Už tai buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo du ir vienas susilaikė. Tokiai nuostatai dar turės patvirtinti Seimas.

Į vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą siūloma įrašyti naują ribojimą – kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus panaikintas, jeigu jie daugiau kaip kartą per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius vyko į Rusiją ir Baltarusiją ir tuo vykimu kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įvesti naują ribojimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pasiūlė keturi Seimo konservatoriai, tačiau NSGK pritarė patobulintam kompromisiam variantui ir pasiūlė dar išimtis, kam minėtas ribotas kelionių skaičius neturėtų būti taikomas.

Anot projekto, dažniau keliauti galėtų ekipažų ir įgulų nariai, krovinių vežėjai, taip pat tie, kas į Rusiją ir Baltarusiją vykti privalėtų dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateiktų tai patvirtinančius dokumentus.

Pasak vieno iš ribojimo iniciatorių Audroniaus Ažubalio, taip siekiama mažinti šių šalių piliečių kelionių, nes Lietuvos žvalgybos teigimu, toks vykimas kelia grėsmę ir riziką, kad tie asmenys gali būti verbuojami Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų.

„Šiemet nuo sausio 1 dienos iki kovo 19 dienos Lietuvos ir Baltarusijos sieną Baltarusijos piliečiai kirto 422 tūkst. kartų“, – trečiadienį per NSGK posėdį teigė A. Ažubalis.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad užtektų leisti ir vieną kelionę per metus į Rusiją ir Baltarusiją.

„Iš tikrųjų kartas per metus tai yra tas kartas, kai jau yra daugiau nei pakankamas, kad padidintų krūvį mūsų žvalgybai“ ,– sakė ji.

„Priėmę šitą sprendimą, mes sakome, kad yra normalu keturis kartus per metus važinėti į Baltarusiją ir Rusiją. Ne, tai nėra normalu. Nes jeigu tai yra žmogus, kuris yra būtent opozicija ir disidentas, jis yra persekiojamas Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų, tai, be jokios abejonės, jis ten saugiai nuolat važinėti negali. Jeigu jis ten gali laisvai važinėti ir neturi jokių problemų su FSB ar Baltarusijos saugumo tarnybomis, tada akivaizdu, kad su tuo žmogumi mes turime problemą“, – teigė Seimo narė.

NSGK posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento pareigūnai irgi pakartojo, jog reikėtų leisti per sieną vykti ne daugiau kaip kartą per metus.

Tuo metu pasiūlymą kritikavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Jis pripažino, jog nepriimtina, kai net humanitarines vizas turintys Baltarusijos piliečiai dažnai keliauja į tėvynę, tačiau, anot jo, kelionių skaičiaus ribojimas nėra tvarus sprendimas.

Jo teigimu, tokią pačią grėsmę gali patirti į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.

Viceministras siūlė verčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyti galimybę naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ne konkrečių šalių piliečiams, o visiems užsieniečiams, per dažnai keliaujantiems į tam tikras valstybes.

„Reikėtų realiai sudaryti galimybes naikinti leidimus gyventi Lietuvoje remiantis ne pagal asmens tautybę, o pagal tai, kur jie vyksta. Juk iš to kyla grėsmė, iš vykimo į konkrečią šalį, o ne dėl vienos ar kitos tautybės“, – sakė jis.

Migracijos departamento duomenimis, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi 59 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 6,8 tūkst. Rusijos piliečių.

Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.

Be jau galiojančių ribojimų gauti vizą, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą, siūloma pasienyje papildomai tikrinti Baltarusijos piliečius dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir spręsti dėl tolesnio išsamaus patikrinimo.

Praėjusią savaitę NSGK pritarė, kad į nacionalinių sankcijų įstatymą dar būtų įrašyta nuostata, jog turi būti stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Taip pat pritarta siūlymui, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti panaikinti tiems rusams ir baltarusiams, kurie viešai pritarė pripažintam agresijos nusikaltimui, kurie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.

Pernai priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas baigs galioti gegužės 2 dieną. Siekiama jo galiojimą pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Ministerijos teigimu, 17 asmenų viršijo teisėto buvimo Lietuvoje laiką, 3 asmenys buvo nubausti pagal administracinę teiseną, o viena Ukrainos pilietė įpareigota iš šalies išvykti. Taip pat patikrinimų metu aptikti 5 klastoti vairuotojo pažymėjimai.

