„Liberalų sąjūdis laikosi pozicijos, jog situacija su Kaliningrado tranzitu yra pernelyg komplikuota ir pavojinga Lietuvos nacionaliniams interesams, jog pasyviai lauktume Europos Komisijos naujo sankcijų reglamento išaiškinimo“, – sakoma sekmadienį paskelbtame partijos pareiškime.

Kaip pranešė liberalai, kreipimąsi pasirašė Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei kiti partijos atstovai parlamente.

Prezidentas G. Nausėda šeštadienį savo ruožtu paskelbė, kad Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo.

„Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų. Tik veikdami išvien, pasieksime, kad sankcijos būtų skaudžios šaliai agresorei“, – feisbuke šeštadienį paskelbė G. Nausėda.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka šeštadienį susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad prekių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvos teritoriją apribojimai laikytini „karo paskelbimu“.

Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis dar 2016 metais iš buvusio tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. eurų, kuriuos prokurorai laiko kyšiu.

Tačiau diskusijas apie bylą atnaujino balandį kaltinamuosius, įskaitant patį Liberalų sąjūdį, išteisinęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas.

Prokurorui apskundus nuosprendį, byla toliau bus nagrinėjama Apeliaciniame teisme.

Seimo narė, buvusi Trakų merė Edita Rudelienė sako, kad atsinaujinusios diskusijos neturėtų pakenkti partijai, nes pokyčiai joje prasidėjo dar prieš šešerius metus, užaugo nauji lyderiai.

„Tie, kurie liko mūsų partijos nariais, tiki ir dabartiniais jos lyderiais, – diskusijoje apie 2023 metų savivaldos rinkimus sakė E. Rudelienė. – Pasikeitė politikų karta, žmonės, kurie dabar vadovauja partijai“.

„Kalbant ir apie Viktoriją (Čmilytę-Nielsen, partijos pirmininkę – BNS), kaip ji gali būti susijusi su ta praeitimi?“, – kalbėjo politikė.

„Šiai dienai esame visiškai atsinaujinę“, – pridūrė ji.

Pasak parlamentarės, visuomet bus ieškančių prie ko prisikabinti kritikų, bet partija yra pasiruošusi keliauti į rinkimus.

„Šiandien esame kaip niekada išsigryninę ir stiprūs“, – teigė Seimo narė.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Klaipėdos merus Saulius Budinas sakė, kad žmonėms su byla susiję klausimai neberūpi.

„Jau paskutiniuose Seimo rinkimuose mums šito klausimo praktiškai neuždavinėjo. (...) Po šito teismo sprendimo realiai mes tokio klausimo irgi nesulaukėme“, – teigė politikas.

Jis tvirtino, kad „daugybė skambių bylų“ Lietuvoje pavirto „į nieką“.

„Reikėtų visiems įsisąmoninti tą dalyką – kol žmogus nenuteistas, tol jis nekaltas“, – kalbėjo S. Budinas.

Joniškio meras Vitalijus Gailius partiečiams per kampaniją nekomentuoti bylos klausimų.

„Kalbėsime tada, kai bus galutinis neskundžiamas sprendimas. Šiandien kalbėti apie tai bet kokiam politikui, gerbiančiam Konstituciją, yra tabu“, – sakė V. Gailius.

Tuo tarpu Tauragės meras Dovydas Kaminskas pareiškė, kad išteisinamasis nuoprendis sukūrė dar didesnį neteisingumo jausmą visuomenėje.

„Nei teismas, nei čia esantys žmonės, nei visuomenė nepatikėjo tomis pasakomis iš rūsio apie paskolas. (...) Kitas klausimas yra, kur procese padarytos klaidos, kad turime tai, ką turime“, – sakė jis.

R. Kurlianskis byloje kaltintas E. Masiulio ir kelių kitų politikų papirkimu bei prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu be E. Masiulio kaltinti buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjų, R. Kurlianskis finansavo E. Masiulio politinę veiklą, tačiau byloje nepakako įrodymų, jog už pinigus politikas veikė „MG grupės“ interesais.

Autorius Saulius Jakučionis

„Yra dar vienas egzaminas, kurį mes turime kartu išlaikyti su jumis – yra civilinės sąjungos projektas, kuriam labai prašau jūsų palaikymo“, – kreipdamasi į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą Vilniuje sakė A. Armonaitė.

„Išlaikykime šitą egzaminą. Išlaikėme daugybę egzaminų kartu, tikrai galime išlaikyti ir šitą, kad tos idėjos, dėl kurių Ukraina šiandien už mus kovoja, kad jos būtų įgyvendintos čia, Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Žada daugelio paramą

Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis kartu su konservatoriais priklauso valdančiajai koalicijai.

Koalicijos partijų atstovų registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas įteisintų lyčiai neutralius santykius nesusituokus.

