšvietimo kokybę. Skaičiuojama, kad užsimojus visiškai modernizuoti uostamiesčio gatvių apšvietimo tinklą prireiktų pakeisti arba įrengti tūkstančius gatvių bei parkinių šviestuvų, atramų, nutiesti požeminių kabelių.

Tai ateityje užtikrintų sklandų ir nepertraukiamą sistemos darbą, mažesnes eksploatacines išlaidas.

Padėtų taupyti

Neabejojama, kad ryškiausias Klaipėdos gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas senąsias lempas keičiant LED šviestuvais visų pirma sumažintų elektros energijos sąnaudas, mat šviesos diodai naudoja net iki 50–80 proc. mažiau elektros energijos, nei jau minėtos įprastos lempos.

Anot bendrovės direktoriaus, tikimasi, kad, pakeitus elektros energijai imlią natrio technologiją naudojančius šviestuvus naujais ekonomiškais LED šviestuvais, bus suvartojama iki 48 proc. mažiau elektros energijos.

„Tai leis taupyti miesto biudžeto lėšas, o sutaupytus pinigus panaudoti kitose miestui svarbiose srityse“, – pabrėžė pašnekovas.

Be to, pastebima ir tai, jog naujos kartos šviestuvų veikimo laikotarpis yra kur kas ilgesnis nei senųjų – jos gali šviesti net iki 10 kartų ilgiau.

Bendrovės direktorius akcentavo ir tai, kad LED technologija išsiskiria aukštu naudingumo koeficientu arba kitaip – energijos taupymu. LED šviestuvai skleidžia nedaug šilumos į išorę bei leidžia tiesiogiai nukreipti šviesos srautą tiksliai į apšviečiamą objektą, todėl gatvės apšviečiamos efektyviau, šviesa mažiau išsisklaido aplinkui.

Dangeras Aleksandrovas / Asmeninio archyvo nuotr.

Prioritetas – saugumas gatvėse

Vertinant uostamiesčio gatvių apšvietimo tinklo atnaujinimo perspektyvas ypač pabrėžiamas ir siekis didinti saugumą keliuose. Tikimasi, kad geriau apšviestose miesto gatvėse saugiau taptų tiek pėstiesiems, tiek sėdintiesiems prie įvairių transporto priemonių vairo.

Vadovaujantis statistiniais duomenimis, tamsiu paros metu Lietuvoje įvyksta apie 29 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės.

Be to, tamsiu paros metu įvykiai yra skausmingesni, pavyzdžiui, 2017 m. tamsiu paros metu buvo sužeista 30 proc., o žuvo 57 proc. visų į eismo įvykius patekusių pėsčiųjų.

„Tamsiu paros metu didžiausią įtaką eismo saugumui keliuose turi matomumas. Tamsoje vairuotojas daug sunkiau pastebi pėsčiąjį. Todėl tinkamas gatvių apšvietimas yra labai svarbus“, – neabejojo pašnekovas.

Bendrovės vadovas akcentavo ir dar vieną bauginančią tendenciją – pastebima, kad nors pastaraisiais metais uostamiestyje gyventojų ir sumažėjo, tačiau bendras eismo įvykių skaičius auga, todėl esą verta imtis bet kokių priemonių, galinčių padėti užtikrinti saugumą keliuose.

„Remiantis įvairių akademinių tyrimų rezultatais, tinkamas gatvių apšvietimas leidžia iki 30 proc. sumažinti tamsiu paros metu įvykstančių eismo įvykių skaičių. Pagerinus gatvių apšvietimo infrastruktūrą, tikėtina, kad eismo įvykių skaičius Klaipėdoje sutemus taip pat galėtų mažėti apie 30 proc.“, – įvardijo D.Aleksandrovas.

Pastebima, kad Taikos pr., Šilutės pl., Herkaus Manto g., Liepų g., Minijos g. ir Smiltelės g. yra avaringiausios, todėl apšvietimo sąlygas pirmiausia vertėtų gerinti būtent jose.

