-
M. Skuodis: Baltarusijos režimas apie sprogmenį „Ryanair“ lėktuve sugalvojo dar prieš jam pakylant
Ministro teigimu, ataskaitoje pateikti duomenys aiškiai parodo, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnai tikslingai atliko tam tikrus veiksmus, kuriais siekta neteisėto lėktuvo nutupdymo.
„Tai, kad sprogmuo yra lėktuve, Baltarusijos režimas buvo susigalvojęs gerokai anksčiau, negu lėktuvas pakilo. Netgi faktai, visokie elektroniniai laiškai rodo, kad lėktuvui iš pradžių pasakyta nutūpti ir tik po to Baltarusijos pusė gavo duomenis, kad ten yra tariamas sprogmuo“, – ketvirtadienį Žinių radijui kalbėjo M. Skuodis.
Netgi faktai, visokie elektroniniai laiškai rodo, kad lėktuvui iš pradžių pasakyta nutūpti ir tik po to Baltarusijos pusė gavo duomenis, kad ten yra tariamas sprogmuo.
„Ataskaita vienareikšmiškai, juodu ant balto visam pasauliui sako, kas yra įvykę. Visos šalys, išskyrus Baltarusiją ir Rusiją su ta ataskaita ir išvadomis sutiko“, – tikino jis.
Nors ataskaitoje aiškiai įvardinta, kad Baltarusijos veiksmai buvo neteisėti, klausimas dėl tolimesnių veiksmų, anot ministro, išlieka atviras, kadangi ICAO neturi įgaliojimų pritaikyti sankcijas už tarptautinės teisės pažeidimus.
„Gali būti daug sprendimų, bet esame tokioje situacijoje, kad tai yra precedento neturintis atvejis. Na ir žinote, Jungtinių Tautų struktūroje... matysime, kas ten gali būti. Kol kas vyksta daug diskusijų“, – teigė M. Skuodis.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužės 23 d. iš Graikijos į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas MIG-29.
Minske tuomet išlaipinti lėktuvu skridę žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir Europos humanitarinio universiteto studentė Sofija Sapega.
ICAO dėl šio įvykio praėjusių metų gegužės pabaigoje pradėjo tarptautinį tyrimą, po kurio, šių metų liepą Baltarusijos institucijos pripažintos pažeidusios Monrealio ir Čikagos konvencijas ir sukėlusi grėsmę civilinei aviacijai.
ICAO Taryba taip pat sutarė, kad tyrimo ataskaita turi būti prieinama visuomenei (viešinama organizacijos svetainėje), taip pat bus perduota Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui bei visų valstybių narių žiniai. ICAO asamblėjos metu šiuo klausimu numatoma priimti asamblėjos rezoliuciją.
Tarptautinį tyrimą vykdžiusi ICAO tyrėjų komanda lankėsi su incidentu susijusiose šalyse ir rinko informaciją, duomenis bei faktus, kurie padėtų sudėlioti visą šio aviacijos incidento seką. Tyrimo metu ICAO tyrėjai susitiko su Lietuvos, Lenkijos, JAV ir Baltarusijos pareigūnais. Lietuva, kaip pažymima Susisiekimo ministerijos pranešime, savo ruožtu šiam tyrimui suteikė visą įmanomą pagalbą.
Nors organizacija prieš tai jau buvo paskelbusi šio tyrimo išvadas, sausio pradžioje tyrimas buvo pratęstas, siekiant nustatyti tam tikrus „trūkstamus faktus“ ir įvertinti naujai gautą informaciją.
Pagrindinė ICAO funkcija yra užtikrinti civilinę aviaciją reglamentuojančių įstatymų laikymąsi, tačiau ši organizacija neturi įgaliojimų skelbti sankcijas.
-
G. Landsbergis: ICAO nustatė šiurkščių pažeidimų dėl baltarusių nukreipto lėktuvo 5
„Probėgšmais buvau supažindintas su ataskaita. Mano pirminis vertinimas yra toks, kad ataskaitoje yra nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.