„Dauguma mūsų frakcijos narių tikrai jį parems, kaip buvo ir praėjusį kartą“, – žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į kolegės prašymą.

„Tikiuosi, kad šį kartą Seimas jam pritars“, – kalbėjo ji.

Siūlomas įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti sąjungą, teisiškai saugotų jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius, užtikrintų teisę į veikimą vienas kito atstovavimą, informacijos apie sveikatos būklės gavimą.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi, paskutinį kartą projektas buvo atmestas pernai.

Neatvyko konservatoriai

A. Armonaitė buvo vienintelė kitos partijos atstovė, atvykusi pasveikinti Liberalų sąjūdžio suvažiavimo.

Į renginį neavyko valdančiajai koalicijai taip pat priklausančios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.

V. Čmilytė-Nielsen sakė to nesureikšminanti.

„Šiandien yra eilinis mūsų suvažiavimas, ne rinkiminis“, – kalbėjo partijos lyderė.

Ji sakė besidžiaugianti kitų liberalių partijų iš užsienio atsiųstais video sveikinimais.

„Džiaugiuosi visais sveikinimais ir tai nieko nereiškia“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Mūsų suvažiavimą, aš tikiu, mūsų kolegos ir oponentai stebi nuotoliniu būdu“, – pridūrė ji.

Liberalų sąjūdis suvažiavime pasitvirtino naująjį partijos vizualinį identitetą.

V. Čmilytė-Nielsen: mes nebalsuojame pagal vado komandą

Koalicijos partneriams iš Laisvės partijos raginant Liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovus palaikyti Civilinės sąjungos projektą, pati partijos vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieningos Seimo liberalų paramos šiam įstatymui kol kas nežada. Vis tik, Seimo pirmininkė viliasi, kad tos pačios lyties asmenų santykius reglamentuojantį įstatymą parlamente priimti pavyks.

„Dauguma mūsų frakcijos narių jį parems, kaip parėmė ir praėjusį kartą. Aš pati 2017 ir praėjusiais metais teikiau Partnerystės įstatymus. Man atrodo, tai labai svarbus įstatymas. Labai tikiuosi, kad Seimas šį kartą jam pritars“, – šeštadienį Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tačiau paklausta ar Civilinės sąjungos projektą palaikys daugiau liberalų, nei balsavimo dėl Partnerystės įstatymo atveju, Seimo pirmininkė akcentavo, kad tai priklausys nuo pačių partijos kolegų apsisprendimo.

„Pagal vado komandą Liberalų sąjūdyje niekas nebalsuoja“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Politinė jėga teigia, kad tai energingas, šiuolaikiškas, įsimintinas ir Liberalų sąjūdžio vertybes įprasminantis simbolis.

Liberalų sąjūdis sako vizualiniam ir komunikaciniam atsinaujinimui ruošęsis nuo 2021 metų pradžios, partijos simbolika nebuvo atnaujinta nuo jos įkūrimo 2006 metais.

Pasak partijos lyderės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, naujoji simbolika apibendrina „mūsų dabartį ir ateities tikslus bei vizijas“ bei telkia veiklius žmones „laikytis liberalizmo principų kuriant savo ir savo šalies ateitį“.

„Turime ratą žmonių, kurie tai supranta ir mus palaiko. Tas branduolys išliko per visas negandas ir išbandymus, nuoširdus ačiū jiems. Jaučiame, kad yra norinčių tą ratą išplėsti, prisidėti, tapti aktyviais rėmėjais ir nariais“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Norint susieti visus į vieningą, harmoningą visumą, reikalingi tiksliai ir aiškiai kalbantys simboliai, kurie, kaip sakydavo Leonidas Donskis, „gebėtų atstoti tūkstančius žodžių“, – kalbėjo ji.

„Esu įsitikinusi, kad šis kelias yra teisingas“, – pridūrė partijos vadovė.

Liberalų sąjūdis teigia, kad kuriant vizualinius sprendimus, atlikta išsami partijos bei jos rinkėjų vertybių analizė. Liberalų sąjūdžio prioritetas yra atstovauti veiklių Lietuvos žmonių interesus, pasitikėti jais ir įgalinti juos dar didesniems pokyčiams, teigia politinė jėga.

V. Čmilytė-Nielsen dar suvažiavimo išvakarėse sakė, kad siekis atnaujinti vizualinį identitetą nėra susijęs su partijos politinės korupcijos byla. Liberalų sąjūdis balandį joje buvo išteisintas, tačiau Generalinė prokuratūra apskundė nuosprendį aukštesnei instancijai.

Valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis Seime turi 13 atstovų, jiems priklauso Seimo pirmininko postas bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurioms vadovauja Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys.

Partijos atstovai yra septynių Lietuvos savivaldybių merai.