Duoklė ekologijai

Atnaujinti senstelėjusį miesto gatvių apšvietimo tinklą Klaipėdą ragina ir Europos Sąjungos bei Lietuvos strateginiai planai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas šiuo metu yra ypač svarbus siekiant globalių planetos tausojimo tikslų. Taigi mieste senąsias lempas pakeitus naujaisiais LED šviestuvais, kaip minėta, būtų pastebimai sumažintos elektros energijos sąnaudos, o tai savaime mažintų ir anglies dioksido išsiskyrimą.

Pabrėžiama ir tai, kad senieji natrio žibintai pavojingi gali būti ne tik aplinkai, bet ir žmogui, mat juos gaminant naudojama pavojinga toksinė medžiaga gyvsidabris.

Natrio lempos gali sukelti gaisrą, jei žibintas yra pažeistas ar paveiktas natrio metalas. Natris gali užsidegti, net jei žibintas sugadintas ant žemės. Dėl šios priežasties lempos turi būti naikinamos laikantis specialių saugos reikalavimų.

Tad neabejojama, kad uostamiesčio gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas leistų ne tik sumažinti finansines ir energines išlaidas, prisidėtų išvengiant skaudžių nelaimių keliuose, bet ir būtų dar vienas žingsnis modernaus miesto link globaliu mastu.

Savivaldybės atstovų teigimu, tikimasi, jog po Joninių gedimas pagaliau bus pašalintas.

Dar birželio pradžioje pastebėta, kad miesto centre, ties pėsčiųjų perėjomis šviečiančios LED juostos švyti nebe taip intensyviai. Netrukus jos ir visai užgeso.

Ši naujovė atkartodavo šviesoforų signalus ir yra skirta papildomam pėsčiųjų saugumui.

Juostos buvo išjungtos prieš maždaug tris savaites. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, taip nuspręsta padaryti, nes išsiaiškinta, kodėl juostos švytėjo neryškiai.

"Per didžiąsias liūtis sudrėko laidai. Teko atjungti visas juostas, nes jos sinchronizuotos su šviesoforais. Ir kol jas sutvarkys, kad nesugadintų šviesoforų, LED juostos neveiks", – teigė I.Šakalienė.

Šį gedimą rangovai žadėjo pašalinti iki birželio 10 d., tačiau tai nepadaryta iki šiol.

"Šią savaitę jau turi pagaminti naujas juostas. Kada jos ims šviesti, negaliu pasakyti, nes pradžioje jos turi būti testuojamos. Tai gali užtrukti kelias dienas. Norėčiau tikėti, kad po Joninių viskas bus sutvarkyta, bet už kitus garantuoti irgi negaliu", – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciūtė.

Tai – eksperimentinis projektas. Ši iš užsienio nusižiūrėta naujovė – keturių LED juostų projektavimas, montavimas ir įranga miestui kainavo 14 tūkst. eurų.

Šviečiančių juostų spalva sutampa su tuo metu degančiu šviesoforo signalu.

Tad, pamatę raudoną šviesą ant grindinio, pėstieji spontaniškai turėtų stabtelėti.

Ši sistema įrengta vienoje judriausių ir pavojingiausių uostamiesčio sankryžų.

Naujosios išvados patvirtina ankstesnius nuogąstavimus, kad "intensyvios [LED] šviesos poveikis yra "fototoksiškas" ir gali vesti prie tinklainės ląstelių negrįžtamo praradimo bei mažesnio regos aštrumo", - perspėjama Prancūzijos maisto, aplinkos apsaugos ir darbo medicinos agentūros (ANSES) pranešime.

Savo 400 puslapių ataskaitoje agentūra rekomenduoja nustatyti šios šviesos poveikio maksimalios leistinos trukmės ribą, nors namų arba darbo aplinkoje tokios sąlygos susidaro retai.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad didelio intensyvumo LED šviestukų šviesos ūmaus ir "chroniško" poveikio padariniai skiriasi.