„Reaguodami į mūsų šalyje didėjantį gyvenančių ir dirbančių užsieniečių skaičių, stipriname užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje kontrolę, imigracijos procedūrų ir užsieniečių įdarbinimo sąlygų pažeidimų prevenciją“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, šiuo metu yra tobulinamas ir teisinis reglamentavimas, padėsiantis reguliuoti užsieniečių įdarbinimo ir apsigyvenimo Lietuvoje procedūras.

Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 įmonėms per pirmąjį šių metų ketvirtį uždraudė teikti tarpininkavimo raštus, siekiant įdarbinti užsieniečius Lietuvoje.

„Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą darbo pagrindu, kvalifikacija ne visada atitinka darbdavio keliamus kvalifikacijos reikalavimus, todėl darbdaviai neįdarbina arba nutraukia darbo santykius su užsieniečiu. Darbdaviams nutraukus darbo sutartis su užsieniečiais, nesirūpinama jų išvykimu iš Lietuvos, o apie prievolę išvykti užsieniečiai informuojami ne visada“, – rašoma VRM pranešime.

Leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau kaip 125 tūkst. užsieniečių

Šiuo metu 125 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, išduotus darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais, nurodė ministerija.

Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jie pakeisti arba apskritai panaikinti 6112 asmenų.

2023 metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiais metais šalyje gyvena daugiau kaip 227 tūkst. užsieniečių. Tai yra 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybine darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.

Informaciją apie tai, kad A. Macijevičius yra pabėgęs į Lietuvą, paskelbė buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacija „Belpol“. Ji šią informaciją gavo iš baltarusių diasporos Lietuvoje.

Išsiaiškinome, kad šis žmogus, Aliaksandras Macijevičius, iš tiesų buvo Baltarusijos milicijos vyresniuoju inspektoriumi, o vėliau majoru.

„(...) išsiaiškinome, kad šis žmogus, Aliaksandras Macijevičius, iš tiesų buvo Baltarusijos milicijos vyresniuoju inspektoriumi, o vėliau majoru, ir tiesiogiai dalyvavo numalšinant protestus, nes davė parodymus vienoje byloje prieš protestuotoją, mergaitę, kuri dabar yra politinė kalinė“, – sakė „Belpol“ atstovas Matvejus Kupreičikas.

Buvusį milicijos majorą langų montuotoju įdarbinęs Vilniaus bendrovės „Europos saugumo garantas“ vadovas Jurijus Radiunas LRT radijui sakė A. Macijevičius jį patikinęs, jog protestų nemalšinęs.

Apie A. Macijevičių pranešta Lietuvos migracijos departamentui, šis atlieka tyrimą.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas taip pat reagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių.

„Sprendimas paliktas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestas“,  – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Kaip skelbta, Migracijos departamentas Rusijos piliečiui V. Vodo leidimą gyventi Lietuvoje panaikino po gautos Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados, jog šis kelia grėsmę šalies saugumui.

VSD pateikė Migracijos departamentui vertinimą, kad pagal turimą informaciją ir atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją Rusijos piliečio V. Vodo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

V. Vodo, prisistatantis žurnalistu, anot VSD, pasižymi Lietuvai nelojaliomis pažiūromis, socialiniuose tinkluose platina Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją ir yra palaikęs ryšius su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais.

Migracijos departamentas nuo metų pradžios panaikino panaikino per šimtą leidimų nuolat gyventi Lietuvoje, iš jų nemaža dalis – Rusijos piliečiai.

BNS žiniomis, daugumai šių Rusijos piliečių leidimai gyventi Lietuvoje panaikinti gavus VSD išvadas dėl jų keliamų grėsmių.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisą, kuris leistų trejų metų terminui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje į savo šalį negalintiems grįžti užsieniečiams.

Ši nuostata būtų taikoma tiems užsieniečiams, kurie yra persekiojami nedemokratinio režimo, nukentėję ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų ir dėl to negali grįžti į savo kilmės šalį.

Šiuo metu tokiems asmenims, daugiausiai Baltarusijos piliečiams, leidimas laikinai gyventi išduodamas ne ilgiau kaip vieneriems metams.