Pastarųjų gyventojų apklausų duomenimis, už Liberalų sąjūdį balsuotų apie 6 proc. gyventojų, o V. Čmilytė-Nielsen yra viena iš populiariausių politikių šalyje.

Kovo mėnesio duomenimis, Liberalų sąjūdžiui priklauso 6,9 tūkst. narių.

Apsisprendė sutrumpinti ir oficialų partijos pavadinimą

Liberalų sąjūdžio nariai apsisprendė pakeisti oficialų partijos pavadinimą, jame nebelieka žodžių „Lietuvos Respublikos“.

Pakeitimai priimti argumentuojant tuo, kad viešojoje erdvėje ir iki šiol figūravo trumpesnis pavadinimo variantas, o ankstesnis oficialus pavadinimas buvo naudojamas tik rinkimų metu.

Pavadinimą numatantys partijos įstatų pakeitimai priimti bendru suvažiavimo dalyvių sutarimu.

Praėjus jau kelioms dienoms po šio įstatymo projekto pristatymo, „agroliberalais“ viešojoje erdvėje vadinami politikai savo būsimą sprendimą arba komentuoja nenoriai, arba leidžia suprasti, kad, kaip ir Partnerystės įstatymo atveju, sprendimą lems „nuo vaikystės susiformavęs požiūris“.

Partnerystės įstatymui nepritaręs Jonas Varkalys pažymi, kad kol kas į Civilinės sąjungos projektą nėra įsigilinęs. Tačiau, akcentuoja jis, vadovaudamasis savo vertybėmis, veikiausiai įstatymo projektui nepritars.

„Po pateikimo dar nesu įsigilinęs, nes čia reikia teisininkų vertinimo. Bet pagal vertybes, kurios man yra susiformavusios jau nuo vaikystės, nemanyčiau, kad tokie dalykai yra reikalingi, o ypač dabar, kai visuomenė yra įsiaudrinusi. Nagrinėti tokius dalykus ir apie tai diskutuoti, svarstyti apskritai nevertėtų. Pagal bendrąsias nuostatas, pagal mano susiformavusį gyvenimo požiūrį, tikrai nenorėčiau jo palaikyti ir tikriausiai nepalaikysiu“, – Eltai teigė J. Varkalys.

Kita vertus, parlamentaras neatmeta, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas, valdančiųjų vadinamas kompromisiniu variantu, galėtų šioje Seimo pavasario sesijoje pajudėti į priekį. Mat, anot jo, šiuo metu yra „medžiojami“ projektą palaikančių parlamentarų balsai.

Pagal bendrąsias nuostatas, pagal mano susiformavusį gyvenimo požiūrį, tikrai nenorėčiau jo palaikyti ir tikriausiai nepalaikysiu.

„Pagal tai, kaip yra pakeistas ir suformuotas, ir kaip daug kas išsireiškė, kad bus medžiojami balsai, tai, be abejo, tikimybė tokia, kad po pateikimo jis gali praeiti, yra. O kaip bus tolesnėse stadijose, sunku pasakyti“, – teigė J. Varkalys, kartu pabrėždamas, kad tai – tik jo asmeninė pozicija.

„Bet tai mano asmeninė pozicija, jokiu būdu ne apie frakciją kalbu, ne apie ką nors, bet tik apie savo poziciją“, – pabrėžė parlamentaras.

Kiek švelnesnės retorikos laikosi Ričardas Juška, akcentuojantis, kad jo asmeninis Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas yra vis dar „formavimosi stadijoje“.

„Pozicija formavimosi stadijoje“, – teigė R. Juška.

Apie palaikymą balsavimo metu R. Juška komentuoti nepanoro, kadangi, anot jo, šiuo metu vis dar gilinasi į projekto gaires.

„Aš dabar nepasakysiu, gilinamės, aiškinamės, vertiname“, – nedetalizavimo jis.

Nors, R. Juškos teigimu, Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra geresnis variantas nei prieš metus siūlytas Partnerystės įstatymas, vis tik, jis teigė neturįs kompetencijos įvertinti projekto likimo.

„Negaliu vertinti praeis ar nepraeis, ne mano kompetencijai vertinti. Pokalbių dar nebuvo daug nei su iniciatoriais, nei frakcijoje“, – teigė R. Juška, kartu pridurdamas, kad jo sprendimas šiuo metu yra „penkiasdešimt X penkiasdešimt“.

Analogiškos pozicijos laikosi ir Juozas Baublys, teigiantis, kad su projektu kol kas nėra susipažinęs, todėl galutinį sprendimą galės priimti tik atlikus detalesnę analizę. Kita vertus, nors tai, kad yra ieškoma kompromisų J. Baublys teigė vertinąs pozityviai, tačiau rūpestį parlamentarui kelia galimi mėginimai lyties asmenų bendrą gyvenimą įstatyme sutapatinti su šeima. Tokiu atveju, pabrėžė jis, įstatymo projekto kategoriškai nepalaikys.