„Suprantu, kad yra stygius, kas už tų pažeidimų slepiasi, kas tai padarė“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, ICAO ataskaitoje fiksavus pažeidimus, bus galima imtis tolesnių teisinių žingsnių siekiant pažeidėjų atsakomybės.
„Negaliu komentuoti visa apimtimi, nes nemačiau paties teksto, (...) bet jeigu tas vertinimas yra teisingas, aišku, jei yra nurodyti neteisėti veiksmai, iš neteisėtų veiksmų turi kilti ir pasekmės“, – kalbėjo G. Landsbergis.
LNK reportažas:
Anot jo, Europos Sąjunga gali imtis ir savo tyrimų ir kreiptis į tarptautines teisines institucijas.
Probėgšmais buvau supažindintas su ataskaita. Mano pirminis vertinimas yra toks, kad ataskaitoje yra nurodyti aiškūs ir šiurkštūs pažeidimai.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį teigė, jog sausio pabaigoje ICAO taryba turėtų analizuoti ataskaitą. Plačiau informacijos ataskaitoje jis nekomentavo.
„Kaip ir viskas padaryta, visos procedūros yra, svarbus dalykas, kad ataskaitą parengė ekspertai ir taryba jau pati ataskaitos nekoreguos, taryba svarstys, kaip į ją reaguoti, ką reikėtų daryti. Galėsime pakomentuoti šiek tiek vėliau, kai susipažinsime ir įvertinsime visas detales“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.
„Labai aiškiai ataskaitoje pamatyta, kokia informacija buvo prieinama, ką iš jos galima pasakyti, kokia informacija nebuvo pateikta ir iš to galima daryti tam tikras išvadas. Mes ją įvertinsime iš savo pusės, bet svarbiausi sprendimai bus taryboje“, – teigė jis.
Pasak ministro, ataskaitoje keliamas klausimas, kaip veikia aviacijos saugos ir saugumo užtikrinimas globaliai ir ar nereikėtų jo sustiprinti.
Antradienį pranešta, kad ICAO baigė rengti ataskaitą dėl Minske nutupdyto į Vilnių skridusio bendrovės „Ryanair“.
„Tarybos atstovai oficialiai apsvarstys bet kokius tolesnius veiksmus, kurių ICAO turėtų imtis dėl ataskaitos išvadų per susitikimą, kuris šiuo metu numatytas sausio 31 dieną“, – pranešė Monrealyje įsikūrusi organizacija.
„Tą dieną Taryba taip pat peržiūrės Baltarusijos prašymą dėl, valstybės nuomone, neteisėtų apribojimų ar sankcijų, jai po įvykio taikytų kitų valstybių ir ES“, – priduriama jos pranešime.
Ataskaitą parengė ICAO tyrėjų komanda, sudaryta iš skrydžių saugos ir navigacijos, orlaivių eksploatavimo ir tarptautinės oro teisės ekspertų.
ICAO tyrimą pradėjo pernai, kai gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo nutupdytas Minske. Per šį incidentą į orą buvo pakeltas naikintuvas.
Lainerį priverstinai nutupdžius Minske sulaikytas juo skridęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Jų sulaikymas sulaukė tarptautinio pasipiktinimo.
„Ryanair“ sakė, kad Baltarusijos oro dispečeriai nurodė oro bendrovės pilotams nutupdyti lėktuvą dėl jame esą padėtos bombos. Patikrinus lėktuvą, jokių sprogmenų jame nerasta.
Kelios šalys, įskaitant JAV, Kanadą, Britaniją ir Europos Sąjungą, reaguodamos į šį incidentą Baltarusijai paskelbė sankcijas.
-
Eurokomisaras apie lėktuvo nutupdymą Minske: mes visi jaučiamės lietuviais 3
„Be galo svarbu, kad mes visi suprastume, jog Europa yra pasirengusi būti atspari čia, šiame regione mes pasirengę didinti mūsų gynybos pajėgumus, bendrą gynybą, ir tai tik pradžia. Taip pat didinsime kibernetinio saugumo pajėgumus“, – Lietuvos Vyriausybėje surengtoje konferencijoje teigė T. Bretonas.