„Situacija Baltarusijoje nesikeičia. Nuo režimo represijų bėgantys baltarusiai iki šiol negali saugiai grįžti į šalį. Mūsų įsipareigojimas suteikti pagalbą Baltarusijos piliečiams išlieka tvirtas ir tęsis tiek, kiek reikės“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, nuo režimo represijų pabėgusiems baltarusiams leidimą gyventi Lietuvoje išduodant ilgesniam terminui sumažėtų ir Migracijos departamentui tenkantis krūvis.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra išduota daugiau kaip 700 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nuo režimo persekiojimo pabėgusiems Baltarusijos piliečiams.

Pailginus leidimo gyventi šalyje galiojimą, pasak ministrės, būtų išsprendžiama ir kita problema, susijusi su galiojančio kelionės dokumento išdavimu šios kategorijos užsieniečiams, kai jie dėl objektyvių priežasčių negali gauti savo kilmės valstybėje išduodamo kelionės dokumento, nes užsieniečio pasas išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir leidimas laikinai gyventi.

Naująją įstatymo nuostatą siūloma taikyti visiems naujiems ir jau pateiktiems užsieniečių prašymams išduoti leidimą laikinai gyventi, dėl kurių iki pataisos įsigaliojimo sprendimas nebuvo priimtas.

Ministerija informuoja, kad ministrės pateikta pataisa Seime svarstoma kartu su VRM pateiktais įstatymo pakeitimais po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, pritrūkus individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, teismas panaikino Migracijos departamento sprendimą panaikinti Rusijos piliečiui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Anot teismo, leidimas Rusijos piliečiui buvo panaikintas vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pasak pranešimo, grėsmė šalies saugumui buvo konstatuota remiantis Valstybės saugumo departamento išvada, „kad pareiškėjas iki 2002 m. dirbo Rusijos Federacijos bausmių vykdymo sistemos įstaigoje Sachaline sustiprinto režimo pataisos kolonijoje „Smirnych“, o tai suponuoja galimą pažeidžiamumą ir iš to kylančią grėsmę.“

Teisėjų kolegija nusprendė, kad priimant tokį sprendimą nebuvo individalizuota Rusijos piliečio situacija, neįrodytas ir konkrečių faktų dėl jo keliamos grėsmės egzistavimas – pavyzdžiui, kad jis yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotis.

„Taigi hipotetinė grėsmės ateityje tikimybė, kuri nėra paremta praeityje pareiškėjo atliktais neteisėtais veiksmais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galėtų atitikti sąvokos „gali grėsti“, bet ne sąvokos „kelia grėsmę“ turinį, todėl laikytina neatitinkančia nurodyto pagrindo, kuriuo atsakovas grindė savo sprendimą“, – nurodė teismas.

Anot teisėjų kolegijos, sprendime, kuris faktiškai lemia tai, kad asmuo privalės išvykti iš šalies, negali būti apsiribojama vien deklaratyvia fraze, kad nacionalinis valstybės saugumas yra svarbesnis interesas.

Pasak teismo, turi būti detaliai atskleidžiamas individualus vertinimas, kodėl būtent institucijos parinkta priemonė laikytina proporcinga konkrečiu atveju.

Taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju sprendime buvo nurodytos Rusijos piliečiui anksčiau išduotų leidimų gyventi datos, sutuoktinės duomenys ir darbo Lietuvoje faktas, taip pat deklaratyviai konstatuota, kad šios aplinkybės negali būti svarbiau nei Lietuvos saugumas.

„Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, net tais atvejais, kai asmuo teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, jo išsiuntimas negali būti automatinis, o turi būti tinkamai įvertinama individuali asmens situacija ir siekiama interesų balanso. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų padaręs nors kokį nusižengimą, todėl jo situacijos vertinimas turi būti itin atidus“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas taip pat nurodė, kad sprendime nėra pasisakyta dėl Rusijos piliečio nurodomų jo turimų kitų socialinių (privataus) gyvenimo aspektų: fakto, kad asmuo gimė ir užaugo Lietuvoje, jo dabartinio amžiaus ir sveikatos būklės, jo motinos sveikatos būklės ir nuolatinės priežiūros būtinybės, pareiškėjo ryšių su kitais jo artimais giminaičiais (vaikais, seserimis), kurie turi leidimus (ar kitą pagrindą) gyventi Lietuvoje.