„Ieškoma kompromiso, ir tai tikrai yra gerai. Bet ar nebus tapatinama su šeima, šiuo metu tikrai negaliu atsakyti. Tikrai niekada nebalsuosiu, kad šita sąjunga būtų prilyginama šeimai ar būtų sudarytos galimybės įsivaikinti, nes, pagal gyventojų nuomonę, 70 proc. gyventojų nepritaria šiems dalykams, tai aš tikrai turiu įsiklausyti į rinkėjus ir laikytis jų nuostatos“, – teigė J. Baublys.

Parlamentaras baiminasi, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų būti žingsnis įsivaikinimo link.

„Lyg ir atsitraukiame nuo įsivaikinimo ir šeimos sąvokos, bet tai gali būti pirmas žingsnis einant to link. Todėl reikia labai išanalizuoti ir pažiūrėti, o šiandien dar neišanalizavęs atsakyti negaliu“, – teigė jis.

Tuo tarpu Viktoras Pranckietis Civilinės sąjungos įstatymo projektą komentavo nenoriai. Jis teigė apskritai apie įstatymo projektą sužinojęs tik iš televizijos laidų.

„Aš jo nemačiau „gyvo“, nes jo teksto dar nebuvo. Nebent, jei jis yra registruotas, tai gal kas nors ir duos paskaityti, nes šiaip jo nebuvo, tik apie jį kalbama, kad jis yra kitoks“, – teigė V. Pranckietis bei pridūrė, kad savo nuomonę jis ketina išsakyti tik pamatęs dokumentą.

„Aš mačiau televizijos laidą, kur apie tai buvo diskutuojama, bet ir ten buvo sakoma, kad paties projekto nėra. Kai pamatysiu, tada ir pasakysiu nuomonę“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Praėjusiais metais Liberalų sąjūdžio atstovai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys balsavo prieš partnerystės įstatymą, o V. Pranckietis susilaikė. R. Juška balsavime nedalyvavo.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad tokie teisiniai „epizodai“ kenkia pasitikėjimui visa politine sistema, o Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad teismo procesas visuomenėje buvo suformavęs tam tikrą nusiteikimą, kad skandalas dėl politikų ir verslo korupcijos bus tam tikras signalas, jog politikoje galima pakovoti su korupcijos apraiškomis. 

Abu politologai, be kita ko, abejoja E. Masiulio politinės karjeros galimybėmis – nebūtų, iš ko jam lipdytis politinio populiarumo.

R. Urbonaitės teigimu, šiuo teismo sprendimu istorijoje taškas dar nepadėtas. 

„Dar daug reikės aiškintis, kodėl galiausiai turime tokį, o ne kitokį rezultatų. Namų darbų visiems pasidaryti dar reikės daug. Laimėtojų nelabai matau“, – BNS tvirtino ji.  

Šitas pirminis laimėjimas, kai yra partija išteisinta, politiškai dar pačiai partijai gali kainuoti labai nemažai.

Pasak politologės, Liberalų sąjūdžio lyderei Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen džiaugtis, kad jos vadovaujama partija išteisinta dar irgi nėra ko.  

„Šitas pirminis laimėjimas, kai yra partija išteisinta, politiškai dar pačiai partijai gali kainuoti labai nemažai. Klausimas dar, kas būtų brangiau kainavę – išteisinimas ar pripažinimas kažkuriais epizodais ir tam tikros kaltės, nes dabar kai visi išteisinti – ne tik partija, bet ir kiti figūrantai, visas kontekstas yra toks, kuris ir Liberalų sąjūdžiui, ir kitoms, beje, politinėms partijoms, kurios yra visos partinės ir visos politinės sistemos dalimi, kainuos daug. Tokie epizodai tiesiog muša per pasitikėjimą visa sistema apskritai. Čia vėl atsiras naujų gelbėtojų, naujų valytojų, kurie ateina viską iššluoti, išvalyti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.  

Ji teigė „sunkiai“ įsivaizduojanti, kad partija vėl pradėtų bendradarbiavimą su E. Masiuliu: „Politikoje labai svarbu ne tam tikri teismui aktualūs įrodymai, o reputacija. Čia E. Masiulio reputacija nepriklausomai nuo teismo sprendimo kokia buvo tokia ir liko“.

R. Urbonaitė netiki, kad Liberalų sąjūdis bandytų susigrąžinti E. Masiulį. 

„Jo ėjimas į politiką ar bandymas grįžti į politiką kaip vienišam vilkui irgi būtų pasmerktas tam tikram fiasko. Abejoju bet kokiomis E. Masiulio politinės karjeros galimybėmis“, – tvirtino politologė.  

Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas irgi įsitikinęs, kad E. Masiulis į politiką nebegrįš. 

„Jis politikoje nesudalyvaus. Reikėtų turėti kažkokią kankinio aureolę. Ir visuomenėje turėtų būti jausmas, kad jis nekaltas, bet buvo labai daug informacijos apie paliktus pinigus, surastus kažkokiame židinyje. Politinį populiarumą būtų jam sunku iš kažko lipdyti. Žinant, kad situacija dviprasmiška, nes šiuo teismo sprendimu byla gali dar būti nebaigta, nemanau, kad kažkokia partija su juo norės turėti kažkokių reikalų. Kažkokios politinės partijos gretose jis būtų politiškai pakankamai toksiškas“, – BNS svarstė M. Jurkynas. 

Jis  abejoja, ar kažkokia partija norėtų E. Masiulį matyti savo gretose ir dėl tos priežasties, kad tai  būtų rizikinga, jeigu išteisinamasis tesimo sprendimas būtų apskųstas ir bylos nagrinėjimas persikeltų į aukštesnįjį teismą. 

M. Jurkynas pripažįsta, kad visuomenėje buvo tam tikras politinis nusiteikimas, kad šis  skandalas buvo tam tikras signalas, kad galima politinėje iš tiesų kovoti su korupcijos apraiškomis, bet jos nebuvo įrodytos. 

„Visuomenėje tas kartėlis gali išlikti ir tai gali sugrįžti bumerangu pačiam Liberalų sąjūdžiui, nes  tarsi jų politikas nenuteistas, bet išteisintas. Dalis žmonių gali sakyti, kad paliko pinigus, atrodo ėmė, nesurinko įrodymų, va – čia tie liberalai. Gali sukelti tam tikros rizikos, nors tas politikas ir nebėra jų gretose. Bet tas aidas gali pasivyti. Politiniai oponentai gali eskaluoti prieš savivaldos rinkimus kitais metais. Nors gali ir pamiršti rinkėjai“, – pridūrė jis. 

M. Jurkynas sako, kad Liberalų sąjūdžiui būtų buvę „politiškai ramiau“, jeigu E. Masiulis būtų nuteistas.

Taip pat  jis pabrėžė, kad teismo sprendimas tam tikros neigiamos įtakos gali turėti ir Laisvės partijai, kuri nuo liberalsąjųdiečių atsiskyrė nenorėdama nieko bendra turėti su tais liberalais, kurie buvo siejami su „MG Baltic“.

„Tas dalykas išplauks ir skeletai iš spintos iškris ir jie prieš rinkimus bus matomi“, – BNS svarstė M. Jurkynas.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė išteisinantis visus kaltinamuosius vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų, kurioje buvęs tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kyšį paėmę kaltintas E. Masiulis, kai kurie kiti parlamentarai.

Teisėsaugai įtariant, kad „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija gavo naudos iš jų atstovų galbūt neteisėtos veiklos, kaltinimai buvo pateikti ir šiems trims juridiniams asmenimis.

Visgi, panašu, kad poreikį formalizuoti koalicijos darbą jaučia ne visi valdantieji. Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad partijų vadovai atranda ir neformalius būdus aptarti svarbiausius politinius sprendimus, todėl, jo teigimu, koalicinės tarybos įkūrimas iš esmės darbo nepakeistų.

Visgi, Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl, akcentuoja jis, koalicinės tarybos įsteigimas išplėstų diskusijų lauką. Jam antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio teigimu, per darbo metus koalicija oficialiai susirinko vos du kartus, todėl net šalį kamavusių krizių klausimai tarp valdančiųjų aptarti nebuvo.  

J. Razma: trijų frakcijų vadovai randa ir neformalių būdų pasitarti

J. Razmos teigimu, valdančiosios koalicijos lyderiai ir neformaliai aptaria svarbiausius klausimus, todėl būtinybės kurti koalicinę tarybą nėra.

„Iki šiol pasitikėdami vieni kitais, kaip koalicijos partneriais, nebuvome stipriai formalizavę mūsų bendradarbiavimo struktūrų. Per Seimo sesijas turime nerašytą tradiciją pirmadienį Seimo pirmininkės kabinete pasikalbėti dėl numatytų projektų. Aš manau, kad trijų frakcijų vadovai randa ir neformalių formų pasitarti, nes trims nesunku pasidaryti grupę socialiniuose tinkluose ar tiesiog susiderinti telefonu“, – Eltai teigė J. Razma, kartu pridurdamas, kad neseniai pareikšti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Ričardo Juškos nuogąstavimai dėl koalicinės tarybos nėra veiksnys, įpareigojantis imtis atitinkamų sprendimų.  