Jis akcentavo, kad į Lietuvą skridusio orlaivio priverstinis nutupdymas buvo ne kas kita kaip „europinio lėktuvo pagrobimas.“
Aš noriu jus patikinti, kad mes, europiečiai, mes esame Europoje, ir tai, kas įvyko praeitą savaitę, yra Europos europinio lėktuvo pagrobimas.
„Taip pat su premjere pasidalinau savo nuomone po to, kai susitikau su kai kuriais keleiviais, kurie skrido lėktuvu į Vilnių. Aš noriu jus patikinti, kad mes, europiečiai, mes esame Europoje, ir tai, kas įvyko praeitą savaitę, yra Europos europinio lėktuvo pagrobimas“, – pažymėjo komisaras.
„Man buvo tikrai labai svarbu pasakyti keleiviams, skridusiems iš Atėnų į Vilnių, kad šiandieną mes visi jaučiamės lietuviais. Mes esame europiečiai, bet visi jaučiamės lietuviais, nes jaučiamės to, kas įvyko dalimi. Tai buvo mūsų europinių vertybių pagrobimas ir to netoleruosime“, – taip pat pabrėžė T. Bretonas.
ELTA primena, kad gegužės 22 d. iš Graikijos į Lietuvą skridęs laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas MIG-29.
-
G. Landsbergis atsakė V. Ąžuolui: kalbat netiesą, kurią skleidžia Kremlius 12
G. Landsbergis teigia, kad V. Ąžuolas, garsiai reikšdamas tokius, pasak ministro, Kremliaus dezinformacijai tapačius pasvarstymus, klaidina šalies žmones.
„Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tokių incidentų jau yra buvę toje pačioje Europos Sąjungoje. Ir kaip jūs vertinate, kai 2013 metais Austrijoje buvo taip pat priverstinai nutupdytas lėktuvas, ieškant paieškomo asmens. Ar galima sakyti, kad tiek Baltarusija, tiek Austrija yra teroristinės valstybės (...). Ir ar jums buvo žinoma duomenų, kad buvo pažeista tarptautinė oro teisė“, – G. Landsbergiui klausimą Vyriausybės pusvalandžio metu uždavė V. Ąžuolas.
G. Landsbergį šis parlamentaro klausimas papiktino. Užsienio reikalų ministras teigė, kad V. Ąžuolas skleidžia rusišką dezinformaciją ir klaidina Lietuvos žmones.
„Jūs akivaizdžiai atstovaujate tiems žmonėms, kurie stipriai panirę į rusiškos dezinformacijos srautą. Ir tokių žmonių tikrai yra Lietuvoje. Yra žmonės, kurie yra klaidinami, kurie Europos Sąjungos partnerę Austriją vadina vos ne taip kaip jūs pasakėte: „ar tai yra kriminalinė valstybė?“. Atvejai yra visiškai skirtingi. Ir, tiesą sakant, jūs pacitavote Kremliaus atstovės spaudai (Margaritos – ELTA) Simonian žodžius. Dėl to, nes ji pirmoji paskleidė šią žinią“, – teigė G. Landsbergis.
Jūs akivaizdžiai atstovaujate tiems žmonėms, kurie stipriai panirę į rusiškos dezinformacijos srautą. Ir tokių žmonių tikrai yra Lietuvoje.
Užsienio reikalų ministras V. Ąžuolą paragino kritiškai vertinti Kremliaus skleidžiamą informaciją.
„Ji dažnu atveju yra netiesa, ji dažnu atveju yra skirta jus dezinformuoti, suvelti jūsų mintis ir ypač jumis pasinaudojant dezinformuoti Lietuvos žmones. Labai labai kviesčiau to nedaryti dėl to, kad tikrai kainuoja labai daug pastangų vėliau paaiškinti kiekvienam žmogui, kurį jūs apgavote ar kuriam jūs pasakėte netiesą“, – sakė jis.
G. Landsbergio teigimu, situacija Austrijoje, kurią turėjo omenyje V. Ąžuolas, yra visiškai nelygintina su veiksmais, kurių sekmadienį ėmėsi Baltarusijos režimas.