Taip pat neaptartas sunkumų, kurių patirtų sutuoktinis ar pareiškėjo šeimos nariai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, rimtumas, nevertintas socialinių, kultūrinių ir šeiminių ryšių stiprumas su priimančia šalimi ir šalimi, į kurią jis turėtų išvykti.

„(...) atkreipiant dėmesį į tai, kad posėdyje pareiškėjas labai gerai suprato teismo ir kitų proceso dalyvių vartojamą lietuvių kalbą; kad leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas todėl, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka“, – nurodė teismas.

Šis sprendimas apeliacine tvarka yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas.

Apie pateiktą V. Vodo nepalankią išvadą BNS informavo ir VSD.

„Valstybės saugumo departamentas yra pateikęs Migracijos departamentui vertinimą, kad pagal turimą informaciją ir atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją Rusijos piliečio Vladimir Vodo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui“, – komentare BNS nurodė departamentas.

V. Vodo, prisistatantis žurnalistu, anot VSD, pasižymi Lietuvai nelojaliomis pažiūromis, socialiniuose tinkluose platina Rusijos informacinę politiką atitinkančią propagandinę informaciją ir yra palaikęs ryšius su Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos tarnybų atstovais.

Migracijos departamentas nuo metų pradžios panaikino 125 leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, iš jų 97 – Rusijos piliečiams.

BNS žiniomis, daugumai šių Rusijos piliečių leidimai gyventi Lietuvoje panaikinti gavus VSD išvadas dėl jų keliamų grėsmių.

Kaip penktadienį praneša LRT portalas, M. Ščibrikas užima pareigas Rusijos vario kompanijoje, kurios pagrindinis akcininkas – I. Altuškinas. Ši įmonė bei pats I. Altuškinas gegužės 19 dieną sulaukė Jungtinės Karalystės sankcijų, jas prieš tai jau taikė ir Ukraina.

Įtariama, kad I. Altuškinas, yra artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei remia Rusijos gynybos ministerijos šturmo padalinį – Uralo batalioną, kuris kovoja Ukrainos Luhansko srityje.

Savo ruožtu, M. Ščibriko įmonė Lietuvoje perregistravo Rusijos olimpinei čempionei Aleksandrai Maksakovai priklausantį žirgą. Toks žingsnis žengtas netrukus po to, kai Tarptautinė žirginio sporto federacija uždraudė Rusijos sportininkams ir jų žirgams dalyvauti tarptautinėse varžybose dėl karo Ukrainoje.

Šis žirgas kartu su A. Maksakova dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose. Už perregistravimą atsakinga bendrovė „Sportinių žirgų investicija“ priklauso Ščibrikų šeimai.

Įmonė yra registruota Lietuvoje, Palangoje, joje A. Maksakova kartu su savo vyru, Rusijos sportininku Jegoru Ščibriku dirba jojimo treneriais. Jie turi leidimus gyventi Lietuvoje.

Pasak LRT portalo, J. Ščibrikas ir A. Maksakova yra kreipęsi į Lietuvos žirginio sporto federaciją dėl galimybės atstovauti Lietuvai, tačiau toks prašymas buvo atmestas.

Nerimą kelia lenkų įspaudai

Ukrainietė Viktorija tikino, kad gyvenimas čia jai atrodo patogus ir saugus, todėl ji nusiteikusi dar pagyventi mūsų mieste.

Tačiau artimųjų ilgesys pastaruoju metu toks stiprus, kad moteris nusprendė važiuoti aplankyti saviškių.

„Nors kasdien pasikalbu ir su dukra, ir su mama, paplepame ir su giminaitėmis bei draugėmis, bet visu kūnu pajutau, kad labai noriu pamatyti saviškius. Pradėjau ruoštis kelionei ir iš kitų čia gyvenančių ukrainiečių išgirdau, kad nuo gegužės 5 d. išvažiuojant iš Ukrainos lenkai į mūsų pasus dės tik laikinas vizas. Su tokia viza galėčiau gyventi Lietuvoje tris mėnesius, po to reikėtų grįžti į savo šalį ir vėl važiuoti į Lietuvą. Mūsiškiai kalba, kad ukrainiečiams Lietuvos migracijos tarnybos neišduoda plastikinės leidimo nuolat gyventi Lietuvoje kortelės. Esą valstybei tai labai brangu“, – kalbėjo uostamiestyje gyvenanti ir dirbanti karo pabėgėlė.