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Neseniai tas klausimas buvo iškeltas gan aštrokai Liberalų sąjūdžio atstovo pono Juškos, tik dar nebuvo progos aptarti. Man atrodo, dabar čia logiška sulaukti Liberalų sąjūdžio pozicijos, ar jie, reaguodami į savo frakcijos nario priekaištus, matys poreikį sudaryti kažkokias struktūras. Valdymo struktūros nesudaromos pagal pavienių Seimo narių priekaištus, tai turi oficialiai  pasiūlyti bent vienas iš koalicijos dalyvių“, – teigė Seimo vicepirmininkas.

Kita vertus, jei formalizuoti koalicijos darbą norėtų ir daugiau narių, J. Razma problemų apsvarstyti koalicinės tarybos steigimą teigia nematąs, tačiau, jo nuomone, tai neturėtų reikšmingų pokyčių tolesniam darbui.

„Aš asmeniškai problemų nematau. Kažkaip delegavimas būtų sutartas, bet nematau, kad nuo to kažkas ypatingai pasikeistų. Kaip minėjau, reikia žinoti, ar iš tikrųjų bent vienas koalicijos partneris tokį poreikį mato, nes vieno Seimo nario nuomonė nėra tas lemiamas veiksnys“, – teigė J. Razma.

V. Mitalas: reikia pastiprinti koalicinį bendradarbiavimą

Visgi, panašu, kad poreikį įkurti koalicinę tarybą mato ir daugiau koalicijos narių. V. Mitalas teigia, kad neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl bendradarbiavimas turėtų būti išplėstas ir dar labiau sukoordinuotas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Tikrai matome poreikį dar daugiau koordinuoti ir nuosekliai veikti įgyvendinant koalicijos darbų programą. Šita Vyriausybė ir šita koalicija yra susitarusi dėl labai aiškių tikslų, kurių reikia siekti ir kuriuos reikia pasiekti. Artimiausias laikotarpis bus labai svarbus, nes pasimatys, ar Vyriausybė iš tikrųjų spėja ir gali paruošti esmines reformas, kurias buvo žadėjusi Vyriausybės programoje“, – teigė V. Mitalas.

Manau, reikia pastiprinti koalicinį bendravimą ir bendradarbiavimą ir įsteigti tokį organą.

„Klausimai neformaliai yra aptariami tie, kurie yra svarstomi Seime. Tuo tarpu veiklos laukas, apie kurį reikia diskutuoti, yra gerokai platesnis, susijęs ir su Vyriausybės programos įgyvendinimu, su atskirų ministrų veikla ir dėl to tas bendradarbiavimas tik turi būti išplėstas. Manau, reikia pastiprinti koalicinį bendravimą ir bendradarbiavimą ir įsteigti tokį organą“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnas.

E. Gentvilas: pakaktų ir neformalių susitikimų, bet reikia, kad jie vyktų

V. Mitalui pritaria ir E. Gentvilas, kurio nuomone, valdančiųjų darbas be koalicinės tarybos dažnai tampa kliūtimi, trukdančia operatyviai spręsti svarbius klausimus.  

„Koalicijos sutartyje yra parašyta, kad svarbiausiems dalykams aptarti renkasi koalicija. Tai kol kas koalicija rinkosi du kartus: pernai rudenį aptarti metinį biudžetą ir pernai vasarą aptarti taršos mokesčius. Man atrodo, yra buvę žymiai daugiau svarbių dalykų, pavyzdžiui, baltarusiškų trąšų krizė, Kinijos ir Taivano klausimas. Nebūtinai kviesti visą koaliciją, bet būtų galima sudaryti koalicijos tarybą ir operatyviai spręsti klausimus, o dabar tokių pokalbių pritrūksta“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Kita vertus, E. Gentvilo nuomone, pakaktų ir neformalių aptarimų, tačiau, jo teigimu, tokie susirinkimai iki šiol nevyko.

„Kada ir kur neformaliai koalicijos lygiu buvo aptarta baltarusiškų trąšų krizė, Kinijos ir Taivano ar mokesčių keitimo klausimas. Man niekada neteko dalyvauti jokiuose neformaliuose aptarimuose kalbant apie šiuos tris klausimus. Tai ir pakaktų neformalių, nebūtina formalizuoti ir kurti koalicijos tarybą, bet reikia, kad jie vyktų“, – pridūrė E. Gentvilas.

„Liberalai stiprėja! Prie mūsų jungiasi keliasdešimt visaginiečių su J. Šuklinu priešakyje. Prieš septynerius metus Visagine susibūrę į komandą, šiandien jie nutarė tapti Liberalų sąjūdžio dalimi“, – feisbuke antradienį paskelbė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad J. Šuklinas su bendraminčiais Visagino taryboje turi didžiausią frakciją, savivaldoje dirba jau antrą kadenciją.