„Austrijos lėktuvo atveju sprendimą priėmė pilotai, šiuo atveju, negavę jokios informacijos klaidinamos. Paskaitykite, ta informacija dabar yra visa išaiškinta. (...) Ir aš tikrai nenorėčiau, kad Austrija ir jos priimami sprendimai, kurie buvo priimti 2013 metais, būtų lyginami su tuo, kas yra dabar valstybėje (Baltarusijoje – ELTA), kurioje yra vykdomi terorizmo aktai prieš europiečius, prieš mūsų piliečius“, – akcentavo ministras.
„Gerbiamas V. Ąžuolai, aš labai prašau jūsų atsakomybės, kalbant netiesą, kurią skleidžia Kremliaus atstovai. Aš nežinau, ar jūs tai darote sąmoningai, bet jūs turbūt atsakysite pats sau“, – taip pat teigė jis.
ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl precedento neturinčio Aliaksandro Lukašenkos režimo akibrokšto, kai sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Graikijos į Lietuvą skridęs keleivinis lėktuvas. Rezoliucijoje šis incidentas įvardijamas kaip Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo aktas, į kurį Seimas ragina atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos valstybes nares.
Už rezoliucijos projektą balsavo 124 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o vienintelis susilaikęs parlamentaras buvo V. Ąžuolas.
-
Po priverstinio nusileidimo ne visi keleiviai pasiekė Vilnių: kas dar išsilaipino – paslaptis 19
Iš Graikijos sostinės lėktuvu skrido 126 keleiviai, tačiau po priverstinio nusileidimo Minske į Vilnių grįžo 121 žmogus.
Baltarusijos sostinėje sulaikytas šios šalies opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius, taip pat jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
BNS šaltinių duomenimis, dar du iš penkių Minske likusių žmonių – šios šalies piliečiai. Kokios jų sąsajos su incidentu, kol kas neatskleidžiama.
Paklausta ar visų keleivių tapatybės yra nustatytos, premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė negalinti pateikti šių duomenų, nes „tai yra informacija, susijusi su vykdomu ikiteisminiu tyrimu“.
„Aš galiu pasakyti tik tiek, kad visi Lietuvos piliečiai yra saugiai grįžę į Lietuvą“, – sakė ji.
Aš galiu pasakyti tik tiek, kad visi Lietuvos piliečiai yra saugiai grįžę į Lietuvą.
Anot premjerės, taip pat dar nėra aišku, ar lėktuvu skridę žmonės gali tikėtis kompensacijos. Vyriausybės vadovės teigimu, tai gali paaiškėti po tyrimų.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.
-
Vyriausybė uždraudė į Lietuvą skrendantiems lėktuvams skristi virš Baltarusijos 4
Ministrų kabinetas tokį sprendimą pirmadienį priėmė po to, kai Baltarusija privertė Minske leistis iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą.
„Vakarykštis įvykis labai aiškiai parodė, kad, deja, net ir kai mūsų piliečiai skrenda virš mūsų kaimyninės valstybės oro erdvės, jie, deja, nėra saugūs ir mes nežinome, ar lėktuvas nebus nutupdytas dėl vienų ar kitų priežasčių“, – Vyriausybėje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šį siūlymą jis motyvavo keleivių saugumu.
„Atsižvelgiant į šitą situaciją, mes siūlytume Vyriausybei priimti atitinkamą sprendimą, kad bet kokie skrydžiai, kurie vykdomi į Lietuvos oro uostus arba iš Lietuvos oro uostų per Baltarusijos oro erdvę, yra draudžiami“, – sakė jis.
Valstybės įmonei „Oro navigacija“ pavesta išplatinti šią informaciją pilotams.
Bus paveikta 180 skrydžių per parą
M. Skuodis teigia, kad pradėjus galioti Vyriausybės priimtam draudimui atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją, daugiausiai bus paveikti Pietų kryptimi vykdomi reisai. Šiai dienai, ministro teigimu, yra suplanuota apie 180 skrydžių per parą 26 kryptimis.
„Mūsų skaičiai rodo, kad šiuo metu tai paveiks maždaug 26 skrydžių kryptis, skrydžius per parą. Kurie atvyksta ir išvyksta iš oro uostų, tai yra skrydžiai, kurie susiję su Pietų kryptimi“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Skuodis.