Moteris iš tautiečių girdėjo, kad skaitmeninio leidimo lenkų pasieniečiai savo duomenų bazėje nemato.

Tokios neramios žinios privertė ne tik Viktoriją, bet ir daug kitų jos tautiečių keisti atostogų planus.

Situacija nebėra tokia, kaip kalba ukrainiečiai.

Informavo Europos Komisiją

Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Sandra Knyzelienė patikino, kad iš tiesų panašių paklausimų sulaukia neretai.

„Situacija nebėra tokia, kaip kalba ukrainiečiai“, – patikino Migracijos departamento darbuotoja.

S. Knyzelienė paaiškino, kad šiemet vasarį Lietuvos vidaus reikalų ministerija informavo Europos Komisiją apie mūsų šalyje išduodamą skaitmeninį leidimą laikinai gyventi ir pateikė informaciją apie minėtą leidimą bei jo pavyzdį.

Gavusi tokius pavyzdžius Europos Komisija informuoja apie tai valstybes nares ir visuomenę.

„Pažymime, kad Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai sužinojo, kad užsieniečiai, kuriems išduotas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, susiduria su problemomis dėl minėto dokumento pripažinimo. Todėl imtasi aktyvių papildomų veiksmų. Informuotos visų ES valstybių narių vidaus reikalų ministerijos bei sienos apsaugos tarnybos. Be to, pakartotinai pranešta Europos Komisijai apie Lietuvos Respublikoje išduodamą skaitmeninį leidimą laikinai gyventi“, – paaiškino S. Knyzelienė.

Problemų nebebus

Šiemet balandžio 21 d. Europos Komisija atnaujino informaciją atitinkamame informacijos šaltinyje – „Praktiniame sienos apsaugos pareigūnų vadove“.

Juo naudojasi Europos Sąjungos valstybių narių pasienio tarnybos, todėl tikimasi, kad užsieniečiai, kuriems išduodamas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebesusidurs su problemomis ir minėtas leidimas bus pripažįstamas ES valstybių narių pasienio punktuose.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 metų gruodžio 8 dienos sprendimas paliktas nepakeistas“, – BNS pranešė LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.

Byla nagrinėta neviešuose posėdžiuose. Pareiškėjas ir apeliantas šioje byloje buvo J. Kaminskas, jai atstovavo du Lietuvos advokatai.

Atsakovas buvo Migracijos departamentas, o trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės saugumo departamentas.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusios S. Šoigu draugės skundą dėl panaikinto leidimo gyventi Lietuvoje.

Šis teismas paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo S. Šoigu vaikų motinai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismas pripažino, kad leidimas panaikintas pagrįstai, nes turimi duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tada su skundu J. Kaminskas kreipėsi į LVAT.

Kaip anksčiau skelbė LRT Tyrimų skyrius, J. Kaminskas, buvusi Šebunova, yra buvusi Rusijos gynybos ministro S. Šoigu draugė, turinti su juo du bendrus vaikus. Ji yra susituokusi su verslininku Adolfu Kaminsku, turinčiu dvigubą pilietybę.

Pernai gruodį pasieniečiai į Lietuvą neįleido šalies pilietybės neseniai netekusio A. Kaminsko, jis pareigūnams pateikė nebegaliojantį Lietuvos pasą, o po to bandė patekti į šalį su Rusijos pasu. To padaryti A. Kaminskui nepavyko dėl rudenį Lietuvoje ir kitose regiono šalyse įvestų atvykimo apribojimų Rusijos piliečiams. Vyras buvo išsiųstas atgal reisu į Stambulą.

Apie tai, jog A. Kaminskui panaikinta Lietuvos pilietybė, Vidaus reikalų ministerija paskelbė anksčiau gruodį. Sprendimas argumentuotas tuo, kad vyras tapo Rusijos piliečiu ir neturi teisės į daugybinę pilietybę.