„Politikos naujokais jų niekaip nepavadinsi. Džiugu, kad naujoms politinėms galimybėms realizuoti visaginiečiai renkasi liberalus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

J. Šuklinas savivaldybių tarybų rinkimuose 2019 metais vedė rinkimų komitetą „Visaginas – tai mes“ ir taryboje laimėjo šešias vietas.

„Aš labai džiaugiuosi, kad partijos kolegos, bendražygiai įvertino tuos dvejus metus ir kad vėl pasitikėjo manimi ir suteikė galimybę vesti šią partiją dar dvejus metus ateityje“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak politikės, per ateinančią dvejų metų kadenciją ji sieks didesnio aktyvumo skyriuose.

„Mes turime 60 skyrių visoje Lietuvoje, tačiau labai norėtųsi pasiekti, kad jie visi būtų ne tik formalūs, bet ir iš tiesų aktyvūs. Per metus pasiekėme daug aktyvindami partijos komitetus – daug yra žmonių, kurie ateina su naujomis idėjomis, su pokyčių pasiūlymais – turiu omenyje politinę darbotvarkę. Į juos mėginame kuo daugiau atsižvelgti ir tas politinis darbas partijoje vyksta aktyviau nei iki tol. Tai aš norėčiau tą tendenciją stiprinti“, – sakė antrai kadencijai išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Pirmajame (pirmininko rinkimų – ELTA) etape buvo iškelta daug stiprių kandidatų, juos iškėlė partijos skyriai. Tas akivaizdu, jog tokių lyderių, stiprių žmonių mes partijoje turime daug. Dalis jų atsiėmė kandidatūras, na, o vertinu tai, matyt, kaip tam tikro pasitikėjimo manimi ženklą“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Naujausiu ELTOS užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenys rodo, kad nuo gegužės mėnesio pabaigos gyventojų, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę, sumažėjo 7 procentiniais punktais. Visgi V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad reitingai yra antraeilis dalykas.

„Aš manau, kad visi politikai šiek tiek reaguoja į reitingus. Mano vertinimu, reitingai parodo tendenciją, į juos reikia kreipti dėmesį, bet dabartiniu laikotarpiu, kai praėjo mažiau nei metai po rinkimų, kai mes, kaip valdančioji dauguma, turime tokių iššūkių, kurie iš esmės yra krizės – ar tai būtų krizė, susijusi su pandemija, ar migracijos situacija“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Paklausta, ar mąsto apie kandidatavimą į prezidento postą, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog kol kas anksti mąstyti apie prezidento rinkimus.

„Labai anksti dar apie tai kalbėti. Šiuo metu esu tik dešimt mėnesių Seimo pirmininkė, ir šios pareigos drauge, žinoma, ir su partijos pirmininkės pareigomis yra labai atsakingos. Visos mano pastangos yra būtent šiems darbams“, – teigė politikė.

ELTA primena, kad šeštadienį Trakuose vykusiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime antrai pirmininko kadencijai buvo perrinkta V. Čmilytė-Nielsen. Politikė, surinkusi 78,45 proc. balsų, nugalėjo parlamentarą Andrių Bagdoną – jis vienintelis metė iššūkį kandidatei.

Šeštadienį taip pat patvirtinti naujosios partijos pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pavaduotojai.

Partijos valdybą iš viso sudaro 26 asmenys – pirmininkė, 15 tiesiogiai suvažiavime renkamų liberalų ir dar 10 partijos narių – regionuose.

Tiesiogiai išrinkti partijos valdybos nariai:

1. Vitalijus Gailius;

2. Eugenijus Gentvilas;

3. Edita Rudelienė;

4. Simonas Kairys;

5. Andrius Bagdonas;

6. Dovydas Kaminskas;

7. Simonas Gentvilas;

8. Marcijonas Urmonas;

9. Petras Auštrevičius;

10.Nijolė Putrienė;

11. Raimondas Imbrasas;

12. Raimundas Lopata;

13. Vytautas Tamošiūnas;

14. Orinta Omelytė;

15. Audronė Balnionienė.

Kaip praneša Liberalų sąjūdis, pirmąja pirmininkės pavaduotoja patvirtinta Edita Rudelienė. Kitais pavaduotojais tapo 7 pirmieji valdybos nariai ir Nijolė Putrienė.

Suvažiavime taip pat išrinktos atnaujintos Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijos.