Ilgalaikis mėlynos šviesos poveikis yra mažiau pavojingas, bet gali "paspartinti tinklainės audinio senėjimą ir skatinti regėjimo aštrumo pablogėjimą bei kai kuriuos degeneratyvinius susirgimus, pavyzdžiui, amžiaus nulemtą geltonosios dėmės degeneraciją", konstatavo ANSES.

Ilgaamžių, energiją taupančių ir nebrangių LED šviestukų technologija per pastarąjį dešimtmetį perėmė pusę bendrojo apšvietimo rinkos ir iki šių metų pabaigos tikriausiai bus įdiegta 60 proc. rinkos, rodo šio sektoriaus prognozės.

LED eikvoja penkiskart mažiau energijos negu tokio paties stiprumo šviesą skleidžiančios kaitrinės lamputės.

Šiuo metu LED apšvietimo lempučių gamybos pasauliniai lyderės yra bendrovės "GE Lighting", "Osram" ir "Philips".

Dauguma LED šviestukų skleidžia trumpabangius mėlynus arba ultravioletinius spindulius, bet naudojant geltoną liuminoforą galima išgauti baltą šviesą. Juo šviesa baltesnė arba "šaltesnė", juo daugiau jos spektre mėlynos spalvos.

Paros ritmai

LED šviestukai dabar plačiai naudojami namams ir gatvėms apšviesti, taip pat biuruose ir pramonėje.

Be to, jie vis plačiau taikomi automobilių žibintuose, žibintuvėliuose ir kai kuriuose žaisluose.

Mobiliųjų telefonų, planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių LED ekranų šviesa akims nekelia pavojus, nes jos intensyvymas, palyginus su kitų tipų apšvietimu, yra daug mažesnis, žurnalistams sakė oftalmologė Francine Behar-Cohen (Fransen Behar-Koen), vadovavusi ANSES ataskaitą parengusiai ekspertų grupei.

Vis dėlto šie šviečiantys įrenginiai, ypač kai jie naudojami naktį arba tamsioje aplinkoje, gali "sutrikdyti biologinius ritmus ir tuo pačiu - miego režimą", perspėjo agentūra.

Kadangi vaikų ir paauglių akys ir jų lęšiukai dar nėra visiškai susiformavę, jie tokiems sutrikdymams ypač imlūs, pažymima ANSES ataskaitoje.

Be to, yra žinoma, kad sutrikę organizmo paros (cirkadiniai) ritmai taip pat gali paaštrinti medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos bei kai kurių atmainų vėžys, sakė ANSES tyrėja ir projektų vadybininkė Dina Attia (Dina Atija).

Be to, kai kurių LED šviestukų stroboskopinis efektas, lemiamas mažų elektros srovės svyravimų, gali sukelti "galvos skausmą, akių nuovargį ir didesnę nelaimingų atsitikimų riziką", pabrėžiama pranešime.

ANSES rekomenduoja namų apšvietimui naudoti "šiltai baltos" spalvos šviestukus, riboti šviestukų, kurių spektre didesnę dalį sudaro mėlyna šviesa, poveikio intensyvumą, taip pat vengti prieš miegą žiūrėti į LED ekranus.

Agentūra taip pat nurodė, kad gamintojai turėtų "riboti transporto priemonių priekinių žibintų šviesos intensyvumą", nes kai kuriais atvejais šviesos būna per skaisčios.

Tačiau ANSES taip pat išreiškė abejonių dėl kai kurių "mėlynos šviesos filtrų" ir apsauginių akinių veiksmingumo.

„Planuojame, kad šiemet įmonės pardavimai sieks apie 2,5 mln. eurų, tai visai realistiškas skaičius, dalis jo paremta jau pasirašytomis sutartimis“, – dienraščiui prognozavo įmonės vadovas Tautvydas Andziulevičius.

2012 metais įsteigtos bendrovės pajamos pernai augo beveik 30 proc., iki 1,8 mln. eurų, augimas tęsiasi jau kelerius metus. Eksportas sudaro apie pusę įmonės pajamų.