M. Skuodis, Dž. Barysaitės/Seimo kanceliarijos nuotr.
„Maždaug tiek skrydžių, kiek yra susiję ir su Baltarusijos, ir su Lietuvos oro erdve, per parą yra kažkur 180. Kitaip sakant, tai yra tikrai didelis skrydžių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad aviacija išgyvena ne pačius lengviausius laikus“, – sakė M. Skuodis.
Maždaug tiek skrydžių, kiek yra susiję ir su Baltarusijos, ir su Lietuvos oro erdve, per parą yra kažkur 180.
Ministras pažymi, kad tai nereiškia visiško reisų nutraukimo. Pasak jo, bendrovėms teks pasirinkti kitą maršrutą. Maršrutai, pasak M. Skuodžio, yra derinami prieš pakylant lėktuvui, ir leidimas pakilti nebus suteikiamas tuo atveju, jeigu skrydis bus planuojamas pro Baltarusijos oro erdvę.
„Prieš pakylant lėktuvui, yra suderinamas maršrutas. Tai jeigu maršrutas yra per Baltarusiją, tai tiesiog nebus leidžiama pakilti, nes mes negalėsime to orlaivio priimti Lietuvoje“, – teigė susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad reaguodama į sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio nutupdymą Minske, Vyriausybė neeilinio posėdžio metu priėmė draudimą į Lietuvos oro uostus atvykti ir išvykti, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją.
Sekmadienį skridęs laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29.
Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
-
Baltijos šalių vadovai pasmerkė priverstinį lėktuvo nutupdymą Minske 5
Kaip pranešė Lietuvos Prezidentūra, Gitanas Nausėda sekmadienį įvykusį lėktuvo perėmimą aptarė nuotoliniu būdu susitikęs su Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
„Baltarusijos režimas šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir rizikavo daugiau nei šimto žmonių gyvybėmis. Šis valstybės remiamas teroro aktas sukėlė grėsmę tarptautinės civilinės aviacijos saugumui – atitinkamai turime ir reaguoti“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas paragino Latvijos ir Estijos vadovus drauge siekti bendro ES ir NATO atsako į Baltarusijos režimo veiksmus.
Trijų Baltijos šalių lyderiai sutarė reikalauti, kad Baltarusijos režimas gerbtų Ramano Pratasevičiaus teises ir nedelsdamas paleistų jį į laisvę, teigiama pranešime.
Pasak Lietuvos vadovo, oro erdvė virš Baltarusijos turi būti paskelbta nesaugia, o šios šalies orlaiviai neturėtų būti įleidžiami į ES oro erdvę. Taip pat dėl precedento neturinčio keleivinio lėktuvo užgrobimo turi būti nedelsiant atliktas nepriklausomas tarptautinis tyrimas.
Baltarusijos režimas šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir rizikavo daugiau nei šimto žmonių gyvybėmis.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.
-
VSD: priverstinis lėktuvo nutupdymas Minske – akiplėšiškas išpuolis 6
„Civilinio orlaivio su Lietuvos ir kitų šalių piliečiais priverstinį nutupdymą Minske VSD vertina kaip akiplėšišką išpuolį, sukėlusį pavojų žmonių gyvybėms ir paminantį tarptautinės teisės normas“, – rašoma BNS pateiktame atsakyme.
„VSD toliau dirba drauge su kitomis valstybės institucijomis ir tarptautiniais partneriais siekdamas surinkti visą galimą ir patikimą informaciją apie Baltarusijos režimo sukeltą ypatingai pavojingą incidentą, vertina ją ir teikia sprendimų priėmėjams bei atlieka kitas teisės aktais departamentui priskirtas funkcijas“, – teigia VSD.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Civilinio orlaivio su Lietuvos ir kitų šalių piliečiais priverstinį nutupdymą Minske VSD vertina kaip akiplėšišką išpuolį.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys, buvęs kultūros ministras Pavelas Latuška pareiškė, kad „Ryanair“ lėktuvu iš Minsko į Vilnių neišskrido šeši žmonės – du Baltarusijos ir keturi Rusijos piliečiai.
Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.