Naujoji Etikos ir skaidrumo komisija:

1. Inesa Židonytė;

2. Vytautė Venckūnaitė;

3. Agnė Jenčauskienė;

4. Evelina Gudzinskaitė;

5. Kristina Čimkutė;

6. Kęstutis Bernatavičius;

7. Marina Zolotova;

8. Julija Paltanavičiūtė;

9. Dalia Žilevičienė;

10. Vilma Komisarenkienė;

11. Vaidas Ratkevičius.

Naujoji Kontrolės komisija:

1. Živilė Kristutienė;

2. Aira Visockaitė;

3. Ona Aleksiūnaitė;

4. Vytas Lužys;

5. Deimantė Laumytė;

6. Matas Lasauskas;

7. Živilė Dastikienė;

8. Julita Paltanavičiūtė.

Su parlamento vadove dėl Liberalų pirmininko posto varžėsi Seimo narys Andrius Bagdonas.

Suskaičiavus balsus, V. Čmilytę-Nielsen palaikė 670, o A. Bagdoną – 184 balsavusieji.

Pirmąja V. Čmilytės-Nielsen pavaduotoja tapo parlamentarė Edita Rudelienė.

Kitais aštuoniais pavaduotojais išrinkti trys Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Andrius Bagdonas, taip pat kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio ir Tauragės merai Vitalijus Gailius ir Dovydas Kaminskas, o taip pat Kauno miesto partijos skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė bei iki šio partijos pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs joniškietis Marcijonas Urmonas.

Visi jie tapo ir partijos valdybos nariais. Kartu su jais į valdybą išrinkti europarlamentaras Petras Auštrevičius, aplinkos ministro patarėjas Raimondas Imbrasas, parlamentaras  Raimundas Lopata, odontologas Vytautas Tamošiūnas, buvusi partijos pirmininkės pavaduotoja Orinta Omelytė ir Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė. 

„Turime dar kur pasitempti, tačiau matydama pokyčius skyriuose, manau, kad einame teisingu keliu“, – į partiečius kreipėsi naujoji pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad stabili sėkmė priklauso „ne nuo vieno partijos lyderio ar kelių žinomų partijos veidų, jai reikia visų skyrių pastangų, regioninių lyderių“.

Pasak jos, tą pavyko įrodyti 2020 metų Seimo rinkimuose, kuriuose Liberalų sąjūdis iškovojo 13 mandatų.

„Patekome tarp keturių geriausiai pasirodžiusių partijų ir tapome svarbia valdančiosios koalicijos dalimi“, – kalbėjo politikė.

Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad sumanymas regionuose kurti po kita vėliava susibūrusius liberalių pažiūrų žmones nebuvo labai sėkmingas. Ji tiesiogiai neįvardijo, tačiau omenyje greičiausiai turėjo Laisvės partiją.

„Ilgalaikėje perspektyvoje tai mums realios konkurencijos nesudarys. Antra vertus, tokie mėginimai tik primena, kad siekiant didesnės liberalių idėjų įtakos valstybės valdyme svarbu mąstyti apie bendrą platformą, siejančią liberaliai mąstančius žmones“, – kalbėjo perrinktoji partijos lyderė.

„Apie tai kalbėjau prieš dvejus metus, savo nuomonės nekeičiu“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, jog raktas į sėkmę – lanksčiai ir greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.

„Negaliu pažadėti, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose mes laimėsime daugumą, tačiau tikrai matau visas galimybes per ateinančius dvejus metus toliau stiprinti mūsų partiją“, – kalbėjo politikė.

Ji teigė iš rinkėjų jaučianti tvirtą pagrindą po kojomis.

„Apklausos rodo, kad turime stabilią rinkėjų bazę, kuri iš esmės nesvyruoja kaip kitų partijų. Ant stabilaus pagrindo statyti yra visada lengviau“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė akcentavo, kad partija turi aiškią vertybinę orientaciją, dėl kurios „rinkėjams nereikia raudonuoti iš gėdos“.

Kiek daugiau nei 1,9 tūkst. balsavimo teisę turinčių Liberalų sąjūdžio narių savo valią išreikšti galėjo elektroninio balsavimo metu, kuris vyko nuo ketvirtadienio iki šeštadienio 16 valandos.

Tačiau rinkimuose dalyvavo tik 854 iš 1953 balsavimo teisė turinčių partijos narių.

Remiantis Liberalų sąjūdžio įstatais, tuo atveju, kai balsuoja mažiau nei pusė tokią teisę turinčiųjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau nei trečdalį balsavimo teisė turinčių partijos narių balsų.

Šiuo atveju reikėjo surinkti daugiau nei 651 balsą.

Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai.

Ši partija priklauso valdančiajai daugumai: Seime turi 13 atstovų, liberalams priklauso Seimo pirmininko postas bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurioms vadovauja Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys.

Partija iš viso vienija per 7 tūkst. narių. Skirtingų apklausų duomenimis, Liberalų sąjūdį palaiko 5,5–7 proc. gyventojų, o V. Čmilytė-Nielsen yra viena iš populiariausių politikių šalyje.