Perėjos tampa saugesnės

Pernai per metus įmonės "Kauno gatvių apšvietimas" specialistai atnaujino ir įrengė 3,4 tūkst. naujų šviestuvų. Sutemus šviesiomis tapo 376 pėsčiųjų perėjos. Tokios vietos jau tampa saugesnės kauniečiams.

Statistika byloja, kad tamsiose perėjose įvyksta daugiau eismo nelaimių. Ypač tai svarbu, žinant, kad vis dar daug pėsčiųjų tamsiu paros metu, deja, nepasirūpina atšvaitais ir pasikliauja vien vairuotojų atidumu.

"Dar saugesnės yra reguliuojamos šviesoforais perėjos, – kalbėjo įmonės "Kauno gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Petras Švažas. – Tai irgi "Kauno gatvių apšvietimo" rūpestis."

Pernai nuo vasaros iki gruodžio įrengtos šviesoforinės pėsčiųjų perėjos S.Žukausko gatvėje (greta 14-ojo pastato), Sukilėlių prospekte (tarp Žeimenos gatvės ir 86A pastato), Pramonės prospekte (greta pastato 11A pastato ), Draugystės gatvėje (greta pastato 5E pastato), Baltų prospekte (greta 5-ojo pastato), Baršausko gatvėje (greta 80-ojo pastato), T.Kalantos gatvėje (ties 38-uoju pastatu), Varnių gatvėje (ties 40-uoju pastatu), Taikos prospekte (ties 42-uoju pastatu), Raudondvario pl. 108, Veiverių gatvėje – S.Dariaus ir S.Girėno gatvės sankryžoje.

Greitai saugiai bus galima pereiti gatvę: ties Savanorių pr. 192 (prie "Juzės"), Marijampolės plentu ir Astravo gatve, Ožeškienės, Sapiegos ir Donelaičio gatvėmis, Jonavos g. 172, Jonavos g. 252 – bus įrengtos šviesoforinės pėsčiųjų perėjos. Tunelio gatvėje prie viaduko ir prie Dainų slėnio įrenginėjamos išmaniosios pėsčiųjų perėjos.

Šviesėjančios gatvės

Pernai baigti apšvietimo įrengimo projektai svarbiose miesto vietose. Moderniais šviestuvais praturtėjo Petrašiūnų progimnazijos ir V.Adamkaus gimnazijos teritorijos, Palemono gimnazijos stadionas, K.Griniaus slaugos ligoninė, ekstremalaus sporto aikštė Santakos parke, Vainatrakio kapinės, automobilio aikštelė ir požeminė perėja Kaunakiemio gatvėje, Vytauto parko laiptai. Apšviestu keliu važinės dviratininkai takuose nuo Čiurlionio tilto iki Panemunės tilto, Europos prospektu, Kleboniškyje.

Dar saugesnės yra reguliuojamos šviesoforais perėjos. Tai irgi "Kauno gatvių apšvietimo" rūpestis.

Policija iš patirties visada pabrėžia, kad plėšikai ir vagys drąsesni tamsiose miesto vietose. Dėl to gyventojai apšvietimu džiaugiasi nė tik dėl patogumo, jaukumo, bet ir dėl saugumo.

Pernai šviestuvų sulaukė gyvenantieji Apuolės (nuo Baltijos iki Pylimo) gatvėje, Lakštingalų alėjoje, Gandrų gatvėje, Gegučių alėjoje, Plento, 9-ojo Forto, Rokelių, Orijos, Ignotiškių, Gruodiškių, Kaimelės, Medynėlių, Pabradės, Samylų gatvėse, Krėvės prospekte iki Garažų, Švenčionių, Brastos, Riešės, Batniavos gatvėse.

Vis daugiau sutaupoma

Dauguma iš 28 tūkst. miesto šviestuvų šviesai skleisti naudoja natrį arba gyvsidabrį. Pastaraisiais metais plinta LED apšvietimas, kuris taikomas automobilių pramonėje, buityje, taip pat ir viešosiose erdvėse. Nuo naujovių neatsilieka ir bendrovė "Kauno gatvių apšvietimas". Visi atnaujinti arba naujai įrengiami šviestuvai jau turi LED lempas. "Tai leidžia sutaupyti daug lėšų, – teigė P.Švažas. – Štai įprastas natrio šviestuvas skleisti šviesai naudoja 250 W energiją, o LED lempa – 120 W ir užtikrina tokią pat apšvietimo kokybę."

Maža to, įmonė auštant prislopina šveistuvų intensyvumą ir tada energijos suvartojimas sumažėja dar daugiau.

Iki šių metų pabaigos LED apšvietimą užsibrėžta įdiegti 9 tūkst. šviestuvų. Bendrovė neketina sustoti ir žada toliau diegti taupesnes technologijas.

Rūpinasi ir želdiniais

Tikriausiai ne daug kauniečių žino, kad "Kauno gatvių apšvietimas" rūpinasi ne vien apšvietimu. Įmonėje daugiau kaip 20 žmonių darbuojasi Želdinių priežiūros skyriuje. Jie geni, kerta senus medžius, krūmynus, šalina nulūžusias medžių šakas gatvėse, skveruose ir parkuose, rauna kelmus. "Užsiimame ir medžių žaizdų gydymu, drevių valymu ir konservavimu, medžių, krūmų sodinimu, jų priežiūra, atliekame dirvos paruošimą mechanizuotam sodinimui", – pasakojo P.Švažas.

"Kauno gatvių apšvietimas" rūpinasi miškais aplink Kauną ir prižiūri 700 ha J.Basanavičiaus miško parką (Panemunės šilas), Lampėdžių ir Pažaislio šilus.

Ben-Guriono universiteto Negeve (BGU) Kibernetinio saugumo tyrimo centro mokslininkai įrodė, kad įvairiomis kameromis ir šviesos jutikliais galima pavogti duomenis iš „oro tarpu“ izoliuotų kompiuterių, naudojant jų standžiųjų diskų LED švieseles.

Kompiuteriai su „oro tarpu“ yra izoliuoti – atskirti tiek logiškai, tiek fiziškai nuo viešųjų tinklų, – kad į juos nebūtų galima įsilaužti per internetą ar įmonės vidinį tinklą. Šiuose kompiuteriuose dažniausiai laikoma jautriausia ir slapčiausia organizacijos informacija.

Dr. Mordechai Guri, Kibernetinio saugumo tyrimo centro R&D skyriaus vadovo, tyrėjų komanda, panaudodama standžiojo disko (HDD) aktyvumą rodančias LED švieseles, kurios būna daugumoje asmeninių ir nešiojamųjų kompiuterių, atliko tyrimą. Tyrėjai išsiaiškino, kad kompiuteryje esanti kenkėjiška programinė įranga gali netiesiogiai kontroliuoti HDD LED, įjungdama ir išjungdama juos dideliu dažniu (tūkstančius kartų per sekundę) – tokio mirgėjimo žmogaus akis neužfiksuoja. Todėl slapta informacija gali būti užkoduota ir nutekinta LED signalais, kuriuos perima ir užfiksuoja nuotolinės kameros arba šviesos jutikliai.

„Mūsų metodas, lyginant su kitais LED panaudojimais, yra unikalus, nes jis nėra lengvai aptinkamas, – pažymėjo Dr. M. Guri. – Standžiojo disko informaciniai LED dažnai mirksi, tad naudotojui nekils įtarimų.“

Dr. M. Guri ir Kibernetinio saugumo tyrimo centras atliko daug tyrimų, rodančių, kaip kenksminga programinė įranga gali įsiskverbti į oro tarpu izoliuotus kompiuterius ir perduoti iš jų informaciją. Anksčiau jie nustatė, kad tam galima panaudoti kompiuterio garsiakalbius ir ventiliatorius, FM bangas ir šilumą.